__MAIN_TEXT__

Page 19

mai gali padėti išvesti interpretacijas ir lengviau interpretuoti lietuvišką pagonybę. Aš pastebiu klajoklių bendruomenių kovą prieš industrines kompanijas, taip pat panašūs procesai matomi ir Lietuvoje. Lietuvoje didelės kompanijos irgi neatsižvelgia į bendruomenių poreikius ir su jomis konfliktuoja. Sibire yra labai patogu tyrinėti žmonių ir gyvūnų santykius. Šios žmonių ir gyvūnų santykių tyrimai gali įkvėpti ir panašius tyrimus Lietuvoje. Kaip manote, ką labiau paveikė sovietmetis – Sibiro klajoklių tautas ar Lietuvos kaimą? Man atrodo, sovietmetis per visur sėkmingai ir brutaliai „pervažiavo“. Iš tikrųjų būtų labai sunku palyginti, tačiau abejais atvejais matosi vienodi procesai. Daugelis Sibiro tautų irgi buvo deportuotos – jos buvo perkeltos gyventi į kaimus. Iki tol jų gyvenamoji erdvė nebuvo ribojama. Tai irgi savotiška tremtis ir gyvenamosios erdvės apribojimas. Kadangi sovietmečiu reikėjo naujų teritorijų pramonei vystyti, toks „išvietinimas“ paveikė daugelį tautų. Ar gyvendamas su klajokliais pastebėjote kokių nors jų elgesio ypatumų, kurie būtų būdingi ir lietuviams? Dar visai neseniai buvo paliekamos aukos prie akmenų su raižiniais. Pavyzdžiui, netoli mano sodybos yra taip vadinami mitologiniai akmenys. Dar visai neseniai vietiniai žmonės eidami iš bažnyčios užsukdavo prie jų pasimelsti ir palikdavo kažkokias dovanėles. Sibire tai paplitę labai plačiai, o Lietuvoje tokios praktikos neseniai sunyko. Ši tema yra mažai nagrinėta – įdomu, kaip kaimo istorija yra susijusi su šiais akmenimis. Kaip autochtonai vertina naujakurius? Naujakurių atsikėlimo istorija yra labai konfliktiška. Naujakuriai atsikeldavo ir medžiodavo elnius, bet nesugebėdavo atskirti, kuris yra laukinis ir naminis. Bet sunku pasakyti, ar sovietmečiu buvo labai didelė įtampa. Šiaip žmonės sugyveno ir daugelis labai nostalgiškai atsiliepia apie sovietmetį, taigi artikuliacijos nacionaliniu lygmeniu buvo mažai. Pastaruoju metu kyla klausimai dėl žemės valdymo, kurie tapo ypač aktualūs.

Ar kalba yra svarbi vykdant antropologinius tyrimus? Kalba yra labai svarbus dalykas – jei jos nemoki, elementariai nesupranti, ką kiti žmonės kalba. Kalbos mokymasis yra pirmas dalykas, nuo kurio pradeda antropologai. Vieni antropologai vyksta į šalį ir mokosi kalbos, o lauko tyrimus pradeda tik tada, kai išmoksta kalbą. Kalbos taip pat galima mokytis ir atliekant lauko tyrimus. Jei lauko tyrimus atlieki kaimiškose visuomenėse, esi imlesnis kalbai ir gali ją išmokti kur kas greičiau, nes aplinkui yra daug mažiau įvairių informacijos šaltinių. Kalbos mokymasis atliekant tyrimus taip pat įtvirtina tavo kaip antropologo poziciją. Kai mokaisi kalbos iš žmonių, jie tave priima ne kaip šnipą, tyrinėjantį jų kultūrines praktikas, bet kaip žmogų, kuris mokosi jų kalbos. Labai svarbūs yra terminai – juos visada reikia užsirašyti. Dažnai tam tikros kalbos terminai būna neverčiami, bet jie yra itin reikšmingi norint suprasti žmonių pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, oročėnų kalbos terminą „kutu“ sunku išversti vienu žodžiu – tai gali reikšti tiek gyvybinę energiją, sėkmę ar likimą. Šiuolaikinis jaunimas yra priklausomas nuo moderniųjų technologijų ir negali be jų gyventi. Ar toks prisirišimas gali trukdyti žmogui atlikti antropologinius tyrimus ir prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo būdo? Manau, galimybės sunkėja. Pavyzdžiui, mano vaikystėje visi vaikai būdavo lauke nuo ryto iki vakaro, o šiandien vaikai užsiima kitais dalykais. Manau, kad dėl to jaunosios kartos jautrumas aplinkai vystosi prasčiau. Norint atlikti antropologinius tyrimus yra reikalinga multisensorika. Reikia būti jautriam aplinkai, kad pastebėtum aplinkos pokyčius. Neužtenka matyti, ką ir kaip žmogus daro, ypač svarbu pastebėti ir detales. Naujosios technologijos vis dėlto suteikia kitokių įgūdžių ir susiurbia į kitokią realybę.

Ar klajokliai turėjo kultūrinės įtakos rusams? Vietiniai rusai daug ką perėmė iš autochtonų – jie mokėsi, kaip gyventi Sibire. Jie perėmė medžioklės būdus, pasaulio suvokimą, geografinę terminiją, net religiją – jie irgi lygiai taip pat sėkmingai pakelėse palieka aukas. Taigi vietiniai rusai neišvengiamai adaptavosi prie vietinių kultūros, kad išgyventų Sibiro gamtoje. Kultūriniai mainai buvo būtini. Kokios kalbos dominuoja Sibire? Ar rusų kalba yra vyraujanti? Tarkim, Amūro krašte dominuoja rusų kalba, tačiau Jakutijoje jakutų kalba yra labai išplitusi tarp autochtonų, todėl ten rusų kalbos vaidmuo yra kur kas mažesnis. Ten žmonės gali ir nemokėti rusų kalbos.

Asmeninio archyvo nuotr.

OZONAS

19

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement