__MAIN_TEXT__

Page 15

rašė

D AV I D A B R A M

vertė

I E VA B A C H T I A R O VA

ir E G L Ė R I M K Ū N A I T Ė

Prabudinant mūsų laukinius jausmus

Kalba ir jutiminio patyrimo ekologija

P

asak legendos, kurią vis kitaip atpasakoja skirtingos tautos, ugningoji Saulė šiuo metu (vakare) yra Žemės viduje. Kiekvieną vakarą, per saulėlydį, saulė nusileidžia į žemę; per naktį ji keliauja mums po kojomis per žemės gelmes, o ryte mes ją stebime, toli rytuose, pakylančią iš Žemės ir besiropšiančią į dangų. Tačiau ilgomis žiemos naktimis ir ypač saulėgrįžos metu Saulė tūno Žemėje ilgiau, maitindama tamsią dirvą savo ugnimi, ir šitaip apvaisindama jos gilumas įvairiausiomis gyvybės formomis, kurios netrukus, po kelių nėštumo mėnesių, suvešės ant Žemės paviršiaus.

Tai legenda, gimusi iš visai kitokio mąstymo nei daugumai mūsų šiandien yra įprasta – ji priverčia mus sugrįžti prie pojūčių ir tiesioginio, fizinio pažinimo apie mus supantį pasaulį. Juk iš tiesų mūsų spontaniška ir tiesioginė patirtis atpažįsta Saulę kaip paprasčiausią ugnies buvimą danguje – kylančią ir besileidžiančią. Nepaisant visko, ką mes išmokome apie Saulės stabilumą Žemės atžvilgiu, nesvarbu, kaip kruopščiai įtikinome savo intelektą, kad juk būtent Žemė juda, o Saulė iš esmės lieka savo vietoje, mūsų gyvuliški instinktai ir juslės vis tiek išgyvena Saulę kaip būtį, kuri kas rytą kyla iš tolimų kraštų ir kiekvieną vakarą nusileidžia po Žeme. Nesvarbu, ar mes esame mokslininkai ar dykinėtojai, mes visi kalbame apie Saulės pakilimą ir nusileidimą, nes tai yra pirminis jos pažinimas. Būtent todėl dabar

Jausmai yra mūsų pagrindinė laukinė savybė – ja dalinamės ne tik su kitais primatais, bet ir su daugeliu kitų gyvosios gamtos objektų.

sustoju tam, kad galėčiau pajusti tą Saulės ugnį, maitinančią Žemę giliai po mano kojomis. Šešiasdešimtaisiais ir septyniasdešimtaisiais metais, kai ėjau į mokyklą, man be perstojo buvo kartojama, kad negalima pasitikėti jausmais – buvo įkalta, kad jausmai yra apgaulingi. Pasaulis, į kurį turime tiesioginę prieigą būtent per jausmus, pavirto iliuzija, netikra dimensija, mažiau svarbia nei toji molekulinė realybė, slypinti už išorės.

OZONAS

15

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas
Advertisement