Page 13

Kasdienybės detalės Įgulos gyvenimas keičiasi nuo laivo vietos – ar plaukiama, ar esama sausumoje. Jūroje komandą sudaro iki 35 žmonių. Visa įgula dalijasi atsakomybėmis. Maisto gaminimas, žvejyba ir išplaukimas užima daugiausiai laiko. Prisišvartavus rutina kitokia. Laivą užklojus brezentu, jis tampa dideliu namu. „Kasdien per pusryčius apsitariame dienos darbus. Jiems savanoriai skiria po 5-6 valandas. Po vėlyvų pietų – laisvas laikas, kai galima susipažinti su apylinkėmis, medituoti, užsiimti joga ar tiesiog ilsėtis denyje. Maisto ruošimas ir tvarkymasis vyksta pakaitomis“, – aiškina Paolo. Vienintelės išlaidos, kurias patiria savanoriai, skirtos maistui. Jam nupirkti kartą per savaitę renkama po 10-15 dolerių nuo žmogaus. Laive siekiama taikyti atsakingą ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą – didžioji dalis maisto atkeliauja iš vietos turgaus, vartojama nedaug mėsos (vietoje jos 2-3 kartus per savaitę ruošiama žuvis), netgi pradėti auginti tam tikri augalai. Kai Teodoro paklausiu apie vietinių kasdienybę, jis atsako, kad ji be streso: „Dauguma Kipinio gyventojų yra žvejai. Ten turistų nėra. Todėl žmonės verčiasi maisto gamyba, pavyzdžiui, moterys kepa spurgas ar parduoda gyvulius. Tai, ką sugauna, žvejai veža į aplinkinių miestelių turgus. Iš esmės galimybių užsidirbti nėra daug.“ Jis priduria, kad laivo statybos iš tikrųjų sukūrė reikalingas darbo vietas ir prisidėjo prie ekonominio bei kultūrinio kaimelio atgaivinimo. Žmonės gavo gerą darbą, kurio ilgą laiką neturėjo. Kilifyje, anot keliautojo, bendruomenė yra visai kitokia, nes tai – miestelis, be to, jo paplūdimiuose galima sutikti užsieniečių.

Pagalba bendruomenei Užsiėmimai vietiniams priklauso nuo savanorių ir jų įgūdžių. „Mes nesiekiame organizuoti pastovių veiklų, norime panaudoti atvykusiųjų gebėjimus. Kadangi kai kurie iš mūsų yra mokytojai, projektas natūraliai pakrypo edukacijos pusėn – daugiausiai užsiėmimų rengiame mokyklose“, – pasakoja Paolo. Vienas iš įgyvendintų projektų – saulės energija varomos moringos džiovyklės sukūrimas. Moringa yra neaukštas lapuotis medis, kurio tėvyne laikomi Himalajai. Visas augalo dalis galima panaudoti: sėklos ir šaknys turi gydomąjį poveikį, lapai ir sėklų ekstraktas tinkami vandeniui valyti, iš sunokusių sėklų spaudžiamas aliejus, žali lapai naudojami kaip špinatai. Sumalti į miltelius lapai tampa racioną papildančia mikroelementų ir vitaminų bomba – 10 g randama beveik 50 proc. geležies, beveik 20 proc. magnio, kiek daugiau nei 30 proc. vitamino A ir kitų svarbių vitaminų bei mikroelementų dienos normos. Šis augalas Kilifyje veši kuo puikiausiai, o Europoje sparčiai populiarėja – sveikos gyvensenos fanatikai jį jau pakrikštijo „supermaistu“. Kaimelio mokykla musafirių dovanotą saulės energiją kaupiančią džiovyklę naudoja jau aštuonis mėnesius. Paolo sako, kad sutrintos moringos milteliais aprūpinami 200 vaikų. Kitą projektą kapitonas su komanda taip pat įgyvendino Kilifyje. Jis buvo skirtas pataisos namuose gyvenantiems jaunuoliams iki 18 metų. Buvimas už grotų – gana nuobodus užsiėmimas, todėl siekdami užimti nepilnamečius jiems įdomia veikla, savanoriai juos

Laivo statybos iš tikrųjų sukūrė reikalingas darbo vietas ir prisidėjo prie ekonominio bei kultūrinio kaimelio atgaivinimo.

mokė žongliravimo su ugnimi, naudojant poi kamuoliukus. „Dabar esame Lamu saloje, šiaurinėje šalies dalyje, kur bendradarbiaujame su „Montessori” metodiką taikančia mokykla, kuriai pagaminome vandenį saugančią ir valančią kriauklę, valdomą pėdos paspaudimu. Ta proga mokykloje vaikams vedėme pamoką apie vandens saugojimą ir jo svarbą“, – sako Paolo. Su vandeniu susijusi ir kassavaitinė veikla – plaukimo pamokos, kurias kiekvieną penktadienį laivo savanoriai veda paplūdimyje. Teodoras pridūrė, kad pats prisidėjo fotografuodamas ir padėdamas organizuoti filmų festivalį.

Kultūriniai mainai Ryšiui užmegzti reikėjo laiko. Kai kuriose bendruomenėse buvo paprasta, kitose – sudėtingiau. Pravertė ir turimos pažintys. Pavyzdžiui, mokyklą Lamu pastatė Paolo draugas, todėl pradėti bendradarbiauti buvo paprasta. Kapitonas sako, kad tam, jog projektas iš tikrųjų turėtų poveikį ir sėkmingai tęstųsi reikia kuo daugiau laiko leisti kartu su bendruomene ir, pabrėžia, vieniems kitus gerbti. Taip pat visiems dirbantiems su vietinėmis bendruomenėmis jis pataria klausti, ko žmonėms reikia, o ne siūlyti. Pasiūlymai dažniausiai atspindi kitą pusę. Laivas „Musafir“ beveik baigtas, įveiktos keturios kelionės. „Kas toliau?”, – klausiu aš, nors pati ne visada mėgstu girdėti šį klausimą. „Ruošiamės statyti namą mokyklos apsaugos darbuotojui ir jo šeimai. Šiuo metu šeima glaudžiasi vienoje iš mokyklos patalpų. Namą statysime iš žemėmis pripildytų maišų. Tikimės, kad ši pigi ir tvari technika taps pavyzdžiu kito kaimo gyventojų namų statyboms“, – savo tikslais dalijasi Paolo. Jis aiškina, kad projekto idėja nėra gyventojus aprūpinti reikiama įranga. Svarbiausia yra kartu leisti laiką, stiprinti tarpusavio santykius ir skatinti atrasti savo įgūdžius. Visa tai Paolo vadina naudingais mainais tarp skirtingų kultūrų. „Šiuo metu mūsų planas yra daugiau plaukioti Indijos vandenyne, toliau priimti savanorius ir juos apmokyti valdyti vienintelį tokių gabaritų laivą visoje Kenijos pakrantėje. Taip pat norime tęsti kultūrinių mainų projektus vietos bendruomenėse ir pradėti rinkti įvairias gėrybes, daugiausiai prieskonius, kurias galėtume parduoti kituose uostuose“, – savo ateities planus atskleidžia Paolo. OZONAS

13

Profile for Ozonas

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Ozonas 54 — Gyvybės troškulys  

Tampame vis labiau izoliuoti savo sterilioje aplinkoje, nes tolstame nuo gamtos aplinkos, kupinos jutimų ir jausmų. Apsaugoti Žemės gyvybę g...

Profile for ozonas