Page 1

N I A M U N O S O O T R A U K O S

Pogrindinis nemuniečių leidžiamas laikraštis 2012 m. Lapkritinės Kaina: pilna apkaba

Prakalba į malonųjį skaitytoją Gambinai, Triada, Bratva, Tulpiniai, Daktarai, Cosa Nostra – tikrai visiems puikiai žinomi mafijos familijų vardai. Bet visa tai – vieni niekai palyginus su žymiai skambesniu vardu „Nemunas“ – amžinai jaunyste gyva familija, kuri yra visiškai neišardoma, nepaveikiama pašalinių veiksnių, pasižyminti išskirtiniu savo vieningumu ir ypatingai judriu vidiniam šeimos rate virte verdančiu gyvenimu. Skirtingai nei anksčiau minėtos žinomos familijos – Nemunas Jūsų neįvels į jokius nemalonumus, nesukels jokių problemų, nerizikuos Jūsų laisve, neatims gyvenimo, o priešingai – padovanos jį. Vienintelį tokį nepakartojamą, tikrosiomis vertybėmis praturtintą ir pulsuojantį jaunyste. Būtent dėl šių savybių kasmet į Nemuno familiją plūsta gausus būrys norinčių tapti šeimos nariais. Tačiau ši operacija yra ne tokia paprasta. Daug išbandymų turi būti praeita, daug kas įrodyta, kad būtum prileistas prie šios familijos veiklos. Saugoti ir puoselėti per metų metus sukurtas tradicijas bei įskiepyti tikriausias vertybes – pagrindinė jaunosios kartos užduotis, todėl kiekvienas jos atstovas privalo būti pavyzdingas, savo vardo vertas, garbingas nemunietis.

RODYKLĖ

Malonaus Jums skaitymo!

VALDYBA

2-3, 6

PAMĄSTYTI

8

IŠ TABORO

VADOVAI

4-5

IŠ UŽSIENIO

9

JOS IR JIE NEMUNE

12-13

FOTOGALERIJA

13, 15

PASKAITYTI

7

PAJAUSTI

10

11

DIDŽIUOTIS

14

PASIDŽIAUGTI

16


2012-2013 metams Jūs išrinkot:

VALDYBA

ANDRIUS

MANTAS

Pirmininkas Nors valdyboje prabuvęs tik 1,5 metų, šiuo metu yra ne tik pi­­rmininkas, tačiau ir ilgiausiai valdyboje išbuvęs narys. Nors tai jauniausia, tačiau daugiausia „Nemuno“ valdyboje pasiekusi Baranauskų dinastijos atžala. Slapta pirmininko silpnybė - „McDonald‘s“ maistas. Paklaustas, ar nebijo užsiauginti pilvuko, Andrius įtikinančiai atsako, kad gyvenant nemunietišku tempu tai tiesiog neįmanoma.

Iždininkas Pradėjęs karjerą „Nemuno“ valdyboje kaip metraštininkas, karjeros laiptais pakilo į iždininko postą. O kam nepatinka pinigų draugija. Rinkiminis pažadas: Nemuniečiai nebevalgys trečiarūšės dešros! Fiasko: besiruošiant Cementukui 2012 vietoje teroristo kostiumo gavo ninzės aprangą. Tačiau ar tai iš tikrųjų nebuvo tik taktinis manevras, norint eilinį kartą atsidurti dėmesio centre?

RIČARDAS

JUSTINA

Pirmininko pavadutojas Fuksas, padaręs svaiginantį karjeros šuolį tiesiai į pirmininko pavaduotojus. Per ataskaitinį susirinkimą paaiškėjęs slaptas pomėgis: „ Aš iš kaimo. Mėgstu darbą“. Tad jei kas turite kokį darbelį: ar tai būtų malkų kapojimas, ar nebaigta megzti kojinė – Ryčka jūsų paslaugoms! „Nemune“ dar žinomas kaip „SMS karštoji linija“ bei „Ryčka-superstar“.

RŪTA

Kultorgė Vienintelė kultorgė per 10m. likusi antrajai kadencijai. Ši ilgakojė žavi ne tik Nemuno vaikinus – šiais metais ji tapo Mis Publika „Mis Laikinoji sostinė“ rinkimuose. Visi tik ir spėliojo, ar po šio triumfo Rūta neužries nosies, tačiau mergaitė ir toliau ramiai kuria ateities planus „Nemunui“. Pati Rūta sakosi, jog kartais pati nebežinanti, kas yra pietūs, pusryčiai, vakarienė (pripažįsta tik naktipiečius). Paklausta, kada paskutinįkart valgė, kraipo galvą, šypsosi ir nieko nesako (suprask, sočiausias maistas jai - gerai sušoktas šokis ar pavykęs nemunietiškas renginys).

Seniūnė „Nemune“ jau sklinda legendos apie neįtikėtiną Justinos klausą. Choristės, dainuojančios tuo pačiu balsu kaip ir Justina, tiesiog kaunasi dėl vietos šalia jos. Jaučia nenugalimą trauką Gargždams. Tokią stiprią, kad važiuodama į repeticiją vis vien atsiranda Gargžduose. Mano, kad turkiškus šokius galima suprasti tik pasiurbčiojus alaus iš pakrūmės.

IGNAS

Seniūnas Iki atėjimo į seniūno postą buvo itin retas svečias nemunietiškuose renginiuose. Kaip sako pats: „Ne dėl to, kad nenorėjau, tiesiog man vis gimtadienis“. Į „Nemuną“ Ignas atėjo kaip birbynininkas, itin besididžiuojantis savo dainorėlio karjera buvusioje mokyklėlėje, todėl žvaigždžių liga sergančiam nuliukui greit buvo pritaikyta visada veiksminga kanklių nešiojimo terapija, kurios rezultatai šiandien – akivaizdūs!

2


NIAMUNO SOOTRAUKOS ŠARŪNAS

Seniūnas Nors pirmoji takus į „Nemuną“ praskynė sesuo, tačiau Šarūnas nelinkęs tūnoti šešėlyje – tik praūžus krikštynoms, šviežiai iškeptas nemunietis jau džiugino „Nemuno“ merginų širdis savo kūrybos „Ode Nemunietei“, o nepraėjus nė pusmečiui misterio Nemunas 2012 rinkimuose buvo tik per plauką nuo triumfo. Dar būdamas moksleivis, Šarūnas jau turėjo 10 amatų – raiškiai skaitė „Valentiną“, grojo kanklėmis, gitara, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos jaunimui, tad seniūno postas – tikrai ne atsitiktinumas ir greičiausiai ne paskutinė stotelė valdyboje.

MARINA

Seniūnė Nors smulki ir maža, tačiau ne iš kelmo spirta šokėjų seniūnė, mokanti ir pasijuokti ne į temą, ir griežtesnį žodį pasakyti. Išskirtinis bruožas: moka rusų kalbą, smagiausia pramoga - kai kiti nemoka ir bando kalbėt. Déjà vu: nors šie metai valdyboje Marinai pirmieji, mano, kad jau buvo joje ir anksčiau. Neapsisprendžia dėl savo talento piešti.

AUSTĖJA

Metraštis Metraštininkė, ataskaitinio susirinkimo metu Maironio stiliaus kalbomis kovojusi dėl posto valdyboje, o patekusi džiaugiasi net mažiausiu jai paskirtu darbeliu. Na, kas patikimas mažuose dalykuose, patikimas ir dideliuose! Austėja “Nemune” dar žinoma kaip Senis. Kokia visgi garbė būti vadinamai taip pat kaip ir daug metų ansambliui paaukoję nemuniečiai!

VYTENIS

Metraštis Atėjo į valdybą su viltimi, kad Andrius pagaliau išmoks jo pavardę. Fuksas, dar žinomas kaip visų nemunietiškų renginių fanas ir dalyvis, aktyvus studentų atstovybės narys (šiemet dar ten nebuvo). Pravardė: Pachmielius – „sunku“ pasakyti kodėl. Laisvalaikiu (pirmadieniais) – dirba salsos mokytoju. Tačiau iki šiol niekam nepavyko išsiaiškinti nei kur, nei kaip, nei kada.

IEVA

Sekretorė Oficialiai – sekretorė, realiai – bitutė devyndarbė – maketuoja, rašo, vaidina, fotografuoja. Garsi jau vien tuo, kad yra vienintelė skrabalistė, turi Helsinkio pravardę, raukosi pavadinta Kišiūnaite. Facebook‘e sukūrusi 80 fotoalbumų, 79 iš jų – vakarėlių tematika. Ištvermės baliuose nepagailėjo Dievulis. Bet ir darbo nebijo.

JUDITA

Fotografė Batsiuvys be batų, „Nemuno“ fotografė be fotoaparato. Planuoja perprasti visas „arniškas“ fotografijų tvarkymo subtilybes. Save vadina valdybos netyčiuku, tačiau vis pabrėžia, kad labai jau džiūgus tas netyčiukas. Sklinda gandai, kad Judita+Naktis+Ežeras=Maudynės Ievos kostiumu. Vietinė žvaigždutė: visada maloni ir besišypsanti Judita veda laidas studentiškiausioje televizijoje „KobraTV“.

tęsinys 6 psl.

3


VAdovai

TAI, KO GALBŪT NEŽINOJOTE Ansamblio meno vadovės Margaritos Tomkevičiūtės vardą Nemune linksniuojame jau eilę metų, kartu išgyvename nesuskaičiuojamai daug gražių akimirkų, bet kartais pritrūksta tos minutėlės tam, jog tiesiog paklaustume: ,,-Vadove, ką jūs vairuojate?“ Ir išgirstume atsakymą : ,,-Na, dažniausiai automobilį, tačiau vasarą tenka ir žoliapjovę“.Trumpam stabtelkim.. Vadovė Margarita Tomkevičiūtė yra kilusi iš Žemaitijos, žemaičių žemės sostinės Telšių. Į Kauną atvyko baigus universitetą ir gavus paskyrimą. Čia vystėsi choreografinio darbo pradžia ir keliai nusitiesė į Nemuną. Apsigynusi diplomą, buvo pastebėta tuometinio miesto Kultūros skyriaus darbuotojo Vlado Lukiansko dirbusio ir ,,Nemune‘‘, kuris kuravo jaunus specialistus. Jo kolega, kiek vėliau pakvietė dirbti Nemune. Su nerimu širdy, ar sugebės dirbti su tokiu dideliu kolektyvu, vadovė Margarita ryžosi prisiimti atsakomybę ir vesti Nemuną į aukštumas.Kur dar, jei ne Nemune, galėtume išvysti vadovę? Atsakymas - sodyboje. Vadovė mėgaujasi laiku, praleistu čia. O ir be darbų neapsieina - daržas, gėlės, pievos, viskas yra vadovės rankose. Tačiau dienos darbai užbaigiami ramiu gamtos įsiklausymu: vadovė prasitarė, kad patys maloniausi garsai ausiai, tai paukščių balsai ir mašalų zvimbimas. Galbūt todėl gražiausia metų švente, vadovė išskiria Jonines. Čia gausu gėlių, vainikų grožio, laužo šviesos, gamtos šauksmo..Sakoma, jog žmonės gimę po Dvynių ženklu (visai kaip vadovė), neskaičiuoja centų, už savo darbą dažniausiai gauna per mažai. Vadovė išryškina savo išskirtinį bruožą, jog yra be galo pareiginga. Taip pat punktuali. Tai atspindi gero vadovo bruožus. Įsiklausykit. Vadovė Margarita nuliukams linki atrasti save. ,,Jaunystė - ieškojimų metas. Nemunas yra ta vieta, kur gali save atrasti.‘‘ Nesiblaškykite, kad nepamestumėt kelio.. Vadovė Vilma, baigusi Klaipėdos universitetą pasuko Kauno link. Tiesą sakant, tiesiai į Nemuną. Čia gynėsi diplominį darbą. Įrodžiusi kaip geba sutelkti ansamblį, parengti programą, Vilma suprato, jog jos vieta čia. Kilusi iš Žemaitijos, Mažeikių krašto, augusi apsupta gamtos, vadovė sako vis dar bandanti prisitaikyti prie betono. Todėl laisvalaikiu mėgaujasi būdama gamtos apsuptyje. Ne darbu, bet malonumu laiko daržų puoselėjimą, sodo prižiūrėjimą. Mėgstamiausią šventę įvardija Velykas. ,,Tuo laiku atgimsta gamta. Per šią šventę visad smagu grįžti į namus.‘‘ Prisimena, jog mama nuolat plaka verbomis pramiegojusius Velykų ryto mišias. Gimusi po Žuvų zodiako ženklu, vadovė Vilma pabrėžia vieną iš savo išskirtinių savybių, tai atsakingumą, kurį isšiugdė kolektyve, kuriame šoko ištisus metu bei ramumą tada, kai jo labiausiai reikia. Nuliukams vadovė linki surasti ir atrasti save. ,,Atraskite tai, ko iš tiesų labai norite.‘‘ Net jei tai būtų jūsų antroji pusė, Nemunas gali tapti ta vieta, kuri užpildys jūsų širdį. Kanklių vadovė Asta kilusi iš Skuodo rajono, Rukų kaimo, kurį apibūdina kaip jaukų. Tačiau kur gyvena šiuo metu, net pati įvardyti negali - dažniausiai ją galima sutikti Kaune, mokosi Viliuje, mokytojauja Druskininkuose. Karjerą Nemune pradėjo 2008m. : ,,iš pradžių buvau tik kanklininkė..“. O tapti vadove ją paskatino tuometinė kanklių vadovė Beatričė, kuri buvo pavyzdys Astai. Vadovė Asta kanklėms vadovauja jau daugiau nei metus, tačiau ir per juos spėjo su Nemunu nemažai pakeliauti. Kelionė į Turkiją jai įsimintiniausia: ,,buvo sunki tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jaučiausi labai atsakinga už visus orkestrantus..“. Viena iš Astos svajonių yra aplankyti Naująją Zelandiją ar kitą šalį su įstabiu kraštovaizdžiu už Atlanto. Apie save, kaip tikra žemaitė, kalba nedaug. Išskirtine savo savybe laiko kuklumą, mano, jog neturi silpnybių (visgi vėliau prasitaria, kad negali atsispirti auskarams). Vadovės hobis nerti servetėles vąšeliu, kanklių muzika bei jos ieškojimas. Nemuno nuliukams Asta palinkėtų: ,,Ateiti į Nemuną su džiaugsmu ir su mintimi, jog čia sutiks puikius žmones bei pasiimti iš Nemuno viską, ką jis duoda patiems savęs negailėdami. ‘‘

4


NIAMUNO SOOTRAUKOS

Vokalų vadovė Roma yra pati stilingiausia dama visuose trečiuose. Yra kilusi iš mažo kaimelio esančio Kauno rajone, todėl kaimiška aplinka vadovei nesvetima. Šiuo metu gyvena viename prestižiškiausiame Kauno rajone, Žaliakalnyje. Vadovė save laiko itin reiklia asmenybe. Kaip pati sako, net per daug. Ką užsibrėžia tą ir pasiekia. Kaip ir kiekvienas žmogus turi ir silpnybių. Didelę aistrą jaučia batams (visi tai žinome) ir užuolaidoms (na, šito dar nežinojome). Laisvalaikiu važinėja dviračiu Žaliakalnio parke ir slidinėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ypač mėgsta keliauti, yra aplankiusi daugybę pasaulio šalių ir mačiusi daugybę nuostabių vietų. Šiuo metu vairuoja vyšninį, hibridinį lexusą. Praktiškas automobilis – praktiškai moteriai. Naujausiems Nemuno nuliukams linki atsiverti ir atsiskleisti. Parodyti viską ką sugeba, o gal net atrasti talentų, kurių net nežinojo, jog turi . Neveltui sakoma, kad Nemune gimsta geriausios idėjos, atrandami nauji talentai ir sugebėjimai. Na, o mes vadovei palinkėsime aplankyti taip trokštamą Australiją ir Japoniją ir užsidėti dar vieną pliusiuką ilgame aplankytų šalių saraše. Kapelos vadovas Romualdas – tikras kaunietis ir miesto patriotas. Gimė šauniame Kauno mikrorajone -Vilijampolėje, ten gyvena iki šiol, tiesa, ne vienas – su žmona ir šunimi. Teigia, kad „Nemune“ atsirado gan netikėtai – buvo pakviestas dirbti laikinai, tačiau vieną kartą atėjus į „Nemuną“ iš ten išeiti nebesinori, todėl vadovas iki šiol diriguoja kapelos darbui. Jis – optimistiškiausias vadovas – visada geros nuotaikos, visada šypsosi, pastabas išdėsto ramiai ir kantriai. Didžiausia silpnybė – krepšinis (kaip ir dera tikram kauniečiui), rodos, kojos pačios neša link „Žalgirio“ arenos...Mėgstamiausia nemunietiška šventė – Ataskaitinis susirinkimas, kadangi niekur nieko panašaus nėra tekę matyti, na, o kapelos vadovo linkėjimas „Nemuno“ nuliukams trumpas ir aiškus: „Lankykite repeticijas, klausykit seniūnų, vadovų ir viskas bus gerai!“ . Vadovas Gedas, tai žmogus, kuris kiekvienoje situacijoje įžvelgia ką nors linksmo. Mėgsta ne tik repeticijose pavadovaut, bet ir tradicinėse Nemuno šventėse sudalyvaut. Stengiasi būti šmaikštus ir prajuokinti net užkietėjųsį paniurėlį. Vadovės Romos jis klauso tikrai ir stengiasi įtikti Jai. Vadovas yra akivaizdžios tiesos, jog Nemuno merginos gražiausios, geriausios ir talentingiausios propaguotojas.

Kilęs: iš Kauno Gyvena: Kaune Atsiradimo Nemune istorija: 1992 m. pradėjo dirbti Orkestro vadovu Įsimintiniausia kelionė: 199? Šveicarija Hobis: Rinkti alaus bokalus Geriausia savybė: Spręskit patys Įsimintiniausia šventė: Visos fantastika Šalys, kurias norėtų aplankyti: Australija Palinkėjimas nuliukams: greičiau tapti nemuniečiu!

5


atkelta iš 3 psl.

OSVALDAS

Puslapio administratorius Vokalas, jau trečius savo studentiško gyvenimo metus leidžiantis trečiuose rūmuose, tačiau metai valdyboje jam – pirmieji. „Nemuno“ puslapio administratorius turi ir dar vieną talentą – kompozitorius. Argi gali būti kitaip, jei kai kurios Osvaldo plėšiamos dainos negirdėtos visiems 140 nemuniečių? Osvaldas – garsėja kaip karjeristas, puikiai derinantis mokslus, darbą, repeticijas, „Nemuno“ valdybą, nemunietiškus renginius ir dar spėjantis namie pabrazdinti gitara.

VALDYBA

NERINGA

Metraštis Sopranė, tiesiog negalinti nedainuoti dėl paprastos priežasties: lakštingalos negali nečiulbėti. Tik atėjusi į „Nemuną“ gavo spurgytės pravardę, na, o valdyboje tuo, jog rankinėje slepia pusę „Saldžiųjų majų“ parduotuvės turinio, nuolat džiugina amžinai tuščius nemuniečių skrandukus. Ataskaitinio susirinkimo metu Neringa tikino, kad dėl „Nemuno“ galėtų viską išmokti – ir maketuoti, ir „photoshop‘inti“ (red. past. Deja, Neringos žemaitiškai žeriamus pažadus suprato tik žemaičiai, o kiti tiesiog buvo pakerėti lakštutės entuziazmo).

grūpuotės narys. Apie šia organizaciją žinoma tik tiek, kad po jos susirinkimų Romanui dar ilgai skauda galvą.

IEVA

Metraštis Kaip pati teigia, yra nepastebima ir niekad nieko nežino, tačiau, norinti kiekvieno atsirandančio darbelio – reikia straipsnio? Ieva – gali! Reikia pildyti metraštį? Ieva – gali! Reikia išplauti grindis? Ir tai Ieva gali! Laisvalaikiu renka komandą, su kuria bandys užkariauti štatus ir vaikų širdis vaikiškom knygutėm.

GRETA

Seniūnė Padrąsinus gali kalnus nuversti, o beverčiant kalnus taip įninka į darbą, kad nebeišgirsta kitų ir susikalbėt darosi sunku. Slapčia svajoja per nemunietiškus šokelius net tik groti, bet ir šokti! Taip norėjusi eiti seniūnės pareigas, atsisakė kandidatuoti į kultorgės postą. Niekada nespjauna į vyrišką kompanija.

ROMANAS

Seniūnas Vienintelis 2011-2012m. Valdybos seniūnas likęs antrajai kadencijai. Dėl „Nemuno“ gali stačia galva nerti į karštas žarijas. Šiais metais Kapitoniškėse Romanas įrodė, kad tai ne tušti žodžiai. Dar vienas tituluotas valdybos narys – tapo Misteriu Nemunu jau legendine tapusioje Vaikinų dienoje 2011. Paslaptingosios „Trijų paršelių“

6


NIAMUNO SOOTRAUKOS

aprašytas pasidalinti savo mintimis su gerbiamais „Sūtraukų“ skaitytojais ilgai galvojau apie ką parašyti, kuo pasidalinti. Nejučiomis pradėjau galvoti, ogi kokios buvo mano pirmosios Lapkritinės? O jos buvo 2003 metų rudenį... Buvau tąsyk atvykęs iš kito Lietuvos galo jaunas perspektyvus KTU studentas, kuris užsiiminėjo ieškojimais ką čia naudingo nuveikus, kaip savo laisvalaikį praturtinus. Protingo dėdės ir tetos paprotintas, nusprendžiau laimės ieškoti KTU trečiuose rūmuose. Sutikau čia visą pulką šokėjų nuliukų, dar didesnį būrį šokėjų senių, kurie savo protingais patarimais ar smulkiomis užduotėlėmis ugdė mūsų meilę tvarkai, aprangai, šokiui, vyresniesiems, tretiems rūmams ir aišku Nemunui, taipogi stiprino draugystę tarp nuliukų ir vyresniųjų.

Truputį apšilęs kojas ir susipažinęs su Nemuno jėga ir galybe ataskaitiniame susirinkime su nekantrumu laukiau lapkritinių. Trūksta žodžių nupasakoti tą smagumą, kuris ten tvyrojo: dainos, šokiai, žaidimai, pasirodymai, Baronas su visom savo žmonom, gitarų vakaras ir linksmybės iki pirmų jų troleibusų. Tik spėk suktis... Radau aš tada užsimėmimą, draugus, tautinį meną, „antrus namus“... Ne veltui buvo paskaičiuota, kad statistinis aktyvus nemunietis per metus trečiuose rūmuose praleidžia nuo 10-15 parų. Su nekantrumu laukiu lapkritinių, kada galėsiu seną draugą sutikti, su vadovais pasilabinti, su nauju draugu susipažinti, bendrą dainą užtraukti, gražią nemunietę pašokdinti...

paskaityti

P

Ieškojimai arba nesu aš dar toks senas kaip gali nuskambėti

Bronius

7


pamastyti

Šioks toks priminimas naujiems ir nespėjusiems sužinoti arba žinojusiems ir užmiršusiems: • Pagarba visiems Nemuno vadovams yra besąlygiška, nediskutuotina ir nenuginčijama, nenumatant jokių išimčių; • Kiekvienas nemunietis privalo stengtis būti pavyzdžiu sau ir kitiems; • Kiekvieno nemuniečio rimtas reikalas yra ne tik pavyzdingai elgtis, bet ir netinkamai besielgiantį sudrausminti; • Dalyvavimas repeticijose kaip ir atvykimas į jas laiku ir pastovus 100% pastangų indėlis jų metu yra kiekvieno nemuniečio garbės reikalas; • Kiekvieno, tvirtai nusipelniusio nemuniečiu vadintis, pastangos – tik nuolat tęstinės, o tobulėjimas – amžinas siekis; • Bendros ansamblio repeticijos yra: • Visų nemuniečių kartu ir kiekvieno iš jų atskirai atsakomybės išbandymas; • Reikalauja daugiau nei įprastai pastangų, atidumo, savitarpio supratimo, produktyvumo bei ansambliečių vieningumo; • Bendros repeticijos metu tvarka yra tik absoliuti ir neginčytina, apimanti aprangą, bendravimą ir visą elgesį kartu. • Atėjus savas taisykles kurti – netoleruotina. Kiekvieno, atėjusio į Nemuną užduotis – perprasti ansamblio nusistovėjusią tvarką, vidines tradicijas ir vertybes, jas puoselėti ir saugoti bei perteikti jaunajai kartai.

Įsidėmėjai ir žadi tuo gyventi – esi Tu tikras Nemunietis! Skamba juokingai? – Matyt, ne ten pataikei…

8


NIAMUNO SOOTRAUKOS

Sveiki, mieli nemuniečiai bei nuliukai! Visų pirma, tikiuosi smagiai linksminatės švęsdami Lapkritines - vieną iš pačių gražiausių Nemuno švenčių. Nors oras Lietuvoje ir šaltokas, tikiuosi nešąlat ir naudojat spiritizuotą alkoholį šilumai palaikyti. Londone šaltukas nespaudžia, tačiau miestas jau ruošiasi Kalėdoms. Nors tikro sniego čia retai būna, galima aptikti dirbtino (juokas ima, kai vaikai mėtosi iš vatos pagamintomis sniego gniūžtėmis). Miestas jau tikrai kalėdiškas, galima sutikti Kalėdų senelių, rasti aibę ledo čiuožyklų po atviru dangumi, be proto gražiai papuoštų eglučių, bei išgerti karšto vyno kalėdinėje mugėje. Kaip smarkiai jūsų visų pasiilgau net nevardinsiu, nes neįmanoma to apibūdinti... Tikiuosi, kaip visada, šauniai leidžiate laiką, atsakingai žiūrite į koncertus, bei nevėluojate į repeticijas. (Londone seniūnės atsakomybės aiškiai niekur nepranyko, red. past.) Linkėjimai vadovams, sėkmės naujai valdybai bei nuliukams. P.S. Nemuniečiai visada laukiami ir priimami svečiuose!

Sveiki mielieji esami ir būsimi nemuniečiai! Lediniai linkėjimai iš šaltosios ir tolimosios Islandijos. Iš tikrųjų, ne taip čia ir šalta, kaip dauguma įsivaizduoja. Kol kas tik -5°C (na bent jau šiuo metu, kai rašau). Tačiau juk šaltis – tai niekis, jei nori gerai praleisti laiką, o aplink tiek daug skirtingų, įdomių ir nuostabių žmonių, su kuriais patirti įspūdžiai ir nuotykiai išliks visą gyvenimą atminty kaip šviesiausias prisiminimas. Vienas įspūdingiausių dalykų mano gyvenime – maudymasis karštoj versmėj kalnuose kuomet oro temperatūra ne daugiau -3°C, o aplink įstabaus grožio slėnis, padengtas baltutėlaičiu ir saulės apšviestu sniegu. Ne tik vaizdas, bet ir pojūčiai tiesiog neįtikėtini. Linkiu visiems kada nors tai patirti. Tačiau kad ir kaip čia būtų smagu, vis prisimenu trečiuosius KTU rūmus, kuriuose liko didelis būrys šaunių draugų nemuniečių, o šiuo metu – ir būsimų draugų „nuliukų“. Iki greito pasimatymo!

Ieva

Agnė

9

iŠ UŽSIENIO

Sveikas Nemune, sveiki mano mylimi draugai! Saulėti ir jau pradedantys nokinti medžių lapus linkėjimai iš Portugalijos! Be jūsų jau išbuvau du mėnesius ir labai pasiilgau kolektyviško šurmulio, nerimo ir džiaugsmo KARTU! Nors Erasmuso gyvenimas smagus ir kupinas išbandymų bei naujovių, niekada nepamirštu Jūsų: seku visas naujienas, skaitau visus jūsų straipsnius ir niekaip negaliu nustoti gėrėtis ansambliečių kūrybiškumu ir sumanumu. Šaunuoliai! Kaip ir pradžioj rašiau, pas mane Portugalijoj pradeda medžiai nokinti lapus, vėsti orai, prasideda lietuviškas ruduo. Ir toks laikas, kai pagalvoji, jog kiekviename nukritusiame lape yra po vieną žodį, kurį norėčiau pasakyti Jums – naujieji nemuniečiai... Tikiuosi, kad kiekvieno širdyje jau tuksi žodis NEMUNAS. Visada žinokit, jog būdami šiame ansamblyje jūs privalote atiduoti visas save ir ypatingai gerbti žmones, kurie Nemunui atidavė jau daug savo gyvenimo. Puoselėk tautinį meną, mylėk vadovus, lankyk repeticijas ir svarbiausia būk SAVIMI! P.S. Didžiausi linkėjimai mano myliam chorui ir vadovei Romai.. Pasiilgau jūsų. Sėkmės nemuniečiai ir stiprybės nuliukai. Bučkis! :* Até logo Neringa


PAJAUSTI

Įsijungiu radiją (taip jau noriu – senoviškai). Klausau ir galvoju. Tas klausymasis, visais kanalais (žmonių, kolonėlių, gatvių, miškų, instrumentų garsų...), kokia nuostabi ilgalaikio naudojimo dovana! Muzika, ir visi tie „gražurūpimyliupasiilgau“... Klausai ir, atrodo, jauti, kad gyventi verta. Tiesa, gera gauti ir kitų dovanų (priminimas artėjant šv. Kalėdoms). Tik kad visų tų siurprizų, rastų po šventiniu plastmasiniu medžiu, galiojimo laikas dažniausiai labai trumpas. O va klausymasis! Fenomenas, absoliutus gėris, sakytum – dovanų dovana! Vieną kartą gavai – naudoji visą gyvenimą. Tik vienas trūkumėlis: kiekvienam laimingajam klausymosi dovana įteikiama be vieno svarbaus elemento – įpakavimo. Nėra jokios dėžės – nėra ir vartojimo instrukcijos. Nėra instrukcijos – nėra ir nurodymo: siekdami patirti maksimalų klausymosi malonumą, pasirinkite režimą „girdėti tik tai, kas gera“. Be instrukcijos surasti ir nusistatyti norimus klausymosi režimus labai sudėtinga. Pasekmė: Tavo ausis pasiekia įvairiausios rūšies mėšlas. Nusišneka, rėkia, meluoja, įžeidinėja, kritikuoja, signalizuoja... Klausaisi – vadinasi gamtos dovaną naudoji. Bet jausmas visai ne iš maloniųjų. O kad išvengtum to, kas nemalonu, reikia dirbti (kad ir kaip skaudu tai pripažinti). Taigi aš padirbėjau. Kad Tau, ginkdie, netektų daryti to paties, dalinuosi patarimais, kaip atrasti tinkamą savo klausymosi režimą ir jį įsijungus ilgai, ramiai (arba audringai, bet laimingai) gyventi.

Pirmiausia būtina karts nuo karto nusistatyti savo tylųjį režimą. T.y. klausytis vidinio balso, kuris šiaip jau yra be balso, bet su nežmoniška išmintimi. O čia priėjome svarbiausia! Tylusis klausymosi režimas yra tarsi protinga jungtis tarp Tavęs ir kitų klausymosi nustatymų. Jeigu tai žinosi, išvengsi daugybės nereikalingų plepalų ir tragiškai erzinančių garsų... Mano tylusis režimas yra teisingas devyniais atvejais iš dešimties. Taigi jo išmintimi dalinuosi ir su Tavimi. Tylusis režimas rekomenduoja: kad kuo mažiau girdėtumėte mėšlo, o daugiau gėrio, savo sistemoje įsijunkite vieną iš šių nustatymų: P i r m a s . D a i n u o t i Ne m u n e . A n t ra s . G ro t i Ne m u n e . Tre č i a s . Š o k t i Ne m u n e ( ž i n o m a , s k a m b a n t n e m u n i e t i š k a i m u z i k a i ) . Ketvirtas. Skambinti Nemune: kanklėmis, jei tai sugebi; telefonu kitiems nemuniečiams, jei turi vertingą pasiūlymą; bokalais su kitais nemuniečiais, jei turi didelę motyvaciją; kitu nemažiau svarbiu atveju, patikimu instrumentu, su patikimais žmonėmis – nemuniečiais). Mano tylusis režimas garantuoja, jog pasirinkus bent vieną iš keturių nustatymų gyvenimas tampa kokybiškesnis, o komunikacinio triukšmo lieka vis mažiau. (Logiška. Klausaisi to, kas gražu ir gera – mažiau girdi to, kas bjauru.) Šiuo metu pati nuotoliniu būdu esu pasijungusi du iš keturių nustatymų, Tau siūlau rinktis kiek įmanoma daugiau „čia, dabar ir negrįžtamai“. Tokiu atveju gyvensi su pasitikėjimu, užtikrintumu ir, svarbiausia, su visais tais „gražurūpimyliupasiilgau“ (iš tikrųjų myliu ir pasiilgau Jūsų, Nemuniečiai). Justina Z

10


NIAMUNO SOOTRAUKOS

Mielieji taboro gyventojai, Nesugadinti netikro gyvenimo,

Kaip žynoce, mano tėvas – čigonų – taijgi jųsū – baronas ir kadaijse turiejo jis keturis žmonas. Tjikrjiausiai jūs dar primislijate tuos laikus, kai tolūmoje laužo liepsnoms susilėjant žvaigždzėtam dangūj susirynkdavo dar krūva vaijkų ir kaijp būva gražū, kaijp gražū!.. Skausmai man širdzį suspaudžia, pagalvojūs, kad taboras eina šaibom. Nebekartoje dainų tylioji naktis, nebekyla solnyška, kai taboras miega, nebetūri kam dovanoti dainų švialnioji gitara... Echa čecha čiumbala, kad juos kur ič balalai tuos prošlus metus! Konstatuoju faktą: nie vienos grynaveijslės aukso žiedus sumainiusios čigoniškos porialės, o ką jau ir kalbiet apie tas šiašes skiestas vestūvęs – taborą palyko ir gyvenimo lizdų po platųjį pasaulį sukti išsiskyrstė net pėnkios mano sesės ir vyriasnėlis bruolis. Bet gi vysi žynome, kad anokia ten sčiastja ten laukia už mūsų gymtojo taboro vartų, po šymts pykių!... Skauda, oj kaip nesvietiškai skauda man serdcą dėl tokių jaunimo kvailysčių – nors ne tik šyrdį, dar ir galvą, ir kepenis, ir inkstus. Kaip vakar menu tą nenuliovą mūsų pasyrodzymą brangiosios sesūtės smuikininkės Dinaros vestuvėse. O kad jūs žinocumėt, kiek iš tikrūjū buvo triūsų įdėta, kad viskas atrodytų piękniej! Tėvas į veselę atrinko ne tyk gerjiausius taboro tanciorus (mania, aijšku) y daijninykus, bet ir šoferius, tiesiausiai tą vakarą vežimus vairavusius – norėjo gi kaijp pridera išlydėti mylimjiausiąją dūkrą. Vys dėlto pats nebūdingaij sau, kaip čigonų baronuij, dėl šitokio dūkros paklydimo baijsiaij jaudynos. Nors anas vysad būdavo bet kokjiems vaijstams NE, tačiau tą vakarą sumislijo išgert raminamųjū, atseit dėl dūkros. Ir žynotse ką? Besikūisdamas patamsy vežimo vaijstinėlėje sumaišė raminamuosius su liosuojančiaisiaisiais. Ir nieko ten nebebūvo jau galima bepadaryti. Sūėmė vyską taijp, kad šventėj bijodamas gėdos nepaleijsti taip nė žuodžio ir nepralemeno! Na, bet kam gi gali taip nenūtikti? Atsytyktynumas, kad jį kur! Vuos sveijką kaijlį tą naktį iš gryčios išniašėme. Nū yr, jei ne jaunėlis bruolis, taij dar būtūmėm ir šūnimis užpjūdyti. Varėm kiek ykabindami – vežimo ratai net žemės nelietė, žaijbai iš po kumelės kanopų laijdės, kad vuos vieno tvarto nepadiagėm. O vysgi mano tėvuko gyslom karališkas kraujas kunkulioja! Vežimuij dar lekiant iš veselės, tėvas atsičiuchino ir duotoju momentu kad šoko per bortą kažkur vidur gyrios. Dar bandėm jo jieškot, tačiau būvo tamsų kaip šyknoj, todėl nieko mes toj šikonj yr neradom. Tykiu, kad negalėjo jis susitaikyti su tokia gyminės gėda, todėl pasielgė išdidžiai, kaijp yr priklauso čystam čigonų baronui. No tuos nakties tabore ano niekas daugiau ir nebematė. Tadėl šįtą laijšką ir kūrių ašai, jojo mylimiausiasisisis sūnus Budulajus. Po tos nakties įvykių dyngus tėvui, žmoniai pradiejo kalbėti... Va gi na ir prieš kelias nedeljias y taboro susirinkimą buvo užklydęs seniokas, giminė iš senobinės čigonų atšakos. Norėjo mat pylos visiems įkrėsti, kad jį kur dagi dani damn! Kąlbant apie motiną, tai ji laijkosi prastai. Geriau pamislijus, vidurynio amžiaus kryzės požymių buvo pasiriaiškę yr anksčiau, bet kūr gi ten į juos kreijpsi dėmesį, kai čigonų akys, nepaslaptis, kad dažnjiausiai kliūva už kitų Rozalindos pryvalumų. Kaip antaij, dar aną rūdenį užsukus pas gymines į sviačius, ana nesugiabėjo sudainuoti nė savo pesnios, kurią ji vienintelė taijp čiotkai temokėjo – lyg niasavu balsu bųtū dainavus. Dyngus tėvui, reikalai tyk suprastėjo, dabar nieko kyto ji niabedaro, kaijp nolatos prašo padoti gytarą, įpylti vyno dar ir pakviesti tą vaijkiną, kurį mylėjo ji... Nerazumieju aš tokiū bajerių! Vapščė, keisti tie miataij būvo. Pyrmiausia, taj niekas nesūprato, kas tėvui šuovė į galvą, kai jis vietoj beveik naujos, nuo 2005 metų turietos, mėlynos spalvos Nokijos 3310, kuriaij vos kartą keijtėm dangtely ir dū – batareijką, į taborą parsyvežė už Litą iš tūrgaus pirktą Hujvej, su tapšnokliniu skrynu. Tai vat tūrbūt čja ir būs mūsų šuo nuo penktos gryčios pakąstas, kad iš to gausaus taboro paklydėlių būrio be Dinaros išlydėjome tik mano vyresnėlį bruolį tanciorą Vytą. Vysi, kas dalyvavo tuoj vienoj pavasario nakty, būvo baijsiai nusistebėję kaip ans tokią smulkią žmonelę susiradiąs. Kitų paklydėlių, taij yra, giesmininkių Rūtos, Ramintos, Monikos ir šokėjos Aušros veselių bandėm ieškot su džypyesu patys, tačiau ryšio su kosmosu taijp ir nepavyko užmegzti. Jei teijp y toliau, taij liūdnos dienos taboro laukia. Jau nia kartą mus kvietė už pynigus parsiduot ir atvaryt ponų palynksmint, jau norėjome ir patentą imtis, bet svieto lygintojas Kūlys Būbilius į ratus pagalių tiek prikišo, kad taip ir palikom laikytis savo padermės pryncipų tik pas savus vykti. Jei kitąmet vėl be grynaveislių veselių liksim, tai išseks mūsų maisto atsargos dar iki Kalėdų. Visų taboro čigonų norjiu prymygtynai paprašyti neklysti iš keljio ir savo meijlės reikalus spręsti čia, ant taboro svieto. Tiek bernų, tiek mergų čjia yra, tik netyngėkit jieškot. O vat tau tėve, žinau, kad skaitysi šį laišką, norjiu pasakyti, kad nors tū į nebiajaunas, bet, tykiu, kad tavo varpas dar galyngas. Griebk kokią jauniklę čigonę ir gryžk į taborą! Grįžk ir kaip kadaijse, laij smūijko stygos lyg čigono meijlė skąmba lig aušros aijstryngaij ir laij piar naktį skąmba daijnos čigono ąistrai nuodėmingos! Visų taboro čigonų norjiu prymygtynai paprašyti neklysti iš keljio ir savo meijlės reikalus spręsti čia, ant taboro svieto. Tiek bernų, tiek mergų čjia yra, tik netyngėkit jieškot. O vat tau tėve, žinau, kad skaitysi šį laišką, norjiu pasakyti, kad nors tū į nebiajaunas, bet, tykiu, kad tavo varpas dar galyngas. Griebk kokią jauniklę čigonę ir gryžk į taborą! Grįžk ir kaip kadaijse, laij smūijko stygos lyg čigono meijlė skąmba lig aušros aijstryngaij ir laij piar naktį skąmba daijnos čigono ąistrai nuodėmingos!

11

iŠ TABORO

Norjiu jūs infuormoti, kąs diadasi v tabore ir ypač jo karališkojojoje šeijmoje.


Jos ir jie Nemune

Taip jau gavosi, kad net ketvirtus metus lankau vieną kolektyvą - bendruomenę, kurios nariai turi daugiau pliusų nei minusų. Patys jie save vadina nemuniečiais. Ir kaip ten gaunasi, kaip nesigauna, bet būdami tiesūs ir patrauklūs žmonės, dažnai jie nutaria sudėti savo pliusus krūvon. Taip gimsta jaunų žmonių poros, o vėliau neretai ir šeimos. Štai aš jau kelinti metai visą tai stebiu ir mąstau - kodėl tiek daug porų viename kolektyve? Juk platusis meilės pasaulis neapsiriboja vien KTU III rūmų sienomis! Kodėl jie dažnai neriasi iš kailio, kad tik joms įtikti? Kodėl jos nenori taip lengvai jiems pasiduoti, o kartu nenori būti kieno nors kitų? Juk vaikų pasaulyje viskas paprasta:” jis patinka jai, o ji patinka jam. Jis nupirko jai saldainį ir taip užsitikrino jos meilę. Viskas, turim laimingą porą.”. Ne, vaikyti! Palauk. Viskas daug subtiliau nei tau atrodo. Tie jau beveik ketveri metai praleisti čia praplėtė ir praturtino mano meilės suvokimą. Viskas, kas bus rašoma toliau, yra labai jau subjektyvios mano nuomonės vaisius ir dažnai gali nesutiki su jūsų suvokimu. Jei skaitytojui jau dabar tokios mano mintys yra nepriimtinos, tai rekomenduočiau toliau net neskaityti. Juk kuo toliau į mišką - tuo daugiau medžių.

ISIMYLETI

Apie jas

Visi Nemuno vaikinai vieningai kartoja: “Nemuno merginos geriausios”. Ant stulpų klijuoja lipdukus su “Nemuno merginos geriausios”. Mąstau. Ar tikrai? Ar nėra tai vien tuščia frazė, kuri kažkieno sukurta ir kartojama jau kelerius pastaruosius metus kaip bendrinio pobūdžio patarlė. Ir visgi ne. Jos iš tiesų geriausios! Pirma, būdamos čia, jos kaip tinkamai laistomos ir prižiūrimos gėlės, žydi ir grožio bei kvapų pasauliu nuskaidrina mūsų pilkas, “inžineriškas” dienas. Vyrui tai tikra palaima. Turėti žavingą ir žydinčią moterį - kiekvieno riterio svajonė. Antra, jos yra veiklios ir nuolat nori tobulėti. Kam patinka “konstantos”? Tikrai ne mums! Mes norime matyti “degančias” iš noro pažinti širdis. Trečia, jos puikiai gamina ir kiekvieną kartą tai įrodo merginų dienos šventėje. Abejojat, kad tai svarbus kriterijus? O žinot tą patarlę: “Kelias į vyro širdį veda...”? Ketvirta, jos yra nuoširdžios ir be kaukių. Kaukes palikim teatrui. Čia vieta atvirumui ir tiesumui. Penkta, jos be galo išmintingos. Koks vyras norėtų būti su paika ir kvaila moterimi? Tai tik atspindėtų jo pačio kvailumą, jog ją tokią išsirinko!

Apie juos

Visų pirma, jie yra šaunūs vien dėl to, kad yra čia. Pripažinkim - juk tautinis menas tikrai nėra ypatingai “kieto įvaizdžio” dalis. Bet ne, jie galvoja kitaip. Plaukia prieš srovę. Todėl ir yra kolektyvo nariai. Tikra ir ori vyrija. Jos tai mato, vertina ir žino. Jei kas mąsto kitaip - jų bėdos. Čia renkasi geriausi. Be kita ko, jos nori jaustis pastebėtos, įvertintos ir mylimos. Kas jei ne tokia šauni vyrija gali tai suteikti? Jie groja gitaromis, dainuoja apie meilę, o vakarui atėjus, šokdina kiekvieną mielą būtybę. Visų svarbiausia - jie patikimi. Individai, suderinantys vyriškus instinktus su jautria siela, padorumu ir lojalumu. Praėję tokią džentelmeniškumo mokyklą, jie tampa puikiais kandidatais į merginų širdis.

12


NIAMUNO SOOTRAUKOS Kartu

PASIŽIURETI

Metai iš metų čia užgimsta naujos poros. Kiekvienas naujas ruduo atneša “šviežių” ir teisingų žmonių “dozę”. Tada prasideda visas žaidimas. Jaunas kraujas kaitina sielas ir vyksta tai kas jau vyko ir vyks šimtmečiais. Jie bando įsiteigti joms, jos nepasiduoda. Nori būti nepasiekiamos. Visi rodo savo šaunybę ir vyksta savotiškos lenktynės. Jaunuoliai nori būti mylimi ir nelikti už “borto”. Senieji kolektyvo nariai viengungiai taip pat puoselėja viltis, kad gal ir jiems šiemet pasiseks. Dažnai taip ir nutinka. Strategijų kaip ir porų yra įvairiausių. Vieni bando iškart užkovoti josios širdį, kiti vilkina ir tikrina jas. Kaip ten bebūtų, universalios taktikos nėra. Visos merginos kažkiek skirtingos. Vienos linkusios dominuoti ir vadovauti - turi jas paimti šturmu, kitos - nuolankios ir meilios. Su jomis reikia atsargiai, kad neįskaudintum. Jie visąlaik privalo elgtis apgalvotai, kad nesuklystų, nes pasekmės būna žiaurios. Dažniausiai jos pirmos išsirenka juos - jie to net nesupranta. Jos gudriai leidžiasi užkariaujamos, taip pamalonindamos vyriškus riterio instinktus. Bet tu gali suprasti, kada ji tavo. Užtenka vos vieno jos žvilgsnio. Gilaus ir tyro, virpinančio sielą. Toks žvilgsnis skandinančiai byloja: “pažiūrėk į mano gelmę. Matai? Jei nori, ši gelmė priklausys tau.”. Tada tau telieka ją pasiimti. Ir tik nuo tavęs priklausys kiek laiko tai truks ir kokiais būdais tu tai padarysi. Kitu atveju, tu liksi tik eilinis žioplys. Pralaimėtojas. Nepadaręs galutinio žingsnio ir pasitraukęs iš aukso puodo dalybų.

13


Nemuniausieji iš Nemuniausiųjų Metų draugas - Augutis - už ištikimą draugystę Liutaurui, nesvarbu, ar jis sėdi autobuse šalia, ar bėga paskui autobusą, paliktas degalinėje. Metų pratęsimas - Antanas ir Ugnė - nes kelionės į Turkiją nepakako, tai pratęsė kelionę iki Kryžkalnio. Metų atranka - Vadovė Margarita - Už puikų merginų atrankos metodą skaičiuotės būdu. Metų širdžių ėdikas - Tadas - nes vakarėliuose tiek jis visoms, tiek visos jam neabejingos. Metų slapukai - Vigilija ir Lukas - nes visi turi apsimetinėti, kad nežino.

DIDZIUOTIS

Metų praregėjimas - Romanas ir Živilė - sako, meilė trunka tris metus, bet tarp nemuniečių būna ir tokių situacijų, kad po trijų metų ji tik prasideda. Metų karjeristas - Tautvydas - dviejų metų Nemuno pirmininko pareigų dėka karjeros laiptai nusitiesė į Kultūros skyrių, kuriame už darbą mokami tikri pinigai. Metų foto dublis - Eglutė ir Simas - už identišką pozą prie kiekvieno lankomo objekto. Metų teroristė - Aldutė - nes nepastebima net aukščiausių pasienio pareigūnų. Metų praradimas - Neringa Vasiliauskaitė - nes kartu išsivežė ir kempiniuko sporgstamąjį juoką, skambėjusį visur ir visada. Metų ekstremalūs pokyčiai - Vaikinų diena 2012 - už kardinalumą nuo karštų “Kaitros” merginų iki cirko “Pagaida” artisčių. Metų neviltis - Pranas - nes vis dar nerado žmonos, pagimdysiančios 10 vaikų. Metų iššūkis - Vadovas Gediminas - už ryžtą įkurti nemuniečių vyrų chorą. Metų liga - Živilė - nes jos temperatūra viršijo Turkijos vidutinę. Metų atvirumas - Lukas - nes šokėjai pasidarė tokie savi žmonės, kad prie jų net gadinti orą negėda Metų kodas - Augutis - nes per koncertą šokdamas užsikoduoja Metų ekstrymas - Vadovė Margarita - nes sulaukus biso, būtinai reikia sušokti Usakyką (gerus 4 mėnesius jo nerepetavus)

14


PASIŽIURETI

NIAMUNO SOOTRAUKOS

15


KAS YRA NEMUNO SOOTRAUKOS?

SVEIKINAME!

PASIdŽIaugti

Vokalai Viktorija Ž. – laikraštis, bet jei nežinotų būtų atsakius, jog tai yra sutraukti žmonės Austėja – kažkas labai susitraukusio Ieva – sako pirmą kartą išgirdusi kad Nemune yra sutraukų Arnas – mano, kad tai galbūt yra pirmakursis Paulius – maži nariai, kuriuos bandote užsiauginti Šarūnas – prastai dainuojantis Titas – nieko negalvoja Justas – neturi minčių Kapela Jurgis – mano, kad fuxai, nuliai Viktorija B. – jauniausieji, mažiausieji Margarita – laikraštis (atsakė su Rūtos pagalba) Justina – nepatrauklūs, nepatenkinti viskuo žmonės Orkestras Kernius – naujokai nuliai Andrius – naujokai fuxai Viktorija G. – maži sutraukti žmogeliukai Viktorija M. – santrumpos Šokėjai Tomas – mano, kad tai yra kažkas iš linksmybių pusės Andriukas – nepasižymėję nuliukai, kurie turėtų įnešti kažkokį indėlį

Susituokė:

Aplankė gandrai:

Monika, Vytas, Dinara, Rūta, Raminta, Aušra

Alviną ir Vilių Kavaliūnus

16

Sootraukos2012  

laikraštis

Advertisement