Page 1

2013 m. lapkritis Nr. 8 (12)

Karšta tema

Jaunoji karta

„Išsilavinimas – vertybė, kurią turime puoselėti“

Jaunųjų mokslininkų apklausa: dėl būtinybės dirbti lieka per mažai laiko disertacijai rašyti

5-ame psl.

Pokalbis su Ryčiu Zemkausku

3-ame psl.

Mokslo naujienos:

Lietuviški palydovai kils į orbitą 2014 m. 9-ame psl.

­ „Esu autoriteto tipo žmogus, pasirenku, kuo tikėti“

6-7-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Netrukus baigsis 2013-ieji metai. Jie buvo ypač produktyvūs pasaulio mokslininkams, tyrėjams ir atradėjams: pradedant naujais gydymo metodais ir baigiant kosmoso užkariavimais. Ne mažiau įdomūs ir prasmingi jie buvo ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai, jos nariams, šiais metais dalyvavusiems gausybėje įvairių renginių: „Idėjų kalvėje“, viešosiose diskusijose, išvykose, konkursuose. Tikiuosi, kad ir mūsų organizacijos laikraštis prisidėjo prie jūsų, mieli skaitytojai, gyvenimo kasdienybės paįvairinimo, kviesdamas kas mėnesį susipažinti su jau žinomais ir galbūt ateityje būsimais garsiais Lietuvos mokslininkais, o taip pat primindamas svarbesnius įvykius, supažindindamas su mūsų narių kūryba ir pamąstymais. Net ir šiuo metų laikotarpiu, kuomet visi labiausiai užsiėmę šventiniais rūpesčiais, LJMS nepamiršo jaunųjų tyrėjų ir mokslininkų poreikių ir lūkesčių – gruodžio mėn. kaip tik baigta Lietuvos daktarų, doktorantų ir jaunųjų tyrėjų iki 35 metų apklausa. Remiantis tyrimo duomenimis, lietuvis mokslininkas gauna beveik du kartus mažesnį atlyginimą nei Europos vidurkis. Daugiau apie tyrimo rezultatus galite paskaityti 3 pusl. „Jaunoji karta“ dalinasi nuomonėmis bei pamąstymais apie mokslą ir mokslininko specialybę. Vieno pašnekovo nuomone, labai smagu turėti galimybę bendrauti su dėstytojais, mokslininkais, kurie dažniausiai mielai dalinasi tiek savo žiniomis, asmenine patirtimi, tiek įvairiomis įžvalgomis apie kasdieninius reiškinius, įvykius. Daugiau įvairių pamąstymų rasite 5 pusl. Šiame numeryje artimiau susipažinsite su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju Ryčiu Zemkausku, nuolat viešojoje erdvėje kalbinančiu akademinės sferos žmones. Pašnekovas interviu dalinasi savo mintimis apie asmenines universitetines patirtis, moralės principus, televizijos ir akademinės srities esamas ir galimas jungtis (6-7 pusl.). Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: R. Zemkauskas. Nuotrauka iš R. Zemkausko fotoarchyvo. 2

ODĖ MOKSLUI


Karšta tema

Jaunųjų mokslininkų apklausa: dėl būtinybės dirbti lieka per mažai laiko disertacijai rašyti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) užsakymu atlikto daktarų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų iki 35 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos mokslo finansavimas vis dar yra pernelyg mažas ir lietuvis mokslininkas gauna bene du kartus mažesnį atlyginimą nei Europos vidurkis. Palyginimui, mūsų šalies mokslininko atlygis yra artimas uždarbiui, gaunamam Bulgarijoje.

šioje srityje stipriai atsilieka. Apie pusę kitų šalių, tokių kaip Danija, Olandija, Prancūzija, Norvegija doktorantų yra studijavę užsienyje dar prieš doktorantūros studijas. Visgi beveik pusė apklaustųjų ilgalaikėje perspektyvoje studijuoti arba dirbti mokslinį darbą norėtų Lietuvoje.

ir tyrimo dalyviai, tarp ryškiausių neigiamų mokslininko darbo aspektų nurodę mažą atlygį ir menką mokslo finansavimą nurodė net trys iš penkių apklaustųjų“, - tyrimo rezultatus apžvelgia A.Stukas. Palyginimui, EURODOC – Europos mastu atliktas doktorantų tyrimas nurodo, jog Europos šalyse disertacijos rengimui 21 valandą per savaitę gali skirti nuo 23 iki 49 proc. doktorantų. Tuo tarpu Lietuvoje tokį valandų kiekį disertacijos rengimui gali skirti tik 16,4 proc. respondentų.

Apklaustųjų nuomone, priežastys, skatinančios likti studijuoti ar dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, respon„Tokie tyrimai yra ypač naudingi dentų nuomone, yra kompleksinės. įvertinti esamą situaciją ir moksli- Maždaug pusė apklausos dalyvių ninkų bei tyrėjų poreikius – taip ga- nurodė, kad likti Lietuvoje paskalima palyginti su kitų šalių patirti- tintų gerai apmokama darbo vieta, mis. Tai ne tik parodo probleminius gera infrastruktūra ir įranga, karje- Keturi iš dešimties apklausos dalyklausimus, bet ir atkreipia dėmesį ros galimybės. vių mano, kad atlyginimas moksliį sritis, kuriose įmanomas nesudėninkui turėtų būti 3501-5000 litų į tingas pokytis: pavyzdžiui, faktas, Pasak LJMS tarybos nario Aidžio rankas per mėnesį. Panašus skaičius kad mokslininkai mažai naudojosi Stuko, Lietuvoje vis dar daug laiko apklaustųjų nurodė, kad atlyginitarptautinio mobilumo galimybė- tenka skirti su mokslu ar tyrimais mas turėtų būti 2501-3500 litų. Tik mis, galėtų paskatinti aukštąsias nesusijusioms veikloms. Tik 16,7 beveik dešimtadalis nurodė, kad mokyklas, kitas institucijas daugiau proc. tyrėjų savo mokslinei veiklai atlyginimas turėtų būti daugiau nei dėmesio skirti šių programų viešini- skiria nuo 25 iki 40 valandų per sa- 5000 litų. mui“, - sako Ramojus Reimeris, Lie- vaitę, o net trečdalis – tiek pat laiko tuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos skiria darbui arba verslui. Apklausa LJMS užsakymu atlikta vadovas. šių metų lapkričio mėnesį. Tyrimo „Šiandien mokslininkas skiria per- metu buvo apklausiami jaunieji Apklausa parodė, kad beveik du nelyg daug laiko su tyrimais nesu- tyrėjai iki 35 metų amžiaus, dauiš trijų apklausos dalyvių nėra sijusiam darbui, kad užtikrintų savo giausia doktorantai. Jauniesiems studijavę ar dirbę mokslinio finansinį stabilumą, taip pat biu- tyrėjams taip pat buvo priskiriami darbo užsienyje, nors poreikis tam rokratinėms procedūroms – net ir magistrantai, tyrėjai bei daktarai. Iš yra labai didelis – du trečdaliai smulkiausiems pirkiniams reikalin- viso buvo apklausta 314 respondenapklaustųjų nurodė, kad norėtų giems viešiesiems pirkimams ar lai- tų. išvykti į užsienį. Lyginant su kitomis ko atimančioms vykdomų projektų Europos šalimis, matyti, Lietuva ataskaitoms. Šiuos aspektus pabrėžė

Projektą „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

2013 m. lapkritis Nr. 8(12)

3


PASAULIO MOKSLO PASIEKIMAI 2013 METAIS Pastarieji metai buvo ypač produktyvūs mokslininkams, tyrėjams ir atradėjams: pradedant naujais gydymo metodais ir baigiant kosmoso užkariavimais. Trumpai apžvelgsime kai kuriuos ryškesnius mokslo pasiekimus, įvykusius per 2013-uosius. • Britų mokslininkai, atlikdami bandymus su naminėmis pelėmis ir panaudoję šviesai jautrias ląsteles sėkmingai išgydė aklumą. Po tolesnių bandymų metodas galėtų būti taikomas ir žmonių gydymui. Tuo tarpu JAV pirmą kartą į paciento ranką persodinta laboratorijoje užauginta kraujagyslė.

Kraujagyslių sandara. Aplikacija iš Viljamo Harvėjaus knygos „Exercitatio Anatomica de Motu Cordis et Sanguinis in Animalibus“ (1628 m.)

• Harvardo astronomai apskaičiavo, kad Paukščių Tako galaktikoje yra mažiausiai 40 milijardų planetų, dydžiu panašių į Žemę. Be to, NASA pranešė, kad Voyager I, kosmose keliaujantis nuo 1977 metų, paliko Saulės sistemą.

• Kinijoje atidarytas pirmasis trimačiu spausdintuvu pagamintų artefaktų muziejus. Tuo tarpu Škotijoje 3D spausdinimo technologija pritaikyta gaminti kamieninių ląstelių klasterius, kas ateityje galėtų tapti bet kurio žmogaus organo spausdinimo technologija. Be to, Japonų mokslininkai pranešė iš kamieninių ląstelių sėkmingai užauginę kepenis ir persodinę jas laboratorinėms žiurkėms. • Ant vienos sintetinės DNR gijos mokslininkai užkodavo milžiniškus skaitmeninės informacijos kiekius, įskaitant ir visus Viljamo Šekspyro sonetus. DNR, kaip informacijos laikmena, galėtų būti naudojama jau artimiausioje ateityje. • Tyrėjai toliau dirbo kurdami automatinius automobilius, kurių valdymui nereikėtų žmogaus.

Paukščių Tako galaktikos modelis

• Amerikos mokslininkai pranešė išgydę kūdikį, sergantį ŽIV, duodami jam antiretrovirusinių vaistų nuo labai ankstyvo amžiaus. Nepaisant to, kad apie metus vaikas nebuvo gydomas vaistais, jo ŽIV testai neberodė jokių ligos simptomų. • NASA marsaeigio „Curiosity“ misijos duomenimis, raudonoji planeta kažkada buvo tinkama mikrobiologinei gyvybei. Be to, Marsą tyrinėjantis robotas nukeliavo daugiau kaip vieną kilometrą bei atrado lengvai pasiekiamo vandens. • Ekseterio universiteto mokslininkai pranešė sukūrę genetiškai modifikuotą E. coli bakterijos giją, kuri gali cukrų paversti biodegalais. • Lėktuvas „Solar Impulse“ perskrido Ameriką maitinamas vien saulės energijos. • Sukonstruoti ir skrydžiui į kosmosą paruošti pirmieji lietuviški palydovai. Lėktuvas „Solar Impulse“

4

ODĖ MOKSLUI

Wikipedia.org archyvo paveikslai


JAUNOJI KARTA Brangūs skaitytojai, šio mėnesio ,,Odė Mokslui“ skiltyje ,,Jaunoji Karta“ tęsiame diskusiją apie mokslą ir studijas. Šį kartą kviečiu paskaityti antro kurso studentės Donatos Stancelytės paruoštą straipsnį apie studentų požiūrį į mokslininko profesiją bei studijų ypatumus. Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

„Išsilavinimas – vertybė, kurią turime puoselėti“ Mokslas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Darželis, mokykla, universitetas. Kuo toliau, tuo labiau panyrame į taip užburiantį žinių pasaulį. Laikui bėgant, jauno žmogaus požiūris į studijas keičiasi. Galiausiai surandame atsakymą į anksčiau neraminusį klausimą: „Kuo gi tapsime užaugę?“ Šį kartą pasidalinti nuomone bei pamąstymais apie mokslą ir mokslininko specialybę mielai sutiko ryžtingai savo svajonės siekiantys studentai. Štai VU Mikrobiologijos ir biotechnologijos pirmo kurso studentas, paklaustas su kuo jam asocijuojasi mokslo sąvoka, teigė, jog mokslas – tai šviesa. „Kiekvienas turime siekti to vardan klestėjimo, žinoma, siekiant tik gero. Išsilavinimas visada bus didi vertybė.“ „Mokslas man siejasi su dideliu žinių bagažu bei žmogaus tobulėjimu“, – savo požiūrį atskleidė KTU Aplinkos apsaugos inžinerijos magistro pakopos studentė. Anot jos, šiais laikais išsilavinimas praranda savo vertę, ypač lyginant su tarpukariu, kuomet tik retais atvejais jaunas žmogus galėjo leisti sau studijuoti. „Tuomet išties mokslas buvo laikomas ypatingai reikšmingu dalyku“, – pridūrė pašnekovė. „Manau, kad pagrindinė sąlyga mokslui egzistuoti ir vystytis yra smalsumas. Taip pat reikia būti pasirengusiam bet kurią akimirką koreguoti savo pasaulėžiūrą dėl atsiradusių naujų duomenų. Tam reikalinga ir drąsa, ir sąžiningumas“, – mintimis dalijosi VU Mikrobiologijos magistro pakopos studentas. Pasak pašnekovo, kiekvienas išsilavinimą supranta labai skirtingai. „Man išsilavinęs žmogus asocijuojasi su kažkuo daugiau nei vien su geru specialistu. Šalia to dar turėtų būti ir bendrosios vertybės bei ge-

bėjimai, kuriuos ugdo universitetas. Kita vertus, universitetas negali ir neturėtų prisiimti visos atsakomybės už mokymo procesą. Tai pirmiausia kiekvieno asmeninė atsakomybė. Juk ne veltui sakoma „išsilavinimas“, o ne - „išlavinimas“. O ir pats procesas nenutrūksta po studijų baigimo. Veikiau tik prasideda.“ Studijuojant lydi ne tik studijų džiaugsmai, žinoma, neišvengiama ir sunkumų. Anot Mikrobiologijos ir biotechnologijos studento, pati studijų kryptis jau yra nemenkas iššūkis, tačiau vaikinas dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigaili. „Būtų galima paminėti naujos literatūros stoką. Kita vertus, internetas šią problemą bent jau dalinai išsprendžia“, – paklaustas apie studijų sunkumus užsiminė Mikrobiologijos magistro laipsnio siekiantis pašnekovas. Taip pat jis žvelgdamas iš kitos pusės teigė, jog „šiuo metu labiausiai džiugina studijuojamo dalyko pritaikomumas gyvenime. Tai suteikia papildomos motyvacijos daugiau gilintis į savo sritį. Tiek paskaitų metu, tiek savarankiškai.“

nuolatinis tobulinamasis, gebėjimas patenkinti smalsumą. Tačiau labiausiai mane žavi tie mokslininkai, kurie aktyviai dirba kokybišką pedagoginį darbą. Tie, kurie per paskaitas geba prikaustyti studentų dėmesį, tuo paskatindami juos ir savarankiškai gilintis į studijuojamą dalyką. Taip pat mokslininkai, aktyviai pasireiškiantys visuomeninėje veikloje, pavyzdžiui, vedantys mokslo populiarinimo paskaitas“, - dalinosi pašnekovas. „Viena iš mano svajonių yra dirbti tokį darbą“, – su šypsena veide pridūrė magistrantas. VU Mikrobiologijos ir biotechnologijos studentas pasakojo pasirinkęs mokslinę specialybę su intensija atlikti ką nors gero žmonių labui. „Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su Tavimi, kad ir kur Tu beeitum.“ (Kinų patarlė). Taigi, puoselėkime ir branginkime šią neįkainojamą vertybę, nes mokslo ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių. Parengė Donata Stancelytė

Pasak jaunuolio, labai smagu turėti galimybę bendrauti su dėstytojais, mokslininkais, kurie dažniausiai mielai dalinasi tiek savo žiniomis, asmenine patirtimi, tiek įvairiomis įžvalgomis apie kasdieninius reiškinius, įvykius. „Mokslininko specialybė mane žavi, nes tai žmonės, visa galva ir dar daugiau pasinėrę į savo sritį, ieškantys naujų dalykų ir stebinantys pasaulį. Ar pati norėčiau tokia būti? Taip, tik manau, ne kiekvienas žmogus gali tapti mokslininku. Tam reikia gyslelės“, – atviravo KTU studentė. Mikrobiologijos magistrantas taip pat žavisi mokslininko specialybe. „Pirmiausia yra patraukli nemonotoniška veikla,

Paveikslėlis iš http://mabhero.com/

2013 m. lapkritis Nr. 8(12)

5


Pokalbis

Rytis Zemkauskas

„Esu autoriteto tipo žmogus, pasirenku, kuo tikėti“ Nuolat viešojoje erdvėje akademinės sferos žmones kalbinantis, išsilavinusiam žiūrovui „Alchemijos“ ir „Pasivaikščiojimų“ laidas kuriantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Rytis Zemkauskas teigia, kad profesoriai televizijos yra paakinami rašyti aiškiau, o žiūrovai dėl to ima suprasti daugiau. Apie asmenines universitetines patirtis, moralės principus, televizijos ir akademinės srities esamas ir galimas jungtis su Ryčiu Zemkausku kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis. Kiek Jums tenka bendrauti su įvairių akademinių aplinkų žmonėmis? Kokį įspūdį jie palieka? Labai daug tenka susidurti su akademinių aplinkų žmonėmis, ypač pastaruoju metu, nes ir „Alchemijos“, ir „Pasivaikščiojimų“

6

ODĖ MOKSLUI

laidose diskutuojame daug temų, kurioms reikalingos ekspertų nuomonės. Jie yra pačių įvairiausių sričių – „Pasivaikščiojimų“ laidose kalbėjausi ne su vienu filosofu, gamtos mokslų atstovais, istorikais. Taigi su akademiniais žmonėmis iš tikrųjų bendrauju labai daug, tiek savo televizinėse laidose, tiek ir kaip Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas su savo kolegomis. Man atrodo, kad dabar akademinė bendruomenė jau yra margesnė. Kai buvau studentas, ta bendruomenė buvo gana stabilus darinys, į kurį patenkama pro tam tikrus vienerius ar dvejus vartus ir kuriame buvo funkcionuojama pagal per ilgą laiką nusistovėjusią schemą. Dabar, mano supratimu, į akademinę bendruomenę patenkama per labai daug įvairių var-

tų, labai įvairiais būdais. Nauji žmonės į akademinę sistemą jau atneša daugiau laisvumo. Akademinės bendruomenės viduje judėjimas taip pat tapo daug laisvesnis. Anksčiau akademinė terpė buvo uždaresnė, o dabar ji neišvengiamai yra atviresnė, todėl daro didesnę įtaką pasauliui ir pati yra labiau jo veikiama. Bet man sunku spręsti apie tai, kaip buvo anksčiau, galiu spręsti tik kaip buvęs studentas arba seno docento sūnus. Kokią įtaką Jūsų darbui televizijoje padarė studijos universitete? Padarė tiesioginę įtaką. Manau, kad uni-

Anksčiau akademinė terpė buvo uždaresnė, o dabar ji neišvengiamai yra atviresnė...


Pokalbis ...filosofai nedirba savo darbo – jie nepateikia visuomenės įvertinimų...

versitetas suteikia žmogui mąstymo plotį ir pademonstruoja pasaulio įvairumą ir galimybes. Pamoko mąstyti ir parodo kryptis, kuriomis eiti. Universitetas man davė didžiulę naudą. Iki šiol teigiu, kad vis dėlto universitetinis išsilavinimas, žvelgiant žmogui į veidą, yra atpažįstamas. Mano studijų universitete metu pavyzdžiai buvo tam tikri dėstytojai, jų elgesys su mokslo medžiaga, savo ir kito nuomone. Šis elgesys ir nustato standartus studentams. Esu autoriteto tipo žmogus, man reikalingi autoritetai, ir aš pasirenku, kuo tikėti. Kito metodo iki šiol nesuradau. Ar iš universiteto atėjo drąsa daryti tai, kas Jums prasminga ir įdomu, o ne kitų primesta galios mechanizmais? Tai man įgimta ir mokslo įstaigoms šio nuopelno nepriskirčiau. Nors studijos tikrai nesutrukdė. Savybę žvelgti į pasaulį pro nuosavus akinius atsinešiau iš labai anksti – nuo pirmųjų savo žingsnių esu toks nesutaikomas veikėjas. Ar pritartumėte teiginiui, jog profesoriai, ypatingai humanitarai, yra menkai matomi visuomenėje ir neturi poreikio ją kritikuoti? Manau, kad taip. Prieš penkiolika metų, kurdamas laidą „Lankos“, kuri buvo provokatyvi, esu pasakęs, kad filosofai ne-

R. Zemkausko fotoarchyvo nuotraukos

dirba savo darbo – jie nepateikia visuomenės įvertinimų. Vienas iš jų darbų būtų vertinti visuomenę. Aišku, tai labai siauras ir perdėm instrumentinis filosofijos supratimas, bet vis tiek kai kurie iš jų tam tikrais savo gyvenimo etapais turėtų tai daryti, nes kitaip visada atsiras guvių mėgėjų su sąmokslo teorijomis ir kita tamsybe. Manau, kad žmonės, turintys tikrą žinojimą, akademinį išsilavinimą ir tam tikras moralines nuostatas (pagrindinis principas būtų atsakingas kalbėjimas viešojoje erdvėje), yra labai reikalingi. Kritinė jų masė tikrai pakeistų foną į gera, mes turėtume ne efektingai atrodančių nuomonių kaleidoskopą, o daugiau analizės. Manau, kad jei visuomenė gautų pakankamą kiekį analizės, su laiku išsiugdytų ir recipientas – žiūrovas, skaitytojas. Nekalbu, kad reikia lįsti į gilius specifinius mokslo sričių dalykus, bet manyčiau, kad šiek tiek sudėtingesnis kalbėjimas, kurį mes savo laidose drąsiai teigiame ir kiekvieną dieną propaguojame, turėtų rastis. Mano supratimu, akademiniai žmonės per mažai eina į visuomenę su savo tekstais. Kai kurie eina, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Ne dvi trys žvaigždės, o kur kas daugiau. O kur ateities žvaigždės?! Kas, Jūsų nuomone, turėtų pakisti, kad profesūra „išvystų dienos šviesą“? Žmonėms, kurie žiniasklaidoje priima sprendimus, reikėtų daugiau bendrauti su akademinės sferos žmonėmis. Reikėtų bendrų forumų. Gal jie nepažįsta vieni kitų? Galvoju, kad tikrai nepažįsta. Žurnalistų akiratį tokiu būdu reikia plėsti. Rengiant žurnalistus, pirmiausia reikia galvoti apie šių dienų pasaulio klausimus – kad jie galėtų papasakoti, kiek Lietuvoje yra mokslinių institutų, ką jie veikia, kas ten yra įdomaus. Tai praverstų žinoti dėl paprastos priežasties – kai žurnalistui prisireikia bet kokios temos eksperto, jis savo galvoje turėtų keletą va-

riantų, nes dabar dažniausiai apsiribojama vienu vieninteliu, kurį visi pažįsta. Manau, kad tai – tik susipažinimo ir pasikalbėjimo dalykai. Tai galima padaryti, ir visi iš to laimėtų: vieni būtų paakinti rašyti aiškiau, o kiti – suprasti daugiau. Ar tikrai didžioji dalis humanitarinių studijų ateityje bus neišvengiamai susijusios su vizualiąja kultūra, jos vystymosi tendencijomis? Jeigu ekranas (vizualiosios kultūros simbolis) dominuos, tada taip. Humanitarinė terpė bus susijusi su tuo, kas tuo metu aktualu visuomenėje, su tomis raiškos priemonėmis, kurios tuo metu aktualios. Humanitarika neišvengiamai keisis kartu su pasauliu, kaip ji darė visada. Kitas klausimas: kokiuose taškuose humanitarika pati savo intencija keičia pasaulį? Tai būtų įdomesnis ir platesnės diskusijos dalykas. Kokias matytumėte jungtis tarp universiteto ir televizijos? Vienas iš tokių pavyzdžių yra laidos „Alchemija“ ir „Pasivaikščiojimai“. Mes jau turime tas jungtis, ir jos pasiteisino daug kartų, nes tai yra abipusis ryšys: viena vertus, universiteto intelektualai išeina į viešąją erdvę; kita vertus, tie patys intelektualai supranta, kad televizija visada yra tik priemonė. Tiesą pasakius, televizija rodo tai, ką ten įdedi. Kitaip sakant, iš anksto ji nėra nei teigiama, nei neigiama. Ta priemone tikrai galima naudotis, ji yra skirta visiems. Kai mes sakome, kad televizija yra masėms, tai nepamirškime, kad išsilavinę žmonės irgi yra masė – jiems irgi turi būti skirta proporcinga televizijos dalis. Dėkoju už pokalbį.

2013 m. lapkritis Nr. 8(12)

7


Veidai Mokslininkė gimė Varšuvoje pianistės bei matematikos ir fizikos profesoriaus šeimoje. Būdama šešiolikos su pagyrimu baigė rusišką licėjų ir pradėjo dirbti mokytoja. Būdama 24 metų išvyko į Paryžių studijuoti fizikos ir matematikos.

1903 m. gavo fiizikos Nobelio premiją už radiacijos tyr io premiją už mus, o 1911 m. gavo chemijos Nobel ir savybių polonio ir radžio atradimą, išskyrimą mi, gavutyrimus ir taip tapo pirmuoju žmogu siu Nobelio premiją dukart.

Marija SklodovskaKiuri Marija Sklodovska-Kiuri (lenk. Maria Skłodowska, pranc. Curie; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) - lenkų kilmės prancūzų mokslininkė ir pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją. M. Kiuri buvo viena iš radiologijos srities pradininkių, kartu su savo vyru Pjeru Kiuri atradusi polonį ir radį.

Įdomu: Cheminis elementas kiuris (96 elementas, Cm) pavadintas jos ir jos vyro garbei, o polonis – jos tėvynės Lenkijos (lot. Polonia) garbei.

„Gyvenime nėra nieko, ko turėtume bijoti. Yra tik tai, ką reikia suprasti “ 8

ODĖ MOKSLUI

Wikipedia.org archyvo nuotraukos


Mokslo naujienos Planuojama, kad pirmieji astronautai link Marso skris jau po 4 metų Nepelno siekianti kosminių tyrimų grupė „Inspiration Mars“ pristatė pirmosios žmonių misijos į Marsą „Mission for America“, kurios startas įvyks 2017 m. pabaigoje, detales. Planuojama, kad jau po 4 metų į Marsą išskris ir iš jo sugrįš sutuoktinių astronautų pora. Projekte dalyvaus NASA, jį iš dalies finansuos JAV vyriausybė, o projektui vadovauja multimilijonierius, pirmasis pasaulyje kosmoso turistas Dennisas Tito. Jis tikisi bendradarbiauti su NASA ir panaudoti šios kosminės agentūros ekspertų žinias, patirtį ir inžinerinius projektus. Skrydžio startas – 2017 m. gruodžio 25 – 2018 m. sausio 5 d. Tai yra palankiausias metas skristi į Marsą, nes tomis dienomis Marsas ir Žemė atsidurs optimaliausioje (artimiausioje) pozicijoje. Tiesa, du į Marsą skrisiantys astronautai Raudonojoje planetoje nenusileis. Jie apskries planetą 160 km aukštyje, o po to leisis kelionėn atgal į Žemę. Gimtojon planeton pirmieji Marso tyrinėtojai turėtų sugrįžti 2019 m. gegužę, kosmose praleidę 501 parą. „Inspiration Mars“ viliasi, kad tokia misija įkvėptų kitų kartų mokslininkus ir inžinierius naujiems projektams, užtikrintų Jungtinių Valstijų dominavimą mokslo ir technologijų srityje. Be kita ko, ši misija būtų solidus pamatas dar ambicingesnės Saulės sistemos tyrimų misijoms. [pagal DELFI.lt informaciją]

Lietuviški palydovai į kosmosą kils 2014 m. sausio viduryje Planuotas gruodžio 19 d. raketos paleidimas iš NASA skrydžių bazės Valopso saloje (JAV) su ypatingu visai Lietuvai kroviniu – net dviem pirmaisiais lietuviškais palydovais „LitSat-1“ ir „Lituanica SAT-1“., atidėtas iki 2014 metų sausio vidurio. Kaip pranešė LRT radijas, Tarptautinė kosminė stotis dėl gedimo negali priimti raketos nešėjos Cygnus su lietuviškais palydovais. LituanicaSAT-1. Delfi.lt nuotr. Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus : „Kosminei pramonei svarbiausi du kriterijai – skrydžių saugumas ir kaip įmanoma mažesni misijos kaštai. Dėl to raketa leidžiama link Atlanto vandenyno pietryčių kryptimi, o kosminė stotis raketos paleidimo metu turi būti tokiame orbitos taške, kad skirsdama iki jos raketa sunaudotų mažiausiai degalų. Taip aplinkybės sutampa tik vieną kartą per parą.“ Pasak V. Tomkaus, orbitinį 7,8 km/s greitį raketa po paleidimo išvystys kiek daugiau nei per 15 minučių, o prie Tarptautinės kosminės stoties erdvėlaivis prisijungs maždaug per dvi paras. Erdvėlaiviui prisijungus prie kosminės stoties, pirmiausiai mažieji palydovai „LitSat-1” ir “LituanicaSat-1” bus iškrauti, o vėliau, atsižvelgiant į griežtą astronautų darbo grafiką, robotine ranka paleisti į kosminę orbitą. Raketa nešėja Cygnus, gabensianti palydovus į Tarptautinę kosminę stotį. NASA nuotr. [pagal DELFI.lt ir kosmonautai.lt informaciją]

2013 m. lapkritis Nr. 8(12)

9


Gabūs ne tik moksle Mount Graham tarptautinėje observatorijoje Kai vakare iš lėto Leidžiasi Saulė pavargus, Visatai aukodama Darbus Pasaulio dienos, Tu išeini iš kupolo balto Už tūkstančių mylių nuo Lietuvos. Stovėdamas ant aukšto kalno didingo Tu pradedi darbus svarbius, Skirtus mokslo plėtrai – Pasaulio ir Lietuvos. Matai, kaip žiebiasi žvaigždės, Viena po kitos, Kaip Paukščių takas pakibęs Virš tavo galvos. Stebi tuos pasaulius ir tyliai gėries... Žinai, kad žvaigždžių, tų tolimųjų pasaulių, Tau nepasiekt. Tačiau, šį šydą paslapties, Dėka sistemos Vilniaus tau vis tik praskleist pavyksta. Gali paklausti tu žvaigždės – ar tu jauna, ar tu karšta? Koks tavo dydis ir ar toli esi? Ir ji tau atsakys – ar milžinė ji, ar nykštukė, karšta ar beprotiškai šalta, ar ką tik gimė, ar mirtį nujaučia, deja... Ar turi vyrą ji, ar ne. Ir taip visą naktį, po mažą gabalėlį mokslo renki, Ir ryto sulaukus sapnų karalystėn skrendi.

Vytautas Čepas

10

ODĖ MOKSLUI

Klevo lapai. Neringos Barmutės paveikslas


Verta MICHAEL BROOKS „13 PROTU NESUVOKIAMŲ DALYKŲ“ [knyga] Tai smagi, įtraukianti mokslo populiarinimo knyga, kuri skatina mąstyti ir vilioja tyrinėti neatrastus pasaulius. Michael Brooks – Sasekso universiteto kvantinės fizikos daktaras, mokslinis „New Scientist“ žurnalo konsultantas, rašantis straipsnius geriausiems pasaulio moksliniams ir mokslo populiarinimo žurnalams. „13 protu nesuvokiamų dalykų“ – intriguojanti ir provokuojanti knyga, tyrinėjanti tokias mokslo paslaptis kaip tamsioji materija ir tamsioji energija, gyvybės Marse galimybė, lytinis dauginimasis ir mirtis, laisvoji valia, placebo efektas ir kitokias pasaulio mokslininkams ramybės neduodančias problemas. Negana to, autorius pats išmėgina galvos smegenų stimuliavimą tikrindamas, ar mūsų laisvoji valia iš tikrųjų tokia laisva, ir leidžiasi nukrečiamas elektros šoko norėdamas įsitikinti, ar placebo efektas tikrai egzistuoja. Sudėtingiausias mokslines tezes išdėsto aiškiai, paprastai ir net šmaikščiai, todėl perskaitęs šią knygą net ir mažai su moksliniais tyrimais susijęs skaitytojas galės diskutuoti apie gana sudėtingus dalykus

KAIP MŪSŲ „DARBINĖ ATMINTIS“ SUPRANTA APLINK SUPANTĮ PASAULĮ [pranešimas] Trumpas Peterio Doolittle pokalbis TED konferencijoje apie mūsų darbinę atmintį ir kaip ji susidoroja su informacija, kuri mus pasiekia kasdien. „Gyvenimas aplink mus yra labai greitas ir mums reikia atrasti būdų gauti prasmę iš mus supančios beformės patyrimų tėkmės“, - sako pranešėjas. Psichilogas P. Doolittle per mažiau kaip dešimt minučių pristato mūsų „darbinės atminties“ svarbą ir ribas tos smegenų dalies, kuri padeda mums suprasti, kas vyksta aplinkui šiuo metu. Daugiau:

MINUTĖ SU FIZIKA [internetas] Daugiau kaip du milijonus pasekėjų turintis YouTube kanalas „MinutePhysics“ nagrinėja, atrodytų, paprastus kasdienybėje kylančius klausimus, tačiau žvelgia į juos iš mokslinės pusės. Pavyzdžiui, kada mažiau sušlapsime – bėgdami ar eidami po lietumi, kodėl naktį tamsu, ar egzistuoja paraleliniai pasauliai ir taip toliau. Daugiau kaip šimtas trumpų ir įtraukiančių filmukų – jūsų dėmesiui: https://www.youtube.com/user/minutephysics

http://www.ted.com/talks/peter_ doolittle_how_your_working_memory_makes_sense_of_the_world.html

2013 m. lapkritis Nr. 8(12)

11


Su artėjančiomis šventėmis! LJMS

Kitame numeryje: • Interviu su prof. Rūta Petrauskaite. • Konkursas „Geriausios disertacijos 2013“. Pradžia. • „Veiduose“ - Tadas Ivanauskas.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 8,(12), 2013 lapkritis

Odė mokslui, 2013 lapkritis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you