Page 1

2013 m. spalis Nr. 7 (11)

Karšta tema

Jaunoji karta

Interviu su Jonu Vaiškūnu ir kitos įdomybės

Įspūdžiai iš LJMS strateginio seminaro 3-ame psl.

10-11-ame psl.

Mokslo naujienos 7-ame psl.

Interviu su ŠMM ministru prof. Dainiumi Pavalkiu 8-9-ame psl.

Pokalbis su dr. Vytautu Martinkumi­

„Humanitarus ir fizikus susitarti verčia istorija“ 4-5-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Ruduo – intensyvus mokslinių tyrimų ir konferencijų metas. Nepaisant didelio jaunųjų tyrėjų užimtumo, atsiranda laiko ir kūrybai, ir išvykoms, ir dalyvavimui konferencijose. Tad ir šiame numeryje rasite įvairių straipsnių, kuriuose dalinamasi įspūdžiais iš LJMS narių išvykos, kalbama apie kūrybą, Švietimo ir mokslo ministerijos darbus ir ateities planus, o taip pat prisiminsime LJMS vasaros mokyklos dalyvius, artimiau su jais susipažinsime. Pasibaigus LJMS organizuotiems mokymams, kurių metu buvo sukurta finansinio stiprinimo strategija, jaunieji mokslininkai susiorganizavo išvyką, skirtą peržiūrėti strategijos uždavinius ir pasiskirstyti veiklas. Kartu nutarta aptarti ir LJMS veiklos strategiją. Kaip teigia išvykos pagrindinė organizatorė LJMS narė Julija Baniukevič, „tik nuo mūsų pačių pastangų ir indėlio priklauso, kokią organizaciją kuriame šiandien ir ką turėsime rytoj!“. Daugiau apie šią išvyką skaitykite (3 pusl). Šiame numeryje artimiau susipažinsite su prozininku, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi Vytautu Martinkumi. Profesorius interviu dalinasi savo mintimis apie meną, mokslą, požiūrį į jaunąją kartą (4-5 pusl.). Taip pat pateikiame jums senai žadėtą interviu su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerijai tenka ypatingas vaidmuo ir svarba. Ministras pasakoja apie Lietuvos mokslo aktualijas, ministerijos bendradarbiavimą su jaunaisiais mokslininkais (8-9 pusl.). „Jaunoji karta“ šiame numeryje savo skiltį paskyrė astrofizikai. Lietuvių etnoastronomas bei fizikas Jonas Vaiškūnas pasakoja apie savo žavėjimąsi žvaigždėmis, laisvalaikį ir ateities planus, svarsto apie Visatos galybę. Taip pat susipažinsite su jaunuoju tyrėju Luku Aliuškevičiumi ir jo Veprių meteorinio kraterio tyrimais (10-11 pusl). Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplankyti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: L. Aliuškevičius. Nuotrauka iš L. Aliuškevičiaus fotoarchyvo. 2

ODĖ MOKSLUI


Karšta tema Jaunieji tyrėjai peržiūrėjo LJMS veiklos ir finansinę strategiją Spalio 26-27 dienomis Viktorijos ir Antano Bielinių sodyboje (Aukštadvaris, Trakų r.) Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) nariai ir bendraminčiai, kuriems rūpi organizacijos ateitis ir įvaizdis, peržiūrėjo sąjungos veiklos ir finansinę strategijas.

„Tik nuo mūsų pačių pastangų ir indėlio priklauso, kokią organizaciją kuriame šiandien, ir ką turėsime rytoj!

Svarbiausia sąlyga norint dalyvauti išvykoje – gera nuotaika ir trykštantis pozityvumas“, - teigė pagrindinė renginio organizatorė Julija Baniukevič. Vos atvykę į sodybą jaunieji tyrėjai susibūrė į komandas ir stiprino ryšius žaisdami komandinius žaidimus. Pirmąjį vakarą vyko sąjungos veiklos strategijos peržiūra: dalyviai atskirose grupėse prisiminė, kodėl jie atėjo į šią organizaciją, ko tikėjosi ir ką iš jos gavo. Grupės taip pat diskutavo, kokią jos įsivaizduoja LJMS viziją, misiją, kokiomis vertybėmis turėtų vadovautis sąjungos nariai, gvildeno organizacijos tikslus ir uždavinius. Nepaisant to, kad grupės dirbo atskirai, jų pristatymai buvo panašūs ir net papildė vienas kitą, tad nutarta visą diskusijų medžiagą vėliau

Išvykos dalyviai sodyboje sujungti ir apibendrinti. Antrąją dieną svarstyta, kaip LJMS būtų galima finansiškai sustiprėti ir tapti mažiau priklausoma nuo įvairių dotacijų. Nors daugelis siūlomų priemonių yra taikoma ir dabar (2 proc. parama, fizinių ir juridinių asmenų parama ir pan.), tačiau buvo ir labai įdomių naujų pasiūlymų. Visos išvykos metu siūlomos priemonės sujungtos į bendrą dokumentą, sukurtą LJMS finansinės strategijos kūrimo mokymų metu. Ši strategija bus pateikta tvirtinti LJMS Tarybai ir pristatyta visiems LJMS nariams, su kurių pagalba tikimasi ją įgyvendinti.

Ant Aukštadvario piliakalnio

Pasibaigus strategijų svarstymui, jaunieji tyrėjai aplankė artimiausias lankytinas vietas Aukštadvario apylinkėse - kopė į Aukštadvario piliakalnį bei leidosi į įspūdingąją Velnio duobę. Pamažu besišnekučiuodami ir tyrinėdami nuostabią gamtą, visi sutarė, kad tokios išvykos, kada nariai turi galimybę neformalioje aplinkoje diskutuoti svarbiais organizacijos klausimais, yra itin vertingos. Sutarta, kad būtina surengti kitą išvyką, kurioje jau būtų galima pasidžiaugti finansinės strategijos įgyvendinimo rezultatais, o kartu atšvęsti ir naujus metus.

Velnio duobėje

2013 m. spalis Nr. 7(11)

3


Pokalbis

Prof. Vytautas Martinkus. Vlado Braziūno nuotrauka

„Humanitarus ir fizikus susitarti verčia istorija“ Vakarietiškojo tipo menininkas ir akademikas. Toks apibūdinimas kirba galvoje, kalbantis su prozininku, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi Vytautu Martinkumi. Apie meną, mokslą, požiūrį į jaunąją kartą su juo kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis. Kokius išgyvenimus patiriate, kai, būdamas rašytojas, sėdate prieš baltą lapą kompiuterio ekrane ir savaip suvokiate šiandienės lietuvių literatūros situaciją bei bendravimą su savo skaitytoju? Turiu pats patikėti, kad tebesu (esu) rašytojas, tasai, kuris ne bet ką, o grožinį veikalą nori, gali ir privalo parašyti. Rašy-

4

ODĖ MOKSLUI

mas nėra profesija ar autoriaus būsena iki gyvos galvos. Parašyti daugiau nei vieną gerą knygą retam tepavyksta. Sėdant prie balto lapo, reikia tarsi peršokti save patį. Pasiryžti šuoliui iš visų jėgų. Vaikystėje pavasariais į lankas išsiliejusioje Vidaujoje mėgdavau plaukioti ledo lytimis ir šokinėti nuo vienos jų ant kitos. Nutikdavo, kad neapskaičiuodavau jėgų, grįždavau namo išsimaudęs ir sušalęs. Turi pajusti, ar parašysi naują knygą. Ar tau ne per platus tas juodo ir šalto vandens plyšys? Jis nemažėja, o vyresniam autoriui peršalti pavojingiau.

savosios akistatos su pasauliu formą. Gal šiuo prisipažinimu gąsdinu ir taip negausius savo skaitytojus, bet branginu kiekvieną, mane pamėgusį. Beveik niekam nekelia abejonių teiginys, jog humanitarinių mokslų padėtis Lietuvos mokslo politikoje yra prasta? Kodėl, Jūsų nuomone, humanitariniai mokslai tapo mažumos rūpesčiu? Gal tai lemia pasaulinės tendencijos? Kas turėtų atsitikti, kad mūsų šalies mokslo politika pakryptų veidu į humanitarinius mokslus?

Buvau ir noriu likti prozininkas.

Metams bėgant, kitaip žiūriu į literatūros prigimtį ar paskirtį, savo gebėjimus ir poreikį rašyti. Sau ir kitiems. Beje, tų ,,kitų“, ko gero, mažėja, nes esu ambicingas autorius, vertinu literatūrą kaip išskirtinę

Humanitariniai mokslai yra humanistikos šerdis. Be jos ko mes beverti? Be šerdies palikęs ąžuolas nudžiūsta. Kam visos


Pokalbis technologijos? Tik žmogui. Ir – paradoksalu – ne bet kokiam, o humanitarinių žinių ir pajautų nestokojančiam. Tad ir Lietuvoj reikia ne humanitarinių mokslų daktarus ar jų parašytas disertacijas skaičiuoti, o

Kai jų pristingame, nelieka valstybės nepriklausomybės, kerštaujame kitoms tautoms, išsivaikščiojame po platų pasaulį, nesukdami galvos, ką ir kam paliekame Lietuvoje.

...esu Vis dėlto akivaizdu – prieš gerą šimtmeambicingas autorius, tį Lietuvai atgimstant vertinu literatūrą kaip išskirtinę humanitarai suvaidino lemiamą vaidmesavosios akistatos su pasauliu nį. Ir prieš ketvirtį amžiaus. Kada vėl ateis formą.

klausti, ar jau turime rašytojų ir kitų menininkų, filosofų, kalbininkų, literatūrologų, istorikų ar psichologų, kurie reikšmingi ne vien mums, lietuviams, vieniems. Pasauliui. O tokių yra. Per Lietuvos vardo tūkstantmetį Vingio parke šaknis įleidusiame Tado Gutausko „Vienybės medyje“ ne tik Donelaitis su Čiurlioniu. Per ilgus ginčus atrinktoje ir granitinėje verpstėje skulptoriaus įrėžtoje šimtinėje vardų daugiau ,,lyrikų“ nei ,,fizikų“, ir kas jiems bendra? O gi kultūros istorija įprasmina žmones, kurių veikla (kūryba, gyvenimas) ne(at)siskiria nuo humanistkos. Todėl ir ginčas, kas reikšmingesnis, yra kalbėjimas vėjams. Istorija humanitarus ir gamtos tyrėjus ar technologijų kūrėjus verčia kalbėtis, tartis ir susitarti. Realioje valstybių politikoje būna visaip. Dažniausiai – atvirkščiai nei norėtume ar turėtų būti. Humanitariniams tyrimams pagailima pinigų, sakoma, kad viską lemia ,,reali ekonomika“. Kodėl? Humanistinės vertybės – ,,nematomos“, fiziniais ir ekonominiais matais sunkiai išmatuojamos. Girdėjau, šįmet vienam Lietuvos gyventojui tenkantis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, padidėjo keturiais punktais iki 70 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Kas gali pasakyti, kiek šiame skaičiavime atsižvelgta į jau minėtą humanistikos vertę? Aš nežinau. Niekas to net nemėgina skaičiuoti. Bet tautos (šalies) galių vidurkyje humanitarinės jėgos yra didžiausios.

(pasikartos) žvaigždėta humanitarų valanda? Kai valstybės pasikviesti partokratai, technokratai, biurokratai nesusitvarkys su tautos vertybių paveldu. Deja, gali būti per vėlu ką nors išsaugoti, išgelbėti, įtvirtinti, persteigti. Tai, kad tautos gyvena ir miršta kaip ir žmonės, nėra vien romantizmo sapnai. Taip, deja, atsitinka ir istorijoje. Gal dėl to ir kilo mintis, kad viena tauta tik vienąsyk ir tevaidina svarbesnį vaidmenį istorijoje. Ir kai ekonomistai prabyla apie gilėjančią nacionalinę ekonominę krizę, kuriai išspręsti vis dar neturime nei strategijos, nei veiklos modelio, kai etnografai ar demografai susapnuoja apokalipsę, reikia visiems suklusti ir vienytis. Dėl grėsmių ne tik tautiškumui, bet ir humanistikai. Kelis dešimtmečius Lietuvos edukologijos universitete dirbate su studentais bakalaurantais, magistrantais ir doktorantais – kuo jie šiandien kitokie nei prieš penkerius ar penkiolika metų? Kas išlieka nepakitę? Visais laikais studentai ir studijuodavo, ir studentaudavo. Tuo atžvilgiu niekas nesikeičia ir šiandien. Deja, šiandien dėl išskirtinai laisvo gyvenimo gundymų studijos vis daugiau pralaimi. Negali to nepripažinti. Dar yra trečioji studentiško gyvenimo pusė – darbas. Daugeliui tenka patiems užsidirbti pinigų. Kokios ten teorijos ir diskusijos, kai po 8 valandų darbo dienos susirinkusių į auditoriją magistrantų akys merkiasi? Retas nori ir gali studijuoti intensyviai ir euristiškai. Menu, Tomas Venclova sakė, kad jo, Yale‘io, universiteto studentas po kelerių studijų metų savo temą išmano puikiau nei profesorius, kuris jam, pirmakursiui, parodė kelią, supažindino su ta tema.

Veidai

Dėstydamas estetiką, matau didesnį lituanistų dėmesį visiems menams. Ne vienas yra baigęs konkretaus meno mokyklą ar studiją. Tai padeda studijuojant naujausią lietuvių literatūrą. O ji – iššūkis, kurio prieš penkiolika ar net dešimt metų niekas net nesapnavo. Niekada nebuvo tokio aukšto kalno – įvairios tematikos bei poetikos lietuvių autorių kūrinių. Tačiau jie leidžia patikrinti, ar studentai (būsimi mokytojai) geba patys pasirinkti ir kitiems padėti vertinti tikrai vertingus veikalus. Nedera vienareikšmiškai studijų sieti su pačia literatūra, tačiau jau keliolika mūsų fakulteto studentų ir absolventų išleido pirmąsias eilėraščių ar novelių knygas. O ir vėliau nepamiršta kūrybos, kai kurie tapo žinomais rašytojais. Mudu su Vanda Juknaite (esame tos pačios – Lietuvių ir lyginamosios literatūros – katedros kolegos) džiaugiamės ir didžiuojamės jais – jaunais ir talentingais. Praėjusiais metais tapote Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Ką šis statusas pakeitė Jūsų gyvenime? Kokie yra akademiko šventės, darbai ir kasdienybė? Kol kas viskas teka sena vaga, šiek tiek padaugėjo įsipareigojimų sau ir kitiems. Gal nauju statusu tegalėčiau paaiškinti dažnesnius pasiūlymus dalyvauti konferencijose, būti prestižinių premijų vertinimo komisijų nariu. Protas akademiko vardą sietų su literatūrologija, bet širdis tebelinksta prie literatūros. Buvau ir noriu likti prozininkas. Vis dėlto šie metai pastūmė į šalį grožinį tekstą. Parengiau spaudai studijų, straipsnių ir recenzijų rinkinį ,,Estezė ir vertinimai“. Lapkritį jį išleis ,,Edukologijos“ leidykla. Kartu su penkiais bendraautoriais baigėme tyrimą apie tautines vertybes (e) migrantų literatūroje ir parengėme spaudai monografiją ,,Tautiškumo ribos“. Prie pradėto rašyti romano prisėdu ne kasdien, tarsi tebeklausinėju savęs, ar man pačiam jis būtinas, ar su juo ,,peršoksiu“ save, tad ir nedrįstu spėlioti, kada baigsiu jį. Ačiū už pokalbį.

2013 m. spalis Nr. 7(11)

5


Veidai Tomas Alva Edisonas (1847 – 1931) – amerikiečių išradėjas ir verslininkas bei vienas produktyviausių patentuotojų – savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus. Tiesa, nemaža dalis užpatentuotų išradimų buvo ne jo, mokslininkas pritaikė juos komercijai. Tarp jo išradimų – elektros lemputė (nors išradėjas yra Henrichas Goebelis, T. Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas, diktofinas, kinetoskopas, elektros kėdė. Mokykloje T. Edisonas nebuvo stropus, tad jo mama atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai. Tačiau jau būdamas trisdešimties jis išgarsėjo, kai sukonstravo fonografą.

Tomas Alva Edisonas

o atidaryLemputes gaminantis fabrikas buv pagaminta Mo ksli nin ko tas 1880 m. spalį, per metus buvo metais išįkurtoje laboratorijoje praėjus metams nuo 50 000 tokių lempučių. Tais pačiais fonografo sukonstravimo pradėjo dirbti elek stymo sisradėjas užpatentavo elektros paskir trikas putėms Viljamas Hameris, kuriam atiteko garbė kon temą, kuri buvo būtina elektros lem struoti įjungus pirmąsias lemputes. T. Edisono lemputės turė veikti. Ši sistema jau po dviejų metų, jo labai sto gypatvarius vakuumus, kurių pagalba jos galėjo degt pirmąją elektrinę, 59 Manhatano mie i kelis tų elekšimtus valandų, be to, išskirtinę kokybę lempute ventojus aprūpino nuolatine 110 vol i teikė anglinis bambuko siūlas. tros srove.

„Genijus – procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“ 6

ODĖ MOKSLUI

Nuotraukos iš http://attitudedonor.com/ archyvo


Mokslo naujienos Inovatyvūs išradimai pristatyti „ICT 2013“ parodoje Lapkritį vykusioje „ICT 2013“ parodoje ir konferencijoje savo idėjas, jų prototipus ar pačius produktus pristatė Lietuvos ir visos Europos įmonės, startuoliai bei mokslo įstaigos. Vienas iš įspūdingiausių lietuviškų išradimų – pirmoji pasaulyje elektroninė nosis, skirta mėsos, paukštienos ir žuvies kokybei bei šviežumui nustatyti. Aparatas, kelias sekundes „pauostęs“ maisto produktą, netrukus planšetės ar išmaniojo telefono ekrane parodo, ar jį saugu valgyti. Kitas lietuvių išradimas - prekyboje netrukus pasirodysiantis žvejų draugas – išmanusis žuvų ieškiklis „Deeper“. Nedidelis apvalus „sonaras“, plūduriuodamas ant vandens, į naudotojo telefoną siunčia duomenis apie tai, kur tuo metu yra daugiausiai žuvų. Užsienio įmonių stenduose buvo galima pasisveikinti su robotine ranka, pasimokyti operuoti žmogų, išbandyti virtualios tikrovės akinius, susikurti trimatį kompiuterinį savo veido modelį ar net atsispausdinti dirbtinį organą. „ICT 2013“ konferencija skirta esamiems ir būsimiems informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus atstovams, tyrimų ir plėtros bei inovacijų programų dalyviams. Jos metu svarstomi Europos IRT politikos klausimai, dalinamasi įžvalgomis ir ateities vizijomis, siekiama užmegzti ryšių bendradarbiavimui IRT verslo, tyrimų ir inovacijų lygmenyje. [pagal 15min.lt informaciją]

Indija paleido savo pirmą į Marsą vyksiantį kosminį laivą Lapkričio 5 dieną Indija sėkmingai paleido savo pirmąjį automatinį erdvėlaivį į Raudonąją planetą, skelbia BBC. Į Marso orbitą Indijos sukurta raketa išvyko iš Satiš Davano kosminių tyrinėjimų centro rytinėje šalies pakrantėje. Raketa, nešanti 1,35 tonos sveriantį kibernetinį zondą, pradėjo savo 300 dienų kelionę, kurios tikslas – atlikti Marso atmosferos tyrimus. Mažo automobilio dydžio aukso spalvos zondas buvo surinktas paskubomis, o jį iškėlusi raketa nešėja yra daug mažesnė, negu naudojamos JAV arba Rusijos. Ši 350 tonų sverianti raketa nėra pakankamai galinga, kad iškart skrietų Marso link, todėl beveik mėnesį suksis aplink Žemę, kol įgis pakankamą greitį, kad ištrūktų iš mūsų planetos traukos zonos. Tik tuomet prasidės antrasis etapas devynių mėnesių kelionėje, kuri taps svarbiu išbandymu Indijos mokslininkams, prieš penkerius metus pasiuntusiems zondą „Chandrayaan“ į Mėnulį. Daugiau nei pusė visų iki šiol surengtų skrydžių į Marsą buvo nesėkmingi, įskaitant Kinijos misiją 2011 metais ir Japonijos – 2003-aisiais. Raudonąją planetą iki šiol yra pasiekę tik JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos aparatai. Jungtinės Valstijos kol kas yra vienintelė šalis, sėkmingai nutupdžiusi kibernetinius zondus ant Marso paviršiaus. Naujausiu iš jų tapo beveik toną sveriantis robotas „Curiosity“, kuris Raudonojoje planetoje nusileido pernai balandį. NASA planuoja paleisti Marso atmosferą tirsiantį zondą „Maven“ lapkričio 18 dieną. [pagal BNS, ELTA, DELFI.lt informaciją]

2013 m. spalis Nr. 7(11)

7


Interviu

„Vaisius greitai pajusime praktiškai“, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠMM.lt archyvo nuotrauka

taip Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vertina mūsų šalies mokslo politikos permainas ir naujoves. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerijai tenka ypatingas vaidmuo ir svarba. Apie šias ir kitas Lietuvos mokslo aktualijas, ministerijos bendradarbiavimą su jaunaisiais mokslininkais su ministru Dainiumi Pavalkiu kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pradėkime interviu nuo aktualijų. Ką, Jūsų nuomone, mūsų šalies mokslininkams reiškia Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai? Pirmininkavimas Lietuvos mokslininkams, kaip ir visai mūsų šaliai, pirmiausia duoda didžiulę galimybę būti matomiems. Per renginius, vykstančius mūsų šalyje, į kuriuos suvažiuoja ES mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir mokslininkai, pristatomas Lietuvos mokslo potencialas, mezgami kontaktai, keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais, gimsta naujos idėjos ir bendradarbiavimo formos. O tai mokslui – itin svarbu. Tikiuosi, kad pirmininkavimo vaisius greitai pajusime praktiškai – tai duos postūmį naujiems bendriems projektams, bus įgyvendinamos inovatyvios idėjos, geriausia

8

ODĖ MOKSLUI

praktika. Tai galimybė sustiprinti mokslo ir verslo, mokslo ir gamybos bendradarbiavimą ir bendravimą, taip pat ir tarptautiniame kontekste, ypač išnaudojant turimą mūsų šalies potencialą ir įdirbį stipriausiose srityse. Apibūdinkite ministerijos santykius ir politiką Lietuvos mokslo tarybos atžvilgiu? Kokios matyti tendencijos ir kokios laukia perspektyvos? Lietuvos mokslo taryba lieka pagrindine programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą įgyvendinanti institucija. Todėl, rengiant strateginius su mokslo politika ir tyrimų finansavimu susijusius dokumentus, glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos mokslo tarybos atstovais. Šiuo metu pagrindinis dėmesys sutelktas į sumanios specializacijos Lietuvoje – MTEP ir inovacijų prioritetų nustatymą. Buvo siekta išskirti mokslo sritis, kuriose Lietuva turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys (energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos

(IRT), kurioms bus skiriamas ES struktūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu. Šiuo metu diskutuojama dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos projekto, kuris turi būti pateiktas Vyriausybei tvirtinti dar šiais metais. Sieksime, kad ateinančiu SF finansavimo laikotarpiu LMT būtų tęsiamos tokios pasiteisinusios veiklos kaip visuotinė dotacija, podoktorantūros tyrimai, mokslinių vizitų paramos priemonės, studentų mokslinių darbų skatinimas, papildant šias veiklas priemonėmis, numatančiomis jaunimo iš užsienio pritraukimu į šalies doktorantūrą. Kokia yra ministerijos politika mokslinių tyrimų, inovacijų ir eksperimentinės plėtros klausimais? Manau, pagrindinis aspektas būtų toks, kad šiuo metu ir artimiausioje ateityje bus siekiama kaip įmanoma efektyviau išnaudoti MTEP infrastruktūrą, kuri buvo sukurta ir ar tebetelkiama vadinamuosiuose „slėniuose“, įgyvendinant slėnių programas. T.y. procesą, kuris buvo įgyvendinamas 2007–2013 metais, paversti tęstiniu: moderni infrastruktūra, kaip pagrindas, kuriamos naujos žinios, jos pritaikomos praktikoje siekiant kuo didesnės naudos šalies ekonomikai.


Interviu Šiuo metu pagrindinis ministerijos dėmesys nukreiptas į pasirengimą artėjančiam 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui. Galima būtų išskirti dvi pagrindines kryptis, kuriose vyksta didžiausi paruošiamieji darbai: 1) pasirengimas Lietuvos dalyvavimui įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Programos esmė – Lietuvos tyrėjai turės galimybę dalyvauti Europos Sąjungos lygiu skelbiamame konkurse, skirtame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms vykdyti Europos Sąjungai svarbiose, jos konkurencingumui ir ekonomikai didžiausią įtaką darančiose tematikose. Tyrėjai galės inicijuoti savo projektus arba dalyvauti kitų valstybių tyrėjų vykdomuose projektuose. Manome, kad Lietuva, kaip nedidelė šalis, daugiausia gali laimėti įsitraukusi į ekonomiškai stipresnių Europos valstybių tyrėjų vykdomus mokslinių tyrimų projektus, maksimaliai išnaudoti savo turimą potencialą. Tačiau neatmestina, kad ir Lietuvoje gali susiformuoti pakankamai stiprios tyrėjų grupės, pajėgios savarankiškai vykdyti didelės apimties mokslinių tyrimų projektus, pritraukdamos į juos kitų šalių tyrėjus. 2) sumanios specializacijos strategijos rengimas. Tai procesas, kurio metu siekiama nustatyti technologijas, produktus ar procesus, kurių plėtra ir diegimas gali paskatinti struktūrinius Lietuvos ūkio pokyčius, lemsiančius, kad žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlios ekonominės veiklos, turinčios didelę pridėtinę vertę, galės daryti daug didesnę įtaką šalies bendrojo vidaus produkto augimui nei šiuo metu. Trumpai tariant, šių technologijų ir procesų plėtra ir diegimas paspartins žinių visuomenės kūrimą ir stiprins ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, o to ir siekiama įvairiuose strateginiuose dokumentuose. Sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas prasidėjo daugiau nei prieš metus. Jo metu įvertintas Lietuvos mokslo ir verslo potencialas, nustatyti šiuo metu stipriausi ir ateityje didelę įtaką darysiantys ekonominės veiklos sektoriai. Taip pat nustatyti pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai iššūkiai, su kuriais jau dabar susiduria ir ateityje susidurs tiek Lietuva, tiek likęs pasaulis, iš jų išskirti Lietuvai aktualiausi. Taip pat nustatytos pagrindinės ekonomikos ir visuomenės artimiausios ateities plėtros tendencijos. Žinant šalies mokslo ir verslo pajėgumus ir iššūkius, kuriuos reikia spręsti,

toliau nustatinėjami prioritetai, t.y. jau aukščiau minėtos technologijos, produktai ir procesai, kuriuos realiausia sukurti panaudojant turimą MTEP potencialą ir pritaikyti visuomenės poreikiams arba įdiegti į rinką panaudojant verslo ir kitą potencialą. Įgyvendinant šį sumanymą, didelis dėmesys bus skiriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Planuojama, kad vienas pagrindinių instrumentų bus didelės apimties jungtiniai mokslo ir verslo projektai, t.y. viešojo ir privataus sektorių subjektų koordinuotai įgyvendinami tarpusavyje susiję, vienas kitą papildantys projektai, skirti nuo idėjos iki įdiegimo į rinką pateikti tam tikrą technologiją, produktą ar procesą. Jungtinius projektus mes matome kaip būdą stipriausioms Lietuvos tyrėjų ir kitų specialistų grupėms konkuruoti ne tarpusavyje, kaip kad jautėsi ankstesniame periode, o tarptautiniu mastu, sujungiant kelių mokslo ir studijų institucijų ir verslo subjektų pajėgumus siekiant bendro tikslo. Sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas yra didelis iššūkis Lietuvai, kadangi siekiant realių rezultatų, būtina panaudoti visų institucijų, dalyvaujančių studijų, MTEP ir inovacijų politikos įgyvendinimo procese, pajėgumus, suderinti jų vykdomas priemones. Taip pat labai svarbus aspektas – nuolatinė prioritetų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas bei naujų Lietuvai svarbių prioritetų paieška, išlaikant galimybę, jei prireikia, įsikišti ir nukreipti vykdomas veiklas tinkama linkme, atsisakyti nereikalingų ar jau neaktualių prioritetų ar pradėti įgyvendinti naujus prioritetus. Pakomentuokite kitą aktualią problemą: kokią įtaką Lietuvos aukštajam mokslui pastaraisiais metais daro demografinė mūsų šalies situacija? Mažėjant abiturientų skaičiui (palyginti su 2011 metais, mažėjo vidutiniškai 7 proc.; palyginti su 2012 m. – 9 proc.), atitinkamai buvo mažinamos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų, priimamų į aukštąsias mokyklas 2012 ir 2013 metais, studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose. 2012 m. valstybės finansuojamos studijų vietos buvo mažinamos proporcingai 7 proc. visoms krypčių grupėms. 2013 m. socialinių mokslų studijų vietos mažintos iki 20 proc., kitų sričių studijų vietos – 9 proc. Mažėjant abiturientų skaičiui ir mažinant

valstybės finansuojamų studijų vietų, aukštosios mokyklos yra priverstos prisitaikyti prie dabartinių rinkos sąlygų. Manytume, kad viena iš galimybių yra orientuotis į tarptautinių studentų pritraukimą, ką šiuo metu jau daro ir siekia sistemingai plėtoti tokie universitetai kaip VDU, LSMU ir kt. Kaip vertinate ministerijos bendradarbiavimą su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais? Kuo esate patenkintas, ko galbūt trūksta, kokių iniciatyvų lauktumėte? Labai reikšmingas ir skatinantis jaunųjų tyrėjų parengimą yra kasmet LJMS organizuojamas konkursas „Geriausios disertacijos“. Ši iniciatyva skatina doktorantų motyvaciją ir pozityvią konkurenciją. Jau septintą kartą Prezidentūroje buvo apdovanoti geriausių disertacijų autoriai fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių bei humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Džiaugiamės naujai įsteigtu prizu už geriausią disertaciją aplinkosaugos tema. Tai pat džiaugiamės nemažėjančiu magistrų baigiamųjų darbų konkursui teikiamų darbų skaičiumi. Atsižvelgiant į teiktas jaunųjų mokslininkų pastabas, praėjusių metų rugsėjį buvo patikslinta Valstybės paramos doktorantams tvarka. Patikslintoje tvarkoje išplėsta akademinių išvykų, kurių išlaidos gali būti kompensuojamos, įvairovė. Dabar doktorantai gali pretenduoti ne vien į valstybės paramą išvykoms į tarptautinius renginius, per kuriuos pristato savo tyrimų rezultatus, bet ir papildomai remiamas dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose ar doktorantų mokyklose, stažuotes mokslo, studijų ar kitose mokslinius tyrimus atliekančiose įstaigose. Šios išvykos ypač svarbios pirmųjų ir antrųjų metų doktorantams, kurie dar tik rengia publikuoti ir tarptautiniuose renginiuose pristatyti savo tyrimų rezultatus. Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad doktorantai prašymus skirti stipendijas galės teikti du kartus per metus Lietuvos mokslo tarybos nustatytais terminais. Anksčiau pateikti prašymą jie galėjo tik vieną kartą per metus. Šis patikslinimas įvestas siekiant geriau suplanuoti skiriamą paramą doktorantams. Pasinaudodamas proga taip pat kviečiu LJMS narius teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupei, kuri rengia Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimą. Dėkoju už pokalbį.

2013 m. spalis Nr. 7(11)

9


JAUNOJI KARTA Brangūs skaitytojai, nors vėsūs orai ir trumpėjanti diena nebedžiugina mūsų, kviečiu prisiminti 2013 metų vasarą rengtą ,,LJMS vasara‘13“ vasaros mokyklą ir jos dalyvius. Šio mėnesio skiltyje susipažinsite su jaunuoju tyrėju Luku Aliuškevičiumi ir jo Veprių meteorinio kraterio tyrimais. Taip pat kviečiu paskaityti vasaros mokyklos dalyvio Danieliaus Korsako parengtą interviu su fiziku, etnoastronomu, vasaros mokyklos lektoriumi Jonu Vaiškūnu. Taigi šio mėnesio skiltį ,,Jaunoji karta“ dedikuoju astrofizikai. Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

„Mūsų buvimas šioje žemėje yra pakankamas įrodymas, kad ir visatoje yra gyvybė“ Kalbiname garsų lietuvių etnoastronomą bei fiziką Joną Vaiškūną apie jo žavėjimąsi žvaigždėmis, svarstymus apie Visatos galybę, jo laisvalaikį ir ateities planus. Jūs baigėte Fizikos fakultetą, bet nuo fizikos perėjote prie etnoastronomijos. Kuo ji jus sužavėjo ir kodėl pasirinkote šį kelią? Pasirinkau dėl to, kad mane labai žavėjo žvaigždės, ir aš, kaip kiekvienas jaunas žmogus, pasidaręs savo teleskopą iš akinių stiklų, svajojau būti astronomu. Bet paaiškėjo - negalima būti astronomu, neišmokus fizikos ir nestudijuojant fizikos, taigi teko studijuoti fiziką, ir galų gale mano fizikos studijų specializacija tapo kieto kūno fizika. Tačiau baigęs darbą, atidirbęs su lazeriais ir lazerių prietaisais, aš papuoliau čia - į observatoriją. Mes dirbome ir atlikome stebėjimus su prietaisais, tačiau tuo pačiu metu jaučiau tą tautinį atgimimą - vyko Rasos šventės, tautosakos ekspedicijos, kuriose atradau liaudies dainas ir kitokius žavingus dalykus, kurie būdingi tik mūsų tautai. Man labai skaudėjo širdį, kad užsiimu kosmopolitiniu mokslu: juk visi gali stebėti atomus, šaudyti lazeriais ir tyrinėti mėnulį. Galvojau, kodėl niekas neužsiima tautos dvasiniais, kultūriniais dalykais. Tad ekspedicijose pradėjau rinkti liaudies dainų, paprasčiausių prietarų žodžius, o daugiausiai klausinėjau apie dangų. Mes net išleidome atskirą klausimyną, kad būtų lengviau klausinėti apie mėnulio fazes, orus, žvaigždynų pavadinimus, saulę bei kalendorių. Ir štai taip aš atėjau į sritį,

10

ODĖ MOKSLUI

kuria dabar daugiausiai užsiimu. Jūs tyrėte lietuviškąjį zodiaką, ar tikite juo ir jo magiškomis savybėmis? Kodėl? Ženklai yra reiškinys, kai žmonės pasižymi kažką svarbaus sau, ir tuomet nėra klausimo, ar tikėti, ar netikėti – tiesiog imama vadovautis tuo, kas pasižymėta. Juk kelio ženklais mes netikime - juos žinome, ir pagal jų nuorodas keičiame savo elgesį. Taip pat ir čia, kai suprantame lietuviškojo zodiako ženklų prasmę, mes suprantame, kaip jais vadovavosi senovės žmonės, kaip jie keisdavosi, vienam ar kitam ženklui išryškėjus. Sakykim taip, aš vadovaujuosi tuo aspektu, kaip naudojant metaforą yra apibūdinami žmonės. Pavyzdžiui, posakį – „ne pėsčias žmogus“, galima suprasti tiesiogiai, bet galima suprasti kaip metaforą – ką aš ir darau. Etnoastronomas – ganėtinai sunkiai ištariamas žodis. Kas tai per profesija, kuo ji ypatinga, įdomi ir kuo ji skiriasi nuo paprasto astronomo profesijos? Labai paprastai galima pasakyti. Jeigu astronomas be „etno“, tai jis tyrinėja fizinę realybę – dangaus kūnus, jų spektrą, temperatūrą, cheminę sudėtį ir panašiai, o etnoastronomas tyrinėja, kaip tautos - etnoso galvose atsispindi dangaus šviesulių padėtys, jų judėjimas, kaip žmonės juos vadina, ką apie juos kalba. Žmonių nuomonės, mintys, teorijos, idėjos, prietarai, burtai, bei pasakojimai - tai ir yra kultūrinė arba etnoastronomija. Kaip vertinate Čeliabinsko meteorito susidūrimą su žeme, kodėl? Bet kokio, ypač didelio meteorito nukritimas ant žemės liudija, kad mes esame pažeidžiami ir mūsų buvimas šioje žemėje yra laikinas ir labai trapus. Bet kada gali

nukristi ir dar didesnis, ir nereikės nei karo, nei mūsų pastangų - mes išnyksime. Tai yra mūsų priklausomybės nuo visatos parodymas, ženklas žmogui susimąstyti. Tyrimai rodo, kad tokių meteoritų skrieja labai daug, ir jeigu anksčiau mes ramiai sėdėjome, tai dabar visi pradeda jaudintis, kad kažkoks didelis asteroidas lekia kažkur netoli žemės. Bet yra vienas geras dalykas, kuris turėtų visus nuraminti - mes gyvename taip trumpai, kad šie kosminiai procesai, patikėkite, nesugebės mūsų nubaigti, mes patys numirsime nuo alkoholio ir dūmų. Žmogus gali nesijaudinti dėl to, kaip ir kopūstinukas neturėtų rūpintis, nukris ar nenukris meteoritas, nes jis gyvena vieną dieną. Kitaip sakant, žemėje yra daugiau pavojų, kurie turėtų mums rūpėti. Kaip jūs suvokiate visatą: ar ji didelė ar maža, pavojinga ar graži, ar tikite nežemiška protinga gyvybe? Asmeniškai manau, kad ji didelė, beribė žmogaus požiūriu, galbūt didesnio mastelio požiūriu – ji baigtinė laike ir erdvėje. Bet mums, žmonėms, lyginant su mūsų trumpu gyvenimu, jinai didelė, begalinė, ilgalaikė, pranokstanti mus savo didybe. O dėl grožio norėčiau priminti Emanuelio Kanto žodžius – „Mane labiausiai gyvenime žavėjo du dalykai: žvaigždėtas skliautas virš mūsų – jis nuostabus, ir moralės dėsnis mūsų viduje - jis nepaprastas“. Abiem atvejais jis pridurdavo, kad žvaigždėtas skliautas jam priminė, kad yra Dievas virš mūsų, ir reiškia nepranokstamą galybę, o moralės dėsnis mūsų viduje reiškia, kad Dievas yra ir mūsų viduje. Noriu pasakyti, kad išties Dangus priverčia susimąstyti, priverčia ieškoti gyvenimo prasmės klausimų, ir tos paieškos atveda į tą moralę, vidinį žmogaus turinį, kurį vadiname jo siela, dvasia, ir manau, kad visi žmonės, kurie domisi dangumi, yra dvasingesni, įdomūs žmonės.


JAUNOJI KARTA O dėl protingos nežemiškos gyvybės – aš visada vadovavausi tokiu paprastu žmogišku stereotipu, kad protinga nežemiška gyvybė visatoje yra, ir net ne vienoje vietoje. Aš manau, kad mūsų buvimas šioje žemėje yra pakankamas įrodymas, kad ir visatoje yra gyvybė. Ar jūs užsiimate kažkuo be astronomijos, kaip leidžiate laisvalaikį? Paskutiniu metu įnikau į leidybinį darbą ir dabar jis užima mano visą laisvalaikį.

Dėl to kai kas mane pradeda vadinti jau nebe etnoastronomu, o žurnalistu, nes labai daug dėmesio skiriu naujienų portalui su etnokultūrine, tautine pakraipa www.Alkas.lt. Ir čia atiduoti 95 procentai mano laisvalaikio. Kokie jūsų ateities planai, ką tikitės pasiekt ir nuveikti? Gal daugiau svajonės, negu planai. Planai turi būti pasižadėjimai, ir lyg uždėjus antspaudus iš tavęs turi reikalauti, o ka-

dangi aš esu ganėtinai laisvos profesijos žmogus, tai – svajonė. Taigi vienas mano darbas jau išėjo - knyga „Skaitant dangaus ženklus, Lietuviško zodiako pėdsakais“. O dabar aš esu prisirinkęs labai daug medžiagos, raštų, kuriuos norėčiau sudėti, apibendrinti ir išleisti knygą apie mėnulį, jo etnokultūrą. Galbūt šios knygos poetinis pavadinimas galėtų būti „Mėnulio magija“, o šalia, smulkesnėmis raidėmis, būtų šiek tiek moksliškesnis. Štai tokia mano svajonė. Dėkoju už pokalbį.

Veprių meteoritinis krateris Prieš 165 mln. metų Laurazijos žemyne, dabartinės Lietuvos teritorijoje, nukrito meteoritas ir išmušė kraterį. Šiuo metu krateris yra giliai po žeme., o virš jo įsikūręs Veprių miestelis. „Pasinaudojus mokslinėmis skaičiuoklėmis bei metodikomis, net ir moksleivis, besidomintis matematika ir fizika, gali apskaičiuoti šį procesą“ – sako Veprių vidurinės mokyklos 12 klasės mokinys Lukas Aliuškevičius. Jis kartu su broliu Matu šia tema domisi jau kelerius metus. Jie 2013 metų ES jaunųjų mokslininkų konkurse pristatė savo darbus, kuriuose tyrinėja Veprių kraterio ir jį suformavusio meteorito parametrus, bei pateikia pagal surinktus duomenis sumodeliuotą kraterio erdvinį vaizdą. „Atlikus skaičiavimus paaiškėjo daug įdomių faktų: katastrofos zona, kurioje buvo sunaikinta visa augalija ir gyvūnija, prilygo dabartinės Lietuvos teritorijai, oro greitis smūgio vietoje 3 kartus viršijo garso greitį, krepšinio kamuolio dydžio nuolaužos išsibarstė 52 km spinduliu, smūgis sukėlė 6,76 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą“, – pasakoja Lukas. Nors šis įvykis yra vienas iš svarbesnių Juros periode, tačiau mokslininkų domėjimasis juo yra mažas. Tad jaunasis tyrėjas ir toliau planuoja gilintis į šią temą. „Neseniai atrastas akustinio suskystėjimo efektas, kai veikiamos didelės energijos virpesių uolienos pradeda elgtis kaip skystis. Noriu pabandyti pritaikyti šį reiškinį ir Veprių kraterio suformavimo skaičiavimuose“, – apie savo planus sako moksleivis. Surinktą informaciją ir savo sukurtas programas broliai patalpino internetinėje svetainėje www.Krateris.eu. „Visus, kuriuos domina asteroidai ir krateriai, kviečiame prisijungti prie mūsų ir toliau plėtoti šį projektą“, – ieško bendraminčių Lukas ir Matas.

L. Aliuškevičius

2013 m. spalis Nr. 7(11)

11


Gabūs ne tik moksle Bendros Idėjų Kalvės eilės Šaudo man į galvą mintys Tarsi sunkiasvorės spintos, Iš plonų vytelių pintos Ir karoliais padabintos. Panos džiaugės tokiu grožiu, Pavydėjo joms pavydu baltuoju! Nežinau, ko pavydėjo... Gal pratęs kas šią idėją? Nors ... Kur rast dabar tokių, Kurie pratęstų idėją iš idėjos? Ar dar jums nenusibodo? Gal temą mums pakeisti? Gal pavalgyt? Gal pažaisti? Gal į žalią girią eiti? O gal į vandenį nerti Ir vėl su aitvaru iškilti? Kitus pakelt lig debesų, Kad būtų net labai baisu... Sūpynės skristų lig dausų. O silkės plaukia Nemunu aukštyn, Ir veržiasi į Baltiją gilyn, Taip, kaip ir žmonės eina protingyn Ir bando jie nueit kažkur tolyn.

Vaido Bartusevičiaus nuotraukos

12

ODĖ MOKSLUI


Verta JAPONAS SUKŪRĖ ŽEMĖJE ĮVYKDYTŲ ATOMINIŲ BANDYMŲ VIDEOŽEMĖLAPĮ [internetas] Nuo tada, kai JAV ant Hirosimos ir Nagasakio numetė atomines bombas, planetoje iš viso įvykdyti 2056 branduoliniai bandymai. Kad pademonstruotų atominių eksperimentų mastą ir plėtros apimtis, japonų menininkas Isao Hašimoto sukūrė paprastą, tačiau tiesiog fantastišką dalyką – interaktyvų mūsų planetos videožemėlapį, kuriame paeiliui sprogsta visi 2056 branduoliniai užtaisai nuo 1945 iki 1998 m. Daugiau: http://www.bernardinai.lt/ straipsnis/2013-10-28-japonas-sukurezemeje-ivykdytu-atominiu-bandymuvideozemelapi/109339

JONAH LEHRER „VAIZDUOTĖ. IŠ KUR KYLA KŪRYBIŠKUMAS“ [knyga] Amerikiečių žurnalistas, blogeris ir keleto knygų autorius, besidomintis psichologija, neurologija bei tiksliųjų ir humanitarinių mokslų santykiu, Džona Lereris pristato savo knygą apie kūrybiškumą. Apžvelgdamas subtilius eksperimentus ir mokslinius tyrimus bei nagrinėdamas, kaip kūrybiškumas iš tiesų reiškiasi gyvenime, jis sugriauna ilgą laiką vyravusį mitą apie mūzas ir paslaptingas aukštesniųjų galių dovanas. Kūrybiškumas nėra nežemiškas reiškinys. Tai atskirų mąstymo procesų įvairovė, kurią perpratę galime veiksmingai panaudoti. Kūrybingumo impulsas yra įdiegtas į mūsų smegenų operacinę sistemą ir veikia joje kaip viena pagrindinių programų. Smegenys kiekvieną akimirką savaime kuria naujas asociacijas. misijos nariais bei vizualizacijų autoriais.

ŽODŽIŲ KILMĖS ŽEMĖLAPIS [internetas] Iš kur atsirado bene kasdien vartojami žodžiai? Įdomias įžvalgas etimologiniuose Europos žemėlapiuose pateikia Business Insider: http://www.businessinsider.com/european-mapsshowing-origins-of-common-words-2013-11

2013 m. spalis Nr. 7(11)

13


Savęs pažinimas, pinbolas ir pirmininko rinkimai - svarbiausi rudeniniai įvykiai

Kitame numeryje: • Interviu su VDU dėstytoju Ryčiu Zemkausku. • LJMS žiemos aktualijos. • „Veiduose“ - Marie Curie gimtadienis ir šiek tiek apie radioaktyvumą. Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 14 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 7,(11), 2013 spalis

Odė mokslui, 2013 spalis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you