Page 1

2013 m. rugsėjis Nr. 6 (10)

Karšta tema

LJMS: „Dabartinis motinystės ir tėvystės išmokų įstatymas diskriminuoja doktorantus“ 3-ame psl.

Jaunoji karta

Edinburge studijuojantis Dainius Tautvaišas: „Su kai kuriais dėstytojais tapome draugais“ 9-ame psl.

Mokslo naujienos 7-ame psl.

Laiškai redakcijai Eugenijus Keras

8-ame psl.

Pokalbis su dr. Juliumi Rusecku ­

„Bandyti verta, nes galima atrasti ką nors netikėta ir įdomaus “

4-5-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Prasidėjus mokslo metams tiek moksleiviams, tiek ir mokslininkams padaugėja visokiausių darbų. Tad ir mes šiame numeryje daugiausia dėmesio skirsime susipažinimui su mokslininkų problemomis, jų pasiekimais, trumpai pristatysime jų patirtį ir gyvenimo istorijas. Atsižvelgdama į tai, kad dabartinė socialinės apsaugos sistema yra menkai orientuota į atžalų susilaukusius doktorantus (šiandien egzistuoja apribojimas, pagal kurį motinystės/tėvystės pašalpa gali būti skiriama tik jaunesniems nei 26 metų dieninių studijų skyrių studentams) LJMS išplatino poziciją, siūlančią reikiamas įstatymo pataisas. Savo patirtimi, asmeniškai susidūrus su šiomis problemomis, sutiko su mumis pasidalinti LJMS narė Milena Medineckienė (3 psl). Šiame numeryje artimiau susipažinsite su LJMS nariu dr. Juliumi Rusecku, kurio disertacija „Matavimo modeliai kvantinių Zenono ir anti-Zenono efektų aprašymui ir laiko kvantinėje mechanikoje apibrėžimui“ 2007 metais Lietuvoje pirmą kartą vykusiame geriausių disertacijų konkurse buvo išrinkta geriausia iš fizinių, biomedicinos ir technologinių darbų. Jaunasis mokslų daktaras dalinasi mintimis apie savo mokslo srities tyrimus ir mokslininko karjerą (4-5 psl.). Jaunasis tyrėjas Dainius Tautvaišas, šiuo metu studijuojantis Edinburgo universitete, pasakoja skaitytojams apie savo atliekamus tyrimus ir patirtį užsienyje (8 psl). Šio numerio naujiena – skaitytojo laiškas redakcijai (9 psl.). Galime pasidžiaugti, kad mūsų skaitytojai aktyviai įsitraukė į „Odės mokslui“ kūrimą, dalinasi savo patirtimi ir mintimis apie mokslo sąlygas svetur. Labai raginame jus visus mums rašyti, dalintis nuomonėmis ir diskutuoti apie aktualius dalykus. Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplankyti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: J. Ruseckas. Nuotrauka iš J. Rusecko fotoarchyvo. 2

ODĖ MOKSLUI


Karšta tema LJMS: „Dabartinis tėvystės ir motinystės išmokų įstatymas diskriminuoja doktorantus“ Daugiau kaip pusė įstojusiųjų į doktorantūrą yra vyresni nei 25-26 metų amžiaus, - būtent tokio amžiaus sulaukę studentai netenka teisės gauti motinystės ir tėvystės išmokas. Toks ydingas reguliavimas, anot Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pozicijos, ne tik neigiamai veikia šalies demografinę padėtį, bet ir skatina potencialius doktorantus rinktis studijas kitose šalyse arba iš viso netęsti studijų trečiojoje pakopoje. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, reaguodama į šią situaciją, kreipėsi į Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Ministrą Pirmininką dėl įstatymo numatančio, jog 26 metų amžiaus sulaukę dok-

torantai nebegali pasinaudoti motinystės pašalpa. Faktiškai pašalpomis gali naudotis tik studijuojantys bakalauro ir magistrantūros studijų programas, todėl toks reguliavimas diskriminuoja trečiosios pakopos studentus. „Paramos šeimai aspektas Vyriausybės programoje yra ypač pabrėžiamas ir yra tarp pagrindinių jos veiklos sričių. Be to, tarp prioritetinių sričių yra ir mokslo plėtra. Todėl logiška, jog dabartinė situacija turi keistis ir tapti patrauklesne jauniesiems mokslininkams kurti šeimas ir dirbti plėtojant mokslą šalyje“, dėmesį į problemą atkreipia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovas Ramojus Reimeris. Kreipimesi pažymima, kad dėl tokio

įstatymo potencialūs doktorantai arba nesirenka trečiosios studijų pakopos, arba renkasi doktorantūros studijas kitose šalyse, taip pat vienu iš skaudžiausių šalies demografinei padėčiai pasirinkimų tampa motinystės ar tėvystės planų atidėjimas. Be to, dėl esamo reguliavimo kenčia doktorantūros rezultatų kokybė – besilaukiančios doktorantės nesiryžta išeiti motinystės atostogų, nes prarastų pajamas, arba dirba papildomus darbus, nesusijusius su moksliniais tyrimais. LJMS siūlo institucijoms peržiūrėti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir atkreipti dėmesį į jame nustatytą diskriminacinę amžiaus ribą.

Milena Medineckienė, tytas, - ką diktuotų ir sveika gyvenimo logika. Turiu sutartį doktorantė Klausimas iš tiesų yra skaudus jaunoms doktorantų šeimoms, norinčioms susilaukti vaikelio. Neretai doktorantūros studijos ir moksliniai tyrimai, reikalingi disertacijai, užima visą darbo dieną ir siekiant kokybės papildomų darbų dirbti nėra įmanoma. O sulaukus 26 metų, - tokio ar vyresnio amžiaus ir yra dauguma mano kolegų, - galimybės gauti motinystės pašalpą nebetenkama. Be to, dauguma doktorantų nėra įdarbinami katedrose, tad turi tik studento statusą ir gauna doktoranto stipendiją, kurios taip pat netenka išėję auginti vaikelio. Žinoma, problemos nebūtų, jeigu amžiaus apribojimas studentams iš viso nebūtų numa-

ir su universitetu Švedijoje ir nesu girdėjusi, kad ten būtų taikomi panašūs apribojimai norintiems susilaukti atžalų. Vis dėlto, pasirinkau likti, kurti ir plėtoti mokslą Lietuvoje, nors tikiuosi, kad esama situacija greitu laiku pasikeis. Šiuo metu auginu vaiką bei esu pasiėmusi akademines atostogas, tad visos šeimos pajamos – ant mano vyro pečių. Šiandien belieka tikėtis, kad valstybės politika taps palankesnė tokioms šeimoms, kaip mūsų. Milena Medineckienė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros dėstytoja, studijuojanti doktorantūrą dviejose aukštosiose mokyklose: VGTU ir Stokholmo Karališkajame technologijos institute.

Milena ir jos vaikelis

2013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

3


Pokalbis „Bandyti verta, nes galima atrasti ką nors netikėta ir įdomaus“

dr. Julius Ruseckas

Fizikos pasaulis nuo pat šio mokslo pradžių yra kupinas paslapčių, kurias atkaklūs tyrinėtojai turi „išgliaudyti“. O kur dar XX amžiaus revoliucinių teorijų pradėta kvantinė fizika ir kvantinė mechanika, kuri tiesia tiltus tarp tiksliųjų ir humanitarinių bei socialinių mokslų. Į šiuos ir kitus fizikos klausimus gilinasi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Julius Ruseckas. Su juo kalbėjosi žurnalistas Ramūnas Čičelis. Esate progresyvus mokslininkas. Atskleiskite savo „kelio vingius“ iki fizikos mokslų daktaro laipsnio ir vėlesnių tyrimų. Nesu labai išskirtinis, Lietuvoje yra nemažai gerų mokslininkų. O ir kelias mano

4

ODĖ MOKSLUI

nedaug vingių turi. Fizika susidomėjau mokykloje, dalyvavau fizikos olimpiadose. Buvau pakliuvęs ir į tarptautinę fizikos olimpiadą, tik ten ko nors pasiekti gabumų pritrūko. Taigi po mokyklos baigimo beveik nebuvo svarstymų, kokį kelią rinktis ir kur stoti. Tiesa, šiokia tokia pagunda buvo iš informatikos pusės. O toliau – mokslas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, bakalauro ir magistro laipsniai. Būdamas studentas nuėjau į Teorinės fizikos ir astronomijos institutą, tada dar nepriklausomą, taip jame ir pasilikau bei daktaro disertaciją apsigyniau. Lietuvoje situacija moksle, palyginus su Vakarų Europa ar JAV, yra kiek kitokia – norinčių būti mokslininkais yra nedaug, tad yra nesunku įsidarbinti kokiame institute ar universitete ir gauti pastovias pareigas. Teorinės fizikos ir astronomijos institute sutikau gerų žmonių ir mokslininkų, kurie man labai padėjo tobulėti.

Dabartinė Jūsų mokslinių interesų sritis – kvantinės optikos problemos. Kaip populiariai paaiškintumėte ne specialistui, kas yra kvantinė optika? Kvantinė optika – tai fizikos sritis, nagrinėjanti šviesą bei šviesos sąveiką su medžiaga tais atvejais, kai pasireiškia ir yra svarbios šviesos ar medžiagos kvantinės savybės. Medžiagos kvantinės savybės dažniausiai pasireiškia tuo, kad elektronai atomuose arba patys atomai elgiasi ne tik kaip dalelės, bet ir kaip bangos. O šviesos kvantinės savybės yra „atvirkščias“ dalykas – šviesa turi dalelių savybių (šviesos dalelės yra vadinamos fotonais). Fotono sąvoka buvo įvesta XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje Max’o Planck’o bei Albert’o Einstein’o. Tačiau iš tikro reiškiniai, kuriems paaiškinti yra būtini fotonai, buvo aptikti tik apie XX amžiaus vidurį, tad nuo tada kvantinė optika ir


Pokalbis nuomone, apie filosofinius kvantinės fizikos klausimus turėtų žinoti daugelis išsilavinusių žmonių?

prasidėjo. Dabartiniu metu kvantinė optika yra plati sritis, apimanti daug įvairių reiškinių, vienas žmogus visų jų ir aprėpti negali. Aš pats nagrinėju šviesos sklidimą per labai šaltas (mikro Kelvinų ir žemesnės temperatūros) atomų dujas. Esant tokioms žemoms temperatūroms, atomai juda lėtai ir į juos nebegalima žiūrėti kaip į daleles, jie tampa labiau panašūs į bangas. Tada yra galimi nauji ir įdomūs reiškiniai, tokie kaip šviesos „įrašymas“ į atomus ir vėlesnis jos atgaminimas. Kokie Jūsų atliekami kvantinės optikos tyrimai gali būti pritaikyti (ne)kasdieniame visuomenės gyvenime? Mano tyrimų sritis – labai šaltos atomų dujos – yra gana toli nuo praktinių pritaikymų. Eksperimentams reikalinga aparatūra yra nepigi ir užima ne tiek jau mažai vietos, taigi tiesiogiai pritaikyti praktikoje yra sunku. Didesnė nauda, kaip ir daugelyje kitų mokslo sričių, yra netiesioginė – geresnis pasaulio pažinimas. Iš labiau tiesioginių taikymų: remiantis labai šaltais atomais, galima kurti labai jautrius matavimo prietaisus. Šalti atomai taip pat pasitarnauja kvantinės informacijos teorijai, kurios tikslas yra sukurti kvantinį kompiuterį (t. y. kompiuterį, kurio veikimas remiasi esminiais kvantinės mechanikos dėsningumais). Nauja tyrimų sritis yra atomtronika, užsiimanti elektros grandinių analogų, kur vietoj elektronų tekėtų atomai, sukūrimu ir taikymu. Kokie kvantinės filosofijos filosofiniai aspektai Jus labiausiai domina? Ką, Jūsų

Problema su kvantine mechanika yra ta, kad jos dėsningumai yra labai nepanašūs į mums įprasto, kasdienio pasaulio dėsnius. Jei laikysime, kad pasaulis yra sudarytas iš dalelių, kurioms gaTaivanyje lioja kvantinė mechanika, kyla klausimas, kaip iš tų keistų kvantinių dėsningumų atsiranda mums įprastas pasaulis. Štai čia ir prasideda filosofija. Yra pasiūlyta daug kvantinės mechanikos dėsnių interpretacijų, kai kurios iš jų labai egzotiškos, pavyzdžiui, daugelio pasaulių interpretacija. Iš principo, daug klausimų galima būtų spręsti eksperimentiškai – daryti bandymus su vis didesniais kūnais ir žiūrėti, kaip tas perėjimas tarp kvantinio ir įprastinio pasaulių įvyksta. Tačiau kol kas tokie eksperimentai nėra įmanomi, nors darbas šia kryptimi nuolatos vyksta. O paprastam žmogui (t. y. ne fizikui) tokie klausimai turbūt neturėtų būti svarbūs, nebent bus atrasta kas nors labai netikėta. Daug svarbiau – neužkibti už įvairių sukčių, kurie siūlo „kvantinę mediciną“ ir pan. Dar viena Jūsų mokslinių tyrimų sritis yra rizikos fizika. Kaip apibūdintumėte šiuos savo darbus? Šie darbai yra šiek tiek pašaliniai, papildomi prie mano pagrindinės tyrimų srities kvantinėje optikoje. Rizikos fizika yra bandymas fizikos metodus taikyti socialinėms sistemoms (pavyzdžiui, ekonomikai) aprašyti. Pati ši sritis yra prieštaringa – nemažai žmonių tiek iš fizikos, tiek iš socialinių mokslų pusės į tokius bandymus žiūri labai skeptiškai. Aš pats manau, kad bandyti visgi verta, nes

Nuotraukos iš J. Rusecko archyvo

Veidai

galima rasti ką nors netikėta ir įdomaus. Ar klysčiau sakydamas, jog esate gana sėslus mokslininkas? Ką moksliniam darbui reiškia galimybė gilintis į tyrimus, nemigruojant po mokslo centrus ir universitetus? Sėslumas dabartiniame pasaulyje yra daugiau trūkumas, o ne privalumas. Mano patarimas bet kam, kas turi galimybes: važiuoti, ir kuo daugiau. Kuo daugiau įvairių žmonių sutinki, tuo daugiau naujų idėjų ir patirties gauni. O sėslumo privalumas tik vienas – patogumas. Kita vertus, esate stažavęsis Vokietijoje. Papasakokite kokios ten įgytos patirtys pačios naudingiausios ir reikalingiausios darbui Lietuvoje. Vokietijoje būdamas ir pradėjau domėtis kvantine optika. O pati didžiausia nauda – išmokau ruošti mokslinius pranešimus, nes pamačiau visą gero pranešimo ruošimo procesą iš vidaus, nuo pat pradinių netobulų versijų, o ne vien jau galutinį pranešimą, kurį girdime per konferencijas. Kokių charakterio savybių reikia, norint dirbti teorinės fizikos tyrimų srityje? Apibendrinti yra sunku, nes yra daug garsių mokslininkų su labai skirtingais, vos ne priešingais, charakteriais. Iš bendrų savybių gal išskirčiau atkaklumą ir užsispyrimą, kad nepasiduotum iškilus pirmiems sunkumams. Ačiū už pokalbį.

2013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

5


Veidai

Maksas Delbriukas (Max Delbrück) – vokiečių kilmės JAV fizikas, genetikas, virusologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.

1969 m. jo veikla kartu su Alfredu Heršu ir Salvadoru Lurija įvertinta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Premija moks linin kams skirta už atradimą, kuriame – bakterijos, po naudingų genetinių mutacijų, išvystė atsparumą virusams.

CSHL archyvas

Maksas Delbriukas Sav o mo ksli nin ko karjerą M. Delbriukas pradėjo studijuodamas astrofiziką bei teorinę fiziką Getingeno universitete. Vėliau, jau turėdamas daktaro laipsnį, keliavo po Angliją, Daniją ir Šveicariją bei sutiko Volfgangą Paulį bei Nilsą Borą, kurie sužadino jo domėjimąsi biologija. Taip pat tyrinėjo gama spindulius, pradėjo tirti vaisinės musės genetiką, bakterijas ir jų virusus, buvo vienas iš straipsnio „Bakteriofago augimas“ bendraautorių.

MoksII lininkas Pasaulinio karo metu liko iJAV, dėstė fiziką ir tęsė genetikos tyr onėjimus. 1942 metais kartu su Salvad jų ru Lurija pademostravo, kad bakteri atatsparumas virusams yra sąlygotas sis sitiktinių mutacijų. Tai – vadinama is Lurija-Delbriuko eksperimentas, kur ir pelnė jiems Nobelio premiją.

CITATA „Kiekviena gyva ląstelė savyje neša patirtį iš milijardus metų trukusių eksperimentų, atliktų jos protėvių“ 6

ODĖ MOKSLUI


Mokslo naujienos Jubiliejinis LJMS geriausių magistro baigiamųjų darbų konkursas sulaukė rekordiškai daug darbų Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2013“ laimėtojai. Šiųmetis susidomėjimas konkursu buvo buvo itin didelis – pateikta rekordiškai daug mokslinių darbų. Daugiausia nominuotų darbų buvo apginta Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose. Konkursui šie universitetai pasiūlė net po 14 darbų. Darbų pasiskirstymas pagal mokslo sritis taip pat nebuvo tolygus: daugiausia pateikta socialinių mokslų srityje parengtų ir sėkmingai apgintų darbų (net 19), kiek mažiau fizinių mokslų srities (12), technologijos mokslų srities darbų (8) bei 5 darbai iš biomedicinos mokslų srities.

Konkurso organizatorės dr. Dianos Meilutytės-Barauskienės teigimu, konkursas pasiteisino ir kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. „Šiemet, kaip niekad, buvo pasiūlyti aktualūs, išsamūs, aukšta moksline verte pasižymintys darbai, todėl vertintojams buvo labai sunku išskirti ir įvardinti geriausius darbus. Tai džiugina konkurso rengėjus, nes byloja, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiami aukšto lygio mokslo tiriamieji ar taikomieji darbai, ugdomi jaunieji tyrėjai, kurie įgiję reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus sėkmingai tęs mokslinę karjerą“, - džiaugiasi D.Meilutytė-Barauskienė. LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2013“ nugalėtojai bus pagerbti spalio 19 dieną istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyksiančios ceremonijos metu. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga šį konkursą organizuoja jau penktus metus iš eilės. Šią iniciatyvą remia Lietuvos mokslo akademija, AGA ir Lietuvos energetikos institutas.

Vertinimo komisiją, atrenkančią geriausius darbus, sudaro 43 aktyvūs jauni mokslininkai. Šiemet fizinių mokslų srityje geriausiu darbu pripažintas Vilniaus universiteto absolventų Alberto Gimbuto ir Gražinos Laurinavičiūtės „Klaidų kainoms jautrūs klasifikavimo algoritmai“, technologijos mokslų srityje geriausias –Kauno technologijos universiteto magistro Igno Grybo darbas „Išmanios pjezoelektrinės kampinio pozicionavimo sistemos su inkrementinėmis polimerinėmis skalėmis sukūrimas ir tyrimas“. Biomedicinos srityje išrinktas VU magistrantūros studijas baigusios Ingos Ramonaitės darbas „Restrikcijos endonukleazės MnlI n-domeno sąveikos su DNR tyrimas“, humanitarinių mokslų srityje išskirtas VU absolventės Mildos Kvizikevičiūtės darbas „XVII – XVIII a. Lietuvos silva rerum kaip istorijos šaltinis“, socialiniuose moksluose geriausiu pripažintas KTU magistrės Justinos Banionienės darbas „Investicijų į technologijas ir makro-ekonominių rodiklių sąryšio vertinimas“.

iš jos, padedant japonų sukurtai robotinei rankai – skrydis į kosmoso erdvę. Po to palydovai turėtų įsijungti, pasitikrinti, ar viskas gerai ir, būnant virš Lietuvos, užmegzti ryšį su antžemine valdymo stotimi. Paleidus palydovą Lietuva taps viena iš maždaug šešių dešimčių kosminių valstybių.

trų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu, iki pat ugningo finišo Žemės atmosferoje.

„LituanicaSAT-1“ palydovo modelio demonstracija Vilniaus universitete (Dmitrijaus Radlinsko nuotr., Alfa.lt)

Pirmasis lietuviškas palydovas į kosmoso platybes išskris jau gruodį Gruodžio 8 dieną numatytas raketos „Antares“ paleidimas iš Volopo salos (JAV), kartu su ja – į kosmosą išskris ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Šiuo metu baigiami nedideli programinės įrangos derinimai, po kurių – palydovo kelionė į Tarptautinę kosminę stotį, o

Palydovas spalio pradžioje buvo demonstruojamas Vilniaus universitete spalio pradžioje ir netrukus jau bus išsiųstas į JAV. Beje, „LituanicaSAT-1“ iškeliavus į Žemės orbitą, palydovo ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. Jeigu palydovo iškėlimo bei paleidimo procedūros bus sėkmingos ir nenutiks nieko netikėtai tragiško, palydovas ratus aplink Žemę turėtų sukti apie tris mėnesius, 400 kilome-

O iki tol jis kasdien po 4-5 kartus praskris virš Lietuvos ir mėgėjiško radijo bangomis po 10-15 minučių perdavinės savo sveikinimus visiems radijo entuziastams. Misijos tikslai – išbandyti silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuoti Tarptautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą. „Lituanica SAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Balandžio pradžioje pradėtas vienas svarbiausių palydovo misijos etapų – prototipo integravimas. Projekte, kurio vertė siekia 1,3 mln. lt, šiuo metu dalyvauja 22 organizacijos ir įmonės.

2013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

7


JAUNOJI KARTA Edinburge studijuojantis Dainius Tautvaišas: „Su kai kuriais dėstytojais tapome draugais“ Brangūs skaitytojai, Rugsėjis – darbų bei mokslų pradžia ne vien moksleiviams, bet ir mokslo srityje dirbantiems studentams. Šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“, kviečiu susipažinti su Edinburgo universiteto biochemijos specialybės studentu Dainiumi Tautvaišu. Šis jaunasis mokslininkas ir ankstesnių LJMS vasaros mokyklos dalyvis papasakos apie naują sintetinės biologijos srities projektą iGEM bei studijų ir gyvenimo užsienyje realijas. Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas mo visai nemažai reiškia... Močiutė buvo šokiruota, mama labai nenorėjo, kad išvažiuočiau, nes būčiau toli, o tėtis palaikė. Bet vis tiek grįžtu į Lietuvą apie keturis kartus per metus ir palaikau ryšį per Skype, tai nesijaučiu esantis labai toli. Gal pameni savo studijų ,,viziją“ kuomet važiavai į pradėti studijų į užsienį? Kaip visa tai įsivaizdavai? kas pasitvirtino, o kas ne? Studijos užsienyje iš pradžių atrodė kaip „Amerikos svajonė“, ir iš tikrųjų jos nenuvylė. Turėjome labai daug laiko laboratorijose ir lankėme aukščiausio lygio paskaitas. Geriausia, kad visi dėstytojai atviri, su kai kuriais iš jų tapome pakankamai gerais draugais. D. Tautvaišis Su kokias sunkumais, Tavo manymu, susiduria lietuviPradėdamas pokalbį, visų pirma noriu ai išvykę studijuoti į kitą šalį? Kas sunkisužinoti ką šiuo metu veiki? Studijuoji, ausia buvo pačiam? mokaisi ar dirbi? Žmonės skundžiasi, kad trūksta asmeniStudijuoju Edinburgo universitete bio- nio ryšio su dėstytojais, bet taip yra tik chemijos specialybę. Esu ketvirtakursis. pirmaisiais metais, kurie diplome nieko Taip pat atlieku praktiką sintetinės bio- nelemia, nes studijos dar nespecializuologijos srityje. tos, o paskaitose būna apie 400 žmonių. Išlaikęs abitūros egzaminus pasirinkai pa- Kai pažymiai pradeda lemti diplomą, gelikti Lietuvą ir studijas pradėti užsienyje. rokai padidėja ir kontakto su akademiKas paskatino Tave šiam žingsniui? Na ir kais kiekis. žinoma kokia buvo Tavo šeimos reakcija į Kalbant apie sunkumus – kai kas turi Tavo apsisprendimą? kalbos barjerą, bet kadangi pirmi metai Studijuoti užsienyje nusprendžiau dėl to, nėra lemiami, tai yra pakankamai laiko kad norėjau pamatyti pasaulio ir gyventi priprasti. Draugų susirasti lengva – yra savarankiškai. Taip pat todėl, kad užsie- didžiulė lietuvių studentų bendruomenė, nyje mokslo kokybė gal ir panaši, užtat kurios vadovybėje turėjau garbės dirbti ant kiekvieno kampo daug daugiau ga- dvejus metus. Be to, yra apie 300 studenlimybių save realizuoti. Be to, žinoma, tų bendruomenių bet kuriam gyvenimo Edinburgo universitete mokslas nemo- klausimui: nuo Hario Poterio iki finansų kamas, o jis patenka į pasaulio universi- valdymo ar ekonomikos. tetų Top 20, o prekės ženklas ant diplo- Minėjai, kad pradėjai dirbti naujame pro-

8

ODĖ MOKSLUI

jekte - iGEM. Gal gali trumpai jį pristatyti? International Genetically Engineered Machine competition – tarptautinis sintetinės biologijos, pritaikant inžinerijos principus, konkursas. Jame šiemet dalyvauja 223 komandos iš viso pasaulio, kiekviena iš jų turi savo laboratoriją ir finansavimą. Šis konkursas ypatingas tuo, kad jame dalyvauja išskirtinai bakalauro studentai, kurie turi sugalvoti ir realizuoti savo pačių idėjas. Mes šių metų projekte bandysime išvalyti metalų jonus ir perdirbti organinius junginius iš gamybinių nuotekų naudojant biotechnologinius metodus. Kokį vaidmenį iGEM atlieki Tu? Aš jame biologas, tai daugiausiai laiko praleidžiu planuodamas eksperimentus ir juos atlikdamas laboratorijoje. Taip pat aš esu vienas iš mūsų komandos pagrindinių atstovų įvairiose konferencijose ar stovyklose. Žinau, kad projektas prasidėjo pakankamai seniai. Gal jau turite pasiekimų/ atradimų? Turime rezultatų laboratorijoje, bet nieko ypatingai verto paminėti, nes tikros naudos mūsų projektas atnešti kol kas negali. Mūsų moksliškai svarbiausias preliminarus rezultatas – padvigubinta bioetanolio produkcija naudojant jungtinius baltymus Escherichia coli bakterijų ląstelėse. Na ir pabaigai, gal gali papasakoti savo ateities planus arba ateities viziją? Man įdomiausia sritis – modifikuotų baltymų inžinerija ir sintetinė biologija. Planuoju užsiimti mokslais ir pabaigti doktorantūrą. O po to žiūrėsiu, kokios galimybės įsidarbinti man atsivers. Svarbiausia – rasti grupę, kuri vykdytų įdomią veiklą ir į ją patekti. Dėkoju už pokalbį.


Laiškas redakcijai Eugenijus Keras

Neįkainojamų patirčių antradienis Lozanoje arba pažintis su vieta, kur studijos džiugina visą parą Esu Varšuvoje, oro uoste. Ką tik išlipau iš lėktuvo, atskraidinusio iš Ciuricho, dabar laukiu lėktuvo į Vilnių. Dažnai pagalvoju, kad esu dėkingas kažkam (galbūt LJMS), iš ko sužinojau apie podoktorantūros stažuotes Lietuvoje. Ir, aišku, kažkiek pačiam sau, kad sumaniau pabandyti – tai iš tikro neįkainojama patirtis. Ypač džiaugiuosi galimybe keliauti – žinoma, visos kelionės privalo prisidėti prie tavo, kaip mokslininko, tobulėjimo. Viena tokių kelionių – būtent ši, iš kurios dabar ir grįžtu. Lankiausi dviejose mokslo institucijose, susijusiose su mano podoktorantūros stažuotės tema – pastato energetinių sistemų valdymu. Be tiesioginio tikslo, kaip beveik visada nutinka, gauni dar ir papildomai naudos – taip ir šiuo atveju. Apie ką noriu plačiau ir papasakoti. Viena iš lankytų mokslo institucijų – Lozanos federalinė politechnikos mokykla (pažodžiui verčiant iš Ecole polytechnique federale de Lausanne – EPFL). Jei pažiūrėsite universitetų reitingus – tikiu, kad šią instituciją rasite bent jau pirmame dvidešimtuke tarp geriausių pasaulio universitetų. Taigi, statistika – įkvepianti. Patikėkite, viešnagė – taip pat, bet apie viską – iš pradžių. Antradienis, apie 9 valanda ryto, dar turiu laiko iki susitikimo, neriu gylyn į EPFL kiemus – jų čia nemažai (Google Maps paieškokite EPFL. Kad suprastumėt užimamą plotą - palyginkite su savo aukštosios mokyklos vaizdu iš oro). Jei nežinotumėte, kokios institucijos kiemais vaikštote – kertu lažybų, iš pirmo karto neatspėtumėte – tikriausiai sakytumėte, kad tai kažkokia gamykla: pro pirmojo aukšto langus matyti staklės, įvairiausi įrengimai, vamzdynai, dar balažin kas, bet tikrai nepanašu į mokslo įstaigą. Na, gal tik iš to, kad prie tų įrengimų sukiojasi jauni žmonės. Vėliau man vienas EPFL darbuotojas pasakys, kad praktiniams užsiėmimams skiriama labai daug dėme-

EPFL. Nuotrauka iš E. Kero archyvo sio – jo teigimu, bene pusė laiko praleidžiama studijuojant teoriją, o kita pusė - skiriama praktikai, tame tarpe ir darbui realiose įmonėse. „Learning by doing“ – pasakytų dažnas. Girdėjau faktą, kad šalys, kuriose daug dėmesio studijų metu skiriama praktiniams užsiėmimams (taip pat ir darbui įmonėse), pasižymi itin mažu jaunimo nedarbu net ir ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Prisimenu savo studijų metus – be laboratorinių darbų, praktinių užsiėmimų nebuvo, ką jau bekalbėti apie darbą įmonėse. Artinasi pietų metas. Kaip tik tuo metu buvau centrinėje EPFL aikštėje. Gyvenimas akyse pradėjo virti: čia kepa picas ant natūralios ugnies, čia kviečia į forumą, kai kas skuba pietauti, tolėliau, ant pievos, treniruojasi golfą, stalo tenisą. Atrodo, kad turėtum galimybę užsiimti kuo tik širdis geidžia. Tiek maisto įstaigų, tiek maisto asortimento jose – tikrai visokiam skoniui (žinoma, šaltibarščių ar cepelinų nereiktų tikėtis) ir visokiai piniginei. Labai populiaru valgyti įvairiausius sumuštinius, picas, salotas – iki šiol nesuprantu, kodėl bent jau Lietuvos universitete, kuriame atlieku stažuotę tokio maisto sunkiai rasi. Pasukus į koridorius – kai kur vyksta paskaitos, kai kuriose auditorijose tiesiog savarankiškai mokomasi, studijuojama: visur viskas atvira, galima naudotis ir susikurti sau tokią aplinką, kokios tik reikia. Pabandyk būdamas studentu Lietuvos universitetuose gauti auditoriją... Jei žiūrejote EPFL vaizdą Google Maps, ko gero pastebėjote kažką neįprasto – lyg ir pastatas, bet su kažkokiomis skylėmis. Kaip man vėliau paaiškino – tikslas buvo padaryti pastatą panašų į šveicarišką sūrį: banguotą ir su skylėmis. Būtent toks pastatas ir yra: banguotas ir

Podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą “Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.

su skylėmis. Tai Rolex mokymo centras (Rolex learning center). Čia tas pats principas – viskas studentui: nori, gali atsiriboti nuo šurmulio susikaupimo reikalaujančiam užsiėmimui, nori – gali nusnūsti ant sėdmaišių, išalkai – čia pat jaukios kavinukės, reikia knygos – biblioteka šalia. Kažkurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje girdėjau sakant: viskas studentui. Pabuvęs EPFL suprantu, ką tie žodžiai reiškia tame universitete, ir, kas ypač liūdina, kad mums dar toli iki tokio požiūrio. Taip, pirmiausia turi keistis požiūris, o po to jau ir visa infrastruktūra orientuotis būtent į studentą. Keista, kad net kai kurie jauni dėstytojai vis dar vadovaujasi pasenusiu požiūriu. Čia dažnas Lietuvos dėstytojas pasakytų: „tai kad studentai tokie..“ arba „sistema tokia“. Tikiu, kad keistis pirmiausia turi patys dėstytojai. Pasivaikščiojus po vakarinę Lozaną, kelias iš visuomeninio transporto stotelės link viešbučio, kuriame buvau apsistojęs, driekėsi per EPFL teritoriją. Buvo kiek po 20.00 valandos, tačiau universitete kur ne kur vis dar šmėžavo studentai: kas linksminosi, kas šachmatais žaidė, kas darbavosi kompiuteriu ar skaitė knygą. Tas pats ir Rolex mokymo centre – gyvenimas vis dar verda, juk centras užsidaro tik vidurnaktį. Rodos, kai kurie studentai visą laiką praleidžia universitete, namo grįžta tik nakties miegui. Diena baigėsi, galvoje sukosi įvairiausios mintys – daugiausia apie tai, kada ir kaip Lietuvos aukštosios mokyklos, dėstytojai, studentai bent pradėtų siekti tikrosios aukštojo išsilavinimo kokybės, pripažįstamos lygiaverte visame pasaulyje. Dažniausiai mintys nutrūkdavo ties išvada, kad kol kas gerokai trūkstame pagarbos. Pagarbos aplinkai ir žmonėms.

2013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

9


Gabūs ne tik moksle. Rudens spalvos

Tuščia rūstybė Vaido Bartusevičiaus nuotraukos.

10

ODĖ MOKSLUI


Verta

GAMTOS IR MENO METAMORFOZĖS [paroda]

Nuo 2003 metų VU Botanikos sode, Kairėnuose, vykdomas unikalus ir kol kas vienintelis Lietuvoje, žemės meno projektas „Gamta ir Menas“. Šio projekto tikslas atrasti ir plėtoti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo. „METAMORFOZĖS“ – tai dešimtoji šio projekto paroda, kurioje savo darbus pristato įvairiausių sričių menininkai (keramikai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kt.). Didžioji dalis kūrinių yra žemės meno (Land art) darbai, kurie sukurti naudojant tik gamtines medžiagas ir aplinkos meno (Environmental art) darbai sukurti iš dirbtinų įvairių medžiagų, integruoti į tam tikrą erdvę, pritaikyti prie vietinio gamtovaizdžio. Paroda „Metamorfozės“ vyksta centrinėje Botanikos sodo dalyje (Kairėnų dvaro sodybos parke, po atviru dangumi) iki spalio 31 dienos.

SPALVŲ SUVOKIMO IQ [internetas] Kviečiame pasitikrinti, kaip skiriate skirtingus atspalvius – atlikti Farnsvorto-Munselio atspalvių testą: surikiuokite 20 skirtingų atspalvių kubelių paeiliui nuo vienos spalvos iki kitos ir sužinokite rezultatą. http://www.xrite.com/custom_page.aspx?pageid=77&lang=en

MENAS MOKSLE [paroda] „Art in Science“ – išskirtinė paroda, kurios metu eksponuojamos geriausios mokslinės vizualizacijos, kuriose galima įžvelgti meną. Parodai kūrinius siųsti buvo kviečiami mokslininkai, privačių mokslo įstaigų tyrėjai bei visi kiti mokslo temomis besidomintys žmonės. Parodų metu bus galima ne tik apžiūrėti darbus, bet ir sudalyvauti diskusijose, susitikti su komisijos nariais bei vizualizacijų autoriais. Paroda veiks spalio 12 – 26 d. Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4, Klaipėda).

2013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

11


Šio numerio herojų gyvenimo akimirkos. Daugiau vaizdų!

Dainius Tautvaišas (viršuje pirmas iš kairės) ir jo bendradarbiai.

Viešnagė Lozanos federalinėje politechnikos mokykloje. Eugenijaus Kero nuotraukos.

Kitame numeryje:

Prieš kelionę oro balionu. Julius Ruseckas iš kairės.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

• Interviu su ŠMM ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. • Interviu su akademiku, rašytoju Vytautu Martinkumi. • „Veiduose“ - Tomo Alvos Edisono gimtadienis ir lempučių fabriko atidarymas.

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 6,(10), 2013 rugsėjis

Odė mokslui, 2013 rugsėjis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you