Page 1

2013 m. liepa Nr. 4 (8)

Jaunoji karta: Vasaros mokykla 2013.

6-ame psl.

Aktualus interviu Interviu su prof. Algiu Mickūnu. 3-ame psl.

LJMS mokymai „Finansinio stiprinimo strategija: jos parengimas ir įgyvendinimas“. 5-ame psl.

Pokalbis­Mokslininkų su Sauliumi Vasiliausku bendrystės beieškant.

7-8-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Jau artėja ruduo, tačiau vasara vis dar nenori trauktis ir primena apie save pradžiugindama šiltais orais ir neretai vargindama didele kaitra. Mokslininkai taip pat vis nepamiršta mokslų. Šis sezonas ypač gausus mokymais, stovyklomis, vasaros mokyklomis. Dar liepos pradžioje idėjas kalėme stovykloje „Idėjų kalvė“ ir mokėmės patirties iš šveicarų, o rugpjūčio pradžioje savaitgalį mokėmės, kaip sustiprėti patiems ir sustiprinti savo organizaciją finansiškai. Ir tai ne vieninteliai mokymai – suplanuotas visas jų ciklas. Išsamią informaciją apie mokymus rasite 5-ame psl. Vasarą mokosi ne tik mokslininkai ar jaunieji tyrėjai, bet ir moksleiviai, planuojantys jais tapti. Rugpjūčio 18 d. LJMS sukvietė nemažą būrį moksleivių į vasaros mokyklą „LJMS vasara 2013”, kuri tradiciškai vyksta Molėtų astronomijos observatorijoje. Kaip teigia patys dalyviai, mokykla jiems labai įdomi ir naudinga. Ten galima ne tik pasiklausyti paskaitų, bet ir tiesiogiai pabendrauti su jaunaisiais ir patyrusiais mokslininkais, pasisemti iš jų patirties, gauti naudingų patarimų. Moksleivių parengtas straipsnis apie vasaros mokyklą ir jų įspūdžiai iš ankstesnių mokyklų pateikti 9-ame psl. Šiame numeryje taip pat arčiau susipažinsite su kelių Lietuvos universitetų ir Ohajo universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose profesoriumi Algiu Mickūnu. Profesorius dalinasi su mūsų skaitytojais savo mintimis apie kalbą, tautą, mokslininko vietą šiuolaikiniame pasaulyje, savo patirtį Lietuvos universitetuose (3-4 psl.). Jaunųjų humanitarų dalyvavimą vasaros stovyklose, jų susikalbėjimą su savo kolegomis ir vyresniais humanitarais aptaria Lietuvos edukologijos universiteto magistrantas lituanistas Saulius Vasiliauskas. Pašnekovo nuomone, labai svarbu artima bendrystė tarp kolegų. „Kartu nuskusta, išvirta ir suvalgyta bulvė esti kur kas svarbesnė, nei intensyvus skaitymas prie stalinės lempos“, - teigia S. Vasiliauskas. O kodėl taip yra? Sužinosite perskaitę interviu 7-8 psl. Šiame numeryje taip pat rasite kryžiažodį apie LJMS ir jos veiklą, kviečiame išbandyti jėgas ir pasitikrinti, kiek žinote apie mūsų organizaciją. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: S. Vasiliauskas. Benedikto Janusevičiaus nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Aktualus interviu „Ypatingai svarbus gyvenimo klodas yra dialogas“, tuvių kalba tiesiogiai ir betarpiškai išreiškia pasaulį tokį, koks jis pats savaime pasirodo. Todėl lietuvių kalba yra labai stropi, atverianti įvykių ir daiktų įvairovę, jų spalvingumą ir santykius. Ar sutinkate su teiginiu, kad lietuvių tauta yra diasporinė. Ką pasiūlytumėte Lietuvos lietuviams, kad jie „nelaidotų gyvų“ savo išvykusių giminių, draugų ir kolegų? Prof. Algis Mickūnas. Tiesiog lietuvių bangos nuolat emigravo – nuo devynioliktojo amžiaus sako kelių Lietuvos universitetų ir Ohajo universiteto Jungtinėse pradžios iki „trečiabangių“. Dėl įvairių priežasčių. Net kartais galima pajuoAmerikos Valstijose profesorius kauti, kad pasaulis yra „lietuvinamas“, Algis Mickūnas. Filosofas, aktyvus bet tos bangos nereiškia Lietuvai nuosintelektualas, Santaros-Šviesos ju- tolio ar tų bangų nutautėjimo. Iki Sodėjimo dalyvis, orientalistas malo- vietų Sajungos griūties lietuviams – ir niai sutiko atsakyti į keletą žurna- išeiviams – pasaulis buvo uždaras: nelisto Ramūno Čičelio klausimų. buvo įmanoma laisvai išvykti ir sugrįžti. Dabarties pasaulyje emigrantai nėra Pradėkime kalbą nuo kalbos. Ką Jums prarandami; kai kurie mokosi ir grįžta, reiškia lietuvių kalba? kai kurie pasilieka, bet ir jie švenčia vasario ir kovo Nepriklausomybės dienas, Beveik be išimčių dvidešimtojo am- augina ir siunčia vaikus į lietuviškas žiaus filosofijos rėmėsi prielaida, kad mokyklas, į šokių ir dainų stovyklas, ir visas pasaulio suvokimas įmanomas tik yra įgavę ypatingą norą išlaikyti savo per kalbą. Ar tai būtų hermeneutika, tautinę tapatybę. Juk Lietuvoje toks tasemiotika, natūralios kalbos filosofija, patybės klausimas nelabai rūpi, o išeistruktūralizmas, ar kalbos lauko teori- vijoje, tarp svetimšalių, išeiviai įgauna jos, kalba, anot Heideggerio, yra „būties tikresnę tapatybę, nei Lietuvoje. Kodėl namai“. Jei sutiktume su ta prielaida, tokių žmonių atsisakyti? Jei išeivių ir tai turėtume sutikti, kad „lietuvių kal- jų vaikų atsisakoma, tai turėtume atsibos pasaulis“ yra ypatingai išskirtinis sakyti Dariaus ir Girėno, Gimbutienės, ir daug ko pamokantis. Visos minėtos Lozoraičio, Adamkaus, atsisakyti viso kalbos teorijos turi bendrą pobūdį: kal- pirmabangių įnašo, veiklos, padėjusios ba yra „apie“ daiktus, kurie yra „inter- atkurti Lietuvos nepriklausomybę, jų pretuojami“ specifinės kalbos rėmuo- piniginių aukų Lietuvos labui ir dabarse. Lietuvių kalba nėra „apie“ daiktus tinių mokslininkų bei rašytojų, skleiar įvykius, bet tiesiogiai „kalba“ tuos džiančių Lietuvos vardą pasaulyje. daiktus ar įvykius. Kitaip tariant, lie- Ar gyvendamas vadovaujatės Sokrato

laikysena: kaip mąstau, taip ir elgiuosi? Be abejo, bet reikia pastebėti, kad „kaip mąstau“ turi sutapti su tiesa, o ne su mąstymu kaip man patinka. Tiesos paieškos reikalauja gyvenimo būdo „ethos“, kai nebijoma pasakyti tiesos, nebijoma pasakyti, kad klydau ir esu atsakingas pataisyti savo klaidas, turiu ne tik teisę, bet ir pareigą užklausti „autoritetus“ ir net pats save. Tuo pačiu sokratiškas gyvenimas reikalauja kilnumo, garbingumo ir pagarbos kitiems, ir kritikos priėmimo, nes tik per ją pasirodo mano ribotumas, nepakankamumas ir net nepagrįstas dogmatiškumas. Tai reiškia, kad ypatingai svarbus gyvenimo klodas yra dialogas. Perfrazuojant šių metų Santaros-Šviesos suvažiavimo diskusijos pavadinimą: ar Orientas nuvylė? Kinija parūpina visiems pigių dalykėlių – net ir per tautines šventes įvairių tautų vėliavėlės yra „made in China“; tai gal visiems gera pamoka, kad ir „mes“ galėtume pagaminti krūvas dzinguliukų. Bet kalbant kitaip, Rytai turi daug klodų ir tradicijų; kai kurios iš jų ateina mums į pagalbą: joga, zen, ramybė, tyluma, kaip atpalaidavimas nuo mūsų vis greitesnio bėgimo net nežinant, kur mes bėgame. Vakarų „pažanga“, anot zen, patapo tigru, ant kurio mums užšokus nebeįmanoma nulipti. Rytai gali mus pamokyti, kaip nuo jo, net jam nepastebint, nulipti. Tokie Rytai tikrai mūsų nenuviltų. Be to, kai kurios Rytų kryptys tęsiasi per mūsų kultūrą: juk esame indoeuropiečiai ir todėl turime labai panašius gyvenimo ir kalbos bruožus. Jus būtų galima apibūdinti kaip mokslininką globaliame pasaulyje. Kaip vertintumėte tokią charakteristiką? Koks yra šių dienų globalusis mokslininkas? Dėkui už nepelnytą garbę, bet, kaip Sokrato „vaikas“, nesu mokslininkas. nukelta į 4-ą psl.

2013 m. liepa Nr. 4(8)

3


Aktualus interviu atkelta iš 3-o psl.

turi itin daug prieštaravimų. Gana sunku juos pripratinti priremti kiekvieną tezę prie sienos ir pareikalauti paaiškinimų ir racionalių argumentų. Juk negalima nepaklausti kokio nors išminčiaus, teigiančio, kad yra begalybė, kuri sukūrė mane kaip kitą begalybę, kaip jis tokią begalybę įgijo?

Mano veikla įvairiose šalyse remiasi noru suprasti jas, bendrauti su jų išminčiais ir jaunimu ir, kiek įmanoma, vesti tarpkultūrinį ir tarpdalykinį dialogą. Tikras mokslininkas, pasirėmes modernių Vakarų ontologija ir metafizika, yra siauros srities specialistas, reikalingas bet kokiame krašte ar institucijoje. Iš principo Kaip vertinate Lietuvos jaunuosius mokstoks mokslininkas yra „klajoklis“, nes jo lininkus? Kas džiugina ir kas verčia liūdėA. Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka. pagrindinis įnašas neturi nei tautinių, ti? nei kultūrinių, nei valstybinių ribų. Jo(s) darbas daugiausiai priklauso kokiai nors Nepaisant kai kurių „filosofų“ drąsos satechnikos sričiai. kyti ką tik jie nori, reikia pastebėti, kad Lietuvoje yra dviejų rūšių humanitarinių Esate kelių Lietuvos universitetų vizituo- mokslininkų. Pavyzdžiui, literatūrų ar jantis profesorius. Kokios tai patirtys? kultūrų tyrinėtojai yra puikūs medžiagos ir duomenų rinkėjai. Ta medžiaga ir Dėstau įvairiuose lygiuose – nuo baka- duomenys yra surūšiuojami ir išleidžialauro iki doktorantų studentų, todėl pa- mi dideliais tomais. Paklausus jų, kokia tirtys labai skiriasi. Juos pritraukti į so- tų tomų reikšmė, kokie ypatingi atradikratišką filosofiją reikia pastangų vien dėl mai, keičiantys pasaulį, atsakymas labai to, kad dabar daugelis filosofijos krypčių tiesioginis: mes esame mokslininkai(ės), tapo dogmatiškos, ginančios savo „po- ir tokie klausimai nėra mūsų reikalas. zicijas“ ne dialogu, o teiginiais. Jaunesni Kiti, rašantys apie literatūras arba kulstudentai jau yra tą pasigavę, todėl mano, tūras, per greitai skolinasi ką nors iš dakad filosofija yra „mano pažiūros“, ku- bartyje pasirodžiusių madingų „teorijų“, rios neprastesnės už „tavo pažiūras“, o sudarančių „naują perspektyvą“. Būtų vyresni studentai jau yra nutarę sekti ką gerai, jei kas nors studijuotų Lietuvos linors „įdomaus“, nepaisydami aštrių ar- teratūras bei kultūrą ir atrastų specifines gumentų, parodančių, kad tas „kas nors“ „teorijas“. Aišku, tiksliųjų mokslų moks-

Kodėl aš studijuoju kitas civilizacijas? Kosmosas nėra duotas kaip daiktai, ir mes, nepaisydami to, jame gyvename. Tai reiškia, kad reikia suprasti kosmosą be prieštaravimų. Mokslininkai ir astronomai tvirtina, kad kosmosas arba pasaulis prasidėjo prieš penkiolika milijardų metų. Nuo tada pasaulis vystosi iki dabar. Klausimas iškyla E. Finko būdu – jeigu nieko nėra daugiau kaip pasaulis, tai kokiame laike tas pasaulis išsivystė? Yra tik tokia prielaida, kad yra laikas, kuriame pasaulis, kaip didžiulis gabalas, ritasi. Atsiranda prieštaravimas, kad yra pasaulis, o daugiau nieko nėra, ir kad pasaulis vystosi laike – net ir Husserlis susimąstė apie tai, kaip ir rašytojas Borchesas. Šiuo atveju reikia peržiūrėti kitų civi-

4

ODĖ MOKSLUI

lizacijų raštus, mitologijas ir atrasti, kad kai kurie kitaip apie tuos dalykus galvoja. Pavyzdžiui, Indija galvoja apie pasaulį, kosmosą kaip Lila – apie žaismą. Pasaulis nėra daiktai, viskas yra persunkta dinamiškos energijos, visa tai yra valdoma Kali – laiko, tuo atveju energijos žaidžia. Energijos susiduria, susikombinuoja ir atrodo, kad čia jau tikras daiktas yra, mes turim anglį ir javus pardavinėjančias civilizacijas, cirkuliuoja prekės tarp jų, anglį uždegi, ir ta energija išsilieja kaip ir saulės energija. O saulė kaip tik ir yra energijos liejimasis ir žaismas, daugiau nieko tenai nerasime. Ta energija eina į tuščią erdvę be jokio tikslo, tik mes tikslus turime ir galvojame, kad ir pasaulis turi tikslą. Jeigu

lininkai klesti galingai ir pelno pasaulinį pasisekimą. Aišku, jiems valstybinė parama gerokai viršija humanitarinių mokslų paramą. Bet juk Lietuva dar tik atgimusi. Mūsų interviu vyksta ką tik Jums išvykus iš Lietuvos. Kada Jūsų ir vėl laukti su provokatyviomis paskaitomis ir diskusijomis? Grįšiu greitai. Kai šiek tiek pasistūmėsiu tyrinėjimuose, kurie yra reikalingi projektui Lietuvoje. Reikia aplankyti bibliotekų, kuriose saugoma apsčiai raštų apie buvusią Sovietiją, jos „sistemą“ ir ribas, ir kaip ši sistema pasikeitė ir kiek ji tęsiasi Lietuvoje. Be to, visos studijos reikalauja, kad būtų parodyta, kokia vakarietiška sistema yra perimta Lietuvoje ir kiek ta sistema yra prigijusi, ir ko jinai dar nėra pasiekusi, ir t. t. Be to, dar yra kiti projektai, reikalaujantys pastangų ir daug apsilankymų didžiausiose pasaulio bibliotekose. Nėra laiko numirti. Dėl diskusijų – tai bus pranešta spaudoje (kiek girdėjau), ir mano diskusijos nėra „provokatyvios“, jos yra tik stumiančios kiekvieną tezę ir klausimą iki galo, iki pagrindinių principų, o pastarieji yra „radikalūs“ kaip „šaknys“, be kurių jokia sistema neaugtų. Ačiū už pokalbį. Prof. A.Mickūną kalbino Ramūnas Čičelis

kosmosą suprantame kaip energijos žaismą arba tam tikrą šokį, kaip Indijoje – kai viskas yra ritmiška ir dinamiška, tai jau nebegalima kalbėti apie pasaulį, kaip apie sumą stabilių daiktų. Kitur atrandi ir išmoksti, kad galima kitaip mąstyti apie pasaulį negu, kad tik apie sumą daiktų. Visa tai priveda prie kitų civilizacijų studijų. Atrandi kitur tokią problematiką, kuri Vakarų filosofijoje nebuvo išspręsta. “ALGIS MICKŪNAS: APIE FILOSOFUS IR FILOSOFIJĄ” Ištrauka iš publikacijos savaitraštyje “Literatūra ir menas” Profesoriaus puslapis internete (anglų kalba) www.professormickunas.com


Naujienos Pasauliniame mokslo ir inovacijų konkurse – apdovanojimai Lietuvos moksleiviams

Atvirame Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkurse CASTIC 2013, kuris šiemet rengiamas jau 28 kartą, pirmąsias vietas užėmė Lietuvos moksleiviai Aurėja Bačinskaitė, Violeta Kalašinskaitė, Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys. Tarptautiniame konkurse Kinijoje dalyvavo 700 jaunųjų mokslininkų, pristačiusių daugiau nei 500 tiriamųjų darbų, tačiau aukščiausių prizinių vietų laurai atiteko būtent lietuviams. I vietą šiame konkurse pelnė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ir Kauno moksleivių aplinkotyros centro auklėtinė Aurėjos Bačinskaitė su darbu „Duona su garšva“. Maironio universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Aurėja, ieškodama, kuo duonoje galima pakeisti kenksmingus sintetinius konservantus, atrado, kad garšva apsaugo maistą nuo gedimo ir pratęsia jo galiojimo laiką. Ji ištyrė antimikrobines šio augalo savybes ir jų poveikį mikroorganizmų plitimui iškeptoje duonoje. II vieta įvertintas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 10 klasės mokinių Pijaus Žagrakalio ir Simono Pranio darbas „Žemųjų dažnių virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“. Mokiniai rapso sėklas paveikė žemo dažnio virpesiais ir pasėjo. Iš tyrimo paaiškėjo, kad 500–1000Hz diapazonu paveiktos sėklos išdygsta greičiau. III-oji vieta skirta Tauragės „Versmės“ gimnazijos 11 klasės mokinei Violetai Kalašinskaitei už darbą „Natūralių priemonių naudojimas bičių Apis mellifera erkėtumui mažinti (kontrolei)“. Naudodama natūralias priemones Violeta sukūrė metodą, kaip sumažinti bičių užkrečiamumą erkėmis. Ji siūlo derinti kelias natūralias ir bitėms nekenksmingas priemones: naudoti cukraus pudrą, kad bitės apsivalytų nuo erkių tuo laikotarpiu, kai nėra perų, korius – viliojančius tranus, kai intensyviai vystosi perai, taip pat natūralų čiobrelių eterinį aliejų per medunešį. Konkurse Kinijoje dalyvavę mokinių darbai buvo įvertinti ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso baigiamajame etape: jiems atiteko dvi pirmosios ir viena antroji vieta.

Ornitologijos entuziastus kviečia plėšriųjų paukščių stebėtojų stovykla Maltoje

Šių metų rugsėjo mėn. 15-30 dienomis Maltos ornitologų draugija organizuoja plėšriųjų paukščių stebėjimo stovyklą “Raptor Camp 2013: Bird migration monitoring and illegal hunting surveillance camp”. Į stovyklą kviečiami įvairių šalių savanoriai, norintys stebėti plėšriųjų paukščių migraciją, kartu vykdant neteisėtos medžioklės stebėseną. Organizatoriai siekia, kad stovykloje dalyvautų savanoriai iš daugelio Europos šalių. Stovyklos rengėjai tikina, kad paukščių entuziastams – nesvarbu ar patyrusiems stebėtojams/ paukščiautojams, ar naujokams – virš Maltos vykstanti rudeninė paukščių migracija turėtų būti įspūdingas, suteikiantis teigiamų emocijų ir papildomų žinių reginys. Dangus su šimtais vapsvaėdžių ir nendrinių lingių, tarp kurių skrenda pievinės lingės, pelėsakaliai, Eleonoros sakalai, juodieji pesliai, rečiau ereliai ar grifai, o taip pat kukučiai, volungės, gandrai, flamingai ir kiti sparnuočiai visuomet palaiko stebėtojų budrumą, neleidžia žioplinėti į šalis. Visi, norintys tapti šio įspūdingo reginio dalyviais, kviečiami atvykti į šių metų stovyklą. Daugiau informacijos - svetainėje http://www.birdlifemalta.org

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga š.m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. organizuoja mokymus „Finansinio stiprinimo strategija: jos parengimas ir įgyvendinimas“. Mokymų tikslas Pasitelkus gerąją užsienio ir Lietuvos patirtį mokymai LJMS nariams suteiks naujų žinių, pagilins turimas žinias bei sugebėjimus, ugdys specialiuosius gebėjimus, būtinus kuriant finansinio stiprinimo strategiją, planuojant naujas veiklas, finansus. Mokymų metu bus sukurta LJMS finansinio stiprinimo strategija. Mokymų laikas Pirmieji mokymai jau vyko rugpjūčio 10-11 dienomis Vilniuje. Kiti mokymų ciklo seminarai vyks rugpjūčio 24-25 dienomis Kaune ir rugsėjo 14-15 dienomis Vilniuje. Rugsėjo 21-22 dienomis Vilniuje vyks ketvirtasis mokymų seminaras, kurio metu aktyviausi ankstesnių mokymų dalyviai sukurs galutinę LJMS finansinio stiprinimo strategiją. Mokymų trukmė – 16 akad. val. Mokymai yra nemokami. Visus norinčius LJMS narius maloniai kviečiame dalyvauti! Daugiau informacijos: mokymai@ljms.lt arba mob. tel. (8-686) 29383 (Vilma). Mokymai organizuojami Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai įgyvendinant paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kuris apima Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų asociacijų partnerystės plėtojimą. Paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

2013 m. liepa Nr. 4(8)

5


JAUNOJI KARTA Molėtų astronomijos observatorijoje įsibėgėjo dešimtoji LJMS vasaros mokykla

Matas Navickas. LJMS vasaros mokyklos 2013 dalyvis.

6

ODĖ MOKSLUI

Šį savaitgalį, rugpjūčio 18-ąją, Molėtų astronomijos observatorijoje jau dešimtą kartą “apsigyveno” LJMS vasaros mokykla moksleiviams, besidomintiems mokslu, moksliniais tyrimais bei besižvalgantiems po mokslininkų ir tyrėjų kasdienybę bei buitį ir, galbūt, nevengsiantiems pasirinkti mokslininko kelią. Paklaustas, kaip kilo idėja surengti būtent tokią vasaros mokyklą, jos sumanytojas dr. Tomas Žalandauskas juokauja tuomet tiesiog prisiminęs savo patirtį mokykloje ir norėjęs, kad kitų moksleivių patirtis būtų geresnė. Nuo 2004-ųjų rengiamos LJMS vasaros mokyklos sulaukia vis daugiau susidomėjimo ir spėjo tapti gražia tradicija. Į vasaros mokyklą kasmet kviečiami moksleiviai, kurie domisi mokslu ir savarankiškai atlieka tyrimus. Mokyklos tradiciškai organizuojamos Molėtų astronomijos observatorijoje ir trunka 7-10 dienų, o jų metu aktyviai dirbantys mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio gyvai pristato savo mokslo srities vystymąsi ir pasakoja apie aktualias mokslo problemas ir mokslinius tyrimus visiems „suprantama” kalba. Anot dr. Vilmos Petrikaitės, ne vienerius metus koordinavusios LJMS vasaros mokyklas, besidomintiems tyrimais moksleiviams tai puiki proga save atrasti, labiau suprasti savo tyrimų sritį ar tiesiog užmegzti kontaktus su mokslininkais, kurie išties mėgsta bendrauti su smalsiais jaunaisiais tyrėjais ir džiaugiasi, galėdami pagelbėti jiems patarimais ar net padėdami suplanuoti eksperimentus. Anot V.Petrikaitės, džiugu vasaros mokykloje sutikti moksleivius, su kuriais vos pradėjus bendrauti gali suprasti, kad jie greičiausiai rinksis mokslininko kelią. Ne pirmus metus LJMS vasaros mokykloje dalyvaujantis gimnazistas Matas Navickas iš Kauno prisimena, kad dalyvauti vasaros mokykloje panoro vos tik apie ją sužinojęs. “Mokslu domiuosi nuo mažens, nuo tada, kai visi vaikai žaisdavo su mašinėlėmis, o mano geriausi žaislai būdavo švirkštai ir mėgintuvėliai. Buvau netgi sugalvojęs, kaip iš draugų paimti kraujo jų nepraduriant. Liepdavau jiems laukti kol uodai prisisiurbs kraujo ir tada juos sutraiškydavau ir taip turėdavau kraujo, kurį stebėdavau pro mikroskopą”, - apie pirmuosius bandymus pasakoja Matas ir priduria, jog galimybė dalyvauti LJMS vasaros mokykloje jam reiškia labai daug: tai ir naujos pažintys su mokslininkais ir su bendraminčiais, ir įdomios paskaitos, o svarbiausia - mokyklos metu visada kyla daug idėjų, kurias aptarus su draugais, vėliau smagu patikrinti. Anot LJMS vasaros mokyklos dalyvių, neįkainojama galimybė dalyvauti ir organizuojamose ekskursijose po įvairius mokslo centrus, tai padeda labiau pažinti skirtingas mokslo kryptis, apsispręsti, ką studijuoti ir su kuo sieti ateitį. Daugiau įspūdžių iš LJMS vasaros mokyklos laukia kitame “Odės mokslui” numeryje. Parengė Povilas Kavaliauskas


Pokalbis

Saulius Vasiliauskas. Benedikto Janusevičiaus nuotrauka.

Mokslininkų bendrystės beieškant Vasarai besibaigiant, šį kartą maloniems skaitytojams siūlome susipažinti su Lietuvių kalbos instituto laborantu, Lietuvos edukologijos universiteto magistrantu lituanistu Sauliumi Vasiliausku. Daugelio straipsnių, interviu autorių, aktyvų literatūrinių judėjimų dalyvį kalbina žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pokalbio pretekstas – jau kelintus metus gyvuojanti tradicija studentams ir jauniesiems mokslininkams vasarą praleisti net keliose akademinėse humanitarinėse stovyklose. Akademinėse humanitarinėse vasaros stovyklose dalyvauji jau ne pirmus metus. Kokį bendrą literato, kalbininko, filosofo, istoriko portretą susidarei per šiuos renginius? Kuo stovyklos panašios ir kuo skiriasi? Kokios tradicijos klostosi? Kas nyksta? Kokių siūlytum

naujovių – kitaip sakant, ko labiausiai pasigendi? Išties nuo pat pirmųjų bakalauro studijų metų, t.y. nuo 2009 m. vasaros, aktyviai dalyvauju jos metu vykstančiose akademinėse humanitarinėse stovyklose. Daugiau nei po kartą teko lankytis „Literatūros salų“, „Baltų Lankų“, „Santaros–Šviesos“, „Literatūrinio staugsmo“ ir kitose stovyklose, akademinėse savaitėse. Jei gerai prisimenu, dėmesys atsirado ne tik dėl man būdingo aktyvumo, bet ir dėl VPU (dabar LEU) Lituanistikos fakulteto dėstytojų raginimų. Visų pirma, šios stovyklos man įstrigo kaip puikus būdas jauniesiems humanitarams (ir kitiems jauniesiems mokslininkams) susipažinti, pabendrauti, išklausyti vyresniųjų intelektualų, profesorių nuomonių, dalyvauti diskusijose bei pasidalyti mokslinių tyrimų rezultatais... Klausi apie bendrą humanitaro portretą, nors man ne visai aišku, ar toks išties yra, ar labiau norėtume, kad būtų, t.y., pavyzdžiui, ar norėtume, jog humanitaras kalbėtų apie vertybes; reaguotų į visuomenėje vykstančius

reiškinius, reguliariai išsakydamas savo nuomonę vienu ar kitu rūpimu klausimu; rūpintųsi tradicijų išsaugojimu ar pan. – toks galėtų būti humanitaro vaidmuo, bet nūdienos visuomenėje vaidmenys suskilinėję, lyg ir nebeaiškūs, o kitais kartais ima atrodyti, kad bet koks mokslininkui ar mokslininkų grupei skiriamas vaidmuo (misija, tikslas ar pan.) atrodo, švelniai tariant, juokingas – tegu jie sau ramiai „knisasi“ savo specializacijos darželiuose ir dalijasi rezultatais – visa kita kitų (kas tie kiti?) valioje. Jei gerai pamenu, ši sankirta tarp aktyvaus, visuomeniško humanitaro ir tiesiog kruopštaus, uždaro mokslininko išryškėjo ir Dariaus Kuolio moderuotoje diskusijoje apie lituanistiką 2012 m. „Literatūros salose“, greitai išsiplėtojusioje į apskritai humanitaro vaidmenį, pavyzdžiui, valstybės politikoje... Vengdamas leistis į smulkesnes detales, gal tik apibendrintai pasakysiu, kad tas portretas, kurio eskizą savo sąmonėje turiu, įvairus, tad vargu, ar gatvėje ar kur kitur įmanoma pastebėti, jog štai, žiūrėkite, humanitaras taip eina, taip kalba, taip dar kažką daro... Kaip ir kitose aplinkose, taip ir tarp humanitarų yra labai skirtingų asmenybių (kartais net ima atrodyti, kad galgi ne visos jos pasuko tinkamu keliu, nors jei kalbame apie stovyklų dalyvius, kažin ar šis teiginys tiktų). Trumpai tariant, jei žmogus turi ir moka ginti savo poziciją (o skirtingų pozicijų tarp humanitarų išties gausu, na kad ir dėl požiūrių į tradiciją, pavyzdžiui, lietuvių literatūroje), vieną ar kitą jo bruožą priskirčiau iš daugelio susidedančiam bendram humanitaro portretui. Čia visai pritiktų ir bendresnis sakinys iš D. Charmso dienoraščio: „Jeigu tikrasis žmogaus Domėjimasis sutampa su pareigos kryptimi, tai toks žmogus tampa didis.“ Bet jau pernelyg išsiplėčiau, o klaustukų Tavo klausime bent penki... Kas dėl stovyklų, tai skiriasi visų pirma jų koncepcijos, tikslinė auditorija ir pan., pvz., nukelta į 8-ą psl.

2013 m. liepa Nr. 4(8)

7


Pokalbis atkelta iš 7-o psl. nės kritikos kompleksą. Tokiems lin- iš jo mokslinių darbų – realus konį Lietuvių literatūros ir tautosakos ins- kėčiau drąsos, mat priešingu atveju taktas užsimezga (jeigu užsimezga) tituto organizuojamas „Literatūros sa- ateitis bus miglota (bent jau humani- kur kas vėliau. Kadangi dar neturiu las“ vyksta daugiau jaunieji lituanistai, tarinė, „specialybinė“ ateitis). Pažįstu doktorantūros studijų patirties, tad skatinami bent trumpai pasidalinti ir tokių, kurie nevengia (bent tylomis) galiu tik bandyti spėti, jog ir patys stusavo tyrimais studentų pievoje (saky- kritikuoti vieną ar kitą profesorių, dentai labiau panyra į asmeninius (ne čiau, tai tam tikra mankšta, praktika, arba demonstruoja tokį didelį pasi- tik disertacijos, bet ir šeimyninius) ar net retorikos, kovos su baimėmis, tikėjimą savo mokslinėmis žiniomis reikalus, ir mūsų doktorantūros stupamokos); į „Baltas lankas“ labiausiai (ir jų neabejotina verte bei prasme), dijų sistema, galbūt, ne pati geriausia (bet ne tik!) sutelktas semiotikų dė- kad net tampa panašūs į, vadinkim, rinktis taškams stovyklose... Tą patį mesys, o štai „Santara–Šviesa“ tarsi mokslo fanatikus. Tokiems pasiūly- principą taikyčiau ir dėstytojams – tibendresnis, į visuomenines, politines čiau kiek atsitraukti nuo tyrimų cen- krai yra tokių, kurie turi ką pasakyti, aktualijas reaguojantis ir diskutuoti trų, nueiti pažaisti su draugu krepšinį, bet „nešvaisto laiko“ panašioms stovyapie jas nuolat kviečiantis tvarinys, badmintoną, šachmatais ir t.t., svarbu, kloms... Kažkaip nesmagu, kad tokie sutraukiantis (bent bylojantis apie sie- kad praloštum. Pralošti kelis kartus iš požiūriai (ir ne taip jau retai) šmėsteli. kį sutraukti) gausų skirtingų pažiūrų eilės, kad kiek sveikai suabejotumei Galgi akademinė sistema turi spragų, atstovų būrį. Tiesa, daug bendrų da- savo „didybe“. neskatinančių jiems į šias stovyklas lykų (o ir dalyvių) belygindami rastupažvelgti kaip į svarbų (nuolatinį!) me, tad labiausiai norėtųsi, jog mokslininko karjeros akcentą? ...pasiūlyčiau kiek atsitraukti nuo tyrimų kiekviena stovykla (akademinė centrų, nueiti pažaisti su draugu krepšinį, savaitė ir pan.) išsaugotų bent badmintoną, šachmatais ir t.t., svarbu, kad Kas, Tavo nuomone, turėtų kažkiek savasties, tradicijos, praloštum. Pralošti kelis kartus iš eilės, kad įvykti, kad Lietuvos humanitakad vasaros kalendoriuje visgi rai jaustų bendrystę ir kolegų kiek sveikai suabejotumei savo „didybe“... būtų skirtumas, ar važiuosiu į dėmesį ne vien vasarą? vieną, ar į kitą – ir aš galėčiau apibūdinti, koks jis. Tai, man rodos, Kaip vertini vyresniosios ir jaunesnio- Viena geriausių vasaros stovyklų laiišties svarbu; kaip ir į organizacinius sios humanitarų kartų (ne?)susikalbė- kyčiau neformalų „Literatūrinį staugsdarbus įtraukti jaunąją kartą. Priešin- jimą? Ar pasitaiko maišto ir intelektua- mą“. O geras jis todėl, kad čia jaunieji gu atveju, manau, bet kuri iš čia mi- linės provokacijos? apsieina be vyresniųjų peties ir patys nėtų stovyklų nunyks ar (mažiau tikėsavo rankomis dalijasi mokslus, bulves tina) susijungs su kita... Nors, turbūt, Man rodos, pasitaiko ir dialogo, ir kartu skuta, vandenį iš šulinio semia... atsirastų ir tokį nykimą palaikančiųjų. monologo formų, nors norėtųsi teigti, Tikiu, kad šitaip užsimezgęs ryšys yra kad dialogo kur kas daugiau. Blogiau- tvirtesnis, kad iš jo gali išsirutulioti Kaip Lietuvos jaunieji mokslininkai at- sia, jeigu vyresnieji TIK pasakoja, o draugystė, apimanti ne tik vasaros lairodo jaunesniųjų – bakalaurantų – ir jaunieji TIK ištikimai klauso – tokio ką. Žinia, galima būtų kalbėti apskrivyresniųjų – profesūros – kontekste? santykio reikėtų vengti ir kurti ryšį ne tai apie visą mūsų mokslo būklę (pvz., Kokių kompleksų linkėtum atsikratyti hierarchijos (profesorius – studentas), apie „gausų“ mokslinių leidinių skaijauniesiems mokslininkams? o bendrų interesų pagrindu. Visa kita tytojų būrį, vėluojančias doktorantų kaip ir neblogai – ir maišto (pvz., prieš stipendijas ar kt.), bet pakaks pasakySvarstau, ar čia reikėtų pradėti nuo tradiciją nusistatęs Vilniaus universi- ti, kad kartais kartu nuskusta, išvirta ir kartų, istorinių laikotarpių, mokslo teto Kauno humanitarinio fakulteto suvalgyta bulvė esti kur kas svarbesnė, galimybių (ir pan.) skirtumų paieš- judėjimas „Žirklionis“), ir provokaci- nei intensyvus skaitymas prie stalinės kos… Kur kas svarbiau, turbūt, kad jų (nors gal pastarųjų man, kaip stu- lempos. Bulvėje, o dar jei ji su lupena, jaunieji mokslininkai sparčiai tobu- dentui, norėtųsi daugiau iš profesū- galime rasti vitaminų, sustiprinsianlėja ir štai, žiū, pamatęs vieną ar kitą ros) pastebėti galima. čių mokslininkų bendrystės stuburą. po poros metų išvysti ir sustiprėjusius O jei ir skani pasitaikys, neabejotinai jo mokslinius „raumenis“ ar, kas labai Ar pakankamas yra doktorantų daly- sutrauks aplinkinių (ir už stalo sėdinsvarbu, retorinius įgūdžius. vavimas stovyklose? Kaip manai – kas čių, ir iš tolėliau stebinčių) dėmesį. Pažįstu bakalaurų, netgi magistrantų, įvyksta, kad, baigę magistrantūros sturašančių (parašiusių) įdomius darbus, dijas, daugelis virsta „kabinetiniais“ Ačiū už pokalbį. bet vengiančių juos skleisti, tarsi ne- humanitarais? drįstančių, turinčių tokį kiek perdėto Na, neretai nutinka, kad su vienu ar kuklumo ar baimės sulaukti aštres- kitu doktorantu tenka susipažinti tik

8

ODĖ MOKSLUI


Veidai

Stivas Garis Vozniakas

Stivas Garis Vozniakas (angl. Steve Gary Wozniak) gimė 1950 metų rugpjūčio 11 d. Jis yra gerai žinomas visiems informacinių technologijų entuziastams - tai kompanijos Apple Computer įkūrėjas, išradėjas, kompiuterių inžinierius ir programuotojas. S. Vozniakas yra devynių pasaulio universitetų inžinierinių mokslų garbės daktaras. Indėlį, kurį informacinių technologijų raidai padarė šis inžinierius ir jo darbų pagrindu kurti Apple produktai – sunku pamatuoti objektyviais kriterijais. Už savo darbus S.Vozniakas yra gavęs keliolika garbingų apdovanojimų.

Nuotrauka iš technologijos.lt ©collider.com

S.Voz niaka s nuolat remia įvarias programas, kurios įgyvendina švietimą informacinių technologijų srityje. Lietuvoje ši ryški asmenybė lankėsi jau du kartus. 1994 metais jis padovanojo Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklai „Power Macintosh“ kompiuterių klasę ir dvi savaites vedė kursus mokyklos dėstytojams bei mokiniams. 2013 m. pavasarį lankėsi Lietuvoje, konferencijoje LOGIN, kur garsiai pareiškė nematąs Lietuvos kaip technologijų pasaulio užkampio.

S.Voznia kas susipažino su Stivu Džobsu 1971 metais, ir būtent pastarasis žmogus, teigiama, form ulavo ambicingus iššūkius, kuriuos realizuodamas S.Vozniakas pateko į kompiuterių inžinerijos istoriją ir yra tituluojamas savo laikų kompiut eriniu genijumi. 1975 m. prasidėjo jų darbas ties pirmuoju Apple kompiut eriu (kompanija įkurta 1976 m.). Таčiau Apple I neturėjo tokio pasisekimo kaip 1977 m. pristatytas Apple II – pirmasis masiškai pardavinėtas, eiliniam vart otojui, o ne tik entuziastamsprofesionalams pritaikytas Apple kompiuteris, kuri s buvo ypatingas vizualine vartotojo sąsaja.

Stivas Vozniakas ir Stivas Džobsas dirba su ankstyvosiomis komputerių technologijomis, 1975 metai.

S.Vozniakas nebedirba Ap ple pilnu etatu nuo 1987 metų, bet iki šiol prisideda prie ko mpanijos sėkmės gaudam as 120 000 JAV dolerių per metus atl ygį. Jis taip pat yra Apple akcininkas.

S . Vo z n poreikį iako stabilum ui ir n rizikuoti enorą S.Džobsa pasakęs, s nugalė jo e nepasisek są net jei jie ms tų – anūkams galės pap asa jie kompanij koti turėję nuos a ą. Inves vą ti 1300 JA V dolerių cijos siekė , už kur nupirkto iuos s d e talės įmonės a t sidūrė būs namuose tinėje – S.Džob . 2012 m. rugp so mėn. A jūč pple ver tė pakilo io 623 mi lija iki ir aplen rdų JAV dole rių kusi M icrosoft brangiau t a sia kom po panija istorijoje J A V (aukščia vertės ta škas vėlia usias jos ub milijarda i JAV dole uvo ir 705 rių). 2013 m. liepa Nr. 4(8)

9


Gabūs ne tik moksle Vertikaliai 1. “Ultraspartus optinis krūvininkų dreifo ..... konjuguotųjų polimerų plėvelėse” - kokio žodžio trūksta geriausios disertacijos pavadinime? 3. Kokiame banke LJMS turi sąskaitą? 4. Neformali mokslininkų organizacija, kurios kasmetiniuose renginiuose Molėtuose mėgsta dalyvauti ir ir LJMS nariai. 6. Leidykla, leidžianti tik laisvai pateikiamus (“open access”) mokslinius straipsnius. 7. Lietuvos menininkas, kurio vardu yra pavadintas asteroidas. 8. Idėjų ..... . 10. vienas, vienas, du, trys, penki, aštuoni, ..... ? 12. Toks žaidimas, kur reikia apibūdinti žodžius :) 16. Vardas žmogaus, kuris pasiūlė “Geriausios disertacijos” konkurso idėją.

Horizontaliai 2. LJMS rėmėjas, kuris gamina lazerius. 5. Keli žmonės yra buvę LJMS pirmininkais? 9. (“Dieviškoji” dalelė) Elementarioji dalelė, kuri itin svarbi aiškinant likusių elementariųjų dalelių masės prigimtį. 11. Kokia politikė yra oficiali LJMS rėmėja? Radvilė ..... . 13. „Matavimo modeliai kvantinių Zenono ir antiZenono efektų aprašymui ir ...... kvantinėje mechanikoje apibrėžimui“ - kokio žodžio trūksta geriausios disertacijos pavadinime? 14. Pasaulinio lygio filosofas lietuvis, kuris šiemet šventė 80 m. jubiliejų. 15. Dažniausiai LJMS el. pašto konferencijose minimas žaidimas.

Neringos Barmutės paveikslas. Žolės.

10

ODĖ MOKSLUI

Kryžiažodį sukūrė Jurgis Pralgauskis.


Verta

PROFESIONALIOSE FOTOGRAFIJOSE – PAUKŠČIŲ GYVENIMAS IŠ ARTI [internetas] Vasarą, kai dauguma nejučia didžiąją dalį laiko praleidžiame ar norime praleisti gamtoje, atsiveria užburiantis paukščių pasaulis, viliojantis spalvomis, garsais, prikaustantis sklendžiančių, šiurenančių ar akimirkai stabtelėjusių skrajūnų įvairove. Tačiau dažniausiai tai trunka tik akimirką ir neretai atidžiau apžiūrėti pakeleivių nepavyksta. Pasižvalgyti po paukščių pasaulį ir juos pažinti kviečia interneto svetainė Birdpix.lt, kurioje – profesionaliose nuotraukose sustabdytos kelių šimtų pasaulio ir Lietuvos paukščių rūšių akimirkos.

www.birdpix.lt

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE - EUROPOS LITERATŪROS NAKTIS [renginiai] Rugsėjo 12 d. pirmą kartą Lietuvoje į skirtingas Vilniaus miesto kultūrines erdves sukvies „Europos literatūros naktis“, kurios metu įvairių šalių literatūros kūrinius skaitys žinomi Lietuvos kultūros atstovai. „Europos literatūros nakties“ programa žada būti patrauklia dėl kūrinių įvairovės, profesionalių skaitovų ir apgalvotai parinktų skaitymų erdvių Vilniaus senamiestyje. Skaitytojų ir kritikų įvertintų knygų ištraukos skambės teatre, Vilniaus universiteto bibliotekoje, jaukiose senamiesčio kavinėse, meno galerijose ir net miesto požemiuose, o specialiai lankytojams sukurtas žemėlapis padės atrasti visas 8 erdves. „Europos literatūros nakties“ skaitymai prasidės 18.30 ir truks iki 21 val., ištraukos bus skaitomos po penkiolika minučių kas pusvalandį, kad visi norintys galėtų lengvai atrasti erdves ir pasiklausyti kitų kūrinių ištraukų. Tekstus skaitys poetas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius, semiotikas prof. Kęstutis Nastopka, aktorės Nelė Savičenko ir Dalia Michelevičiūtė, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, kino režisierius Gytis Lukšas bei dainininkė Alina Orlova.

2013 m. liepa Nr. 4(8) 11


Talka Verkių parko požemiuose 2011 m. Buvo smagu!

Kitame numeryje: • Interviu su LMT pirmininku prof. Dainiumi Pauža. • „LJMS vasara 2013“ dalyvių įspūdžiai. • Pokalbis su jaunu mokslo daktaru Linu Mažučiu.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 4,(8), 2013 liepa

Odė mokslui, 2013 liepa  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you