Page 1

2013 m. balandis Nr. 1 (5)

Reportažas iš geriausių 2012 m. disertacijų apdovanojimų. 3-ame psl.

Pokalbis su Povilu Kavaliausku, kurį

2011 m. ES mokslo bendruomenė titulavo geriausiu jaunuoju mokslininku. 7-ame psl.

Mokslo naujienos Lietuvoje ir Pasaulyje. Lietuva turės nuosavą palydovą! 6-ame psl.

N

aujas LJMS pirmininkas Ramojus Reimeris: “­ tikiuosi, kad kadenciją ženklins sąjungos aktyvumas ir kryptingumas...” 4-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Vilma Petrikaitė

Mielieji,

Šie metai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai išskirtiniai – visai netrukus, gegužės 12 dieną, organizacija švęs dešimties metų jubiliejų nuo jos oficialaus įregistravimo juridinių asmenų registrų centre datos. Tai netrumpas laiko tarpas, per kurį sąjunga augo, plėtėsi, vystė savo veiklą. Nuo dešimties steigėjų 2003 metais šiandien narių skaičius išaugo iki 230-ties, kadaise pradėti organizuoti renginiai pamažu tapo tradiciniais, intensyviai vykdoma projektinė veikla. Šiandien sąjunga vienija narius beveik iš visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Dauguma narių yra doktorantai ir mokslo daktarai, tačiau glaudžiai bendrauja ir su jaunesniais tyrėjais, mokslu besidominčiais moksleivais, patyrusiais mokslininkais. LJMS bendruomenė yra labai įvairi ir atvira visiems, besidomintiems ir užsiimantiems moksliniais tyrimais. Visų pirma – LJMS siekia sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti aukštos kokybės mokslinę veiklą, atitinkamai kurdama tam reikiamas sąlygas bei burdama ir vienydama mokslo bendruomenę, o taip pat populiarina mokslą, taip skatindama plačiąją visuomenę labiau domėtis

2

ODĖ MOKSLUI

moksliniais tyrimais. Džiugu, kad sąjunga ne tik gyvuoja, bet ir aktyviai veikia, sukurdama erdvę jauniesiems tyrėjams save išreikšti ir realizuoti savo idėjas. Viena idėjų – leisti savo laikraštį, jame supažindinti visus su naujausia organizacijos veikla, artimiausiais įvykiais mokslo pasaulyje, įdomia informacija, o taip pat – suteikti galimybę patiems pasireikšti. Šiame numeryje susipažinsite su Povilu Kavaliausku, 2011 metais pripažintu geriausiu ES jaunuoju mokslininku. Taip pat sužinosite konkurso „Geriausios disertacijos 2012” rezultatus, trumpai jus supažindinsime su balandžio mėn. pagrindine veikla. Parengėme ir keletą naujų skyrelių. Rubrikoje „Verta“ pateikėme informaciją apie tai, ką vertėtų perskaityti, kur apsilankyti. Kitoje rubrikoje – „Veidai“ – kas mėnesį jus supažindinsime su žinomomis asmenybėmis, svarbiausiais jų darbais ir pasiekimais. Kviečiame prie šio laikraščio prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje, prisidėdami prie kitų leidinio numerių atsiradimo. Galite redakcijai siūlyti vertas dėmesio naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius, parodas, perskaitytas knygas ir kitus įdomius dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams. Norėčiau padėkoti visai redakcijai ir kūrybinei grupei, prisidėjusiems prie šio ir būsimų leidinio numerių atsiradimo. Tikiuosi, kad šis leidinys taps mėnesiniu, jame bus nuolat įamžinama LJMS istorija ir naudinga bei aktuali informacija.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.


Karšta tema Iškilmingai pagerbti geriausių 2012 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 26 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septintus metus iš eilės.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 26 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septintus metus iš eilės. Sakydama sveikinimo kalbą, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad globaliame pasaulyje „mokslas tik dėl mokslo“ tampa nebereikalingas. Tam, kad atitiktų dabarties reikalavimus ir galėtų konkuruoti tarptautiniu lygiu, mokslininkai turi jausti visuomenės ir ekonomikos poreikius bei pasiūlyti efektingus sprendimus. Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos autorė Gražina Rapolienė („Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“), fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autorė Zita Liutkevičiūtė („DNR citozino metiltransferazių reakcijos, nedalyvaujant kofaktoriui”), disertacijos aplinkosaugos tema autorė Eglei Zuokaitė („Kompostuojamo nuotekų dumblo tyrimai ir dujinių emisijų mažinimo būdai“) apdovanoti rėmėjų prizais ir premijomis. Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai biochemikas Giedrius Gasiūnas, fizikas Vytautas Juk­na, matematikai Jonas Jankauskas ir Aivaras Novikas, medžiagų inžinerijos mokslų daktaras Paulius Gečys, filologė Dainora Maumevičienė ir psichologė Aurelija Stelmokienė. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai. Pažymėtina, kad labai gerai buvo ekspertų įvertinta J.Jankausko disertacija. Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LR Prezidentės ir LJMS diplomai. Pretendentai į LJMS apdovanojimus už geriausias 2012 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo kovo 9 d. pirmojo atrankos etapo vertinimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta beveik aštuoniasdešimt disertacijų. Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais. Konkurso rėmėjai: DNB bankas, AB „TEO“, UAB „Kardiolita“, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės fondas.

LMT Pirmininkas Eugenijus Butkus, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LJMS vadovas Ramojus Reimeris

Geriausių disertacijų konkurso laureatai pagerbti LR Prezidentūroje

LJMS nariai Eugenijaus Kero nuotraukos

2013 m. balandis Nr. 1(5)

3


Pokalbis su naujuoju LJMS pirmininku Ramojumi Reimeriu prieinami ir kokybiški mokslo ir studijų ištekliai, patrauklios jaunųjų tyrėjų darbo vietos, bet ir moralinių dalykų – pasitikėjimo savimi, tikėjimo Lietuvos mokslo ir studijų sistemos ateities perspektyva, noro įsilieti į pasaulinį mokslininkų tinklą. Šiuos dalykus itin sunku suformuoti, jie nėra nuperkami už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas kaip kompiuteriai ar mikroskopai. Tikiu, kad sąjunga gali padėti spręsti šias problemas. Ar turite receptų, kaip jas spręsti?

2012 07 The right to research coalition. R.Reimeris-pirmas iš kairės

Balandžio 13 dieną Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininku išrinktas Mykolo Romerio universiteto strateginio valdymo katedros doktorantas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) inovacijų politikos analitikas Ramojus Reimeris. Ta proga kalbiname Ramojų apie jo planus, mintis bei apsisprendimą vadovauti jaunuosius mokslininkus bei tyrėjus vienijančiai organizacijai. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariu esate jau trečius metus, ar pamenate, kokių lūkesčių bei aplinkybių vedinas atkeliavote į šią organizaciją?

ODĖ MOKSLUI

Jau kelis metus jaučiau tarybos ir pirmininkės palaikymą. Neslėpsiu – tapti pirmininku buvo kiek netikėtas sprendimas, jį priėmiau ne aš vienas, o visi visuotiniame susirinkime dalyvavę sąjungos nariai. Kokius pačius pirmuosius darbus savo darbotvarkėje matote kaip LJMS pirmininkas?

Kokia Jūsų asmeninė idealios jaunuosius mokslininkus vienijančios organizacijos vizija?

Ramojus Reimeris: “tikiuosi, kad kadenciją ženklins sąjungos aktyvumas ir veiklos kryptingumas”

Pirmą kartą su LJMS susipažinau mokslo populiarinimo renginyje. Tuo metu dėsčiau universitete, atsirado bendraminčių diskusijai apie pedagoginio personalo darbo sąlygas ir mokslinius siekius, apie studentų pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Susitikimų ir diskusijų pagrindu gan greitai įsitraukiau į sąjungos veiklas, bendrų interesų laukas išsiplėtė, buvau aktyvus ir tapau tarybos nariu. Kodėl ir kaip gimė mintis imtis didesnės atsakomybės jaunųjų mokslininkų sąjungoje? Su kokiomis idėjomis ir pla-

4

nais perimate šios organizacijos vairą?

Žinoma, tačiau tai kompleksinės problemos. Kalbant apie jaunuosius mokslininkus, turbūt pirmiausiai jiems reikėtų būti drąsesniems, labiau orientuotiems į visuomenę nei į savo aukštojo mokslo instituciją ir jos taisykles, kurios dažnai yra nevienodos lyginant senbuvius ir jaunimą. Visa sistema turėtų pradėti veikti šiek tiek kitaip, gal tinkamiausias žodis būtų laisviau. Nėra abejonės, kad visi dalyviai siekia aukštojo mokslo kokybės, kuri turi virsti inovacijomis, tačiau gal naudojami būdai pasiteisina ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Vienas pagrindinių uždavinių – didinti organizacinį sąjungos aktyvumą į veiklas įtraukiant narius. Nors turime apie 230 tikrųjų narių, tik dalis jų dalyvauja sąjungos renginiuose, diskusijose ir veiklose. Kaip manote, ko labiausiai šiandien trūksta Lietuvos jauniesiems mokslininkams, su kokiais kasdieniais rūpesčiais jie susiduria? Manau, kad trūksta ne tik fizinių dalykų, tokių kaip geresnė infrastruktūra,

Tai yra organizacija, kurios nariai turi galimybes tobulėti, kurti ir save realizuoti. Organizacija vadovaujasi vertybėmis, kurios yra vienodai suvokiamos visų narių - jos yra organizacijos genetinis kodas. Įsivaizduokite savo kadencijos pabaigą. Kokius Jūsų inicijuotus pokyčius LJMS veikloje galima būtų įrašyti į šios organizacijos istoriją? Tikiuosi, kad kadenciją ženklins sąjungos aktyvumas ir veiklos kryptingumas, tačiau per metus įgyvendinti pokyčius, kurie įeitų į istoriją, yra labai ambicinga.


LJMS naujienos LJMS susitiko su Švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu Balandžio 9 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. Susitikimo metu aptartos problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos jaunieji mokslininkai, dirbdami mokslinį darbą. Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir doktorantų socialinėms garantijoms aptarti, akcentuojant probleminius atvejus, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. ŠMM archyvo nuotrauka. kada tyrėjai nėra įdarbinami ir išeidami motinystės/tėvystės atostogų negali tikėtis socialinių išmokų. Taip pat buvo kalbama apie mokslo slėnių ateitį, jų paskirtį bei galimybes. Jaunieji mokslininkai taip pat akcentavo podoktorantūros stažuočių naudą ir siūlė tęsti finansavimą šiai programai. LJMS nuomone, tai puiki galimybė jaunajam mokslininkui apsigynus disertaciją išbandyti savo jėgas naujoje mokslinių tyrimų tematikoje, įgyti naujos patirties ir kartu išmokti planuoti tyrimams skiriamas lėšas.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga siekia aktyviau vienyti jaunąją mokslininkų kartą

LJMS pradeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšomis remiamą paprojektį LJMS pradeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšomis remiamą paprojektį, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos jaunuosius mokslininkus vienijančios organizacijos bei jos narių institucinius gebėjimus, plėtoti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, kaip mokslininkų ir kitų tyrėjų tinklo, veiklą. Pasak V. Petrikaitės, LJMS institucinių gebėjimų stiprinimo paprojektį sudarys

gana daug skirtingų veiklų, kurios leis identifikuoti LJMS narių lūkesčius, plėtoti diskusiją apie organizacijos tapatybę, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją, plėtoti Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų partnerystę, dalijantis gerąja patirtimi mokslo politikos formavimo ir finansų pritraukimo srityse. Taip pat paprojekto laikotarpiu planuojama organizuoti mokomąsias stovyklas, kurių metu tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai pristatys savo mokslinę veiklą, ieškos galimybių inicijuoti bendrus tarpdisciplininius tyrimus.

mokslininkams atstovaujančiomis organizacijomis – labai vertinga patirtis ne tik perimant organizacinę patirtį, bet ir siekiant įgyvendinti vieną iš svarbiausių LJMS tikslų - sukurti tarpdisciplininę ir tarpinstitucinę Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenę, kurios nariai būtų visų mokslo sričių mokslininkai, doktorantai bei mokslo darbuotojai, taip pat - Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje ar verslo sektoriuje, vienijami bendrų vertybių, siejami ir formalių, ir neformalių ryšių“, - teigia V. Petrikaitė ir akcentuoja, kad jaunųjų mokslininkų kartos vienijimas vertybiniu pagrindu taptų proveržiu visai nauja jėga dalyvauti formuojant šalies mokslo politiką. Tačiau, anot V. Petrikaitės, tai nėra paprastas ir trumpalaikis procesas, todėl ir investicijos į organizacijos narių gebėjimus, įgūdžius, institucinį stiprinimą bei atstovavimo ir aktyvumo kultūros bendruomenėje ugdymą reikalauja nuoseklaus ir tęstinio darbo.

„Bendravimas su užsienio jauniesiems

2013 m. balandis Nr. 1(5)

5


Mokslo naujienos || Lietuvoje ir Pasaulyje Lietuvos pažanga inovacijų srityje – viena didžiausių ES

“Lituanica 1” į orbitalę kils 2015 m.

Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą primins pirmasis lietuviškas palydovas Jau kitais metais Lietuva galės didžiuotis prisijungusi prie kosminių valstybių rato, nes būtent kitą vasarą į orbitą turėtų pakilti pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica 1“. Tokį pavadinimą kūrėjai pasirinko Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą pagerbti. Numatoma, kad palydovas skries 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu ir negalės sverti daugiau nei kilogramo ir 330 gramų. Pasak palydovo kūrėjų, kol kas sunku pasakyti, kiek pilnai galėtų kainuoti palydovo projektas, tačiau VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ projektų vadovo L. Mačiulio teigimu, didžiausią kainos dalį sudarys lėšos, skirtos paleidimui, o šiandieninė rinkos kaina siekia apie 50 tūkst. dolerių kilogramui.Pusmetį kosmose skriesiantis prietaisas bus paleistas iš Japonijos. “Jo pagalba mokslininkai išbandys silicio saulės baterijas, tarppalydovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuos Tarptautinę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą”, - teigia palydovo kūrėjai. Parengta pagal ŠMM informaciją

Lietuva, taip pat Estija ir Latvija praėjusiais metais padarė didžiausią pažangą inovacijų diegimo srityje. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę ir yra viena iš nuosaikių novatorių, kurių rezultatai nesiekia ES vidurkio. Palyginti su praėjusiais metais, bendrai ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, rodo 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė. Stipriosios Lietuvos pusės yra žmogiškieji ištekliai, finansavimas bei rėmimas. Santykinės silpnosios jos pusės – mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavybės srityje. Lietuvos augimo rodikliai Bendrijos pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje yra didžiausi iš visų ES valstybių narių. Didelis augimas pastebimas ir inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, išlaidų, Bendrijos prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityje. Suvestinėje taip pat akcentuojama, kad palyginti su praėjusiais metais, nors ir tęsėsi ekonomikos krizė, ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, tačiau išaugo inovacijų atotrūkis tarp valstybių narių. ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. Šioms, pirmąsias reitingo vietas užimančioms ES šalims būdingos tvirtos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, verslo ir aukštojo mokslo sektoriaus pastangos diegti inovacijas. Visą 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės ataskaitą galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/ policies/innovation/facts-figures-analysis/innovation-scoreboard/index_en.htm

Paskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureatai

Konkurso, kuriam iš viso buvo pateikta 114 mokslinių tiriamųjų darbų, laimėtojais tapo Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinės Akvilė Gintautaitė ir Eglė Stonkutė, tyrusios pjuvenų kaip sorbentų panaudojimą švino jonams iš užteršto vandens pašalinti, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos 12 kl. mokinė Agnė Gudaitė, už darbą “Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui”, taip pat - Kauno Maironio universitetinės gimnazijos 12 kl. mokinys Edvinas Misiukevičius, tyrinėjantis viendienių (Hemerocallis) selekciją ir sėjinukų auginimą patalpoje. Šių darbų autoriai rugsėjo 21 – 26 d. atstovaus Lietuvai Prahoje (Čekija) vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Juos vertins komisija, sudaryta iš įvairių šalių mokslininkų: bus vertinamas pateikto projekto originalumas, kūrybiškumas, moksliškumas, atlikimo metodika, savarankiškumas, praktinis idėjų realizavimas, vizualinis stendo apiforminimas, dalyvio pasirengimas diskusijai, darbo pristatymas vertinimo komisijai.Užpernai Helsinkyje vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse geriausiu ES jaunuoju mokslininku pripažintas Povilas Kavaliauskas iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos už mokslinį darbą apie musių pernešamas ligas. Parengta pagal ŠMM informaciją

Konkurso nacionalinio etapo laureatai (iš kairės) ir visi dalyviai su darbo vadovais (iš dešinės). ŠMM archyvo nuotrauka.

6

ODĖ MOKSLUI


Pokalbis “Visuomet žinojau, kad būsiu mokslininku”, sako Vilniaus Universiteto molekulinės biologijos studentas, geriausiu Europos jaunuoju mokslininku išrinktas Povilas Kavaliauskas. Apie apdovanojimus, pašaukimą ir Lietuvos mokslo perspektyvas su juo pasikalbėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pradėkime mūsų pokalbį nuo geriausio Europos jaunojo mokslininko apdovanojimo, kurį gavote prieš dvejus metus. Sveikindamas klausčiau, ką Jums reiškia šis apdovanojimas? Kaip jaučiatės, tituluotas geriausiu Europos jaunuoju mokslininku? Nominuotas geriausiu ES jaunuoju mokslininku buvau 2011 metais vykusiame Europos Sąjungos Jaunųjų Mokslininkų Konkurse, vykusiame Helsinkyje. Iki dabar puikiai pamenu, kaip vykdamas į konkursą kalbėjau su kolegomis delegatais, kad būčiau be galo laimingas, gavęs bent jau papildomą prizą, o apie gautą titulą nesiryžau net pagalvoti. Visgi tai vienas iš labiausiai prestižinių pasaulio renginių ir jaunam vaikinui iš mažos šalies su kuklia moksline studija ten neturėtų būti vietos. Šis apdovanojimas man reiškia viską: pradedant mano ir mano suburtos tyrimų komandos penkerių metų darbų įvertinimu ir baigiant tuo, kad Lietuvos mokslo reitingas labai stipriai ,,šoktelėjo į viršų“. Šis apdovanojimas man taip pat reiškia pripažinimą pasauliniame lygmenyje. Kokių Jums įspūdžių sukėlė dalyvavimas Londono ir Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumuose bei Nobelio premijos teikimo savaitėje? Įspūdžiai yra patys geriausi ir patys šilčiausi. Šiuose forumuose gavau galimybę susipažinti su jaunais, tačiau la-

Povilas Kavaliauskas. ŠMM archyvo nuotrauka.

bai aktyviai mokslo srityse dirbančiais ir turinčiais pakankamai aukštus pasiekimus žmonėmis. Turėjau galimybę dalytis savo idėjomis, pastebėjimais, tyrimų rezultatais su įvairių šalių delegatais, Jungtinės Karalystės ir Švedijos mokslininkais bei karališkosiomis šeimomis. Ką jau kalbėti apie Lietuvos ir Baltijos šalių reprezentaciją…. Kas nulėmė Jūsų profesinį apsisprendimą – aplinkybės, sąmoningas tikslas, o gal pašaukimas? Tikriausiai, pašaukimas. Juk visi sutinkame, kad žmogus gali turėti pašaukimą muzikai, menui, tapybai, medicinai ir t.t. Tai kodėl gi negali turėti pašaukimo tapti mokslininku..? Mano apsisprendimui būti mokslininku neturėjo įtakos nei šeima, nei draugai nei vaikystėje matyti filmai, nei juo labiau mokyklos mokytojai. Kiek save pamenu, aš visuomet žinojau, kad būsiu mokslininku. Mano mokslinio darbo vadovė doc. dr. Rita Plančiūnienė (LSMU) dažnai juokauja, sakydama, kad į mane greičiausiai persikūnijo prancūzų mikrobiologijos tėvu vadinamas Lui Pasteras. Tad greičiausiai tai tikrai pašaukimas… Papasakokite apie savo mokymąsi gimnazijoje. Kaip apibūdintumėte mokymosi aplinką? Kuo specifiški ir kitokie nei daugeliui Lietuvos moksleivių buvo metai gimnazijoje? Ką veikiate baigęs

gimnaziją? Ką ir kur studijuojate? Mano mokymasis gimnazijoje buvo gana keistas. Manęs niekuomet netraukė sausa ir dažnai pasenusi teorija, kuri yra dėstoma mokykloje, todėl dažniau užsiimdavau moksline veikla, kuri man teikė ir tebeteikia didžiausią malonumą. Mokymąsi mokykloje aš apibūdinčiau kaip detalės konstravimą fabrike. Kiekvienas mokytojas tarsi fabriko darbuotojas įsuka standartinį varžtelį ir paleidžia judėti tolyn konvejeriu. Jokios galimybės mąstyti ir gilintis, kodėl yra vienaip, o ne kitaip. . Man toks mokymosi būdas nebuvo itin priimtinas. Na, greičiausiai mano laikas gimnazijoje buvo kitoks nei Lietuvos moksleivių todėl, kad aš jau būdamas mokykloje dirbau mokslinį darbą, stažavausi pasaulio mokslo centruose ir tvirtai žinojau, ką noriu veikti ateityje. Šiuo metu studijuoju Vilniaus Universitete molekulinę biologiją, toliau aktyviai dirbu mokslo srityje, bendradarbiauju su užsienio mokslo institucijomis bei dirbu su keletu projektų. Lietuva musių ir aspergiliozės tyrimų srityje – provincija ar globalaus mokslo dalis? Ką apskritai manote apie Lietuvos mokslo padėtį ir galimybes? Ar savo kaip mokslininko ateitį siejate su Lietuva? Nukelta į 11 psl.

2013 m. balandis Nr. 1(5)

7


Veidai Balandžio mėnesį žymimas Gulielmo Markonio (ang. Guglielmo Marconi) gimtadienis. Teigiama, kad jei ne šio vyro išradimas – 1912 m. balandžio mėnesį nuskendus superlaivui Titanikui – nebūtų pavykę išgyventi nei vienam iš 710 likusių gyvų. Kodėl? Skaitykite toliau!

Gulielmo Marconi

1874 metais gimęs mokslininkas laikomas pirmuoju žmogumi, kuris užmezgė radijo ryšį. 1896 m. jis užpatentavo pirmąją radijo ryšio sistemą – siųstuvą ir imtuvą. Nors ir labai netobulas, tačiau šis išradimas buvo pirmasis tokio pobūdžio. G.Markonis įkūrė kompaniją, kuri daugelį dešimtemčių buvo radijo technologijų srities lyderė.

Titaniko

gelbėtojas.

Titaniko radijo įranga buvo perkama būtent iš Markonio kompanijos, nes šioji tuo laiku buvo visiškai monopolizavusi radijo rinką Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Būtent ši kompanija vadovaujant G.Markoniui pirmą kartą 1902 m. (t.y. vos dešimtį metų iki Titaniko kelionės) įvykdė transatlantinį radijo signalo perdavimą. 1912 m. balandžio 15 d. nuskendusio Titaniko įgūlos radijo operatoriai, iškvietę į pagalbą greta esančius laivus, formaliai dirbo ne laivo kompanijoje “The White Star line”, o G.Markonio įsteigtoje Tarptautinėje Markonio jūrinio susisiekimo kompanijoje (eng. Marconi International Marine Communication Company). Būtent jų ir radijo siųstuvo dėka greta esantiems laivams pavyko perduoti signalą apie Titaniko nelaimės vietą, kurioje valtyse išsigelbėjimo sulaukė 710 likusių gyvų. Didžiosios Britanijos generolas apibendrino Titaniko katastrofą paprastai: “Tie, kurie buvo išgelbėti, buvo išgelbėti vieno žmogaus dėka - pono Markonio... ir jo nuostabaus išradimo dėka.” Beje, G.Markoniui buvo siūlomas nemokamas bilietas į Titaniką, tačiau jis išplaukė į JAV trimis dienomis ankščiau.

Nobelio premija. G.Markonis 1909 metais

tapo Nobelio premijos laureatu. Juo jis dalinosi su Karlu Ferdinandu Braunu (eng. Karl Ferdinand Braun). Mokslininkams Nobelio premija buvo įteikta “pripažįstant jų indėlius į bevielės telegrafijos vystymą”. (ang. “in recognition of their contributions to the development of wireless telegraphy”).

Laboratorija vandeny. Būdamas vyresnis, jau tapęs milijonieriumi, G.Markonis daug laiko leisdavęs savo prabangioje jachtoje Elektra, kuri buvo vadinama plūduriuojančia laboratorija. Kalbama, kad šioje buvo atliekami tokie egzotiniai eksperimentai kaip, pavyzdžiui, su antigravitacija.

Ginčas dėl patobulinimo. Dėl tobulesnio radijo sistemos prietaiso - įdie-

giant į jį radijo bangų ilgio nustatymo mechanizmą - buvo kilęs teisminis ginčas. 1943 m. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad esminio patobulinimo pirmumas priklauso serbų kilmės amerikiečių išradėjui Nikolui Teslai (eng. Nikola Tesla) – jo patentas yra pirmesnis už G. Markonio patentą. Tačiau teismo sprendime taip pat buvo atskirai pabrėžta, kad G.Markonio kaip žmogaus, kuris pirmasis užmezgė radijo ryšį, reputacija jokiu būdu nenukenčia, nes ji yra paremta pirmuoju G.Markonio patentu.

8

ODĖ MOKSLUI

Dvi minutės radijo tylos.

G.Markonis mirė 1937 metais. Jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės, o dieną po to – visi pasaulio radijai pagerbė šią didžią asmenybę dviem minutėmis absoliučios eterio tylos.


Mėnuo LJMS

d. 3 io

ndž

itrika s e P mi ma . Vil s dalyvė inr d inkė aido upaž rmin itomis l žius“ s rieiga, i p S p LJM rtu su k Žinių am tviraja uacija, a a „ sit tė k laidoje jus su is, a o m nLRT klausyt trūku a n o i_ ir / o s n . i a a j d is ij naud ūria v i ro rad jos ais poži . l r t . l t / z i u s _ at u_ini įvair : / / w w w n i u _ a m iu_tyrim i n h t t p 8 4 3 / _ z m ok s l i _ 3 / e s a i g a _ pr i i prie acijos m for

ala

B

Bala

ndži

o 11

Bala

ndži

o4d

Delfi straip lėtai nokst snyje “M okslo a” pir Petrik m v a tacijų itė pristat ininkė dr. aisiai ė Ger Vilm konk a ia u mis a pie d rsą, pasid usių diser i a sertac mok s lino m la ij vaisia s.delf i.lt/ ų kokybę intimok s i-leta http:/ i-nok sta.d? l as/moksl / o id=61 06661 7

.

Bala

ndži

timo LJ ir kiu. S mokslo m MS atstov ai u i kurio sitikimo nistru pro susitiko s metu mis s f u Švi . Dain us ekai, d a irbda iduria Lie ptartos p iumi Pava r t mi m l okslin uvos jauni oblemos, eji mo su į darb kslini ą. n-

o9d

.

Balandžio 4-7 d.

LJMS Petrik pirminin a k sas d itė ir nar ė dr. alyva y Vilm s An vo a sąjun gos ta Lietuvos drius Puk m rybos posėd okslinink ų yje.

d.

JMS tarybos narys Aidis Stukas ir LJMS narė Julija Baniukevič dalyvavo tarptautinėje konferencijoje “Europos socialiniai iššūkiai: jaunųjų tyrėjų vaidmuo” ir atstovavo LJMS interesus metiniame visuotiniame EURODOC’o susitikime Lisabonoje, Portugalijoje. Konferencijos tikslas - jaunųjų tyrėjų darbo sąlygų nagrinėjimas, ateities perspektyvos ir mokslo visuomenės vaidmuo darbo sąlygų gerinimo procese. EURODOC’o susitikimo metu buvo iš naujo perrinktas senas prezidentas Slobodan Radičev (Serbija) ir išrinkta nauja taryba.

Balandžio 13 d.

Vyko trečiasis LJMS srateginis seminaras ir LJMS visuotinis susirinkimas. LJMS pirmininku išrinktas Ramojus Reimeris, o revizoriumi - Emilis Urba. Tarybos nariais tapo Vytautas Čepas, Lina Murauskaitė, dr. Vilma Petrikaitė, Jurgis Pralgauskis, Aidis Stukas ir dr. Aurelija Ulbinaitė. LJMS garbės nare išrinkta Karolina Vaitonytė.

Balandžio 17 -18 d.

Balandžio 13 d.

“Mokslo sriuba” pr istatė Interneto TV laidą „Mokslo sriu linė informacija – ba“: moksuž dyką? Šios laidos turinį padėjo pareng vos nacionalinė U ti LietuNESCO komisija, Lietuvos mokslinių asociacija ir Lietuv bibliotekų os jaunųjų mokslini nkų sąjunga.

d. Balandžiobos 20 posėdis. Taryba LJMS

Vyko pirmasis naujos Tary rtas vicepirmininke išrinko dr. Vilmą Petrikaitę. Apta a. veikl a iausi artim Tarybos darbų pasiskirstymas,

Vyko LJMS konkurso “Geriausios disertacijos 2012” antrojo etapo vertintojų posėdžiai. Vertintojai atrinko du geriausius darbus iš fizinių, technologijos, biomedicinos, žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų grupių.

d. 6 2 o i landž s diser-

Ba

io Geriaus kurso “ n jimai LR o o k n a S v o M J d L p a Vyko reatų 012“ lau e. 2 s o ij c a t os to rūmu Preziden

2013 m. balandis Nr. 1(5)

9


Gabūs ne tik moksle 4

3

Bendr os LJM iš “Idė S eilės jų kalv ės 2006”

Susirin kom Kalėm e visi į idėjų k k Ir išlan alėm ir nusi alvę. kalėm kstėm, . suvyni Lanks o t Ir po t inukai tokie jom o juos estams gavos. davėm . Bet ta Nes va i į gera nei š l Ir raum gyti visi nuv ėjo, arėm en Kad b ūtume ukų užsivar ė stiprū s ir gra m, žūs. Susitv arkysi m Ir bulv e garažus. ės vėl ž Ir Jurgin liepos vėl kv ydės, ai prie e namų pės... kvep O pe Rožių lynai tik du ės, kvapa lkės! Bet gv s nuostabus azdikų , totalu s! Buvo n uostab Kiekvi us e Atrodo nas saulės s alus. pinde šilta Gal ne s, mielas, ge sy r t Tuos n paskendęs i as, lg uostab ius sau esy lėtus v Sukeli ančius akarus, tiek da ug ei Bet, de ja, lape liuotų minč ių. lis baig i tašką d as ir reik ėt nūn ai...

1

2

Brigitos Serafinavičiūtės (1 ir 2), Neringos Barmutės (3) ir Editos Voitechovič (4) nuotraukos. 10

ODĖ MOKSLUI


Verta Knyga

Lietuvių emigrantai prieš 100 metų

Antrą kartą į lietuvių kalbą išverstas istorinis amerikiečių rašytojo Aptono Sinklerio (Upton Sinclair) romanas „Džiunglės“ – amerikiečių literatūros klasika, kurioje pasakojama apie pirmosios lietuvių išeivių bangos gyvenimą Čikagoje ir nepakeliamai sunkų darbą skerdyklose. „Džiunglės“ pasirodė 1906 m., ir išgarsino jų autorių visame pasaulyje – knyga tapo tikru skandalu. Antisanitarinės darbo sąlygos skerdyklose šokiravo JAV visuomenę ir paspartino darbo saugos plėtrą, o lietuviams ši knyga ilgą laiką buvo atviras liudijimas apie gyvenimą emigracijoje. Iš daugybės europiečių, atvykusių dirbti į JAV, U. Sinclairis pasirinko lietuvių bendruomenę ir įamžino jos gyvenimą tragiškame emigranto Jurgio Rudkaus likime. Naujame „Džiunglių“ leidime – prof. Giedriaus Subačiaus įvadas, dvi esė apie „Džiungles“ ir interviu su Prezidentu Valdu Adamkumi apie emigracijos patirtį JAV. Upton Sinclair „Džiunglės“, - leidykla „Aukso žuvys“, 2012. Kaina apie 50 lt.

Internetas

Žalias žaidimas

Kaip galite apskaičiuoti kiek CO2 išmetate į aplinką ir atrasti būdus mažiau kenkti atmosferai? Atsakymas paprastas – žaisdami. Trys skirtingos simuliacijos padės apskaičiuoti, kiek gamtai „kainuoja“ pomėgis pirkti gražiai įpakuotus daiktus, šiukšlių nerūšiavimas, atostogų kelionės į tolimus kraštus ir kt. Sužinoję savo sukuriamo CO2 kiekį, galėsite ryžtingiau su juo „tvarkytis“ beveik nekeisdami įpročių. Ekomiesto.lt simuliacijos internete adresu: sim.ekomiestas.lt

Kitokia Vilniaus istorija

Knyga

Žurnalistą Andrių Tapiną daugelis pažįsta iš TV ekranų kaip laidos „Pinigų karta“ vedėją. Kiek mažesnis ratas literatūros gerbėjų žino, kad jis yra prisiekęs fantastinės literatūros mylėtojas. Neseniai pasirodžiusioje pirmojoje A. Tapino autorinėje knygoje „Vilko valanda“ persipina jo meilė fantastikai ir Vilniui. Autorius žaidžia su skaitytojais kviesdamas pafantazuoti: „Knyga „Vilko valanda“ yra atsakymų virtinė į klausimus, kas būtų buvę, jeigu Universiteto alchemikų atradimas būtų aukštyn kojom apvertęs Europos gyvenimą, o Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir praėjusio amžiaus pradžioje tapęs Laisvuoju Miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru.“ – taip intriguojančiai knygos idėją pristato pats autorius, pripažindamas, kad naujame kūrinyje istorijos pamokos ir archyviniai duomenys apie garsias Vilniaus asmenybes persipina su nevaržoma rašytojo vaizduote. Andrius Tapinas „Vilko valanda“, - leidykla „Alma Littera“, 2013, Vilnius, apie 45 Lt. Daugiau apie knygą: vilkovalanda.lt

Menininkas ir sveikata

Paroda

Nacionalinėje dailės galerijoje pristatomos dvi žymių lietuvių menininkų parodos: tai tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės „Rentgenogramos“ ir skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Skulptūra + 5425 dienos“. M.T. Rožanskaitė (1933 – 2007) išgarsėjo savo „nepatogiais“ medicininės tematikos paveikslais. Širdies operacijos, rentgeno kabinetai, ligoninių vaizdai – tai mėgstamiausios jos temos, atskleidžiančios ne tik ribinių situacijų įtampą, bet ir sovietmečio visuomenes ligas. Skulptorius S. Kuzma (1947 – 2012) savo parodos pavadinimą „Skulptūra + 5425 dienos“ pasiūlė pats – dėl sveikatos rūpesčių jis turėjęs labai dalykiškai planuoti laiko ir energijos išteklius, todėl darbo kalendoriuose skulptorius kasmet pažymėdavo kūrybai skirtas dienas. Tokių 1976-2012 m. buvo 5425. Paroda veiks iki gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.

Atkelta iš 7 psl. Na, infekcinių ligų vektorių tyrimo srityje daugelis pasaulio šalių yra provincija. Yra tik keletas institucijų pasaulyje, kurios atlieka panašaus tipo tyrimus, viena iš jų – Europoje, kita – Amerikoje. Su aspergilioze yra dirbama plačiau, tačiau tiek infekcinių ligų vektorių, tiek ir aspergiliozės tyrimai, atliekami mano laboratorijose, yra labai unikalūs. Labai džiaugiuosi, kad jau sulaukiau pasiūlymų iš pasaulio mikrobiologijos gigantų perpirkti mano idėjas ir tyrimų rezultatus. Dėl ateities Lietuvoje yra labai sunku pasakyti. Jei Lietuvoje turėsiu mane tenkinančią mokslinę bazę, tuomet tikrai liksiu čia. Tačiau to kol kas nėra. Ką galvojate apie savo tyrimų perspektyvas? Aš visuomet sakiau, kad jei turėčiau man tinkamą mokslinę bazę, galėčiau savus tyrimus atlikti daug greičiau ir daug tiksliau. Sritis, kurioje dirbu yra be galo perspektyvi, tačiau labai gaila, kad mūsų šalis kol kas to nesupranta... Kodėl mes negalime būti ta šalis, kurioje mokslininkai atras naują virusą ar išaiškins naują patogeniškumo mechanizmą ir už tai gaus Nobelio premiją? Tad idėjų aš turiu daug, jų perspektyvumas yra labai didelis, telieka tik rasti vietą, kur tai būtų galima įgyvendinti. Ar galėtumėte pacituoti sentenciją, kuria vadovaujatės kasdieniame mokslininko darbe? Jei savo motto neturite, gal galėtumėte tiesiog nurodyti svarbiausius savo žmogiškųjų santykių ir profesinės veiklos principus? Tikriausiai pagrindinė sentencija, kuria vadovaujuosi kasdieniniame savo darbe yra: ,,Mėgink, kol pavyks”. Ačiū už pokalbį.

2013 m. balandis Nr. 1(5)

11


Ar prisimenate? 2009 m. kovo - gegužės mėn. LJMS įsikūrė savo dabartinėje būstinėje Vilniuje, Geležinio vilko g. Šį numerį parengė: Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 1(5), 2013 balandis Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Kitame numeryje: • Su kokiomis nuotaikomis ir lūkesčiais pasitinkame LJMS dešimtmetį? • Pokalbis apie kasdienę veiklą, mokslą ir gyvenimą su Geriausių disertacijų konkurso laureatais • Pasižvalgymas į artėjančią LJMS “Idėjų kalvę”, kuri ir šiemet vasaroti kvies idėjų, mokslo ir kūrybos apsuptyje 12

ODĖ MOKSLUI

Odė mokslui, 2013 balandis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you