Issuu on Google+


TURINYS

4 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 5


Įvadas

TEMOS AKTUALUMAS. MADA – KINTANTIS REIŠKINYS, TAČIAU DIRBTINAI JO PAKEISTI DAR NIEKAM NEPAVYKO, NET IR GARSIAUSIEMS KŪRĖJAMS. TAI TAIP PAT KINTANTIS REIŠKINYS, NES GYVUOJA TIK LABAI TRUMPĄ LAIKO TARPĄ. MADA PRIVERČIA DAUGYBĘ ŽMONIŲ TENKINTI JOS UŽGAIDAS. NORINT JĄ ĮTIKINTI, REIKIA SKUBĖTI, TAČIAU KLYSTI NEGALIMA, NES DAROMOS KLAIDOS DARYS SENAMADIŠKU IR NESUPRANTAMU APLINKINIAMS (JANUŠAUSKAS, 2006). MADOS FOTOGRAFIJA? PASAKA –VIENA IŠ SVARBIAUSIŲ VAIKŲ SKAI-

6 • Artur Magazine •

TINIŲ ŽANRŲ. ATSPINDĖDAMAS TIKROVĘ FANTASTINIAIS VAIZDAIS, JOS TARIAMAI NAIVOKAS TURINYS IR PATRAUKLI FORMA VAIKUI SUPRANTAMAI PERTEIKIA ILGAAMŽĖS TAUTŲ DVASINĖS KULTŪROS, MORALĖS BEI ETIKOS ELEMENTUS, UGDO KŪRYBINGUMĄ, ESTETINIUS JAUSMUS, FANTAZIJĄ. BE TO NEĮMANOMAS AUGANČIO ŽMOGAUS DVASINIS UGDYMAS, ŽMOGIŠKŲJŲ VERTYBIŲ ĮSISAVINIMAS. PASAKA TAIP PAT GALI BŪTI APIBŪDINAMA KAIP PATI ĮDOMIAUSIA, SUDĖTINGIAUSIA, DAUGIAUSIA GALVOSŪKIŲ KELIANTI LIAUDIES KŪRYBOS DALIS, KURIOJE


M1STYMAS ĮGAUNA NEIŠMATUOJAMĄ ERDVĘ, KUR KURIAMAS YPATINGO PATRAUKLUMO IR ĮDOMUMO PASAULIS, ATSIVERIANTIS JAU TARIANT PIRMUOSIUS ŽODŽIUS „SENIAI SENIAI...“ (KUNIGYTĖ-ARLAUSKIENĖ, 2005). ATRODYTŲ TIEK MADOS FOTOGRAFIJA, TIEK PASAKOS NETURI NIEKO BENDRO TARPUSAVYJE, TAČIAU VIS DAUGIAU MENININKŲ SAVO DARBUOSE PANAUDOJA BŪTENT PASAKŲ ELEMENTUS, KURIE FOTOGRAFIJAI SUTEIKIA IŠSKIRTINUMO. PVZ?? ANNA LEIBOWITH

• Artur Magazine • 7


TEKSTAS TEKSTAS TEKSTAS TEKSTAS

MADA IR MENAS Šiandien vis dažniau ir plačiau susiduriama su žodžiu mada. Šiuo žodžiu neretai apibūdinami

Citata

ar įvardijami įvairiausi daiktai, reiškiniai ir netgi žmonių veiksmai. Tačiau dažniausiai turima omenyje žmonių aprangą bei jų išvaizdą (Milušauskaitė, 2009). Žodis mada yra kilęs iš prancūzų (mode) ir lotynų kalbų (modus) ir reiškia saiką, būdą bei manieras. Mada - tai vieno ar kito skonio viešpatavimas tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje. Ji yra sudėtingas, nuolat kintantis reiškinys, sugebantis užčiuopti ir atspindėti esminius socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius ir psichologinius procesus. Mada įkūnija žmogaus elgesio tipą, gyvenimo stilių, asmens santykį su savimi ir aplinka. Ji atspindi individo viduje glūdintį atsinaujinimo poreikį, praturtina estetinę patirtį naujų formų, proporcijų ir koloritų atsiradimu (Milušauskaitė, 2009). Mada daug kartų buvo kaltinama įvairiais dalykais, sugalvotais pačių vartotojų. Tačiau reikia nepamiršti to, kad mada nėra savarankiškas organizmas – ją formuoja ir keičia ne tik drabužių dizainėriai, o ir patys žmonės. Mada taip pat būtų galima apibūdinti kaip žmogaus savybių atspindį. Mada, kaip ir kitos meno šakos gali būti išjuokta neišmanėlių, nes tik išsi-

8 • Artur Magazine •


“fotografas.”

lavinę žmonės gali tinkamai įvertinti meną.

pasiruošimas inovacijoms (Milušauskaitė,

televizijos laidų vedėjai ir pan. (Janušauskas,

Svarbu paminėti, kad mados prigimtis yra

2009).

2006).

intelektuali. Apie ją byloja ir jos istorija:

Norint obketyviai įvertinti madą būti-

Remiantis įvairiuose žurnaluose pateikia-

vystantis madai, glaudžiai bendradarbiavo

na gerai išmanyti kultūros istoriją, mados

ma informacija, dabar mados ikonomis

vaizduojamojo ir taikomojo meno atstovai.

istoriją bei meno istoriją, nes mada – tai

yra laikomos šios žinomos palčiajai visuo-

Tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai daž-

ne tik socialinis reiškinys, bet ir menas

menei asmenybės: Didžiosios Britanijos

nai tampa įkvėpimo šaltiniu drabužių dizai-

(Janušauskas, 2006).

kunigaikštienė Catherine ir jos sesuo Pippa

neriams (Janušauskas, 2006). Tačiau taip

Mados ikonos. Garsus anglų mados foto-

Middleton, Cheryl Cole, Rihanna, Holly

pat būtina paminėti, kad daugeliui mada

grafas ir žinovas Denis Sisilis Bitonas yra

Willoughby, Tulisa Contostavlos, Beyonce,

yra tartum menas, kuris neatsiejams nuo

pasakęs, kad mada – tai masinis reiškinys,

Emma Watson, Katy Perry, Victoria

VOGUE žurnalų.

kuris minta individais. Žmonės visais laikas

Beckham, Kelly Rowland, Lady Gaga,

Viena iš pagrindinių mados funkcijų yra

ieškojo idealų, kuriuos galėtų kopijuoti. Iki

Nicole Scherzinger, Angelina Jolie. Kaip

inovacinė. Kadangi mados veiksmai paskli-

20 amžiaus pradžios idealais tapdavo vie-

teigia Janušauskas (2006), garsenybės įkve-

dę įvairiose socialinio-ekonominio ir kultū-

tinės reikšmės aukštuomenės ponai, teatro

pia paprastus žmones dėl įvairių priežasčių:

rinio gyvenimo sferose, ji paruošia visuome-

aktoriai, balerinos, tačiau viskas pasikeitė

dėl grožio, žavesio, dėl neįprasto gyvenimo

nę inovacijų priėmimui: įtakoja pramonės

atsiradus kinui arba imus populiarėti 20

būdo ar ypatingų sugebėjimų. Nesvarbu ar

produktų atsinaujinimą, technologijų tobu-

amžiaus muzikai. Dabar žmonės idelais ren-

žvaigždė imponuoja žmogui, svarbu, kad šis

lėjimą, meno stilių kaitą. Kiekvienoje visuo-

kasi iš garsių visuomenės veikėjų, tokių kaip

idealas padėtų atrasti save.

menėje ar socialinėje grupėje naujumas yra

muzikantai, politikai, sportininkai, šokėjai,

• Artur Magazine • 9


fotografas


MADA KAIP SOCIALINIS VISUOMENĖS ATSPINDYS

B

ūtent sociologija, nagri-

visuose visuomenėse ar kultūrose, kuriose

nėdama socialines sferas,

žmonės siekė save pridengti, tuo tarpu mada

aprėpia socialinio konteks-

yra įsitvirtinęs konstruktas. Mados sistema

to visumą, pastebėdama

funkcionuoja veikdama drabužių kitimą,

ir žmonių aprangą. Mada

reiškiasi dėvimuose drabužiuose. O mada

priklauso ne daiktų, o žmonių pasauliui.

egzaminuoja sistemą, kurdama įvairiausias

Daiktai nesikeičia, juos keičia žmonės.

institucijas. Šios institucijos kuria mados

Kadangi mada liečia žmogaus elgesio ir

produkto įvaizdį, kuris plinta visame pasau-

masinių pranešimų sferas, socialinė psicho-

lyje (Milušauskaitė, 2009).

logija yra privilegijuota disciplina mados

Mada išreiškia asmenybę, tačiau kartu ji

tyrimuose. Žmogaus elgesys priklauso nuo

suteikia galimybę išvengti individualumo

socialinių sąlygų, jo biologinio funkcio-

išraiškos. Mada taip pat dažnai gali pasitar-

navimo, psichinės būsenos, ekologiškumo,

nauti kaip kaukė, kuria galima sėkmingai

ekonomikos, sąlygojančios „vidines“ ir

manipuliuoti nuslepiant tikruosius asme-

„išorines“ sąlygas visuomenės egzistavimui.

nybės polinkius. Mada leidžia išreikšti pro-

Tačiau kartu mada yra neaprėpiamas ir gerai

testo formas. Impulsai ir troškimai, kurie

nesuprastas reiškinys. Galbūt tai amžina

yra represuojami ir nepalaikomi socialinių

kategorija, tokia pat kaip laimė, meilė ar

normų, dažnai išreiškiami madoje. Todėl

gerumas (Milušauskaitė, 2009).

dažnai esama įtampos tarp kultūros ir mar-

Kaip pastebi Kranauskas (2005) žmonės

ginalinės mados sferų. Dažnai galima pas

mėgdžioja vieni kitų išvaizdą ir mados ten-

jaunus žmones aptikti savotiškų protesto

dencijas, tačiau tuo pačiu metu ir siekia vie-

uniformų. Tačiau protesto mados dažnai

nas nuo kiti atsiskirti, neatrodyti vienodai

yra įtraukiamos į populiarias madingas sro-

– šabloniškai. Todėl mėgdžiojimas ir leidžia

ves ir sėkmingai ekonomiškai išnaudojamos

plisti madai. Ypatingai madą pamėgdžioti

(Kranauskas, 2005).

siekia apatiniai visuomenės sluoksniai, nes

Apibendrinant galima pasakyti, kad mada

kaip jau buvo įprasta nuo senovės, mada

griauna nusistovėjusias sienas ir kuria nau-

diktuoja taip vadinamas elitas.

jas. Svarbiausi ir esminiai mados elemenatai

Drabužiai yra apčiuopiami, o mada ne.

yra originalumas,

Drabužiai yra būtinybė, mada yra perte-

gumas. Mada yra neatsiejama nuo tokių

klius. Drabužiai atlieka naudingą funkciją,

miestų kaip Paryžius ar Milanas, kurie turi

tuo tarpu mada atlieka prestižo funkci-

savo mados renginių industriją, dizainerius,

ją visuomenėje. Drabužiai yra sutinkami

stilistus, pardavėjus ir visą kitą.

TEKSTAS TEKSTAS TEKSTAS TEKSTAS

CITATA

naujumas ir išradin-

• Artur Magazine • 11


PASAKOS REIKŠMĖ

Citata arba dar kažkas.

J

au ankstyvojoje vaikystėje

kas vyksta ne taip (Kunigytė-Arlauskienė,

pasakas būtų tinkama skaityti vaikams, kad

vaikams patinka klausy-

2005).

nesukeltume per didelių pergyvenimų ar

tis pasakojimų, ypač tokių,

Pasakos sekamos tam, kad pabūtume su

baimių. Į šį klausimą taikliai atsako vaikų

kuriuose

vaizdinga

vaiku, parodytume jam dėmesį. Pasakos

literatūros tyrėjas R. Skunčikas: „Ryškūs

kalba, kartojamos juokingos, ritmiškos fra-

sekimas ar skaitymas yra pats geriausias

literatūros, estetikos, psichologijos mokslų

zės ir įpinamos dainos. Dauguma suaugu-

laikas, skiriamas tik vaikui. Praktika ir

pasiekimai, pagaliau dinamiška paties vaiko

siųjų, nė patys to nesuvokdami, sekdami

tyrimai rodo, jog su vaiku kasdien reikia

asmenybės struktūros evoliucija gerokai

pasakas, padeda vaikams išmokti kalbėti.

pabendrauti akis į akį bent 15 minučių. Ne

pakeitė požiūrį į meninio kūrinio suvokimo

Tikriausiai ne vienas esame pastebėję, kad

pjaustant bulves, ne šluojant, o atsidėjus:

galimybes (Kunigytė-Arlauskienė, 2005).

mažiesiems patinka daug kartų klausytis to

žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasa-

Dabar drąsiai keliama mintis, jog vaikų lite-

paties pasakojimo. Nors kartais atrodo, kad

kas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas

ratūrą, kaip ir pasaką, reikėtų laikyti ne tik

mažylis net nesiklauso, ar jam nebeįdomi

lavintųsi - ir socialiai, ir emociškai. Pasakų

mokymo ir ugdymo proceso priedu, o kūry-

ta pati, jau daugelį vakarų klausyta istorija,

skaitymas ir jų kūrimas kartu su vaiku užti-

ba, kuri matuojama bendraisiais estetikos

tačiau, jeigu suaugęs tik bando „sutrumpin-

krina gerą ir efektyvų laiko praleidimą kartu

kriterijais. Nesileisdamas į platesnius šios

ti“ pasaką, ar pakreipti siužetą kita linkme

(Meslinienė, 2009).

problemos svarstymus, noriu pažymėti, kad

– jis tuojau pat susilaukia pastabų, kad kaž-

Tačiau iki šių dienų diskutuojama, kokias

kūrinio vertę nusako ne deklaratyvus didak-

12 • Artur Magazine •

yra


tinių, dorinių ar etinių principų pabrėži-

nėti. Šie pasauliai, vaikų nuolat tobulinami

mas, o meninio vaizdo įtikinamumas ir

ir transformuojami, ima daryti pastebimą

įtaigumas. Tačiau ir šiandien kai kas vis

įtaką patiems savo kūrėjams – verčia juos

dar svarsto, ar visos pasakos teiktinos vai-

vis atsakingiau mąstyti bei elgtis, nuolat

kams ir kaip apsaugoti vaikus nuo „baisių,

tobulintis ir taikytis prie besikeičiančių

šiurpių, sukrečiančių pasakų?“ (Kunigytė-

aplinkybių:

Arlauskienė, 2005).

pastebėti vienas kitą, aplinkinius žmones,

Dar vienas dalykas, kurio moko pasaka, -

padėti, spręsti problemas, mokytis būti drą-

tai teksto suvokimas ir jo skatinamas rišlus

siems ir aktyviems;

pasakojimas. Jau trimetis vaikas pradeda

suvokti pasaulio sudėtingumą ir prieštarin-

analizuoti pasakas - jis žino, kad turi būti

gumą;

pradžia, kulminacija ir pabaiga, „gerietis”

mokytis kūrybiškai interpretuoti pasaulį bei

ir „blogietis”. Pabandykit kurį nors dalyką

jo reiškinius (Kunigytė-Arlauskienė, 2005).

praleisti - žvitriosios akytės tik pažiūrės į

Kiekviena stebuklų pasaka yra uždara sis-

jus: „Mama, o ten ne taip buvo...”. Pasaka

tema, turinti psichologinių prasmių, kurios

- meno kūrinys. Ji išlaisvina ne tik kūrėjo,

atskleidžiamos simboliniais paveikslais ar

bet ir klausytojo mintis. Augdamas mažylis

įvykiais, ir kaip tik dėl šių simbolių žmo-

tik pradeda susipažinti su pasaulio dės-

gaus pasąmonę pasiekia informacija apie

niais, kai kurie jam atrodo per sudėtingi.

dvasinę jo raidą. Taigi pasakos labai savita,

Pasitelkdamas pasakų elementus pasaulio

gyvų vaizdinių kalba įveda vaiką į vidi-

suvokimą jis padaro suprantamesnį, o tai,

nių žmogaus gyvenimo problemų ratą ir

ko negali suprasti, apgaubia stebuklo skrais-

parodo įmanomus tų problemų sprendimo

te. Tai lemia kūrybingą ir originalų vaiko

būdus. Šiuo aspektu pasaka aiškinama ne

mąstymą (Meslinienė, 2009).

kaip išorinio objektyvaus pasaulio atspin-

Dažnai sekamos, pasakojamos ir drauge vai-

dys, bet kaip subjektyviosios patirties dalis,

dinamos pasakos, kaip teigia M. Brėdikytė,

kur kiekvienas personažas, daiktas ar įvykis

skatinamai veikia vaikų vaizduotę kurti

turi savo simbolinę prasmę, kurią skaity-

pasakiškus pasaulius ir juos be nuolat tyri-

tojas ar klausytojas suvokia nesąmoningai

Citata

• Artur Magazine • 13


(Bražienė, 2012).

ta transformacija. Kažkas

Pasakos paruošia vaikus

mažas ir silpnas pasakos

gyvenimui - supažindi-

pradžioje virsta stipriu ir

na, kad yra gerų ir blogų

reikšmingu pabaigoje. Tai

žmonių, darbų. Pasakos

brendimo istorija. Panašiai

leidžia mergaitėms svajoti

samprotavoir žymus psi-

apie meilę, gražias vestuves.

choterapeutas Jungas, kai

Berniukai pradeda galvoti

pagrindine pasakos funk-

apie savo žygdarbius gyve-

cija manė esant individua-

nime. Per pasakas perduo-

cijos procesą. Individuacija

damos tradicijos, gamtos ir

– tai ne šiaip brendimas,

visuomenės dėsniai. Vaikai

tai tam tikra konkreti jo

į šį pasaulį ateina nieko

stadija, kurios metu jau

nemokėdami ir per pirmuosius savo gyvenimo metus skuba išmokti

susiformavusi sąmonė grįžta prie savo pasąmoninio pagrindo,

judėti, kalbėti. Vėliau mokosi subtilesnių dalykų - socialinių vaidme-

atnaujindama ir gilindama sąmonės-pasąmonės tarpusavio ryšius,

nų, bendravimo dėsnių. Tėvai, savo elgesiu ir bendravimu vaikams

plėsdamasi, įgaudama priėjimą prie naujų vaizdinių. Galima teigti,

yra geriausi pavyzdžiai. Tokį socialinių vaidmenų ir normų perda-

kad vaiką pasaka stumia į priekį, o suaugusįjį grąžina atgal, į vaikystę

vimo vaidmenį atlieka ir pasakos. Vaikai sužino, kad ne visi žmonės

(Miežienė, 2012).

yra gero linkintys, išmoksta atsargumo bendraujant su nepažįstamai-

Vaikai, patiriantys gyvenimo krizę (tėvų skyrybas, ankstyvas netektis

siais. Išgirsta kaip kalba piktoji ragana, kaip ji apgaudinėja, o kaip

ar atstūmimą), jaučia baimę, kalbėdami apie savo jausmus, svajones

bendrauja gerasis personažas. Jie susipažįsta su žmogaus gimimo,

ir norus. Jiems sunku išsakyti savo mintis, nusivylimus ir grėsmes.

augimo, brendimo ir senatvės reiškiniais. Įsisąmonina šeimos vai-

Bijo parodyti savo tamsiąsias puses. Pasaka gali tapti neutralesniu

dmenis ir reikšmę. Mokosi bendravimo taisyklių (Meslinienė, 2009).

būdu kalbėti apie skausmingus dalykus, vidinius konfliktus. Pasakų

Pasakas galima sėkmingai taikyti ir terapiniais tikslais - įveikiant bai-

terapija gali būti panaudota, siekiant padidinti realias galimybes

mes, krizes, blogus išgyvenimus bei koreguojant vaikų elgesį. Pasakų

įveikiant stresą bei keičiant reakcijas į jį. Pasakos, naudojamos tera-

terapija bendriausia prasme - gydymas pasakomis. Terapinis pasakų

piniais tikslais, tarytum įkvepia vaikus žygdarbiams, skatina pasitikė-

naudojimas remiasi psichoanalizės, Jungo ir egzistencinės teorijų

jimą savimi, o taip pat didina jų atsparumą negandoms, stresams. Juk

prielaidomis apie objektyvius santykius. Šios teorijos teigia, kad

pasakos herojus dažnai padaro daug klaidų, kol pasiekia savo tikslą.

pasakose atsispindimi augimo ir vystymosi tikslai bei problemos.

Pasak analitinės psichologijos atstovų, tai rodo augimo, brendimo

Pasakų terapija tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems (Meslinienė,

procesą. Pasaka mums kalba, jog klaidos - tai normali mūsų vysty-

2009).

mosi dalis, todėl vaikas nebejaučia tokios didelės įtampos klysdamas

Svarbiu pasakos bruožu galima laikyti ir tai, kad joje visada vyks-

ar patirdamas neigiamus jausmus (Meslinienė, 2009).

14 • Artur Magazine •


Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus,

nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis

kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka

(Miežienė, 2012).

laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia tikslą, mažina stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba

• Artur Magazine • 15


MADOS FOTOGRAFIJA TEKSTAS TEKSTAS

H

Kiekviena stebuklų pasaka yra uždara sistema, turinti psichologinių prasmių, kurios atskleidžiamos simboliniais paveikslais ar įvykiais, ir kaip tik dėl šių simbolių žmogaus pasąmonę pasiekia informacija

apie dvasinę jo raidą. Taigi pasakos labai savita, gyvų vaizdinių kalba įveda vaiką į vidinių žmogaus gyvenimo problemų ratą ir parodo įmanomus tų problemų sprendimo būdus. Šiuo aspektu pasaka aiškinama ne kaip išorinio objektyvaus pasaulio atspindys, bet kaip subjektyviosios patirties dalis, kur kiekvienas personažas, daiktas ar įvykis turi savo simbolinę prasmę, kurią skaitytojas ar klausytojas suvokia nesąmoningai (Bražienė, 2012). Pasakos paruošia vaikus gyvenimui - supažindina, kad yra gerų ir blogų žmonių, darbų. Pasakos leidžia mergaitėms svajoti apie meilę, gražias vestuves. Berniukai pradeda galvoti apie savo žygdarbius gyvenime. Per pasakas perduodamos tradicijos, gamtos ir visuomenės dėsniai. Vaikai į šį pasaulį ateina nieko nemokėdami ir per pirmuosius savo gyvenimo metus skuba išmokti judėti, kalbėti. Vėliau mokosi subtilesnių dalykų - socialinių vaidmenų, bendravimo dėsnių. Tėvai, savo elgesiu ir bendravimu vaikams yra geriausi pavyzdžiai. Tokį socialinių vaidmenų ir normų perdavimo vaidmenį atlieka ir pasakos. Vaikai sužino, kad ne visi žmonės yra gero linkintys, išmoksta atsargumo bendraujant su nepažįstamaisiais. Išgirsta kaip kalba piktoji ragana, kaip ji apgaudinėja, o kaip bendrauja gerasis personažas. Jie susipažįsta su žmogaus gimimo, augimo, brendimo ir senatvės reiškiniais. Įsisąmonina šeimos vaidmenis ir reikšmę. Mokosi bendravimo taisyklių (Meslinienė, 2009). Pasakas galima sėkmingai taikyti ir terapiniais tikslais - įveikiant baimes, krizes, blogus išgyvenimus bei koreguojant vaikų elgesį. Pasakų terapija bendriausia prasme - gydymas pasakomis. Terapinis pasakų naudojimas remiasi psichoanalizės, Jungo ir egzistencinės teorijų prielaidomis apie objektyvius santykius. Šios teorijos teigia, kad pasakose atsispindimi augimo ir vystymosi tikslai bei prob-

16 • Artur Magazine •


lemos. Pasakų terapija tinka tiek vaikams,

o taip pat didina jų atsparumą negandoms,

tiek suaugusiesiems (Meslinienė, 2009).

stresams. Juk pasakos herojus dažnai padaro

Svarbiu pasakos bruožu galima laikyti ir

daug klaidų, kol pasiekia savo tikslą. Pasak

tai, kad joje visada vyksta transformacija.

analitinės psichologijos atstovų, tai rodo

Kažkas mažas ir silpnas pasakos pradžioje

augimo, brendimo procesą. Pasaka mums

virsta stipriu ir reikšmingu pabaigoje. Tai

kalba, jog klaidos - tai normali mūsų vysty-

brendimo istorija. Panašiai samprotavoir

mosi dalis, todėl vaikas nebejaučia tokios

žymus psichoterapeutas Jungas, kai pagrin-

didelės įtampos klysdamas ar patirdamas

dine pasakos funkcija manė esant individu-

neigiamus jausmus (Meslinienė, 2009).

acijos procesą. Individuacija – tai ne šiaip

Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius

brendimas, tai tam tikra konkreti jo sta-

psichoterapinius klodus, kuriais nepasin-

dija, kurios metu jau susiformavusi sąmonė

audoti psichoterapijoje būtų neišmintinga.

grįžta prie savo pasąmoninio pagrindo,

Pasaka laikoma terapine dėl to, kad

atnaujindama ir gilindama sąmonės-

žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes,

pasąmonės tarpusavio ryšius, plėsdamasi,

atspindinčias jo vidinius konfliktus ein-

įgaudama priėjimą prie naujų vaizdinių.

amuoju gyvenimo momentu, randa reika-

Galima teigti, kad vaiką pasaka stumia į

lingus problemų sprendimo variantus.

priekį, o suaugusįjį grąžina atgal, į vaikystę

Pasakos padeda atskleisti gilumines esa-

(Miežienė, 2012).

mos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš

Vaikai, patiriantys gyvenimo krizę (tėvų

dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka,

skyrybas, ankstyvas netektis ar atstūmimą),

apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės

jaučia baimę, kalbėdami apie savo jausmus,

lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai pro-

svajones ir norus. Jiems sunku išsakyti savo

cesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko

mintis, nusivylimus ir grėsmes. Bijo paro-

pradės keistis požiūris į save, aplinkinį

dyti savo tamsiąsias puses. Pasaka gali tapti

pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios,

neutralesniu būdu kalbėti apie skausmin-

konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį.

gus dalykus, vidinius konfliktus. Pasakų

Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas,

terapija gali būti panaudota, siekiant padid-

padidina savikontrolės jausmą, vystyti

inti realias galimybes įveikiant stresą bei

vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją,

keičiant reakcijas į jį. Pasakos, naudojamos

stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima

terapiniais tikslais, tarytum įkvepia vaikus

apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas

žygdarbiams, skatina pasitikėjimą savimi,

asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

fotografas

Citata

• Artur Magazine • 17


18 • Artur Magazine •


Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

• Artur Magazine • 19


PASAKŲ MOTYVAI FOTOGRAFIJOJE A

Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoter-

keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės

apinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapi-

galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas

joje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl

padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti

to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes,

vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo

atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momen-

jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas

tu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos

asmenybės dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina savyje

padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją

didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoter-

žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant

apijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad

ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai

žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidin-

procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į

ius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus

save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruk-

problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines

tyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti

esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozici-

emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę,

jos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės

suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba

lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam

nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės

tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus

dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psi-

sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į

choterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų

būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės

neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas

jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina

į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus ein-

identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas

amuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo

ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos tal-

variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos

pina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinau-

prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su

doti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine

pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuo-

dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias

jami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės

jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reika-

20 • Artur Magazine •


lingus problemų sprendimo variantus.

da atskleisti gilumines esamos situacijos

Pasakos padeda atskleisti gilumines esa-

prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo

mos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš

pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant

dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka,

ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje

apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės

aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi,

lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai pro-

kados, konstruktyviai keičiančios požiūrį į

cesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko

būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emo-

pradės keistis požiūris į save, aplinkinį

cijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti

pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios,

vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją,

konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį.

stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima

Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas,

apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas

padidina savikontrolės jausmą, vystyti

asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

CITATA

vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo

variantus.

Pasakos

pade-

• Artur Magazine • 21


KONTEKSTO APŽVALGA

Paaiškinimas

22 • Artur Magazine •


FOTOGRAFAS FOTOGRAFAS FOTOGRAFAS FOTOGRAFAS FOTOGRAFAS FOTOGRAFAS

• Artur Magazine • 23


24 • Artur Magazine •


Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

• Artur Magazine • 25


26 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 27


Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

28 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 29


30 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 31


32 • Artur Magazine •


Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).

• Artur Magazine • 33


34 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 35


BAIGIAMĄJĮ DARBĄ SUDARANTYS DARBAI

Paaiškinimas

36 • Artur Magazine •


APŠVIETIMAS KŪNO KALBA APRANGA ĮKVĖPIMAS IR T.T

• Artur Magazine • 37


38 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 39


40 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 41


42 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 43


APRANGA Citata arba dar kažkas.

J

au ankstyvojoje vaikystėje

kas vyksta ne taip (Kunigytė-Arlauskienė,

pasakas būtų tinkama skaityti vaikams, kad

vaikams patinka klausy-

2005).

nesukeltume per didelių pergyvenimų ar

tis pasakojimų, ypač tokių,

Pasakos sekamos tam, kad pabūtume su

baimių. Į šį klausimą taikliai atsako vaikų

kuriuose

vaizdinga

vaiku, parodytume jam dėmesį. Pasakos

literatūros tyrėjas R. Skunčikas: „Ryškūs

kalba, kartojamos juokingos, ritmiškos fra-

sekimas ar skaitymas yra pats geriausias

literatūros, estetikos, psichologijos mokslų

zės ir įpinamos dainos. Dauguma suaugu-

laikas, skiriamas tik vaikui. Praktika ir

pasiekimai, pagaliau dinamiška paties vaiko

siųjų, nė patys to nesuvokdami, sekdami

tyrimai rodo, jog su vaiku kasdien reikia

asmenybės struktūros evoliucija gerokai

pasakas, padeda vaikams išmokti kalbėti.

pabendrauti akis į akį bent 15 minučių. Ne

pakeitė požiūrį į meninio kūrinio suvokimo

Tikriausiai ne vienas esame pastebėję, kad

pjaustant bulves, ne šluojant, o atsidėjus:

galimybes (Kunigytė-Arlauskienė, 2005).

mažiesiems patinka daug kartų klausytis to

žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasa-

Dabar drąsiai keliama mintis, jog vaikų lite-

paties pasakojimo. Nors kartais atrodo, kad

kas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas

ratūrą, kaip ir pasaką, reikėtų laikyti ne tik

mažylis net nesiklauso, ar jam nebeįdomi

lavintųsi - ir socialiai, ir emociškai. Pasakų

mokymo ir ugdymo proceso priedu, o kūry-

ta pati, jau daugelį vakarų klausyta istorija,

skaitymas ir jų kūrimas kartu su vaiku užti-

ba, kuri matuojama bendraisiais estetikos

tačiau, jeigu suaugęs tik bando „sutrumpin-

krina gerą ir efektyvų laiko praleidimą kartu

kriterijais. Nesileisdamas į platesnius šios

ti“ pasaką, ar pakreipti siužetą kita linkme

(Meslinienė, 2009).

problemos svarstymus, noriu pažymėti, kad

– jis tuojau pat susilaukia pastabų, kad kaž-

Tačiau iki šių dienų diskutuojama, kokias

kūrinio vertę nusako ne deklaratyvus dida

44 • Artur Magazine •

yra


KŪNO KALBA au ankstyvojoje vaikystėje vaikams patinka

Pasakos sekamos tam, kad pabūtume su

baimių. Į šį klausimą taikliai atsako vaikų

klausytis pasakojimų, ypač tokių, kuriuose

vaiku, parodytume jam dėmesį. Pasakos

literatūros tyrėjas R. Skunčikas: „Ryškūs

yra vaizdinga kalba, kartojamos juokin-

sekimas ar skaitymas yra pats geriausias

literatūros, estetikos, psichologijos mokslų

gos, ritmiškos frazės ir įpinamos dainos.

laikas, skiriamas tik vaikui. Praktika ir

pasiekimai, pagaliau dinamiška paties vaiko

Dauguma suaugusiųjų, nė patys to nesu-

tyrimai rodo, jog su vaiku kasdien reikia

asmenybės struktūros evoliucija gerokai

vokdami, sekdami pasakas, padeda vaikams

pabendrauti akis į akį bent 15 minučių. Ne

pakeitė požiūrį į meninio kūrinio suvokimo

išmokti kalbėti. Tikriausiai ne vienas esame

pjaustant bulves, ne šluojant, o atsidėjus:

galimybes (Kunigytė-Arlauskienė, 2005).

pastebėję, kad mažiesiems patinka daug

žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasa-

Dabar drąsiai keliama mintis, jog vaikų lite-

kartų klausytis to paties pasakojimo. Nors

kas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad vaikas

ratūrą, kaip ir pasaką, reikėtų laikyti ne tik

kartais atrodo, kad mažylis net nesiklauso,

lavintųsi - ir socialiai, ir emociškai. Pasakų

mokymo ir ugdymo proceso priedu, o kūry-

ar jam nebeįdomi ta pati, jau daugelį vakarų

skaitymas ir jų kūrimas kartu su vaiku užti-

ba, kuri matuojama bendraisiais estetikos

klausyta istorija, tačiau, jeigu suaugęs tik

krina gerą ir efektyvų laiko praleidimą kartu

kriterijais. Nesileisdamas į platesnius šios

bando „sutrumpinti“ pasaką, ar pakreipti

(Meslinienė, 2009).

problemos svarstymus, noriu pažymėti, kad

siužetą kita linkme – jis tuojau pat susi-

Tačiau iki šių dienų diskutuojama, kokias

kūrinio vertę nusako ne deklaratyvus dida

laukia pastabų, kad kažkas vyksta ne taip

pasakas būtų tinkama skaityti vaikams, kad

(Kunigytė-Arlauskienė, 2005).

nesukeltume per didelių pergyvenimų ar

• Artur Magazine • 45


46 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 47


fotografas


MADA KAIP SOCIALINIS VISUOMENĖS ATSPINDYS Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus,

galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas

kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka

padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti

laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes,

vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo

atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momen-

jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas

tu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus. Pasakos

asmenybės dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina savyje

padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją

didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoter-

žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su pasaka, apmąstant

apijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad

ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai

žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidin-

procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į

ius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus

save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruk-

problemų sprendimo variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines

tyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti

esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozici-

emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę,

jos. Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės

suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba

lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam

nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės

tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus

dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psi-

sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į

choterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų

būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės

neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas

jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia stresą ir izoliaciją, stiprina

į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus ein-

identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas

amuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo

ar užmirštas asmenybės dalis (Miežienė, 2012).Taigi, pasakos talpina

variantus. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos

savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psi-

prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos. Susidūrus su

choterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad

pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuo-

žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius

jami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės

konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reika

keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės

• Artur Magazine • 49


50 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 51


52 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 53


54 • Artur Magazine •


• Artur Magazine • 55



DIPLO