Issuu on Google+

Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Gruodis ‘12

#89

MEDŽIOKLĖS SEZONAS ATIDARYTAS Profesinės laimės medžioklė Atsargiai! Sesija tyko Reklamos spąstai Interviu su „Karma“ Grobuonys (ligos)


Tema

Sveikas, mielas eskime! Atėjo tas metų laikas, kai tenka užsidėti ant galvos šiltą meškinę kepurę, užsiauti storus žieminius paršiukus ant kojų, apsivynioti šiltą lapę aplink kaklą. Oi, užmiršau ir zuikio letenėles ant rankyčių.. Ech, vis tiek šalta, ar ne? Nenusimink taip, ateis dar ir sesija! Kaip „tėškia“ Merfio gniūžtė tau į veidą - bus dar blogiau. Bet neverta krimstis, nes į pagalbą skuba „Njuspeipis“. Padėsime neįkliūti į sesijos pinkles, papasakosime, kaip apsiginti nuo piktųjų ligų. Vos nepamiršome - Kalėdos. Parekomenduosime, kaip apsisaugoti nuo reklamos spąstų ir kaip išsirinkti tinkamą Kalėdinę dovaną savo brangiausiems. Žurnale pateikta informacija nepakenkė nė vienam gyvūnui.*

„DIDIEJI LŪKESČIAI“ - KALĖDOS

Redakcijos žodis

02

G. ROLIČIŪTĖ

R. TENYS

Nors studentavimo laikotarpis stereotipiškai siejamas su linksmybėmis ir nerūpestingu laiko leidimu, apklausus 50 studentų paaiškėjo, jog dauguma jų širdies gilumoje Kalėdoms tikisi anaiptol ne linksmybių. Lyčių skirtumai Pažaiskime žaidimą. Užduotis – atskirti, kuris atsakymas studento Petriuko, kuris – studentės Marytės. Vienas studentas pareiškė, jog jo Kalėdų lūkestis: „Sulaukti sniego, kad nebūtų pasaulio pabaigos, taip pat gero „tūso“, daug dovanų, pinigų ir sekso“, kitas: „Jaukumo, ramybės, buvimo su šeima, geros ir pakilios nuotaikos, rimties. “ Ar kyla sunkumų? Vis dėlto nereikia būti ir per daug išprususiam, kad atskirtumėte tipinį vaikino atsakymą nuo merginos. Lyčių mąstymo skirtumai gana akivaizdūs ir tradicinių švenčių tematika. Vaikinai, kaip įprasta, labiau konkretesni ir daiktiški. Merginoms labiau rūpi šeima, sentimentai, vidinė harmonija bei tarpusavio santykiai. Panašu, kad užduoties sprendimas yra aiškus. Ne vien lempučių šventė Nors Kalėdos – religinė šventė, kuria krikšioniškasis pasaulis pamini Jėzaus gimimą, tik 2% studentų ją susiejo su religija, tikėjimu bei šių veiksnių svarba jiems patiems: „ (Tikiuosi) Ramybės, darnos, šilto jaukumo ir apkabinimo. Stipresnio supratimo, jog Kalėdos tai ne tik banalių dovanėlių ir lempučių šventė“. Šiltos, linksmos Kalėdos Vaikučiams Kalėdos – dovanų metas. Namų šeimininkėms – sunkaus triūso laikotarpis, o daugeliui iš 50-ties apklaustųjų studentų – begalinių vilčių metas, neakcentuojant studijų, darbo ir materialių dalykų. Tai susitelkimas į vertybes, papročius, amžinus dalykus. Nei vienas apklaustasis konkrečiai neįvardijo, kokios materialios dovanos arba paslaugos, kurią kiti suteiktų jis tikisi. Daugeliui rūpėjo tai, kiek jie patys šilumos, meilės ir džiaugsmo suteiks savo mylimiesiems bei šeimos nariams. Vienas išsamiausių atsakymų į apklausos klausimą, atskleidęs šį faktą, skambėjo taip: „Kalėdos – laukiamiausia mano metų šventė. Yra nepaprasta, kai uždegi lemputes ant eglutės, išsiverdi kvapnios Kalėdinės arbatos, kurios aromatas susimaišo su ką tik iškeptų sausainių, klausaisi Kalėdinio džiazo ir stebi krentančius sniego kąsnius ant

NJUSPEIPIS

palangės. Iš Kalėdų nesitikiu nieko, tačiau tikiuosi iš savęs, kad ateinančias naujas šventes priimsiu išmintingiau nei praeitais metais, sugebėsiu atiduoti daugiau šilumos mane supantiems žmonėms nei praėjusių švenčių metu. Tikiuosi, kad Kalėdų šventė many prabudins dar gilesnius jausmus ir patirtis.“ To ir (vietą Jūsų norui __________________________) linkime mūsų mielam skaitytojui artėjančių Šv. Kalėdų proga!


Tema

Tylus niurzgėjimas problemos nesprendžia Tenka pripažinti, kad nepatenkintų savo studijų programa būna daug studentų (neoficialių tyrimų duomenimis kai kuriose kryptyse net iki 60 proc.), tačiau pasiryžusių keisti studijų kryptį būna tik nežymi mažuma. Pagalvokite apie savo grupės draugus, kurie perstojo kitur, ar naujokus, kurie atėjo vėliau - tokių galėsite įvardyti tik vienetus. Ar lietuviams tai įprasta taktika sukandus dantis kentėti iki galo, ar dar labiau įprastas metodas turint visai neblogas sąlygas niurzgėti dėl visko ir net nesistengti ką nors pakeisti? Niurzgliams, kurie viskuo skundžiasi, bet nenori nieko keisti, padėti negali niekas. Norėtume pakalbėti apie tuos, kurie tikrai jaučiasi padarę klaidą būdami studentai. Žinoma, esminis momentas visur yra finansai. Nuo studijų programos keitimo dažną atbaido žinių trūkumas, kaip veikia studijų finansavimo sistema ir baimė, kad pakeitus studijų programą teks paskatinti savo ar tėvų tūkstančių emigraciją iš kišenės. Iš tiesų, studijų kryptį ar pobūdį įmanoma pakeisti neišleidus nė cento, jei studijuoji valstybės finansuojamoje vietoje. Svarbiausia - suvokti savo norus laiku Pirmas esminis studijų programos keitimo neprarandant valstybės finansavimo principas toks: susivokti, ko nori, kuo anksčiau. Baigęs vieną semestrą savo „klaidingai pasirinktos“ studijų programos turi šansą su ja atsisveikinti visiems laikams ir bėgti į naują – svarbu, kad neturėtum jokių skolų, o kad tai pasiektum, dar teks pasimokyti nekenčiamą dalyką. Jei per vieną semestrą nesupratai, ar tau tikrai patinka mokomasi specialybė, svarbu stebėti, kad neįpusėtum savo studijų programos. Nepabaigęs pusės, dar turi šansą išlaikęs paskutinio semestro egzaminus perbėgti kitur ir negrąžinti valstybei pinigų. Jei pavėlavai – teks grąžinti pusę valstybės tavo labui išleistos sumos. Galų gale, ar verta mesti darbą pusę jo jau atlikus? Dar vienas aspektas, šmėžuojantis teisės aktuose yra studijų programos kaina. Jei sumanysi savo mažiau finansiškai įvertintas studijas iškeisti į brangiau įkainotą kryptį, tau teks padengti skirtumą iš savo kišenės. Čia detaliai išnagrinėti visų sistemos kazusų nepavyks, todėl pasiūlytime plačiau pasidomėti visų pirma internete, po to - savo aukštosios mokyklos dekanate. Ten dirba ne žvėrys, o darbuotojai, kurie gauna algą užtai, kad padeda tau, studente. Baimė klausti yra tavo vidinis stabdis. Čia kol kas nėra reikalo kaltinti sistemą.

A. MUSNECKIS A. ŽILINSKAS

PROFESINĖS LAIMĖS MEDŽIOKLĖ

Sudėtingas filosofinis klausimas, kokią profesiją pasirinkti, ko gero, aplanko kiekvieną studentą. Taip atsitinka ypač prieš egzaminus ar sesijos metu. Atrodo, kad mokaisi kažkokias nesąmones, kurios visiškai neįdomios ir gyvenime tau jų vargu ar kada prireiks. Tada imi galvoti: kas, jei būčiau stojęs ne čia, o kur nors kitur? Štai draugas įstojo į panašią specialybę kitame universitete ir vargo nemato, siaučia po barus per dienas, o aš sėdžiu ir sėdžiu prie knygų. Gal neteisingai pasirinkau? Galų gale juk savo pasirinkimų lape greičiausiai surašei šešioliką galimų pasirinkimų nuo medicinos iki santechnikos. Tačiau kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad variantą „B“ ar „C“ reikėjo rašyti vietoje „A“ varianto. Šiame straipsnyje pabandysime duoti keletą praktiškų patarimų ir šiek tiek morališkai palaikyti žmones, kurie yra pasiklydę savo profesiniuose siekiuose.

Devyndarbių laikai baigėsi? Iki 2009 metų studentai galėjo vienu metu nemokamai studijuoti dviejose aukštosiose mokyklose. Žmonės turėjo realų šansą nemokamai pabandyti keletą krypčių. Dabar įstatymai palieka studentui tik vieną krepšelį vienai studijų programai. Daugumai žmonių iš tikro to visiškai užtenka ir negalime kaltinti savo neturtingos valstybės tokiu posūkiu. Galbūt taip bandoma apsaugoti jaunąją kartą nuo persimokymo ir dėl to kylančių psichinės ir fizinės sveikatos problemų.

Psichologiniai „man nepatinka mano studijos“ problemos aspektai Prieš egzaminą bandant sukišti į galvą krūvą padrikos informacijos staiga itin įdomūs pasidaro kiti dalykai, visiškai nesusiję su tavo studijomis. Pavyzdžiui, istorija niekada taip nedomina, kaip besirengiant kokiam nors medicinos egzaminui. Taip pat ima dominti ir politika, ekonomika, architektūra – viskas, tik ne medicina. Skaitau internete straipsnius, galvoju prielaidas, netgi „gūglinu“ neaiškius terminus, o pasąmonėje kirba mintis „žmogau, tu tikrai studijuoji ne tą dalyką“. Tačiau čia yra tam tikras smegenų gynimosi mechanizmas: smegenys priešinasi krūvai informacijos, kurią turi suvirškinti prievarta. Gali būti, kad perstojus į istoriją, staiga pasidarys bloga nuo visų cezarių ir liudvikų ir labai pradės dominti infarktai bei insultai. Dar vienas dalykas, kurį reikia sau priminti, yra tas, kad visur reikia mokytis, norint rezultatų. Kartais neblogai sau prisipažinti, kad esi tiesiog tinginys, ir tau nepatiks niekas, kur turi įdėti šiek tiek darbo.

NJUSPEIPIS

03


PSICHOLOGIJA- VERSLININKŲ „GINKLAS” PIRKĖJAMS MEDŽIOTI

Tema

Reklamoje žolė visada

žalesnė G. MENKEVIČIŪTĖ D. MIZEIKIS

Gyvename tokiu laikmečiu, kai prekių ir paslaugų gausa itin didelė. Dažnai žmonės net nežino, iš ko rinktis. Verslininkų konkurencinėje kovoje tokie „Nežiniukai“ tampa potencialiais medžioklės objektais. Reklamose naudojami psichologiniai triukai „įlenda“ į jų sąmonę ir „prifarširuoja“ galvas bereikalingais poreikiais taip „pagamindami“ verslininkams pavaldžių besaikių vartotojų minią. Vardan to, kad taptumėte ne taip lengvai sugaunamais grobiais, noriu jus supažindinti su šešiomis psichologinėmis gudrybėmis, kurias panaudoję verslininkai gali džiaugtis medžioklės laimikiais – reklamos „aukomis“, nešančiomis milžinišką kapitalą.

ĮTAIGA

Kaip teigia B. Čereška knygoje „Reklama: teorija ir praktika“, įtaiga – tai tiesioginis neargumentuotas žmogaus poveikis kitam žmogui ar žmonių grupei. Įtaigos būdu perduodama informacija paremta ne įrodymais, o autoritetingais šaltiniais, todėl žmonės tokią informaciją linkę priimti nekritiškai. Anot psichologų, įtaiga gali būti pirminė, sukelta staigių įspūdžių ar išgyvenimų, kuomet žmogus nekritikuodamas sutinka su skleidžiamos informacijos teiginiais, arba prestižinė, kai žmogaus nuomonė kinta paveikta iš autoritetingų šaltinių gautos informacijos. Abu šie įtaigos būdai plačiai naudojami reklamos versle.

MĖGDŽIOJIMAS

Mėgdžiojimu vadinamas žmonių polinkis sekti kitų, juos sužavėjusių žmonių pavyzdžiu: perimti aprangos stilių, mitybos įpročius, elgesio manieras ir t.t. Tuo naudodamiesi reklamos verslo atstovai manipuliuoja žmogaus svajonėmis ir „priverčia“ patikėti, kad pasinaudojus viena ar kita preke ar paslauga jis taps panašus į sektiną pavyzdį.

UŽRAKTAS (SUSIŽAVĖJIMAS)

Anot B. Čereškos užkratas (susižavėjimas) – tai nesąmoningas tam tikros psichinės būsenos individo polinkis perimti kitų žmonių elgseną, sekti jų pavyzdžiu, paklusti jiems. Tokia žmogaus būsena atsiranda spontaniškai. Užkratas pasireiškia tuomet, kai prekybininkai pasiūlo žemą kainą arba kai kokią nors prekę ar paslaugą įsigyja daug žmonių. Tai tarsi nenoras išsiskirti iš kitų, vadinamasis „bandos jausmas“: „jie perka, o gal ir man reikia įsigyti, juk tokia gera kaina...“. Susižavėjimas sparčiai plinta dideliuose žmonių sambūriuose, ypač jaunimo, kurį paveikti itin lengva. Puikus užkrato pavyzdys: prieš prasidedant krepšinio varžyboms, prekyba sirgaliams skirta atributika.

APIBENDRINANT

Reklamos verslo atstovai įtikinėjimo metodą naudoja itin dažnai. Tai toks būdas, kuomet potencialiam pirkėjui pateikiama daug papildomos ir svarbios informacijos. Mėgstama reklamuojamas prekes ar paslaugas palyginti su analogiškomis, savąją išaukštinant, o konkurentų, nepažeidžiant įstatymų, sumenkinant. Įtikinėjimo metodu siekiama išgauti sąmoningą žmogaus apsisprendimą. Kad reklama, kurioje naudojamas įtikinėjimo metodas pritrauktų kuo daugiau pirkėjų ir nurungtų konkurentus, joje reikia pateikti vieną ar kelis pasiūlymus, kurie būtų ne tik unikalūs, tačiau ir originaliai ir argumentuotai paruošti.

ĮVAIZDIS

Pasak B. Čereškos, „įvaizdis – tai emocinis prekės ar paslaugos suvokimas“. Labiausiai įvaizdį lemiantys veiksniai: prestižas ir socialinis-psichologinis supratimas. Versle įvaizdis labai svarbus, jį formuoja tiek prekių ar paslaugų kokybė, tiek vartotojų atsiliepimai, tiek įmonės personalo elgesys su klientais ir begalė kitų veiksnių. Šie įvaizdį lemiantys elementai dažnai pabrėžiami reklamose, siekiant ne tik išlaikyti esamus, bet ir pritraukti naujus vartotojus.

STEREOTIPAI

Knygoje „Reklama: teorija ir praktika“ teigiama, kad stereotipas – visuomenės sąmonėje funkcionuojantis supaprastintas, schematizuotas, emociškai nuspalvintas kokio nors objekto vaizdinys. Reklamose tokie vaizdiniai naudojami nuolat, žmogui sudarant sąlygas nemąstyti. Stereotipai puikiai veikia žmogaus suvokimą: jis girdi, jaučia ir mato tai, ko nori jis pats. B. Čereškos teigimu, stereotipas yra tiesioginė tikėjimų ir vertybių raiška, o reklamoje dažnai išreiškiamos svarbios, tačiau paslėptos visuomenės vertybės bei tikėjimai, kurie kuria žmonių pasitikėjimą viena ar kita reklama.

Reklama, pasak D. Jokūbausko tampa – įmonės ateities investicija. O jei jau verslininkas investavo, tai visais būdais sieks, kad reklamai skirti pinigai atneštų „dešimteriopą“ pelną. Reklamos kuriamos taip, kad manipuliuotų pirkėjų psichologija, „įlįstų“ į jų sąmonę, mintis, sužadintų įvairias emocijas, kurios išprovokuoja, dažnai net nepagrįstą poreikį pirkti. Tikiuosi, kad susipažinę su šiais, dažnai reklamose naudojamais psichologiniais triukais, prieš perkant pagalvosite, ar tai tikrai reikalinga, ar buvote verslininkų sumedžioti, panaudojus psichologiją kaip „ginklą“.

04

NJUSPEIPIS


Tema

MOKYKLOJE NEMOKO 2012 metų spalį atlikau apklausą, kurios metu buvo surinkta informacija apie mokymą, mokymosi būdus ir problemas. Taip pat buvo apklausti sveikatos mokslų specialistai ir Kauno miesto moksleiviai bei studentai. Aptariant rezultatus, darosi akivaizdu, jog mokiniams mokykloje trūksta informacijos apie efektyvesnio mokymosi būdus. Dauguma apklaustųjų, (net 86,7 procentai) pritarė teiginiui, jog jiems būtų aktuali informacija apie efektyvesnio mokymosi būdus. 56,7 procentai respondentų teigė neturintys savo mokymosi sistemos. Net 90 procentų teigė, kad mokymosi sistema jiems yra reikalinga. DVYLIKA PATARIMŲ KAIP MOKYTIS Kanadietis dėstytojas, Graghamas Bestas, dėstęs daugiau nei 30 metų, tiki, jog beveik kiekvienas studentas gali gauti geriausius rezultatus, jei vadovausis tam tikrais principais. G. Bestas dvylikoje vaizdo įrašų pristato dvyliką patarimų, kuriuos jis norėtų, kad žinotų kiekvienas studentas. Dėstytojas pataria: #1 PASIRUOŠKITE APLINKĄ Atsikratykite visų dalykų, kurie blaško dėmesį: išjunkite televizorių, muziką, telefoną ir paskirkite laiką mokymuisi. #2 IŠNAUDOKITE LAIKĄ. Važiuojant autobusu, laukiant draugo, visada naudinga turėti kelis lapus medžiagos, kurią reikia išmokti. Taip pat galima pasidaryti mokymosi korteles arba audio įrašą su įgarsinta mokomąja medžiaga. #3 SUSITVARKYKITE Savo konspektus ir kitą mokymuisi skirtą medžiagą tvarkingai laikykite atskiruose segtuvuose. #4 IŠMOKITE TEISINGAI SKAITYTI Jei yra galimybė, lankykite greitojo skaitymo kursus, jei ne, išbandykite greitojo skaitymo būdą. Kad greičiau suprastumėte ilgą tekstą ir nereikėtų skaityti viso knygos skyriaus iš karto, nuo pradžios iki galo, daug efektyviau yra perskaityti pirmąją teksto pastraipą ir paskutinę, tada perskaityti dėstymo pastraipų pirmuosius ir paskutinius sakinius. Taip iš karto suvoksite teksto esmę, susidarysite bendrą vaizdą ir greičiau atsakysite į Jums rūpimus klausimus. #5 PLANUOKITE SAVO LAIKĄ Įsigykite darbo kalendorių arba savo telefone ar kompiuteryje pasižymėkite darbus, kuriuos turite atlikti per savaitę, atsiskaitymų datas ir renginius, kuriuose žadate dalyvauti.

SESIJA- GERESNIO PAŽYMIO MEDŽIOKLĖS LAIKOTARPIS

#7 RAŠYKITE TVARKINGAI Ne tik dėstytojui bus lengviau skaityti Jūsų darbą, bet ir Jums pačiam bus maloniau mokytis skaitant tvarkingai parašytus konspektus.

Prasidėjus egzaminų sesijai ne tik pirmakursiai, bet jau kelintus metus besimokantys studentai susiduria su dažna problema – nemokėjimu mokytis. Atlikus analitinį tyrimą tarp 60 studentų bei moksleivių paaiškėjo, jog retas kuris turi savo mokymosi sistemą, ar yra girdėjęs apie efektyvesnio mokymosi būdus. Apklaustieji teigė, jog mokykloje jiems nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie tai, kaip mokytis, o ne ką mokytis.

#8 KLAUSKITE Jei jums kas nors neaišku, nebijokite klausti. Mokytojai ir dėstytojai visada noriai atsakys į Jūsų klausimus. Juk jie pasirinko šį darbą, nes jiems patinka mokyti! #9 PADĖKITE KITIEMS Aiškindami kitiems ir patys geriau suprasite medžiagą, kurią mokotės. #10 PATYS TIKRINKITE SAVO ŽINIAS Pasidomėkite gal yra praeitų metų egzaminų užduotys internete ir atlikite jas.

#9 PADĖKITE KITIEMS Aiškindami kitiems ir patys geriau suprasite medžiagą, kurią mokotės.

#10 PATYS TIKRINKITE SAVO ŽINIAS Pasidomėkite gal yra praeitų metų egzaminų užduotys internete ir atlikite jas. #11 PADARYKITE DAUGIAU NEGU JŪSŲ PRAŠO Pavyzdžiui, jei jūs visiškai nesuprantate, ką rašo jūsų filosofijos vadovėlyje, paieškokite filosofijos knygos skirtos vaikams ir perskaitykite ją. Joje tie patys sudėtingi dalykai bus paaiškinti paprastesniais žodžiais. #12 NAUDOKITĖS TUO, KĄ IŠMOKSTATE Apgalvokite tai, ką išmokote. Pagalvokite kaip tuos dalykus kuriuos išmokote, galėtumėte pritaikyti savo gyvenime.

PABAIGAI Labai svarbu mokėti mokytis, nes tik taip galime pasiekti tikrai gerus rezultatus. Išmokus tinkamai mokytis tapsime sėkmingesniais bei laimingesniais žmonėmis. Anot socialinės darbuotojos ir dėstytojos I. G., besimokančiam yra labai svarbus aplinkinių palaikymas. „Studentui reikia, kad močiutė juo didžiuotųsi, draugai padėtų, o netrukdytų mokytis, tėvai vertintų visus jo pasiekimus ir nesmerktų dėl blogų pažymių.“ sakė ji. Dėstytoja studentams pataria sesijos metu neleisti naktų prie knygų, o bendrauti su artimaisiais, eiti pasivaikščioti su draugais, klausytis muzikos, sportuoti. Tai yra, laikytis darbo ir poilsio rėžimo, o per egzaminus pasitikėti savimi. N. LUKOŠIŪTĖ A. ŽILINSKAS REKLAMA „Njuspeipį“ internete „veža“:

#6 ĮDĖMIAI KLAUSYKITE IR KONSPEKTUOKITE

NJUSPEIPIS

05


„DOVANOTI MALONIAU NEGU GAUTI“. ĮDOMU, KODĖL?

Tema G. VASILIŪNAITĖ A. ŽILINSKAS

Kiekvienais metais, praėjus Mirusiųjų dienos pilkumui, prekybininkai mus užpuola su dar vienu galvos skausmu – pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Vietoje niūrių kapinių žvakių, parduotuvės išsidabina kaip įmanoma šventiškiau ir primena tau, kad dar nesi nusipirkęs dovanų. Tuomet prasideda beprotiškas lakstymas po įvairias vietas, kurių tu šiaip niekada neaplankai, tačiau žinai, kad ten turi būti kažkas tobulo. Deja, dauguma taip ir nesuranda to, ko ieškojo ir po to stengiasi nepastebėti tos nuoširdžiai dirbtinės šypsenos, kurią dovanos gavėjas bando jums parodyti. Šiame straipsnyje tu sužinosi, ką geriau išbraukti iš bet kokio dovanų sąrašo. Visam laikui. Tuščias foto albumas „Linksmoms mintims užrašyti!“ Super! Galbūt tuomet pradėkime dovanoti ir kitus nuostabiai tuščius daiktus? Pavyzdžiui, tuščia atvirutė „kad galėtum pasirašyti sveikinimą, kurio labai nori“? Arba tuščias DVD diskas, „kad galėtum įsirašyti filmą, kurį taip norėjai pamatyti“? Na, galbūt pridėkim ir tuščią dovanų dėžutę, „kad galėtum įsidėti ten dovaną, kurios taip norėjai“? Ir gal dar dovanų popierių, kad žmogus galėtų susivynioti viską taip, kaip nuolat įsivaizdavo?

Pinigai Niekada, niekada, niekada ir dar kartą niekada nedovanok pinigų. Niekada. Žinoma, žmogus, apie kurį tu galvoji yra praktiškas – jis geriau pataupys išsvajotam televizoriui arba kelionei į Havajus. Pinigai nėra išeitis. Niekas labiau nesako „aš tavęs visiškai nepažįstu“ negu litai vokelyje. Net jeigu ir vokelis labai spalvotas ir kvepiantis rožėmis, pinigų vis tiek nereikia dovanoti. Vokai skirti vienam tikslui – laiškams ir atvirukams siųsti. Na, o jeigu žmogus yra užsispyręs ir nori, kad tu taip pat būtum praktiškas, tai geriau padovanok jam kelionės bilietus į Havajus. P.S. Prie šio punkto dar pridėk ir dovanų čekius. Jie galbūt ir parodo, kad tu pažįsti žmogų (juk žinojai, kad jam patiks apsipirkinėti „Elektromarkt“), tačiau aiškiai pasako: „Aš esu labiau tingus nei nuobodus“ arba „Man tu nepakankamai rūpi, kad sugalvočiau, ką geresnio tau galėčiau padovanoti“.

Angeliuko statulėlė Arba drambliuko. Arba varlytės. Arba delfino. Nežinia, kas nusprendė, kad statulėlės yra tobula dovana, tinkanti bet kuriam! Nebent puikiai žinai, kad žmogus, kuris gaus tokią dovaną turi kambary pasislėpęs (arba atvirai didžiuojasi) milžinišką kolekciją statulėlių ir negali užsičiaupti apie savo aistrą šiam hobiui. Tik tuomet gali dovanoti kažką panašaus. O jeigu ne, tai nustok! Niekam nereikia tų „mielų dalykėlių“, ypač per šventę.

Gyvūnai Tai yra taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas. Kaip jaustumeisi, jeigu vieną dieną ant tavo namų slenksčio pasirodytų draugas su mažyčiu kūdikėliu ir sakytų: „Prašau, dovanoju. Juk jis toks mielas! O tu juk sakei, kad nori vaikų!“ Tą patį daro kiekvienas genijus, kuris užkrauna šuniuką, kačiuką ar žiurkėniuką ant savo draugo pečių. Galbūt jis turėjo rimtą priežastį, kodėl tas triukšmą keliantis, dergiantis, visur paliekantis plaukus padarėlis dar neatsirado jo gyvenime?

Gėlės Kadangi nešnekame vien apie Kalėdų dovanas, pridėsime ir šitai. Gėlės nėra skirtos ypatingoms progoms. Jų nereikia dovanoti per gimtadienį, Kalėdas ar Valentino dieną (jeigu mes laikom tai švente). Vaikinai, nustokit su tom gėlėm! Per ypatingas progas reikia dovanoti deimantus, žiedus ir kitus smagius niekučius, tačiau, jeigu norit nustebinti (tiesiog, be progos), tuomet imkitės gėlių!

Paties padaryti drabužiai Nebent esi profesionalas šioje srityje, nedovanok „su meile padarytų“ megztukų, šalikėlių, kepurių, kojinių ir pirštinių. Mes dėkingi, kad tau taip rūpi, jog mes žiemą nesušaltume, tačiau dovanoti mezginius prilygsta gyvūnėlių dovanojimui – jie reikalauja tiek priežiūros, kiek maži vaikai. Kas gali pagalvoti, kad jie susitrauks skalbyklėje? Tuomet jau tenka drabužiais rengt katinus ir šunis. Be to, jie kartais (beveik visada) graužia, nebent tu naudoji aukščiausios rūšies siūlus. Bet dauguma nenaudoja, todėl neverta įdėti tiek darbo į drabužį, kurį po to nešios Reksas.

*“O kas blogai su maistu?“ (vert. iš kalbu-pilna-burna)

06

Maistas Tikriausiai dabar daug žmonių susirauks ir paklaus: „O kaf bwogaj su majftu?“* Viskas! Kodėl jūs manot, kad dovanoti maistą yra priimtina! Visų pirma, kada tu dovanoji dovanas? Kai ateini į šventę. Kokioje šventėje nebūna maisto? Jokioje. O jeigu tu atėjai į šventę, kurioje nėra, ko valgyti, tai ką tu ten vis dar darai?! Nustok. Per šventes žmonės išleidžia daug pinigų, bet tai nepriveda jų prie bado.

NJUSPEIPIS


Verta žinoti

VĖLAVIMAS

A. KRASAUSKAS D. MIZEIKIS

Ar dažnai vėluojate? Ar dažnai pykstate ant savęs, tik dėl to, kad pavėlavote į jums svarbų renginį? Ar dažnai tiesiog atidėliojate iki paskutinės sekundės, kad jau yra per vėlu ir nieko negalite pakeisti? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte „TAIP“, tuomet šis straipsnis tikrai jums. Pasinaudodami žiniomis iš David McRaney knygos „You are not so smart“, mes padėsime jums žengti žingsnį į gražesnį rytojų. Pradėdami analizuoti savo veiksmų pasekmes, pastebėsite, kad kiekvienas jūsų vėlavimas veda, prie vis didesnės ir didesnės nežinių prarajos. Tarsi norėdami efektyviai išnaudoti save, turite pažvelgti į save per kritišką prizmę, sukurti tarsi naują pasaulio pažinimo modelį, kuris jums leistu būti atviru iššūkiams. Geroji žinia yra ta, kad tas modelis jau yra sukurtas, ir jis pakankamai universalus. Pagal šį elgesio modelį: • Ryte yra svarbu susirašyti dienos darbus (reikalinga išsiskirti kiek laiko truks darbas, tuomet pasieksite patį aukščiausia efektyvumą, nes galėsite sekti savo progresą ir išsivesti statistinį darbų laiką), susitvarkyti savo namų fragmentą (kambario sutvarkymas, šiukšlių išsinešimas, šuns pavedžiojimas, bendros finansų apskaitos sudarymas, lovos paklojimas,...). • Pietūs turi būti taip pat suplanuoti: geriau žinote savo suplanuotos darbo pertraukos tikslų laiką ir trukmę, tuo labiau jūsų organizmas prisitaiko prie jo, ir jūs neišalkstate darbe ir dėl to nekrenta jūsų darbingumas. • Svarbus dalykas yra sportas. Jeigu norite turėti daug laiko, turite mokėti jį efektyviai išnaudoti. Tai lengvai pasiekiama, į savo dieninę rutiną įterpiant mankštą. • Ar pastebėjote, kaip dažnai darbe trukdo aplinkinių pašnekesiai? Tam yra labai paprastas sprendimas - naudokite ausines. Patartina klausyti muzikinius kūrinius be žodžių, jei dirbate logikos reikalaujantį darbą ir ritminius (Drum and bass) kūrinius, jei darbas yra fizinis. Atsipalaidavimui galite paklausyti meditacinius kūrinius: jie padės vėl sukaupti jėgas naujam darbui. • Dažnas žmogus sunkiai pradeda naują darbą ir vėluoja jį pristatyti tik dėl to, kad jis atrodo per didelis. Tai galima lengvai išspręsti pasitelkiant metodą „Skaldyk ir valdyk“. Tereikia, kiekvieną darbą suskaidyti į daug mažų darbelių (tobulame modelyje, kiekvienas darbas trunka iki 15 min), kuriuos galėtumėte atlikti greitai ir lengvai. Laikui bėgant išsivystys „Sniego gniūžtės“ efektas, kuris leis lengviau daryti darbus, tik dėl to, kad jau ir taip daug padarėte. Baigiant norėčiau pridurti, kad pradėjus naudoti sistemą, bus galima sekti jūsų progresą ir lengviau numatyti ateities veiksmų eigą, bei trukmę. Tai leis geriau planuoti laiką, ir darbų vėlavimas taps praeitimi.

NJUSPEIPIS

07


„KARMOS“ AKYS NAKTĮ UŽSIMERKIA

Interviu

A. ŽILINSKAS

Grupė dar jauna, bet ji jau nėra svetima lietuvių ausims. Gal galite plačiau papasakoti apie grupės susikūrimą? K. L.: Kai buvau 14-15 metų jau svajojau apie grupę. Paėmiau gitarą ir pradėjau kurti dainas. Įsivaizduodavau smuiko, būgnų partijas, taip pat daugiau žmonių grojančių kartu su manimi. Vos tik baigiau mokyklą iškart pradėjau rinkti žmones, ieškoti vietos pasirodyti ir taip įsikūrė grupė. Pirmieji mūsų koncertai buvo, kai mes apšildėme Andrių Mamontovą. Tuo metu mes dar buvome Kazimieras Likša ir grupė, o grupės „Karma“ pavadinimą mes įprasminome 2009 metų rudenį. Už kiekvieno pavadinimo slypi kažkokia istorija, kokia yra „Karmos“? K. L.: Galbūt tai buvo, kai tuo metu aš daug klausydavausi „Radiohead“ ir buvo tokia daina „Karma police“. Tas pavadinimas ir toptelėjo į galvą. Iš pradžių tai buvo tik žodis, kuris neturėjo jokios prasmės. Tik vėliau, kai pradėjau daugiau domėtis filosofijomis, religijomis, pamačiau, kad tai, ką bandau rašyti dainose, yra labai artima tai karmos koncepcijai - kad kiekvienas žmogus laiko gyvenimą savo rankose. Visai neseniai pristatėte savo debiutinį albumą, kurį originaliai papuošėte. Gal galite pats plačiau papasakoti apie tai ir kaip kilo tokia idėja? K. L.: Mes nenorėjome pasiduoti šiuolaikinėms tendencijoms, kad albumas yra tik laikmena dainoms. Po ilgų diskusijų kilo mintis pavaizduoti akį, kuri naktį užsimerkia. G. V.: Nusprendėme, kad albumas ne tik turiniu, bet ir forma turėtų kažkokią reikšmę - meno kūrinys. Priėjome prie tos idėjos, jog būtų labai įdomu, kad akis mirksėtų, nes niekas iki tol to nedarė. Tada kreipėmės į kompanktinių diskų „kepyklą“. Jie iš pradžių mus nuo tos idėjos atkalbinėjo. Sakė, kad tai bus labai brangu. Tada mes pradėjom ieškoti savų kelių, kaip tą galima padaryti. Apsistojome ties tuo, kad gavome albumo tiražą 500. Įsigijome specialaus pigmento, kurį maišėme su akriliniu laku. Kiekvienas viršelio akių kontūras yra nupieštas rankomis. Per dieną jis įsikrauna dienos šviesa ir naktį šviečia mėlynai. Ta akis tarsi užsimerkia – taip albumas įgauna tą savo pavadinimą. Viską patys lakavote? G. V.: Patys savo rankomis visas tas 500 akių. Ir kiek tai užtrūko?

08

A. ŽILINSKAS

Pirmąjį savo gyvavimo laikotarpį žengianti grupė „Karma“ dalinasi su savo klausytojais debiutiniu ir originaliu albumu „Užsimerksiu“. Kuo jis originalus? Kokią mintis slepiasi po dainų tekstais? Apie tai nusprendėme pakalbėti su grupės vokalistu Kazimieru Likša bei vadybininku Gediminu Volku.

NJUSPEIPIS

K. L: Tris ar keturias dienas. Kai tik turėdavom laisvo laiko, rinkomės pas Gediminą namuose. G. V.: Visus tuos nulakuotus albumus turėjom kažkur padėti, kad išdžiūtų. Visas mano kambarys, visos grindys, visi paviršiai buvo padengti tais albumais. Naktį, atsiguliau į lovą, išjungiau šviesą, apsiverčiau, o visos tos akys į mane žiūri. K. L: Rezultatas gavosi geresnis negu mes tikėjomės, nes jau galvojome atsisakyti tos idėjos dėl tų visų kliūčų, kad tai bus per daug sunku. Bet galiausiai, kai tą padarėme savo rankomis, tai suteikė papildomos vertės, kad prie kiekvieno albumo buvo prisidėta rankų darbu. Kaip vertinate patys savo debiutinį albumą, apie ką jis? K. L.: Tai yra užkonservuotas pirmas grupės gyvavimo laikotarpis. Tai nėra chaotiškas albumas, kai atrodo tu klausaisi vienos dainos, o kita jau iš kitos operos. Pagrindinė šio albumo žinutė - kiekvienas žmogus laiko savo gyvenimą savo rankose. Jis daro sprendimus, kurie priveda prie vieno ar kito rezultato. Albumo „Užsimerksiu“ pagrindinė žinutė su kuria mes einame - visuomet atsiranda kažkokių tai kliūčių, ar tai bus tam tikri žmonės, kurie sako, kad tu kažko negali, ar susidariusi situacija, kad tau yra sunku pasiekti, ko tu nori. Būtent, kad jų visada atsiranda. Tada tenka užsimerkti. Tu įsivaizduoji, kas nori būti. Tada tu užsidegi, pradedi tikėti tuo ir eini to pasiimti. Mes linkime, niekada neužsisklęsti savyje, nebijoti, bandyti. Nes kartais, kad suvoktum, kas tu esi, tu turi suvokti, kas nesi. G. V.: Ši žinutė turi pakankamai prasmės tame visame roko muzikos atspalvyje. Rokas niekada nebuvo apie kažkokį susitaikymą su esama padėtimi. Tai dažniausiai būdavo maišto garso takelis. „Užsimerksiu“ turi savyje tos roko energetikos. Mes nenorime susitaikyti su kažkuo, kas nepatinka, kas sako, kad reikėtų kažką daryti vienaip ar kitaip. Mes žinome, ką mes darome ir mes einame savo tikslo link. Kas formuoja jūsų dainų tekstus ir melodiją? K. L.: Aš pats kol kas visa tai darau. Aš kuriu žodžius ir melodijas. Tos dainos, kurias aš parašiau, yra tiesiog pamatas. Paskui ateinu į repeticiją ir mes kartu su grupe bandome įvairias aranžuotes, melodijas. Kiekvienas žmogus atneša savo indelį: aš pamatą, o visą kitą padarome kartu. Aš niekados neatnešu galutinio dainos varianto. Kazimierai, pats esat prijaučiantis budizmui. Ar tai turi kažkokios įtakos pačiai grupei? K. L.: Man patinka tas požiūris į gyvenimą: atsakingumas už savo veiksmus, suvokimas, kad tavo veiksmai turi kažkokį atsaką kitiems. Tai


dažniausiai žmogui neleidžia būti savanaudžiu, nes tu supranti, kad tavo veiksmai gali paliesti kitą žmogų. Aš įsivaizduoju, kad laisvė nėra ko tu nori, tai yra suvokimas, kad tu esi atsakingas ne tik už save, bet ir už aplinkinius. Noriu daugiau visuomeniško jausmo. Pas mus visuomenėje jo trūksta. G. V.: Aš manau, kad netgi labai to trūksta. Rinkimų rezultatai parodo nuotaikas, kuriomis gyvena didžioji dalis visuomenės. Gyvename susitaikymo nuotaikomis. Jie tikrai nenori nieko patys kurti. Aš kalbu ne apie meną, bet apskritai gyvenimą. Visi tarsi sėdi ir laukia, kol kažkas ateis, kažką duos, pakels minimalią algą galų gale. Nėra siekio kažką sukurti, pasiekti daugiau. Netgi ta minimali alga, tai yra juokinga. Ar tavo tikslas gyvenime yra uždirbti minimumą? Taip neturėtų būti. K. L.: Žmonės įpratę, nežinau, ar tai yra istorinio konteksto rezultatas, vis kažką gauti. Baigei mokyklą - tu turi stoti į universitetą, baigei universitetą - tu turi gauti darbą, gauni darbą - tu turi gauti atlyginimą. Toks jausmas, kad žmonės užmiršta, kad tu turi pats kažką sukurti, kažką duoti, kad gautum atgal. Trūksta iniaciatyvos iš kiekvieno žmogaus. Kas dėl grupės - mes su grupe nesame tie žmonės, kurie yra seniai pažįstami. Kiekvieno vis kitokia istorija, kaip jis čia atėjo. Aš manau, kad kiekvienas žmogus grupėje turi savo gyvenimo filosofiją. Jūs prisidėjote prie „Būk geras“ kraujo vėžio ir kaulų čiulpų akcijos. Kas Jus paskatino prisidėti prie šios savanorystės? K. L.: Galbūt tai, kad dažniausiai trūksta kažkokio visomeniško, bendruomeniškumo jausmo. „Būk geras“ yra kilnus ir naudingas dalykas ir tai iš tikrujų veikia. Man teko susipažinti su dvidešimt žmonių, kurie yra po tos mutacijos ir jiems buvo suteiktas antras šansas gyvenime. Kitas dalykas, visi pašaliniai žmonės gali prisidėti prie to tiesiog duodami savo mažą kraujo mėginėlį ir patekti į tarptautinio donorų banko duomenų bazę. Tai rodo suvokimą, kad kažkur pasaulyje yra žmogus, kuriam tu gali suteikti antrą šansą. Savo mažomis pastangomis jam nieko neatiduodi, nes visą tai tau atsigamina, tačiau taip gali suteiki kažkam gyvybę. Žmonių supratimas turi būti toks jog, tu esi ne tik tam, kad pats išgyventum, bet ir tam, kad padėtum kažkam kitam išgyventi. Tai ir buvo pagrindinė paskata. Ateityje ir toliau bandysite prisidėti prie panašių akcijų?

K. L.: Tikrai taip. „Būk geras“ yra vienas iš pagrindinių mūsų turo draugų, kurie mus palaiko ir padeda skleisti įvairias žinias. Ir mes labai džiaugiames šia draugyste. G. V.: Apie „Būk geras“ organizaciją ir jų veiklą mes kalbame kiekvienam koncerte šiame ture. Prie mūsų atributikos staliuko yra jų lankstinukai, lipdukai. Ir mes stengiames šią žinutę skleisti. K. L.: „Mano Kambarys“ - tai dar viena daina, kurią parašęs dar pats nesuvokiau kokią reikšmę ji turi. Bet galiausiai, kai mes pradėjome dainuoti su „Būk geras“ ir dalyvati ne viename renginyje, aš tiesiog stebėjau žmones, kuriems mes stengiames padėti. Tą akimirką supratau, kad ši daina yra galbūt ne tiksliai apie šiuos žmones, bet tiesiog apie nežmonišką nerimą, kokio tu kartais negali suvokti. Ir aš pradėjau suprasti, koks tai yra jausmas, kai tau paskelbia, jog tu sergi kraujo vėžiu, t.y. leukemija. Ir tai yra ištisas klausimas ar tai yra diagnozė, ar tai yra jau galutinis taškas tavo gyvenime. Ką tada žmogus turi galvoti mes nei vienas to nesuprantame ir nepajausime. Norėčiau, kad tai būtų šios organizacijos himnu, nors nesakau, kad daina turi tokių himno savybių, bet kad ta daina atspindi maždaug 80 procentų šios organizacijos esmės, aš tuo pilnai tikiu. G. V.: Mes organizacijai „Būk geras“ esame pažadėję dovanų - turėtų dar iki naujų metų pajudėti klipo filmavimo darbai. Idėja yra tokia, jog tai bus tikra istorija. Vizualinėje dalyje bus tikri žmones su tikrais išgyvenimais, tikromis bėdomis. Tikiu, kad su tikrais džiaugsmais priartėjame prie tam tikro šių bėdų sprendimo. „Mano kambarys“ bus ir mūsų, ir „Būk geras“ klipas. Mes tą dainą dovanojame. Mes rūpinames audio dalimi, jie rūpinasi vaizdine dalimi ir mes kartu suliesime tai į vieną darbą. Kokia jūsų grupės ateities vizija? K. L.: To mes dar neaptarėme, bet kaip aš įsivaizduoju, toliau yra kūryba, albumų įrašinėjimas, taip suteikiant kažkokią žinutę žmonėms. Kiekvieną kartą ieškosime naujų temų apie tai, kas būtų artima visiems. Negali sakyti, kad mano tikslas yra laimėti „MAMOS“ apdovanojimą. Čia būtų tikrai daugiau mažiau juokinga taip sakyti. Aš būčiau labai laimingas, jei būčiau scenoje 30 ar 40 metų ir visą laiką surinkčiau pilnas sales žmonių. Tiesiog toliau skleisime žinią apie grupę ir stengsimės pasiekti kuo daugiau žmonių kiekviename Lietuvos kampelyje. Daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę rasite adresu: www.bukgeras.lt.

R. TENYS

NJUSPEIPIS

09


ŽIEMA: LIGŲ SEZONAS ATIDARYTAS

Tema Tikriausiai posakį, jog „sveikata - brangiausias žmogaus turtas“ teko kiekvienam girdėti daugybę kartų. Tačiau ar visuomet mes vadovaujamės šiais posakiais realiame gyvenime ir ar suvokiame jų tikrąją svarbą? Dažniausiai savo sveikatą prisimename tik kraštutiniu atveju, kai atsiranda su ja susijusių problemų ir tai beveik visada užklumpa šaltuoju metų sezonu. Tačiau ar nereikėtų savo sveikatai skirti didesnio dėmesio?

Apsiginkluok vidine ir išorine amunicija Toks nekaltas atrodo tas žiemos sezonas, kol ligos, bacilos ir kitos blogybės nepaskelbia klastingosios medžioklės žmogaus organizmui. Kad išvengtum nepageidaujamų peršalimo ar gripo simptomų, yra būtina paruošti vidinę ir išorinę amuniciją, kurią turėtum pradėti ruošti vos paspaudus pirmajam šaltukui, bet patartina palaikyti nuolat. Pagrindiniai dalykai, norint išlaikyti gerą nuotaiką, savijautą, emocinę bei psichologinę būseną ir, žinoma, imuninę sistemą ištisus metus yra subalansuota mityba, sportas bei poilsis.

Sveika mityba Nors kai kuriems šis žodžių junginys labai dažnai girdimas ir tapo vos ne mados reikalu, tačiau pripažinkime, jog tai geriausia iki šiol egzistavusi mada! Sveika mityba laikoma nevalgymas bet ko, o atsirinkimas to, kas vertingiausia. Pirmiausia, reiktų nuolat gerti skysčius, geriausiai negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žolelių bei vaisių arbatą. Taip pat, organizmo skysčių poreikį tenkinti galima geriant pasukas ir išrūgas, kuriose gausu kalcio ir beveik nėra riebalų. Reiktų vengti kavos, juodosios arbatos bei alkoholinių gėrimų, nes jie išplauna iš organizmo vitaminus ir mineralines medžiagas. Valgyti reikėtų 4-5 kartus per dieną, o užkandžiams pasirinkti porciją daržovių arba kokį nors vaisių. Taip pat nusistovėjusius stereotipus apie riebalus paneigia tai, jog sveikos mitybos piramidės antrame aukšte puikuojasi vertingiausių riebalų rūgščių turintys produktai. Riebalai naudingi tuo, jog teikia energijos, stiprina organizmą, padeda pasisavinti vitaminus, reguliuoja hormonų veiklą, gerina nuotaiką. tačiau privalu atsirinkti geruosius riebalus – alyvuogių bei rapsų aliejus, žuvis, žuvų taukai, sėmenų aliejus, riešutai, sezamų, saulėgrąžų, moliūgų sėklos, sojų pupelės, avokadai. Taip pat svarbūs žmogaus organizmui yra rupių miltų produktai, pieno produktai, ankštinės daržovės, žuvis, mėsa, kiaušiniai ir t.t. Reguliari mankšta Rodos, ką bendro galėtų turėti maistas ir judėjimas? Tačiau judėjimas yra pamatas, ant kurio laikosi visa sveikos mitybos piramidė, todėl per mažai judant siūbuoja ir kiti aukštai. Apskritai, sportas gerina miegą – pasporatvus, miegas bus gilesnis, rečiau prabusi naktį. 45 minučių mankšta stiprina imunitetą, mažina nervinę įtampą, praskaidrina tavo dieną ir aprūpina organizmą energija, padeda atsikratyti blogų minčių, stiprina širdį, reguliuoja kraujospūdį, mažina osteoporozės* riziką, lieknina, saugo nuo vėžio ir t.t. Jeigu sunku laikytis pastovumo, tai dienotvarkėje būtinai iš anksto numatyk mankštai skirtą laiką ir tada nekils minčių praleisti treniruotę.

Ir pabaigai Taigi rūpintis savimi ir savo sveikata privalu visuomet, tada ir šaltuoju metų sezonu ligos prieš tave bus bejėgės. Svarbiausia, rasti laiko sau ir visuomet prisiminti, jog vieni draugauja su pasiteisinimais, kiti su iššūkiais. L. STONKUTĖ

10

Reikia veikti čia ir dabar! Studijų metais suderinti šiuos visus dalykus gali pasirodyti itin sunku. Juk kiek daug laiko mes praleidžiame sėdėdami paskaitose, valgome tik kartą per dieną, viską darome paskubomis, neretai darbus pasiliekame paskutinei dienai, todėl kavą geriame didžiuliais kiekiais, naktimis nemiegame. Nieko keisto, jog toks gyvenimo būdas dažnai priveda prie to, kad mintis užvaldo pesimizmas, apima slogi nuotaika, nuolatinis nuovargis, atsiranda sveikatos problemų. Tačiau niekada nėra vėlu kažką keisti! Taigi suderinti studentišką gyvenimą su sveika mityba, sportu bei poilsiu yra tikrai įmanoma.

NJUSPEIPIS

R. TENYS

Poilsis Neseniai medicinos tyrimais įrodyta, kad miego trūkumas mažina organizmo atsparumą. Grupei eksperimento dalyvių buvo leista miegoti tik 3-4 val. per parą. Po savaitės jų kraujyje gerokai sumažėjo leukocitų, ginančių organizmą nuo infekcijų. Laimei, visi šie dalykai yra pataisomi, mat pamiegojus 7-8 val. per parą, viskas susitvarko. Miegant tavo organizme vyksta daug įvairių procesų: atsinaujina audiniai, gyja negaluojantys organai, ląstelės aprūpinamos reikiamomis medžiagomis. Jeigu jauti energijos trūkumą yra ir kitų būdų kaip pasisemti energijos. Tokiu atveju, valgyk energijos teikiantį maistą ir gerk ne mažiau kaip 1-1,5 l vandens per dieną. Taip pat, atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos galima ir klausant muzikos, išssimaudžius kvapnioje vonioje, pasirinkus aktyvų laisvalaikį – užuot sėdėjus prie televizoriaus ar kompiuterio, geriau pasportuok, pasivaikščiok, ar pamedituok. Taipogi svarbu papildyti deguonies atsargas praleidžiant daugiau laiko gryname ore ir ypač žiemos sezonu daugiau laiko praleisti šviesoje, mat nuo tamsos kai kuriems žmonėms gali kilti depresija.


Meno kampas

L. MEJERYTĖ

A. VABALAITĖ

Šokantys vergai Lotynų Amerikos šokių istorija įvardija dar juodaodžių vergų laikus, kuomet salsa kilo 1970 m., kai vergai pradėjo kurti muziką būgnų garsais arba pėdos taukšėjimu į grindis. Pagal juos juodaodžiai šokdavo norėdami atsipalaiduoti po sunkių dienos darbų, todėl palaipsniui šie ritmai tapo Lotynų Amerikos šokių muzikos pagrindu. O vergams buvo suteikta laisvė šokti pagal savo ritmus gatvėse. Kitas šokis, atsiradęs Brazilijoje – samba. Šis šokis atsirado, kuomet vergai iš Afrikos buvo atvežti dirbti į Brazilijos plantacijas. Šiems vergams samba siejosi su malda, religinėmis apeigomis ir Dievo malonės prašymu. Šis unikalus šokio stilius atsirado tarpusavyje susipynus Afrikos ir Lotynų Amerikos ritmams. Samba buvo šokama festivaliuose bei gatvėse, o šokėjų judesiai yra plastiški, išraiškingi ir itin ritmiški. Rumbos šokio gudrybės Rumba, nors kilusi iš karščiu alsuojančios salsos, iš ankščiau paminėtų šokių išsiskiria savo aistringu ritmu. Kaip teigia garsus šokių tyrinėtojas Fernandas Ortiz, „Rumba yra kūniškos meilės eilėraštis, moters užkariavimas be mandagių nusilenkimų ir nereikalingų užuolankų". Tai šokis, kuris padeda moteriai atskleisti savo grožį bei moteriškumą, o klubų judesiais – žavesį ir figūros privalumus. Nors iš pirmo žvilgsnio rumba - lėtas, ramus šokis, tačiau po šiuo apgaulingu įvaizdžiu slepiasi aistra, plastiški, ritmingi klubų ir rankų judesiai bei artimas ryšys su šokiu partneriu. Energingesnio šokio mėgėjams Šokis, žavintis dinamiškumu, greitai pajaučiamu ritmu, skleidžiama linksma nuotaika bei energija čia čia čia, kuris tokį pavadinimą įgavo dėl nuolat besikartojančio pagrindinio ritmo, o populiarumo sulaukė 1954 metais Kuboje. Tai tarsi nuotaikingas poros šėlsmas. Dar dažnai vadinamas ,,kokečių šokiu", kadangi jis labai patinka moterims, mėgstančioms lengvą flirtą.

Artūras Bižokas, žinomas Lietuvos šokėjas, turintis aukščiausius profesionalių šokėjų ir mėgėjų čempionatų titulus, sutiko pasidalinti savo žiniomis su skaitytojais apie Lotynų Amerikos šokius. Nuo ko prasidėjo Jūsų pažintis su šokiais? Ir kodėl pasirinkote būtent tokį šokių stilių? Mano pirmoji pažintis su šokiais prasidėjo gan įprastai: kaip ir kiekvieną vaiką, mane į šokių pamokas atvedė mama, kadangi jai labai patiko šis šokių stilius. Ji labai norėjo, kad išmokčiau pagrindinius žingsnelius, vos tik pradėjęs lankyti mokyklą.

Šokite lyg rytojus niekuomet neateitų.

LOTYNŲ AMERIKOS ŠOKIŲ APSUPTYJE

Kiekvienas Lotynų Amerikos šokis sulaukia ypatingo dėmesio – temperamentas, aistra, techninės gudrybės. Tad dažnas esame girdėję tokius šokius kaip salsa, tango, ča ča ča, samba, rumba… Visus juos vienija du bendri dalykai – ritmas ir rimas. Spalvingos suknelės, aukštakulniai ir ritmingai judantys kūnai sužavi kiekvieną stebėtoją, todėl ne veltui Lotynų Amerikos šokių magija yra tokia galinga, jog juos iki šiol šoka visas pasaulis. Šie šokiai daug keitėsi, kol tapo tokiais, kokius šokame dabar.

Kaip šis hobis virto Jūsų gyvenimo dalimi? Tai vyko labai palaipsniui. Gana anksti pradėjo labai gerai sektis įvairiuose konkursuose ir tai tik paskatino vis labiau stengtis ir siekti dar aukštesnių rezultatų. Ilgainiui tai nepastebimai virto mano gyvenimo dalimi. Kokiomis išskirtinėmis charakterio savybėmis turėtų išsiskirti šokėjas? Kiekvienas šokėjas turėtų turėti išties nemažai kantrybės siekti aukštų rezultatų, begalinio užsispyrimo ir, žinoma, darbštumo. Tai, mano nuomone, yra bene svarbiausios šokėjo savybės.

Kokie yra mėgstamiausi Jūsų šokių stiliai? Neturiu vieno mėgstamiausio šokio, kadangi jis keičiasi priklausomai nuo nuotaikos, tačiau ganėtinai dažnai tai būna valsas ir kvikstepas. Net ir patys šauniausi šokėjai kada nors turi baigti karjerą. Tad kiek dar žadate suktis ant parketo? Ir ką veikti po to? Baigti šokti konkursuose – tai tik baigti vieną šokėjo karjeros dalį, tačiau ir toliau galima likti su šokiais: treniruoti, teisėjauti, organizuoti konkursus, šokti pasirodymuose, tapti funkcionieriais kokiose nors šokių organizacijose. Todėl tikrai liksime aktyvūs, neprapulsime ir nesuksime galvos, kuo čia užsiimti. Manau, kad gyvenimas labai stipriai nepasikeis. O kiek dar šoksime, konkrečiai nesame nutarę, tačiau jei aš ar partnerė panorėtume viską baigti, nebūtų didelės dramos: viską, ką buvome užsibrėžę, jau pasiekėme, tačiau kol kas sustoti nežadame, nes mums patinka toks gyvenimo būdas, darbas.

NJUSPEIPIS

11


KAUNE ŠURMULIAVO JAUNIMO DIENOS

Studentų fronte kažkas naujo...? M. ŠKADAUSKAITĖ

J. PETRONIS, K. LENDRAITIS

Kauno jaunimo organizacijos vėl kvietė į Kauno jaunimo dienų valgymo varžybas, aklų pasimatymų vakarą ir šauniausios nevyriausybinės organizacijos konkursą. Daug išalkusiųjų sutraukė pirmąkart Kaune vykusios čeburekų valgymo varžybos, o jose užfiksuotas didelio čebureko valgymo rekordas nuo šiol yra 1 min. 49 s. Ketvirtadienio vakaro kulminacija tapo šauniausios nevyriausybinės organizacijos rinkimai, kur gausus būrys jaunimo organizacijų varžėsi dėl šio titulo. Po atkaklios kovos jį galiausiai iškovojo Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), kuriai kartu teko ir garbė šį konkursą organizuoti kitais metais.

Praėjusią savaitę vyko Kauno jaunimo dienos 2012 – kasmetinis renginių ciklas jaunimui, išskirtinėmis akcijomis patraukiantis miestiečių dėmesį. „Nors šiais metais renginių ir buvo mažiau nei pernai, tačiau daug daugiau miestiečių ir miesto svečių aplankė Kauno jaunimo dienas. Tai geriausias atsakas visiems skeptikams dėl Kauno, kaip jaunimo miesto, ir tokių renginių svarbos bei indėlio į miesto kultūrinį gyvenimą. Jaunimo organizacijos buvo vieningos ir susitelkusios bendram tikslui – visiems prisidėjusiems esame labai dėkingi“, – sakė renginį organizavusios Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Mantas Jurgutis. Prasidėjusios trečiadienio popietę, šiemetinės jaunimo dienos išsiskyrė renginių įvairove – pirmąją renginio dieną vyko nuotraukų konkursas, kovinės savigynos mokymai, sėkmės paskaita, pantomimos spektaklis, kendo treniruotė ir anekdotų vakaras. Daugiausia dėmesio sulaukė pastarasis renginys, sutraukęs pilną „Vero Cafe“ kavinę jaunimo smagiai praleisti vakaro. Sėkmė lydėjo ir „Sėkmės istorijas“, kuriose svečiavosi, patirtimi dalinosi ir savąjį kelią atrasti linkėjo VDU absolventės Asta Ivanauskienė ir Jurga Chomskytė. Pilna salė žmonių susirinko ir į Kauno pantomimos teatrą pasižiūrėti Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pristatyto spektaklio „Tyla?! – Nieko baisaus!“.

Ketvirtadienį nuo pat ankstaus ryto Kauno jaunimo dienų organizatoriai darbavosi Laisvės alėjoje ir puošė ją įvairiaspalviais balionais. Tačiau spalvinga alėja miestiečių akis džiugino neilgai – praeiviai netrukus išsinešiojo puošmenas. Popiet

12

NJUSPEIPIS

Penktadienis buvo skirtas Tarptautinei studentų dienai paminėti. Ryte studentai pakeitė miesto pavadinimą ir pavadino jį „Studmiesčiu“, vėliau visi buvo kviečiami dalyvauti laikinojo mero inauguracijoje. Šiemet merą pavadavo Kauno technologijos universiteto trečiakursis Jokūbas Raila. Nuo 11 val. Kauno miesto savivaldybėje vyko forumas, kurio metu kalbėta, kaip išlaikyti Kauną studentiškiausiu miestu. Forumo pabaigoje pasiūlyta sudaryti trišalę darbo grupę, kurios nariai (savivaldybės, aukštųjų mokyklų ir studentų atstovai) stengtųsi, kad Kaunas butų kiekvienam mielas studijų (ir ne tik) miestas. Vėliau miestelėnai buvo kviečiami į jaunimo vienybę ir gausą parodančią eiseną. Vakare visi studentais pakviesti į grandiozinį Tarptautinės studentų dienos ir visų Jaunimo dienų uždaromąjį koncertą Kauno sporto halėje. Jame dalyvavo daugiau nei 3500 svečių. Susirinkusiems koncertavo šauniausios Lietuvos grupės, o sveikinimo kalbas tarė Kauno savivaldybės meras A. Kupčinskas, KTU rektorius P. Baršauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis ir KJOSAS pirmininkas M. Jurgutis. Taip pat vakare apdovanoti dieną vykusių orientacinių varžybų laimėtojai. Renginio organizatorius Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ džiaugiasi renginio sėkme ir dėkoja prie jo įgyvendinimo prisidėjusioms Kauno jaunimo organizacijoms, renginio draugams – Lietuvos studentų sąjungai (LSS) ir renginio globėjai – Kauno miesto savivaldybei ir visiems rėmėjams. Kitais metais tikimasi dar produktyvesnio bendradarbiavimo ir dar daugiau renginių, nes Kaunas – jaunimo miestas!


Studentų fronte kažkas naujo...? M. GUŠČINSKYTĖ

KALĖDOS KARTU

KTU FOTO STUDIJA

Žmonių širdyse jau atgimsta kasmetinis didžiųjų žiemos švenčių laukimas, o mūsų KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas ruošiasi grandioziniam renginiui „Kalėdos KarTU“, kuris vyks jau greitai – gruodžio 13 d. Žalgirio arenoje. Tai kasmetinė fakulteto organizuojama šventė, kuri šiemet Jus pakerės visiškai nauja programa bei daugybe stebuklų, šypsenų, kurios sušildys Jus žvarbų žiemos vakarą. Durys atsivers 21val. ir Kalėdinio renginio lankytojai bus pasitikti su miela dovanėle. Tiems, kurie atvyks iki programos pradžios, mes tikrai neleisime nuobodžiauti! Jūs turėsite galimybę tradiciškai nusifotografuoti su Seneliu Šalčiu, stebėti neįtikėtinus mago triukus, gauti įvairių dovanų, išsiburti ateitį bei spurdančia širdimi laukti Kalėdinio vakaro stebuklo. Galbūt būtent Jūs būsite apdovanotas bučiniu po amalu, sutiksite paslaptingąją Snieguolę, išsakysite savo norą Kalėdų Seneliui ir pajusite ore tvyrančią magiją. svajonės ir Jūs liksite užburti pakilios, paslaptingos bei stebuklingos atmosferos visus likusius metus. Juk Kalėdos – gražiausia metų šventė, kurios negalima praleisti. Tai metas atsivesti visus savo draugus, užmiršti kasdieninius rūpesčius ir vėl pasijusti vaikais. Kalėdos KarTU – tai nuostabus renginys, kuris suteiks Jums progą pajusti Kalėdinę dvasią, pasilinksminti ir nepamirštamai praleisti laiką, tad ateik ir pasidalinsime stebuklais KarTU.

Programos metu Jūsų laukia daug staigmenų – būsite nudžiugintas kvapą gniaužiančiais, profesionaliais akrobatiniais triukais, unikaliais šokių pasirodymais, fantastiška choreografija ir pasakiška muzika. Profesionalai atliks gražiausius savo numerius ir pavergs Jūsų širdis. Vidurnaktį vainikuos visų laukta vakaro kulminacija ir įspūdingas koncertas, kuris nepaliks abejingų. Laukiamiausias vakaro akcentas – grupė „Saulės Kliošas“, kuri užtikrins gerą muziką, nuotaiką ir linksmybes. Garantuojame, kad renginio metu Jūsų širdys pajus šilumą, išsipildys nuostabiausios Kalėdinės

NJUSPEIPIS

13


LAIKINOJI KTU REKTORĖ – VAIDA GODVIŠAITĖ

Studentų fronte kažkas naujo...?

14

L. SABULYTĖ

J. KLĖMANAS, R. ŠAKNYS

Lapkričio 16-ą dieną, minint Tarptautinę studentų dieną, rektoriaus pareigas užėmė KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentė Vaida Godvišaitė. Studentiškiausios šventės proga savo vietas studentams užleido prorektoriai, tarnybų direktoriai bei fakultetų dekanai, tad visa universiteto valdžia tądien priklausė studentams. Apie tikrai neeilinę dieną ir laukusius iššūkius kalbamės su laikinąja rektore: Kodėl nusprendei dalyvauti ir išbandyti jėgas rektoriaus kėdėje? Būdama studente ir aktyviai veikdama studentiškose organizacijose susiduriu su daug įvairių iššūkių, kurių stengiuosi neatsisakyti, tad vienas iš tokių iššūkių man ir buvo „išbandyti rektoriaus kėdę“ ir vieną dieną pabūti Kauno technologijos universiteto vadove. Juk tokia galimybė pasitaiko retai, o smalsumas ir įdomumas bent iš dalies pamatyti, koks yra rektoriaus darbas mūsų universitete dar labiau paskatino pasiryžti išbandyti savo jėgas šiose pareigose. Kokios nuotaikos apėmė sužinojus, kad buvai atrinkta? Kai sužinojau šią naujieną iš pradžių labai smarkiai pradėjo plakti širdis... Gal iš išgąsčio..? Kadangi kandidavau ne tik į šias pareigas, tad tokios naujienos nesitikėjau. Praėjus kelioms minutėms suvokiau, kad man atiteko galimybė vieną dieną tapti universiteto vadove ir labai apsidžiaugiau. Štai dar vienas iššūkis mano gyvenime! Kaip atrodė tavo darbotvarkė? Pradedant dieną rektoriaus pareigose, mano darbotvarkė nebuvo labai užimta, tačiau prasidėjus dienai ji vis pilnėjo ir pilnėjo... ir tada supratau, kodėl mūsų rektorius, kai tik jį pamatai dažniausiai užsiėmęs ir skubantis. Darbotvarkė užsipildė labai greitai ir į aštuonias darbo valandas tikrai netilpo. Kokias užduotis atlikai? Kas buvo sunkiausia? Rytas prasidėjo nuo įvairių dokumentų svarstymų, posėdžio Kauno miesto savivaldybėje, o popiet kartu su nauju

NJUSPEIPIS

studentišku rektoratu turėjome posėdį, kuriame svarstėme daugiau nei 30 klausimų, tai užtruko daugiau nei dvi valandas. Po posėdžio kibome į darbus įgyvendinant priimtas idėjas, taip pat reikėjo viską įforminti oficialiai – paruošiant darbų, pasiūlymų planus. Esant labai užimtai darbotvarkei sunkiausiai atrodė - viską suspėti, tačiau tada suvokiau, kad reikia veikti kartu su visa komanda – prorektoriais, direktoriais ir fakultetų dekanais. Ar džiaugiesi dienos rezultatais? Nežinau ar galiu sakyti, kad džiaugiuosi dienos rezultatais...Tiesiog džiaugiuosi visa diena! Ko palinkėtum kitų metų rektoriui? Pirmiausiai norėčiau palinkėti visiems studentams aktyviai dalyvauti tokiose dienose ir nebijoti bandyti. O tam studentui, kuris kitais metais taps KTU rektoriumi noriu palinkėti, kad tą dieną noras patirti naujovių užgožtų visas baimes, nepasitikėjimą ir abejones.


Studentų fronte kažkas naujo...? Lapkričio 15 - 23 dienomis vyko tradicinis, KTU Dizaino ir technologijų fakulteto studentų atstovybės DiDi organizuojamas festivalis, per kurį buvo išrinkta šauniausia Lietuvos studentė „Ledi”, rodoma Lietuvos studentų ir moksleivių meno darbų ekspozicija - „Meno Centre” bei išrinkta talentingiausia dizainerė „Dizaino Dienų” metu.

Konkurso dalyvės renginyje, kurio tema buvo „Ledi goes men”, turėjo parodyti talentą ir įrodyti, kad šauniausios studentės titulas pasiekiamas tik didelių pastangų dėka. Naująja „Ledi” tapo Lietuvos sporto universiteto, antro kurso studentė Joana Budrevičiūtė. Dailiais gimnastikos judesiais, su smaugliu, apsivyniojusiu aplink kaklą, ir įspūdingu šou su lankais nustelbusi susirinkusius žiūrovus ir komisiją, mergina užėmė garbingą pirmą vietą tarp dvylikos konkurse dalyvavusių merginų. Pirmąja Vice Ledi tapo KTU, ekonomikos ir vadybos fakulteto studentė Laurita Čižauskaitė. Antrosios Vice Ledi titulą pelnė Ingrida Jarašiūtė iš KTU socialinių mokslų fakulteto. Foto Ledi tapo KTU, cheminės technologijos fakulteto studentė Neringa Kasiulionytė. Publikos Ledi juosta pasidabino Arūnė Bajorinaitė iš KTU, humanitarinių mokslų fakulteto.

G. SKUNČIKAS

Po rinkimų susirinkusi publika galėjo mėgautis Svaro ir DJ Mamania bei The Sneekers muzikiniu šou. Šešias dienas vykusio „Meno Centro” metu lankytojai galėjo grožėtis talentingų Lietuvos studentų ir moksleivių meno darbais bei dalyvauti seminaruose. Konkurso dalyviai galėjo varžytis penkiose srityse, ir laimėti rėmėjų įsteigtus prizus. Silvija Gaškaitė laimėjo fotografijos konkurse, Živilės Minkutės- piešinių, Onė Maldonytė- skulptūrų, Gabija Šerelytė- kompiuterinės grafikos, Ugnė Akstinaitė- paveiklsų konkurse. Taip pat renginio metu, organizatoriai surengė akciją - Eko Menas. Dalyviai kūrė meną iš jiems pateiktų perdirbamų medžiagų, taip parodydami, kad ir skulptūra gali būti draugiška gamtai. Šiame konkurse geriausiai pasirodė komanda STATIUS. Ją sudarė: Kamilė Lodaitė, Alina Smirnova, Domantas Didžiapetris. Šiais metais „Dizaino Dienose” iš viso buvo pristatyta šešiolika konkursinių ir trys parodomosios kolekcijos. Lankytojai turėjo puikią progą ne tik pamatyti jaunosios kartos mados žinovų kūrybą, bet ir vykusios parodos metu susipažinti su mados ir jai didelę įtaką turėjusių prietaisų istorija.

DIDI FESTIVALIS

R. MISIUKONIS, G. SKUNČIKAS

Garbingą pirmąją vietą laimėjo Vilniaus Dailės Akademijoje, trečiame kurse studijuojanti, 21- erių metų dizainerė Janina Zibireva su avangardine kolekcija, pavadinimu „Another 60’s”. Modeliai pademonstravo šviežią žvilgsnį į 70- tuosius metus, tačiau interpretavo ne tik tų metų tendencijas, bet ir pažvelgė į galbūt realybę pavirsiančias ateities madas. Antrąją vietą užėmė Olesia Les su kolekcija „3R“, kuri pabrėžė, jog jeigu rūbas senas, tai dar nereiškia, kad jis miręs. „3R” šifruojasi: apsuktas, perkirptas, atgimęs. Ieva Užkuraitė, kolekcijos „Našlaitėlė gero būdo“ autorė laimėjo trečiąją vietą, pristačiusi šiuolaikišką, Lietuvių tautosakoje mėgstamos jaunos mergelės įvaizdį. Renginio organizatoriai džiaugiasi, jog festivalio renginius aplankė per 2000 žmonių. Lankytojai, dalyviai ir nugalėtojai buvo pradžiuginti didesniais ar mažesniais prizais bei dovanėlėmis. Studentų atstovybė DiDi dėkoja pagrindiniams festivalio rėmėjams: mikromokėjimų sistemai „Tapsis” bei drabužių tinklui „Tally Weijl” ir, žinoma, visiems kitiems didžiausio AČIŪ nusipelniusiems rėmėjams.

NJUSPEIPIS

15


KODĖL MANAU, JOG GYVENAME „CYBERPUNK“ EROJE?

Vyrų visata Tema Mūsų istorija prasideda žvarbiame žiemos vakare, prieblandoje praskaidrinamais tik elektroninės šviesos pluoštais. Jaunas ir slėpiningai žavus tankių tamsių plaukų žurnalistas meditavo prieš modernią rašomąją mašinėlę. Jo galvoje sukosi idėjos, kaip savo žodžiais, tarsi liuminescencine lempa apšviesti narkomanės veidą, kuris yra mūsų pasaulis, tam, kad visi galėtų pamatyti jos suskeldėjusią, išdžiūvusią odą, pamėlynavusias lūpas ir paakius, bei nuolatos juodėjančius dantis... Pasaulis anksčiau buvo švelnesnė, jaukesnė ir geresnė vieta gyventi. Iš tiesų, tai nesąmonė – karai, marai, vergovė, feodalo ir bažnyčios priespauda nedarė pasaulio maloniu gyventi. Tačiau žmonės bent jau svajojo apie geresnį ateities pasaulį. Ir štai jaunasis žurnalistas sėdi tame ateities pasaulyje. Įsijautęs į senovės žmogaus rolę, pabandė pristatyti įvertinimo raportą savo amžininkams pavadinimu – „ar verta laukti ateities?“ • Karai nesustojo. Tačiau dabar daug pavojingiau yra būti civiliu, negu kareiviu. • Marai nesustojo. Ir nors yra vaistų bei specialistų, daug pelningiau yra paskirti juos gydyti seksualinius ir persivalgymo sutrikimus. • Vergovė nesustojo. Jei turi pinigų ir „draugų“, gali gauti net vergų. Vienintelė problema, kad tai nelegalu, bet čia jau finansinė problema • Feodalai pakeitė pavadinimus ir veiklos sferas, tapo daug labiau „konstruktyvesni“, bet vis dar pasiima apie pusę to, ką valstiečiai uždirba, ir rūpinasi tik savimi. • O bažnyčia kaip nenori užsiimti dvasios tobulinimu, taip nenori. Daug smagiau kištis į politinį ir asmeninį gyvenimą. Bendras įvertinimas? Tobulėjam! Mažiau karų, badų, marų, daugiau žmonių sugebančių skaityti ir suvokti, kad Žemė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai. Taigi po truputį ritamės link protingesnės, draugiškesnės, efektyvesnės rūšies. Tačiau yra problema. Problema yra ta, kad nesugebame įvardinti problemų.

Apakinti džiaugsmo ir pozityvių pokyčių, kai kurie, pavyzdžiui ponas Fukuyama, sugebėjo save įtikinti, kad atėjo istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus. Apokaliptinis teiginys, kuris tikėkimės niekada neišsipildys. Fukuyamos gynybai reikėtų pasakyti, kad po keleto metų jis savo teiginį pataisė, turbūt pamatęs, kiek dar daug reikia padaryti. Tačiau paprastas žmogus nebesiilgi naujo, drąsaus ateities pasaulio, o daug labiau yra susirūpinęs esamo pasaulio kalibravimu. Juk visuotinė taika ir gerovė yra tik už keleto žingsnių, tereikia išnaikinti tuos kvailelius, kurie nemėgsta mūsų ir įsivyraus taika, tereikia brūkštelt ant popieriaus ir taip pakeisti valdžią ir pagaliau išrinkti tikrai atsakingus ir darbščius atstovus. Silpnavalių viltys, bijančios priimti realybę...

Šaltas protas sustabdė nuo pykčio įsijautusiai mygtukus daužančius pirštus. Jis žinojo, kad žmonės nėra kalti ir blogi, tiesiog prastai informuoti. Daug kankinančių valandų buvo praleista bandant sugalvoti, kaip pakeisti šitą situaciją. Bet reikia prablaškyti smegenis, pasikrauti „lulz“ iš tinklo. Kaip ir daugybė bendraamžių, žurnalistas mėgo pasinerti į tinklo pasaulį, kuris yra daug paprastesnis, bet nebūtinai gražesnis ir malonesnis. Bet tai nesvarbu, kadangi tinklą galėjo padaryti geresniu jį lankantys žmonės, nes jie ir buvo tie, kurie kontroliavo tinklą, arba bent jau taip manė. Trumpas akies užmetimas į linksmas kačiukų apsimetančių suteneriais nuotraukas sukėlė šypseną reiškiančius susitraukimus skruostuose. Tačiau tada dėmesys nukrypo į atidarytą „irc“ langą. Tuščiame lange švietė tik vienas sakinys „Promiscuity83: Bėk, jie tavęs ateina“. - Kas manęs ateina? - Federalai. Ot velnias! Jis staiga atsiminė, kodėl jie gali čia ateiti: apimtas įniršio, kad senasis pasaulis nori kištis į naujojo, virtualaus pasaulio tvarką, jis prisijungė prie kitų protestuojančių ir nulaužė didelės korporacijos svetainę. Taip ir galvojo, kad reikėjo pasislėpti po septyniais „proxiais“.

Pasaulyje, priklausančiam didžiulėms korporacijoms, niekas nėra saugus. Valdžios institucijos yra suderintos tam, kad apgintų nuosavybės turėtojus. Bėda tame, kad kiekvienais metais nuosavybės turėtojų vis mažėja. Valdžia, niekada nebuvusi žmonių draugė, naudodamasi Orwelio „1984“ kaip vadovėliu, o ne perspėjimu, vis mažina laisves, kurias žmonės patys išsikovojo. Didysis Brolis mus stebi visur (dėl mūsų saugumo, be abejo). Niekas nėra saugus, bet jei esi laimingas, tai bet kur pasaulyje į duris tau gali pasibelsti „Imperijos Stormtrooperiai“ ir nusitempti tave į slaptą kalėjimą, kuriame niekada nebus pateikti kaltinimai ir galbūt būsi kankinamas. Na, o jei nesi laimingas, tai imperija tiesiog pasiųs savo skraidančius žudikus robotus, tam, kad susprogdintų tavo namą, kartu su tavimi ir tavo kaimynais.

Ir šitie žmonės nori sutvarkyti mūsų internetą? Panaikinti vienintelę vietą, kur mes dar galime apsimesti esantys laisvi? Ne, mes apginsime savo tvarką. Ir, jeigu prireiks, mes sutvarkysime senąjį pasaulį, tam, kad virtualus būtų laisvas. Tokiom idėjom apsiginklavęs, jis kartu su kitais aktyvistais buvo pasiryžęs pakeisti pasaulį nulauždamas svetainę. Nesitikėjo, kad už tai į duris belsis uniformos. Žvarbaus vėjo kandami raumenys laukė impulso, kad galėtų veikti, tačiau smegenys tiesiog buvo užstrigusios tuštumoje nuo žvelgimo į švintančią miesto gatvę pro atdarą langą. „Niekas nėra saugus, taigi, ar turėčiau bėgti, ar pasilikt...“

16

R. JURGELAITIS R. JURGELAITIS

NJUSPEIPIS


Minties grūdas Medžioklė - sąvoka painoka, Tiksliai paaiškint ją sunkoka. Gali medžiot klube merginą Ar sumedžiot lauke anginą... Medžioja akcijas bobutės, Kai nori pigesnės „bulkutės“. Kaimynas briedžio girioj tyko (Jei koks nesumedžiotas liko).

Kontrolė irgi mus medžioja, Už dyką, jei kas nors važiuoja. Net dėstytojai akim šaudo Sukčiautojus kai „egze“ gaudo. O kai medžioti ko nelieka, Didžiuotis laimikiu telieka... Jei nori būt nesumedžiotas, Skaityk „Njuspeipį“, būk galvotas! G. PALIULIONYTĖ

mergelė su aukso sparnais, su vėju skubanti nuo vieno pasaulio link kito. 5. Mokytojas arba dėstytojas, auklėtojas. Antikos laikais – vergas lydintis šeimininko vaikus į mokyklą. 13. Sąlygų visuma, teikianti buitinių patogumų, ištaigą ir eleganciją. 7. Energijos nebuvimas. 10. Senovės Graikijoje taip vadino svetimšalį nemokėjusį graikų kalbos. Senovės Romoje - imperiją puldinėjusios tautos, pirmiausia germanų, vieną iš žmonių. Po Romos imperijos žlugimo šis žodis prigijo kaip bendrinis, apibūdinantis tamsų ir žiaurų žmogų, nevertinantį kultūros vertybių. 20. Prancūzų rašytojo Viktoro Hugo romane – vienas iš pagrindinių veikėjų. Po šio romano nelaimingo Paryžiaus katedros varpininko vardas tapo bendriniu negražaus, dėl to atstumto visuomenės, vyro sinonimu.

NJUSPEIPIS

KRYŽIAŽODIS

16. Senovės graikų mitologijoje – požemio pasaulio karalystė, mirusiųjų buveinė. Taipogi ir senovės graikų mitologijos dievas, požemio pasaulio valdovas. 2. Senovės lietuviai šią planetą vadino Indraja. Ji yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą. Senovės romėnai šios planetos vardu vadino ir vyriausiąjį jų Dievą. 12. Iš kavamedžio sėklų pagamintas, kofeino turintis gėrimas. Baisiai skanus ir, sako, baisiai nesveikas. 6. Nihilistinis kultūrinis judėjimas, paneigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus. Anot jo šalininkų, šis judėjimas yra ne menas, o anti-menas. Iš prancūzų kalbos verčiant, žodis nusakantis šį judėjimą verstųsi kaip „vaikiškas arkliukas arba kūdikio lemenimas“. 1. Degtinė, paprastai varoma iš slyvų. Ji yra labai populiari Balkanuose. 19. Lotyniškai šis žodis reiškia „atsimink“. Tuo pačiu žodžiu yra pavadintas vienas labai geras filmas, sukurtas 2000 metais apie vyrą, kuris D. IBIANSKAITĖ serga amnezija. 11. Tai yra abėcėlinė rašto sistema sukurta IX a. pabaigoje Bulgarijoje graikų rašto pagrindu ir pradžioje skirta rašyti senąja bažnytine slavų kalba. Vėliau jos pagrindu sukurtos abėcėlės kitoms, daugiausia slavų, kalboms, taip pat neslaviškų tautų, gyvenančių Rusijoje, kalboms. 17. Musė, gyvenanti Afrikos atogražų ir paatogražų klimato juostuose. Platina miego ligą. 9. Nenaudingas aplinkybių susiklostymas arba painus atvejis vienu žodžiu. 4. Bejausmis, bet gerai dirbantis žmogus arba automatinis įtaisas įmituojantis žmogaus elgseną. 14. Septintoji graikų abecelės raidė. Simbolio „@“ žodinė išraiška. 18. Šmėkla, vaiduoklis arba natūralaus dydžio žmogaus kūno ar kurio jo organo modelis, padedantis mokantis akušerijos, anatomijos ar chirurgijos. 15. Alchemikų ieškotas vaistas nuo visų ligų arba ironiškai universali priemonė. 8. Akmeninis, marmurinis ar medinis stulpas, su ant jo išraižytais piešiniais ar užrašais. Dažniausiai statytos kaip antkapiai arba kaip svarbių istorinių įvykių monumentai. 3. Dangų su žeme jungianti vaivorykštės deivė, kuria tikėjo senovės graikai. Ji vaizduojama kaip nekalta

17


DUOK MAN DOVANŲ

Tema Vėl Kalėdinis nerimas Vėl būsiu „zanūda“, nes VĖL neturiu pinigų kalėdinėms dovanoms pirkti. Kaip atsarginį planą laikiau pinigų skolinimąsi iš brolio, tačiau šis jau nusipirkęs „Jack Daniels“ butelių, morališkai ruošiasi artėjančiai Valentino dienai. Taigi, pinigų skolinimasis iš brolio buvo griežtai atmestas. Skolintis pinigų iš tėvų, taip pat atrodo visiškai beviltiškas reikalas. Įsivaizduoju save prašančią: „Mama, paskolink man pinigų, kad galėčiau Tau Kalėdų proga kvepalus nupirkti“. Kaip šiuo atveju pasakytų brolis: „Ne, na tu ir „duodi“. Gera draugė tokioms situacijoms taip pat visada turi puikų posakį: „Nėra pinigų, ir nereikia“. Bet ką daryt, kai jų reikia? Juk negalėsiu savo brangiausiems žmonėms, į mane žiūrintiems „Šreko“ filmuke esančio katinuko žvilgsniu, atsakyti: „Nėra dovanų, ir nereikia“. Tada pati sau priminčiau tą velnioniškai erzinantį paršelį iš „Angrybirds“ žaidimo. Draugų išmintis - geriausias vaistas Per savo egzistavimo laikotarpį esu gavusi daugybę patarimų, kaip prasimanyti pinigų dovanėlėms. Nuobodžius skrajučių dalinimus visada atmesdavau, nes pati jų niekada nemėgdavau imti, o ir būti įkyri nenorėdavau. Siūlymus puošti parduotuvių vitrinas atmesdavau vos išgirdusi pasiūlymą, nes dažniausiai toks mano darbas pasibaigia mano pinigų primokėjimu, po dekoracijų suniokojimo. Gal todėl, labiausiai man įsiminė tokie pasiūlymai, kuriuos aš vadinu „perliukais“ ir kurie visada mane pralinksmina, kai pralaimi „Žalgiris ar Luisas Hamiltonas. Dabar suprantu, kodėl kauniečiai mane dažnai skriaudžia. „Perliukai“ iš gyvenimiškos patirties Kartą draugė „šovė“ man vieną gerą mintį prieš pat Kalėdas: „O tu galėjai paprašyti mamos, kad tave pagimdytų prieš pat Kalėdas. Tada ir pinigų gautum, ir dovanų“. Tikriausiai draugė turėjo omenyje telepatinę galimybę susisiekti su mama ir jai duoti būtent tokius nurodymus. Arba imti vaidentis jos ir tėvelio sapnuose. Tačiau bet kokiu atveju šis planas būtų visiškai nesėkmingas, nes dažniausiai giminaičiai būdami tokie šykštūs, pasveikina tik gimtadienio arba Kalėdų proga. Taigi, manau, reiktų draugės patarimą šiek tiek perfrazuoti: paprašykite mamytės, kad jus gimdytų lapkričio mėnesio pabaigoje. Kiekvienas žmogus, ypač prieš Kalėdas, ima tikėti stebuklais, tokiais, kaip kalbantys gyvūnai, artimų mirusių giminaičių vėlių grįžimas į pasaulį. Tikėdama tokiais stebuklais, bent dvi dienas prieš Kūčias, katiną palikdavau ramybėje ir nenaudodavau kaip kaklo aksesuaro. Draugei su katinu taip pat liepiau nesielgti sadistiškai. Besąlygiškai tikėdama stebuklais, tik nesenai sužinojau, kad niekada nesninga pinigais ar saldainiais. Kai pagalvoju, kiek laiko praleidau galvodama, ką už juos nusipirkčiau sau ir artimiesiems, mane ima pykinti. Matydama mano sielvartą, draugė vėl „pažėrė“ savo išmintį: „Bet kad pradžiugintum artimą žmogų nereikia turėti milijono, galima ant balto popieriaus lapo tiesiog kažką gražaus parašyti“. Elementaru, Vatsonai. Pati per Kalėdas tikiuosi kažko nuoširdaus, mielo, todėl ir kitiems tą patį galiu padovanoti. Tada prisimenu mėgstamą anglišką posakį: „whatcomesaround, goesaround“. Aš Tau, Tu Man Taigi, Kalėdos yra šventė, kai mandarinų kvapas iš gatvių iššluoja visas „zanūdas“ ir kai nematomas noras džiuginti artimus iššluoja tavo piniginę. Tačiau užuot krimtęsi ir vis dažniau pravėrę piniginę, praverkime užspaustą originalumo gyslelę ir nustebinkime visus savo nuoširdumu ir paprastumu.

S. JONAUSKAITĖ Katinėlio akutės neišgelbės

18

NJUSPEIPIS

A. ŽILINSKAS


Fotoreporta탑as

TURGAUS GYVENIMAS

D. MIZEIKIS

NJUSPEIPIS

19


ZUIKIŲ MEDŽIOKLĖ IR KITI VIEŠOJO TRANSPORTO YPATUMAI 20

Tema

G. PALIULIONYTĖ A. VABALAITĖ ŪSUOTIEJI BIČIULIAI Su viešuoju transportu susiduriame kasdien. Tai - įprastas dalykas studentui nukeliauti į paskaitas, vakarėlį ar kitur. Tingi paėjėti? Šok į troleibusą ir nė nemirktelėjęs atsidursi kitoje stotelėje. Atrodytų tame nėra nieko įdomaus, tačiau ar bent numanėte, kad troleibusuose nutinka gausybė nuotykių? Netikit? Tuojau papasakosiu kas vyksta už ūsuočių durų. NENORI PIRKTI BILIETĖLIO? NE BĖDA. Turbūt nėra žmogaus, nesusidūrusio su kontrolieriais, tikrinančiais ar keleiviai nevažiuoja veltui. Kartą sėdžiu sausakimšame troleibuse. Netoliese stypso keistos išvaizdos vyriškis. Rankose laiko didelį maišą, prigrūstą šlamšto. Iš kišenės išsitraukia keletą kartoninės dėžės skiaučių su ten išraitytu savo telefono numeriu ir ima siūlyti aplinkiniams šaukdamas, kad pigiai atlieka butų remontus. Kelioms moteriškėms atsisakius „Jurgelis meistrelis“ įbeda žvilgsnį į mane, bet aš tuojau nusisuku į langą ir susidomiu pakelės medžiais. Staiga troleibuse nuaidi moters-robotės balsas: „Prašome pateikti bilietus transporto kontrolei“. Šaunusis butų remontininkas išmėto savo „vizitines korteles“ ant žemės ir ima knistis kelnių kišenėse. Petingos kontrolierės, nešinos komposteriais, grėsmingai artėja. Staiga jis randa seną bilietėlį, susuka jį į tūtelę ir sugrūda sau į nosį (taip, tiesiai į šnervę tiek, kiek lenda!). Kontrolierei užriaumojus: „Kur bilietas?!“ Keleivis nusišypso ir ima traukti iš nosies auksiniais „lobiais“ aplipusį popierėlį. „Moteris-kontrolė“ pasišlykštėjusia mina, net nepalietusi bilietėlio skubotai šūkteli: „ATIDAROM!“ Gudročius bilietėlį išvynioja, lygina tarp murzinų delnų ir vėl sukiša į kišenę. Tikriausiai pastarasis pasitarnauja jau nuo kokių 2000-ųjų metų. TROLEIBUSO TALENTAI Kitą nuotykį troleibuse patyriau praėjusią žiemą. Vėlų vakarą keliavau iš repeticijos. Įsikibusi į troleibuse esantį stulpą priešais mane stypsojo maždaug penkiolikos metų mergaitė. Drįsčiau teigti, atrodė gan įspūdingai. Dvi žemę šluojančios raudonos kasos, kuprinėlė-meškutis, „kerzai“, penkiais dydžiais per dideli šviesiai žali kailiniai ir milžiniškos ausinės, iš kurių sklido keistokos melodijos. Pusę kelionės ji užsimerkusi lingavo pirmyn ir atgal, vėliau ėmė linguoti į šonus, o galiausiai visa tai vainikavo trepsėjimu koja. Staiga troleibusas stabtelėjo,

NJUSPEIPIS

mergaitė atmerkė dideles išsigandusias akis ir užriko (o gal tai reikėtų pavadinti uždainavimu?): „VAIVORYKŠTĖLĖ!!!“ Keleivių troleibuse buvo negausiai ir dauguma jų atstovavo grupę „50+“, tad nė vieno daugiau neaplankė noras kvatotis išskyrus mane. Troleibusui vėl pajudėjus dainingoji mergaičiukė it niekur nieko užmerkė savo didžiules veršelio akis ir toliau purtėsi. PRAKEIKSMAS Trečioji linksma kelionė vyko neseniai. Sausakimšame troleibuse plyšavo ABBA daina „Waterloo“, vairuotojas dainavo ir mušė ritmą į vairą. Žmonių buvo tiek daug, kad darėsi sunku kvėpuoti, o vairuotojo nuotaika buvo tokia pakyli, kad jis nesivargino žvilgterėti ar troleibusui sustojus visos durys atsiveria. Ir štai staiga - netoli vidurinių durų pasigirdo spigus balselis: „ATIDARYKIT!”. Tačiau vairuotojas buvo pernelyg užsiėmęs dainavimu. Keli mandagūs jaunuoliai pakartojo jos prašymą, nuaidėjo pora įsakmių: „DURIS!”. Du spuoguoti „bičiukai” pokštavo, kad vertėtų ropštis per liuką. Senolė ėmė dar garsiau spiegti: „DĖL DIEVO IŠLEISKIT!”. Bet kaip liaudyje sakoma - šaukštai po pietų. Troleibusas dardėjo žemyn Savanorių prospekto kalnu. Raudona berete pasidabinusi pikta keleivė ėmė spraustis per minią vairuotojo link. Išdygusi prie vairuotojo kabinos durų ji pabaladojo į jas pavytusia rankele. Pagaliau vairuotojas nustojo šėlti, grįžo į planetą „Troleibusija“ ir patylino muziką. Tada tetulė ėmė skųstis, jog yra sena, tempia nešulius ir pėdinti visą stotelę atgal jai bus gyvenimo žygdarbis, o vairuotojui leptelėjus, kad troleibusas atgal nevažiuos pašėlo. Vargšės veidas pakeitė spalvą. Ji bedė pirštu į vairuotoją ir drebančiu balsu sušuko: „JŪS KELIAUSIT PRAGARAN!” Troleibuse tvyrojusi džiaugsminga nuotaika išsisklaidė muzika nebegrojo, niekas nebepokštavo, stojo nejauki tyla. Vairuotojas, matyt, pabūgęs prakeiksmo, ėmė nevalingai spaudyti stabdžio pedalą, nes keleiviai troleibuse siūbavo, krito ir kėlėsi it bangos per cunamį. PATARIMAS Taigi, mieli skaitytojai, jei gyvenimas tapo pilkas ir niūrus, pasiilgstate nuotykių, adrenalino ar šiaip stokojate geros nuotaikos, kartais iškeiskite patogią kelionę nuosavu automobiliu į kupiną naujų potyrių ir veiksmo kelionę Kauno viešuoju transportu. Nepasigailėsite!


Tema

SUSIMĄSTYK, STUDENTE! Ne už kalnų bus Kalėdos. Turėsime pažvelgti kažkam į akis ir pasakyti „Sveikinu“. Tačiau pirmas mūsų sakinys – studentai niekada neturi pinigų. Vėliau padarėme išvadą, kad noro jie taip pat nelabai turi. Mokslininkai dar nenustatė, ar višta buvo pirma, ar kiaušinis. Tačiau psichologai jau seniai padarė išvadą, kad kuo daugiau noro, tuo daugiau galimybių, idėjų, bendraminčių r, žinoma, pinigų. Ties kuo studentas turėtų labiau susikaupti? Ar kaip prasimanyti pinigų? Ar ką daryti, kad manyje kiltų noras pradėti galvoti apie tuos, kurie yra mano gyvenime? KŪRYBINGOS STUDENTŲ DOVANOS Kvantinės fizikos specialistai teigia, kad visas mūsų gyvenimas, tai potencialus kūrybinis laukas pilnas galimybių. Jokių atsitiktinumų. Mes visi esame veikiami griežtų dėsnių. Net jeigu jūs rasite penkiasdešimt litų gatvėje, tai tik su ta sąlyga, kad po kelių mėnesių pamesite šimtą. Ir nesukime dėl to galvos. Žiūrim, ką turim. O turim artėjančias šventes ir daug beprotiško studentiško noro padaryti savo bičiulius, artimus, namiškius laimingus. Linkiu visiems per artėjantį Advento laikotarpį pradėti norėti. Seni išminčiai sako: „Išmok pamilti savo priešą“. Studento priešai dažniausiai yra visi tie, kurie yra ne jis, todėl linkiu mums visiems išdrįsti norėti pagalvoti apie tą, kuris esu ne aš. Yra šimtai įvairiausių būdų pradžiuginti brangius žmones neturint nė to pačio cento. Mes, studentai, galime kepti pyragus, džiovinti obuolius, fotografuoti medžius su lapais ar be jų, šypsenas, basas kojas. Nepamirškime ir mielų rankų darbo atvirukų, mamoms ir močiutėms galime įrašyti V. Kochanskytės skaitomąją poeziją, o seneliui - skardinę čekiško alaus. Idėjų pilna! Norint studžiui pasiruošti Kalėdoms reikia visai nedaug – tik šiek tiek noro. Mes visi pilni noro padaryti savo bičiulius laimingais, tik dažnai pamirštame, kad tai padaryti visai paprasta. Šventų Kalėdų pasiruošimas, visų pirma, glūdi mūsų pačių susimąstyme: „Kaip aš galiu pradžiuginti savo draugą?, „Ar tai suteiks jam šiek tiek laimės?“. Na, o toliau jau visas Kalėdinis šurmulys, lemputės, vaniliniais sausainiais kvepiantys namai ir ilgos valandos prie papuoštos eglutės.

KAIP STUDŽIUI PASIRUOŠTI KALĖDOMS?

STUDENTIŠKI NORAI Studentai beveik niekada neturi pinigų, o troškimų begalės. Jie alkani, sušalę ir neišsimiegoję, bet džiaugiasi nors ir tuo, kai draugas nuperka puodelį karštos kavos ar sriubos. Vis dažniau išgirsti iš studentų, kad jie nemato prasmės, nežino savo tikslo ir vienintelis dalykas, ko jie tenori – prisigerti. Kaip jūs manote, koks yra esminis žodis, pasislėpęs tarp šių sakinių? Tai - pasirinkimas. Kiekvienas turime unikalią galimybę pasirinkti, kokiais norime ar nenorime būti. Išgerti alaus bokalai, bemiegės naktys, surūkytos cigaretės, bukas žvilgsnis pro troleibuso langus, slampinėjimas Akropolio salėmis – visą tai yra mūsų pasirinkimas. Mes nelaimingi, mano broliai ir seserys, nes mes mažai norime arba nenorime visai. Mes griežiame dantimis, nežinodami iš kur to noro gauti ir ką pasirinkti.

M. STANKEVIČIŪTĖ

R. TENYS

NJUSPEIPIS

21


NESKUBĖK GYVENTI

Šulinys T. ZELENKAITIS R. TENYS

GYVENIMAS, TAI TARSI

T RAU K I NYS

Ar mes žinome, kas yra gyvenimas?

Gyvenimas, tai tarsi traukinys: žinai kokioje stotelėje įsėsti, bet laiko ir pačio traukinio negali pakeisti, jis ateina tada, kada jam numatyta, o kai įsėdi į traukinį, žinai savo galutinę stotelę, bet kas nutiks kol ją pasieksi, negali nuspėti.

Pažinimas

Kai kurie gyvena tarsi viename vagone, toliau nemato, tik juos supančius žmones, jų bėdas ir svajones ir daugiau nieko. Kiti stebi pro langus, į tolius. Tai jų svajonės, kurių niekada nepasieks, nes jos per toli. Bet niekas nepastebi apačioje esančių bėgių, o jeigu ir pastebi, tai aplink bėgius mato tik pilką masę, o jeigu pabandytų įsižiūrėti, suprastų, kad ta pilka masė tai žmonės padedantys judėti gyvenimo traukiniui, jie visokių formų, bet vienodai svarbūs. Per skubėjimą gyventi jų net nepastebime, tik pralekiame ir viskas...

Kas būna, kai nustojame skubėti?

Jeigu tik susikauptume ir nustotume skubėti, pamatytume net tą vieną akmenuką, išlaikantį vietoje bėgius, tada visas pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis, nes galėtume pamatyti grožį panosėje ir tas svajones, esančias toli toli, galėtume ne tik regėti, bet ir pasiekti, bei įgyvendinti, nes galutinė stotelė nebebūtų tokia svarbi. Svarbiau taptų pamatyti ir sužinoti viską.

Kontrolierius

Skubėdami gyventi galime nepastebėti ar tai tikrai tas traukinys, kurio reikėjo. Gal dabar keliauji visai kitur, nei norėjai, gal kelionė užsitęs per ilgai ir nesulauksi savo stotelės, o galbūt pasiseks ir paskutinis sustojimas bus toks, kurio visi pavydės ir stebėsis, kaip čia patekai? Visuomet reikia atminti, kad dar nebuvo nei vieno traukinio be konduktoriaus. Jis visada prieis ir paklaus, kur keliauji, pasiklydus parodys tinkamą kelią. Žinoma, nuo kontrolieriaus galima pasislėpti, kad ir tualete, bet kur. Tada nukeliausi nežinią.

Susimąstyk

Tai koks esi žmogus? Tas, kuris keliauja į galutinę stotelę, net nepastebėdamas sustojimo „Mokslas“, bei kitos stotelės „Laikas gyventi pačiam“? Galbūt, visdar nežinai paskutinio sustojimo? Sustok, apsidairyk. Supratęs, kur esi ir kur keliauti, neskubėdamas mėgaukis viskuo, ką suteikia gyvenimas. Nesėdėk vienam vagone, išeik ir į kitus. Pamatysi ten ir Kalėdom kvepia. ten jau ir nauji metai matosi. Pavargai, pailsėk, pagalvok ir tyrinėk toliau. 22

NJUSPEIPIS


Palaida bala

D. IBIANSKAITĖ

Sudoku 4 1 5

4 9

6 8

D. GUDEIKA

7

11

3 1 5 2 4 1

5 4

KAS BŪTŲ, JEI BŪTŲ. „1984-IEJI“

įkvepia būrius rašytojų, kurie rašo apie valdžios bijančią visuomenę. Tokioje visuomenėje svarbiausias ir vienintelis instinktas – visiškas ir nekvestionuojamas paklusnumas. Didysis Brolis, kuris knygoje yra valstybės galva, yra ir asmenybės kulto simbolis, kuris G. Orwello aprašytoje santvarkoje užėmė ir religijai skirtą vietą. Susimąstymui: knygoje pagrindiniam veikėjui buvo pasakyta, kad į klausimą „ką pasirinktum – laisvę ar laimę?“ daugelis žmonių pasirinktų laimę. O ką pasirinktumėte Jūs?

„George‘as Orwellas, kurio tikrasis vardas yra Erikas Artūras Bleras, 1949-aisias parašė vieną iš žinomiausių savo romanų – „1984-ieji“. Šis romanas tapo paskutiniuoju G. Orwello romanu ir buvo pripažintas visame pasaulyje. „1984-ieji“ į literatūros istoriją įėjo, kaip klasikinis romanas kritikuojantis visuomenės ir valdžios ydas. Pats G. Orwellas sakėsi rašęs „1984-uosius“ ne kaip pranašystę, bet kaip tam tikrą įspėjimą. Autoriui labai nepatiko ir net gąsdino tam tikrų socializmo idėjų pavertimas neginčijama tiesa. Tačiau vis dėlto, skaitant šią knygą ir jaučiant tą puikiai sukurtą ir perteiktą niūrią nuotaiką, kirba mintis, kad tai yra savotiškas košmaras. Knygoje yra ryškiai smerkiamas imperializmas, totalitarizmas ir stalinizmas, siekis visai būdais sunaikinti žmogaus laisvę. Šis romanas savo aktualumo neprarado ir dabar. Jis vis dar

5

33

33 77 44 66 88

22 99

*** - Ką iš tikrųjų reiškia Lenino žodžiai „mokytis, mokytis ir dar karta mokytis“? - Tai reiškia egzamino laikymą ir du jo perlaikymus.

6 4 4 3 8 7 9 8 8 91 6 8 4 5 1 9 7 6 1 7 4 2 5

3

*** - Sakyk, Petriuk, kas labiausiai tau patinka mokykloje? - Skambutis, mama.

6

6 3 2

1 2 1 5 3 3 6 5 4 6 7 1 98 84 6 7 2 7 6 4 1 8

*** Jei žemė suktųsi 30 kartų greičiau, tai algą gautume kiekvieną dieną, bet moterys nukraujuotų negyvai...

Juokas - dalykas rimtas! *** Vaikų darželis išvykoje į gamtą. Auklėtoja: - Vaikai! Jei renkate uogytes, rinkit po dvi - vieną į burnytę, kitą - medicininei ekspertizei. *** Viena šeima turejo papūgą, kuri kas tik atsitinka tuoj viską papasakoja vyrui. Atėjo kartą pas moterį meilužis ir kad papūga nieko nematytų uždengė narvą. Sėdi papūga narve ir girdi kaip meilužis sako savo damai: - Tu nusirenk ir pasilenkus įsikibk į palangę, o aš pasikabinsiu ant liustros, įsisiubuosiu ir šoksiu ant tavęs, tokiu būdu ir pasimylėsim. Tada pasigirsta papūgos balsas iš narvo: - Nupjaukit man liežuvi, bet aš turiu tai pamatyti! *** Tarybiniai autobusai yra patys ekologiškai švariausi autobusai pasaulyje. Jie niekad neteršia gamtos - jų išmetimo vamzdis dujas išmeta į saloną.

Žurnalistai: Fotokorespondentai: Viršelio nuotrauka: Algirdas Musneckis Domantas Mizeikis (vyr.) R. Vaitiekūnaitė Dalius Gudeika Rokas Tenys Raimondas Jurgelaitis Auksė Vabalaitė Algimantas Krasauskas Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas Dainius Lukšta Dovilė Ibianskaitė El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com Njuspeipio ieškok: Rusnė Vaitiekūnaitė Greta Paliulionytė Kaune – KTU, VDU, ASU, www.Njuspeipis.lt Greta Menkevičiūtė LSMU, KK, MRU, VU KHF, Darius Jurčiukonis Redaktorius: Audrius Žilinskas LSU, KTU Gimnazija, Lina Stonkutė Kolpingo kolegija, Neringa Lukošiūtė Graičiūno AVM, „Vero Marta Stankevičiūtė Redaktoriaus pavaduotojas: Cafe“, Laura Mejerytė Ignas Gaižauskas „Džem Pub“, „B.O.“, Gintarė Vasiliūnaitė „Supremo“, ‚Mio“, Spausdino: Gintarė Roličiūtė „Coffee inn“. Maketuotojai: Simona Jonauskaitė UAB „Spindulio spaustuvė“ Panevėžyje– KTU. Tomas Zalenkaitis Tomas Liutvinas Evelina Plonytė Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Indrė Zemlerytė Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Julius Žaldokas Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas.

Kontaktai:

NJUSPEIPIS

23


Dainiaus Lukštos nuotrauka


Nj#89