Page 14

Jis papurtė galvą. – Negalima. Tu teisi, Elze. – Noriu, kad nusipraustum po dušu, nusiskustum ir tinkamai apsirengtum. – Klausau, Elze. – Puiku. Ką šiandien veiksi? Jis išsitiesė ir pažvelgė Elzei į akis. – Aš skraidysiu. Kaip paukštis. Elzė iš nuostabos išpūtė akis. – Ką? – Taip taip. Ruošiuos varžyboms. – Varžyboms? Kokioms varžyboms? Tėtis nusijuokė, palinko į priekį ir paėmė ją už rankos. – Nagi didžiosioms „Žmogaus paukščio“ varžyboms! Nejau nieko apie jas negirdėjai? Varžybos bus rengiamos ir mūsų mieste! Pats tik vakar sužinojau. Ar užvakar. O gal praėjusį antradienį... Nesvarbu. Taigi pirmas perskridęs į kitą Taino upės krantą laimės tūkstantį svarų sterlingų. Aš irgi dalyvausiu. Ir nugalėsiu! Pagaliau visiems parodysiu, ko esu vertas. Jis atsistojo, ištiesė rankas į šonus ir ėmė mojuoti. – Ar mano pėdos vis dar liečia grindis? Na? O dabar? Jis lakstė po kambarį ir plasnojo rankomis tarsi skristų. – Tėti, nekvailiok, – maldė dukra. Elzė bėgiojo ratais jam iš paskos. Galiausiai pavijo, vėl pataisė chalatą ir sušukavo plaukus.

14

Mano tėtis – skrajūnas  
Mano tėtis – skrajūnas  

DĖMESIO, DĖMESIO! RAŠYTOJAS DAVIDAS ALMONDAS SKELBIA REGISTRACIJĄ Į „ŽMOGAUS PAUKŠČIO“ VARŽYBAS! – Dalyviai atvyksta iš įvairių planetos kam...

Advertisement