į pasimatymą jis atėjo net pusvalandžiu anksčiau. Belaukdamas Domicelės laimingas sau švilpavo jaunystės dainas. Bet Domicelė nesirodė... – O ne! – sušuko Mikas, pro kylančio lėktuvo langą pamatęs prie Jūratės ir Kastyčio paminklo iš tolo raudonuojančią Domicelės suknelę. – Domicele, Domicele! – šaukė Mikas delnu daužydamas lėktuvo langą. Bet Domicelė jo nei matė, nei girdėjo, todėl turbūt niekada nesužinos, ką Mikas norėjo jai pasakyti. Iš lėktuvo žvelgdamas į apačioje tolstančią Palangą Mikas pamatė ir Anuprą, laukiantį Domicelės prie Eglės žalčių karalienės paminklo. Taigi, šį kartą senjorai sutarė susitikti prie paminklo, tik nepatikslino, prie kurio! Taip ir stovėjo Anupras ir Domicelė prie skirtingų Palangos paminklų, užvertę galvas į dangų mojo kylančiam lėktuvui, nekantriai laukdami vienas kito ir vis labiau tūždami.