Page 1

6

2012 m. gruodþio 29 d.

Angelai sveikina Kalëdas

Nuoðirdþiausi atvirukai – sukurti vaikø rankomis Irma BAJORÛNË

Këdainiø mokyklø mokiniai labai aktyviai dalyvavo Janinos Monkutës-Marks muziejausgalerijos paskelbtame ðventiniø atvirukø konkurse. Jam pateikta apie 90 darbø. Ðventinius atvirukus atsiuntë Këdainiø dailës mokyklos, ávairiø Këdainiø miesto ir rajono kaimø mokyklø mokiniai. Graþiausià atvirukà konkursui pristatë, jo nugaTarptautinæ lëtoja tapo trylikametë Dailës moangelø parodà kyklos mokinë Julija Chomenko sveikino (ið (jos mokytoja Vida Burbulienë). kairës) jos Nugalëtojos sukurtas kalëdikuratorë nis vaizdelis su galerijos emblema A. Fedaravièiûtë– tapo ðventinio atviruko pagrindiJasiûnë, rajono meras R. Diliûnas, dailininkë A. Rudienë.

A. Rudienës angelëlis.

Irma BAJORÛNË

Kas sakë, kad angelas – tai rubuilis berniukas baltais sparnais ir dangun nukreiptu þvilgsniu? Menininkai ásitikinæ, kad angelas gali bûti visoks: ir pavargusi pagyvenusi moteris, ir dosnûs delnai, ir neryðkus vëjelio dvelktelëjimas, ir þvaliai besijuokiantis strazdanius. Kaip ávairiø ðaliø menininkai ásivaizduoja angelus, galime pamatyti Janinos Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje vykstanèioje tarptautinëje kalëdinëje parodoje „Angelai“. Pasak parodos kuratorës Astos Fedaravièiûtës–Jasiûnës, mintis surengti didþiausià ávairiausiø angelø parodà kilo prieð trejus metus muziejaus ákûrëjai Janinai Monkutei-Marks. Jà ágyvendinusios galerijos darbuotojos idëjà iðplëtë iki tarptautinës. Eksponuojami 87 kûriniai, kuriuose Lietuvos, Anglijos, Estijos, Italijos, Japonijos, JAV, Suomijos, Ðveicarijos, Prancûzijos ir kitø ðaliø menininkai pristato, kaip jie ásivaizduoja mus globojanèius angelus. Pristatomi tekstilës, keramikos, tapybos kûriniai, yra miðriø ir autoriniø technikø darbø, ins-

taliacijø, autoriniø lëliø. Garbingoje vietoje pakabinti du këdainietës Audronës Rudienës paveikslai su vasariðkais nuotaikingai spalvingais angelëliais.

Kaunietë Giedrë Seniûnienë pripaþino, kad niekas neþino, kaip atrodo angelas, o ji nutapë smagius þmogeliukus, tinkanèius vaikiðkø knygeliø iliustracijai. Saulius Dastikas, kurio paveikslas netelpa á tradicinius angelo „paþinties“ rëmus, prisipaþino, kad jam svarbi ir ði paroda, ir pastatas, kuriame ji eksponuojama. Menininkui dar maþam bûnant ne kartà teko lankytis èia buvusiame muziejuje, o pirmieji jo þingsniai á dailës pasaulá praëjo visai netoli, Þemaitës gatvëje veikusioje menotyrininko Jono Jucevièiaus dailës studijoje. Dar vienas J. Jucevièiaus mokinys Nerijus Daraðkevièius pristato darbà „Angelas upëje“. Tarptautinë kalëdinë paroda „Angelai“ veiks iki vasario 2 dienos.

ne dalimi. Galerijos direktorë Dalia Minkevièienë–Jazdauskienë, sveikindama nugalëtojà ir laureatus, pristatë ir naujàjá atvirukà, kuris su ðventiniais linkëjimais iðsiøstas galerijos partneriams ir bièiuliams. Kitoje atviruko pusëje iðspausdinti konkurso laureatø darbeliai. Savo kûrinius èia ras Elena Þemaitytë, Sandra Ðniraitë, Onutë Eigirdaitë, Agnë Vidauskytë, Kamilë Barkauskaitë, Akvilë Dimèiukaitë, Erika Balandytë, Kristina Granauskaitë, Ernesta Maþeikaitë, Gabrielë Eimutytë, Dovilë Dirsytë. Konkurso laureatus bei jø mokytojus pasveikino ir kûrybinës sëkmës jiems linkëjo rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas.

J. Monkutës-Marks muziejaus-galerijos partneriams ir bièiuliams iðsiøsti atvirukai, kuriø pagrindas – konkurso laimëtojos kûrinys.

Policijos centre – þingeidumà skatinantis renginys Jovita ÞEBRAUSKAITË

Këdainiø policijos centras, suorganizavæs renginá „Knygø pasaulyje“, sudarë sàlygas moksleiviams pademonstruoti pademonstruoti,, kiek þino apie knygas ir kinà. Këdainiuose, kavinëje „Auðrûta“, susirinkusios ðeðios miesto ir rajono moksleiviø komandos turëjo atlikti uþduotis, reikalaujanèias þiniø apie knygas, kuriø motyvais yra sukurti kino filmai. Komandas sudaræ keturiolikmeèiai–ðeðiolikmeèiai demonstra-

vo, kà þino apie literatûros kûrinius, jø personaþus, raðytojus. Paaiðkëjo, kad apie tai daugiausiai þino Këdainiø „Atþalyno“ gimnazijos komanda. Nugalëjusios komandos nariams áteiktos knygos „Pasaulio istorija“. „Tikimës, kad toks renginys moksleiviams leido geriau paþinti knygas, pasinerti á literatûros pasaulá, suþadino norà skaityti klasika tapusias knygas ir, þinoma, subûrë visus prasmingai bei linksmai praleisti laikà“, – sakë Policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistë Vilma Vyðniauskienë.

Lëlës-angelai: ir draugiðki, ir ðvelnûs.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Nugalëtojø komanda – po apdovanojimo.

/Policijos komisariato nuotr./


2012 m. gruodþio 29 d.

Skaitau – vadinas, gyvenu

7

Atgimsta Dotnuvos parkas Dotnuvos bendruomenë Ad ventà pasitiko ðiltai Adventà ðiltai.. Bendruomenës pirmininkë Nijolë Mykolaitienë padëkojo visiems, kurie prisidëjo prie Dotnuvos parko tvarkymo darbø.

V. Krëvës dramà „Þentas“ Miegënø bibliotekoje skaitë kaimo þmonës.

Jau tapo tradicija miegënieèiams susirinkti bibliotekon á taip pavadintà renginá tiesiog… paskaityti balsu. Apie 20 vento þmoniø ðiømeèio Ad Advento metu skaitë V inco Krëvës Vinco dramà „Þentas“. Dramos personaþø vaidmenyse pabuvo nuolatiniai bibliotekos lankytojai ið kaimo, Miegënø pagrindinës mokyklos mokytojai mokytojai,, kaimo senjorai senjorai,, Gudþiûnø seniûnijos darbuotojai darbuotojai,, gimnazistai gimnazistai.. Ðiø metø renginys – jau penktas. Pradþia buvo, kai 2008 metø Advento metu miegënieèiai buvo pakviesti á pirmàjá skaitymo vakarà. Tada skaitëme tai, kas kiekvienam skaitovui labiausiai prie ðirdies. Po to, 2009, 2010 ir 2011 metais perskaitëme Justino Marcinkevièiaus dramas „Katedra“, „Mindaugas“, „Maþvydas“. Tokie vakarai, kai susëdama aplink adventiná vainikà, kai vi-

Susirinkæ dotnuviai prisiminë, kada ir kaip buvo sodinamas parkas.

Adventiniuose skaitymuose kasmet dalyvauja ir Gudþiûnø seniûnas R. Valiauskas, kuriam teko garbë uþdegti Advento vainiko þvakeles.

sus supa knygos ir kiti spaudiniai, yra tikra atgaiva sielai. Ir pabendraujama prie arbatos puodelio, ir praturtinamos literatûrinës þinios, uþsimezga diskusijos, aptariami veikëjai, ávykiai. Ir svarbu tai, jog skaitydami gerokai ankstesniø laikø kûriná, atrandame sàsajø su ðiandiena.

Tai ir meilës trikampiai, emigracija, ir kitos detalës. Skaitymo vakarø sumanytojos bibliotekininkë Virginija Vilkiuvienë ir Veronika Bajorûnienë dëkingos kaimo þmonëms, palaikantiems pasiûlytà idëjà ir tikisi, kad ði tradicija tæsis dar ilgai. Veronika BAJORÛNIENË

Adventas Àþuolaièiuose Á Àþuolaièiø bendruomenës centro salæ maþi ir dideli kaimo gyventojai susirinko pabûti kartu, áþiebti graþuolæ Kalëdø eglutæ, padabintà karoliais, þiedais. Ðventiðkoje salëje ant balta staltiese uþtiesto stalo uþdegusi þvakes Àþuolaièiø bendruomenës centro pirmininkë Virginija Èekavièienë priminë apie Advento – keturiø laukimo savaièiø – prasmæ. Adventinës popietës dalyviai klausë giesmiø ir dainø, kurias dovanojo Akademijos kultûros centro folkloro ansamblis „Seklyèia“, vadovaujamas Onos Auðkalnienës. Regina VAICEKAUSKIENË, Këdainiø M. Daukðos vieðosios bibliotekos Àþuolaièiø filialo bibliotekininkë

Advento popietës dalyviai su „Seklyèios“ ansamblio dainininkais kalbëjo apie Advento prasmæ.

Renginys gruodþio 15 d. prasidëjo ðv. Miðiomis uþ dotnuvius, bendruomenës narius ir parkà sodinusius þmones. Jø atminimui prie paminklinio akmens buvo uþdegtos þvakës. Aplankius parkà visus suðilti, pabendrauti prie atsineðtø vaiðiø pakvietë bendruomenës pirmininkë N. Mykolaitienë. Dotnuviai A. Petrauskas, H. Þebrauskas, K. Daniûnas, V. Batûrienë, A. Ðimkevièienë prisiminë, kada ir kaip buvo sodinamas parkas. Kad Dotnuvos parkas taptø labiau lankomas, bûtø galima pasivaikðèioti, vaþinëti dviraèiais tiek maþiesiems, tiek senjorams, buvo ágyvendintas projektas „Dotnuvos parko pritaikymas vieðiesiems poreikiams“. Kaip ir kokie vyko parko atnaujinimo darbai, papasakojo individualios ámonës „Dotnuvos vejos“ vadovas A. Èemalonskas. Ðie darbai vyko laimëjus konkursà, kuriam paraiðkà paraðyti padëjo A. Ðakic-

kienë, LÞÛ konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Ið Vilniaus á sveèius atvyko parko projekto autoriaus Antano Mackevièiaus ádukra Vitalija Mackevièiûtë-Jasiulaitienë su vyru. Ji atsiveþë tø laikø nuotraukø, papasakojo apie savo ðeimos gyvenimà, mokslus, Dotnuvoje praleistus metus. Akademijos gimnazijos mokytoja D. Poðkaitienë skaitë B. Brazdþionio, J. Degutytës eiles, M. Riomerio universiteto studentë A. Berþinskaitë pristatë praneðimà apie parkà, o buvusi Dotnuvos pagrindinës mokyklos mokinë I. Liutkevièiûtë visø ðirdis virpino gitaros skambesiu. Tos paèios dienos vakare miestelio þmonës vël rinkosi áþiebti eglæ, vaikai – susitikti su Kalëdø Seneliu, pasigroþëti ðventiniais fejerverkais. Daiva BARAUSKIENË, Dotnuvos bendruomenës narë, Akademijos gimnazijos mokytoja

Miela Këdainiø rajono savivaldybës administracija, Miesto aikðtëje jau áþiebta kalëdinë eglutë ir medþiai pasipuoðæ ðerkðnu, o Jûs rûpinatës mûsø saugumu organizuodami gatviø ir ðaligatviø tvarkymà, Këdainiø kultûros centre tradiciðkai vyksta gabiø ir talentingø mokiniø apdovanojimai. Èia mes, mokiniai, iðgirstame ið Jûsø daug ðiltø þodþiø ir palinkëjimø, taip pat mums áteikiate garbës raðtus ir pinigines premijas bei skiriate savo brangaus laiko. Tà dienà jauèiamës labai laimingi ir pakylëti. Suprantame, kiek daug Jûs dirbate, juk jau antrà kartà paskelbtame Lietuvos savivaldybiø indekse, kuris vertina, kaip savivaldybëse yra uþtikrinama þmoniø ekonominë laisvë, Këdainiø rajonas ið 53-ø tyrime vertintø ne miestø savivaldybiø yra ketvirtas! Savo darbais ateityje norime bûti panaðûs á Jus, o dabar paþadame ir toliau stengtis mokytis tik labai gerai ir garsinti savo miestà bei mokyklà. Visø gabiø vaikø vardu dëkojame uþ padovanotà kalëdiná dþiaugsmà. Ateinanèiais metais Jums linkime kuo didþiausio pasisekimo darbuose, planø ágyvendinimo, sveikatos ir kad kas nors ir Jums Kalëdø proga padovanotø maþà netikëtà stebuklà... Aèiû! Pagarbiai, Talentingø ir gabiø vaikø vardu Gunda KRASAUSKAITË, J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos 7C klasës mokinë ir Timonas KRASAUSKAS, „Ryto“ pagrindinës mokyklos 5D klasës mokinys


8

2012 m. gruodþio 29 d.

Puoselëja tautos paproèius ir tradicijas Veronika KURÐEVIÈIENË

Ad vento laikotarpis á Jaunimo mokyklos ugdymo procesà kasmet Advento áneða netradicinio ugdymo temø, metodø ir bendravimo aspektø. Etnokultûrinis ugdymas tampa viso ugdymo proceso ðerdimi ðerdimi,, nes visose pamokose, bûreliø veiklose atskleidþiama Ad vento þingsAdvento niø, Kûèiø, ðv vasia. ðv.. Kalëdø, Naujøjø metø laukimo ddvasia. Vyko susitikimai Klasëse, pasibaigus pirmajam trimestrui, vyko susitikimai su mokiniais ir jø tëveliais. Buvo aptartos mokiniø sëkmës, paþangos rodikliai ir kartu atskleidþiama didþiausiø metø ðvenèiø tematika. Metodikos

tarybos – mokytojø Intos Karboèienës, Indrës Milaðiutës, Giedrës Kurovienës ir Jolantos Pupkevièienës inicijuotos tautos paproèiø ir tradicijø temos, pasiûlytos idëjos sulaukë susidomëjimo: mokiniø taryba kvietë visus mokinius ðventiðkai papuoðti klases, salæ, visà mokyklà, or-

Susikaupimo valandose skambëjo ðventiniø giesmiø akordai.

Adventiniuose renginiuose aktyviai dalyvavo tikybos mokytojas vikaras Audrius Martusevièius.

ganizuoti ádomius adventinius susitikimus – rytmeèius ir popietes, atskleisti adventinio laikotarpio unikalumà ir subtilumà.

Gilinosi á ávairias sritis

Mokyklos bendruomenë organizavo ádomius adventinius susitikimus.

Mokiniai nuoðirdþiai gilinosi á mokslo, meno, kultûros sritis, kuriose Advento (lot. atëjimo) susikaupimas, rimtis, gerø darbø ap-

màstymas, mokymasis kurti ir skleisti gërá, ragina mokytis ið klaidø, keistis tautos paproèiø ir mokyklos tradicijø ðviesoje. „Kadangi ne vienerius metus domëjausi etnokultûra, mokiau ugdytinius suvokti tautos dvasinæ ir kultûrinæ raidà, ðámet adventinëse susikaupimo valandose skambëjo ðventiniø giesmiø akordai, ádo-

mûs, pamokantys apmàstymai, literatûriniai skaitymai ir etnokultûros, kaip mokslo ir meno, teikiama þinojimo tiesa“, – pasakojo Jaunimo mokyklos Metodikos tarybos pirmininkë Inta Karboèienë. Adventiniuose renginiuose aktyviai dalyvavo ir mokyklos direktorë Alma Jociuvienë, tikybos mokytojas vikaras Audrius Martusevièius, mokytoja Laima Þilytë. Kultûrinës paþangos mokyklos bendruomenë siekia drauge, todël kasdienybë nuolat praturtinama prasmingos veiklos, bendrø idëjø, tautos gyvenimo ir tradicijø elementais, kuriø dermëje gimsta viltis.

Ðëtos gimnazijoje – kalëdinis ðeimø turnyras Stundþiai, Sadovskiai. Ðiemet ásteigtas ypatingas prizas – pereinamoji taurë, kuri visus metus bus nugalëtojø namuose, taèiau kitais metais privalës keliauti pas kitus turnyro laimëtojus.

Paaiðkëjo nugalëtojai

Kalëdiniame ðeimø turnyre dalyvavo aðtuonios komandos.

Kalëdos – tai metas, kai susirenka visa ðeima, kurianti savas tradicijas. Ðëtos gimnazija taip pat turi daug tradicijø, viena tokiø – kalëdinis ðeimø turnyras. Jis rengiamas kasmet, likus savaitei iki þiemos atostogø. Nesvarbu, koks bebûtø oras, á ðá renginá susirenka visas bûrys dalyviø, norinèiø iðbandyti savo jëgas krepðinio aikðtelëje. Laukë ypatingas prizas Ðiemet ðis renginys vyko gruodþio 14 dienà gimnazijos sporto salëje. Á já suguþëjo visas bûrys moksleiviø, mokytojø, tëvø – ne tik dalyviai, bet ir gausios palaikymo komandos – kaimynai,

draugai, paþástami. Kiekvienà komandà sudarë trys vienos ðeimos asmenys, ið kuriø vienas – moksleivis, besimokantis gimnazijoje. Dalyvavo net 8 komandos: po dvi Eigirdø ir Kleivø bei Grigoniai, Glebauskai,

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Visos komandos, suskirstytos á du pogrupius, kovojo dël pirmø vietø. Po to vyko tritaðkiø metimo varþybos, kurias laimëjo Glebauskø ðeima. Po tritaðkiø turnyro laukë finalinës varþybos, po kuriø ir paaiðkëjo nugalëtojai. Pirmàjà vietà uþëmë Glebauskø komanda, antràjà – Eigirdø, treèiàjà – Kleivø ðeima. Visos komandos buvo apdovanotos saldþiomis dovanëlëmis. Geriausiøjø trejetas – padëkos raðtais, pirmàjà vietà laimëjusieji pelnë tauræ.

Kiekvienà komandà sudarë trys vienos ðeimos asmenys.

Tæs graþià tradicijà Ði graþi tradicija gimnazijoje gyvuoja jau ne vienerius metus. Ne vienerius metus dalyvauja ir tos paèios komandos, kuriose þaidþia IV klasëje besimokantys gimnazistai, todël jiems baigus mokyklà ðiø ðeimø komandø nebebus. Taèiau mokykloje mokosi daug moksleiviø, tad tikimasi, kad ir kitais metais prie ðios graþios tradicijos prisijungs dar ne viena nauja komanda. Ona EIGIRDAITË, Ðëtos gimnazijos IVB klasës mokinë

Á turnyrà suguþëjo visas bûrys moksleiviø, mokytojø, tëvø – ne tik dalyviai, bet ir gausios palaikymo komandos


ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. gruodþio 29 d.

Dirbdami iðvien padësime pagrindà sëkmingiems ateities darbams

Këdainiø rajono savivaldybës meras R. Diliûnas 2012-uosius metus vadina darbingais metais.

/Nuotr. ið redakcijos archyvo/

Irma BAJORÛNË

Baigiantis metams rajono savivaldybës meras Rimantas DIL IÛNAS apþvelgë svarbiausius darbus, DILIÛNAS ávertino sëkmingus þingsnius ir pakvietë rajono gyventojus drauge rûpintis Këdainiø kraðto ateitimi ateitimi.. – Kokius savivaldybës darbus laikote svarbiausiais ðiemet?

– Baigiasi darbingi metai. Vienu ið svarbiausiø darbø

laikau rajono strateginës plëtros plano iki 2020 metø parengimà ir

patvirtinimà. Planas uþtikrins tolesnæ rajono plëtrà, padës efektyviai naudoti lëðas, jis bus pagrindas sëkmingiems mûsø ateities darbams. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. gruodþio 29 d.

popietei

„Þiemos puokðtëje“ këdainieèiai susiðlavë prizus pe ir auklëtoja A. Jonavièiene, kuri tik vienerius metus dirbdama su vaikais prieðmokyklinëje grupëje, sugeba auklëtiniams suteikti kuo daugiau potyriø. Ði pedagogë – labai aktyvi ir iðradinga, todël jos ugdomi vaikai labai daug kur dalyvauja, keliauja. „Þiemos puokðtë“ – tik vienas ið jos darbø. Labai dþiaugiuosi jø laimëjimu ir esu dëkinga ðiai auklëtojai, kad garsina mûsø darþelá ir suburia kolektyvà darbams“, – sakë V. Bliûdþienë.

Auðra MALINAUSKIENË

LITEXPO parodø rûmuose V ilniuje Vilniuje vyko jau 33-ioji tarptautinë floristø paroda-konkursas „Þiemos puokðtë“, kurios ddvejose vejose kategorijose V ilainiø mokyklosVilainiø darþelio „Obelëlë“ prieðmokyklinës grupës „Drugeliai“ darþelinukø ir Josvainiø gimnazijos mokinës Erlandos Ðulcaitës sukurtos floristinës kompozicijos uþëmë aukðtas prizines vietas.

Uþëmë antràjà vietà

Sëkmë lydëjo namelá Vilainiø mokyklos-darþelio „Obelëlë“ „Drugeliø“ grupës auklëtiniai su auklëtoja metodininke Audrone Jonavièiene, padedant vaikø mamoms, konkursui sukûrë floristiná namelá tema „Karlsono namas“. Tris dienas trukusioje parodoje-konkurse „Þiemos puokðtë“ ið viso buvo pristatyti septyni originalûs nameliai, kuriuose, vaikø ásivaizdavimu, galëtø gyventi Karlsonas. Ekspozicijos lankytojai balsavo uþ jiems labiausiai patikusá namelá. Daugiausia balsø – 164, surinko „Obelëlës“ auklëtiniø pagamintas Karlsono namelis.

Dalyvavo treèiàkart Parodoje „Þiemos puokðtë“ ðios ugdymo ástaigos atstovai dalyvavo treèià kartà. „Prie Karlsono namelio geranoriðkai darbavomës penkias dienas – nuo ryto iki vakaro. Dirbome visi: vaikai, jø mamos ir mes, auklëtojos. Juk gerø rezultatø galima pasiekti tik tuomet, kai dirba komanda. Labai smagu, kad ðiemet grupëje yra aktyviø mamø, kurios entuziastingai prisëdëjo prie kûrybinio proceso. Taip pat labai padëjo mûsø grupës auklëtoja

Mokyklos-darþelio „Obelëlë“ atstovai prie Karlsono namelio.

Violeta Sereikienë ir padëjëja Irena Tauèienë“, – pasakojo auklëtoja A. Jonavièienë.

Numezgë Karlsonà

Prasideda nuo idëjø Á parodà sostinëje vyko mokyklos-darþelio „Obelëlë“ direktorë Vida Bliûdþienë kartu su auklëtojomis, ðeðiais vaikais ir jø mamomis. „Dþiaugiuosi „Drugeliø“ gru-

Josvainiø gimnazijos technologijø mokytojos, fitodizaino bûrelio vadovës Virginijos Ðilkaitienës teigimu, jau tapo tradicija prieð Kalëdas vykti á Vilniuje organizuojamà „Þiemos puokðtës“ renginá. „Kasmet mokykliniu autobusu organizuojame iðvykà gimnazijos mokiniams. Konkurse aplankëme parodà ir ketvirtà kartà daly-

„Drugeliø“ grupës komanda Karlsono namelá sukûrë ið… lëlës barbës namo, kurio kiekvienà sienà ir grindis dekoravo skirtingomis medþiagomis: puðø spygliais, dumplainiais, saldainiais, þirniais, perlinëmis kruopomis, saulëgràþomis, moliûgø sëklomis, kriauklelëmis, akmenukais, pjaustytais kaðtonais ir kt. Dviejø aukðtø pastate buvo árengtas Karlsono miegamasis, þaidimø kambarys ir net sandëlis, kuriame sustatyti jo mëgstamos uogienës stiklainiukai. Rausvaplauká Karlsonà numezgë viena ið darþelio auklëtiniø mamø, tautodailininkë Loreta StepoPo apdovanojimo su komisijos narëmis Josvainiø gimnazijos mokytoja V. Ðilkaitienë navièienë, kuri prie nameir mokinë E. Ðulcaitë (antra ir treèia ið kairës), kurios kompozicija „Spygliuoèio lio kûrimo su komanda dir- ðaka“ laimëjo pirmà vietà. bo visas penkias dienas.

vavome mokiniø konkurse. Èia mûsø gimnazijai atstovavo 1A gimnazijos klasës mokinë Erlanda Ðulcaitë, kuri jau keletà metø lanko fitodizaino bûrelá. Ðioje parodoje ji dalyvavo antrus metus ið eilës. Ðiemet pasisekë geriau negu tikëjomës, nes susumavus bendrus balus Erlanda laimëjo antràjà vietà. Mûsø gimnazijos direktoriui Ramûnui Zigmantavièiui dëkojame uþ pagalbà organizuojant ðià kelionæ“, – pasakojo V. Ðilkaitienë. Buvo ávertinti trys josvainietës darbai: „Spygliuoèio ðaka“ uþëmë 1 vietà, Þibintas „Paslaptinga ðviesa“ – 2-àjà, o „Puokðtë senelei“ – 3-iàjà.

Mokinë daug dirbo Mokytoja dþiaugiasi, kad Erlandos nereikëjo raginti dalyvauti ðiame konkurse. „Smagu, kad mergaitë daug dirbo savarankiðkai ir mokykloje, ir namuose, siûlë idëjas, jas ágyvendino. Darbai buvo daromi ið mûsø surinktø gamtiniø medþiagø: kankorëþiø, sedulos ðakeliø, vijoklio stiebø, puðies ðakeliø, samanø, rojaus obuoliukø. Darbuose nebuvo naudojama klijø. Viskas buvo tvirtinama vielutëmis, raiðiojama siûlais, perpinama“, – kalbëjo V. Ðilkaitienë.

Padëjo mokytoja Josvainietë E. Ðulcaitë „Þiemos puokðtëje“ dalyvavo antrà kartà. „Po pirmojo konkurso nenusivyliau, nes þiûrovai mano darbams skyrë labai daug dëmesio. Ðiemet komisija mano darbams, prie kuriø teko nemaþai papluðëti, skyrë antràjà vietà. Daug padëjo mano mokytoja V. Ðilkaitienë, kuri negailëjo nei savo laiko, nei minèiø“, – sakë E. Ðulcaitë.

Tik priþiûrimi grioviai naudingi ûkininkui Irma BAJORÛNË

Dvideðimt metø V ilainiø Vilainiø laukuose ûkininkaujantis Henrikas Þebarauskas ásitikino, kokià naudà ûkiui duoda gerai priþiûrimi melioracijos grioviai grioviai.. IIrr kiek nuostoliø galima patirti patirti,, jei jie apþëlæ krûmais, nevalomi nevalomi,, pamëgti bebrø. „Laukai, kuriuose prastai veikia melioracijos sistemos, pavasará ir rudená sunkiai iðvaþiuojami, juose pasëliai gali iðmirkti ir negalima tikëtis tokio derliaus, kaip ið tvarkingø laukø“, – ásitikinæs patyræs þemdirbys.

Gaus paramà Nuolat skiriantis dëmesio ir lëðø darbui, kurá kai kurie ûkininkai laiko nereikalingu ir neprivalomu, H. Þebarauskas ðie-

met nutarë pasinaudoti melioracijos grioviø tvarkymui skiriama parama. H. Þebarauskas pateikë praðymà pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 metø programos priemonæ „Pelno nesiekianèios investicijos“, kuri skirta melioracijos grioviams tvarkyti.

Sutvarkys griovius Ûkininkas planuoja iki kitø metø birþelio pabaigos sutvarkyti tris jo dirbamaisiais laukais einanèius melioracijos griovius: iðpjauti ðlaituose suþëlusius krûmus, medþius bei kità augalijà, iðvalyti melioracijos griovio dugnà, sutvarkyti drenaþo þiotis ir latakus. Grioviai, kuriuos H. Þebarauskas sutvarkys, turi átakos apie 300 hektarø jo paties ir kitø ûkininkø dirbamø þemiø. Ðiems darbams finansuoti ið Europos þemës ûkio fondo kaimo plëtrai ûkininkui skirta daugiau kaip 15 tûkstanèiø litø paramos.

„Tvarkëme griovius ir be paramos, tvarkysim ir jà gavæ“, – patikino ûkininkas. Gavæs paramà ûkininkas ásipareigojo sutvarkytus griovius priþiûrëti penkerius metus: ðienauti ðlaitus, naikinti piktþoles. Uþ tolesnæ prieþiûrà bus mokamos iðmokos – po 507 litus uþ hektarà tvarkomo melioracijos griovio ðlaitø ploto. H. Þebarauskas numatytiems darbams atlikti planuoja ásigyti grioviø ðlaitø ðienavimo technikà. Toks agregatas ûkininkui gali kainuoti apie 70 tûkstanèiø litø.

Neskuba naudotis parama Këdainiø rajono savivaldybës Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus duomenimis, gauti melioracijos grioviø tvarkymo paramà pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007– 2013 m. programos priemonæ pateiktos devynios paraiðkos ið Vilainiø, Pelëdnagiø, Dotnuvos, Gudþiûnø, Pernaravos, Truskavos se-

niûnijø ûkininkø, þemës ûkio bendroviø, kooperatyvø. Tai labai nedidelis skaièius. Krakiø, Surviliðkio, Ðëtos seniûnijø ûkininkai nepateikë në vienos paraiðkos. Vilainiø ûkininkas H. Þebarauskas mano, kad kolegos vengia priimti atsakomybæ, nes mano, kad melioracijos grioviø tvarkymo darbai yra sudëtingi. „Taèiau anksèiau ar vëliau darbus teks atlikti, nes nepriþiûrimuose grioviuose auga krûmai, medþiai, nebefunkcionuos melioracijos sistemos“, – á ateitá atsakingai þiûri ûkininkas H. Þebarauskas.

Ûkininkø ásipareigojimai Pareiðkëjas, teikdamas paraiðkà Nacionalinei mokëjimo agentûrai prie Þemës ûkio ministerijos, ásipareigoja sutvarkyti ne maþesná kaip vieno hektaro melioracijos grioviø plotà, kurio vientisa dalis negali bûti maþes-

në negu 0,3 hektaro. 2013 metais mûsø rajone planuojama sutvarkyti 57,4 km melioracijos grioviø uþ 280 tûkst. litø ir vëliau vykdyti tæstinæ melioracijos grioviø tvarkymo veiklà (grioviø ðlaitø ðienavimà, piktþoliø naikinimà).

Programà tæs kitàmet Ðiemet pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 m. programos priemonæ „Pelno nesiekianèios investicijos“ Þemës ûkio ministerija yra numaèiusi pasiraðyti sutarèiø 10 mln. litø sumai. Jau priimta 351 paraiðka, praðoma paramos suma – 7,9 mln. litø. Numatyta 2013 metais tæsti paraiðkø priëmimà, Þemës ûkio ministerija planuoja ðiai priemonei taip pat skirti 10 mln. litø.


2012 m. gruodþio 29 d.

popietei

3

Dirbdami iðvien padësime pagrindà sëkmingiems ateities darbams

rajono þmonëms. – Seimas jau iðreiðkë pritarimà minimalaus mënesio atlyginimo didinimui iki tûkstanèio litø. Kokià átakà tai turës savivaldybës biudþetui? – Tikslius skaièius sudëtinga apskaièiuoti. Këdainiø rajono þmonëms tai neturës labai didelës átakos. Nedarbas pas mus nëra didelis ir minimalø atlyginimà uþdirba santykinai maþiau þmoniø negu Lietuvoje. Tikiuosi, kad dël padidëjusio minimalaus atlyginimo gyventojø pajamø mokesèio bus surenkama daugiau.Ið savivaldybës biudþeto iðlaikomose ástaigose taip pat yra minimalius atlyginimus gaunanèiø darbuotojø. Kai ðiais metais MMA buvo didinamas 50 litø, savivaldybei niekas nekompensavo padidëjusiø iðlaidø. Tikiuosi, kad po ðio padidinimo mes gausime didesnes pajamas darbuotojø atlyginimams iðmokëti.

/Atkelta ið 1 psl./ Rengiant planà labai daug dirbo savivaldybës administracija. Ágyvendinome daug projektø, finansuojamø ið Europos Sàjungos struktûriniø fondø. Ðiemet savivaldybë koordinavo 38 tokiø projektø ágyvendinimà, jø bendra vertë – 56,2 milijono litø. Rajono savivaldybë ið savo biudþeto ðiems projektams pridëjo per 4 mln. litø. Planuota per metus ásisavinti apie 20 milijonø litø Europos Sàjungos paramos lëðø, o tik per vienuolika mënesiø atlikta darbø uþ daugiau kaip 22 mln. litø. Tai net 2,5 karto daugiau negu 2010 metais. Baigta Ðëtos, Akademijos, Josvainiø gimnazijø, vaikø darþelio „Pasaka“ renovacija. Bus pagerintos ugdymo sàlygos bei taupomos ðilumos energijos sànaudos. Miesteliuose árengtos septynios þaidimø ir aktyvaus poilsio aikðtelës, iðvalyti Smilgos ir Dotnuvëlës upeliai, sutvarkytos jø pakrantës. Baigta Respublikos gatvës rekonstrukcija. Sveikatos apsaugos srièiai skirta 1,9 mln. litø: Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centre kuriamas Psichikos dienos stacionaras, baigtas rekonstruoti Këdainiø ligoninës Terapijos korpusas. Daug pradëtø, ápusëtø projektø, kurie turëtø bûti baigti 2013 metais. Jau vyksta Akademijos ir Ðëtos kultûros centrø rekonstrukcija, netrukus prasidës darbai Josvainiø kultûros centre. Uþ milijonà litø árengti vandentiekio ir nuotekø tinklai Tiskûnø kaime. Apðvietimui skirta daugiau nei milijono litø parama. Vyksta dideli darbai pramonës parke – rengiama infrastruktûra naujuose sklypuose. Tai tik dalis mûsø ágyvendinamø projektø.

Liko neágyvendintø projektø – Ko gero, buvo ir tokiø planø, kuriø nepavyko ágyvendinti? – Apmaudu, kad nepavyko ágyvendinti Apytalaukio dvaro rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmo poreikiams projekto. Ðiuo metu vyksta koncesijos sutarties nutraukimo procedûros. Dël to, kad koncesininkas, ásipareigojæs investuoti savø lëðø ir ágyvendinti projektà, to nesugebëjo padaryti, savivaldybë buvo priversta atsisakyti apie penkiø milijonø litø Europos Sàjungos paramos lëðø. Tikëjomës pradëti Didþiosios Rinkos aikðtës rekonstrukcijà, bet negavome tam lëðø. Uþsitæsë gana prastos bûklës Këdainiø vaikø globos namø „Saulutë“ patalpø remontas, naujo priestato statybos.

Patikimas savivaldybës partneris AB „Lifosa“ savivaldybei padovanos universalià pramogø ir sporto arenà. Pradedant jos statybà kertiná akmená ámûrijo (ið kairës) meras R. Diliûnas, kompanijos „EuroChem“ administracijos direktorius I. Ðèelkunovas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius J. Dastikas, UAB „Vikstata“ generalinis direktorius G. Aleknavièius.

savivaldybës ástaigos, administracijos skyriai dirbo aktyviausiai, inovatyviausiai? – Savivaldybës strateginá planà rengë visi savivaldybës skyriai, o Strateginio planavimo ir investicijø skyriaus darbuotojoms teko didþiausias krûvis. Esu patenkintas visos savivaldybës administracijos darbu. Jø efektyvià veiklà patvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtas savivaldybiø indeksas, kuriame Këdainiø savivaldybei skirta ketvirtoji vieta. Vertinant investicijø plëtrà bei savivaldybës nustatomus mokesèius, administracijos ir personalo, turto valdymà bei biudþetà Këdainiø rajono savivaldybë tarp ne miesto savivaldybiø uþima lyderio pozicijà. Galime pasidþiaugti seniûnijø darbu. Seniûnams pavyko sutelkti visuomenæ dirbti kartu, stiprinti ryðá su kaimiðkosiomis bendruomenëmis, ástaigomis, ûkininkais ir þemës ûkio bendrovëmis. Pastebimas aktyvus Mikalojaus Daukðos vieðosios bibliotekos darbas, paslaugø kokybës gerinimas, nauji ádomûs projektai. Visi rajono kultûros centrai aktyviai dirbo, nors jø veiklos finansavimas nëra dosnus. Buvo daug graþiø renginiø, á saviveiklà átraukta daug gyventojø. Miesto ðventës renginiuose dalyvavo 60 kolektyvø, apie tûkstantis dalyviø. Ðiemet ypaè aktyviai pradëjo veikti kaimiðkosios bendruomenës. Jø aktyvistams vyko seminarai, mokymai, paþintinës iðvykos. Ágavæ þiniø ir patirties bendruomeniø þmonës perëjo á naujà etapà – daugiau dëmesio skiria vietose gyvenantiems þmonëms, reikalingiems pagalbos, vykdo didelius projektus.

Darbo efektyvumà patvirtina Savivaldybës partneriai ekspertai – Kà galite ávardinti kaip – Ar galite ávardinti, kurios svarbiausius, geriausius savival-

dybës partnerius? – Bûtø keista, jei ðá sàraðà pradëèiau nuo ko kito, o ne akcinës bendrovës „Lifosa“. Ði ámonë – didþiausia gyventojø pajamø mokesèio mokëtoja. Jau kitø metø vasarà gausime ðios ámonës dovanà – apie 20 milijonø litø vertës universalø sporto ir pramogø kompleksà. Daug kraðto þmoniø dirba koncerno „Vikonda“ ámonëse. Bendrovë „Nordic Sugar Këdainiai“ bendrauja ne tik su savivaldybe, bet ir tiesiogiai su mokyklomis – penkioms áteikë kompiuterinës árangos komplektus. Geri santykiai sieja savivaldybæ su „Dotnuvos projektais“, Labûnavos, Krakiø, Okainiø þemës ûkio bendrovëmis. Turiningai bendradarbiaujame su Kauno kolegijos Jonuðo Radvilos fakultetu, Lietuvos agrariniø ir miðkø mokslø centru ir jo filialu Þemdirbystës institutu. Stengiamës bendrauti su visomis ámonëmis, dþiaugiamës naujai ásikurianèiomis Këdainiø kraðte.

danèiosios koalicijos partnere ir Lietuvos Seime. Kol Darbo partija Lietuvoje buvo opozicinë, o Këdainiuose – valdanèioji, ministerijose, kitose valstybës institucijose pritarimo sulaukdavo ne visi savivaldybës projektai. Gal dabar tikitës didesnio palaikymo ið ðalies valdþios? – Negalime tikëtis, kad á rajonà pradës plaukti lengvi pinigai. Jau pirmieji veiksmai Seime parodë, kad Darbo partija pritars racionaliems pasiûlymams ir sieks visai Lietuvai naudingo ir protingiausio biudþeto pinigø skirstymo. Tikiu, jog mums bus paprasèiau ministerijose árodyti, kad vienas ar kitas objektas reikalingas

Padëka uþ bendrà darbà Noriu padëkoti visiems rajono gyventojams, kurie prisidëjo prie sëkmingø metø darbø. Dëkoju uþ aktyvø þmoniø dalyvavimà savivaldybës veikloje. Gyventojø priëmimo dienomis ateina daug þmoniø, kuriems rûpi ne tik asmeniniai reikalai, bet ir visuomeniniai. Kalbame apie aplinkos, gatviø tvarkymo reikalus, statybas, ið pilieèiø gauname daug signalø, kurie pastûmëja kiekvienà tarnautojà geriau atlikti savo pareigas, paþymi, kurioje vietoje reikia dëmesio. Prasidedant 2013 metams linkiu ne tiek svajoniø iðsipildymo, kiek planø ágyvendinimo. Toks jau laikmetis – svajodami negalime daug pasiekti. Daugiau laimima darbu, susitelkimu, bendromis pastangomis.

Politinë ðvytuoklë – Kokia politinë atmosfera rajono taryboje? – Valdanèiosios Darbo partijos ir Socialdemokratø frakcijos aðtuoniolika nariø dirba sklandþiai, sutelktai, sprendimai priimami detaliai iðanalizavus ir iðtobulinus juos. Galiu pasidþiaugti, kad kiekvienas frakcijos narys áneða savo indëlá. Opozicija taip pat gana konstruktyvi (daþniausiai). Vis dëlto pasitaiko atvejø, kad paprasèiausiai politikuojama. Reikia pripaþinti, kad taryba atsakingai naudojasi þmoniø suteiktu pasitikëjimu. – Po Seimo rinkimø Darbo partija, kuri yra valdanèioji Këdainiø savivaldybëje, tapo val-

Vienas ið reikðmingiausiø metø ávykiø – M. Daukðos vieðosios bibliotekos renovuotø patalpø atidarymas. Ákurtuvëse dalyvavo (ið kairës) meras R. Diliûnas, LR kultûros ministras A. Gelûnas, bibliotekos direktorë B. Ruzgienë, rajono tarybos narys J. Gaidamavièius, Seimo narë V. Baltraitienë.

sestadienio laikrastis1  

tesinyje skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you