Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. vasario 12 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. vasario 12 d. Antradienis

Nr. 18 (2 531)

Kaina 1,20 Lt

moteriai Reportaþas ið Babënø karjero eketës Kliudytai lûþo koja Pësèiøjø perëja sekmadienio vidurdiená ëjusi këdainietë buvo uþkliudyta automobilio ir griûdama susiþalojo. Tai atsitiko apie 11 val. 46 min. Këdainiuose, prie J. Basanavièiaus gatvës 39-ojo namo. 1931 metais gimusi këdainietë J. R. ëjo pësèiøjø perëja, ir jà veidrodëliu kliudë 1982 metais gimusio këdainieèio T. K. vairuojamas automobilis „Honda Acord“. Uþkliudyta moteris griuvo ir susilauþë kojà. Suþalotoji paguldyta á ligoninæ. Pirminiais duomenimis, vairuotojas buvo blaivus.

Suþalotojo bûklë sunki Sekmadienio paryèiais á ligoninæ du jaunuoliai atveþë treèià ir paliko paaiðkinæ, kad já iðtiko epilepsijos priepuolis, taèiau medikai nustatë kà kita.

Po bëgimo ákaitæ sveikuoliai atsigaivino eketëje. Ðalta buvo tik á juos þiûrintiems smalsuoliams.

Irma BAJORÛNË

Kol vieni geria vaistus nuo gripo ir kitø perðalimo ligø arba jø baimindamiesi bando stiprintis vitaminais bei maisto papildais, grupë këdainieèiø ðeðtadiená ligas baidë kitokiu bûdu – maudynëm is lediniame vandenyje. maudynëmis /Nukelta á 16 psl./

Iðkirs tuopas Gedimino gatvëje Apsilankiusi Gedimino g., Januðavos k., Këdainiø rr.,., rajono savivaldybës komisija susipaþino su situacija vietoje ir nustatë, kad 1118 18 tuopø yra nepatenkinamos bûklës. Medþiai akivaizdþiai nusilpæ, seni, paþeisti stiebo ir ðaknø puvinio, kai kurie vëjo nulauþti, sausavirðûniai, yra dþiûstanèiø ir nudþiûvusiø skeletiniø ðakø, stiebuose yra dreviø, drevëse matomas medienos

suminkðtëjimas ir iðretëjimas, pakeltos medþiø ðaknys. Þeldiniai yra pavojingi þmonëms ir eismui. Medþiø ðaknys yra iðkilnojusios, suardþiusios pësèiøjø tako dangà. Medþiai auga abipus Gedimino gatvës Januðavos kaime ir patenka á rajoninio kelio Këdainiai–Lipliûnai–Krakës apsaugos zonà. Komisija siûlo visas tuopas, auganèias Gedimino g., Januðavos k., kirsti ir paðalinti.

Këdainietis T. A., gimæs 1993 metais, á Këdainiø ligoninës priëmimo skyriø dviejø jaunuoliø buvo atveþtas apie 5 val. 23 min. Atveþusieji medikams paaiðkino, kad T. A. iðtiko epilepsijos priepuolis, paliko atveþtàjá medikø globai ir iðvaþiavo. Apþiûrëjæ komos bûsenos esantá jaunuolá, medikai ant jo klubø ir ðlaunø rado nubrozdinimø ir sumuðimø, be to, átarë galvos traumà. Suþalotojo bûklë sunki.

Vasario 20 d. 18 val. Këdainiø kultûros centre

/Nukelta á 2 psl./

„Rinkos aikðtës“ inf.

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis Kultûros centro kasoje 15–20 Lt

Verta skaityti ir suþinoti daugiau! Ypaè patraukli prenumeratos kaina! Uþsiprenumeruoti galima nuo bet kurios mënesio dienos!

Vasario mënesá uþsakæ muzikiná sveikinimà Këdainiø kraðto televizijos laidoje „Sveikinimø koncertas“, galësite laimëti bendrovës „Këdainiø duona“ ásteigtà prizà. Daugiau informacijos tel. 52 717. Laukiame Jûsø adresu: J. Basanavièiaus g. 95.

„Rinkos aikðtës“ inf.


2

2013 m. vasario 12 d.

Aptarë þemës ûkio prioritetus Irma BAJORÛNË

Seimo kaimo reikalø komiteto narys Jonas Kondrotas dalyvavo komiteto nariø susitikime su Premjeru Algirdu Butkevièiumi Butkevièiumi,, þemës idmantu Kanopa, ûkio ministru V igilijumi Jukna, viceministru V Vidmantu Vigilijumi finansø ministru Rimantu Šadþiumi Šadþiumi.. Pasak J. Kondroto, komiteto nariai ásitikinæ, jog Vyriausybës, Þemës ûkio ministerijos veikloje reikia labiau iðryðkinti prioritetus, ypaè gyvulininkystës plëtros srityje. Ðiuo metu gyvulininkystës produkcija sudaro tik 40 proc. bendrosios þemës ûkio produkcijos. Per pastaruosius penkerius metus kasmet karviø skaièius ma-

þëjo po 10 tûkstanèiø, kiauliø auginama treèdaliu maþiau. „Lietuva eksportuoja daugiau kaip milijonà tonø grûdø, o jeigu jie bûtø suðerti gyvuliams, bûtø parduodamas didesnæ pridëtinæ vertæ turintis produktas“, – ásitikinæs J. Kondrotas. Seimo nariai nori matyti daugiau priemoniø gyvulininkystei

skatinti. Jie siûlo palengvinti naujø fermø statybos ir senø rekonstrukcijos sàlygas, sumaþinti biurokratinius reikalavimus. Tai ypaè reikalinga statantiems ar rekonstruojantiems nedideles, iki 300 sutartiniø galvijø fermas. Kitas prioritetas – parama smulkiems ir vidutiniams ûkiams. Siûloma perþiûrëti jiems taikomus mokesèius. „Siekiant atpiginti maisto produktus, didinti jø vartojimà reikëtø apsispræsti dël lengvatiniø PVM tarifø kai kuriems maisto produktams“, – aiðkina J. Kondrotas. Susitikime taip pat atkreiptas

dëmesys á melioracijos reikalus. Nepadidinus finansavimo melioracijos sistemø prieþiûrai ir remontui net labai derlingos þemës ateityje gali tapti pelkëmis. „Labiau turëtume skatinti ekologinæ þemdirbystæ. Mes atsiliekame nuo Estijos ir Latvijos, kurios pagal ekologiniø pasëliø plotus jau yra pirmajame pasaulio ðaliø deðimtuke, – prioritetus vardino Seimo narys J. Kondrotas. – Tai susijæ ne tik su didesnëmis pajamomis uþ uþaugintà produkcijà, bet ir su sveikesne mityba. Reikëtø pasirûpinti, kad ekologiðki produktai bûtø tiekiami á vaikø darþelius, mokyklas, ligonines.“

Vyksta „BRAVO mokiniø“ balsavimas Projekto „BRA VO mokiniai 2013“ „BRAVO balsavime jau sudalyvavo 9 000 portalo këdainietis.lt lankytojø. Internete uþ 161 nominantà ið visø projekte dalyvaujanèiø mokyklø skaitytojai jau atidavë daugiau kaip 25 tûkst. balsø. „Pirmoji diena parodë, kad susidomëjimas jubiliejiniais apdovanojimais tikrai didelis, o tai mus ápareigoja tik dar labiau stengtis. Sklandø projekto ágyvendinimà ðiek tiek trukdo gripas, vëluojame filmuoti nominantus, bet tikiu, kad viskas pavyks puikiai. Dþiaugiuosi këdainieèiø aktyvumu ir raginu likusius aktyviai balsuoti“, – kalbëjo projekto vadovë Greta Èapkauskaitë. Iki kovo 22 dienos didþiau-

Iðkilminga „BRAVO mokiniai 2013“ apdovanojimø ceremonija vyks kovo 22 dienà pramogø centre „Vikonda“.

siame Këdainiø naujienø portale vyksianèiame balsavime skaitytojai gali balsuoti uþ BRAVO stilingiausius, balsingiausius, sportiðkiausius, pilietiðkiausius, linksmiausius mokinius bei geriausià porelæ, mokytojus ir studentus. Filmavimai mokyklose vyks iki vasario 14 dienos. Iðkilminga „BRAVO moki-

Informuojame apie parengtà bendràja tvarka þemës sklypo (kadastro Nr. 5333/0015:165), Këdainiø m. sav., Dotnuvos g. 12., detaløjá planà. Planavimo tikslas – gyvenamøjø teritorijø þemës sklypo padalijimas á tris sklypus, nekeièiant sklypø naudojimo bûdo ir pobûdþio, planuojant gyvenamojo namo statybà atidalintame sklype; sklypø specialiøjø þemës naudojimo sàlygø bei teritorijos naudojimo ir tvarkymo rëþimo nustatymas. Planavimo organizatoriai – Romas Kupèinskas ir Kristina Prapuolenienë. Su parengtu projektu galima susipaþinti nuo 2013 02 12 iki 2013 03 13 UAB „Kraðtotvarkos studija“ patalpose, adresu: Savanoriø pr. 287-305, Kaune. Vieðai projektas bus eksponuojamas nuo 2013 02 26 iki 2013 03 13 Këdainiø r. sav., Architektûros ir urbanistikos skyriaus informaciniame stende. Vieðas susirinkimas numatomas 2013 03 13 10 val. Architektûros ir urbanistikos skyriuje J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiø r. sav. Gauti informacijà apie detaliojo plano sprendinius, susipaþinti su parengta dokumentacija bei teikti raðtu motyvuotus pasiûlymus galima iki vieðo susirinkimo ir jo metu plano rengëjai: UAB „Kraðtotvarkos studija“, Savanoriø pr. 287-305, Kaunas. tel. 8 686 74 574 el. p. krastotvarka.lt@gmail.com.

niai 2013“ apdovanojimø ceremonija vyks kovo 22 dienà pramogø centre „Vikonda“. Renginio organizatoriai dëkoja: LR Seimo nariams Viktorui Uspaskich, Viktorui Fiodorovui, Virginijai Baltraitienei, koncernui VIKONDA, rajono savivaldybës Tarybos nariui Pauliui Kalinai, ERGO draudimui, jauni-

mo organizacijai „Darbas“, kirpyklai „Dalija“, ámonei „Superðventë“, „Iðkabø cechas“, vieðbuèiui-restoranui „Grëjaus namas“, Senamiesèio krautuvëlei, fotografijos namams „Fotoimpresija“, sporto klubui „X-forma“, „E&A“ drabuþiø parduotuvei, picerijai „Piri piri“, „Skytech“, biuro reikmenø parduotuvei „Jurasta“, turizmo sodybai „Zaraza“, Saugaus eismo centrui, Audriaus Povilaièio medienos apdirbimo ir jos gaminiø individualiai ámonei, „SAVAS taxi“, Këdainiø kraðto televizijai, rajono laikraðèiams „Rinkos aikðtë“ bei „Këdainiø garsas“, naujienø ir informacijos portalui kedainietis.lt, jaunimo kanalui internete „Nerimtas reikalas“.

www .darzoviuseklos.lt www.darzoviuseklos.lt

Netekome gydytojos V. M. Milaðiûtës (1939 03 27–2013 02 10)

Iðëjo Amþinybën didelës ir taurios sielos þmogus – vaikø gydytoja V ilhelmina Marija Vilhelmina MILAÐIÛTË. Ji gimë ir augo Ignalinos rajone, Pamiðkës kaime. Vëliau, vaikystëje, kartu su ðeima V. M. Milaðiûtë patyrë tremtinës dalià. Sibire 1966 metais ji baigë Krasnojarsko valstybiná medicinos institutà ir ágijo gydytojos pediatrës specialybæ. Nuo 1969-øjø V. M. Milaðiûtë gydytoja pediatre dirbo Këdainiø ligoninëje. Ji buvo darbðti ir pareiginga, reikli sau ir kitiems, atidi ne tik ligoniams ir kolegoms, bet ir kiekvienam þmogui. Tad vyresni këdainieèiai ðià vaikø gydytojà atsimena kaip ðiltà, rûpestingà ir savo darbui atsidavusià specialistæ. Pediatrës darbà ávertino ir Sveikatos apsaugos ministerija, áteikusi jai apdovanojimà. 1986 metais V. M. Milaðiûtë persikëlë á Druskinininkus, kur darbavosi ðio miesto poliklinikoje ir ligoninëje. Këdainieèiai su velione galës atsisveikinti vasario 12 dienà 14.30 val. Këdainiø krematoriume (Metalistø g. 3).

AUTOBUSØ GRAFIKØ PATAISYMAS Vasario 2 dienos „Rinkos aikðtës“ numeryje spausdintuose autobusø grafikuose ásivëlë du netikslumai. Á Tiskûnus autobusas vaþiuoja sekmadieniais 15.10 val. Savaitgaliais 13.10 val. ðiuo metu nevaþiuoja. Á Paðiliø sodus autobusas 19.58 val. vaþiuoja tik vasaros laikotarpiu. Atsipraðome dël netikslumø.

Analoginë iðjungta? Tik ne kabelyje. Kreipkitës á mus – kabelinës TV prijungimas NEMOKAMAS! Pasiraðantiems 24 mën. sutartá maþiname abonentiná mokestá iki 24 Lt/mën. visam sutarties laikotarpiui! *yra papildomø sàlygø.

Informacija tel.: 51 393, 8 650 36 057.

Skubiai DINGO maþas rudas ðuniukas vasario 7 d. senamiestyje (Didþioji g.). Tel. 8 681 24 128.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Dëkojame Nuoðirdþiai dëkojame giminëms, kaimynams, draugams, Ðv. Jurgio parapijos klebonui Artûrui Stanevièiui, „Gedulo salos“ darbuotojams, Jonavos rajono Barupës ir Këdainiø „Auðros“ mokyklø bendruomenëms, „Këdainiø duonos“ kolektyvui, giesmininkams ir visiems, kurie buvo ðalia skausmo valandà palydint á paskutinæ kelionæ brangø vyrà, tëvelá Kazá Verikà. Þmona Stefa, dukra Agnë, sûnus Justas


2013 m. vasario 12 d.

3

Sumelavusios policijai prisiðaukë bëdà Jovita ÞEBRAUSKAITË

pervesti pinigus reikia þinoti prisijungimo prie jos sàskaitos kodus ir slaptaþodþius.

Prokuratûros nurodymu, ðiomis dienomis Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël melagingo praneðimo apie nebûtà nusikaltimà. Kilus ðiam átarimui baudþiamoji byla iðkelta këdainietei këdainietei,, pernai gruodá policijos pareigûnams praneðusiai praneðusiai,, kad jà apiplëðë buvæs sugyventinis. Jei pasitvirtins, kad moteris ið tiesø melavo, ji nebus pirmoji pirmoji,, pernai melo griebusis dël tam tikrø savo sumetimø.

Sukèius paëmë greitàjá kredità

Apiplëðë buvæs sugyventinis? Naudodamasi rajono Policijos komisariate registruojamø ávykiø suvestinëmis „Rinkos aikðtë“ pernai raðë, kad gruodþio 3-iàjà, apie devintà valandà ryto, S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje buvo apiplëðta 1971 metais gimusi këdainietë V. B. Á policijà kreipusis moteris pareigûnams teigë, kad prie jos staiga pribëgo buvæs sugyventinis E. R., sugriebë uþ kaklo ir grasindamas pareikalavo pinigø, mobiliojo ryðio telefono ir auksiniø þiedø. Këdainietë tvirtino, kad jai nelikæ nieko kita, tik paèiai nusimauti nuo pirðtø tris þiedus ir atiduoti uþpuolikui. Gruodþio 3 dienos ávykiø suvestinëje uþfiksuota ir þala, kurià nurodë moteris, – 1,3 tûkst. litø.

Tai galëjo bûti netiesa Kad visa tai galëjo bûti netiesa, aiðkëja ið ðiø metø vasario 6osios ávykiø suvestinës, kurioje matyti, kad Kauno apygardos prokuratûros Kauno apylinkës prokuratûros Penktojo skyriaus prokurorai perdavë Policijos komisariatui baudþiamàjà bylà dël melagingo praneðimo.

Marðrutinis autobusas, jeigu juo vaþiuoja daug keleiviø, ið tiesø gali bûti ta vieta, kurioje galima prarasti piniginæ, taèiau vienos këdainietës praneðimas apie vagystæ autobuse buvo melagingas. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Kas tiriant apiplëðimo bylà moters þodþiuose ëmë kelti átarimus? Kas nupasakotame nusikaltimo siuþete yra iðgalvota? Ar tàdien apskritai ávyko kaþkoks buvusios poros susidûrimas? Kodël moteris gali bûti suinteresuota pakenkti savo buvusiam sugyventiniui? Vieðø atsakymø á ðiuos klausimus kol kas nebus – prokurorai nesiima komentuoti ðios baudþiamosios bylos, kol ikiteisminis tyrimas vos tik pradëtas.

Nubaudë 1,3 tûkst. litø bauda O ðtai kitoje baudþiamojoje byloje visi atsakymai jau yra, siuþetas visiðkai aiðkus ir, beje, gana ádomus. Sausá Këdainiø rajono apylinkës teismas baudþiamuoju ásakymu nubaudë 26-eriø metø këdainietæ J. S. deðimties minimaliø gyvenimo lygiø bauda, kuri ðiuo metu sudaro 1,3 tûkst. litø,

ir ápareigojo ðià sumà sumokëti per keturis mënesius nuo ásakymo ásiteisëjimo dienos. Moteris bausmës susilaukë uþ tai, kad pernai birþelio pabaigoje policijai melagingai praneðë apie nusikaltimà, kuris ið tiesø nebuvo ávykdytas.

Duomenis atskleidë pati Taèiau neteisinga bûtø sakyti, kad këdainietë tuo metu nebuvo nukentëjusi ir kad jai nereikëjo policijos pagalbos, bet moteris nenorëjo pasakoti tikrø ávykio aplinkybiø ir pateikë iðgalvotas. Iðgalvotoji versija buvo tokia: birþelio 25-osios popiete 7-ojo marðruto autobusu vaþiuojant ið Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro kaþkas prapjovë jos rankinæ ir pavogë piniginæ su joje buvusiais banko elektroninës bankininkystës prisijungimo kodais bei slaptaþodþiais. Pradëjus tirti ðià vagystæ ëmë ryðkëti visai kitokio siuþeto kontûrai ir pagaliau paaiðkëjo, kad

këdainietë minëtus kodus ir slaptaþodþius pati atskleidë trumpàja telefono þinute juos nusiuntusi vyriðkiui, su kuriuo uþmezgë ryðá internetu.

Vyriðkis pasiûlë uþsidirbti Pasirodo, J. S. nuo 2006 metø yra uþsiregistravusi interneto pokalbiø svetainëje www.one.lt, kurioje bendrauja su draugais, be to, yra uþpildþiusi ieðkanèiojo draugø anketà. Pernai birþelio 25-osios ryte moteris pamatë, kad jos paskyroje buvo apsilankæs nepaþástamas vyriðkis. Netrukus pastarasis atsiuntë trumpàjà þinutæ ir pasiûlë uþsidirbti. Á klausimà, koks tai bûtø darbas ir ar tai legalu, vyriðkis atsakë, kad á këdainietës banko sàskaità ið uþsienio bûtø pervesta 15 tûkst. litø, kuriuos ji turëtø pervesti á kità jo nurodytà sàskaità, sau uþ paslaugà pasilikusi 1 tûkst. litø. Vyriðkis pasakë, kad norint

Ið baudþiamojo ásakymo matyti, kad iðsiuntusi þinutæ J. S. po kiek laiko pabandë prisiskambinti vyriðkiui, taèiau jo telefonas buvo iðjungtas, o pamëginusi elektroniniu bûdu prisijungti prie savo sàskaitos banke, to padaryti nebegalëjo, nes prisijungimo slaptaþodis buvo pakeistas. Supratusi, kad nepaþástamasis jà apgavo, moteris paskambino á bankà ir papraðë uþblokuoti jos sàskaità. Taip ir buvo padaryta, taèiau sukèius jau buvo suspëjæs J. S. vardu paimti greitàjá kredità ið bendrovës „4finance“ ir tuos pinigus kartu su J. S. sàskaitoje buvusiais pinigais pervesti á kità sàskaità. Ðtai taip netikëtai ir nuostolingai pakrypo „verslumo dvasia“ paremta paþintis internete, taèiau kur kas didesni nemalonumai dar laukë ateityje.

Nenorëjo vyro priekaiðtø Iðtekëjusiai moteriai buvo nedràsu prisipaþinti savo vyrui apie nuostolius, o ypaè nesinorëjo, kad vyras suþinotø, jog ji internetu susiraðinëja su kitais vyriðkiais, todël norëdama iðvengti ðeimyninio konflikto sugalvojo, kaip jai tada atrodë, iðganingà planà. Pati perpjovusi savo rankinæ, J. S. kità dienà nuvyko á Policijos komisariatà ir papasakojo sugalvotà versijà apie kelionæ marðrutiniu miesto autobusu bei tariamà vagystæ jame. Kuo viskas baigësi, jau þinome – dirbanti, anksèiau neteista ir net administracine tvarka nebausta moteris tapo kaltinamàja, o dabar jos biografijoje atsirado ir teistumas. Tai, kuo ji nusikalto, teisine kalba vadinama nusikalstama veika, nukreipta prieð teisingumà.

Pykosi taip, kad apgadino automobilius

Mosavo pistoletu ir ðaudë

Vëlø penktadienio vakarà Akademijos miestelyje kilus grupiniam konfliktui nukentëjo du automobiliai automobiliai..

Ðeðtadienio vakare vienoje Krakiø seniûnijos sodyboje ávyko incidentas, kuriame buvo panaudotas ginklas.

Artëjant vidurnakèiui Dot-

nuvos seniûnijos Akademijos miestelyje kilo konfliktas tarp keturiø jaunuoliø: 1988 metais gimusiø V. S. ir T. U. bei 1994 metais gimusio R. J. ir metais uþ já vyresnio M. P. Jaunuoliai pykosi

Nepaþástamasis elgësi iðkrypëliðkai Savaitgalá á policijà kreipësi mergina, kuriai teko patirti nepaþástamo vyriðkio akibrokðtà. Surviliðkio seniûnijos Pakruostës kaime gyvenanti mergina bûdama savo namuose ðeðta-

diená apie 20 val. 40 min. pro kambario langà pamatë ðokiruojantá vaizdà – ant kelio, prieðais merginos kambario langà, stovëjo nepaþástamas vyriðkis ir nusimovæs kelnes rodë savo lyties organà. Toks elgesys Baudþiamajame kodekse traktuojamas vieðuoju tvarkos paþeidimu, tad Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas.

taip nirtulingai, kad buvo apgadintas V. S. automobilis „Toyota Corola“ ir M. P. automobilis „Audi A4“. Policijos pareigûnai tikslina ávykio aplinkybes. Visi konflikto dalyviai apklausti.

Ásikiðo policija Ðeðtadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël smurto vienoje ðeimoje, gyvenanèioje Surviliðkyje. Konfliktas tarp pagyvenusiø sutuoktiniø kilo vasario 5-osios vakare, apie 17 valandà. Neblaivus A. A. Ð., gimæs 1942 metais, savo namuose áþeidinëjo þmonà, fiziðkai smurtavo prieð jà, sulauþë jos mobiliojo ryðio telefonà.

Artëjant devintai valandai vakaro á sodybà Medininkø kaime atvyko nepaþástamas jaunuolis, kuris ieðkojo kito jaunuolio. Nepaþástamajam buvo pa-

aiðkinta, kad tas, kurio jis ieðko, èia negyvena. Iðpraðytas á kiemà atvykëlis iðsitraukë ginklà, pradëjo juo mosuoti, po to vienà kartà iððovë á orà ir pagaliau pasiðalino ið kiemo. Nors ávykio metu niekas nenukentëjo, taèiau jaunuolis paþeidë vieðàjà tvarkà. Policija nustato iðsiðokëlio asmenybæ.

Motinai nerûpi jos sûnus Vengimas iðlaikyti vaikà – taip ástatymai vadina tai tai,, dël ko vienai motinai tenka turëti reikalø su teisësauga. Ðiomis dienomis Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis

tyrimas dël vengimo iðlaikyti savo sûnø. Tuo átariama 1981 metais gimusi rajono gyventoja L. V. Motinos ásiskolinimas gana nemaþas – 6 tûkst. 750 litø. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2013 m. vasario 12 d.

„Helanas“ iðgyvena naujà laikotarpá Irma BAJORÛNË

Kai „Helanas“ dirba tolesniuose rajonuose, darbininkai apgyvendinami vietoje. „Jei tektø vaþinëti á darbà porà valandø, þmonëms nebûtø laiko pailsëti, todël iðnuomojame patalpas bendrabuèiuose, kad darbininkai galëtø pailsëti, nusiprausti ir gráþtø á namus savaitgaliais“, – aiðkina R. Gailius. Asfaltuotojø brigada susitelkusi Raseiniuose, o pagrindø ruoðëjai gyvena Këdainiuose. Kai bendradarbiai gyvena toje paèioje vietovëje, patogiau sureguliuoti jø vaþinëjimà á objektus.

UAB „Helanas“ iðgyveno ne vienà skirtingà laikotarpá. Ðiandien ámonë sëkmingai kyla ið ekonominio nuosmukio. 2012 metø bendrovës darbø vigubai apimtys ir apyvarta ddvigubai virðijo 201 emet taip 20111 metø. Ði Ðiemet pat tikimasi nemenko augimo. Praëjusiø metø pabaigoje bendrovei pradëjæs vadovauti direktorius Ramûnas Gailius akcentuoja dvi pagrindines veiklos kryptis: keliø tiesimas bei remontas ir plastikiniø langø gamyba bei montavimas.

Patikimi langai Ilgà laikà „Helanas“ buvo pagrindinis ne tik Këdainiuose, bet ir aplinkiniuose rajonuose statomø ar rekonstruojamø pastatø langø tiekëjas. Vëliau ðioje srityje radosi daugiau konkurentø, gaminanèiø ar atveþanèiø langus ið kitø ðaliø, kur jø gamyba pigesnë. Uþsakymai pagaminti naujus langus priimami tik ámonëje Þibuokliø gatvëje 6. Direktorius R. Gailius sako, kad „Helanas“ kartais susilaukia uþsakovø pretenzijø dël ne jø pagamintø langø. Mat miesto centre, kur anksèiau buvo uþsakomi „Helano“ langai, dabar priimami kitø gamintojø uþsakymai. Nors niekas neturi teisës naudotis „Helano“ vardu, neretai þmonës galvoja langus uþsakæ ðioje bendrovëje. Klientus gali klaidinti uþraðas, likæs nuo senesniø laikø, bet vis dar nepanaikinamas dabartiniø pas-

UAB „Helanas“ direktorius R. Gailius tiki, kad ámonës sëkmæ lemia darbuotojø atsidavimas savo darbovietei.

Su darbininkais – neterminuotos sutartys

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

tato naudotojø. Ámonë iðlaiko aukðtos kokybës akcentà: gamina langus ið vokiðko GEALAN profilio, naudoja patikimus uþdarymo mechanizmus. Lietuvoje nebedaug tokiø gamintojø beliko: daugelis pardavinëja pigesnius lenkiðkus langus, uþ kuriø kokybæ pardavëjai negali garantuoti. Ðiuo metu langus gamina ir montuoja du darbuotojai. Direktorius tvirtina, kad jie pagamina tiek pat, kiek anksèiau gamino ðeði vyrai. Darbo naðumà padidino materialinis suinteresuotumas. „Bandau ádiegti darbuotojams, kad „Helanas“ yra visø mûsø namai, – aiðkina direktorius. – Pamatei ne vietoje padëtà daiktà – pakelk já; jei automobiliui reikia nedidelio remonto – gal patys su-

remontuojam, o ne vaþiuojam á autoservisà.“ Direktorius negaili gerø þodþiø savo darbininkams, kurie siûlo idëjas, imasi iniciatyvos. Þmonës nenori gauti atlyginimø veltui, stengiasi uþsidirbti juos.

Asfalto darbai – plaèiame regione „Didþiàjà dalá mûsø apyvartos sudaro kiemø, gatviø, aikðteliø asfaltavimo, pagrindø paruoðimo ar duobiø taisymo darbai, – tvirtina direktorius R. Gailius. – Galime pradëti darbus nuo þalios pievos: paruoðti pagrindus, asfaltuoti.“ Ðiuo metu bendrovëje dirba ðeðiolika þmoniø, o sezono metu, kai prasidës asfaltavimo darbai, planuojama didinti jø skaièiø iki 30.

Paklaustas, ar nejauèia specialistø, gebanèiø dirbti su specialia technika, stygiaus, direktorius teigë „pririðæs“ reikalingus specialistus. Nors keliø statybos darbai yra sezoniniai ir daþniausiai su darbuotojais pasiraðomos terminuotos sutartys, „Helanas“ specialistus priëmë nuolatiniam darbui. Ámonei tai didesnë finansinë naðta negu priimant tik darbø sezonui, bet „Helanas“ garantuotas, kad turës reikalingà specialistà. O ir darbuotojai tuomet kitaip þiûri á savo darbovietæ. Net ir nesant konkreèiø darbø jie remontuoja technikà, paruoðia jà darbø sezonui, tvarko teritorijà ir pan.

Jau ruoðiasi darbø sezonui „Helano“ darbuotojai po mënesio jau dairysis á orø prognozæ ir atðilus orams, pradþiûvus keliams darbai pajudës. Balandþio pradþioje planuojama priimti sezoninius darbinin-

kus. Dalis jø ateis „savø“ – dirbusiø ir anksèiau. Trûkstamø darbuotojø ámonë ieðko darbo birþoje. Direktorius R. Gailius juokauja, kad esama tokiø darbininkø, kuriems „kastuvas suþaliuoja“ – darbo laikà jis tiesiog rymo pasirëmæs á kastuvà, laukdamas dienos pabaigos. Bet yra ir tokiø, kurie nesistengia veltui leisti laiko, nuoðirdþiai darbuojasi. Direktorius paminëjo kad yra darbininkø, kurie rekomenduoti darbo birþos árodë, kad geba gerai dirbti. Su tokiais planuojama pasiraðyti nuolatines darbo sutartis.

Dalyvauja konkursuose Vasará jau prasideda savivaldybiø skelbiami gatviø asfaltavimo, keliø remonto darbø konkursai. „Helanas“ neapsiriboja Këdainiø ir Raseiniø rajonais. Teikiamos paraiðkos Plungës, Ðiauliø, Kauno, Jonavos, Joniðkio, Telðiø, Akmenës, kitø savivaldybiø skelbiamuose konkursuose. „Viename konkurse jau ávertinome savo galimybes ir aiðku, kad turime galimybæ laimëti konkursus“, – bûsimus vasaros darbus jau skaièiuoja „Helano“ direktorius. Bendrovë atlieka nemaþai darbø privaèiuose objektuose. Pernai ágyvendinti keli nemenki projektai, kuriø kiekvieno vertë – apie pusë milijono litø. Këdainiø rajono savivaldybë biudþetà turi patvirtinti vasario pabaigoje, tuoj po to bus skelbiami keliø, gatviø remonto, asfaltavimo darbø konkursai. „Helanas“ planuoja juose dalyvauti ir tikisi darbuotis rajono keliuose.

Klientø automobiliams – profesionali prieþiûra Irma BAJORÛNË

Uþdarosios akcinës bendrovës „V ikrema“ profesionalø koman„Vikrema“ da siûlo savo paslaugas kitø srièiø profesionalams. Patyræ autoserviso darbuotojai gali atlikti verslo ámoniø automobiliø parko prieþiûrà. „Ne paslaptis, kad ilgiausiai vaþiuoja nuolat priþiûrimi ir tvarkingai eksploatuojami automobiliai, – aiðkina UAB „Vikrema“ direktorius Mindaugas Mikalauskas. – Todël mes siûlome automobiliø patikrà atlikti keturis kartus per metus.“ Ámonëms, kuriø automobiliai remontuojami UAB „Vikrema“ servise, patikra atliekama nemokamai. Iðsami vienkartinë automobilio patikra nesudariusiems

prieþiûrios sutarties kainuoja 110 litø. Vertindami automobilio techninæ bûklæ meistrai atliks kompiuterinæ diagnostikà, patikrins skysèiø ir tepalø lygá, vaþiuoklæ, stabdþiø sistemà, atliks iðorinæ apþiûrà. Klientui bus pateikta iðsami ataskaita apie bûtinà automobilio remontà ir áspëjimas apie tai, kà reikëtø tvarkyti ateityje. „Defektiniame akte bus iðdëstyti prioritetai, paaiðkinta, kokius gedimus bûtina ðalinti nedelsiant, kokius vëliau, – naujà paslaugà komentuoja M. Mikalauskas. – Þinodami tai automobiliø naudotojai galës racionaliai suplanuoti laikà, ið anksto sutarti, kada automobiliai bus remontuojami, kontroliuoti bei planuoti iðlaidas, susijusias su automobiliø

Projekto partneriai:

parko prieþiûra.“ Jei „Vikremos“ kliento automobilio remontas uþtruks, pësèiomis vaikðèioti neteks: bendrovë gali pasiûlyti pakaitiná automobilá. Su keliomis draudimo bendrovëmis aktyviai dirbanti UAB „Vikrema“ siûlo savo paslaugas, kai reikia pakeisti automobilio stiklà. Jei jis duþo ar skilo, o keitimà kompensuoja draudimo bendrovë, bet kokio automobilio stiklas bus pakeistas greitai ir kokybiðkai. Tokias pat paslaugas, þinoma, gali gauti ir draudimo paslaugomis nesinaudojantys klientai. Verslo klientø ir individualiø automobilininkø UAB „Vikrema“ meistrai laukia autoservise J. Basanavièiaus g. 95. Daugiau informacijos – telefonu 8 686 01100 arba www.vikrema.lt.

UAB „Vikrema“ autoservise remontuojami lengvieji automobiliai, /Nuotr. ið ámonës archyvo/ mikroautobusai, kita technika.


2013 m. vasario 12 d.

Këdainieèiai pamëgo gardþiàsias „Piri piri“ picas

5

Uþgavëniø dienà vaiðins skaniais blynais

Klientà visada perspëjame, kiek laiko uþtruks uþsakytos picos pristatymas. Tiesa, picà galima nusipirkti ir pas mus, vietoje, o kol ji keps, galima prisësti ir luktelëti“, – pasakojo M. Jasiûnaitë. Picerijos darbuotojai picas iðveþioja ne tik po miestà, bet ir gabena á Josvainius, Keleriðkius, Pelëdnagius bei kitas vietoves.

Kepa dviejø dydþiø

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Picerija „Piri piri“ dirba septynias dienas per savaitæ. Pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 11 iki 22 val. penktadieniais– ðeðtadieniais nuo 11 iki 23 val. o sekmadiená – nuo 11 iki 22 val.

Auðra MALINAUSKIENË

Mûsø kraðto gyventojai dievina ávairaus skonio picas – tuo ásitikino picerijos ,,Piri piri“ savininkai savininkai,, ne tik mûsø mieste plëtojantys nuosavà verslà, bet ir remiantys organizuojamus renginius. Èia iðkeptos picos pristatomos á këdainieèiø namus, taip pat gali bûti nuveþamos á renginius ar ástaigø, ámoniø ir organizacijø vakarëlius.

Sulaukë klientø Praëjusiø metø birþelio mënesá pradëjo veikti picerija ,,Piri piri“, kurios direktorë Monika Jasiûnaitë, kilusi ið Akademijos miestelio. „Ðiø metø birþelio 21 dienà sukaks vieneri metai, kai Þemaitës gatvëje 21 duris atvërë mûsø picerija „Piri piri“, kuriai davëme vienos ið aðtriø pipirø rûðiø – piri piri, dar vadinamos Afrikos velniu, vardà. 2012 metai mums buvo geri, nes sulaukëme nemaþai klientø“, – pokalbá pradëjo uþdarosios akcinës bendrovës „Paulvikta“ vadovë M. Jasiûnaitë.

Ákvëpë draugai Paðnekovë – ne naujokë maitinimo versle, nes iki tol Kaune ir Klaipëdoje turëjo suðio barus, kuriuos, ásiplëtojus verslui, vëliau pardavë. „Mûsø draugai, gyvenantys Alytuje, ákûrë picerijà – greito maitinimo ástaigà, ið kurios klientai perka picas iðsineðti. Jiems sekësi, to-

dël draugø pavyzdys mus ákvëpë atidaryti tokià picerijà Këdainiuose“, – pasakojo M. Jasiûnaitë.

Variklis – konkurencija Nors Këdainiuose veikia keletas picerijø, taèiau paðnekovë nesibaimina konkurencijos, nes mano, kad ji skatina tobulëti, ieðkoti naujoviø ir judëti pirmyn. „Pas mus kainos yra maþesnës, nes klientui uþ prieinamà kainà norime pasiûlyti kokybiðkà patiekalà, pagamintà ið ðvieþiø, natûraliø produktø“, – sakë M. Jasiûnaitë.

Geriau iðmanyti vienà Paðnekovë ásitikinusi, kad geriausiai yra specializuotis vienoje srityje. „Manau, jog geriau yra kepti vien tik picas, negu ðalia jø dar siûlyti ávairiausius patiekalus. Pastebëjau, kad dël to nukenèia maisto kokybë ir skonis, nes daug geriau yra tobulinti vienà patiekalà, o ne iðmanyti ir gaminti viskà“, – kalbëjo M. Jasiûnaitë.

Atveþa per pusvalandá Verslininkë dþiaugiasi, kad këdainieèiai pamëgo „Piri piri“ picas, kurias kepa ilgametæ picø kepimo patirtá turintis kepëjas ið Kauno. Picerijoje taip pat dirba këdainieèiai, ið viso – ðeði þmonës. „Mûsø darbuotojai uþsakymà – nuo skambuèio iki picos pristatymo á namus, atlieka per pusvalandá. Þinoma, jeigu yra penktadienio ar ðeðtadienio vakaras, gali tekti palaukti ir valandà.

„Siûlome dvideðimt vienos rûðies dviejø dydþiø picas: 32 ir 42 centimetrø, kuriø kainos svyruoja nuo 12 iki 17 litø. Jeigu klientas uþsisako maisto ir gërimø uþ 20 litø, miesto ribose maistà atveþame nemokamai. Tiesa, dienos picà galima ásigyti vos uþ 9,99 lito, taèiau kokia ji bus, reikia klausti uþsakant maistà“, – aiðkino M. Jasiûnaitë.

Blyninës „Nu, blyn“ direktorë R. Buèienë þada, kad Uþgavëniø dienà sveèiai bus vaiðinami mieliniais blyneliais. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

Vasario 12 dienà, antradiená, senamiestyje ásikûrusi blyninë „Nu, blyn“ visus savo sveèius pavaiðins tradiciniais Mëgsta kelias rûðis Uþgavëniø blynais. Verslininkë pastebëjo, kad këdainieèiai labiausiai mëgsta „Boso“ picà, kuri pagaminta ið sûrio, kumpio, ðoninës, pievagrybiø, paprikos ir konservuotø svogûnëliø. „Klientams patinka ir ant groteliø keptos viðtienos t. y. barbekiu bei keturiø mësø picos, taip pat pirmenybæ jie teikia aðtrioms „Meksikietiðkai“, „Èesnakinei“, „Specialiajai“ picoms. Tiesa, ypatingo aðtrumo mëgëjams galime pasiûlyti „Piri piri“ picà, kuri yra itin aðtri, nes jà gamindami naudojame minëtuosius piri piri pipirus“, – pasakojo M. Jasiûnaitë. Paðnekovë pastebëjo, kad këdainieèiai noriai valgo ir vegetariðkas picas, kurias labiausiai mëgsta moterys ir merginos.

Iðkepa iki ðimto

Stengiasi nustebinti

Anot moters, per dienà jø picerijoje iðkepama apie 70–80 picø, tuo tarpu vasarà ávairaus amþiaus këdainieèiai – nuo maþyliø iki senoliø, suvalgydavo ir po ðimtà ðiø patiekalø. Tiesa, ðioje picerijoje picos kepamos ne ið ðaldytos teðlos, o ið ðvieþios.„Kiekvienà rytà mûsø kepëjas, sukûræs ypatingà teðlos receptà, specialiu árenginiu iðmaiðo teðlà. Ir taip kiekvienà dienà. Todël mûsø picø padai yra ypatingo plonumo ir skonio. Be to, jø gamybai naudojame tik ðvieþius, kokybiðkus produktus“, – pabrëþë M. Jasiûnaitë.

Uþdarosios akcinës bendrovës „Legrita“, kuriai priklauso restoranas „Urðulë“ ir blyninë „Nu, blyn“, esantys Didþiojoje g. 22, direktorë Ramunë Buèienë pasakojo, kad blyninë kasmet Uþgavëniø dienà stengiasi këdainieèius ir miesto sveèius kuo nors nustebinti. „Anksèiau blynus didþiulëje keptuvëje kepdavome ðalia blyninës ir vaiðindavome visus praeivius, o ðiemet vasario 12 dienà visi pas mus valgantys bus pavaiðinti tradiciniais mieliniais blynais. Tad tikimës sulaukti nemaþai sveèiø“, – sakë R. Buèienë.

Pramogos vaikams Tàdien bus galima paskanauti ne tik mieliniø Uþgavëniø blynø, bet ir kitø blyninës valgiaraðtyje siûlomø ávairiausiø rûðiø skaniø blyneliø – nuo tradiciniø iki ádarytø lietiniø, uþpiltø gardþiais padaþais. Beje, vaikai blyninëje „Nu, blyn“ gali ne tik skaniai pavalgyti, bet ir saugiai leisti laikà specialiai jiems árengtame þaidimø kambaryje, kuriame yra pieðimo priemoniø ir þaislø.


6

2013 m. vasario 12 d.

Provëþos ant þaliosios vejos Mûsø laikraðèio skaitytoja, gyvenanti J. Basanavièiaus g. 124ajame name, skundþiasi, kad automobiliø savininkai stato juos ant þaliosios zonos prie namo. Paskambinusi á redakcijà telefonu, këdainietë papasakojo: „Dabar þiema ir veja po sniegu. Taèiau ateis vasara ir liûdna pagalvoti, kas liks ið þaliosios vejos. Net ir þiemà, kai ilgiau pasilaiko pliusinë temperatûra, þemës pavirðiuje áðalas atsileidþia ir automobiliø ratai palieka provëþas. Todël pavasará vietoj þaliuojanèios pievelës apie namà plytës giliomis provëþomis iðvaþinëta purvina klampynë. Ar seniûnija negalëtø sudrausminti neatsakingø vairuotojø?“ Á J. Basanavièiaus g. 124-ojo namo gyventojos pagalbos ðauksmà papraðëme atsiliepti Këdainiø miesto seniûnijos seniûnà Alvydà KLEIVÀ: „Deja, gyvenamieji rajonai taip suprojektuoti ir uþstatyti, kad aikðtelëse prie namø vietos yra gal penkiems automobiliams. O kur statyti savo automobilius kitiems namø gyventojams? Þmonës priversti uþvaþiuoti ant pie-

Automobiliai statomi ant þaliosios zonos prie namo.

velës, gadinti þaliàsias vejas provëþomis. Geriausias sprendimas bûtø visiems namo gyventojams susitarti ir savo jëgomis praplësti automobiliø stovëjimo aikðtelæ. Tai yra, atëjus pavasariui, nuimti 15– 20 cm storio virðutiná þemës sluoksná nuo tam tikro numatyto ploto, paskui tà plotà uþpilti droþlëmis, smulkiu statybiniu „gruzu“ ir pan.

Nukasti virðutiná þemës sluoksná gyventojai turëtø patys, o seniûnija padëtø ruoðiamai aikðtelei rasti ir atveþti tinkamà gruntà. Iðlaidos gyventojams bûtø minimalios, o nauda – visiems. Ir vietos automobiliams statyti atsirastø, ir þaliøjø vejø jie nebegadintø.Taèiau tam bûtinas visø namo gyventojø susitarimas, bendros pastangos.“

Visus pasveikino, o vienà uþmirðo... Grupë Vilainiø seniûnijos þmoniø kreipësi á redakcijà ir iðsakë savo nuoskaudà dël vienos labai gerbiamos ðios seniûnijos gyventojos: „Seniûnijoje gyvuoja graþi tradicija pasveikinti garbaus jubiliejaus sulaukusius þmones. Atvyksta seniûnijos atstovai, paprastai dviese, pasveikina, áteikia simbolinæ dovanëlæ, gëliø, palinki sveikatos ir kitø gerø dalykø. Ði tradicija kuria ðiltus santykius tarp seniûnijos gyventojø ir jiems artimiausios vietos valdþios, tvirtina bendruomeninius ryðius. Taèiau skaudu, kad kai kurie net ir þinomi seniûnijoje þmonës yra uþmirðtami. Taip atsitiko su viena Bubliø kaimo gyventoja. Ne tik savame kaime þinoma

moteris daugelá metø garsëjo kaip gera ðeimininkë, be kurios pagalbos neapsieidavo nei vestuvës, nei kitos iðkilmingos progos visoje apylinkëje. Bet dabar, atrodo, kad ji uþmirðta. Bent jau seniûnija jà uþmirðo ir nepasveikino, sulaukus 80 metø jubiliejaus. Bubliø kaimo gyventojus toks seniûnijos darbuotojø uþmarðumas labai nuliûdino.“ Ðá atsitikimà komentuoja Vilainiø seniûnas Antanas BRUÞAS: „Ðá atsitikimà gerai atsimenu, nes Bubliø kaimas maþas ir á já retai tenka vaþiuoti. Minëtà Bubliø kaimo gyventojà þinome ir prisimename. Jos garbingo jubiliejaus taip pat neuþmirðome. Kartu su socialine darbuotoja buvome nu-

Beldþiasi nauji XXI amþiaus susirgimai Mûsø laikraðèio skaitytojas Juozas S. ið Josvainiø seniûnijos klausia: „Ar tiesa, kad mobilieji telefonai ir kompiuteriai kenkia þmogaus organizmui?“ Atsakymà á ðá mûsø skaitytojo klausimà radome respublikos ir uþsienio spaudoje. Ávairios technikos naujovës drauge su patogumais atneðë ir daug naujø sveikatos problemø. Uþsienio mokslininkai jau ne pirmus metus atlieka stebëjimus ir dalijasi savo iðvadomis. Naudojantis mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir kitais ðiuolaikinio gyvenimo atributais gali nukentëti ávairûs þmogaus organai. Akys Pastovus teksto skaitymas ið monitoriaus labai vargina akis. Jos iðsausëja, atsiranda perðtëjimas. Dar kenksmingesnis smulkaus ðrifto SMS þinuèiø skaitymas

mobiliajame telefone. Ypaè akims kenkiama, jeigu SMS þinutës skaitomos arba raðomos vaþiuojanèiame transporte. Ausys Tie asmenys, kurie klauso muzikos nuolatos naudodamiesi ausinëmis, turi bûti pasiruoðæ klausos blogëjimui. Mat garsas ausinëse yra per didelis ir virðija leistinas normas, ypaè jeigu jûs vaþiuojate transportu. Po kurio laiko ûþesys ausyse ir silpnëjanti klausa privers jus kreiptis á gydytojà. Kaklas Nekalbëkite telefonu, petim prispaudæ já prie ausies. Tokia poza – ne fiziologinë, nenatûrali þmogui. Todël galite gauti kaklo nervø uþdegimà. Kaklas kenèia ir tada, kai jûs ilgai renkate tekstus kompiuteriu, ypaè jeigu jûs þemai nulenkiate galvà virð klaviatûros. Nugara Beveik kiekvienam paþásta-

vaþiavæ jos pasveikinti jubiliejaus proga. Ji gyvena kartu su dukters ðeima didelëje tvarkingoje sodyboje atokiame vienkiemyje. Deja, vos ávaþiavusius á kiemà mus agresyviai pasitiko graþus didþiulis ðuo, kuris palaidas lakstë po sodybà. Kurá laikà pasëdëjome automobilyje, laukdami, gal kas iðeis ið namø ir paðauks ðuná, taèiau taip nieko iðeinant ir nesulaukëme. Eiti á tokio sargo saugomus namus nerizikavome. Taip ir iðvaþiavome nepasimatæ su sodybos ðeimininkais ir nepasveikinæ jubiliatës. Dabar man belieka jos atsipraðyti dël ávykusio nesusipratimo, bet jis ávyko ne dël mûsø kaltës.“ mas skausmas nugaroje, kai tenka ilgai pasëdëti prie kompiuterio. Didþiosios Britanijos mokslininkai siûlo originalià iðeitá. Jie galvoja, kad þmogui sunku ilgai sëdëti tiesia nugara, todël geriau laisvai „iðsidrëbti“ krësle, kad maksimaliai atsipalaiduotø ir sumaþintø stuburo apkrovimà. Rankos Skausmas, arba dar blogiau – raumenø, sànariø ar sausgysliø uþdegimas daþnai uþklumpa tuos, kam tenka ilgai laikyti prietaisà viena ranka, o kita rinkti tekstà, arba þaisti kompiuterinius þaidimus. Pirðtas Ilgalaikis aðtrus skausmas didþiajame ir kituose pirðtuose gresia tiems, kas pastoviai renka þinutes ant miniatiûrinës mobiliojo telefono klaviatûros. Ðis susirgimas jau spëjo ágyti neoficialø tarptautiná pavadinimà – „smartfoninis pirðtas“.

Ar gerai tiekti darþeliams produktus su GMO? Mama ið Këdainiø klausia: „Ar vaikams nekenksmingi produktai su GMO? Á vaikø darþelá „Puriena“ atveþamas bendrovës „Þemaitijos pienas“ gaminamas jogurtas. Vaikai já mëgsta ir noriai valgo. Taèiau man kelia susirûpinimà tai, kad jo sudëtyje, kaip nurodyta etiketëje, yra modifikuoto krakmolo. Ar vaikams nekenksmingi maisto produktai su GMO ( genetiðkai modifikuotais organizmais)?“ Á ðá susirûpinusios mamos klausimà papraðëme atsakyti Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø filialo vedëjà Onutæ ÐULCIENÆ: „GMO vaikø maitinimui draudþiami! 2011 m lapkrièio 11 d. sveikatos apsaugos ministro ásakyme Nr. V-964 nurodoma, kokios maisto produktø grupës vaikø maitinimui draudþiamos. Tai bulviø, kukurûzø ar kitokie traðkuèiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, ðokoladas ar jo gaminiai, gazuoti energiniai gërimai, sultiniø koncentratai, rûkyta þuvis, konservuoti mësos ir þuvies gaminiai, mechaniðkai atskirta mësa ir jos gaminiai, subproduktai (inkstai, smegenys, plauèiai), maisto papildai, maistas, pagamintas ið genetiðkai modifikuotø organizmø (GMO), arba maistas, á kurio sudëtá áeina GMO, kisieliai, gërimai ir maisto produktai, kuriø sudëtyje yra kavamedþio pupeliø kavos ar jø ekstrakto, cikorijos, giliø ir grûdø gërimai – kavos pakaitalai. Sudarydami sutartis su maisto produktø tiekëjais, ar dalyvaudami Pieno produktø programose ugdymo ástaigø atsakingi darbuotojai turi reikalauti ið tiekëjø tik tø produktø, kurie leidþiami vaikø maitinimui. Gavus produktus, bûtina patikrinti, kas paraðyta etiketëse. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sàjungoje, genetiðkai mo-

difikuotus maisto produktus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dël genetiðkai modifikuoto maisto ir paðarø – (EB) Nr.1829/2003. Reglamente nustatyti genetiðkai modifikuotø maisto produktø þenklinimo reikalavimai. Visø maisto produktø, kuriø sudëtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. genetiðkai modifikuotø organizmø (GMO), þenklinimo etiketëse turi bûti nurodyta, kad produktas pagamintas ið GMO, arba kad produkto sudëtyje esantys komponentai pagaminti ið GMO. Pavyzdþiui, sojø aliejus pagamintas ið genetiðkai modifikuotø sojø pupeliø, arba á sausainiø sudëtá áeina genetiðkai modifikuotas krakmolas. Genetiðkai modifikuoti organizmai – tai organizmai, kuriø genetinë medþiaga buvo dirbtinai pakeista, naudojant genø inþinerijos technologijas. Pavyzdþiui, paprastø sojø pupelëse baltymø yra 33–47 proc., o genetiðkai modifikuotose – net 57 proc. Daugiausia modifikuotø produktø gamina JAV, Argentina, Kinija ir Kanada. Taèiau GMO kûrimas yra dar naujas reiðkinys ir per maþai atlikta tyrimø, kaip GMO gali paveikti þmogø, kokie padariniai laukia ateityje. Todël vaikø maitinimui GMO draudþiami. Maisto produktø sudëtá tikrina Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Ugdymo ástaigø valgiaraðèius pagal nustatytà tvarkà derina visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigos. Ugdymo ástaigø atsakingi darbuotojai, sveikatos prieþiûros specialistai neturëtø pasikliauti tiekëjais, o patys atidþiai patikrinti produktø sudëtá ir nepriimti produktø, neatitinkanèiø sveikatos saugos reikalavimø. Ir tëvai, pirkdami vaikams produktus taip pat turëtø atidþiai perskaityti etiketes ir nepirkti produktø, kuriø sudëtyje yra GMO.“

Vamzdþiai ar darbininkai kalti? Mëgstame pakalbëti, kad sovietinis palikimas – vien tik blogas. Net dël dabartiniø astronominiø ðiluminës energijos kainø kai kas linkæs kaltinti sovietmetá. Mat ðiluminës trasos po þeme tada klotos atþagariomis rankomis. Todël tinkamai neizoliuotos ir ðildo þemæ bei orà. Uþtenka paþvelgti á sniegà, nutirpusá virð ðiluminiø trasø. Tad ðiandien kalbame apie bûtinybæ renovuoti senàsias trasas, kad taupytume ðilumos energijà ir neðildytume ðaligatviø bei gatvës grindinio. Ir paskui uþ tai nemokëtumëm. Ne tik kalbame, bet ir darome. Mieste vyksta senøjø ðilumos

trasø renovacija. Kai kuriose gatvëse jos jau atnaujintos. Na, ir kà matome? Einu Smilgos gatve, kur ðios trasos jau atnaujintos, ir matau: visur guli sniegas, o virð trasø jo nëra. Nutirpo. Vadinasi, gerai ðildomos ið apaèios. Todël, kad blogai izoliuotos. Toks pat vaizdas ir Mindaugo gatvëje, kur ðiluminës trasos taip pat renovuotos. Jeigu anksèiau ðilumos trasos ðildë þemæ dël to, kad buvo blogai paklotos ir izoliuotos, dirbant atþagariomis rankomis, tai kokiomis rankomis dirbama ðiandien? Ir kà duoda tokia renovacija, jeigu rezultatas toks pat? Arvydas ÐIAUÈIÛNAS, këdainietis


2013 m. vasario 12 d.

aidai

11

Vasario vëtrose – Nepriklausomybës atkûrimo ðventë Marija KAUPAITË-KAZAKEVIÈIENË

Genë SEREIKIENË

Vasaris vis dar paþeria þiemos groþio ðuorø, papuoðia medþius ðerkðno sariais, suþvilga ledokðniais, nusijuokia ðiltesniu saulës spinduliu, atskrieja pavasariu kvepianèiu vëju. Kiekvienas metø mënuo yra kuo nors ypatingas. V ienas atneða þydëjimà, kitas sëjà, derliaus surinktuves Vienas arba paberia sniego. Mënesiai turi savo ðventes. Juose áraðytos eilinës ir þymios datos. Paskutinis þiemos mënuo paþymëtas Lietuvos valstybës nepriklausomybës atkûrimo þyme. Kur bebûtø, kokioje ðalyje begyventø tautieèiai tautieèiai,, jiems yra brangi ði istorinë data. Ávairiose pasaulio ðalyse pabiræ plunksnos bendradarbiai Auðra, Ramutë, Didona... siunèia ðventinius sveikinimus, su didþiausiu ilgesiu savo eilëse apdainuoja niekam neprilygstantá Tëvynës groþá, gimtàsias vietas. Literatûrinio puslapio þodþiai yra skirti mûsø kraðtui kraðtui,, mielam kampeliui kampeliui,, kuriame gyvename, tautos Nepriklausomybës ðviesai ðviesai.. Ina VYÐNIAUSKË

Vasaris Kai mintys ir þodþiai Skleidës spalvotais Vilèiø þiedais – Lietuva laisva, laiminga, tikinti savo þmonëmis, nukirtusiais vijokliais jà apkibusias svetimas viltis, svetimas ðalis… Istorijon áaugo tarsi ðaknim á juodþemá, tie, kurie raðë þodþius, kurie sëjo viltis, kurie tikëjo savo tauta – atkûrë vientisà, nepriklausomà, nedalomà.

—----Ir þodþiai ir viltys apðvieèia dangø – toká aukðtà ir savà virð tëviðkës liepø.. – Neprarasti savæs, nepamirðti istorijos. Genë SEREIKIENË

*** ji tavo ir mano pradþia nuo lopðinës nuo pirmojo garso atëjus gyventi pëdos þenklo atsirëmus á þemæ augti nuo pirmo þingsnio eiti gëlës ðypsenos paþinimo atsivërimo ðalis su skaisèiausiais rytais þaliausiomis pievomis nuoðirdþiausiu tikëjimu ji nesibaigianti ir nepriklausoma veda mus saugo augina brandina LIETUVA TËVYNË

Raminta MATULYTË-ÐILIENË

*** Apkabins mënulis visà þemæ Baltumu apakintà dienos Delnuose atneðim po ugnelæ, Po ugnelæ uþdegtà namuos. Kelsime aukðtyn á dangø Dosnumu, viltim, Kad mënulis apkabinæs þemæ Ðviestø einanèiam kely. Eisim, eisime susikabinæ Mintimis, þodþiu Ðirdyse uþdegdami vienybæ Mylinèiø þmoniø. Apkabins mënulis visà þemæ Akimis paklydæ nuo didybës Prisiglaudæ patys prie savæs. Neðim, neðime po saujà Sklidinà vandens Atsigers ðviesa pasaulio – Troðkulys iðnyks. Iðdalinsim, atiduosim Nebeþinom ko verti Kartais verksim, kartais guosim, Kai mënulis ðvies naktyje. Apkabins mënulis visà þemæ: Medá, laukà, akmenis pakelëje, Apkabins ir tavo ðirdá gerà Kaip ir einanèio kely...

Pavargæ skleidþias. Ant medþiø nejuda Anei lapelis, Ðiek tiek gal virpa Vieniðas berþelis. Varliø simfoninis Orkestras groja, Svirpliai Melodijà kartoja. Ir að su jais Drauge niûniuoju. Pasisekë man – Viena sau galvoju. Að ðito groþio, Tik maþa dalelë, Jo pavydët man Daug kas gali. Gal ir pasako kas: – Apartamentai kuklûs. Bet man, kur tik þvelgiu – Visur stebuklas. Leokadija NORBUTIENËMOCKIENË

Neþinomi rytojai Tyliu, kaip tyli angelai, Nelaukiu sutemø sugráþtant. Uþmigo aistros ir jausmai, Neþinau, kur veda klystkeliai. Dienos niûrios kaip debesys slenka, Apraizgytos vien þaibo zigzagais... Kur uþuovëjà rasti man lemta, Kad nenugrimzèiau á akimirkø prarajà

Elvyra KISELIENË

Daug daug laðeliø Laimës Ið dangaus… Kadangi sniegas tirpsta, – Jo ir nebus Pakol Tu ðvæsi, Ir vieno, Tiktai vieno Artimo þmogaus peties, Kurio kaip ramsèio Metams bëgant pasigesi. Gal ir gerai, Kad metø diena Vardà Atkartoja – Tu Muzikà girdi. Ji Tau skirta. Jà priimi, ar atmeti. Gal kiek pritilus, pagalvoji... Tai dovana Tëvø. Kaip lemtá priimu. Ir ja að gyvenu... Irena SOKELIENË

Palaima Kokia palaima – Saulë leidþias, Vël gëlës Nuo dienos kaitrø

Kai pramerkiu mieguistas akis, Nesinori net paþvelgt á rytojø. Ar pravers kas man duris Á ðiltà ir dþiaugsmo guolá. Romualdas KASMAUSKAS

Vasaris Þiema jau á pabaigà eina, Sudeginta Morë kieme, Tik pûgos nerimsta, uþeina, Kad maiðos dangus su þeme. Kas metai minëjom, minësim Ðeðioliktà dienà – þymi. Vaikams ir anûkams kalbësim, Kad laisvë mums yra brangi. Su Uþgavëniø ðvente, su blynais, Su kaukëm, èigonais, velniais, Suëjæ kartu su kaimynais Palydime þiemà graþiai. Nors sniego dar senis èia stovi, Raudona jo nosis matyt, Bet dienos ilgëja nuo ðiolei, Ir senis sukniumba iðsyk.

Dar juoktis galiu Nors dienos nubëgo saulëtais keliais, Kai mes ðokinëjom pakalnëm, kalnais, Kai akmenys juokës, puoðës þiedais, Ievos, alyvos mums plojo delnais, Dar liko jaunystës svajonë gyva, Meilë sesutei, broliui, tëvams, Draugui, anûkams, savo vaikams. Mylëkim, svajokim, bûkim draugais, Gal gyvasties siûlas laikys neilgai. Iðmokime dþiaugtis tuo laðeliu, Matau dangø, saulæ – dar juoktis galiu. Klemensas MITRIUS

Ðypsokis, brangusis, kad eini per þemæ, O saulë vis lydi kas dienà tave. Pajutæs ðirdyje Globotojo galià, Uþaugai stiprus, nors ir varge. Ðypsokis, kad Lietuvoj esi gimæs, Kurioj uþaugo ir tavo tëvai. Mylëjo ir gynë jie brangià þemelæ, Krauju uþraðë jos vardà ðventai. Birutë VAPÐIENË

Gyvenimas brangus Tegul griûva sienos, Skirianèios þmones, Ir klesti draugystë ðilta. Vieðpats skleidþia savo malones, Gimta þemë po kojom bûna tvirta. Tegul auðtantis rytas Visus pradþiugins Nuostabiu þydrumu dangaus. Kietaðirdþiams skriaudëjams Kilnius jausmus pabudins, Nes gyvenimas brangus – Kiekvieno þmogaus. Skaidrius KANDRATAVIÈIUS

vasario pilnatis áridintas á poliariná ratà tarp priklausomybës eurovalentinø matricai ir nepriklausomybës nuo aplinkybiø visgi riedëdamas Eridano stingdantá rodeo sodos vandeniu viskyje iðskaidau ðviesos skaidriausiàjá srautà á kruvinà mëlá mënulá vasará parodau tau saulæ speigø ákrautà ir lydau lediná þiemos galo sará.

Aleksandra PACAITIENË

Sunkiai atgauta laisvë Juodos naktys, Juodos mintys, Juodi debesys aplinkui, Juodas mënuo pakabintas, Juodos þvaigþdës surakintos, Juodas takas kapiniø smëly, Juodas þiedas sauluþëlës Ir puðelë vieniða – Kaip naktis juoda, juoda. Jûra mano... Ji juoda. Kas juodom bangom ten bëga? Kas dainas liûdnas iðgirdo Nelaimingø undinëliø, Meilës dejones kai slëpë? ———————————— Juodi medþiai suþaliavo... Savo laisvæ mes atgavom. Mano Jûra, tu laisva! Þeme mano, tu laisva! O dangau, ir tu jau laisvas! Ir mana ðirdis Prie tavo laisvës glaudþias. Vaclovas VOLKUS

Tikra Laimë Neieðkok tu savo laimës Svetimoj ðalelëj, Nors ir skatintø be baimës Ryþtis tokiai daliai. Iðkeliavæs ið Tëvynës, Ið tëvø padangës. Liksi laimës nepaþinæs, Toká þingsná þengæs. Kur bëgiota, kur lopðinë, Kur mama niûniavo, Savo pëdas tu ámynei, Ten Tëvynë tavo. Neieðkok tu savo laimës, Svetimoj ðalelëj, Nors ir skatintø be baimës Ryþtis tokiai daliai. Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Neregys Aklas að. Negaliu atpaþinti tavo veido. Tavo þvilgsnio ðviesaus nematau. O gyventi vis tiek tu man leidai – Aèiû tau. Tavo pievos rasotos man spindi Kriðtoliniø laðø skambumu. Mano kojos, atrodo, nemindë Minkðto kilimo ið samanø. Að dþiaugiuos, kad ir vël prisiliesti Prie tavæs að, Tëvyne, galiu. Ir gyvena many tavo miestai, Jø langai ið ðiltø spinduliø. Tavo kaimai, gëlynai ir aikðtës Tartum muzika glosto mane. Aèiû tau, kad ant þemës að vaikðtau, Kad tu man tokia tik viena.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Literatûrinis puslapis“ remia


16

2013 m. vasario 12 d.

Reportaþas ið Babënø karjero eketës /Atkelta ið 1 psl./

Amþius – ne riba Këdainiø sveikuoliø klubas, Visuomenës sveikatos biuras ir savivaldybës Kultûros ir sporto skyrius surengë tradicines „ruoniø“ maudynes. Mankðtà darë, nuo M. Daukðos pagrindinës mokyklos iki Babënø karjero bëgo apie trisdeðimt ávairaus amþiaus këdainieèiø, o á karjero eketæ niurktelëjo kiek maþiau. Grûdinimuisi, aktyviam gyvenimo bûdui, sveikai gyvensenai nëra amþiaus ribø. Nuotaikingame renginyje dalyvavo keli septyniasdeðimtmetá jau perkopæ þmonës. Jauniausia renginio dalyvë – vos devyniø mënesiø Sofija, smalsiomis akutëmis tarp þmoniø ieðkojusi tëèio Aleksandro ir brolio Ryèio. Tëtis dalyvavo visoje programoje, o brolis iðtvermingai nubëgo apie trijø kilometrø trasà.

Savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vyr. specialistas G. Misius – renginio organizatorius ir sveikos gyvensenos entuziastas.

Bëgte Babënø karjero link.

Geriausias vaistas nuo slogos Treèià kartà „ruoniø“ maudynëse dalyvavo ðiø eiluèiø autorë. Galiu patvirtinti, jog geriausias vaistas nuo slogos – ðaltas vanduo. Prieð maudynes beveik savaitæ bandë prikibti sloga. Ðaltas duðas kiekvienà rytà jos galutinai nenubaidë, ðeðtadienio rytà dar abejojau, ar lásti eketën. Taèiau po aktyvios mankðtos ir neskubaus bëgimo organizmas taip ákaito, kad eketë viliote viliojo. Kartu su bendraminèiais niurktelëjau vandenin. Ðeðtadienio popietæ sloga dar nesitraukë. Bet kità rytà pabudau laisva nosimi, apie negalavimà galëjau pamirðti. Apie ligas nekalba, jø neprisimena visi þiemos maudyniø gerbëjai. Net jei tos maudynës bûna kelis kartus per þiemà, o grûdinamasi ðaltu duðu.

Sveikatos diena prasideda mankðta. Jà darë ir jauniausieji sveikuoliai.

Uþsigrûdinæ jaunuoliai Septyniolikmeèius Renatà ir Mantà sveikai gyventi, grûdintis prieð keletà metø paskatino aktyvios gyvensenos entuziastë, M. Daukðos pagrindinës mokyklos socialinë pedagogë Marija Misienë. Vaiki-

/Nuotr. B. Ardavièiaus/

nai sakë daþnai bëgantys krosà, kartais þiemà iðsimaudo. Ðeðtadienio maudynës Babënuose vaikinams suteikë energijos. Ðià þiemà, kai daugelis jø draugø sirgo, Renatas ir Mantas ligø nebijojo – prie uþgrûdinto organizmo niekas „nelimpa“.

„Rinkos aikðtës“ þurnalistë lediniame vandenyje sëkmingai iðsigydë slogà.

Energijos sprogimas

sipalaiduoja didþiulis kiekis energijos – iðmeti stresà, tai, ko nereiÞiemos maudyniø neiðbankia, o pasikrauni gerø jausmø, podþiusieji klausia, ar neðalta lásti á zityvios jëgos. lediná vandená. Patikëkite, tikrai neðalta. Prieð lendant eketën bû- Sveikuoliai vaþiuos á tinas apðilimas: mankðta, bëgimas. Palangà Tuo metu organizmas áðyla ne Ðeðtadiená, vasario 16-àjà, prasèiau negu pirtyje. Ðaltas vanLietuvos valstybës atkûrimo dieduo tampa atgaiva. Þiemos maudynës ne tik grû- nà Këdainiø sveikuoliai sutiks Padina organizmà, saugo nuo perða- langoje kartu su bendraminèiais ið limo ligø. Jos suteikia þodþiais visos Lietuvos. Jie ruoðiasi aktysunkiai apibûdinamos energijos. viai dalyvauti sveikatingumo dieKai pûkðteli á ðaltà vandená, paneri nos renginiuose ir parsiveþti dar á já iki virðugalvio, ávyksta maþas daugiau sveikatos ið þiemiðkos sprogimas. Toks jausmas, kad at- Baltijos jûros.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

„Mano sieloj ðiandien ðventë!“ – savo ðûká skandavo ið ledinio vandens iðlipæ, bet rengtis dar neskubëjæ „ruoniø“ maudyniø dalyviai.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 138 Tiraþas 5 750 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2013 m. vasario 12 d., antradienis

2013 m. vasario 12 d.

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Portretas

Geroms vestuvëms bûtinas geras muzikantas Irma BAJORÛNË

Vasario 14-àjà, ðv alentino dienà, ásimylëjusieji dovanos vieni ðv.. V Valentino kitiems ðirdeles ir graþius þodþius. Ne viena pora pasiryð visam gyvenimui sujungti ðirdis ir gyvenimus. Þinovai sako, kad da þn iausiai vestuvës atðokamos tuomet, kai daþn þniausiai ðilta, þalia – nuo balandþio iki rugsëjo. O kas gali þinoti apie vestuves daugiau negu vestuviø muzikantas? Apie ddvideðimt videðimt metø vestuvëse dainuojantis, jas vedantis ir paproèiams diriguojantis Dainius BIÈKA tvirtina, kad jaunavedþiai nori nori,, kad jø vestuvëse bûtø laikomasi tradiciniø paproèiø.

Tai ádomu

343 – poros pernai susituokë Këdainiø civilinës metrikacijos skyriuje.

53 – tiek porø vienas ið sutuoktiniø – uþsienio ðalies pilietis.

63 – tiek porø Këdainiuose susituokë rugpjûèio mënesá, kuris yra gausiausias santuokø.

5

Gera aparatûra – svarbi pagalbininkë. Jà muzikantai veþiojasi autobusu.

Iðlaiko tradicijas – Kokias pagrindines tradicijas vestuvëse bûtinai iðlaikote? – Tradicijos prasideda nuo jaunøjø sutikimo. Gráþtanèius ið metrikacijos skriaus, baþnyèios sutinka vestuvininkai kieme, liepia jiems lëlæ suvystyti, kaladæ perskelti, lëkðtæ sudauþyti... Tëvai bûtinai su duona ir druska jaunuosius sutinka. Viduje prasideda stalo iðpirkimai. Gráþtanèiø jaunøjø laukianèius sveèius praðau persirengti – turiu perukø, sukneliø, kitø atributø, kad bûtø juokinga. Daþniausiai nebûna lengva ákalbinti dalyvauti tame þaidime, ypaè moteris – jos nenori ðukuosenø sugadinti ir panaðiai. Bet visada atsiranda þmoniø, sugebanèiø þaisti, linksmintis. Tik rûtø vainikëlis jau nebemadingas, ta tema nebeþaidþiam. Kartais bûna, kad mama ið namø iðleisdama rûtø vainikëlá ásega. Bet kol vaþinëja, pramogauja po metrikacijos, prapuola jis kaþkur. Gal pameta? Antrosios dienos rytà raginu sveèius pamerges „vogti“, kad pabroliai jas iðsipirktø.

Pirðlio korimas – bûtina atrakcija. Su testamentais, pamergiø aðaromis ir viskuo, kaip priklauso. Nyksta tradicija iðleisti jaunuosius ið namø. Bûdavo, pabroliai jaunikio namuose susirenka, po to visi vaþiuoja á jaunosios namus, ten trumpi þaidimai, tëvø palaiminimas. Tëvai apsiverkia, kartais (jei tëvai labai uþspaudþia) ir nuotaka aðarà nubraukia. Dabar visi patenkinti, kad tuokiasi, nebeverkia daþniausiai. – Ar visur patogu ágyvendinti sumanymus? – Sunkiau bûna, kai ðventë vyksta restorane. Teko groti restoranuose Vilniuje, Kaune. Kai restoranas senamiestyje, prie áëjimo á já nepaþaisi su kaladþiø skaldymais. Ir salës papuoðimas ten kitoks bûna – ne viskas, kas tradiciðka, tinka prabangiame restorane. Restorane nebûtinai mums áprastai sveèiai prie vieno ilgo stalo sëdi – bûna ir prie atskirø staliukø po ðeðis aðtuonis þmones, kartà teko groti ir banketiniam priëmimui esant – maistas ant vieno stalo, þmonës jo ásideda á lëkðtutes, vaikðto, ben-

– tiek santuokø uþregistruota ne skyriuje, o sodybose, kuriose vyko vestuviø pokyliai. /Nuotr. ið asmeninio albumo/

D. Bièka (deðinëje) vestuvëse dainuoja ir uþima sveèius daugiau kaip dvideðimt metø. Kartu su A. Leonavièiumi jei tapæ bene populiariausiais Këdainiø kraðto vestuviø muzikantais, daþnai groja ir kituose Lietuvos kraðtuose.

drauja. Teko galvoti, kaip suvienyti sveèius á vienà kompanijà, kad kiekvienas jaustøsi, jog vestuvëse dalyvauja. Teko polkas, ratelius organizuoti, bendrus þaidimus. Stengiausi, kad vyktø bendras veiksmas, o ne ðiaip paþástamø þmoniø suëjimas, kuriame jie gali pasikalbëti apie politikà ir ûká. Kai tuokiasi jauni þmonës, ne visada noriai paiso to, kad vestuvëse dalyvauja ne tik jaunimas. Tarp sveèiø bûna ir moèiuèiø, dëdþiø, tetø – vyresnio amþiaus þmoniø, á kuriø norus ir skonius taip pat bûtina atsiþvelgti. Jauni nori „tûso“. Bet að jiems pasakau, kad „tûsas“ gali prasidëti tik po vidurnakèio. O iki to turi vykti vestuviø þaidimas su paproèiais. Vestuvës turi skirtis nuo gimtadienio, jubiliejaus ar kitokios ðventës.

Pirðliai – padëjëjai

– Scenarijø raðote kiekvienoms vestuvëms ar viskas gimsta spontaniðkai, pagal situacijà? – Niekad neraðau scenarijaus, esu pasiruoðæs bet kokioms aplinkybëms. Jaunieji daþnai skundþiasi, kad sunku ákalbinti pirðliauti. Þmonës bijo tokio ápareigojimo. Kai susitinkame su svoèia, pirðliu ar liudininkais, pasakau, ko ið jø reikia ir jie likusá laikà lieka ramûs. Áspëju, kad vestuvës neturi virsti poezijos vakaru, kai svoèia skaito ilgiausius eilëraðèius. Kai kuriose vietose jie tinka, bet svarbiausia – eilëraðtis turi bûti trumpas. Yra tokiø veiksmø, kuriuos turi atlikti savi þmonës, ne muzikantai. Pradþioje perskaityti santuokos liudijimà, pasveikinti jaunøjø tëvus, áneðti ðeimos þidiná – tam muzikantai netinka. /Nukelta á 9 psl./

Blykstë

Pirmà kartà Këdainiuose maestro nesëdo prie fortepijono 8 psl. 2 psl.


8

2013 m. vasario 12 d.

Pirmà kartà Këdainiuose maestro Kûryba nesëdo prie fortepijono Reformacija Auðra MALINAUSKIENË

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Neseniai Daugiakultûriame centre su mokiniais vieðëjo fortepijono meistras, Lietuvos ir tarptautiniø konkursø laureatas, V ytauto Vytauto Didþiojo universiteto Muzikos akademijos Fortepijono katedros ir tradicinio muzikos festivalio „Nepaklusniøjø þemë“ vadovas, legendinio kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Èiurlionio proanûkis Rokas ZUBOV AS. ZUBOVAS.

Sëdi Brigita ir ðaukia durø skambuèiui: – Neuþrakinta! Uþeikit! Nors durys ðarvuotos, bet, matyt, uþ jø stovintis iðgirsta kvietimà. – O! Ignas! – suðunka nusistebëjusi Brigita. – Kiek metø nesimatëme! Gal kokiø penkiolika ar daugiau… Uþeik, uþeik! Kokiais vëjais èia atsiradai? – Taigi, senus laikus prisiminiau, nutariau tave aplankyti. Juk laiko turiu á valias. Sakyk, kaip tu laikais? – Sësk! Matai, sëdþiu að ir nepaeinu... – Tai kas atsitiko? Juk buvai tokia greita, – stebisi Ignas. – Tai va, þmogus vis nori bûti jaunas. Ir mano ðirdis nesensta, kaip liaudis sako. Kabinau skalbinius, lipdama ant taburetës. Koja paslydo, taburetë nuvirto ir kad pylë kartu á kojà, maniau, kad nusilauþiau. Toks skausmas. Þiûriu nieko – atsistojau ant þemës. Tik koja visa mëlyna pasidarë. Dëjau visokius kompresus, o ji ið mëlynumo pasidarë raudona ir karðta. Galvoju, jau neiðsisuksiu ið gydytojø. O tie nutvëræ paguldë á ligoninæ ir sako: „Roþæ pasigavai“. Girdëjau apie tà sunkiai gydomà ligà ið senoliø... Gydë, gydë deðimt dienø antibiotikais ir tepdami kaþkokius baltiklius. Iðleido namo, o koja, kaip mëlynuoja, taip mëlynuoja. Draugë sako: „Vaþiuok pas geresnius gydytojus...“ O kaip ten juos vadina – tretiniais ar kitaip. Þinai, dabar visokiø pavadinimø prigalvojo. Taigi nuvaþiavau, maðinà pasisamdþiusi. Toks miklus vyrukas pasisodino, apþiûrëjo ir klausia: „Kiek temperatûros turëjai?“ „Normaliai, – sakau – tik koja karðta buvo“. „Tai kokia èia tau roþë? – sako gydytojas. – Jei bûtø roþë, turëjai nuo temperatûros spirgëti“, – paaiðkina. Paraðo tepalø ir prisako keturis mënesius gerti tabletes nuo venø ligø. Tas, kurias per televizijà reklamuoja. Taigi gëriau, gëriau tas tabletes, o koja vis mëlyna. Sëdþiu ir nepaeinu. Dabar net neþinau, kieno èia pagalbos praðyti. Pusæ pensijos iðleidau vaistams. Kai pinigø neturi, tai, matyt, ir gydytis nereikia... O kaip tu, Ignai, gyveni? – Að tai sveikas. Galëèiau dar kur nors ir padirbëti. Tik man sako: „Pensininkø mums nereikia“. Uþëjau kartà á darbo birþà paþiûrëti, kà tie galëtø pasiûlyti. Turiu ten paþástamà. O man irgi sako: „Gauni pensijà ir ilsëkis, dþiaukis gyvenimu...“ O að jam juokais: „Kaip dþiaugtis, kai neuþtenka pinigø á ðiltus kraðtus nuvaþiuoti, kaip seimûnams?“ „Tu dar ko neuþsimanysi? – atsakë draugas. – Prisivaþinëjai tarybiniais laikais, – pridëjo, o paskui

Skambina ir vienam Prieð koncertà maestro visai nesijaudino dël to, kad mieste siauèiant gripo epidemijai þmonës, saugodami savo sveikatà, nenorës ateiti klausytis muzikos. „Tai nesvarbu. Juk pianistas groja ir vienam klausytojui“, – sakë R. Zubovas. Taèiau tàdien á kameriná koncertà susirinko gausus bûrys ávairaus amþiaus muzikos gerbëjø.

Vedë renginá Renginio metu þymus pianistas negrojo, o buvo jo vedëjas, kuris pristatë jaunuosius atlikëjus ir ásitaisæs tarp þiûrovø stebëjo, kaip fortepijonu skambina mokiniai Kotryna Kaklauskaitë ir Mykolas Bazaras. „Ðiandien pirmà kartà Këdainiuose visiðkai negrosiu, nors iki tol visada tai darydavau. Mat ðákart èia atvykau kaip VDU Muzikos akademijos prodekanas, skelbiantis naujà mûsø iniciatyvà“, – ðypsosi R. Zubovas.

Pradëjo ciklà Anot sveèio, ðiandien – labai svarbus vakaras VDU Muzikos akademijai. „Pradedame renginiø ciklà, skirtà Kauno konservatorijos 80meèio progai. Todël visoje Lietuvoje norime parodyti jauniausius, Kaune auganèius talentus, kuriuos vadinu perliukais“, – kalbëjo R. Zubovas.

Lankys nemokamai Pianistas tikisi, kad su studentais dar ne kartà atvyks koncertuoti á Këdainius, nes Muzikos akademi-

Koncerte maestro R. Zubovas ne pats sëdo prie fortepijono, bet pristatë mokinius.

ja pasiraðë bendradarbiavimo sutartá su Këdainiø muzikos mokykla. „Ðiandien labai dþiaugiamës koncerte matydami ðios mokyklos atstovus: mokinius ir mokytojus, kuriems sudarysime galimybæ nemokamai lankyti mûsø renginius. Juk jauniesiems muzikams ir muzikos mylëtojams ne tik labai svarbu patiems lavinti savo ágûdþius, bet ir þinoti, kas vyksta muzikos pasaulyje bei tobulinti savo estetiná suvokimà“, – teigë R. Zubovas.

Atlaikytø iðbandymà Maestro pristatë Daugiakultûriame centre koncertavusius du antro kurso magistrantûros studentus K. Kaklauskaitæ ir M. Bazarà, atlikusius Ferenso Listo ir Moriso Ravelio kûrinius. „Jø atliekamà programà galima veþti á ávairiø pasaulio miestø didþiausias sales, nes ðie jauni, bet patyræ pianistai atlaikytø bet kurios publikos ir salës iðbandymà, nes jie turi didelá talentà. Ðie þmonës jau ruoðiasi rimtam profesiniam gyvenimui ir imasi groti paèius svariausius, sudëtingiausius ir ádomiausius ðedevrus fortepijonui“, – sakë R. Zubovas.

Iðugdyti atletà Sveèias dþiaugësi, kad bûtent jø Muzikos akademijoje mokosi ðie talentingi þmonës, kuriems jis su malonumu, kaip paðmaikðtavo, perduoda fortepijono këdæ ir jo klaviðus. „Talentà sudaro 99 procentai darbo ir vienas gabumø. Savo stu-

dentams ir jauniesiems kolegoms ið karto pasakau, kad pagrindinis raumuo, kurá kiekvienas pianistas turi labai iðlavinti, yra sëdimasis. Bûtent já reikia lavinti ðeðias septynias valandas per dienà, nes jeigu jis mûsø nelaiko, tai vien rankos, protas ir ðirdis „neiðveð“. Tad mûsø darbas yra tarsi iðugdyti atletà. Juk ðimto metrø bëgikas, kuriam reikia „nudroþti“ vienà ðimtàjà sekundës, prakaità lieja sporto salëje – kilnoja ðtangas, plaukioja baseine ir t. t. ðeðias valandas. Taip ir pianistui, kad sugrotum kaþkokià dalá kûrinio turi sëdëti visà dienà. Jeigu jauèiame malonumà dël to, kà darome, tai nëra sunkus darbas, o atvirkðèiai, ákvëpiantis ir mielas“, – kalbëjo R. Zubovas.

Suvaidino prosenelá Tiesa, praëjusiais metais buvo baigtas filmuoti britø reþisieriaus Bobo Mulano filmas „Þvaigþdþiø sonata“ apie Mikalojaus Konstantino Èiurlionio meilës ir gyvenimo istorijà. Jame þymø menininkà ákûnijo jo provaikaitis pianistas R. Zubovas, kurio senelis Zubovas buvo vedæs Èiurlionio dukrà Danutæ Èurlionytæ. Sveèias didelæ dalá savo muzikinës ir ðvieèiamosios veiklos paskyrë savo prosenelio M. K. Èiurlionio kûrybai. Beje, pokalbio pabaigoje sveèias pridûrë, kad jam asmeniðkai Daugiakultûrio centro salë yra labai brangi, nes èia jauèiasi laukiamas ir mëgiamas.

Tarp þiûrovø ásitaisæs pianistas R. Zubovas klausësi mokiniø koncerto. /Nuotr. autorës/

vël susigriebë, – yra kompiuteris. Ten pasiþiûrëk, gal kur nors savo jëgas galësi pasiûlyti. Juk dabar visur reikalauja naujausiø technologijø, tai ir sumanëm á kompiuterá viskà suvesti...“. Að jam sakau: „Maèiau fojë kompiuterá. Virðuj uþraðyta „Þiv“. Pagalvojau: „Matai, ir èia susirûpino þmogaus imuniteto virusu. Gal prieð gëjø demonstracijas áspëja bedarbius, kad nesusiþavëtø tais iðtvirkëliais...“ O draugas net akis iðpûtë... „Sakiau sekretorei, kad kaþkaip trumpai informuotø, kad kompiuteris tarnauja þmoniø informacijai ir vadybai. Matai, kaip ji sutrumpino. Tik nepakontroliuok...“. O tau nenuobodu taip visà laikà sëdëti? – O kà daryti, kai nepaeini? Susirenka èia mûsø bûrelis – kortomis loðiame. Tai man sako: „Atidaryk kazino. Praturtësi ið karto, nes tu mus visas aploði...“. Þinoma, ne tik iðloðiu, bet ir praloðiu... Neaiðku, kaip ten bûtø. Bankrutuoèiau, – juokiasi Brigita. – O jûs bendruomenës neásteigëte? Bûtø ádomiau, kai visi susirinktumëte, pasikalbëtumëte... – Kà tu, Ignai... Yra ta bendruomenë. Ateina anàdien kaimynë Martyna ir sako: „Gal nori „Protø mûðyje“ sudalyvauti?“ O kas toká organizuoja – klausiu. „Taigi mûsø bendruomenë, Gintauto vadovaujama. Tik po dvideðimt litø ið anksto reikia susimokëti...“ „Kà tu? – sakau, – að neturiu, uþ kà vaistø nusipirkti, dar kiðiu savo protà su dvideðimt litø, kad kas juo susidomëtø... Loðiau kortomis be pinigø ir gerai“. – Vadinasi, visos reformos ne mums, – atsidûsta Ignas. – Gal jau mums ið gyvenimo reikia trauktis... Juk net kompiuteriu nemokam naudotis. O kur be ðiuolaikiniø technologijø mes galim lásti? – Kà tu, Ignai? Yra norinèiø mus greièiau numarinti, bet mes nepasiduosime. Apsieisim be tø naujø technologijø. Dar knygø nenustojo spausdinti... Palauk uþkaisiu arbatos. Pasëdësim ir dar pasikalbësim. Juk tiek laiko nesimatëm, – sako Brigita ir ðliauþia pasiremdama á baldus atneðti Ignui puodelá arbatos. Savàjá jau ji seniai pasidëjusi ðalia ant stalo. – Va, kad arèiau mudu vienas kito gyventume, apie visokias reformas pasiginèytume. Gal Vyriausybei ir koká laiðkà paraðytume. Juk per tas reformas, jie visai þmones uþmirðo. Jiems tik naujø technologijø reikia. Taigi sëdi dviese prie arbatos, kalbasi ir juokiasi ið visø reformø. Bepigu jiems, jie jau pensininkai...


2013 m. vasario 12 d.

9

Geroms vestuvëms bûtinas geras muzikantas /Atkelta ið 7 psl./

Paveldëtas uþsiëmimas

Visa kita – þaidimai, cirkas, ðokiai, dainos, estrada. Tenka dirbti visoje Lietuvoje, skirtingø kraðtø tradicijas þinau. Pavyzdþiui, Þemaitijoje prieð kelis metus tapo madinga kviesti vestuviø vedëjà. Dabar jau ir Këdainiø kraðte yra toká darbà dirbanèiø þmoniø. Gerai, jei tai bûna pasikaustæs þmogus, gerai þinantis savo darbà. Tada mums belieka groti ir dainuoti.

Kai vestuvëms diriguoja D. Bièka, liûdëti ar nuobodþiauti nëra laiko.

Svarbiausias vaidmuo – Muzikantams tenka ne vienas vaidmuo vestuvëse? – Að ir vedu, ir dainuoju, ir tvarkà priþiûrëti tenka. Pavyzdþiui, situacija paèioje pradþioje. Susëda visi prie stalo, pavalgo karðtus patiekalus, tada turi prasidëti pirmosios kalbos, svoèios pasveikinimas ir pan. O ið jaunimëlio atsiranda keletas rûkoriø, kurie nepaiso kitø, iðeina rûkyti. Að tai greitai sutvarkau. Pasikvieèiu juos, suporuoju ir liepiu poromis valsà ðokti. Tai jiems bausmë uþ tvarkos nepaisymà... Kità kartà jau pagalvoja, kada verta iðeiti. – Þinojimas, mokëjimas su patirtimi atëjo? – Kai pradëjau prieð dvideðimt metø, aparatûrà tik varganà teturëjau, drebëjau ir nelabai þinojau, kà ir kaip daryti reikës. Su laiku atëjo patirtis, perprantu publikà, matau, su kuo kaip galima bendrauti. Vestuviø muzikantams grojimas ir dainavimas – tik dalis darbo. Pagrindas yra viso veiksmo vedimas. Kartais sveèiai guodþiasi, kad iðvaþiuoja nevalgæ, negëræ, nes visà laikà uþimti buvo. Valgyti, gerti nedraudþiame, jei sëdi prie stalo, tai ir valgyk. Bet jei jiems ádomu, tai ir klauso, dainuoja, ðoka, juokiasi.

Neatskiriami bendradarbiai – Kas Jums talkina? – Mes dirbame dviese. Kartu Aru Leonavièiumi esame ákûræ grupæ „Siurprizas“. Jis baigæs Këdainiø muzikos mokyklà, Panevëþio aukðtesniàjà pedagoginæ mokyklà, groja klaviðiniais instrumentais. Já patá neseniai „apþenijau“. Tàkart pirðlys buvau, ne muzikantas. Matyt, gerai padariau, jei nepakorë. Aras dabar kaunietis, bet jo mama èia, Këdainiuose, gyvena, Muzikos mokykloje vaikus fortepijonu groti moko. Að kelis metus mokiausi Këdainiø muzikos mokykloje, bet nebaigiau jos, nes mylimas mokytojas mirë, tuo mano mokslai baigësi. Dabar negroju, tik dainuoju ir vedu veiksmà.

Originalus scenarijus – Ið kur tie visi Jûsø pokð-

D. Bièkos ir A. Leonavièiaus duetas „Siurprizas“ linksmina vestuviø ir kitø pobûviø dalyvius.

tai, þaidimai? – Pats viskà sugalvoju, viskas originalu, nekopijuoju – man tai neádomu. Ne kartà esu pastebëjæs, kad mane kopijuoja kiti muzikantai. Turiu tokiø triukø, kuriø niekas negali pakartoti taip gerai, kaip að. Pavyzdþiui, juokingai parodijuoju „Lemon Joy“, Rytá Cicinà. Á tà þaidimà átraukiu sveèius ar pulkà jaunimo – merginas pakvieèiu ðalia ðokti kaip „Rokados“ ðokëjas. Prasidedant pokyliui mintimis pasodinu save á sveèio vietà ir bandau ásivaizduoti, ko gi norëèiau, ko reikia, kad bûtø smagu. Nemëgstu áprastø þaidimø su balionais, gëlytëmis ir pan. Svoèià áspëju, kad þaidimus atsiþaistø pakeliui á pokylá, o vëliau jau nëra kada.

Vasaros maratonas – Kiek porø esate sutuokæs? – Oi, suskaièiuoti neámanoma! Kiekvienais metais prasideda maratonas – nuo kovo iki rugsëjo kiekvienà savaitgalá grojame. Bûna tokiø savaitgaliø, kai dvejas vestuves atidirbame. Jei santuoka penktadiená, ðeðtadienio popietæ pakariame pirðlá, tuo vestuvës baigiasi. Tada mes susipakuojame aparatûrà, sëdame á savo autobusà ir vaþiuojame á kitas vestuves.

Vienà savaitgalá taip teko skubëti ið Plateliø Plungës rajone á Alytø. – Ar kvieèia muzikantus, kai þmonës tuokiasi antrà, treèià kartà? – Syká dirbome vestuvëse, kurios nuotakai buvo jau ðeðtos... Bene vyriausia pora buvo penkiasdeðimtmeèiø. Ne pirmoji jø santuoka buvo, labiau vakarienë tai buvo, ne tradicinës vestuvës. Jauniausia pora – septyniolikmetë mergina ir devyniolikmetis vaikinas. Dabar jauni kvieèia á vestuves: grojame jauniesiems nuo 20 iki 25 metø. Jei pakvieèia trisdeðimtmeèiai, jie patys prisipaþásta, kad nejauni tuokiasi.

Skirtingø kultûrø susitikimas – Ar esate turëjæ kokiø iðskirtiniø, neáprastø pageidavimø, reikalavimø vestuvëms? – Iðskirtiniø reikalavimø bûna, kai lietuvaitës uþ uþsienieèiø iðteka. Kartà vedëme vestuves mûsø rajone, tuokësi lietuvaitë ir prancûzas. Ðeimininkai iðkart perspëjo, kad stipriø alkoholiniø gërimø nebus, tik vynas ir ðam-

panas. Tarp sveèiø lietuviø nedaug, daugelis ið Paryþiaus. Atvaþiavo autobusëlis ið Paryþiaus, pilnas vyno buteliø prikrautas. Ádomià prancûziðkà tradicijà stebëjome: jaunojo tëvai atidarë didþiulá, gal 20 litrø butelá seno vyno. Apsirengë virtuvinius drabuþius, specialiu peiliu atidarë, tada neðiojo sveèiams, patys pylë. Prancûzai tà vynà uostë ir po truputëlá gurkðnojo. Lietuviai tuo tarpu kaip kompotà já srëbë ir laukë, kol dar ápils. Ðeimininkai praðë mûsø priþiûrëti lietuvaièius, kad ðie neprisigertø. O kiek mes ten galime paþiûrëti? Veiksmas vyko sodyboje, kaimo parduotuvë netoli. Lietuviai pamatë situacijà, sëdo á savo maðinà ir nusipirko to, ko jiems reikia. Stabdëm, kiek galëjom, bet kà gali padaryti? Prasidëjo ðokiai, þiûriu, lietuvio në vieno nesimato. Iðëjau á laukà – o jie susispietæ prie automobilio bagaþinës, atsineðæ ðiek tiek maisto, savaip ðvenèia. Dar ir prancûziukus kelis nugirdë...

Be R. Cicino neapsieina – Kokios dainos Jûsø repertuare? – Në vienos vestuvës neapsiëjo ne R. Cicino „Meilës laivo“ ir „Lietaus dukros“. Vestuvëse turime dainuoti viskà. Uþsakovams pasakau, kad mes esame baro muzikantai (D. Bièka ir A. Leonavièius groja bare „Auðrûta“). Tai reiðkia, kad dainuojame ne tik apie sumainytus aukso þiedus. Dainuojame viskà, kas populiaru ir mëgiama: „Hiperbolës“, „Rondo“, Dþ. Butkutës, rusiðkas dainas. Bûtinos ir liaudiðkos dainos. Gaila, bet jaunimas nemoka net „Lapatai lapatai ant kalniuko“ ar „Snaudþia malûnas prie kelio“ dainuoti. Vyresnieji sveèiai su mumis kartu dainuoja. Visà laikà turime nepamirðti, kad yra pagyvenusiø sveèiø. Ir jiems turi bûti linksma.

– Ið kur Jumyse vestuviø muzikanto gyslelë? – Mano tëtis Antanas buvo vestuviø muzikantas, visi dëdës muzikalûs, dainingi. Mama jaunystëje dirbo kultûros namuose. Kai að gimiau, tëtis dainavo Vilniuje, Dainø ðventëje. Todël ir vardà toká man davë. Sakë, tegul bus Dainius ir dainininkas. Toks gyvenimas neleidþia pasenti. Visà laikà su þmonëmis bendraujame, nuolat reikia bûti linksmam, ðypsotis. – O kaip su kalbomis, kad muzikantai pamerges vilioti turi? – Tai labai senos kalbos. Seniau jaunieji muzikantus samdydavo, bet apie uþmokestá jiems nebuvo kalbos. Muzikantai patys turëjo uþsidirbti pinigø: buvo pageidavimø koncertai, sveèiø sutikimas, þadinimas ir t.t. Muzikantø atlygis buvo tai, kà jie susirinkdavo ið sveèiø. Tada jie galëjo iðgerti, galëjo miegoti (ir su pamergëmis) – jei nenori uþsidirbti, tavo reikalas. Dabar kitaip. Muzikantus kvieèia, jiems pinigus moka, nori gauti tinkamà paslaugà. Nori, kad dirbtum, dainuotum, þmones uþimtum. Iðgerti ar patiems pramogauti tikrai nëra kada. Gerai dirbusius muzikantus þmonës kitiems rekomenduoja, todël mums nereikia didelës reklamos, vasarai jau turime uþsakymus. – Ar pelningas Jûsø darbas? – Yra ir pelningesniø, bet negalima skøstis. Tai yra juodas sunkus darbas. Þmonës kartais juokauja – nuolat ðventëmis gyveni, smagu tau. Bet patikëkite, mums tai tik darbas. Linksma turi bûti sveèiams. Kai linksmybës dar ákarðtyje, minutei uþ kampo nueini, rankas nuleidi – jëgø nebëra. Bet uþ keliø minuèiø jau vël turi bûti su gera nuotaika ir ðypsena. Reikia kantrybës daug turët, psichologu bût, nes nemaþai iðgërusiø bûna, su jais sutarti reikia, kad nekiltø konfliktø. Kone sunkiausia – aparatûros neðimas, sujungimas. Á aparatûrà, transportà, darbui reikalingas priemones esame investavæ nemaþai pinigø. – Savaitgalio ðeimai negalite skirti? – Ðeima nemato manæs tik savaitgaliais. Daugybë ðeimø nemato vyrø po kelis mënesius, nes jie uþsienyje uþdarbiauja. Dþiaugiuosi, kad dirbu su publika, tai verèia visada bûti pasitempusiam, neleidþia pasenti, energijos teikia. Esame laimingi, kad þmonës mus myli, mûsø dainø ir pokðtø nori.

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia


10

2013 m. vasario 12 d.

Valgiø receptai

Naudingi patarimai

Uþgavënës – tai ne tik þiemos iðlydëjimo ir pavasario sutikimo ðventë, bet ir maisto ðventë, riebiø ir soèiø valgiø puota. Per Uþgavënes soèiai buvo valgoma, mat sotumas turëjo lemti gerus metus. Anksèiau pagrindiniai ðios ðventës patiekalai buvo mësiðki mësiðki.. O ðiais laikais bene vienintelis Uþgavëniø patiekalas yra ávairiø rûðiø blynai blynai..

Kasdienë duona

Blynai su mëlynëmis Reikës: 1 stiklinës mëlyniø, 2 kiauðiniø, 3 ðaukðtø cukraus, 1 stiklinës pieno, 1 stiklinës miltø, trupuèio druskos, aliejaus. Kiauðinius iðplakite su cukrumi, supilkite pienà ir gerai iðmaiðykite. Suberkite miltus, þiupsnelá druskos ir plakite, kol teðla bus vientisa, be gumulëliø. Á teðlà suberkite mëlynes, atsargiai sumaiðykite ir kepkite blynus ákaitusiame aliejuje. Patiekite su plakta grietinële arba grietine su cukrumi bei cinamonu.

Mieliniai blynai Reikës: 500 g miltø, 0,5 litro pieno, 20 g aliejaus, 2 kiauðiniø, 15 g mieliø, 20 g cukraus, 10 g druskos. Mieles iðtirpinkite praskiestame ðiltame piene, sumaiðykite su miltais ir paruoðkite teðlà. Ðiltoje vietoje leiskite pakilti. Ámuðkite kiauðinius, padruskinkite, ápilkite aliejaus ir leiskite teðlai pakilti antràjá kartà. Tuomet kepkite. Mielinius blynus galite patiekti su medumi, uogiene, varðke, grietine ir cukrumi.

Blynai su varðke ir èesnakiniu pagardu Reikës: 5 bulviø, 0,5 pakelio varðkës, svogûnø laiðkø, prieskoniø, 1 kiauðinio, aliejaus kepti. Èesnakinei varðkei: 0,5 pakelio varðkës, 1 ðaukðto grietinës, 2 ðaukðtø rûgpienio, smulkintø krapø, 2 skilteliø èesnako. Bulves nuskuskite, sutarkuokite stambesne tarka, iðtrinkite su varðke. Ádëkite susmulkintus svogûno laiðkus, prieskonius, iðmaiðykite, ámuðkite kiauðiná ir vël iðmaiðykite. Ákaitintame aliejuje kepkite blynus. Varðkæ iðmaiðykite su grietine, rûgpieniu, áspauskite èesnako skiltelæ, pabarstykite krapais, gerai iðsukite. Sklindþius aptepkite varðkës kremu ir patiekite.

Purûs blynai Reikës: 1 stiklinës pasukø (arba kefyro), 1 kiauðinio, 2 valg. ðaukðtø tirpinto sviesto, 1 arbatinio ðaukðtelio vanilës, 1 stiklinës miltø, 2 valg. ðaukðtø cukraus, 1/4 arbatinio ðaukðtelio druskos, 1 arbat. ðaukðtelio kepimo milteliø, 1/2 arbat. ðaukðtelio sodos. Sumaiðykite pasukas su kiauðiniu, sviestu ir vanile. Atskirai persijokite miltus su druska, kepimo milteliais ir soda. Ámaiðykite cukrø. Supilkite skystá á miltus ir maiðykite tik tol, kol neliks sausø miltø (teðla bus su gumuliukais). Nepermaiðykite! Bûtinai leiskite teðlai pastovëti 15–20 min. Kepkite ðlakelyje aliejaus ið abiejø pusiø.

Èirviniai blynai Reikës: 250 g sviesto, 100 g cukraus, maþo pakelio vanilinio cukraus, 6 kiauðiniø, 200 g varðkës, 500 g miltø, 2 ðaukðteliø kepimo milteliø, 125 ml pieno. Neðaltà, kambario temperatûros sviestà iðtrinkite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Sukdami ámuðkite po vienà kiauðiná. Varðkæ sumaiðykite su pienu ir trinkite, kol masë pasidarys vienalytë. Sumaiðykite su sviesto bei kiauðiniø mase, po truputá suberkite miltus, sumaiðytus su kepimo milteliais. Á riebalais pateptà vaflinæ keptuvæ dëkite po kelis ðaukðtus teðlos ir kepkite, kol blyneliai dailiai apskrus.

Skanaus!

Duona yra vienas daþniausiai vartojamø gaminiø, todël uþima labai svarbià vietà þmogaus mityboje. TTai ai – vienas svarbiausiø maisto produktø, patenkinantis daugumà organizmo energijos poreikiø. Lietuvoje duona vartojama nuo pirmøjø amþiø po Kristaus. Kaime ruginë duona iki XX a. vid. buvo pagrindinis valgis. Duona buvo kepama paprasta ir plikyta. Paprastai duonai miltai buvo ámaiðomi á drungnà vandená, per naktá rauginami, o kità dienà, pridëjus miltø, iðminkoma ir kepama. Plikytai duonai miltus ámaiðydavo á karðtà vandená, o teðlà raugindavo iki 3 dienø. Ði duona turëjo saldrûgðtá skoná ir ne taip greit sendavo. Teðla árûgdavo nuo ankstesnio kepimo teðlos palikto raugo. Pagrindinës þaliavos duonai yra persijoti miltai ir vanduo, pagalbinës – druska, raugas, mielës. Skoniui pagerinti kartais á teðlà dedama kmynø, cukraus, pieno, iðrûgø ar kitø priedø.

Kokià duonà rinktis? Ðiandien duonà populiaru ne imti ið parduotuviø lentynos, bet iðsikepti paèiam. Namuose kepti duonà populiaru dar ir todël, kad visuomet þinai, kad ðitame produkte E raidës tikrai nerasi, kaip ir kitø priedø, galinèiø sukelti alergijas ar kitus nemalonumus. Kaip maisto produktas duona priklauso kompleksiniø angliavandeniø turinèiø maisto produktø grupei. Tai yra bûtinoji maisto produktø grupë – ji turi bûti kasdieniniame mûsø racione. Taigi duona gali ir net turi bûti valgoma. Duonos, kaip ir bet kokio kito maisto, rûðys skirstomos á maþiau ir labiau naudingas. Pavyzdþiui, aukðèiausios rûðies miltø duona, nors daugeliui ir skanesnë, taèiau yra maþesnës maistinës vertës nei rupaus malimo miltø duona, praturtinta sëlenomis.

Kad duona kuo ilgiau liktø ðvieþia Nepirkite ir nekepkite didelio kepalo duonos, nes, ilgai stovëdama, duona sukietëja ir praranda skoná. Be to, duona gana ge-

rai sugeria kvapus ir drëgmæ, todël nereikëtø jos laikyti kartu su aðtrø kvapà turinèiais ar drëgnais produktais. Geriausia duonà saugoti taip, kaip tai darë mûsø seneliai ir tëvai – medinëse ar plastikinëse duoninëse. Beje, duona sukietës ne taip greitai, jei ðalia jos á duoninæ ádësite gabalëlá skustos bulvës, ðiek tiek pjaustyto obuolio ar tiesiog pabersite druskos. Tiesa, jei duona vis dëlto sudþiûvo, neskubëkite jos iðmesti. Dþiovinta duona, pasirodo, taip pat labai sveika, jà galima vartoti tiesiog kaip dþiûvësëlius ar iðsivirti skanios naminës giros.

Kokiais kiekiais galima valgyti duonà? Norint uþtikrinti mitybos ávairovæ, kiekvieno maisto produkto mums reikia tam tikro kiekio, kuris parenkamas atsiþvelgiant á þmogaus amþiø, lytá, fiziná aktyvumà. Suaugusiam þmogui per dienà turi pakakti apie 200 g duonos. Tais atvejais, kai þmogus maþiau aktyvus ir dirba sëdimà darbà, jam pakaks ir 100 g duonos, t. y. centimetro storio riekës.

Sausio mënesá uþregistruoti naujagimiai Këdainiø mieste Simonas Bliuvas Simona Ðapalaitë Rusnë Vitkevièiûtë Aneta Genelevièiûtë Deimantë Ðiaulytë Jurgis Vidauskis Aironas Ambrazas Rusnë Miþutavièiûtë Rugilë Katerina Dautartas Airidë Dzikaitë Dominykas Bartaðius Neila Moisaitë Eva Èiutytë Mindaugas Karalius Augustas Lygaitis Auksë Vasiljevaitë Benas Bièka Ema Inkinë

Pelëdnagiø seniûnijoje Kajus Bûdas Goda Baniotaitë

Pernaravos seniûnijoje Karolis Krasauskas Miglë Rudelytë Naglis Ðkulteckis

Dotnuvos seniûnijoje Linëja Èemalonskaitë

Josvainiø seniûnijoje Mila Griniûtë Roberta Venckevièiûtë

Krakiø seniûnijoje Mantas Aliukonis

Truskavos seniûnijoje Klaudijus Chlebopaðevas

Vilainiø seniûnijoje Jokûbas Urbðys Dominykas Brièkus


antradienio laikrastis