Page 1

Rinkosaikðtë 2013 m. vasario 5 d.

18-ieji leidimo metai

2013 m. vasario 5 d. Antradienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 15 (2 528)

Lifosieèiai savo þinias demonstravo pirmajame „Protø mûðyje“

Kaina 1,20 Lt

Susidûrus automobiliams þuvo jonavietis Tragiðka nelaimë ðeðtadienio vakare ávyko kelyje Aristava–Këdainiai– Cinkiðkis. Èia susidûrus ddviem viem lengviesiems automobiliams vieno jø vairuotojas þuvo, o kitas buvo suþalotas. Iðlaisvino ugniagesiai gelbëtojai Këdainiø mieto seniûnijos Mantviloniø kaimo ribose prieðprieðiais vaþiuojantys automobiliai susidûrë apie 18 valandà. Ávykio metu þuvo „Volvo 460“ vairavæs jonavietis, gimæs 1978 metais, o „Ford Mondeo“ vairuotojas, 1984 metais gimæs këdainietis K. G., susiþalojo. Abu vairuotojus ið sumaitotø automobiliø specialia áranga iðlaisvino ugniagesiai gelbëtojai. Këdainietis perduotas medikams ir paguldytas á ligoninæ.

Mergaitei suþalota galva

„Protø mûðyje“ dalyvavusiø komandø balsus skaièiavo (ið kairës) „Lifosos“ jaunøjø specialistø klubo vadovas, Amofoso cecho amoniako sandëlio operatorius Artûras Þukauskas, Personalo vadybos skyriaus virðininkë Asta Ðvobienë ir administracijos direktorius Juozas Baniota.

Auðra MALINAUSKIENË

Paskutinæ sausio dienà akcinës bendrovës „Lifosa“ darbuotojai rinkosi á vienà ið gamyklos penkiasdeðimtmeèio renginiø „Protø mûðá“, skirtà lifosieèiams. Pirmà kartà ámonës istorijoje surengtas þaidimas sulaukë didelio susidomëjimo – savo jëgas iðbandë net trylika komandø. Improvizuotame mûðyje, kurá vedë þinomas sporto komentatorius, TV laidø vedëjas, istoriniø knygø autorius Robertas Petrauskas, savo þinias demonstravo ir cechø virðininkai virðininkai,, ir eiliniai darbininkai darbininkai.. /Nukelta á 2 psl./

Skaitytojø dëmesiui! Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ puslapiuose atgyja rubrika „V erslo pulsas“. Joje supaþin„Verslo dinsime skaitytojus su Këdainiø rajone dirbanèiomis smulkaus verslo ir stambesnëmis gamybos, paslaugø ámonëmis, visoje Lietuvoje veikianèiø kompanijø padaliniais. Pristatysime verslius këdainieèius, savo darbu ir idëjomis keièianèius mûsø miestà ir miestelius, kurianèius darbo vietas. Èia gaminami produktai produktai,, teikiamos paslaugos, o „Verslo svarbiausia – visa tai kuriantys þmonës – „V erslo pulso“ akiratyje. Apie tai 4–5 psl.

Didþiausio tiraþo rajono laikraðtis Uþsiprenumeruoti galima nuo bet kurios mënesio dienos!

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Ketvirtadiená iki pietø bus iðvykæ Policijos komisariato Migracijos poskyrio vadovai praneða, kad ketvirtadiená, vasario 7-àjà, iki 13 valandos interesantai nebus priimami, nes poskyrio darbuotojai tuo laiku bus iðvykæ á Kauno apskrities vyriausiàjá policijos komisariatà, kuriame vyks jø tarnybinës veiklos vertinimas. Tikimasi, kad popiet darbuotojai jau bus suspëjæ parvykti á darbà. „Rinkos aikðtës“ inf.

Penktadienio vakare prieðprieðiais susidûrë ir automobiliai Këdainiø miesto Kæstuèio gatvëje, taèiau apie ávyká policijai nebuvo praneðta, abu ávykyje dalyvavæ automobiliai ið ávykio vietos nuvaþiavo. Galbût vairuotojams pasirodë, kad nieko bloga neatsitiko, taèiau po poros valandø á Këdainiø ligoninæ buvo atveþta 2009 metais gimusi mergaitë, vaþiavusi viename ið susidûrusiø automobiliø. Medikai jai diagnozavo galvos traumà. Pasirodo, 1991 metais gimæs L. L. nesuvaldë „Audi 80“, iðvaþiavo á prieðingà eismo juostà ir susidûrë su „Volkswagen Passat“, kurá vairavo 1991 metais gimæs M. S. Mergaitë buvo pasato keleivë. Paaiðkëjus ávykiui ið vairuotojø buvo paimti kraujo mëginiai. Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai buvo blaivûs. „Rinkos aikðtës“ inf.


2

2013 m. vasario 5 d.

Lifosieèiai savo þinias demonstravo /Atkelta ið 1 psl./

Susibûrë á komandas Ketvirtadienio vakarà bendrovës valgykla buvo sausakimða. Èia prie staliukø susëdo moterø, vyrø bei miðrios komandos – ið viso daugiau kaip ðimtas þmoniø. Ið jø tik vos keletas buvo dalyvavæ vis labiau populiarëjanèiose „Protø kovose“. Daugiausia – net trys komandos, susibûrë ið administracijos darbuotojø, kitiems ámonës padaliniams atstovavo po vienà arba dvi. Savo komandas dalyviai pavadino ne tik cecho ar padalinio, kuriame dirba pavadinimais, bet ir sugalvojo nuotaikingø: „Sumaniosios kolbutës“, „Lifonautai“, „Archyvukai“, „Pakopa po pakopos“ ir kt.

Prireikë papildomo klausimo Kovotojai buvo iðradingi. Tardamiesi dël atsakymø á klausimus, jie ðmaikðèiai gudravo ir stengësi suvedþioti kaimynus, kad pastarieji nenugirstø teisingo atsakymo. Nors „Protø mûðyje“ vienoms komandoms sekësi gerai, kitoms – vidutiniðkai, taèiau dalyviai iki galo neprarado kovinës dvasios ir buvo puikiai nusiteikæ, nors ir ne visada pasisekdavo teisingai atsakyti á uþduotà klausimà. Galiausiai finale kovojant dël pirmosios vietos ietis surëmë net dvi vienodà taðkø skaièiø surinkusios Mechanikos cecho ir „Archyvukø“ komandos. Lemiamu momentu arèiausiai tiesos atsakant á paskutiná papildomà klausimà buvo „Archyvukai“, kuriems ir atiteko pirmasis prizas – stiklinis laðas.

Ves keturias kovas Pirmàjá ámonës „Protø mûðá“ vedæs TV laidø vedëjas R. Petrauskas labai gerai vertina „Lifosos“ idëjà surengti toká þaidimà. Tiesa, jis vadovaus ir likusioms trims lifosieèiø kovoms. Antroji vyks vasario 28 dienà. „Dabar labai populiaru ámonëse rengti tokius vakarëlius. Taèiau „Lifosa“ sumanë padaryti kur kas daugiau, negu vien tik

Pirmojo „Protø mûðio“ nugalëtojai – „Archyvukø“ kolektyvas.

Pagrindinis kiekvieno þaidimo etapo prizas.

bendrovës vakarëlá – surengsime visà èempionatà, t. y. keturiø þaidimø turà. Manau, kad gamykla „turës problemø“. Kadangi darbuotojai, paragavæ tokio malonumo, norës ir norës þaisti, nes tai yra labai smagus uþsiëmimas. Tuo labiau kad mes, kaip organizacija „Protø kovose“, ðá uþsiëmimà stengiamës iðplësti á provincijà, nes atokesniuose Lietuvos miestuose ir rajonuose nelabai daugiau kà ir nuveiksi pirmadienio ar antradienio vakarà. Taip pat ðá þaidimà skleidþiame Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose“, – kal- „A komandai“ atstovavæs P. Daugilis (pirmas ið kairës) buvo ir vienas pagrindiniø renginio organizatoriø. bëjo R. Petrauskas.

Prisidëjo prie rengimo

Vertina iniciatyvumà

2005 metais Jaunøjø specialistø iniciatyvinë grupë ákûrë bendrovës „Lifosa“ Jaunøjø specialistø klubà, kurio nariai – iniciatyvûs, aktyvûs ir nebijantys naujoviø jauni specialistai iki 35 metø. Ðio klubo nariai aktyviai dalyvauja gamyklos gyvenime, todël ir ðákart ámonës penkiasdeðimtmeèiui bûtent jie pasiûlë darbuotojams surengti „Protø kovas“ ir patys aktyviai dalyvavo þaidime. „Protø mûðyje“ gerai sekësi ir ðeðiø nariø jungtinei administracijos komandai „A komanda“. Kaip ir dauguma lifosieèiø, inþinierius-konstruktorius-statybininkas, Jaunøjø specialistø klubo narys Paulius Daugilis „Protø mûðiui“ nesiruoðë ið anksto, taèiau buvo pagrindinis organizatorius, padëjæs atlikti visà parengiamàjá darbà.

Pasirengimo „Protø mûðiui“ etape aktyvus vaikinas ne tik dirbo su jaunaisiais specialistais, bet ir padëjo surinkti komandas. „Kartu rinkome paraiðkas ir sprendëme organizacinius klausimus. P. Daugilis atliko didþiulá darbà, buvo nepaprastai pareigingas ir ðaunus pagalbininkas. Labai dþiaugiuosi jo vertinga pagalba“, – sakë viena ið renginio vedëjø, „Lifosos“ vieðøjø ryðiø specialistë Sonata Patkauskaitë.

Parduodama þemës ûkio paskirties þemë – 8 ha. 8-69810875

Idëja – jaunøjø specialistø „Kol kas nenusivyliau þaidimu. Matau, kaip ðiandien þmonës „uþsikabino“ ir labai aktyviai dalyvauja kovoje. Idëjà gamyklos jubiliejui surengti ðá þaidimà pasiûlë Jaunøjø specialistø klubo narys Justas Maþeika, kuris jau turëjo

patirties tokiame renginyje. Susirinkime mes pritarëme ðiai jo minèiai. Dþiugu, kad visi mûsø klubo nariai yra labai aktyvûs visose srityse“, – pasakojo P. Daugilis.

Pranoko lûkesèius Ámonës administracijos direktorius Juozas Baniota jaunimo pasiûlytà „Protø mûðio“ idëjà vertina labai gerai, nes buvo parodyta graþi iniciatyva, todël administracija tik padëjo pasiruoðti ðioms varþyboms. „Matote kiek daug þmoniø – daugiau kaip deðimt procentø gamyklos darbuotojø, susirinko á ðià salæ. Patys netikëjome, kad sulauksime net trylikos komandø. Keturi þaidimo etapai vyks kiekvieno mënesio paskutiná ketvirtadiená, tad turnyras, kuriame kausis tos paèios trylika komandø, baigsis balandá. Smagiausia, kad

Dëkojame

Antrà kartà „Protø kovose“ savo jëgas iðbandë jaunasis specialistas B. Vaitkaitis.

darbuotojai á mûðá ásitraukë savanoriðkai, be raginimø ir spaudimo“, – kalbëjo J. Baniota.

Bus apdovanoti visi Paðnekovas pasidþiaugë, kad darbuotojai þaidþia labai azartiðkai. „Manau, kad renginys pavykæs. Beje, klausimai yra ávairaus sudëtingumo, o pirmaujanèios komandos buvo atsakiusios á daugiau kaip septyniasdeðimt procentø klausimø. Tad rezultatai – neblogi“, – ásitikinæs J. Baniota. Kiekvieno „Protø mûðio“ turo pabaigoje komandai nugalëtojai áteikiama simbolinë dovana, o po paskutinio – ketvirtojo þaidimo bus apdovanoti visi dalyviai. „Labai dþiaugiamës, kad mums þaidimo vedëju pavyko prisikviesti þinomà sporto komentatoriø ir „Protø kovø“ vedëjà R. Petrauskà, kuris, mano nuomone, ðiandien Lietuvoje yra geriausias“, – mano J. Baniota.

Nesukliudë sulauþyta ranka Specialiai þaidimui nesiruoðë ir Gamybos automatizavimo cecho virðininkas Algirdas Strakðas, kurio nuo dalyvavimo „Protø mûðyje“ nesulaikë net sulauþyta ranka. Tokio pobûdþio renginyje savo jëgas jis iðbandë pirmà kartà, taèiau ketina dalyvauti ir kitose „Protø kovose.“ /Nukelta á 3 psl./

Nuoðirdþiai dëkojame laidojimo namø „Gedulo sala“ darbuotojams uþ operatyvià pagalbà, Ðv. Juozapo parapijos klebonui G. Pûrui, giminëms, buvusiems bendradarbiams, „Atþalyno“ gimnazijos bendruomenei, Smilgos g. 3-iojo namo bendrijos nariams, kavinës „Auðrûta“ darbuotojams, visiems artimiesiems ir draugams uþ nuoðirdþius uþuojautos þodþius, gëles, materialinæ ir moralinæ paramà palydint á amþinojo poilsio vietà brangø vyrà, tëvelá ir senelá Meèislovà Markauskà. Þmona, dukra ir sûnus su ðeima

Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazija skelbia konkursà pirkti malkas (àþuolà, uosá)

2013–2014 m. ðildymo sezonui. „Protø mûðio“ vakarà „Lifosos“ valgyklos salë buvo pilnutëlë.

Pasiûlymai priimami iki vasario 20 d. gimnazijos administracijoje adresu: Kauno g. 26, Krakës, Këdainiø r.


2013 m. vasario 5 d.

3

pirmajame „Protø mûðyje“ /Atkelta ið 2 psl./ „Klausimai normalûs. Èia reikia protauti ir turëti daug enciklopediniø þiniø. Enciklopedijà atsiverèiu retai, taèiau nuo ðiandien tai reikës daryti daþniau. Á þaidimà mane pakvietë komandos kapitonas. Visi tariamës, kaip atsakyti á klausimus, nes virðininko pareigos èia negalioja“, – ðypsosi A. Strakðas.

Dalyvavo pirmà kartà Pirmà kartà „Protø mûðyje“ Mechanikos cecho komandos sudëtyje dalyvavo ir cecho virðininkas, Këdainiø rajono sportinës þûklës klubo „Lifosos meðkeriotojai“ vadovas Raimundas Barkauskas. Beje, ðios komandos garbæ gynë ir vienintelë moteris – sandëlininkë Eglë Grigienë. „Ið anksto ðiam þaidimui nesiruoðiau, nes jam nelabai kà ir gali iðmokti. Èia reikia turëti sukauptø þiniø bagaþà. Manau, kiekvieno ið mûsø komandos nario galvoje jø yra pakankamai. Áspûdþiai geri, tikime, kad paskutiniai nebûsime“, – sakë R. Barkauskas.

Komercijos ir logistikos departamento komandos „Pakopa po pakopos“ kapitonas M. Kauklys (antras ið kairës) kovai subûrë miðrø kolektyvà.

Aðtuonios linksmos moterys susivienijo á komandà ðmaikðèiu pavadinimu „Sumaniosios kolbutës“.

Sulauþyta ranka nesutrukdë dalyvauti þaidime Gamybos automatizavimo cecho virðininkui A. Strakðui (deðinëje). Vyriðka „FRC“ komanda, kurios kapitonas Aurimas Rusilas (pirmas ið kairës).

Þaidë itin azartiðkai Komercijos ir logistikos departamento komandos „Pakopa po pakopos“ kapitonas Mindaugas Kauklys pasakojo, kad jiems þaisti sekësi gerai, nes þinojo apie septyniasdeðimt aðtuoniasdeðimt procentø teisingø atsakymø. „Esame patenkinti. Klausimai yra ádomûs. Á ðá mûðá susirinko dauguma mûsø departamento kolektyvo. Labai noriai susibûrëme á komandà, todël dabar þaidþiame itin azartiðkai, nors „Protø mûðyje“ visi dalyvaujame pirSusimàsèiusi „EC-I“ komanda. mà kartà“, – kalbëjo M. Kauklys. të Alma Dulskienë. Susibûrë aðtuonios moterys Visos dalyvës „Protø mûðyje“ taip pat dalyvavo pirmà kartà. Aðtuonios linksmos moterys Ðmaikðèios moterys tikino, kad susivienijo á komandà ðmaikðèiu pavadinimu „Sumaniosios kolbutës“. joms sekasi neblogai, todël jos pa„Esame ið Kokybës kontrolës tenkintos ne tik dalyvavimu ir ir Aplinkos apsaugos skyriaus. nauju þaidimu, bet ir pasiektais Mes visà gyvenimà dirbame labo- rezultatais. „Kiekvienà kartà sulaukusios ratorijoje. Pavadinimà galvojome neilgai, nes kolbos mums yra áau- klausimo, galvojame, kaip á já atgusios á kraujà, juk visas kasdienis sakyti. Ðiam þaidimui ið anksto nedarbas vyksta su ðiais indais“, – siruoðëme, todël èia panaudojajuokësi Kokybës kontrolës sky- me visas savo turimas þinias ið riaus cheminiø analiziø laboran- bendro iðsilavinimo“, – prisipaþi-

no A. Dulskienë.

Mechanikos cecho komandos garbæ gynë ir cecho virðininkas R. Barkauskas (antras ið deðinës).

Pravertë gyvenimiðkos þinios Antrà kartà „Protø mûðyje“ dalyvavæs jaunasis specialistas, Sieros rugðties cecho operatorius ir tokio paties pavadinimo komandos narys Benas Vaitkaitis sako, kad jø rezultatai yra gana geri, todël þaidëjai yra patenkinti. „Pasiruoðimas tokiam þaidimui yra knygø skaitymas ir domëjimasis, taip pat ir internetas.

„Lifonautai“ atidþiai klausësi uþduoties.

Iðgirdæ klausimà dalyviai susikaupæ ieðkodavo atsakymo.

/Nuotr. autorës/

Klausimø sunkumas – vidutinis, todël juos galëèiau ávertinti ðeðiais balais. Dauguma uþduoèiø reikalauja pamàstyti, todël kartais þmonës per daug gilinasi á tai, kas yra pavirðutiniðka. Kadangi esu baigæs inþinerijà, tai man lengviausi su ja susijæ klausimai. Ðiandien taip pat pravertë bendros gyvenimiðkos ir universitete ágytos þinios, þodþiu, tai, kas sukaupta galvoje. Labai smagu, kad pas mus buvo surengtas toks þaidimas“, – kalbëjo B. Vaitkaitis.


4

2013 m. vasario 5 d.

Koks meilës skonis? liu tave“, – naujà gaminá pristatë UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Justas Ramanauskas. – Visoms mylinèioms poroms siûlau sutikti ðias ðventes su taure ðampano ir naujaisiais Meilës ledais.“ Iðskirtiniam jausmui pabrëþti sukurtas iðskirtinis skonis: vaniliniai ledai su rome mirkytomis vyðniomis ir ðokoladu. Naujieji ledai pristatomi dailiose ir patogiose 500 mililitrø dëþutëse. Kurdami naujà proginá gaminá DADU gamintojai ieðkojo paèiø geriausiø priedø, naudoja garsiausià Europoje belgiðkà ðokoladà.

Padëka pirkëjams Proginiai ledai – tai gamintojø padëka pirkëjams, kurie iðtikimi tradiciniams ir naujiems DADU ledø skoniams. Pirmuosius proginius ledus su keptais obuoliais ir cinamonu „Vikeda“ pagamino Kalëdoms. Ðie ledai buvo labai populiarûs: per ðventiná laikotarpá pagaminta ir parduota dvigubai daugiau negu planuota. „Proginiø ledø gamyba nëra pelninga, nes naujø skoniø, dizaino kûryba – brangus procesas, o kai gaminama trumpà laikà, iðlaidos nespëja gráþti, – aiðkino J. Ramanauskas. – Taèiau mûsø UAB „Vikeda“ generalinis direktorius J. Ramanauskas neabejoja, kad geriausias kolektyvui malonu nudþiudesertas Meilës dienà – romantiðki ledai. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/ ginti savo bièiulius.“ Pirmà kartà proginiai ledai Irma BAJORÛNË je DADU ledø gamintoja UAB bus parduodami uþsienyje. Jie pa„Vikeda“ netrukus pasiûlys ori- sieks ne tik Lietuvos, bet ir Latviginalø sprendimà. Kuo pavaiðinti mylimà þmogø jos smaliþius. Valentino dienà, kokiu gardësiu Iðskirtiniam jausmui – Naujieji ledai „Að myliu tave“ prekybos tinkluose pasirodys atsilyginti uþ gëles Moters iðskirtinis skonis vasario 7–8 dienomis, jais planuodienà? „Tomis dienomis galësite jama prekiauti maþdaug iki kovo Bene populiariausiø Lietuvo- gardþiuotis Meilës ledais „Að my- 10 dienos.

Valstybinio socialinio draudimo sistemoje – svarbûs pasikeitimai 2013-uosius metus valstybinio socialinio draudimo sistema pradeda su tam tikrais pasikeitimais ir naujovëmis. Kadangi beveik visi Lietuvos gyventojai vienaip ar kitaip susijæ su socialiniu draudimu, trumpai paminësiu svarbiausius pasikeitimus, kurie palies tam tikras draudëjø, apdraustøjø ar iðmokø gavëjø grupes.

2013-ieji svarbûs pensijø gavëjams 2013-ieji svarbûs valstybinio socialinio draudimo pensijø gavëjams. Pensijos bus apskaièiuojamos, taikant asmeniui palankesná variantà. Asmenys, kuriems valstybinë socialinio draudimo pensija skiriama pirmà kartà arba ið naujo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vëlesniø datø, galës pasirinkti jiems palankesná ðios pensijos apskaièiavimo variantà: apskaièiuojant pensijos papildomà dalá numatyta galimybë asmenø praðymu ir, jeigu jiems tai naudinga, atsiþvelgti tik á draudþiamàsias pajamas, gautas po 1994 m. sausio 1 d. Tokiu atveju asmenø pensijos papildomos dalies apskaièiavimo formulë bus sudaryta tik ið vienos dalies. Taip pat lieka galioti ir ankstesnis pensijos apskaièiavimo variantas, kai papildoma pensijos dalis apskaièiuojama atsiþvelgiant á pajamas, gautas laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodþio 31 d. bei á visas pajamas, gautas po 1994 m. sausio 1d. Primename, kad asmens draudþiamøjø pajamø koeficientas pagal draudþiamàsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. ir po ðios datos imamas ne didesnis kaip 5. Asmenø staþo apskaièiavimas ir ávertinimas nuo 2013 m. nesikeièia, t. y. apskaièiuojant pensijos dydá bus ávertinamas visas asmenø staþas ágytas ir iki 1994 m., ir po 1994 metø. Naujoji tvarka taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vëlesniø datø skiriamoms valstybinëms socialinio draudimo senatvës, netekto darbingumo, iðankstinëms senatvës pensijoms bei naðlaièiø pensijoms (jeigu asmuo iki mirties negavo pensijos).

Apskaièiuos ir mokës „Sodra“ Nuo 2013 m. sausio 1 d. nedarbo socialinio draudimo iðmokas skirs, apskaièiuos ir mokës „Sodra“. Taèiau nedarbo socialinio draudimo iðmokø skyrimo ir apskaièiavimo bei asmenø, ieðkanèiø darbo, registravimo tvarka iðlieka nepakitusi. Kaip ir iki ðiol asmenys, ieðkantys darbo, turi registruotis ir praðymus dël nedarbo socialinio draudimo iðmokø skyrimo teikti Dar-

bo birþos teritoriniam skyriui. Bedarbiams papildomai kreiptis á „Sodros“ teritorinius skyrius dël nedarbo socialinio draudimo iðmokø skyrimo nereikës.

Svarbi þinia draudëjams Nuo 2013 m. sausio 1 d. pasikeitë minimaliosios mënesio algos (MMA) dydis. Nuo 850 Lt jis padidëjo iki 1 000 Lt. Tai ypaè aktualu savarankiðkai dirbantiems asmenims, nes pasikeitus MMA, padidëjo jø valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokamø ámokø dydþiai. Ypaè noriu atkreipti tø draudëjø dëmesá, kuriø VSD ir PSD ámokø mokëjimas priklauso nuo minimaliosios mënesio algos. Tai yra ûkininkai ir jø partneriai, kuriø pajamos mokestiniu laikotarpiu nëra apmokestinamos gyventojø pajamø mokesèiu, o mënesio socialinio draudimo ámokos apskaièiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mënesinës algos, taip pat ûkininkai ir jø partneriai, kuriø pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojø pajamø mokesèiu nuo jø paèiø pasirinktos sumos, bet ne maþesnës negu minimalioji mënesinë alga ir ne didesnës negu Vyriausybës patvirtintø einamøjø metø draudþiamøjø pajamø per mënesá dydþio, kurios 2013 m. yra 1 488 Lt. Sveikatos draudimo ámokos ûkininkams ir jø partneriams skaièiuojamos nuo sumos, nuo kurios skaièiuojamos valstybinio socialinio draudimo ámokos. Ðiai draudëjø grupei priklauso ir ðeimynos dalyviai.

Pakeista praneðimø teikimo tvarka Nuo 2013 m. sausio 1 d. pakeista SAV praneðimo apie savarankiðkai dirbanèius asmenis teikimo tvarka (Þin., 2010, Nr. 6-278). Pagal jà draudëjai, kurie neteikë SAV praneðimø, ar draudëjai, kurie teikë SAV praneðimus, taèiau jø pateikti duomenys nesutampa su Valstybinei mokesèiø inspekcijai pateiktais duomenimis, SAV praneðimà privalës pateikti pasibaigus kalendoriniams metams, per 10 kalendoriniø dienø nuo metinës pajamø deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesèiø inspekcijai dienos. Ði nuostata taikoma teikiant SAV praneðimus apie 2012 metø ir vëlesniø mokestiniø laikotarpiø pajamø metines sumas, nuo kuriø turi bûti apskaièiuotos ir sumokëtos valstybinio socialinio draudimo ámokos. Informacija visais valstybinio socialinio draudimo klausimais teikiama telefonu 1883. Jurgita BUMBULIENË, VSDFV Kauno skyriaus direktorë

Mini „Centre“ „Akcijø centras“ – naujas pasiûlymas këdainieèiams Veronika KURÐEVIÈIENË

Nuo vasario 1 dienos Këdainiuose, J. Basanavièiaus g. 33-iuoju numeriu paþymëtame name ásikûrusi parduotuvë, þinoma kaip mini „Centras“, ið pagrindø keièia marketinginá formatà. Kokiø naujienø savo pirkëjams pasiûlys ði prekybos ámonë, papraðëme papasakoti IÁ „Këdainiø prekyba“ savininko Dariaus KNEZE VIÈI AUS. KNEZEVIÈI VIÈIAUS. – Kas paskatino atidaryti tokià parduotuvæ kaip „Akcijø centras“ mûsø mieste? Kokie tikslai ir kokià naudà pajus Këdainiø miesto pirkëjai? – Daugelis, manau, prisimena pusantrø metø Këdainiuose, Radvilø gatvëje, veikusià parduo-

tuvæ „Centras Bazë“. Tai buvo pirmas mano vadovaujamos ámonës bandymas pasiûlyti pirkëjui naujos formos (nors tokia forma, kaip maþesnës kainos uþ didesná perkamø prekiø kieká Lietuvoje nebenauja) prekybà, bet ji nepasiteisino. Taèiau að nenuleidau rankø

Projekto partneriai:

ir toliau ieðkojau kaþko, kuo mano ámonës parduotuvës bûtø patrauklesnës, iðskirtinesnës, o ypaè ðiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu, kai þmogus privalo sutaupyti kiekvienà turimà centà. Ilgai nesvarsèiau. Nemaþa darbo prekybos sektoriuje patirtis parodë kelià, kuriuo turime eiti bûtent dabar. Tai – þemos kainos plaèiam prekiø asortimentui. Turimi ryðiai su ilgameèiais tiekëjais, gamintojais leido suformuoti visà parduotuvës prekiø sàraðà vien tik ið prekiø tikrai patraukliomis kainomis. Taigi kviesime pas mus apsilankyti taupanèius pirkëjus, taip

pat tuos, kurie mëgsta sutaupyti pirkdami prekybos centruose akcines prekes. „Akcijø centre“ visos prekës 100 proc. bus tik akcinës, taigi atëjæs pas mus þmogus þemomis kainomis nusipirks visà reikalingø maisto, gërimø, kitø bûtinø prekiø krepðelá vien tik, kaip mes, prekybininkai vadiname, geltonomis kainomis. Jei ðis eksperimentas pasiteisins, toká pat „Akcijø centrà“ planuojame atidaryti ir P. Lukðio 2-uoju numeriu paþymëtame name, buvusios prekyvietës patalpose. Tarp kitko, pirmasis „Akcijø centras“ ðiame daugiabutyje turëjo bûti ati-

darytas dar praeitø metø lapkrièio mënesá. Bet, deja, nesusirinkus gyventojø kvorumui, reikalingam dël alkoholiniø gërimø prekybos bendrijos leidimo, ðie geri planai nusikëlë neribotam laikui. Pasinaudodamas proga noriu priminti, kad savo valià kiekvienas ðio namo buto savininkas galës dar kartà iðreikðti balsavimo raðtu metu, kuris vyks vasario mënesá, atsiimant sàskaitas uþ bendrijos paslaugas pas bendrijos pirmininkà. Dar kartà noriu palinkëti gerø emocijø, apsilankant mûsø ámonës „Centras“ logotipu paþymëtose parduotuvëse.


2013 m. vasario 5 d.

5

Këdainieèiø stalui – kasdien ðvieþi „Këdainiø duonos“ kepiniai Irma BAJORÛNË

Vasario 5-oji – Duonos diena. Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivæ Gabijà ir kasdieniná maistà – duonà. Ðià dienà buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Þemynai ir Þemëpaèiui Þemëpaèiui.. Tikëta, kad apeigose paðventinta duona pagelbsti kilus gaisrui gaisrui,, saugo nuo ligø. Kilus gaisrui gaisrui,, duonos bûdavo metama á ugná, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namø. Ðventinta duonelë bûdavo uþkiðama po trobos ràstais palubëje, ákiðama á namo pamatus. Kilus perkûnijai perkûnijai,, tokià duonà laikydavo suspaudæ rankoje, kad perkûnà atbaidytø. Atëjus krikðèionybei senoji lietuviø ðventë sutapatinta su Ðv Ðv.. Agotos varduvëmis. Duona ðià dienà pradëta ðventinti baþnyèiose. Tad ðiandienos pasakojimas apie Këdainiuose kepamà Duonà – neatsitiktinis. Kiekvienà dienà – daugiau kaip 70 pavadinimø duonos, batonø, pyragø, sausainiø iðkeliauja ið bendrovës „Këdainiø duona“ kepyklos. Juos valgo Këdainiø, Jonavos, Raseiniø, Kaiðiadoriø, kitø rajonø þmonës.

Riestainiams su aguonomis reikalingi produktai sudedami á didelá puodà. Teðlà maiðo automatizuota maiðytuvë.

Á parduotuves – ðvieþutëlë duona Kiekvienas kepinys turi savo laikà. Dienà kepami batonai. Á parduotuves jie iðvaþiuoja atvësæ, supjaustyti, supakuoti. Duonai laikas popietæ, á krosná pirmosios jos rûðys keliauja apie 17 valandà. Atvësusi supakuota duona pirkëjams iðveþama kiekvienà rytà.

Duona iðglostoma rankomis UAB „Këdainiø duona“ darbuojasi dvi kepëjø pamainos. Du vyrai sukasi prie krosnies: ið kildinimo kameros paima ir krosnin paðauna kepinius, iðima juos iðkepusius, nuveþa á fasavimo patalpà. Keturios moterys maiðo teðlà, formuoja kepinius. Dar dvi – pjausto ir fasuoja. Nemaþai darbø kepykloje automatizuoti. Taèiau niekas negali pakeisti þmogaus rankø formuojant duonos kepalus ar kitus ga-

UAB „Këdainiø duona“ vyr. technologë Gitana Zapkienë – daugelio kepiniø receptø autorë. Artëjant Velykoms valgytojams ji siûlo naujà gaminá – pyragà su razinomis. Gamintojai tikisi, kad jis bus populiarus mugëse, tiks kaip lauktuvës per ðventes vaþiuojant á sveèius. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

minius, kai kuriuose kituose duonos kepimo etapuose.

Ið pirmø rankø „Këdainiø duona“ greta kepyklos Metalistø gatvëje (pramonës rajone) turi firminæ parduotuvæ. Ji populiari: duonà, batonus, pyragus ir kitus gaminius èia perka netoli esanèiø ámoniø darbuotojai, Zabieliðkiø kaimo gyventojai, yra ir gerbëjø, atvaþiuojanèiø

Pakavimo ceche darbas automatizuotas. Vienas aparatas pakuoja vakuuminiu bûdu, kitas gaminius pjausto riekëmis, darbuotojai telieka dëti já á maiðelá.

èionai ið miesto. Duonos kepëjams svarbu, kad tiesiai ið vartotojø iðgirsta atsiliepimus, pageidavimus. Jie iðklausomi, turi átakos kuriant naujus gaminius ar tobulinant esamus. Pirkëjø pageidavimus kepëjams perduoda ir Këdainiø maisto prekiø prekyvietëse bei firminëje krautuvëlëje J. Basanavièiaus g. 49 (prekybos centre „Norfa“) dirbanèios pardavëjos.

Kad kiekvienas riestainis bûtø reikiamo svorio, teðla padalijama mechanizuotai. Riestainiai formuojami rankomis. Águdusios darbininkës tai padaro per kelias sekundes. Per dienà iðkepama daugiau kaip 800 tokiø riestainiø.

Vienas ið populiariausiø gaminiø – sausainiai „Smëlio juosta“.

„Këdainiø“ batonas – populiariausias „Këdainiø duonos“ produktas. Jø iðkepama ir parduodama daugiau negu kitø gaminiø rûðiø.

Bandelës, pyragai keliauja á kildinimo patalpà. Ten jie kyla apie pusantros valandos.


6

2013 m. vasario 5 d.

Artojai paþymëjo asociacijos ákûrimo jubiliejø

Asociacijos nueità kelià apþvelgë jos prezidentas A. Malinauskas. Kostiumuoti artojai ir jiems prijauèiantys asmenys atrodë itin solidþiai.

Dainius ÐEPETYS

Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnybos Agromedijos mokymø centro salëje Akademijoje iðkilmingai paþymëtos Lietuvos artojø asociacijos ákûrimo 15-osios metinës. Á renginá atvyko gausus bûrys asociacijos steigëjø, rëmëjø atstovø, geriausi ðalies artojai artojai,, respublikiniø ir Pasaulio arimo varþybø dalyviai bei teisëjai teisëjai.. Tikslas – arimo kultûros gerinimas Ðiuo metu 150 nariø vienijanèios asociacijos prezidentas dr. Alfonsas Malinauskas, sveikinimo kalboje, prisimindamas organizacijos iðtakas, sakë: „Praëjusio am-

þiaus pabaigoje kuriantis ûkiams iðryðkëjo viena didelë problema – mûsø ûkininkai nemokëjo tinkamai arti þemës, todël buvo nuspræsta ákurti Artojø asociacijà, kurios pagrindinis tikslas bûtø mûsø kraðto þemdirbiø mokymas vieno svarbiausiø þemës darbø – arimo. Þinoma, kartu mes galvojome ir apie lietuviø dalyvavimà Pasaulio artojø varþybose.“ Lietuvos artojø asociacija ákurta 1998 metais. Jos steigëjais buvo Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyba, uþdarosios akcinës bendrovës „Laumetris“ ir „Dotnuvos projektai“, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos þemdirbystës institutas ir laikraðtis „Ûkininko patarëjas“. Tais paèiais metais Lietuvos artojø asociacija ástojo á Pasaulio artojø organizacijà ir iki ðiol aktyviai dalyvauja jos veikloje. Lietuvos þemdirbystës instituto skyriaus

vedëjas dr. Virginijus Feiza buvo iðrinktas Pasaulio artojø organizacijos valdybos nariu. Jis bei A. Malinauskas ir dabar kasmet teisëjauja Pasaulio arimo varþybose.

Neuþmirðtos tradicijos Dar nuo sovietmeèio laikø Lietuvos artojai buvo vieni geriausiø. Mûsø kraðtà þemdirbiai garsino ne tik tuometinëje sàjungoje, bet buvo vainikuojami ir tarptautinëse, tuo metu buvusiø socialistiniø ðaliø, rengiamose arimo varþybose. Pirmosios po Nepriklausomybës atkûrimo Lietuvos artojø varþybos ávyko 1996 m. Ðiauliø rajone Gruzdþiø þemës ûkio mokykloje, o 1997-aisiais jau vyko daugelyje rajonø. Po keleto metø ðalyje buvo pradëti organizuoti pirmieji artojø ir varþybø teisëjø mokymai.

www .darzoviuseklos.lt www.darzoviuseklos.lt Á vaizdajuostes áraðyta filmuota medþiaga laikui bëgant pasensta ir praranda kokybæ. UAB Këdainiø kraðto televizija filmuotà medþiagà ið vaizdajuosèiø perraðo á DVD diskus. Tel.: 52 717, 56 894, adresas: J. Basanavièiaus g. 95.

Analoginë iðjungta? Tik ne kabelyje. Kreipkitës á mus – kabelinës TV prijungimas NEMOKAMAS! Pasiraðantiems 24 mën. sutartá maþiname abonentiná mokestá iki 24 Lt/mën. visam sutarties laikotarpiui! *yra papildomø sàlygø.

Informacija tel.: 51 393, 8 650 36 057.

Kursuose praktinio arimo, technikos reguliavimo subtilybiø mokësi ûkininkai, þemës ûkio bendroviø atstovai, þemës ûkio mokyklø moksleiviai. Ðie kursai buvo labai populiarûs ir kasmet á juos atvykdavo nuo 100 iki 150 artojø. Arimas varþybø metu buvo pradëtas vertinti pagal naujas taisykles, kurias parengë þymûs ðalies mokslininkai – prof. Vaclovas Petraitis, dr. A. Malinauskas, dr. Edvardas Makelis, dr. V. Feiza, dr. Stanislovas Skrebelis.

Lietuvos artojai – pasaulyje Kitàmet po asociacijos ákûrimo lietuviai pirmà kartà dalyvavo Pasaulio arimo varþybose, kurios vyko Prancûzijoje, netoli Reimso miesto esanèiuose Pomacle vietovës laukuose. Mûsø ðaliai tada atstovavo Juozas Rupðys – ûkininkas ið Radviliðkio rajono, bei kre-

/Nuotr. autoriaus/

tingiðkis Kazys Genèius – bendrovës „Agrovet“ darbuotojas. Pirmose Pasaulio arimo varþybose mûsiðkiai arë Lietuvos bendrovëje „Laumetris“ pagamintais plûgais, prie kuriø kûrimo bei modernizavimo ilgas dienas praleido vienas ið ámonës vadovø Jonas Putna. Vienas ið paèiø skambiausiø asociacijos veiklos rezultatø – artojo Kazio Genèiaus Pasaulio arimo èempionate Austrijoje 2008 metais iðkovotas bronzos medalis. Apibendrindamas lietuviø pasirodymus Pasaulio artojø varþybose A. Malinauskas áþvelgë tik teigiamus poslinkius. „Jei pirmose varþybose mûsø kraðto atstovams pavykdavo aplenkti 2–3 artojus, tai dabar nuolatos lenkiam 15–16 geriausiø pasaulio artojø“, – kalbëjo asociacijos prezidentas.

Vartojimo paskolos iki 50 000 Lt Këdainiø kraðto kredito unija Josvainiø g. 39-18, Këdainiai, tel.: (8 347) 50 590, 8 652 69 559. Vilniaus g. 18, Krakës, Këdainiø r., tel. (8 347) 38 052. Ruokio g. 5, Akademija, Këdainiø r., tel. (8 347) 37 601.


2013 m. vasario 5 d.

11

Kai kurie þmonës neþino...

Po renginio – bendra nuotrauka su aktoriumi, raðytoju, þurnalistu A. Vinokuru.

Këdainiø jaunimo mokyklos Tolerancijos ugdymo centro (TUC) komanda – mokytojai Dainius Remeikis, Laura Paulauskienë, Inga Klimakova ir mokiniai Sandra Ðulcaitë bei Juozas Ðventoraitis – vyko á viliðkio V aiþganto progimnaRad Vaiþganto Radviliðkio zijoje organizuotà renginá, skirtà arptautinæ holokausto paminëti TTarptautinæ aukø dienà. Minima tarptautiniu mastu 1945 metais sausio 27 dienà buvo iðlaisvinti likæ gyvi Auðvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Ðià datà mini ne tik þydø tautybës þmonës. Holokausto aukø atminimas yra saugomas tarptautiniu mastu, kad dar taip neseniai þmonijà sukrëtusi holokausto tragedija niekada daugiau nepasikartotø. Lietuvoje Tarptautinë holokausto aukø atminimo diena minima Lietuvos þydø bendruomenëje, kai kuriose mokyklose, kitose institucijose, jà mini ir Tolerancijos ugdymo centrai.

Renginys ádomus ir naudingas Renginyje dalyvavo 15 Tolerancijos ugdymo centrø. Susitikimas buvo ádomus ir naudingas. Dalyvius ðiltai pasitiko Radviliðkio

Tarptautinës holokausto aukø dienos minëjimo dalyviai.

Vaiþganto progimnazijos mokiniai. Renginá vedë progimnazijos pavaduotoja Rita Juðkevièienë. Po Tarptautinës komisijos naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje ávertinti vykdomojo direktoriaus Ronaldo Raèinsko sveikinimo þodþio ir Tarptautinës komisijos ðvietimo programø koordinatorës, vykdomojo direktoriaus pavaduotojos Ingridos Vilkienës sausio 27-osios istorijos vaizdingo priminimo, Panevëþio þydø bendruomenës atstovas Efimas Grafmanas pasidalijo asmeniniais skaudþiais vaikystës prisiminimais, menanèiais naciø okupacijos laikus. Pirmosios renginio dalies pabaigà vainikavo aktorius, raðytojas, þurnalistas Arkadijus Vinokuras, tarsi parodæs „ðviesà tunelio gale“ ir nuspalvinæs dalyviø pilkas nuotaikas teatralizuotu pokalbiø ðou „Pilie-

tinë visuomenë pagal misterá Arkadà“. Pasigërëjæ Panevëþio Margaritos Rimkevièaitës technologinës mokyklos TUC menine kompozicija „Iðëjusiems negráþti“, iðsiskirstæ darbo grupëmis, renginio dalyviai atliko kûrybinius meninius darbus ir juos vëliau pristatë.

Gráþo ágijæ patirties Ðis renginys buvo puiki galimybë ásitikinti, kad Lietuvoje yra labai veiklaus, patriotiðko jaunimo, neabejingo sau, kitam ir kitokiam. Taip pat pamatëme, kad tikrai dar esama nuoðirdþiai atsidavusiø savo darbui mokytojø, labai mylinèiø savo Tëvynæ, tikinèiø jos ateitimi. Tai buvo vienas ið tø renginiø, kuriø Lietuvai labai reikia. Këdainiø jaunimo mokyklos TUC komanda po ðio kilnaus renginio sugráþo ágijusi patirties ir kupina naujø idëjø. Dainius REMEIKIS, Jaunimo mokyklos istorijos mokytojas, TUC vadovas, Inga KLIMAKOVA, psichologë, TUC narë, Giedrë KUROVIENË, lietuviø kalbos mokytoja

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

„Rinkos aikðtë“ savo skaitytojams pristatys rinkimuose dalyvausianèias moteris. Vasario viduryje, paaiðkëjus visoms nominantëms, papasakosime apie kiekvienà ið jø, kad Jûs galëtumëte apsispræsti balsuodami. Kvieèiame aktyviai siûlyti kandidates, o vëliau – balsuoti uþ tas, kurios labiausiai nusipelniusios Këdainiø kraðto Metø Moters titulo. „Rinkos aikðtës“ redakcija


16

2013 m. vasario 5 d.

Aþytënø kapelai – 10 metø Marija ÐEPETIENË

Aþytënuose nuskambëjo graþi ðventë, suteikusi aktyvaus poilsio ir bendravimo kaimo þmonëms. Kapela keitë kapelà – ðeðias valandas skambëjo „gyvai“ atliekama muzika, daug graþiø sveikinimø, dovanø bei padëkos þodþiø to nusipelniusiems ðventës kaltininkams – Aþytënø kapelos vadovui vadovui,, kolektyvo sielai Edmundui Blëdþiui ir kaimo muzikantams: Algimantui Vansevièiui ansevièiui,, Sigitui Urbai Urbai,, Alvydui Kavaliauskui aujanskui Kavaliauskui,, Jonui TTaujanskui aujanskui..

Kapelà sveikina seniûnas J. Dalbokas.

Áspûdingas gëliø krepðys áteiktas kapelos ákûrëjai L. Ðiuðienei.

Muzikinis Meironiðkiø kapelos solisto B. Dobrovolskio sveikinimas.

Bendruomenës pirmininkë D. Streigienë kapelos vyrus apdovanojo proginiais kalendoriais. /Nuotr. L. Streigio/

Ðventei ruoðësi visas kaimas Aþytënø kapelos veiklos deðimtmeèio ðventës vedëjos Liuda Ðimkienë ir Kristina Mëþinienë renginá pradëjo eilëmis. Áneðtas aþytëniðkës Reginos Stumbrienës keptas didþiulis deðimtmeèio tortas, pristatyti sveèiai: Krakiø seniûnas Jonas Dalbokas, Krakiø kultûros centro vadovai bei folkloro ansamblis „Þiedupë“, Krakiø ir Meironiðkio kaimo kapelos, atvykusios ne tik su muzika, dainomis, bet ir iðmoningais suvenyrais. Ðventei ruoðësi visas kaimas, o organizavimo darbams susitelkë bendruomenës pirmininkë Daiva Streigienë, bibliotekininkë Liuda Ðimkienë ir kultûrinës veiklos organizatorë Kristina Meþinienë.

Sukûrë odæ muzikantams „Kai prieð deðimt metø pradëjau dirbti Aþytënø kultûros namuose puse etato, pradëjau gal-

V ienas talentingiausiø kolektyvø Vienas Baltijos ðalyse – èigonø ðou grupë „SARE ROMA“ kartu su þinomu prodiuseriu, grupës „H IPERBOLË“ ákûrëju, dainø „HIPERBOLË“ autoriumi ir atlikëju V iktoru Viktoru Prapru sukûrë naujà muzikiná tarptautiná teatralizuotà projektà „ÈIGONØ BARONAS”.

voti, ko pirmiausia imtis. Girdëjau, jog kaþkada, kolûkio pirmininko Vaclovo Vito laikais, Aþytënuose buvusi gera kaimo kapela. Na, nebuvo man sunku surinkti ðeðis grojanèius vyrus, nes jie noriai sutiko. Pirmasis kapelos vadovas buvo geras muzikantas Anicetas Dauparas. Jis labai norëjo groti, kodël vëliau ið kapelos iðëjo, neþinau“, – prisiminë kapelos ákûrëja Laima Ðiuðienë, paklausta apie paèià pradþià.

Ji sakë gerai prisimenanti, kaip jie repetavo, stokodami instrumentø, kaip paskui padëjo Krakiø seniûnë Ramutë Gauèienë, iðrûpinusi Roberto Dubinkos metodinæ pagalbà, padëjusi ásigyti keletà armonikø. „Seniûnë labai þavëjosi mûsø kapela“, – sakë jos ákûrëja ir papasakojo apie pirmàjá dailø tikrà senoviná kapelos bûgnà, kuris buvo atrastas pas mokytojo Romo Varno amþinatilsá tëvukà ant aukðto. Turbût ðitø prisiminimø sujau-

dinta L. Ðiuðienë kapelos jubiliejui sukûrë odæ Aþytënø muzikantams, uþsakë kiekvienam dailius koliaþus ir áteikë ðventës metu.

Dëkoja rëmëjams Renginio organizatorës viena per kità pasidþiaugë, kad Aþytënuose yra toks rëmëjas, kaip bendrovës vadovas bei ûkininkas Ðarûnas Ðiuðë. Tai jo dëka nupirkta aparatûra, instrumentai, muzikantø dra-

ÞÛKB „Krekenavos mësa“ siûlo darbà kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje Këdainiuose. Mes siûlome: · laiku mokamà konkurencingà bei darbo rezultatus atspindintá darbo uþmokestá; · geras darbo sàlygas (pigø maitinimà, darbo drabuþius); · apmokymà darbo vietoje; · dirbama pagal slankøjá grafikà. Darbo pobûdis: kiauliø ir galvijø skerdimas, apdorojimas. Reikalavimai: · mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais; · mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai, greitai ir organizuotai. Registruotis pokalbio dël darbo galite tel. (8 347) 77 236.

Renginys vyks Këdainiø kultûros centre vasario 8 dienà 17 val. Bilieto kaina – 30–35–40 Lt. Informacija tel. 52 978.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

buþiai, o ðtai jubiliejaus proga ûkininkas Ð. Ðiuðë padovanojo kapelos vyrams þinomo batsiuvio Þ.Maslausko siûtus batus. Dëkojame visiems ðventës rëmëjams: Laimai ir Ðarûnui Ðiuðëms, Laimai ir Edmundui Urbonavièiams, Jonui ir Ingridai Lukoðiams, Danguolei ir Vytautui Praleikoms, Rimai ir Sauliui Damaðauskams, Gvidui ir Sandrai Buinovskiams, Astai ir Jonui Bûdams, Lenai bei Viktorui Gaurilèikams.

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 105 Tiraþas 5 740 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2013 m. vasario 5 d., antradienis

G GYVENIMAS YVENIMAS margas 2013 m. vasario 5 d.

Þiemos atostogos... Afrikoje

Tai ádomu

264 – tiek afrikieèiø, Migracijos departamento duomenimis, ðiuo metu gyvena Lietuvoje. Ið jø – 238 vyrai ir 26 moterys.

82 – tiek Afrikos gyventojø ðiø metø pradþioje buvo iðduoti galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dël to, kad èia gyvena jø sutuoktiniai arba partneriai, su kuriais áteisinta partnerystë.

55 – tiek afrikieèiø priimta á dienines Lietuvos aukðtøjø mokyklø studijas. Prie Olifant upës.

/Nuotr. ið Dubinkø ðeimos albumo/

Marija ÐEPETIENË

Krakiðkiai Daiva ir Robertas Dubinkos, jø sûnus Dominykas bei Marytë Pacauskienë tris savaites vieðëjo Limpopo provincijoje, Pietø Afrikos Respublikoje (P AR), kur nuosavà fermà (PAR), EUCAL IPTUS turi krakiðkë Audronë Maliukevièiûtë. Puslapyje EUCALIPTUS pasakosime apie krakiðkiø patirtus áspûdþius ðiame egzotiðkame kraðte ir apie gyvenimà EUCAL IPTUS fermoje. EUCALIPTUS

Ið 20 laipsniø ðalèio á 30 laipsniø karðtá „Prie gero þmogus pripranti greitai. Po 30-ies valandø kelionës nusileidæ Johanesburgo oro uoste, iðkart patekome á vasarà. Radome Audronës mums iðnuomo-

tà automobilá, Robertas tuojau sëdo prie vairo deðinëje pusëje, o po trejeto valandø jau gaivinomës þydrame sveèiø namelio baseine“, – pasakojo M. Pacauskienë.

/Nukelta á 9 psl./

Serialai ir tikrovë gydytojo akimis Blykstë

Irma BAJORÛNË

Kelis deðimtmeèius Këdainiø kraðto þmones gydanti ligoninës vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, vidaus ligø gydytoja Rita Kuodienë prisipaþino neþiûrinti populiariø serialø apie medicinà, gydytojø darbà. „Neþiûriu, nes jis labai nutolæs nuo gyvenimo, – apie serialà „Daktaras Hausas“ sako patyrusi gydytoja. – Kelias serijas paþiûrëjau, pamaèiau, kad ten maþa kas susijæ su realiu gydytojo darbu. Seriale rodo, kad keturi ar penki gydytojai dirba prie vieno

ligonio, kelia ávairias versijas, atlieka tyrimus. Realiai pas mus vienas gydytojas turi kokiø penkiolika ligoniø. Ir jis vienas turi galvoti, kà iðtirti, kokios gydymo taktikos imtis. Þinoma, dabar gydytojai turi daugiau galimybiø negu prieð kelias deðimtis metø. Ir diagnostikos, ir gydymo galimybës daug didesnës, aparatûros turime geresnës, tyrimø daugiau ir tikslesniø galime atlikti. Bet iki to, kaip dirba daktaras Hausas, dar labai toli…“ Gydytojai R. Kuodienei ádomesnis serialas „Ligoninës priimamasis“, kuriame rodomos ekstremalios situacijos, reikalaujanèios itin skubios pagalbos. Gy-

dytojai priimamojo palatoje gali atlikti labai daug procedûrø, tyrimø. „Neþinau, ar mes kada nors turësime tokias galimybes, – abejoja R. Kuodienë. – Mes turime mobilø rentgeno aparatà, echoskopà, reikalui esant galime juos atsigabenti á palatà. Priëmimo skyriuje yra palata su nuolatiniu gyvybiniø funkcijø stebëjimu ir pan. Bet vietoje negalime atlikti stambesniø procedûrø ar nuskenuoti viso þmogaus organizmo. Ligoninëje turime tokià árangà, bet ji yra toliau, ligoná reikia gabenti á kità skyriø. „Ligoninës priimamajame“ kiekviena palata lyg mini operacinë su ávairiausia aparatûra ir plaèiomis galimybëmis.“

R. Kuodienë prisipaþino neþiûrinti populiariø serialø apie medicinà, gydytojø darbà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

45 – tiek atvykëliø ið Afrikos Lietuvoje ketina uþsiimti veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti.


8

2013 m. vasario 5 d.

Meironiðkyje vyko pusiauþiemio pranaðystës Sausio 25-oji gamtos kalendoriuje minima kaip Pusiauþiemio ðventë, kupina ávairiausiø burtø, spëlioniø. TTaa proga Krakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriuje vaikai susitiko su medþiotoju ir patys nuneðë þvëreliams vaiðiø. Belaukdami pusiauþiemio Krakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriaus ikimokyklinës grupës vaikuèiai su auklëtoja Graþina pirmiausia surengë „Graþiausios lesyklëlës“ konkursà. Á lesyklëles buvo pripilta trupinëliø, kruopø, pakabinta ðvieþiø laðinukø. Be to, mokykloje parengtame stende buvo priminta, kaip lesinti paukðtelius þiemà. Tàdien Meironiðkiø pradinio ugdymo skyriuje apsilankë medþiotojas, gamtos mylëtojas Liudas Gauèas. Jis papasakojo, kaip þvëreliai elgiasi þiemà, kokie baisûs jiems ðalèiai. Sveèias ádomiai kalbëjo apie medþiotojø savybes, jø charakterio bruoþus. Vaikai suprato, kad medþiotojai ne vien ðaudo þvërelius, bet ir nuolatos

Su medþiotoju L. Gauèu prie lesyklëlës.

jais rûpinasi. Pasiklausæ medþiotojo pasakojimø, vaikai kartu su mokytojomis nutarë padëti þvëreliams. Pilnais krepðiais ávairiausiø „vaiðiø“ nuvyko á miðkà. Nuðlavæ sniegà miðko aikðtelëje mokinukai pridëjo, morkø, ðakniavaisiø, burokëliø, kopûstø.

Jeigu tikëti pusiauþiemio pranaðystëmis, pavasaris turëtø bûti ankstyvas, nes diena buvo saulëta. Barsukas, iðlindæs ið olos, iðsigandæs savo ðeðëlio álindo á olà ir atsigulë ant to paties ðono. Jurgita VAITIEKÛNIENË, Krakiø M. Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriaus pradiniø klasiø mokytoja

Vaikai dþiaugësi iðkyla miðke. /Nuotr. J. Vaitiekûnienës/

Vasaris – sveikatos ir grûdinimosi mënuo „Sveikata – didþiausia gyvenimo vertybë, kurià reikia ne taisyti, o saugoti“ Kvieèiame sveikuolius, sveiko gyvenimo bûdo propaguotojus, jiems prijauèianèius këdainieèius ir sveèius vasario 9-osios, t. yy.. ðeðtadienio, rytmetá praleisti kartu. Jûsø laukiame M. Daukðos pagrindinëje mokykloje (S. Dariaus ir S. Girëno g. 52). Programa: 11 val. – dalyviø registracija. 11.15 val. – mankðta, meditacinis bëgimas. 12 val. – „Ruoniø“ maudynës Nevëþio upëje ties buvusiu profilaktoriumu. 13 val. – pokalbiai prie apskritojo stalo M. Daukðos pagrindinëje mokykloje. Informacijà teikia rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyrius, tel. (8 347) 50 669; rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuras, tel. (8 347) 57 186.

Kûryba

Ko laukë Auðrius Genovaitë ÞUKAUSKAITË Ateina pavasaris – gamtos pabudimo ir dþiaugsmo ðventë. Atrodo, gamta iðvadina visus þmones ið uþdaro niûrumo á atvirà nenusakomo ilgesio pasaulá. Auðriui tai pats maloniausias metø laikas. Taèiau ir paèios graþiausios dienos ne visos vienodos. Vienos þmogø kelia lyg paukðtá ant sparnø, dovanodamos dþiaugsmo ir kûrybos simfonijà, skambanèià visoje gamtoje, kitos susimàstymo paletæ pakiða. Kiekvienà mënesá kol ásismaginusi gamta ritasi á vasaros karðèius iki pat spalvoto rudens Auðrius ateina á parkà ne tik tam, kad pasidþiaugtø gamtos dovanomis. Toji diena – kiekvieno mënesio paskutinis ðeðtadienis. Jis kvepia tuo nenusakomu ilgesiu, kuris, kaip atrodo Auðriui, ðvieèia visomis gyvenimo spalvomis. Sëdi Auðrius ant to paties suolelio, ant kurio sëdëjo prieð trejus metus, ir laukia to nuðvitimo, kuris tada aplankë já su Gundos pasirodymu. Tada jis buvo dràsus vaikinas, sugebëjo uþkalbinti pro ðalá einanèias dvi besijuokianèias merginas ir pasisodinti ðalia. Guoda ir Auðra kvatojo neþinia ið ko. Gal ið savo nuotykiø, o gal ið sutiktø bernuþëliø. Juk tokioms dailioms merginoms, reikia manyti, jø netrûko. Kadangi jos buvo dvi, tai nepabijojo prisësti ðalia Auðriaus ir paklausti: – Kà pats èia veiki? Merginas medþioji? – Dþiaugsmà, – atsakë Auðrius. – Juk jûs taip linksmai nusiteikusios. – O tau trûksta linksmybiø? Ko tokiam jaunam liûdëti? – klausinëjo merginos. – Kai daugiau linksmybiø á krûvà, dar geriau, – atsakë Auðrius. Ir susëdo visi trys. Juokavo, susipaþino, kiek norëjo, tiek pasakojo apie save. Auðriui labai patiko Gunda. Taèiau jai pasimatymà paskirti, kai ðalia sëdëjo Auðra, vaikinas nesiryþo, kad neáþeistø Gundos draugës. Taip ir iðsiskyrë. Vienos ðventës metu Auðrius pastebëjo Gundà þmoniø bûryje ir prasibrovë iki jos. – Ir tu èia? – nusistebëjo Gunda. – O tu galvoji, kad að tik parke ant suolelio sëdþiu? – atðovë Auðrius. – Visai neblogas buvo tas suolelis, – atsakë Gunda. Gal todël jie abu patraukë á tà paèià vietà, kur susipaþino. Dabar Auðrius jau galëjo pasiûlyti Gundai kità laisvadiená vël susitikti toje paèioje vietoje. Tai tapo lyg ir tradiciniu susitikimu. Kalbëjosi Auðrius su Gunda apie viskà. Atrodë, jie pasidarë artimi ir savo romantiðka jausena, kai stebëdavo medþiø ðakose paskui vienas kità skraidanèius ir ringuojanèius nesudëtingas melodijas paukðèius, kai bandydavo patys juos pamëgdþioti ir nepasisekus juokdavosi vienas ið kito. Auðrius jau laukda-

vo tos dienos, kai pasibaigs darbo savaitë, ir jie vël galës susitikti parke ant áprasto suolelio. Apie Auðrà abu lyg ir uþmirðo. Jiems uþteko vienas kito. Kartais ir patylëti ðalia vienas kito buvo labai gera. „Negi ásimylëjau?“ – klausë savæs Auðrius. Iki tol jam jokia mergina nebuvo tokia sava, artima. Su niekuo jis negalëjo taip atvirai pasikalbëti, kaip su Gunda. Gamta keitë spalvas, artinosi ðaltesnës dienos. Auðrius jautë, kad parko suolelis neilgai juos galës glausti, teks susitikimus perkelti á kità vietà. Juk iðsiskirti su Gunda jis jau nenorëjo. Todël vienà ðeðtadiená jis nusipirko roþiø ir buvo pasiryþæs prisipaþinti Gundai, kad be jos jis jau gyventi negali. Gunda, pamaèiusi gëles Auðrio rankose, lyg nujautë, ko gali tikëtis ið vaikino, kuris anksèiau gëliø jai nedovanodavo, nes pati gamta jiems buvo kaip stebuklingas þiedas, kuriuo jie dþiaugësi dalindamiesi visokiais áspûdþiais ir prasimanymais. Todël neleisdama Auðriui iðsakyti savo jausmø, kai tas jai iðtiesë roþiø puokðtæ, Gunda tarë: – Atleisk, Auðriau, kad að tau ne viskà pasakiau. Að esu iðtekëjusi. Mano vyras dirba uþsienyje ir þada greitai sugráþti. Mums buvo gera kartu. Aèiû tau uþ maloniai praleistà laikà. Dar kartà praðau – atkleisk. Apsisuko moteris ir nuëjo, net nepaëmusi gëliø ið vaikino rankø. Klestelëjo Auðrius vienas ant juos abu glaudusio suolo. Visa tai jam buvo netikëta… Dar ilgai ðiltuoju metø laiku Auðrius prisësdavo ant suolelio ir laukdavo. Ko? Pats negalëjo sau paaiðkinti. Juk Gunda aiðkiai pasakë: „Að iðtekëjusi“. Taèiau sunkiai nusakomas ilgesys vis vedë vaikinà á tà patá parkà. Suolelis vis primindavo jam tuos pilnus romantikos laikus gamtoje, linksmus pokalbius su Gunda iki pat paskutinio pasimatymo. Uþsimerkdavo vaikinas prieð kaitinanèià vasaros saulæ, paskæsdavo prisiminimuose. Jam vis atrodydavo, kad Gunda tuoj ateis ir ðalia prisës. Kartà net iðgirdo jos þingsnius ir pajuto, kad ðalia kaþkas klestelëjo. – Gunda… – tyliai paðaukë Auðrius. – Ne, að ne Gunda, – atsakë mergina. Atsimerkë vaikinas ir pamatë Auðrà. – O tu lauki Gundos? – paklausë toji. – O kur ji? – susirûpino Auðrius, tikëdamas kad gal ir vël su ja galës pasimatyti. – Ji iðvaþiavo á Anglijà pas vyrà, – atsakë Auðra. – O að tau jos atstoti negaliu? – Að nieko prieð… Juk mes bendravardþiai, – atsakë Auðrius, neþinodamas, kà daugiau pasakyti. Abu sëdëjo ir kurá laikà tylëjo. Paskui Auðrius pasisiûlë palydëti Auðrà ligi namø. Nuo to karto suolelis Auðriaus daugiau nesulaukë…


2013 m. vasario 5 d.

9

Þiemos atostogos... Afrikoje

Bendra nuotrauka su vietos gyventojais.

/Atkelta ið 7 psl./ Kraðtietë Audronë buvo viskuo pasirûpinusi. Sveèiø namelá krakiðkiams parinko graþioje vietoje, ant Olifant upës skardþio. Kiemelyje kelios palmës, baseinas, ðiaudastogiame namelyje – visiems atskiri kambariai ir jauna, labai gera, ðvari ir águdusi namø tvarkytoja Margarete. Ðaldytuvas pilnas maisto, gaiviøjø gërimø. Dominykas patikslino: „Þinotumët, kokios ten skanios sultys. Saldþios, kvepia kaip ir natûralûs ðvieþi vaisiai. Visai ne tokie kaip mûsø parduotuvëse“. Pasak D. Dubinkienës, ten vaisiai, arbûzai yra smulkesni, sëklos maþesnës, bet jau aromatas ir skonis... Mat nunokæ po kaitria saule. O saulëje be galvos apdangalo neiðkæsi daugiau kaip pusvalandþio. Greit jie nusvilo nosis, kaktà, peèius, po du tris kartus per dienà pliuðkendamiesi baseine.

Fermoje verda gyvenimas A. Maliukevièiûtës ferma, kaip ir visø kitø fermeriø, aptverta, saugoma, visur tvoros, vartai, kurie 18 val. jau rakinami. Saugomasi ne tik nuo laukiniø gyvûnø, bet ir nuo plëðikaujanèiø bedarbiø. Dirba pas jà juodaodþiai vietos gyventojai, kurie ðeimininkæ vadina Bose. „Audronë laiko penkis afrikinius Kenijos ðunis, kurie narsiai kaunasi su gyvatëmis, netgi su labai nuodingomis. Pavyzdþiui, juodosios mambos ágëlimas yra mirtinas. O gyvaèiø ten daug. Fazendoje gyvena devynios katës ir dvi kalbanèios papûgos“, – aiðkino Robertas. Audronë augina ðeðiasdeðimt hektarø kukurûzø. Þemë ten – smëlis su moliu, bet kukurûzai auga geriausiai. Vietoje juos nukulia, sandëliuoja, mala, fasuoja ir miltus gana pigiai parduoda juodaodþiams. Kukurûzø koðë (milipapa) yra kasdienis pagrindinis vietos gyventojø maistas. Kukurûzø lukðtais bei kitomis atliekomis nuo miltø lesina viðèiukus, viðtas, ðeria karves. Didelë ferma viðèiukø taip pat duoda pelno. Viðtienà vietiniai valgo, mëgsta, o ki-

tokios mësos – ne. Samdiniai dirba gana gerai, bet lëtai. M. Pacauskienë sako, kad afrikietës moterys viskà, kà uþdirba, investuoja tik á save, todël puoðiasi, daro ðukuosenas. Turtinga ponia gali puikiausiai naudotis seniausio modelio mobiliuoju telefonu, o jauniems juodaodþiams iðmanusis telefonas – prestiþo reikalas. „Kas jiems daugiau rûpi,– sako R. Dubinka. – Jokio nuomos mokesèio fermeriui mokëti nereikia, gauna nemokamus pietus, fermeris apmoka uþ vandená, elektrà, vaikø mokslà, uniformas, vadovëlius“. O anot Daivos, uniformos jø moksleiviø puikios ir absoliuèiai vienodos: nuo balèiausiø marðkiniø, ðvarkø iki kojiniø ir batø.

Lietuvaitë – visur lietuvaitë „Aplink vietiniø lûðnynus nepamatysi jokio darþo ar sodelio, nors ten gerai dera ne tik kukurûzai, bet ir þemës rieðutai, taboka, arbata ir kt. Na, gal vienur kitur ðmëstels prie lûðnos ðparaginiø vijokliniø pupeliø kuokðtas, vienas kitas poras ákiðtas. O Audronë prie savo fazendos turi gerà gabalà darþo, kuriame uþsiaugina ir burokëliø, ir morkø, svogûnø, porø, bulviø, nors ir nedideliø. Ðiltnamyje ir þiemà, kai lauke dienà bûna apie 20, o naktá 5 laipsniai ðilumos, kartais nulis ir labai retai nukrenta iki 10 laipsniø ðalèio, uþsiaugina pomidorø, agurkø. „Pasistengus ten galima gauti du derlius per metus“, – pasakojo D. Dubinkienë. O M. Pacauskienë pridûrë: „Mes su Daiva 35 litrus burokëliø ið Audronës darþo uþmarinavom. Juokëmës, kad uþteks trejiems metams. O kai stiklainius orkaitëje kaitinom, tai samdinei net akys ant kaktos iððoko: stiklainius tuðèius kepa, vaje, vaje.“

Svajoniø atostogos Neásivaizduojame atostogø be paplûdimio, jûros? Krakiðkiai sakë, kad labai ádomu buvo stebëti afrikieèiø gyvenimà, darbus fer-

moje, visai kitokià gamtà, gyvûnus. Nuo Kalëdø iki sausio vidurio esame pripratæ skøstis tamsa, trumpa diena, o ten saulë tekëjo maþdaug pusæ ðeðiø, o leisdavosi labai staiga, kriste nukrisdavo uþ horizonto apie 19 val. Medþiai Pietø Afrikoje neaukðti, lapeliai smulkûs, daugiausia dygliuoti, daug kaktusiniø augalø. Tyrinëjo juos ir ðeðtokas Dominykas, ir suaugusieji, visiems buvo ádomu. O kas ádomiausia? Dominykui – visø pirma baseinas kieme. Ir visiems – iðvykos automobiliu, kelionës. R. Dubinka paskaièiavo, kad Limpopo provincijos keliais jø iðvaþinëta per 3 000 km. Daugiausia po vienà garsiausiø saugomø teritorijø pasaulyje – Kriugerio nacionaliná parkà, kuriame laisvëje gyvena drambliai, liûtai, þirafos, begemotai, krokodilai, antilopës ir kiti laukiniai Afrikos gyvûnai. Visame parke medþioklë uþdrausta, tad gyvûnai daugiausia ramûs, neagresyvûs. Po parkà specialia aukðta maðina su bortais sveèius veþiojo ir apie viskà pasakojo gidas. „Vaþiavome á safario kelionæ tamsoje, saulei dar nepatekëjus, kad pamatytume jo gyventojø aktyvumà nakties metu. Auðtant vieni gyvûnai eina medþioti, kiti traukia vandens link. Begemotai, pavyzdþiui, maitinasi tiktai naktá, nes saulëje jø oda perdþiûtø. Nors tai – þolëdþiai gyvûnai, bet vietiniai gyventojai labai jø bijosi ir nemaþai nuo jø þûsta. Proþektoriui ðvieèiant, matëme begemotus slenkant á pievas. Tikras mësos kalnas – gali iðvystyti 50 km/val. greitá ir pavyti þmogø, jeigu jis kokiu nors bûdu pateko tarp jo ir begemoto vaiko. Tada jau galas“, – pasakojo D. Dubinkienë. Krakiðkiai stebëjo liûtø kaimenæ: dvylika pateliø su jaunikliais ir du patinai, kurie ëjo sargybà apie besiilsinèià kaimenæ. Kelionës gidas nuolat turëjo rankose ðautuvà, uþtaisytà migdomaisiais. Matë ir ypatingo groþio bei áspûdingo ûgio simpatiðkas ir draugiðkas þirafas, mielø antilopiø impala bandas, dramblius.

Sveèiø namelio baseine krakiðkiai R. Dubinka, D. Dubinkienë, M. Pacauskienë ir fermerë A. Maliukevièiûtë.

Fermerë A. Maliukevièiûtë su savo ðunimis fermos kiemelyje.

Kriugerio nacionaliniame parke laisvëje gyvena drambliai, þirafos, begemotai ir kiti gyvûnai.


10

2013 m. vasario 5 d.

Valgiø receptai

Naudingi patarimai

Grikiniai blynai su sûriu Reikës: 250 g grikiø, 1/2 l darþoviø sultinio ið kubeliø, 3 kiauðiniø, 200 g fermentinio sûrio, 1 svogûno, 2–3 èesnako skilteliø, 3 ðaukðtø grietinëlës, 100 g dþiûvësëliø, druskos, pipirø, aliejaus, mairûnø, paprikø milteliø. Grikius virkite darþoviø sultinyje su ðlakeliu aliejaus 10–15 min. ant silpnos ugnies. Po to 20 min. palikite ðiltai, kad iðbrinktø. Iðmaiðykite ir atvësinkite. Svogûnà ir èesnakà susmulkinkite, apkepinkite aliejuje ir sudëkite á grikiø koðæ. Kartu ádëkite ir pusæ kiekio tarkuoto sûrio, supilkite grietinëlæ, sumaiðytà su 2 kiauðiniais. Paruoðtà masæ pagardinkite mairûnais, malta paprika, druska, pipirais ir kruopðèiai iðmaiðykite. Likusá sûrá supjaustykite 1 cm kubeliais. Ið paruoðtos koðës padarykite blynelius, á vidø dëkite po sûrio kubelá. Kiekvienà blynelá pamirkykite kiauðinio plakinyje ir pavoliokite dþiûvësëliuose. Kepkite ákaitintame aliejuje.

Mieþinë koðë su tarkiais Reikës: stiklinës mieþiniø kruopø, 5 bulviø, svogûnø, gabalëlio ðoninës arba laðinukø, druskos. Iðvirkite skystokà mieþiniø kruopø koðæ. Bulves sutarkuokite ir, visà laikà maiðydami, sukrëskite á koðæ. Virkite 15 minuèiø. Ðoninæ arba laðinukus supjaustykite kubeliais ir pakepkite su susmulkintais svogûnais. Prieð patiekdami koðæ sumaiðykite su svogûnais ir pakepintais spirguèiais.

Manø koðë su moliûgais Reikës: trupuèio moliûgo, ðiek tiek cukraus, 200 ml pieno, 3 ðaukðteliø manø kruopø. Moliûgà iðvirkite, suplakite plaktuvu. Á pienà sudëkite moliûgà, palaukite, kol uþvirs, áberkite cukraus, plona srovele supilkite manø kruopas ir maiðydami virkite kelias minutes. Viskà vël suplakite plaktuvu.

Ávairiausiø rûðiø kruopos Skanu, pigu ir labai sveika. Taip galima apibûdinti kruopas kruopas.. Jos áperkamos ir studentui studentui,, ir pensininkui pensininkui,, taèiau maistingumu paprastai kruopø koðei nusileidþia net kai kurie gurmaniðkiausi patiekalai patiekalai.. Rekomenduojama kruopø patiekalø valgyti bent kartà per dienà. Geriausia – ryte, kad pasikrautumëte energijos visai dienai irir,, aprûpinæ organizmà làsteliena, palengvintumëte virðkinimà. Vertingiausiomis laikomos grikiø, ryþiø ir sorø kruopos. Maþiau maistiniø medþiagø turi mieþiø ir kvieèiø kruopos. Grikiai Grikiai – puikus B grupës vitaminø ðaltinis. Todël grikius bûtina valgyti tiems, kurie jauèia nuovargá, raumenø silpnumà, nervingumà. Grikiai gerina ðirdies darbà, maþina cholesterolio kieká kraujyje, skatina audiniø atsinaujinimà ir þaizdø gijimà, gerina regëjimà (labai svarbu daug laiko praleidþiantiems prie kompiuterio). Be vitaminø, grikiuose yra ir labai daug vertingø mineraliniø medþiagø bei skaidulø. Bûtent skaidulos gerina virðkinimà ir þarnyno darbà, valo ið organizmo toksinus. Grikiai labai maistingi, taèiau nekaloringi. Todël grikiø koðë – daþnas ávairiø dietø komponentas.

Ryþiai

Ryþiai su darþovëmis Reikës: 2 stikliniø ryþiø, 2 svogûnø, þaliosios paprikos, baklaþano, 2 nedideliø cukinijø, 250 g pievagrybiø, 2 èesnakø skilteliø, 2 ðaukðteliø „Vegetos“ tipo prieskoniø, 2 ðaukðtø aliejaus. Iðvirkite birià ryþiø koðæ (2 stiklinëms kruopø reikia 4–5 stikliniø vandens). Svogûnus smulkiai sukapokite, baklaþanus ir paprikas, iðëmæ sëklas, supjaustykite kubeliais, cukinijas ir pievagrybius – grieþinëliais, èesnakus sugrûskite. Didelëje keptuvëje ákaitinkite aliejø ir jame 1 min. pakepinkite svogûnus bei paprikas. Sudëkite baklaþanus, cukinijas, pievagrybius, èesnakus, iðmaiðykite, uþdenkite keptuvæ ir ant vidutinës ugnies troðkinkite 15–20 min., retkarèiais pamaiðydami. Iðvirusá darþoviø troðkiná pagal skoná pagardinkite prieskoniais ir sukrëskite ant karðtø ryþiø.

Ilgaamþiðki ir sveiki japonai be ryþiø neásivaizduoja savo kasdienio stalo. Ryþiuose gausu krakmolo, kuriame esantys angliavandeniai suteikia energijos. Ið ryþiø gautas krakmolas lengvai ir greitai ásisavinamas, todël organizmas jo nekaupia riebalø forma. Be to, ryþiai ið visø kruopø turi maþiausiai riebalø. Daugiau mikroelementø ir vitaminø yra nevalytuose ruduosiuose bei laukiniuose ryþiuose. Taèiau baltieji taip pat naudingi ir skanûs. Juose gausu làstelienos, kuri iðvalo þarnynà, reguliuoja virðkinimà. Todël patiekalai, kuriø pagrindà sudaro ryþiai – greit ir lengvai suvirðkinami. Be-

je, prieð verdant ryþius reiktø juos nuplauti. Taip paðalinamas krakmolo perteklius.

Soros Soros dar nëra áprastos kruopos kiekvieno lietuvio virtuvëje. Taèiau jomis verta paávairinti savo racionà, mat soros nëra brangios, taèiau labai maistingos. Sorø reiktø valgyti þmonëms, besiskundþiantiems ðirdies veikla. Ðirdá stiprina sorose esanèios kalio druskos. Vargu ar yra kitas taip lengvai áperkamas produktas, kuris turëtø tiek daug ðio elemento. Kaip ir kitos kruopos, soros geba valyti organizmà ir gerinti virðkinimà.

Mieþiai Mieþiuose gausu mineraliniø medþiagø: kalio, kalcio, magnio, fosforo. Be to, tai – itin daug làstelienos turinèios kruopos. Jos – tai virðkinimo variklis. Rekomenduojamos þmonëms, linkusiems á antsvorá, taip pat uþkietëjus viduriams, kai puèia pilvà. Deja, lietuviai mëgsta mieþinæ koðæ uþpilti spirgø ar sviesto padaþu. Tai – maþiausiai protinga, kà galima padaryti su mieþiø kruopomis.

Manai Manø kruopos ruoðiamos ið kvieèiø grûdø. Jos labai lengvai virðkinamos, todël rekomenduo-

jamos vaikø ir kûdikiø racionui. Taip pat be galo naudingos sergantiems skrandþio opa, jei padidëjæs rûgðtingumas, pooperaciniu laikotarpiu. Kruopø nereiktø virti labai ilgai. Kuo ilgiau jas verdame, tuo daugiau naudingø medþiagø sunyksta. Nepamirðkite, kad pavalgius kruopø koðës bûtina leisti jai susivirðkinti. Tik tuomet kruopos turës organizmo valomàjá efektà. Pavalgæ kruopø stenkitës pusvalandá nieko neuþkandþiauti. Labai vertingi yra kruopø miðiniai. Parduotuvëse galima nusipirkti ávairiø keliø rûðiø grûdø koðiø arba ið skirtingø kruopø susimaiðyti sau patinkantá miðiná ir laikyti já uþdarame indelyje. Neþinote, kuo skaninti koðæ? Á saldþias koðes dràsiai dëkite dþiovintø ar ðvieþiø vaisiø, rieðutø, medaus, uogieniø. Joks maþylis neatsispirs piene virtai penkiø grûdø koðei, paskanintai þiupsneliu vanilinio cukraus ir ðaukðtu avieèiø uogienës. Manø koðë skani su gabalëliu sviesto ir cinamonu. Jei norite sûrios koðës, gardinkite jà ávairiais prieskoniais ir þolelëmis, sezamø, moliûgø ar saulëgràþø sëklomis, aliejuje kepintomis ar troðkintomis darþovëmis (svogûnais, morkomis, cukinija, baklaþanais).

Piene virta sorø koðë Reikës: 1 stiklinës sorø, 3–3,5 stiklinës pieno, 1,5–2 stiklinës vandens, druskos, cukraus. Sorø koðë iðeina labai skani, jeigu perrinktas ir nuplautas kruopas pirmiausia uþpilsite ðaltu vandeniu ir palaikysite 1–2 val., o nupylæ vandená virsite, kol sutirðtës. Á iðvirtas soras ápilkite karðto pieno, pasûdykite, áberkite cukraus. Nuolat maiðydami virkite 5–7 min., tuomet uþdenkite dangèiu ir palikite ðusti 10–15 min. Prie koðës patiekite rûgusio pieno.

Skanaus!

El. paðtas spaustuvë@rinkosaikste.lt

antradienio laikraštis  

jame skaitykite