Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. vasario 2 d.

18-ieji leidimo metai

2013 m. vasario 2 d. Ðeðtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 14 (2 527)

Staigus atodrëkis atneðë nepatogumø ir bëdø

Kaina 1,20 Lt

Valstybës parama „Rinkos aikðtës“ projektui Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas „Rinkos aikðtës“ laikraðèio projektui „Kraðto ðviesa“ ágyvendinti skyrë 30 tûkst. litø paramà. Ði suma – viena ið didþiausiø, skirtø regioninës spaudos leidëjø projektams. Fondo rengiamas kultûros ir ðvieèiamøjø projektø konkursas atrenka vieðosios informacijos skleidëjø projektus, kuriais siekiama supaþindinti visuomenæ su svarbiausiais kultûros, meno ir mokslo laimëjimais ir ávykiais; skatinti doroviniø ir dvasiniø vertybiø sklaidà, visuomenës pilietiná, profesiná ir teisiná ðvietimà ir pan. Didþiausiu tiraþu Këdainiø rajone leidþiamas laikraðtis „Rinkos aikðtë“ tradiciðkai skiria didelá dëmesá kultûrinëms, ðvieèiamosioms temoms. Mes kiekviename numeryje pasakojame apie darbðèius ir kûrybingus kraðto þmones, mieste ir kaimuose vykstanèius kultûros renginius, ieðkome ir atskleidþiame perliukus. Fondo skirta parama sudaro sàlygas ir ðiais metais tæsti pradëtà darbà. Projekte „Kraðto ðviesa“ bus kelios rubrikos: „Kraðto ðviesuoliai“, „Pilietinës iniciatyvos“, „Literatûrinis puslapis“, „Portretas“, „Blykstë“, „Kûryba“, „Lietuvos vidury“. „Rinkos aikðtës“ redakcija

Ketvirtadienio rytà eidamas ðaligatviais turëjai bûti labai atidus – bent vienas neatsargus þingsnis galëjo baigtis lûþiu ir gipsu ant rankos ar kojos.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Treèiadienio rytà Këdainiø miesto Pramonës gatvëje susidûrë du automobiliai automobiliai,, ir ávykio metu buvo suþalotas vieno ið jø vairuotojas. TTai ai nebuvo susijæ su orø permainomis, kurios tà dienà atëjo á Këdainiø kraðtà. Sudëtingos vaþiavimo sàlygos kai kuriuose keliuose susidarë po paros, be to, ankstus ketvirtadienio rytas buvo tikras iðbandymas pëstiesiems.

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami tel. 60 763.

Skaitytojø dëmesiui!

/Nukelta á 2 psl./

Skaitytojø dëmesiui! Norite þinoti, kas vyksta Këdainiuose ir visuose rajono miesteliuose bei kaimuose?

Jums skirtas didþiausias rajono laikraðtis

Aktuali informacija, 22-ø televizijø programa, skelbimai ir kiti svarbûs praneðimai. Visa tai – laikraðtyje „Rinkos aikðtë“, kurá savo paðto dëþutëse rasite tris kartus per savaitæ, jei tapsite mûsø prenumeratoriumi.

Prenumeratà nuo bet kurios mënesio dienos priima

„Rinkos aikðtës“ platinimo tarnyba (tel. 55 242), „Lietuvos ryto“ platinimo tarnyba (tel. 56 265) ir visi Lietuvos paðto laiðkaneðiai.

autobusø ir marðrutiniø taksi eismo tvarkaraðèiai – 6–7 psl.


2

2013 m. vasario 2 d.

Staigus atodrëkis atneðë nepatogumø ir bëdø

Slidþiame kelyje nesuvaldytas automobilis ketvirtadienio rytà „pasisveikino” su Babënø ðilo puðimis.

/Atkelta ið 1 psl./

Vairuotojas atsidûrë ligoninëje Bëda Pramonës gatvëje atsitiko artëjant aðtuntai valandai ryto, kai iðvaþiuodamas ið ðalutinio kelio automobilis „Ford Tourneo Connect“, vairuojamas 1965 metais gimusio kaunieèio T. B., nepraleido pagrindiniu keliu vaþiuojanèio „Mitsubishi Galant“, kurá vairavo 1950 metais gimæs këdainietis A. S. Susidûrus automobiliams buvo suþalotas „Mitsubishi“ vairuotojas, kuris dël patirtø traumø buvo paguldytas á ligoninæ. Buvo paimti abiejø vairuotojø kraujo mëginiai blaivumui nustatyti. Ávyká tiria Këdainiø policija.

Keliai ëmë trauktis leduku Ketvirtadienio naktá ir rytà buvo ðilta ir ðlapia, taèiau nepaisant teigiamos oro temperatûros paryèiais kai kuriø keliø dangos vietomis ëmë trauktis plonu leduku. Ámonës Kauno regiono keliai Këdainiø keliø tarnybos inþi-

nierius Tomas Glebavièius „Rinkos aikðtei“ sakë, kad taip atsitiko dël keliø áðalimo – ið apaèios einantis ðaltis lynojant kai kuriuose ruoþuose stingdë drëgmæ, ir tai truko maþdaug pusantros–dvi ankstaus ryto valandas. T. Glebavièiaus teigimu, dël ðio reiðkinio teko barstyti ir kelià „Via Baltica“, ir kelius Aristava– Ðëta–Ukmergë, Këdainiai– Krekenava–Panevëþys, Aukðtutiniai Kaniûkai–Babtai–Labûnava– Këdainiai, bet vëliau, pradëjus smarkiau lyti lietui, problemos nebeliko.

Pacientø antplûdþio nebuvo „Rinkos aikðtës“ þiniomis, dviejuose ið èia iðvardintø keliø ketvirtadienio rytà dël slidumo ávyko po vienà techniná eismo ávyká – automobiliai nuo kelio nulëkë Paðiliø kaimo teritorijoje ir Babënø ðilo ribose. Pëstiesiems, turëjusiems eiti toliau nei savas kiemas, grësë irgi nemenki iððûkiai. Paslysti ant kietai suminto sniego, kurá sudrëkinæs lietus pavertë èiuoþykla, tikriausiai teko ne vienam, pargriûti – irgi.

Vis dëlto Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro direktorë Audronë Rimkevièienë ,,Rinkos aikðtei“ sakë, kad gatvëse susiþalojusiø pacientø antplûdþio ketvirtadiená tikrai nebuvo, penktadienio rytà – irgi.

Miestieèiai buvo kantrûs „Ketvirtadiená á mûsø centrà kreipësi tik du dël slidumo nukentëjæ þmonës, penktadienio rytà tokiø pacientø gausos irgi nepastebëjome“, – sakë A. Rimkevièienë. Ji daro iðvadà, kad þmonës þinojo apie orø permainas ir joms pasiruoðë, saugojosi, rûpinosi savimi, o tai – labai gerai. Këdainiø miesto seniûnas Alvydas Kleiva „Rinkos aikðtei“ sakë, kad miesto ðaligatvius priþiûrinti bendrovë „Skongalis“ darë tai, kas uþklupus tokiems orams ámanoma padaryti – barstë ðaligatvius druskos ir smëlio miðiniu. Seniûno teigimu, ketvirtadiená këdainieèiai nesiskundë seniûnijai dël nepatogumø, nes visi, matyt, suprato, kad tai buvo nulemta gamtos.

Gripas ásismarkavo, nedirba mokyklos Irma BAJORÛNË

Pateisinimo nereikia

Per ðià savaitæ susirgimø gripu ir ûmiomis kvëpavimo takø infekcijomis mûsø rajone daugëjo.

Ðvietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad gripo epidemijos laikotarpiu nevykusios pamokos, praleistos dienos áskaièiuojamos á mokymosi dienø skaièiø. Jeigu pamokos dël gripo epidemijos laikinai nevedamos, mokiniams praleistø pamokø pateisinanèio dokumento nereikia. Pasibaigus gripo epidemijos laikotarpiui mokykla gali intensyvinti dalykø mokymà, priimti sprendimus dël dalykø programoms ágyvendinti skiriamo valandø skaièiaus didinimo ar maþinimo, bet ne dau- Epidemija dar nesitraukia giau kaip 10 procentø. Kauno visuomenës sveikatos centro Këdainiø skyriaus duomeLigoninë gydo komplikacijas nimis, serganèiøjø yra vis daugiau, Këdainiø ligoninës Terapijos tad kol kas apie gripo epidemijos ir Vaikø ligø skyriuose ryðkiai jau- pabaigà dar nëra kalbos. èiamos epidemijos pasekmës. „Paprastai gripo epidemija Ligoninës vyriausiojo gydyto- trunka apie tris savaites“, – patvirjo Stasio Skaumino teigimu, Vai- tino Kauno VSC Këdainiø skykø ligø skyriuje gydoma daug li- riaus vyriausioji specialistë Lolita goniukø, kuriems gripas kompli- Menèikovienë.

Mokyklose – tylu Dël gripo epidemijos nedirba visos miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Uþsiëmimai vyksta tik Këdainiø specialiojoje mokykloje. Uþdarytos Labûnavos ir Pernaravos pagrindinës mokyklos, Akademijos gimnazija ir mokykla-darþelis „Kaðtonas“. Visi vaikø darþeliai ir mokyklos-darþeliai dirba. „Ikimokyklinio amþiaus ir kaimo vaikai maþiau serga uþ vyresniuosius“, – pasidþiaugë rajono savivaldybës Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius. Mokiniai ir mokytojai gráð á mokyklas vasario 6–11 dienomis.

kavosi, juos kamuoja aukðta temperatûra, nemaþai plauèiø uþdegimo atvejø. Suaugusiøjø skyriai perpildyti, taèiau jø ligos maþiau susijusios su gripu. Plauèiø uþdegimai, lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos paûmëjimai, dusuliai – daugiausia ligoniø paguldyta á ligoninæ dël tokiø prieþasèiø. Vyr. gydytojas informavo, kad itin sunkiø komplikacijø, dël kuriø tektø iðveþti ligonius á klinikas, ðià savaitæ nepasitaikë.

Siûloma darbo vieta teisininkui

(-ei)

Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyba – agrokonsultaciniø paslaugø sektoriaus rinkos lyderë Lietuvoje. Dirbti pradëjome 1993 m., ðiuo metu teikiame buhalterines, ekonomines ir technologines paslaugas Konsultavimo tarnybos centre ir 47 rajonø bei savivaldybiø biuruose. Vykdome nacionalinius ir tarptautinius projektus. Mûsø darbuotojø kolektyvas – unikalus, vertingas ir daugialypis. Já jungia ir vienija ástaigoje puoselëjamos vertybës: atvirumas, novatoriðkumas ir neðaliðkumas. Ðiuo metu ieðkome teisininko(-ës), kuris(-i) dirbtø Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnyboje (Akademijoje, Këdainiø r.). Darbo apraðymas: · ástaigos norminiø aktø ir kitø dokumentø rengimas, tikrinimas; · juridinio pobûdþio dokumentø, sutarèiø rengimas; · dokumentø teisiniam atstovavimui rengimas; · Konsultavimo tarnybos juridiniø interesø atstovavimas iðorëje; · verslo teisës aktø rengimas ûkininkams ir þemës ûkio ámonëms; · konsultacijos klientams darbuotojø ádarbinimo ir kitais darbo teisës klausimais; · konsultacijos klientams ámoniø valdymo, mokesèiø klausimais. Reikalavimai pretendentams: · aukðtasis universitetinis iðsilavinimas (teisës bakalauras arba magistras, gali bûti baigiantis magistrantûros studijas); · galiojanèiø teisës aktø iðmanymas; · puikios teorinës civilinës, finansø, darbo, ámoniø teisës þinios; · raðtvedybos taisykliø þinojimas ir taikymas; · uþsienio kalbos (anglø) þinios; · iniciatyvumas, noras tobulëti; · vairuotojo paþymëjimas (privalumas). Ámonë siûlo: · atlyginimà, priklausantá nuo kvalifikacijos ir sugebëjimø; · geras darbo sàlygas ir darbui reikalingas priemones; · profesinio tobulëjimo galimybes. Gyvenimo apraðymà ir motyvaciná laiðkà su nuoroda „Teisininkai“ praðome pateikti iki vasario 10 d. el. paðtu irena.butkienë@lzukt.lt arba adresu: Stoties g. 5, Akademija, 58343, Këdainiø r. Papildoma informacija teikiama telefonu (8 347) 38 411. Apie atrankos rezultatus informuosime tik atrinktus kandidatus.

Dëkojame Manæs Jûs ieðkosit… Nerasit. Vëlu jau, brandieji, vëlu… Að bûsiu pavirtæs á rasà, Spindësiu þieduos obelø… Nuoðirdþiai dëkojame „Gedulo namø“ darbuotojams, giminëms, kaimynams, prekyvietës kolektyvui, draugams, Okainiø kaimo kolektyvui uþ nuoðirdþius uþuojautos þodþius, gëles, materialinæ ir moralinæ paramà, palydint á Amþinojo poilsio vietà mylimà sûnø ir brolá Sauliø Patapà. Mama ir brolis Gintas

Nuoðirdþiai dëkojame giminëms, kaimynams, draugams, bendradarbiams, Ðv. Jurgio parapijos klebonui Artûrui Stanevièiui, giesmininkëms ir visiems, kurie buvo ðalia skausmo valandà, laidojant brangià Mamà, babytæ ir probabytæ Vandà Urbonavièienæ. Vaikai Regina, Alfonsas, Fabijonas ir Marijonas su ðeimomis

Nuoðirdþiai dëkojame lopðelio-darþelio „Þilvitis“ bendruomenei, J. Basanavièiaus g. 79 DNSB kaimynams, Paraplegikø asociacijai, Neágaliøjø draugijai, labdaros ir paramos fondui „Viltis– Vikonda“, draugams, artimiesiems ir visiems padëjusiems ir uþjautusiems sunkià valandà, á paskutinæ kelionæ palydint brangø sûnø, mylimà sûnënà Vitalijø Skërá. Mama Tatjana ir teta Ala

Nuoðirdþiai dëkojame giminëms, laiptinës kaimynams, draugams, buvusiems bendradarbiams, klubo „Lifosietis“ nariams, senjorø klubo „Branda“ nariams, Þemës ûkio konsultavimo tarnybos darbuotojams uþ suteiktà paramà palydint mylimà vyrà, brolá, tëvelá ir senelá Zità Liudà Rusinà á Amþinojo poilsio vietà. Þmona, seserys, dukra su ðeima ir sûnus

Mirus Rimantui NEKROÐIUI nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius. Savieèiø kaimo bendruomenë

Mirus Irenai Teresei VIDEIKIENEI nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà ir vaikus su ðeimomis. Savieèiø kaimo bendruomenë


2013 m. vasario 2 d.

3

Vyrai tebesigriebia smurto, nors ir smarkiai rizikuoja Bûti trumpam uþdarytam á Policijos komisariato areðtinæ – dar ne viskas, ko galima susilaukti griebusis smurto prieð savo artimuosius.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Treèiadienio vakare namo neblaivus gráþæs këdainietis surengë þmonai egzekucijà, kokià antradienio naktá savajai buvo surengæs ir Akademijos miestelyje gyvenantis vyriðkis. Po smurto „seansø“ abu jie buvo uþdaryti á areðtinæ, bet kitø smurtautojø patirtis rodo, kad tai – dar ne visi nemalonumai nemalonumai,, kuriø vyriðkiai gali susilaukti uþ toká poelgá.

Teismo nuosprendis ásiteisëjo Tuo metu, kai vyko ðiø ðeimø dramos, Surviliðkio seniûnijoje gyvenanèios poros nuolatiniai konfliktai jau buvo pasiekæ atomazgà. Ásiteisëjus Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendþiui, sugyventinæ muðusio vyriðkio laisvë jau buvo suvarþyta, be to, nuteistàjá slëgë rûpestis, kur ir kaip nemokamai atidirbti teismo skirtà laikà. Uþ tris teisësaugininkams þinomus smurto atvejus, dël kuriø

Policijos komisariate vyko ikiteisminiai tyrimai, teismas pernai gruodá vyriðkiui skyrë subendrintà bausmæ – laisvës apribojimà pusantrø metø laikotarpiui ir ápareigojimà iki geguþës 1-osios neatlygintinai iðdirbti 60 valandø.

Poros santykiai sudëtingi Bausmës susilaukæs V. O., gimæs 1974 metais, á Surviliðkio seniûnijos Laþø kaime esantá savo motinos namà ðeðeriais metais jaunesnæ sugyventinæ S. V. maþdaug prieð dvejus metus atsiveþë nuo Panevëþio. Vien ið policijoje registruotø ávykiø galima daryti iðvadà, kad poros santykiai buvo ir darnûs, ir komplikuoti. Darna galima vadinti abiejø polinká á alkoholá, taèiau pasëdëjus prie butelio atsirasdavo temø, kurios sukeldavo ánirðá ir baigdavosi muðtynëmis. Kai moteris, tuo metu jau turëjusi du maþameèius vaikus, laukësi treèio, bûsimasis tëvas 2011øjø metø gruodþio 24-osios, Kûèiø dienos, vakare kaip reikiant pasiðvaistë ne tik kumðèiais, bet ir pagaliu.

Pasmaugti neturëjo tikslo Teisme vyriðkis teisinosi, kad

tà vakarà namo gráþo iðgëræs, o sugyventinë já esà nepelnytai ëmë kaltinti neiðtikimybe, tada jie vienas kità iðkeikë, ir jis nesusitvardæs pastûmë moterá ant lovos, stvërë prie krosnies buvusá pagalá ir daug kartø trenkë pargriuvusiajai. V. O. prisipaþino po to sugriebæs sugyventinæ uþ kaklo ir smaugæs jà, taèiau neturëjæs tikslo pasmaugti, o tuo metu á kambará uþëjusi jo sesuo iðsivedë sumuðtàjà ið namø ir iðkvietë policijà. Nukentëjusioji savo ruoþtu tvirtino, kad sugyventinis pirmas pradëjo jà uþgaulioti, o konfliktà matë ne tik V. O. sesuo, bet ir maþametis sûnus.

Tyrimo metu abu susitaikë S. V. teismui sakë, kad jà uþstojusi V. O. sesuo tàkart iðkvietë ne tik policijà, bet ir greitosios pagalbos medikus. „Greitosios“ nuveþta á ligoninæ, sumuðta nëðèioji buvo paguldyta gydymui, o policijos pareigûnai vyriðká nugabeno á areðtinæ. Atrodytø, po tokio ávykio poros bendras gyvenimas arba turëjo nutrûkti, arba pasikeisti á gera, taèiau baudþiamojoje byloje uþfiksuoti visai kitokie faktai.

Suimtasis kameroje tyèia susiþalojo rankà Uþ vagystæ suimtas ir dar viena vagyste átariamas këdainietis areðtinëje, matyt, nuobodþiauja, nes prieð kelias dienas kameroje tyèia susiþalojo. Policijos komisariato kameroje laikomas L. D., gimæs 1993 metais, treèiadiená vienkartinio skutimosi peiliuko nuolauþa tyèia

kant ikiteisminá tyrimà dël vagystës, bet praëjusios savaitës pabaigoje jis tapo átariamuoju dar viename ávykyje – átariama, kad persusiþalojo kairës rankos dilbá. Su- nai J. Basanavièiaus gatvës 128teikus medicinos pagalbà jis bu- ojo namo kieme jis pavogë autovo gràþintas atgal á kamerà. magnetolà ið automobilio „VolksJaunuolis yra suimtas atlie- wagen Sharan“.

Berniukà nuskriaudë áþûlus bendraklasis Treèiadiená á policijà kreipësi këdainietë, kurios sûnus iðvakarëse nukentëjo nuo savo klasës draugo. Moteris teigë, kad vienoje ið Këdainiø gimnazijø besimokantis jos sûnus antradiená apie 13 valan-

Vaikai iðveþti á globos namus

Ið baudþiamosios bylos matyti, kad paskutinio ið trijø minëtø atvejø metu abu sugyventiniai buvo beveik vienodai girti: vyriðkiui nustatytas 2,24, o moteriai – 2,03 promilës girtumas. Nors V. O. sakë buvæs irgi apdraskytas, taèiau smurtautojas vis dëlto buvo jis, taigi, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ástatymu, jis buvo kaþkuriam laikui iðkeldintas ið savo namø. Ið bylos aiðkëja ir dar kai kas – visi trys vaikai ið nesaugios jiems aplinkos buvo iðveþti á vaikø globos namus. Tiesa, teisme V. O. tvirtino, kad jis padarë iðvadas ið savo klaidø, gailisi dël to, kà yra padaræs, jau nebegeria, atsipraðë Policijos komisariate buvo at- savo moters, dirba, jiedu tikisi suliekamas ikiteisminis tyrimas, ta- sigràþinti vaikus ir gyventi toliau èiau jo metu pora susitaikë ir to- visi kartu. liau gyveno kartu, bet nei alkohoAtidirbti nukreiptas á lis, nei smurtas ið jø gyvenimo neiðnyko, tik atsirado dar vienas nuo seniûnijà to kenèiantis þmogus – jø bendras Kokia ateitis laukia ðios pokûdikis. ros santykiø, priklausys tik nuo jos paèios. O kol kas V. O. pusantrø Vis kaltino neiðtikimybe metø neturi teisës be Kauno apyPraëjusiø metø rugpjûtá poli- gardos probacijos tarnybos Savicijoje buvo uþregistruoti dar du pa- valdybiø probacijos skyriaus þinaðûs konfliktai, kilæ minëtos po- nios pakeisti gyvenamàjà vietà ir ros namuose. Rugpjûèio 3-iàjà mo- namuose privalo bûti nuo 22 iki teris vël buvo girto sugyventinio 6 valandos, nebent tuo metu bûpargriauta, aptalþyta kumðèiais ir tø uþsiëmæs darbo reikalais. smaugiama. Ápareigojimas nemokamai Vyriðkis prisipaþino taip da- iðdirbti 60 valandø sveikatos prieræs, taèiau tvirtino savo moterá ra- þiûros, globos ir rûpybos ástaigodæs iðgërusià, dar kaþkiek gëræ kar- se ar nevalstybinëse organizacitu, paskui jis vël susilaukæs esà ne- jose, kurios rûpinasi neágaliais, pelnytø priekaiðtø dël neiðtikimy- nusenusiais ar kitais pagalbos reibës, o tada ir ásiutæs. kalingais þmonëmis, gana komV. O. teigë, kad vyresni vaikai plikuotas. Kadangi atlikti ðià uþduotá to nematæ, nes buvæ virtuvëje, o baudþiamojoje byloje yra duome- nuteistasis nukreiptas á savo senø, kad sugyventinio muðama mo- niûnijà, o seniûnijoje tokiø ástaiteris iðmetë rankose laikytà mëne- gø nëra, „Rinkos aikðtës“ paklausta seniûnë Vanda Petraussio amþiaus kûdiká. Po keturiø dienø viskas vël kienë atsakë, kad gali pasiûlyti tik pasikartojo – abu namuose gërë aplinkos tvarkymo darbus. Jiems alø ir sidrà, prie jø kompanijos dar nudirbti vyriðkis, ko gera, turës prisijungë draugë, paskui vyriðkis imti atostogø, nes atidirbinëti savël susilaukë priekaiðtø dël neiðti- vaitgaliais nebus sàlygø. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Áþeidinëjo ir muðë þmonas Konfliktas vienoje këdainieèiø ðeimoje kilo apie pusæ ðeðiø vakaro, kai 1958 metais gimæs A. P. namo gráþo iðgëræs. Tiesa, kiek vëliau policija vyriðkiui nustatë 0,77 promilës girtumà, o tai yra lengvas girtumo laipsnis, taèiau, matyt, to pakako elgesio kontrolei prarasti. Këdainietis áþeidinëjo þmonà, koneveikë jà necenzûriniais þodþiais, sugriebë jà uþ plaukø ir iðrovë kuokðtà. O konfliktas Dotnuvos seniûnijos Akademijos miestelyje gyvenanèios ðeimos namuose kilo apie treèià valandà nakties. Nors konfliktà matë nepilnametis vaikas, neblaivaus K. M., gimusio 1961 metais, tai nesulaikë. Jis necenzûriniais þodþiais áþeidinëjo þmonà, kelis kartus smogë kumðèiu jai á galvà, smaugë, atëmë mobiliojo ryðio telefonà.

kimybës, o jo moteris – tradicinës serijos smûgiø, kuriø iðgàsdinti vyresni vaikai iðlëkë laukan ir iðkvietë policijà, o maþuoju pasirûpino draugë.

dà buvo sumuðtas 1995 metais gimusio bendraklasio. Berniuko motina tvirtina, kad bendraklasis gim-

nazijoje áþûliai kabinëjosi prie jos sûnaus, stumdë já, sugriebæs uþ drabuþiø bandë pargriauti, kumðèiu trenkë á krûtinæ ir spyrë á galvà. „Rinkos aikðtës“ inf.

Skubiai Vyras be þalingø áproèiø gali dirbti krovininio mikroautobuso vairuotoju-kroviku. Tel. 8 643 35 810.


4

2013 m. vasario 2 d.

Kvailiø ieðkojimo metai Giedûna GIRDENYTË

Jau seniai gyvuoja tradicija. Krikðtyti metus. Suteikiant jiems simbolinius vardus. Atspindinèius tai tai,, kas svarbiausia. TTautai autai ir valstybei valstybei.. Tuo metu. Ðtai Ðtai,, pavyzdþiui pavyzdþiui,, ðiemet minime 1863 m. sukilimo odël ðiuos 150 metø sukaktá. TTodël metus ir paskelbëme 1863 m. sukilimo metais. Bet ðiemet mes minësime dar ir kità svarbià sukaktá – S. Dariaus ir S. Girëno skrydþio per Atlantà 80-metá. Todël pavadinome ðiuos metus S. Dariaus ir S. Girëno metais. Per pasaulá skrieja ligø uraganai. Rinkdamiesi gausø aukø derliø. Nenorime bûti ligø aukomis. Visi trokðtame bûti sveiki. Tà savo troðkimà ir viltá iðreiðkëme, pakrikðtydami ðiuos metus Sveikatingumo metais. Ir taip toliau. Nes galbût ne visus vardus dar suminëjau. Visi visø metø vardai geri. Atspindi tautos interesà. Árodo, kad dar nepraradome istorinës atminties. Norëtøsi, kad taip ir bûtø. Visada. Bet kartu norëtøsi ir trupuèio objektyvumo. Atspindint mûsø gyvenimo realijas. O jos susideda ne vien ið iðkiliø istoriniø datø. Ne vien ið graþiø ketinimø. Ne vien ið valdþios paþadø.

Ta pati panelë, tik kita suknelë Viena ið nûdienos gyvenimo realijø – kvailiø ieðkojimas. Jø buvo ieðkoma visada ir visur. Bet dar niekada tas kvailiø ieðkojimas nebuvo taip iðplëtotas. Toks visa apimantis. Taip persunkiantis kiekvienà visuomenës gyvenimo làstelæ. O kas ieðko, tas ir suranda. Norite pavyzdþiø? Jø yra pakankamai. Jø tiek daug, kad mes visi klimpte klimpstame tuose pavyzdþiuose. Kaip lakiajame smëlyje. Arba klampioje pelkëje. Ðtai vienas pavyzdëlis, gulintis paèiame pavirðiuje. Su kuriuo susiduriame mes visi be iðimties. Nebent iðëmus tuos, kurie neturi televizoriaus. Arba ið principo jo neþiûri. Tas pavyzdëlis – televizija. Ko tik neprièiulba televizijos, baigiantis vasarai. Ir artëjant rudens– þiemos sezonui. Kokiø tik naujoviø, kokiø tik ádomiø laidø mums nepriþada! Naujam televizijos sezonui. Paþadø paþadai, o ant to paþadø kalno dar paþadukas! Ir kas ið tø visø paþadø? Galø gale – tik ðnipðtas. Naujasis sezonas jau gerai ápusëjo. O kà naujo pamatëm? Kaip maitino mus mûsø televizijos senais, iki skyliø nudëvëtais uþsienio filmais, taip tebemaitina. Nebent naujam sezonui surado dar labiau suneðiotø, dar labiau nutrintø. Ir anaiptol ne ið uþsienio televizijø aukso fondo. O ið jø

ðiukðlyno. Nes ið ten pigiau. O mes su jumis, TV þiûrovai, geros kainos, matyt, neverti. Iki uþkimimo mums giedojo apie naujas puikias pramogines laidas. O kà matome? Tà paèià panelæ. Tik su kita suknele. Bet dar daþniau ir suknelë ta pati. Nebent koks naujas „kvalbonas“ prisiûtas. Naujo laidos vedëjo arba dalyvio asmenyje. Bet naujas – nebûtinai geresnis. Nors mums, matyt, galima pakiðti bet koká. Taigi mes, TV þiûrovai, likome kvailio vietoje. Kvailio, kurá surado televizijø vadovai. Ið mûsø kvailinimo darantys sau reitingus ir gaunantys solidø pelnà. Koks tas pelnas? Duomenø apie já nerasta. Bet pabandykite uþsisakyti reklamà kurioje nors televizijoje ir jums daug kas paaiðkës.

Ið didelio debesies – maþas lietus Arba vël. Dabar jau ið kitos operos. Visiðkai ðvieþios. Naujai pastatytos. Teisësaugininkai sukëlë ðurmulá. Kurá pasigavo þiniasklaida. Ir iðpûtë didþiulá burbulà. Puolusi skambinti pavojaus varpais. Kol kas tik saugumieèiu Tomu ávardijamas VSD pareigûnas esà gavo milþiniðkà kyðá. Ið energetikos bendrovës „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko Jono Garbaravièiaus („Scaent Baltic“ yra didþiausios elektros energijà Lietuvoje tiekianèios bendrovës „Inter RAO Lietuva“ akcininkë). Prokuroras R. Gailevièius sakë, kad saugumietis galëjo gauti apie 100 tûkst. litø kyðio. Respublikos þiniasklaida jau prognozavo, kad uþ kyðininkavimà ir pareigûno papirkimà J. Garbaravièiui gresia iki 7 metø uþ grotø. Þodþiu, uþslinko didelis debesis. Laukëm liûties su kruða, sniegu ir visais ámanomais komponentais. Bet ðtai iðauðo nauja diena. O su ja pasigirdo ir kitos naujienos. Ið Kauno apygardos prokuratûros. Kad dël VSD darbuotojo papirkinëjimo jokiø átariamøjø nëra. O J. Garbaravièius prokuratûroje apklaustas tik kaip liudininkas. Taigi kas ir kada ieðkojo kvailiø? Vakar, kai mus ðiurpino milþiniðkø kyðiø burbulais? Ar ðiandien, kai prokurorai sprogdina tuos burbulus? Prie kuriø pûtimo patys uoliai prisidëjo. Didelë tikimybë, kad, kvailiø beieðkant, puèiant ir sprogdinant burbulus, viskas taip ir liks suvelta. Ir neiðaiðkinta. Kas kaltas, o kas nekaltai apkaltintas...

Svarbiausia – uþuosti, ið kur vëjas puèia Bet atrodo, kad mûsø teisësaugai tai maþiausiai rûpi. Atrodo, kad prokurorams svarbiausia – uþuosti, ið kur vëjas puèia. Ir taip iðsaugoti savo galvà. Nenukirsdintà ant politinio eðafoto. Jà saugant galima ryþtis bet kam. Ne tik kvailiø ieðkojimui. Tai akivaizdu ið

Viktoro Uspaskich bylos. Apie kurià kalbëdamas, net jo nedraugas, buvæs pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultûros ir ðvietimo ministras, vëliau – prezidento Valdo Adamkaus patarëjas Darius Kuolys vieðai pripaþino. Kad mûsø teisësauga vykdë politiná uþsakymà. Kai po pirmojo rinkimø turo perkvalifikavo kaltinimà Darbo partijai. D. Kuolys, kalbëdamas apie ðià bylà, pabrëþë, kad mûsø teisësauga veikë rytietiðkais metodais. Jis metë akmená ir á slaptøjø tarnybø darþà. Konstatuodamas, kad tai, kà Lietuvos slaptosios tarnybos darë su V. Uspaskich, yra neteisëta ir nekonstituciðka. Bet teisësaugininkø ðarvai nepramuðami. Jie tikisi suradæ pakankamai kvailiø. Kurie patikës, kad mûsø teisësauga yra tyra ir skaidri. Kad ji – politiðkai neangaþuota. O jos akys – labai stipriai uþriðtos. Ir neþvilgèioja ið po raiðèio. Nei á slaptàsias tarnybas, nei á prezidentûrà. Ið kur nuolat puèia vienos krypties politiniai vëjai. Kvailiø ieðkotojams belieka tik iðskleisti bures. Arba uþmesti meðkeres. Ir laukti, kol kvailiai uþkibs. Todël prie kitø graþiø vardø ðiems metams praðyte praðosi dar vienas. Pavyzdþiui, kvailiø ieðkojimo metai.

Prasideda seniûnaièiø rinkimai Seniûnaitijø gyventojai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovës bendruomenës atstovus – seniûnaièius, kurie dirba visuomeniniais pagrindais ir yra renkami ddvejiems vejiems metams. TTaigi aigi veji metai jau praëjo aigi,, ddveji ir nuo vasario mënesio jau prasideda nauji rinkimai rinkimai.. Seniûnaièiø rinkimø datà skelbia seniûnas pagal rajono savivaldybës administracijos direktoriaus ásakymu patvirtintà grafikà. Direktoriaus ásakymais jau yra patvirtinti seniûnaièiø rinkimø grafikai, taip pat ir Këdainiø miesto, Vilainiø, Gudþiûnø, Pernaravos seniûnijø rinkimø komisijos sudëtis. Kokia yra rajono savivaldy-

bës seniûnaièiø rinkimø organizavimo tvarka, koks yra rajono savivaldybës gyvenamøjø vietoviø ar jø daliø suskirstymas (sugrupavimas) á seniûnaitijas, kokie yra seniûnaièiø rinkimø grafikai ir komisijø sudëtis, galite rasti savivaldybës interneto svetainëje www.kedainiai.lt>Savivalda>Seniûnaitijos. Rajono savivaldybës inf.

Sveikatinimo projektø konkursas Sveikatos apsaugos ministerija paskelbë nevyriausybiniø organizacijø, dalyvaujanèiø sveikatos stiprinimo veikloje, projektø konkursà konkursà.. Finansuojami ðiø srièiø projektai: psichoaktyviø medþiagø vartojimo tarp vaikø ir jaunimo prevencijos ir vaikø ir jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo; sveikos mitybos principø ágyvendinimo; visuomenës fizinio akty-

vumo skatinimo (tæstiniai renginiai, organizuojami projekto ágyvendinimo laikotarpiu). Projektø paraiðkos priimamos iki vasario 28 dienos. Ministerijos skiriama suma vienam projektui negali virðyti 10 tûkst. litø. „Rinkos aikðtës“ inf.


2013 m. vasario 2 d.

5

UAB PONTEM – naujas patyrusio rinkos dalyvio vardas UAB „Smulkus urmas“, gerai þinoma viena didþiausiø Lietuvoje maitinimo paslaugas teikianèiø ámoniø ir didmeninës prekybos vykdytoja, 2013-uosius metus pasitiko nauju vardu UAB PONT EM. PONTEM.

Naujasis pavadinimas UAB PONTEM, lotyniðkai reiðkiantis jungtá, tarpininkà, tiltà, atspindi mûsø modernø poþiûrá á verslà, lankstumà bendradarbiaujant, stabilø augimà ir tobulëjimà, aplinkai ir sveikatai draugiðkà veiklà. Darnus bendrovës kolektyvas jau kurá laikà jautë, kad pavadinimà „iðaugo“. Per pastaruosius du deðimtmeèius bendrovë þymiai iðplëtë siûlomø paslaugø spektrà, ádiegë ir vadovaujasi tarptautiniais ISO standartais, nuolat in-

A. Tendzegolskienë: „Ámonës pavadinimo keitimas – laiku þengtas ir apgalvotas þingsnis, rodantis, kad esame didelë, stabili ir patikima ámonë“.

vestuoja á paþangià árangà, ámonë ir jos teikiamos paslaugos pakilo á

kur kas aukðtesná kokybës lygmená, tai garantuoja stabilià plëtrà,

bendradarbiavimà su Lietuvos, Europos Sàjungos bei kitø ðaliø partneriais. Pradëjusi nuo maisto produktø tiekimo bazës, ámonë iðaugo keliolika kartø. Ðiuo metu bendrovës pagrindinë veikla – didmeninë prekyba maisto produktais, atskirø prekës þenklø platinimas, maitinimo paslaugø teikimas visoje Lietuvoje. Maisto produktus tiekiame daugiau nei 2 000 Lietuvos ir uþsienio ámoniø, aptarnaujame per 100 maitinimo taðkø Lietuvoje. Maitinimo paslaugà teikiame net 58 ugdymo ástaigose, kuriose mokosi daugiau nei 18 000 moksleiviø, ligoninëse ir gydymo ástaigose bei jø filialuose, kuriø ðiai dienai aptarnaujame 18-ka, kasdien pamaitiname iki 4 000 ligoniø, valdome 12-ka kaviniø „Myls in tempo“, organizuojame pobûvius „Myls banquet“, teikiame orlaiviø keleiviø maitinimo paslaugà „Myls aero“, aptarnaujami lëktuvai per metus perveþa daugiau nei 130 000 keleiviø, taip pat teikiame ir teritorijø prieþiûros bei patalpø valymo paslaugà. Bendrovë didþiuojasi kasmetine plëtra, stabiliu apyvartos augimu ir vis didëjanèiu klientø ratu. Daug metø bûdami ir didmeninës prekybos, ir maitinimo paslaugø teikëjai galime pasiûlyti ypatingai patrauklià paslaugø kainà ir kokybæ: þinome kur uþ palankiausià kainà nupirkti maisto produktus, kontroliuojame jø kokybæ transportuojant, saugant ir gaminant, tam ámonëje sukurtas atskiras padalinys, priþiûrintis kokybës reikalavimø laikymàsi visose grandyse – nuo darþo iki stalo. Esame atviri Lietuvos ir kitø ðaliø tiekëjams, kurie atitinka grieþtus mûsø reikalavimus – prekes perkame tik ið patikimø, prekiø kokybæ galinèiø garantuoti tiekëjø. Ðiandien bendradarbiaujame su daugiau nei 200 tiekëjø ið Lietuvos, kitø Europos Sàjungos ðaliø, tai sàlygoja itin platø prekiø pasirinkimà bei geriausià kainos ir kokybës santyká mûsø klientams. Ámonë nuolat investuoja á patalpas, naujausià árangà, maþinanèià sànaudas, tausojanèià aplinkà ir sveikatà – vien praëjusiais metais investicijos virðijo 2 milijonus litø. Bendrovë yra ádiegusi ir vadovaujasi tarptautiniais ISO standartais, turi VðÁ „Ekoagros“ iðduotà

dokumentà, patvirtinantá ekologiðkø produktø naudojimà teikiant vieðojo maitinimo paslaugas. Esame socialiai atsakingi, skatiname sveikos mitybos kultûrà ir jos sklaidà – savo iniciatyva ir lëðomis iðleidome vaikams skirtà ðvieèiamàjà knygelæ, kurioje jaunieji skaitytojai supaþindinami su sveikos mitybos nauda, kurià teikia konkretûs produktai, vaisiai, darþovës. Pasak ámonës generalinës direktorës Audronës Tendzegolskienës, bendrovë ir toliau skleis sveikos mitybos kultûrà mokyklose – ruoðiamais patiekalais rodydama, kad sveikas maistas yra ir sveikas, ir skanus, dþiaugiamës, kad vis daugiau vaikø renkasi kokybiðkà, visavertá ir sveikà maistà. „Ne maþiau dþiaugiamës vis didëjanèiu bendrovës kolektyvu – ðiuo metu mûsø daugiau nei 850, vien per praëjusius metus sukurta 150 naujø darbo vietø. Itin vertiname profesionalius darbuotojus kaip pagrindà, kuriantá vertæ mûsø klientams. Ateidama á naujà ástaigà ámonë naujø darbuotojø neieðko, stengiasi perimti darbuotojus: juos apmokyti dirbti su nauja áranga, perduoti savo patirtá, kad atitiktø mûsø ámonës darbuotojams keliamus reikalavimus. Darbuotojai – tai mûsø ambasadoriai, kuriuos vienija profesionalumas, atsakingas poþiûris á darbà ir teikiamø paslaugø kokybæ, iðskirtinis dëmesys kiekvienam klientui“, – teigia A. Tendzegolskienë. „Praëjusiais metais dþiaugëmës ketvirtadaliu iðaugusia apyvarta, ðiais metais taip pat keliami ambicingi tikslai – toliau sëkmingai plësti klientø ratà, iðlikti vienais geriausiø Lietuvoje, ieðkoti naujø galimybiø rinkoje“, – vardija ámonës vadovë. „Didþiuojamës ir garsëjame giliomis verslo tradicijomis, esame þinomi savo srities profesionalai, nuosekliai didëjantis klientø ratas rodo pasitikëjimà mûsø bendrove, gebëjimà rasti sprendimus sudëtingose situacijose, mokëjimà teikti kokybiðkas paslaugas sutaupant klientui lëðø. Pavadinimo keitimas – laiku þengtas ir apgalvotas þingsnis, rodantis, kad esame didelë, stabili ir patikima ámonë“, – teigia UAB PONTEM generalinë direktorë A. Tendzegolskienë.


6

2013 m. vasario 2 d.

Këdainiø miesto marðrutiniø autobusø eismo tvarkaraðtis AUTOBUSØ STOTIS (autobusas vaþiuoja Respublikos, Liaudies gatvëmis) 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë – kiekvienà dienà: 5.02 (d. d.); 6.00 (d.d.); 7.00; 8.32; 9.36; 10.43; 11.47; 13.12; 14.15; 15.18; 16.19; 18.14; 19.19; 20.27 val. – iki stotelës „Poilsiavietë“. Poilsio dienomis uþsuka á ligoninæ: 6.25; 7.00; 8.32; 9.36; 10.43; 11.47 val. Pastaba: Nr. 4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras 18.44 val. uþsuka á geleþinkelio stotá. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (iki lapkrièio 5 d.) – 8.55; 17.05 val. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (nuo lapkrièio 5 d.) – 8.55 val. – ðeðtadieniais, 17.05 val. (d. d.) – iki Kuro tiekimo bazës 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 6.30; 7.32 (uþsuka á ligoninæ); 10.18; 11.23; 12.30; 14.37; 15.37; 16.37; 17.37 val. Poilsio dienomis: 6.30 (s.); 7.32; 10.18; 11.23; 12.30; 14.37; 15.37; 16.37; 17.37 val. Uþsuka á ligoninæ: 7.32; 14.37; 15.37; 16.37; 17.37 val. 2 Autobusø stotis–AB „Lifosa“ (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 5.02; 5.33; 6.02; 6.31; 7.15; 9.38; 14.07 (p.); 15.07 (pr., a., t. ir k.); 15.42; 16.38; 17.17; 17.57 val. Poilsio dienomis: 5.02; 5.38; 6.15; 16.48; 17.30 val. 3 AB „Lifosa“–Vilainiai–Ligoninë–Justinavos sodai (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis á Ligoninæ – 13.36 val. 4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 6.56 (d. d. ir ð.); 7.33 (d. d. ir s.); 8.55; 9.34; 10.13; 10.51; 11.28; 12.05; 12.42; 13.19; 14.25; 15.02; 15.39; 16.16; 16.53; 18.07; 18.44 (uþsuka á geleþinkelio stotá); 19.24; 19.59; 20.36; 21.13 val. Darbo dienomis: 5.42; 6.19; 7.18; 7.55; 8.34; 9.14; 11.13; 11.50; 12.27; 13.04; 13.41; 15.24; 16.01; 16.38; 17.15; 17.52 val. 4A Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) sekmadieniais – 8.26; 9.11; 9.57 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: iki UAB „Natûrali oda“ – 5.13; 6.25; 7.00; 7.21; 10.13; 12.10; 13.50; 14.56; 15.49; 16.10; 16.44; 17.07; 18.25 val. iki AB „Këdainiø grûdai“ – 9.15; 19.26 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) poilsio dienomis: iki AB „Këdainiø grûdai“ – 7.35; 9.20; 10.52; 11.38; 13.42; 14.28; 16.35; 18.25 (ð.) val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 8.14; 8.53; 10.16; 10.55; 11.34; 12.15; 12.54; 14.17; 14.54; 15.30; 16.09; 16.47 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.25; 6.40; 7.06; 7.21; 7.47; 8.02; 8.28; 8.43; 9.09; 9.22; 9.42; 10.03; 10.26; 10.39; 11.07; 11.20; 11.47; 12.01; 12.28; 12.42; 13.08; 13.24; 13.48; 14.05; 14.29; 15.09; 15.49; 16.30; 17.47; 18.24; 19.02 val. CENTRAS (prie Ûkio banko) 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 5.11 (d. d.); 6.10 (d. d.); 7.12 (uþsuka á ligoninæ); 8.44; 9.47; 10.54; 11.58; 13.23; 14.26; 15.29; 16.30; 18.25; 19.30; 20.38 val. – iki stotelës „Poilsiavietë“ Poilsio dienomis uþsuka á ligoninæ: 6.37; 7.12; 8.44; 9.47; 10.54; 11.58 val. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) (iki lapkrièio 5 d.) – 9.06; 17.16 val. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) (nuo lapkrièio 5 d.) 9.06 – ðeðtadieniais, 17.16 (d.d.) – iki Kuro tiekimo bazës. 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 6.38; 7.40 (uþsuka á ligoninæ); 10.26; 11.31; 12.38; 14.45; 15.45; 16.45; 17.45 val. Poilsio dienomis: (uþsuka á ligoninæ) 6.38 (s.); 7.40; 10.26; 11.31; 12.38; 14.45; 15.45; 16.45; 17.45 val. 2 Autobusø stotis–AB „Lifosa“ (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 5.14; 5.43; 6.12; 6.42; 7.26; 9.50; 14.18 (p.); 15.18 (pr., a., tr. ir k.); 15.52; 16.50; 17.29; 18.09 val. Poilsio dienomis: 5.15; 5.51; 6.28; 17.00; 17.42 val. 3 AB „Lifosa“–Vilainiai–Ligoninë–Justinavos sodai (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: á ligoninæ – 13.45 val. 4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 7.09 (d. d. ir

ð.); 7.46 (d. d. ir s.); 9.08; 9.47; 10.26; 11.04; 11.41; 12.18; 12.55; 13.32; 14.38; 15.15; 15.52; 16.29; 17.06; 18.20; 18.57 (uþsuka á geleþinkelio stotá); 19.37; 20.12; 20.49; 21.26 val. Darbo dienomis: 5.55, 6.32; 7.31; 8.08; 8.47; 9.27; 11.26; 12.03; 12.40; 13.15; 13.54; 15.35; 16.14; 16.51; 17.28; 18.05 val. 4A Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) sekmadieniais: 8.38; 9.23; 10.09 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: iki UAB „Natûrali oda“ – 5.23; 6.34; 7.11; 7.31; 10.24; 12.20; 14.01; 15.07; 15.59; 16.21; 16.54, 17.21; 18.36 val. iki AB „Këdainiø grûdai“ – 9.26; 19.37 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) poilsio dienomis: iki AB „Këdainiø grûdai“ – 7.46; 9.31; 11.03; 11.49; 13.54; 14.38; 16.45; 18.36 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 8.22; 9.01; 10.24; 11.03; 11.42; 12.23; 13.02; 14.25; 15.02; 15.38; 16.17; 16.55 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.37; 6.52; 7.18; 7.33; 7.59; 8.14; 8.40; 8.55; 9.21; 9.34; 9.54; 10.15; 10.38; 10.51; 11.19; 11.32; 11.59; 12.13; 12.40; 12.54; 13.20; 13.36; 14.00; 14.17; 14.41; 15.21; 16.01; 16.42; 17.59; 18.36; 19.14 val. DAÐKONIAI 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) – 10.20; 19.15 val. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) (nuo lapkrièio 5 d.) 10.20 val. – ðeðtadieniais. KURO TIEKIMO BAZË 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 5.31 (d. d.); 6.30 (d. d.); 7.35; 9.07; 10.12; 10.32 (ð.); 11.17; 12.22; 13.46; 14.49; 15.52; 16.53; 17.40 d.d.; 18.48; 19.28; 19.56 val. 21 val. – iðvyksta ið stotelës „Poilsiavietë“ 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) (iki lapkrièio 5 d.) á Daðkoniø kapines – 9.29; 17.39 val. 1 Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) (nuo lapkrièio 5 d.) á Daðkoniø kapines 9.29 val. – ðeðtadieniais. 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 7.02; 8.03; 10.52; 11.57; 13.04; 15.09; 16.09; 17.09; 18.09 val. Poilsio dienomis: 7.02 (s.); 8.03; 10.52; 11.57; 13.04; 15.09; 16.09; 17.09; 18.09 val. JUSTINAVOS KOLEKTYVINIAI SODAI 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: á Kuro tiekimo bazæ – 5.23 (d. d.); 6.22 (d. d.); 7.25; 8.57; 10.02; 11.08; 12.12; 13.36; 14.39; 15.42; 16.43; 17.29 (d. d.); 18.38; 19.43 val. á Daðkoniø kapines – 9.19 val. – ðeðtadieniais 17.29 val. (d. d.) – iki Kuro tiekimo bazës á Autobusø stotá – 5.40 (d. d.); 6.39 (d. d.); 7.45; 9.17; 10.22; 10.42 (ð.); 11.27; 12.32; 13.55; 14.59; 16.02; 17.03; 17.50 (d. d.); 18.58; 19.38; 20.06 val. 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: á Kuro tiekimo bazæ – 6.51; 7.52; 9.35; 10.39; 11.44; 12.51; 14.58; 15.58; 16.58; 17.58 val. á Autobusø stotá – 7.12; 8.12; 9.58; 11.02; 12.07; 13.13; 15.18; 16.18; 17.18; 18.18 val. Poilsio dienomis: á Kuro tiekimo bazæ – 6.51 (s.); 7.52; 9.35; 10.39; 11.44; 12.51; 14.58; 15.58; 16.58; 17.58 val. á Autobusø stotá – 7.12 (s.); 8.12; 9.58; 11.02; 12.07; 13.13; 15.18; 16.18; 17.18; 18.18 val. GELEÞINKELIO STOTIS 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: á Kuro tiekimo bazæ – 5.17 (d. d.); 6.16 (d. d.); 7.21; 8.51; 9.55; 11.02; 12.06; 13.30; 14.33; 15.36; 16.37; 17.23 (d. d.); 18.32; 19.37; 20.45 val. – iki stotelës „Poilsiavietë“ á Daðkoniø kapines 9.13 val. – ðeðtadieniais á Autobusø stotá – 5.46 (d. d.); 6.45 (d. d.); 7.51; 9.23; 10.28; 10.48; 11.33; 12.38; 13.40; 14.01; 15.05; 16.08; 17.09; 17.56 (d. d.); 19.06; 20.15; 20.24; 21.09 val.

4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) – á Autobusø stotá 19.13 val. 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) kiekvienà dienà: á Kuro tiekimo bazæ – 6.45 (d. d. ir s.); 7.46; 10.32; 11.37; 12.44; 14.52; 15.52; 16.52; 17.52 val. á Autobusø stotá – 7.17 (d. d. ir s.); 8.17; 11.09; 12.14; 13.20; 15.23; 16.24; 17.23; 18.23 val. AB „Lifosa“ 2 Autobusø stotis–AB „Lifosa“ (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 5.23; 5.52; 6.21; 7.05; 7.34; 10.05; 14.40 (p.); 15.30 (p., a., t. ir k.); 16.00; 17.02; 17.40; 18.20 val. Poilsio dienomis: 5.23; 5.59; 6.36; 17.15; 17.50 val. PROFESINIO RENGIMO CENTRAS 3 AB„Lifosa“–Vilainiai–Ligoninë–Justinavos sodai (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: á Ligoninæ – 7.10; 7.39; 14.03; 14.39 val. 4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 7.18 (d. d. ir ð.); 7.55 (d. d. ir s.); 9.17; 9.56; 10.35; 11.13; 11.50; 12.27; 13.04; 13.41; 14.47; 15.24; 16.01; 16.38; 17.15; 18.29; 19.08 (uþsuka á geleþinkelio stotá); 19.44; 20.19; 20.58; 21.40 val. Darbo dienomis: 6.04; 6.41; 7.40; 8.19; 8.55; 9.37; 11.35; 12.12; 12.49; 13.26; 14.05; 15.45; 16.23; 17.00; 17.37; 18.14 val. 4A Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) sekmadieniais – 8.48; 9.33; 10.19 val. LIGONINË 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) – 7.19 (d. d.) Ðeðtadieniais ir sekmadieniais: (á Autobusø stotá) – 7.19 (s.); 8.18; 10.04; 11.10; 12.25; 13.21; 15.24; 16.25; 17.24; 18.24 val. 3 AB „Lifosa“–Vilainiai–Ligoninë–Justinavos sodai (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) á Profesinio rengimo centrà – 6,57; 7,17; 13,55; 14.11; 14.46 val. á Autobusø stotá – 7.49 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 8.35; 9.13; 10.37; 11.16; 11.56; 12.37; 13.14; 14.37; 15.13; 15.51; 16.30; 17.09 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.48; 7.03; 7.29; 7.44; 8.10; 8.25; 8.51; 9.05; 9.33; 9.38; 9,46; 10.08; 10.27; 10.50; 11.03; 11.31; 11.44; 12.10; 12.25; 12.50; 13.06; 13.30; 13.48; 14.12; 14.29; 14.52; 15.32; 16.12; 16.53; 18.09; 18.46; 19.30 val. UAB „Natûrali oda“ 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: á Autobusø stotá – 6.01; 6.56; 7.29; 8.00; 10.57; 12.46; 14.34; 15.27; 16.21; 16.39; 17.14; 18.01; 19.02 val. UAB „Medþio plokðtë“ 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: á Autobusø stotá – 6.02; 6.57; 7.30; 8.01; 10.58; 12.47; 14.35; 15.28; 16.22; 16.40; 17.15; 18.02; 19.03 val. AB „Progresas“ 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: á Autobusø stotá – 6.04; 6.59; 7.32; 8.03; 11.00; 12.48; 14.38; 15.32; 16.23; 16.44; 17.16; 18.03; 19.04 val. AB „Këdainiø grûdai“ 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: á Autobusø stotá – 6.06; 7.01; 7.33; 8.06; 9.51; 11.02; 12.50; 14.39; 15.33; 16.25; 16.45; 17.18; 18.04; 19.05; 20.10 val. Poilsio dienomis: á Autobusø stotá – 8.01; 9.48; 11.17; 12.03; 14.07; 14.51; 17.03; 19.05 val.


2013 m. vasario 2 d.

CENTRAS (prie savivaldybës) 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 5.55 (d. d.); 6.54 (d. d.); 7.59; 9.31; 10.36; 10.56 (ð.); 11.41; 12.46; 14.09; 15.13; 16.14; 17.17; 18.04 (d. d.); 19.14; 20.22; 21.16 val. 1 Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) kiekvienà dienà: 7.26 (d. d. ir s.); 8.24; 11.16; 12.22; 13.28; 15.31; 16.31; 17.31; 18.31 val. 2 Autobusø stotis–AB „Lifosa“ (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 5.29; 5.58; 6.27; 7.11; 7.43; 10.13; 14.47 (p.); 15.38 (pr., a., tr. ir k.); 16.09; 17.10; 17.48; 18.28 val. Poilsio dienomis: 5.32; 6.08; 6.45; 17.24; 17.58 val. 3 AB „Lifosa“–Vilainiai–Ligoninë–Justinavos sodai (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis – 7.56; 15.00 val. 4 Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) kiekvienà dienà: 7.27 (d. d. ir ð.); 8.04 (d. d. ir s.); 9.26; 10.05; 10.44; 11.22; 11.59; 12.36; 13.13; 13.50; 14.56; 15.33; 16.10; 16.47; 17.24; 18.38; 19.18; 19.53; 20.30; 21.07; 21.48 val. Darbo dienomis: 6.13; 6.50; 7.48; 8.27; 9.04; 9.46; 11.44; 12.21; 12.57; 13.35; 14.14; 15.54; 16.32; 17.09; 17.46; 18.23 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.20; 7.15; 7.46; 8.20; 10.05; 11.14; 13.05; 14.50; 15.42; 16.39; 16.57; 17.34; 18.18; 19.17; 20.20 val. 6 Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) poilsio dienomis: 8.12; 9.59; 11.28; 12.14; 14.21; 15.06; 17.18; 19.17 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Rasos, A. Kanapinsko g.) darbo dienomis: 8.45; 9.23; 10.47; 11.26; 12.06; 12.47; 13.24; 14.47; 15.23; 16.01; 16.40; 17.19 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.58; 7.13; 7.39; 7.54; 8.20; 8.35; 9.01; 9.15; 9.48; 9.56; 10.18; 10.37; 11.00; 11.13; 11.41; 11.54; 12.20; 12.35; 13.00; 13.16; 13.40; 13.58; 14.22; 14.39; 15.02; 15.42; 16.22; 17.03; 18.18; 18.55; 19.39 val.

MARÐRUTINIØ TAKSI EISMO TVARKARAÐTIS 4 Autobusø stotis–Vilainiai–Ðëtos g. (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.40**; 7.10; 7.50; 8.20*; 9.27*; 10.05; 10.40; 11.15; 11.43; 13.30; 14.12; 14.45; 15.17; 15.55; 16.30; 17.05*; 17.40; 18.10 val. * – marðrutinis taksi uþsuka á Vilainiø gyvenvietæ; ** – uþsuka á Policijos komisariatà. Ðeðtadieniais: 6.40; 7.15; 7.50; 8.25; 8.50; 9.20; 9.55; 10.40; 11.50; 12.30; 13.10; 13.43; 14.15; 14.50 val. 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.20; 6.25; 6.35; 6.45; 6.50; 7.00; 7.15; 7.25; 7.33*; 7.45; 7.55; 8.03; 8.10; 8.25; 8.33; 8.40; 8.50; 9.00; 9.20; 9.35; 9.55; 10.10*; 10.20; 10.30; 10.45; 11.00; 11.05; 11.30; 11.40; 12.00; 12.10; 12.20; 12.35; 12.50; 13.05; 13.20; 13.35; 14.00*; 14.10; 14.20; 14.45; 15.00; 15.15; 15.35; 15.55; 16.15; 16.25; 16.50; 17.15; 17.45; 18.20 val. * – marðrutinis taksi uþsuka á Socialiná centrà P. Lukðio gatvëje. Ðeðtadieniais: 6.45; 7.15; 7.40; 8.10; 8.40; 9.40; 10.15; 10.45; 11.10; 11.35; 12.30; 13.05; 13.40; 14.15; 14.45; 15.10 val. PROFESINIO RENGIMO CENTRAS 4 Autobusø stotis–Vilainiai–Ðëtos g. (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.30; 7.00; 7.35; 8.10; 8.47; 9.50; 10.25; 11.05; 11.30; 11.58; 13.53; 14.35; 15.05; 15.35**; 16.15; 16.50; 17.25; 17.55 val. ** – uþsuka á Policijos komisariatà. Ðeðtadieniais: 6.30; 7.05; 7.35; 8.10; 8.40; 9.10; 9.40; 10.25; 11.40; 12.15; 12.55; 13.30; 14.05; 14.35 val. VILAINIØ GYVENVIETË 4 Autobusø stotis–Vilainiai–Ðëtos (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 8.42; 9.45; 17.21 val. LIGONINË 7 Autobusø stotis–Ligoninë (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.35; 6.40; 6.50; 7.00; 7.10; 7.23; 7.35; 7.40; 7.50*; 8.00; 8.15; 8.20; 8.30; 8.40; 8.49; 8.55; 9.10; 9.22; 9.40; 9.55; 10.15; 10.30*; 10.45; 10.55; 11.05; 11.20; 11.25; 11.50; 12.00; 12.20; 12.30; 12.40; 12.55; 13.10; 13.20; 13.45; 13.55; 14.20*; 14.30; 14.45; 15.00; 15.20; 15.40; 16.00; 16.15; 16.40; 16.43; 17.05; 17.30; 18.05; 18.40 val. * – marðrutinis taksi uþsuka á Socialiná centrà P. Lukðio gatvëje Ðeðtadieniais: 7.00; 7.30; 8.00; 8.30; 8.55; 10.00; 10.35; 11.00; 11.25; 11.50; 12.50; 13.25; 14.00; 14.35; 15.00; 15.30 val. POLICIJA 4 Autobusø stotis–Vilainiai–Ðëtos g. (vaþiuoja Respublikos, Liaudies g.) darbo dienomis: 6.52; 15.38 val.

7

Priemiestiniø autobusø eismo tvarkaraðtis JOSVAINIØ KRYPTIS Langakiai – 13.55 val. (t., p.) Lesèiukai – 13.55 val. (pr., a., k.) Pernarava – 7.15 (ð.); 13.55 val. (ð.) Lesèiukai (moksleiviø atostogø metu) – 13.55 val. (t.) Skaistgiriai – 6.10 (d. d. ir ð.); 14.28 (d. d.); 13.45 val. (ð.) Skaistgiriai (moksleiviø atostogø metu) – 6.10 (t., ð.); 13.45 val. (t., ð.) Krakës per Josvainius – 6.17 (d. d. ir ð.); 14.24 val. (d. d. ir ð.) Krakës per Josvainius (moksleiviø atostogø metu) – 6.17 (t., ð.); 14.24 val. (t., ð.) DOTNUVOS KRYPTIS Ðlapaberþë (darbo dienomis) – 6.50; 13.25; 15.05 val. Ðlapaberþë (ðeðtadieniais) – 7.20; 13.25 val. Ðlapaberþë (moksleiviø atostogø metu) – 6.50 (pr., a., k., p.); 15.05 val. (pr., a., k., p.) Naujieji Laþai (moksleiviø atostogø metu) – 6.28 (t.); 15.05 val. (t.) Alksnënai – 13.25 val. (ð.) Alksnënai (moksleiviø atostogø metu) – 7.20 (ð.); 13.25 val. (ð.) Aþytënai – 6.00 (ð.); 14.10 (d. d.ir ð.); 17.10 val. (d. d.) Aþytënai (moksleiviø atostogø metu) – 14.10 (t.), 17.10 val. (a.) Krakës (moksleiviø atostogø metu) – 14.10 (pr., a., k., p.); 17.10 val. (d. d.) Devynduoniai per Gudþiûnus – 14.14 val. (t.) Krakës (per Dotnuvà, Akademijà) – 6.17 val. (d. d. ir ð.) Krakës (moksleiviø atostogø metu) – 17.10 val. (d. d.) Daumantø kolektyviniai sodai (ið Autobusø stoties vaþiuoja nuo balandþio 21 iki lapkrièio 5 d.) 7.50 (t., ð.); 11.40 (t.,ð.); 17.35 val. (t., ð.) LIPLIÛNØ KRYPTIS Paðuðvys – 7.44 (t., ð.); 15.00 val. (t., ð.) Lipliûnai (moksleiviø atostogø metu nevaþiuoja) – 6.45 (d. d.); 13.25 (d. d.); 15.00 val. (pr., a., k., p.) SURVILIÐKIO KRYPTIS Devynduoniai per Surviliðká – 5.35 (d. d. ir ð.); 14.30 (t., ð.); 17.00 val. (p.) Devynduoniai per Surviliðká (moksleiviø atostogø metu) – 5.35 (pr., t., p.); 14.30 (t., ð.,); 17.00 val. (pr., t., p.) Miegënai – 14.30 (pr., a., k., p.); 17.00 val. (pr., a., t., k.) Miegënai (moksleiviø atostogø metu) – 5.35 (a., k.); 17.00 (a. k.) NOCIÛNØ KRYPTIS Ðëta per Lukðius – 6.40 (d. d. ir ð.); 12.30 val. (d. d. ir ð.)

Ðëta per Lukðius (moksleiviø atostogø metu) 6.40 (t., ð.); 14.30 val. (t., ð.) Jonava – 7.50 (d.d.); 10.35 (ð. ir s.); 10.45 (d. d.); 13.55 (ð. ir s.); 14.00 (d. d.); 17.00 (d. d.); 17.15 val. (ð. ir s.) Savieèiai (moksleiviø atostogø metu nevaþiuoja) – 6.36 (d. d.); 13.50 (d. d.) Nociûnai (moksleiviø atostogø metu nevaþiuoja) – 15.00 (d. d.) ÐËTOS KRYPTIS Ðëta – 6.25 (d. d.); 17.15 val. (pr., a., t., k., p.) Pagiriai (moksleiviø atostogø metu) – 17.15 (d. d.) Vaiðkoniai – 14.00 val. (d. d. ir ð.) TISKÛNØ KRYPTIS Ðventybrastis – 6.10 (d. d. ir ð.); 13.10 (d.d.); 15.10 val. (d.d. ir ð.) Tiskûnai – 13.10 val. (poilsio dienomis) Apytalaukis (nuo balandþio 21 iki lapkrièio 5 d.) – 8.30; 17.26 val. Apytalaukis (moksleiviø atostogø metu) – 13.10 val. (pr., a. k. ir p.) Ðventybrastis (moksleiviø atostogø metu) – 6.10 (t., ð.); 15.10 val. (t., ð.) Tiskûnai (moksleiviø atostogø metu) – 6.48 (pr., a., k.; p.); 13.10 (t., ð. ir s.); 15.10 val. (pr., a., k., p. ir s.) TRUSKAVOS KRYPTIS Anèiðkis – 14.10 val. (d. d.) Anèiðkis (moksleiviø atostogø metu) – 14.10 val. (t.) LABÛNAVOS KRYPTIS Labûnava – 6.10; 7.42; 12.48; 14.50; 16.14 val. Labûnava (nuo lapkrièio 5 iki balandþio 17 d.) – 7.42 (d.d.); 12.48 (d. d.); 14.50; 16.14 (d. d.) Paðiliø sodai (ið Autobusø stoties stotelës nuo balandþio 21 d.) – 7.42; 9.00; 12.50; 17.50 val. Paðiliø sodai (ið Autobusø stoties stotelës nuo lapkrièio 5 iki balandþio 17 d.) – 12.50 (d.d.); 19.58 val. Paðiliø sodai (ið Autobusø stoties pietiniu apvaþiavimu nuo balandþio 21 d.) – 10.43 val. VAINIKØ KRYPTIS Paliepiai – 6.35 (d. d.); 14.25 val. (d. d.) Paliepiai (moksleiviø atostogø metu) – 6.30 (t.); 14.05 val. (t.) Sutrumpinimai: pr. – pirmadienis; k. – ketvirtadienis; s. – sekmadienis; a. – antradienis; p. – penktadienis; d. d. – darbo dienos; t. – treèiadienis; ð. – ðeðtadienis;

Tarpmiestiniø autobusø eismo tvarkaraðtis KAUNO KRYPTIS Alytus per Cinkiðkius, Kaunà – 17.40 val. Alytus per Nociûnus, Kaunà, Birðtonà – 9.30 val. (pr., p., ð., s.) Alytus per Cinkiðkius, Babtus, Birðtonà – 12.40 val. Druskininkai per Cinkiðkius, Kaunà – 5.50 val. (d. d. ir ð.) Kaunas per Cinkiðkius, Babtus – 6.40 (d. d. ir ð.); 7.05 (d. d. ir ð.); 7.10 (d. d. ir ð.); 7.55; 8.30; 8.45; 9.50; 10.10; 10.55 X; 11.10; 13.10; 13.30; 14.00; 14.50; 15.00; 15.40; 16.40; 16.55; 17.15; 17.25 (s.); 17.45; 18.15; 18.55; 19.10; 19.35; 20.20 (p. ð., s.); 20.25 val. Kaunas per Labûnavà – 8.15 val. (d. d.) Kaunas per Vandþiogalà – 9.05; 11.50; 12.25 val. Marijampolë per Labûnavà, Kaunà – 16.50 val. (p., ð., s.) Marijampolë per Cinkiðkius, Kaunà – 13.15 val. Vilkaviðkis per Vandþiogalà – 18 val. Vilkaviðkis per Cinkiðkius, Marijampolæ – 7.40; 16.05 val. RASEINIØ KRYPTIS Panemunë per Kryþkalná, Tauragæ – 7.40 val. (pr., p., ð.; s.) Palanga per Klaipëdà (vasaros metu) – 9 val. UKMERGËS KRYPTIS Vilnius per Ðëtà, Ukmergæ – 6.30; 10.45; 14.40 val. ÐIAULIØ KRYPTIS Joniðkis per Ðeduvà, Ðiaulius – 16.10 val. (d. d. ir s.) Linkuva per Pakruojá – 10.30 val. Maþeikiai per Ðiaulius, Kurðënus – 6.25 (d. d. ir ð.);

8.35; 16.25; 18.55 val. Akmenë per Ðiaulius – 11.05; 15.40 val. Palanga per Ðiaulius, Telðius – 13.35 val. Þagarë per Ðiaulius, Joniðká – 7.45 val. Ðiauliai per Ðeduvà – 7.05 (d. d. ir ð.); 9.45; 12.05 (pr., a., t., k., p., ð.); 12.10 (s.); 13.00; 14.10 (p. ð., s.); 14.45; 16.45; 17.05; 17.45; 16.45; 19.15 (s.); 19.45 val. PANEVËÞIO KRYPTIS Birþai per Panevëþá, Pasvalá – 9.05; 10.45 (d. d. ir ð.); 12.50; 16.05; 18.35 val. Joniðkëlis per Panevëþá – 11.45 val. Panevëþys per Ramygalà – 7.35; 8.20; 10.05 (d. d. ir ð.); 13.30; 14.00; 15.25; 16.35 (pr., p., ð., s.); 16.40; 17.25; 18.05 (pr., p., ð., s.); 19.15; 20.15; 20.40 (X s.); 21 val. Panevëþys per Ðventybrastá, Upytæ – 14.15 val. (d. d.) Panevëþys per Surviliðká, Upytæ – 9.55 (p., ð. ir s.); 14.55 val. Ryga (vaþiuoja tik ið Panevëþio) – 9.05 val. Sutrumpinimai: pr. – pirmadienis; k. – ketvirtadienis; s. – sekmadienis; a. – antradienis; p. – penktadienis; d. d. – darbo dienos; t. – treèiadienis; ð. – ðeðtadienis; X – ekspresas.


8

2013 m. vasario 2 d.

Rajono miðkuose padaugëjo kiðkiø Dainius ÐEPETYS

dþiojami, taèiau, matyt, atëjo metas reguliuoti jø skaièiø, nes suopiai sunaikina didelæ dalá kiðkiø jaunikliø“, – kalbëjo medþioklës þinovë. Dar viena buvusio kiðkiø maþëjimo prieþastimi laikomas daugelyje Lietuvos vietø intensyvëjantis þemës ûkis. Pirmiausia laukuose atsiranda vis daugiau þemës ûkio technikos, kuri dirba garsiai ir gàsdina kiðkius. Jie priversti trauktis á atokesnius laukus, kuriuose gali tykoti nauji pavojai. Vakaruose atlikti tyrimai byloja, kad nemaþai kiðkiø þûva ðienapjûèiø metu, kuomet galinga technika su savimi ið þolës surenka visa, kas gyva.

Rajono gyventojai gyventojai,, daþniau besilankantys miðkuose ar vairuojantys tamsiu paros metu, pastebëjo, kad paskutiniu metu gerokai padaugëjo kiðkiø. Lapiø maþiau – kiðkiø daugiau „Kiðkiø mûsø kraðte tikrai padaugëjo. Gal ne tiek, kiek norëtume, bet akivaizdu, jog jø populiacija didëja“, – sakë rajono Medþiotojø ir þvejø draugijos medþioklës þinovë þuvininkë Birutë Morkûnienë. Pagrindine ðio teigiamo poslinkio prieþastimi ji laiko þenklø lapiø skaièiaus sumaþëjimà. Pasak B. Morkûnienës, kiðkiø populiacijos didëjimui labai pagelbëjo prieð metus ir dar anksèiau mûsø miðkuose siautusi pasiutligë, kuria sirgo dauguma lapiø. „Miðkuose buvo nuolat barstomi jaukai su vakcina prieð pasiutligæ. Jø paragavusios serganèios lapës iðkart nugaiðdavo, o sveikø ne kaþkiek ir teliko“, – si-

Kiðkiai – ne abstinentai

Kiðkis – neatskiriama mûsø kraðtovaizdþio dalis.

tuacijà komentavo medþioklës þinovë þuvininkë. Þinoma, kiðkiø dabar ne tiek, kiek buvo prieð 20 metø, kuriuos su nostalgija prisimena B. Morkû-

nienë. „Prieð du deðimtmeèius organizuojamø medþiokliø metu kiekvienas medþiotojas nuðaudavo bent po vienà kiðká, o kà jau be-

kalbëti apie prieðkará, kai Lietuvoje deðimt kartø maþesnis medþiotojø skaièius sumedþiodavo apie 200 tûkst. kiðkiø. O dabar pagal senas tradicijas organizuojamose kiðkiø medþioklëse vyrai dþiaugiasi net ir vieno dviejø kiðkiø laimikiu“, – sakë medþioklës specialistë.

Turi daugybæ prieðø Vienais didþiausiø kiðkiø prieðais pagrástai yra laikomi gandrai ir suopiai. Kaip þinia, kiðkiai jauniklius vedasi geguþës–birþelio mënesiais, bûtent tuo metu, kai gandrai intensyviausiai maitina savo jauniklius, todël yra susidariusi nuomonë, kad uþ nykstanèius kiðkius yra atsakinga bûtent smarkiai iðaugusi gandrø populiacija. Pasak B. Morkûnienës, mûsø kraðte labai padaugëjo suopiø. „Ðie plëðrûs paukðèiai yra neme-

Kiðkiø gausëjimas dideliø problemø sodininkams kol kas nekelia. O ir sodininkai jø antplûdþio nelabai bijo, nes dauguma sodø yra aptverta. Ðtai Dotnuvos seniûnijoje nemaþà sodà turintis Antanas Þvikas sako, jog kitapus tvoros matosi kiðkiø pëdsakø, bet á vidø jie neálenda. „Tvoroje nëra skyliø, be to, sode laisvai bëgiojanti laika sergi visà teritorijà. Kiðkiø „intervencijos“ nebijau, nes jie, jei ir pagrauþia koká medelá, daro tai tingëdami, o gal medelio gailëdami. Visai kas kita, jei á sodà ásisuktø stirnos, kuriø dabar prisiveisë gal net daugiau nei kiðkiø. Stirnos gali taip suniokoti, nugrauþti jaunas obelaites, jog pavasará jau tenka jas atsodinti“, – mintimis dalijosi A. Þvikas. Uþtardama bei pateisindama kiðkius kalbëjo ir B. Morkûnienë: „Kiðkiai medelius intensyviai ima grauþti vasario mënesiais, kai prasideda jø poravimosi metas. Mat jaunø medeliø þievëje yra alkoholio, o koks poravimasis, linksmybës be jo?“


ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2013 m. vasario 2 d.

Apie Dotnuvos kregþdæ, arba Kiek ornitologijoje kûrybos

Irena ir Meèislovas Þalakevièiai Dotnuvoje, 2012 m. ruduo.

Ieðkodami informacijos apie garsius mokslo dotnuvius, randame ir Meèislovo ÞALAKE VIÈI AUS pavardæ. Ornitologas, moksliniø darbø ÞALAKEVIÈI VIÈIAUS autorius ir redaktorius, disertantø vadovas, konferencijø praneðëjas, ekspedicijø dalyvis, ávairiø komitetø ir darbo grupiø narys, nuo 1999 m. – Lietuvos ornitologø sàjungos prezidentas, akademikas, nuo 2003 m. – Ekologijos instituto direktorius, nuo 2010 m. – Gamtos tyrimø centro direktorius. Su M. Þalakevièiumi kalbasi Rytas TTamašauskas. amašauskas.

/Nukelta á 2 psl./

Þirgø lenktynëse „Sartai 2013“ – sporto ir kultûriniø pramogø sintezë Savaitgalá Dusetose (Zarasø rr.) .) vyksianèios tarptautinës þirgø lenktynës „Sartai 2013“ sutrauks ne tik minias ristûnø gerbëjø, bet ir bûrá prekeiviø bei ieðkanèiø kultûriniø pramogø. Vasario 2 d. tradicinës þirgø lenktynës prasidës vidurdiená, o jau nuo ankstyvo ryto besisukinëjantys spalvingo kermoðiaus prekeiviai vilios gurmaniðkais skanëstais, originaliais dirbiniais, pasirodymus rengs folkloro, ðokiø kolektyvai. Tradiciðkai Sartuose dël svarbiausio apdovanojimo – „Didþiojo þiemos prizo“ – rungsis 10 aukðèiausius reitingus turinèiø þirgø ir jø vaþnyèiotojø. „Pernai pirmà kartà Sartuose surengtos þemai-

/N.Ribokaites nuotr./

tukø varþybos buvo labai smagios ir ádomios, tad jas rengsime ir ðiemet. Ið viso apdovanojimai bus teikiami 9-iose kategorijose, o lenktynëse dalyvaus daugiau nei 70 vaþnyèiotojø“, – sakë vienas ið

ðventës kuratoriø Darius Grinbergas. Ðimtmeèius gyvuojanèioje ðventëje varþysis ne tik þirgø sporto þinovai, bet ir apie ðimtà tautodailininkø, kultûrinio ir kulinari-

nio paveldo puoselëtojø. „Mugës scenoje skambës Lietuvos ðiaurës rytø kraðto muzika, atspindinti ðiø apylinkiø tradicijas, vyks varþytuvës tarp humoro artistø. Tautodailës mugës dalyviai taip pat bus ávertinti specialiomis nominacijomis. Ðventæ vakarop uþbaigs Juozo Erlicko ir jo draugø muzikantø Daumanto Slipkaus, Vytauto Mikeliûno bendras koncertas „Neregëta programa!“, – kultûrines atrakcijas vardijo Zarasø rajono savivaldybës kultûros ir ðvietimo skyriaus vedëjo pavaduotoja Daiva Ðukðtulienë. Ant Sartø eþero pirmà kartà þirgø lenktynës ávyko dar XIX amþiuje, o nuo 1905 m. jos rengiamos kasmet ir tapo svarbiausia Lietuvos þirgø sporto ðvente. Dël sudëtingø oro sàlygø lenktynës jau kurá laikà vyksta 1,6 km ilgio Dusetø hipodrome, greta Sartø eþero. Daugiau informacijos www.sartulenktynes.lt


2

2013 m. vasario 2 d.

popietei

Apie Dotnuvos kregþdæ, arba Kiek ornitologijoje kûrybos /Atkelta ið 1 psl./

Tarp pasaulio ornitologø – Esate tarp þymiøjø ornitologø. Jums paskirta Lietuvos mokslo premija (1996 m.) uþ paukðèiø sezoniniø migracijø tyrimus, sukurtà originalià paukðèiø migracijos valdymo teorijà, kuri pripaþinta pasaulyje. Jeigu mokslo enciklopedijai dar keliais sakiniais reikëtø nusakyti savo pëdsakus ornitologijoje... – Akcentuoèiau sieká iðvesti Lietuvos ornitologijà á tarptautinius vandenis, kad mûsø darbai bûtø matomi, þinomi, cituojami pripaþintø pasaulio mokslininkø. Tai buvo sunku sovietmeèiu, bet tapo ámanoma atgavus Nepriklausomybæ. Nelengva dël didelës konkurencijos – tarptautiniai mokslo þurnalai publikuoja tik paèius geriausius darbus. Galiu pasidþiaugti – mano darbai cituojami tiek tarptautiniuose mokslo straipsniuose, tiek rimtose monografijose ir knygose. Tai yra geriausias atlygis uþ mano vakarus ir savaitgalius, nemigo naktis. – Turbût ne atsitiktinai vienoje savo knygoje cituojate profesoriaus V. A. Bumelio mintá: „Mano pirmasis gyvenimo principas – bûk pirmas“. Kiek toks jausmas svarbus Jûsø gyvenime? Ar bûta mokslininko kûrybinio maiðto? – Tai principas, ádiegtas mano Mamos. Tëvai skiepijo darbðtumà ir padorumà, patys tokie bûdami. Turi visada bûti pirmas. Mokslininkas nestovi prie konvejerio, nekartoja tø paèiø veiksmø, nuolat nekuria to paties produkto. Mokslas – sunki, ádomi, visà tave átraukianti kûryba. Nuolat susiduri su naujais dalykais. Kartais nelieka laiko ðeimai, vaikams, draugams, gyvenimo teikiamiems malonumams. Kai kada ir patys artimiausieji to nesupranta. Gal ir dël to vis maþiau jaunø þmoniø pasiryþta mokslininko keliui. Dël kûrybinio maiðto? Kaþkada, nesupratæs vienos mano darbo dalies, disertacijos vadovas uþsispyræs siûlë atsisakyti vieno skyriaus. Kategoriðkai nesutikau. Pagaliau vadovas nusileido, nurodæs mano asmeninæ atsakomybæ. Vëliau bûtent ið tos dalies gimë kita – habilituoto daktaro – disertacija. Tikëjau tuo, kà veikiau, tyriau. – Nuo 1996 m. esate Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas, nuo 2000 m. – narys korespondentas, nuo 2011 m. – tikrasis narys (akademikas). Kiek ilgametis pripaþinimas ápareigoja? – Per visà Lietuvos mokslø akademijos istorijà esu antrasis ornitologas – akademijos narys. Pirmasis buvo profesorius Tadas Ivanauskas. Tai – svarbus Lietuvos ornitologø ávertinimas. Á Lietuvos

Leidinyje „Mano laikmetis: laiðkai mano vaikams“ gausu asmeniniø pasakojimø apie ðeimà, pateikiami iðsamûs mamos Onos ir tëvo Meèislovo Juozapo portretai, aptariamos seneliø Konstantino Þalakevièiaus ir Viktorijos Þuperkaitës kiltys, tëvo ir mamos Onos Èechavièiûtës genealoginiai medþiai, pasakojama apie gimtuosius namus, Dotnuvëlæ, Dotnuvos miestelá ir jo þmones, vaikystës ir paauglystës darbus, studijas ir mokslininko karjerà, supaþindinama su sesers Irenos Ðmitienës ir brolio Leonardo Þalakevièiaus atsiminimais. Knygoje gausu Dotnuvos istorijos kontekstø: Antrasis pasaulinis karas, miestelio þydø likimas, tëvo slapstymasis nuo sovietinës kariuomenës, pokario kovos, stribai, kolûkmetis, tremtys, karinio komisariato darbuotojai, Baþnyèia.

mokslø akademijà yra atrinkti geriausi ðalies mokslininkai – mokslo elitas tikràja to þodþio prasme. Tai, be abejonës, ápareigoja geriau dirbti, deramai atstovauti savo srièiai. Atliekame ekspertizes, tenka dalyvauti ávairiø komisijø darbe, renginiuose, mokslo dienose, organizuojamose ávairiuose miestuose. Mano vadovaujamas Gamtos tyrimø centras su Mokslø akademija yra pasiraðæs asociacijos ir bendradarbiavimo sutartá, uþ centro darbus kasmet atsiskaitome akademijai – Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriui. – Jûsø sûnus Julius iðsitaræs: „Mano tëtis yra menininkas, nes taip pasinerti á paukðèiø tyrinëjimus ir skirti savo darbui tiek laiko gali tik menui atsidavæs þmogus.“ Taigi kiek mokslininko ir asmeniniame gyvenime slypi kûrybos? – Kûrybos reikia kiekviename darbe, jei darbuotojas yra savo srities profesionalas. Mokslas prasideda ten, kur niekas iki tavæs nëra tyrinëjæs, atradæs, nustatæs, iðkëlæs hipoteziø, sukûræs te-

orijø, paaiðkinæs reiðkinius. Kûryba asmeniniame gyvenime dar svarbesnë – kad ir auklëjant vaikus. Vis maþiau pastarosios kûrybos matau ðiandien visuomenëje.

Þodþio galios – Sudarëte „Pasaulio paukðèiø lietuviðkø pavadinimø sinonimø þodynà“ (2010 m.), su þmona Irena Þalakevièiene parengëte ðeðiakalbá „Paukðèiø pavadinimø þodynà“ (2009 m.). Kuo unikalûs ðie darbai ne tik ornitologijos, bet ir lietuviø kalbos istorijos kontekste? – Ið tikrøjø ðie þodynai yra iðskirtiniai. Ne visos pasaulio ðalys gali visas planetos paukðèiø rûðis pavadinti savo gimtàja kalba. Lietuviai tai jau gali daryti keletà metø. Naujø lietuviðkø pavadinimø sukûrëme per 11 tûkstanèiø. Pavadinimai sunorminti, sukirèiuoti, aprobuoti Valstybinës lietuviø kalbos komisijos. Tai ketveriø metø – vakarais, savaitgaliais ir per atostogas – darbo vaisius. Tai nëra mano tiesioginis darbas, labiau – hobis.

– Kuris Jûsø sukurtas pavadinimas mieliausias, paèiam netikëtas? – Gal labiausiai netikëtas paukðèiø genties irenos ir rûðies irena pavadinimas. Mano þmona – Irena, toks vardas ir mano sesers bei jos dukros. Bet jokio „blato“ nebuvo, ir dirbtinai minëtas pavadinimas neatsirado – toks þodis yra lotynø kalboje. Nelengvai sukurtø pavadinimø buvo ne vienas, ypaè tø paukðèiø rûðiø, kurios iðoriðkai labai panaðios ir kuriø labai daug vienoje gentyje. Reikëjo papluðëti, pasukti galvà. – Turite þodþio dovanà, Jums lemta bûti ir raðto þmogumi. Kiek raiðkios kalbos iðtekliø atsineðta ið gimtinës? – Sunkus klausimas. Dotnuviai ðimtmeèiais buvo lenkinami, rusinami. Mus, dotnuvius, mokyklos direktorius – lituanistas A. Juðkevièius – betarmiais vadino. Augau tarp lenkø, kiemo rusø vaikø, aplinkos lietuviø kalba buvo gana skurdi. Taèiau atsivërë platus, bekraðtis knygø pasaulis, suteikæs visa tai, ko vaikui nedavë artimiausia aplinka. Skaièiau Dotnuvoje daug ir godþiai. O gimtinës aplinka sovietmeèiu ne kà skyrësi nuo kitø panaðiø miesteliø. Kaip raðë apysakoje „Balti praëjusios vasaros debesys“ mano mylimas raðytojas Antanas Ramonas, visi tokie miesteliai Lietuvoje tais gûdþiais laikais buvo vienodi – savo aplinka, þmonëmis, sovietiniais „paproèiais“.

Paukðèiø kerai – Rudená vieðëdamas Dotnuvoje, baþnyèios ðventoriuje uþvertæs galvà lydëjote oro srovëje spurdanèius paukðèius. Á danguje besisukanèià virtinæ buvo nukreiptas fotoobjektyvas. Þavëjausi ir su nuostaba klausydamas pavydëjau, kaip galima skaityti gamtos ritmà. – Tai – didysis mano gyvenimo paðaukimas, ko gero, atëjæs ið protëviø, knygø, mokytojø. Paukðèiais þavëjosi Mama, kai, atitrûkusi nuo darbø, atsisësdavo trumpai poilsio minutei mûsø namø prieangyje. O að paukðèius atradau penktoje klasëje. Ir iki ðiol nesigailiu. Jei reikëtø rinktis kelià ið naujo, nekeisèiau nieko. Nors vidurinëje mokykloje labiausiai sekësi fizika, matematika, chemija. – Gal jauèiate sentimentø kokiam nors paukðèiui? – Labiausiai iki ðiol patinka mûsø ðalyje daþnas paukðtis – ðelmeninë kregþdë. Paukðtis, kasmet perëjæs mûsø sodybos tvartuke. Visi sparnuoèiai savaip graþûs, turintys teisæ gyventi mûsø Þemëje. Þmogus privalo paukðèius iðsaugoti bûsimosioms kartoms. Deja, kasmet daugybë paukðèiø rûðiø iðnyksta negráþtamai dël planetos pokyèiø, kuriems átakos turi þmogus grobuonis.

– Jûsø namuose sukaupta gausi ið ávairiø ðaliø atkeliavusiø indø kolekcija, jø pieðiniuose puikuojasi paukðèiai. Kuris indas Jums brangiausias? Panaðu, kad savo aistra gamtai uþkrëtëte ir þmonà Irenà. – Gal paprasèiausias kavos puodelis su nutapyta liepsnele ant ðono. Kai geriu kavà, „buèiuojamës“ su liepsnele – mano lûpos lieèia to rausvakrûèio paukðèiuko snapelá. Þmona filologë, studijavusi anglø ir prancûzø kalbas, yra jautri bûtybë, romantikë, greitai pajutusi paukðèiø pasaulio groþá.

Ties genties iðtakomis – Þalakevièiø giminë Dotnuvoje prasideda nuo 1884 m., palikuonys ir ðiandien gyvena Dotnuvoje, giminë pasklido Lietuvoje, Argentinoje, Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir JAV. Apie devynias Þalakevièiø giminës kartas sudarëte genealoginá medá, 2000 m. rugsëjo mënesá Dotnuvoje subûrëte Þalakevièiø „kongresà“. Kodël græþiatës á giminës iðtakas? Kiek ið ten Jûsø pasaulio regos? – Kol esi jaunas, apie tai nesusimàstai. Atrodo, gyvensi amþinai, kaip ir tavo tëvai, giminës. Su amþiumi ryðkëja supratimas, kad visi esame ðioje þemëje laikini pakeleiviai. Dar vëliau ateina noras suvokti, kas buvo tie, kurie davë tau gyvybæ, iðsaugojo jà per kartø kartas. Juk siautë karai, marai, kitos ligos, ðienavusios þmones. Bereikia tik pavartyti senàsias baþnytines knygas Valstybës istorijos archyve, kad suprastum, koks trapus yra gyvenimas – þmonës mirdavo daþnai nesulaukæ penkeriø ar deðimties metø. Mirtys buvo kompensuojamos nuolatiniais gimdymais, ðeimos turëjo deðimtis vaikø. Tikroji giminës pavardë – Þalakys – atëjusi ið Þemaièiø. Tokià pavardæ turëjo prosenelis. Mes, semdamiesi naujøjø laikø patirties, tebeþiûrime protëviø akimis, pasàmonëje daþnai elgiamës kaip jie. Paveldimumas perduodamas ið kartos á kartà. Ir to niekaip nepakeisi. Vis iðlenda genetinis giminës paveldas. – Ið Jûsø darbø iðskirèiau knygà „Mano laikmetis: laiðkai mano vaikams“ (Vilnius, 2012), kuri, deja, iðspausdinta tik deðimties egzemplioriø tiraþu. Kodël ryþotës tokiam darbui? – Prisiminimus nutariau paraðyti, kai suvokiau sovietinio þmogaus vidaus „groþybes“, atsiskleidusias po Nepriklausomybës atgavimo, atëjus laisvei, demokratijai ir gyvenimui be ásipareigojimø. Tas metas yra baisiai ádomus, reikalaujantis iðsamiø istorikø, sociologø, psichologø tyrimø. Sukaupæs pakankamos gyvenimo patirties, nusprendþiau jà perduoti savo vaikams. Be to, buvau archyvuose surinkæs nemaþai medþiagos apie Mamos ir Tëèio protëvius. Supratau, kad be manæs niekas giminëje to nepadarys, buvo gaila tà po kruopelytæ surinktà medþiagà iðmesti á makulatûrà – juk daþnai taip ir atsitinka, þmogui iðëjus Anapilin. /Nukelta á 3 psl./


2013 m. vasario 2 d.

popietei

3

/Atkelta ið 2 psl./ Taip gimë prisiminimø, ðeimos genealogijos, nuotraukø albumo, sesers ir brolio prisiminimø knyga, kurios keli egzemplioriai liks ateities kartoms. Tikiuosi, knyga pateks ir á Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekos rankraðtynà. – Knygoje gausu dëmesio vyro pasauliui, tëvo, kurio vardu esate pakrikðtytas, portretas tarsi galëtø sugulti á noveliø siuþetus. Atsiminimuose kelissyk kreipiamas graudus þvilgsnis á sëdintá tëvà su cigarete prie pravertø krosnies dureliø... – Tik po kurio laiko, jam iðëjus Anapilin, mirus Mamai, supratau jø gyvenimà. Suvokiau tà skausmà ir skurdà, kuriam jie buvo pasmerkti sovietmeèio kaime. Ûkininkai (Mama kilusi ið senos Þemaitijos bajorø giminës), praradæ savo turtà, laisvæ, pasmerkti vegetavimui jø vaikai. Net á baþnyèià eiti buvo draudþiama. Darbas – katorginis, gyvenimas – pusbadþiu. Gelbëjo natûrinis ûkis. Sunku apie tai galvoti, prisiminti. Tai buvo iðkreiptø veidrodþiø karalystës prakeikti laikai. Taèiau reikëjo iðgyventi be vilties apie bet kokià proðvaistæ. Tai, kad Lietuva atgavo Nepriklausomybæ, vertinèiau kaip patá Didþiausiàjá Stebuklà.

Dotnuvos abiturientai 1967 m. Antroje eilëje pirmas ið kairës – M. Þalakevièius.

Vaikø gyvenimai

Ona ir Meèislovas Juozapas Þalakevièiai su vaikais (ið kairës) Leonardu, Meèislovu ir Irena. Dotnuva, 1953 m. vasara.

Lydi gimtinës patirtys – 1967 m. pabaigus Dotnuvos vidurinæ mokyklà (beje, pastatytà ant Jûsø tëvø þemës), tolesnius metus jau þymëjo Vilnius. Daþnai gimtinæ mitologizuojame kaip ákvëpimø þemæ. Bet ið jos lyg ir pats stengëtës pasitraukti, pirmiausia – nuo þemdirbio darbø... – Tikrai taip – dariau viskà, kad pabëgèiau ið Dotnuvos – ne ið gimtinës, bet ið sovietinio kaimo beprasmybës, ið vergo darbo, kuris paskubina senatvæ ir mirtá. Nemaèiau savæs tokioje aplinkoje. Ne að vienas bëgau. Todël ir neiðvengëme prarajos tarp miesto ir kaimo. – Kokiø ypatingø Dotnuvos patirèiø iðliko Jûsø kasdienybëje ir ðventëse, atsiminimuose? – Gimtinës þemë mane maitino, augino, auklëjo. Daug davë Tëvai, geri þmonës, pirmiausia mokæ padorumo. Gimtinë tebelikusi vaizduose, prisiminimuose, kvapuose – þydinèiø alyvø, jazmino, darþelio gëliø, paukðèiø giesmiø, tëviðkæ paliekanèiø paukðèiø trikampiø rudenëjanèio dangaus fone. Ið namø likusios gajos tradicinës ðventës, baþnyèios ir kapø lankymas. Taèiau tai ne dabartinë Dotnuva, tai – anoji. Miestelis pasikeitæs: nauji veidai, neliko draugø ir paþástamø. Vieni iðvykæ, kiti atgulë miestelio kapinaitëse. Paskutinë riðusi grandis – Vilainiuose gyvenæs brolis – mirë, neliko pas kà ir lankytis. Tiesa, miestelyje yra keletas giminiø, klasës draugë. – Specialiai atvaþiavote pasidairyti Dotnuvos baþnyèios ir vienuolyno erdvëse. Atrodo, kad vaikystëje ir paauglystëje bendraamþiai nenuviliojo iðlandþioti

Pirmoji nuotrauka, 1952 m. rugpjûèio 15 d.

Dotnuvos rûsiø, pasiþvalgyti nuo bokðtø aukðtumø. Turbût buvote pavyzdingas, grieþtai auklëjamas vaikas, nelikdavo laiko ðëlionëms? – Augant daug kas rûpëjo, taèiau privalëjau padëti tëvams. Neturëjau laiko pramogoms. Reikëjo dirbti, gerai mokytis ir niekam nepasakoti, apie kà galvoji. Dëkoju likimui, kad tëvø neiðveþë á Sibirà, kad man leido mokytis Vilniaus universitete. Dar deðimtojoje klasëje mokytojø buvome paprotinti tapti komjaunuoliais. Kitaip kelias á aukðtàjà mokyklà bûtø uþdarytas. Taigi, likimas buvo man maloningas. – Uþaugote prie Dotnuvëlës vingiø. Sielojotës, kad, 1967 m. uþtvenkus dalá Dotnuvëlës prie Akademijos, krito vandens lygis þemiau uþtvankos, upë neapsivalo, nes nëra potvyniø, þolës okupavo upës vagà ir pakrantes. Ar áþvelgiate iðeièiø? – Visada yra iðeièiø. Taèiau tam reikia naujos kartos, naujo màstymo. Ir upelæ iðvalyti galima, ir uþtvankas galima iðversti. Taèiau kol kas viskas liks ilgam – dar nesame tam subrendæ, dar gaji melioratoriø dvasia. Ilgas kelias laukia per tas mûsø dykumas... – Kiek Jums svarbûs asmenys, susijæ su gimtine?

Po Pirmosios Komunijos su Dotnuvos klebonu Kazimieru Ðablevièiumi. M. Þalakevièius – pirmas ið kairës.

– Yra ir daugiau gamtininkø ið mûsø, Dotnuvos, kraðto – disertacijas apsigynæ Algirdas Stankevièius ir Darius Stonèius, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje dirba Saulius Rumbutis, Kaune mokytojauja Vidas Zaukas. Gal ne visus ir þinau. Su daugeliu ið jø palaikau ryðius, bendraujame. Smagu, kad ne að vienas nuëjau á biologijà – ðiuolaikiná ir ateities mokslà.

– Jûsø sûnus Julius viename interviu iðsitarë: ,,Norëèiau bûti geru sûnumi, paskui – tëèiu, paskui – geru seneliu ir, kà dabar bandau, bûti geru draugu. Geru þmogumi.“ Paprastais þodþiais pasakyta viena tauriausiø iðtarmiø... – Puikus ir sûnus Julius, ir dukra Rasa. Sûnus pasirinko aktorystæ, dukra – ekologijà. Ir visi dël to tikrai nesigailime. Man pasisekë. Vaikai praauga, pralenkia, tampa þinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Gal ne visai prastai auklëjome? – Sûnus Julius – teatro ir televizijos aktorius, savæs ieðkantis ir poezijoje. Ar toks sûnaus pasirinkimas turi átakos Jûsø gyvenimui? – Netiesa, kad tik tëvai vaikus auklëja ir jiems nurodo pavojus, klaidas ar prisideda prie jø ateities kûrimo. Suaugæ vaikai daþnai tampa pavyzdþiu. Jie verþlesni, ðiuolaikiðkesni, protingesni, imlesni naujovëms. Jais bandau sekti, neatsilikti, nors nëra taip lengva senstant. Vaikai patys rinkosi savo gyvenimo kelià. Juk kai norëjau studijuoti biologijà, Mama tam prieðtaravo, nes ðalia – Kaunas, Politechnikos institutas. Norëjo matyti mane inþinieriumi, taèiau turëjau savo nuomonæ. Jau tada supratau, kad negalima vaikams nurodinëti, kà jie turëtø veikti. – Dukros Rasos Þalakevièiûtës-Grivickës nuotraukos puoðia dviejø Jûsø þodynø virðelius. Galbût bendravimas su uþ Atlanto gyvenanèia dukra ne nutolina, bet suartina?

– Pasaulis tapo maþas, kai atsirado greiti lëktuvai, telefonas, dabar – skaipas. Su dukra Rasa bendraujame vos ne kiekvienà savaitæ. Net bendrus straipsnius raðome. Dukra Vaðingtono valstybiniame universitete apsigynë mokslø daktaro disertacijà, dabar dirba Kornelio universitete ekologe. Kartais mus aplanko, pasakoja apie savo darbus, gyvenimà, nesibaigianèias keliones. Tiesa, vis neturime laiko jos lankyti. Taèiau kada nors tai bûtinai ávyks, labai tikiu.

Linki optimizmo ir verþlumo – Kà dar drástumëte atskleisti dotnuviams? – Noriu dotnuviams padëkoti uþ bendrà buvimà, mokytojams – uþ kantrybæ, suteiktas puikias þinias, gerà paruoðimà studijoms, uþ tai, kad iðaugome padorûs. Noriu atsipraðyti uþ mûsø krëstas „zbitkas“ – ne visada buvome geri. Ið Dotnuvos mokytojø – tikrø profesionalø – iðskirèiau matematikæ Þemaitytæ, fizikà K. Þvikà, direktoriø lituanistà A. Juðkevièiø, biologijà ir chemijà dësèiusià Milaknienæ, pirmàjà pradiniø klasiø mokytojà S. Þilinskienæ. – Ko dotnuviams palinkëtumëte? – Daugiau optimizmo, verþlumo, tikëjimo savo jëgomis, sveikatos, netikëti pranaðais ir bûrëjais, graþinti kraðtà ir visada bûti laimingiems. Palinkëèiau neðvaistyti brangaus laiko veltui, stabdyti laikà, stebint besikeièianèios gamtos groþá, suvokiant savo gyvenimo iðskirtinumà ir unikalumà. – Aèiû uþ atsivërimus. Iki susitikimø Dotnuvoje.

Þalakevièiø giminës suvaþiavimo dalyviai su Tëvu Stanislovu prie Dotnuvos baþnyèios, 2000 m. rugsëjo 9 d.


šeštadienio laikraštis