Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. sausio 17 d.

18-ieji leidimo metai

2013 m. sausio 17 d. Ketvirtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 7 (2 520)

Gaisre þuvo sodybos ðeimininkas

Kaina 1,20 Lt

Gripas jau guldo këdainieèius á lovas

Gyvenimà senoje ir atokioje Pliupø kaimo sodyboje sustabdë netikëta nelaimë – gaisras.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusá pirmadiená V ilainiø seniûnijos Pliupø kaime kilusiame gaisre þuvo þmogus. V yriðkio kûnà Vilainiø Vyriðkio iðdegusiame medinio gyvenamojo namo kambaryje rado ugniagesiai gelbëtojai gelbëtojai.. Vyriðkis gyveno vienas Pliupø kaimas, esantis prieðingoje kelio „Via Baltica“ pusëje nei Stasinës kaimas, ðliejasi prie miðko, dalis jo sodybø

miðku ir pridengtos. Viename ið tokiø vienkiemiø ir gyveno 1946 metais gimæs Jonas Kriûnas. Likimas taip lëmë, kad vyriðkis nebegyveno su savo ðeima –

buvusia þmona ir dviem vaikais, likusiais su motina Baltarusijoje, ir glaudësi savo tëvø sodyboje Pliupuose. /Nukelta á 3 psl./

Skaitytojø dëmesiui! Norite þinoti, kas vyksta Këdainiuose ir visuose rajono miesteliuose bei kaimuose?

Jums skirtas didþiausias rajono laikraðtis

Aktuali informacija, 22-ø televizijø programa, skelbimai ir kiti svarbûs praneðimai. Visa tai – laikraðtyje „Rinkos aikðtë“, kurá savo paðto dëþutëse rasite tris kartus per savaitæ, jei tapsite mûsø prenumeratoriumi.

Prenumeratà nuo bet kurios mënesio dienos priima

„Rinkos aikðtës“ platinimo tarnyba (tel. 55 242), „Lietuvos ryto“ platinimo tarnyba (tel. 56 265) ir visi Lietuvos paðto laiðkaneðiai.

Antràjà ðiø metø savaitæ sergamumas gripu mûsø rajone buvo daugiau nei du kartus didesnis nei pirmàjà savaitæ.

Auðra MALINAUSKIENË

Pastaruoju metu Kauno apskrityje gripas kai kuriais atvejais á lovas guldo visà ðeimà, nors kol kas sergamumas Këdainiø rajone yra bûdingas áprastam gripo sezonui sezonui.. Ðiuo metu mûsø kraðte ðiuo ðaltajam sezonui áprastu susirgimu labiau serga suaugusieji suaugusieji,, nei vaikai vaikai.. Gripas pavojingas tuo, kad gali komplikuotis ûmiu sinusitu, ausø uþdegimu, ðirdies raumens paþeidimu ar plauèiø uþdegimu. /Nukelta á 2 psl./


2

2013 m. sausio 17 d.

Kronika ÞIEMA NEÐYKÐTI SNIEGO Savaitës pradþioje gausiai pasnigus, Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis, treèiadienio rytà sniego dangos storis mûsø kraðte siekë 13 centimetrø. Panaðus sniego dangos storis yra visoje Lietuvoje.

APTARË APLINKOSAUGOS REIKALUS Rajono meras Rimantas Diliûnas susitiko su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi dr. Skirmantu Pociumi, jo pavaduotoju Dràsuèiu Ðuopiu ir Këdainiø rajono agentûros vedëju Kaziu Mikalausku. Kalbëtasi apie UAB „Sistem“, Josvainiø seniûnijoje valdanèios kiaulidþiø kompleksà, veiklà, apleistus beðeimininkius pastatus, atliekø tvarkymà ir kt. Tartasi, kà daryti, kad gyventojai aktyviau jungtøsi prie árengtø buitiniø nuotekø ðalinimo tinklø. Po to aplinkos apsaugos pareigûnai lankësi AB „Nordic Sugar Këdainiai“, kur apþiûrëjo naujus valymo árengimus. Këdainiø konservø fabrikas pristatytas kaip ámonë, taikanti paþangiausias gamybos technologijas, kurios produkcijos kokybë atitinka Europos Sàjungos bei NVS ðaliø standartus.

NORI SUÞINOTI NUOMONÆ Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba kvieèia dalyvauti trumpoje anoniminëje apklausoje ir pareikðti savo nuomonæ apie valstybinæ maisto ir veterinarinæ kontrolæ, inspektoriø darbo kokybæ bei elgesá, suteikiamø konsultacijø ir informacijos interneto svetainëje aktualumà. Apklausos anketa yra tarnybos interneto svetainëje www.vmvt.lt.

SKIRTA TRAUMØ PREVENCIJAI Këdainiø Pirminës sveikatos prieþiûros centro Terapijos skyriuje pagal metodinæ literatûrà parengtas stendas „Pagyvenusiø asmenø traumø prevencija“. Atsiþvelgiant á problemos aktualumà jame pateikiamos pagrindinës traumø prevencijos priemonës tiek namuose, tiek lauke. Statistika skelbia, kad daugelyje Europos ðaliø traumos yra antroji prieþastis, dël kurios trumpëja þmoniø gyvenimas.

KVIEÈIA ATVYKTI Sausio 17 d. nuo 12 val. Këdainiø J. Paukðtelio pagrindinëje mokykloje, socialinës pedagogës kabinete, Kauno apskrities VPK Këdainiø rajono PK Vieðosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigûnai vykdys akcijà „Saugokime savo turtà“, kurios metu þymës moksleiviø daiktus.

Gripas jau guldo këdainieèius á lovas /Atkelta ið 1 psl./

Serga suaugusieji Per antràjà ðiø metø savaitæ – nuo sausio 7 iki 13 dienos, jau uþregistruoti aðtuoni susirgimo gripu atvejai. Gripas diagnozuotas septyniems suaugusiesiems ir vienam vaikui, kurie gyvena ir mieste, ir rajone. Susirgæ ûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø infekcijomis (ÛVKTI) á gydymo ástaigas kreipësi 277 Këdainiø rajono gyventojai, ið jø 66 proc. sudaro vaikai. Antràjà ðiø metø savaitæ sergamumas gripu ir ÛVKTI Këdainiø rajone buvo daugiau nei du kartus didesnis nei pirmàjà savaitæ, taèiau bûdingas áprastam gripo sezonui ir siekia 54,26 atvejo 10 000 gyventojø. Gripas sudaro 3 proc. nuo viso sergamumo.

Vaikø skaièius maþëja Kauno visuomenës sveikatos centro (KVSC) duomenimis, antràjà metø savaitæ sergamumas gripu ir ûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø infekcijomis Kauno apskrityje auga ir pasiekë 77,1 atvejo ið 10 tûkst. gyventojø per savaitæ.

Pasak Këdainiø PSPC pavaduotojos organizaciniam metodiniam darbui J. Judickienës, gripas pavojingas tuo, kad gali komplikuotis kitø organø ligomis. /Nuotr. autorës/

Lyginant su ankstesniøjø metø tuo paèiu laikotarpiu, ðiemet sergamumas gripu ir ÛVKTI Kauno apskrityje yra didesnis. Didþiausias sergamumo rodiklis registruotas Prienø rajone – 98,3 atvejo ið 10 tûkst. Maþiausias rodiklis – Kaiðiadoriø rajone, siekia 43,4 atvejo. Vaikø dalis tarp visø serganèiøjø toliau maþëja, per savaitæ sumaþëjo iki 60 proc. ið visø susirgusiøjø. Gripo atvejø skaièius per savaitæ padidëjo daugiau nei du kartus, daugiausia registruota Kauno mieste ir rajone.

Kalta mikoplazma? Kaip sakë Këdainiø PSPC pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui, pediatrijos skyriaus vedëja Jûratë JUDICKIENË, gripas pavojingas tuo, kad gali komplikuotis ûmiu sinusitu, ausø uþdegimu, ðirdies raumens paþeidimu ar plauèiø uþdegimu. Ðias ligas sukelia ávairios bakterijos: ávairiø tipø streptokokai, chlamidijos, stafilokokai, mikoplazmos – bakterijos, dël kuriø iðsivysto kvëpavimo takø infekcija. „Mikoplazmø sukeltos infek-

cijos pastaraisiais metais daþnesnës nei prieð deðimtmetá. Mikoplazma priskiriama atipiniams sukëlëjams. Jos sukeltos ligos (bronchitai, pneumonijos, sinusitai) pasiþymi uþsitæsusiu kosuliu, neaukðta temperatûra (neretai temperatûrinës reakcijos nebûna visai), banguojanèia eiga (aprimus ligos simptomams, bûklë vël pablogëja be prieþasties)“, – aiðkino J. Judickienë.

Skiria gydymà Gydytojos teigimu, mikoplazminës infekcijos diagnozë gali bûti patvirtinama atliekant serologinius tyrimus, kuriø atlikimas uþtrunka. Be to, jie yra mokami. Todël gydytojai neretai skiria gydymà, remdamiesi ligos simptomais ir epidemiologine situacija. „Ðiuo metu mûsø rajone tokiø susirgimø yra, taèiau jø pakilimo, didesnio nei ankstesniais metais, nestebime. Beje, tà patá man patvirtino Kauno klinikø ir Kauno apskrities infekcinës ligoninës medikai – pasitaiko tik pavieniai ðios ligos atvejai. Taikant tinkamà antibakteriná gydymà, pacientai sëkmingai pasveiksta“, – sakë J. Judickienë.

Skirtas lëðas panaudos racionaliau slaugos vietos nekeis, ji bus teikiama toje paèioje mokykloje, tik ástaigos administravimas vyks ið Josvainiø gimnazijos, o Pernaravos skyrius, kuriame galëtø likti aðtuonios ar deðimt klasiø, turës skyriaus vadovà. „Tokiu bûdu racionaliau panaudosime administravimui skirtas lëðas. Be to, toks sprendimas padëtø iðlaikyti mokinius mûsø rajone, o ne iðsiblaðkyti po aplinkinius Raseiniø, Kauno ir kitus rajonus bei iðsaugoti pedagogø darbo vietas“, – pabrëþë N. Naujokienë.

Auðra MALINAUSKIENË

Kaip Këdainiø rajono mokyklos gyvens kitais mokslo metais, rûpinamasi jau dabar dabar.. Ðvietimo ástaigø bendruomenës, mokytojai ir mokiniai turi þinoti þinoti,, kur ir kaip bus teikiamos ðvietimo paslaugos, o ne vadovautis nuogirdomis. TTodël odël bûtent dabar dabar,, prasidëjus naujiems biudþetiniams metams, organizuojami susitikimai su mokyklø, susidurianèiø su problemomis, atstovais.

Logiðkas sprendimas

Lankosi ugdymo ástaigose Prasidëjus naujiesiems metams rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë kartu su Ðvietimo skyriaus vedëju Juliumi Lukoðevièiumi lankosi kraðto mokyklose, kuriø pirmiausia gali laukti tiesioginë pertvarka, nes ðiandien jos susiduria su didþiausiomis problemomis: mokiniø ir lëðø stygiumi. Savivaldybës atstovai bendrauja su ugdymo vadovais, pedagogais, bendruomene ir analizuoja susidariusias konkreèias situacijas.

Analizuoja situacijà Atëjo laikmetis tam tikriems pokyèiams, todël nuo rugsëjo 1osios Pernaravos ir Gudþiûnø P. Rabikausko pagrindinës mokyklos bei Krakiø vaikø darþelis taptø Josvainiø, Akademijos ir Krakiø M. Katkaus gimnazijø skyriais. „Norime pamatyti, su kokiomis problemomis susiduria Per-

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Vicemerë N. Naujokienë: „Norime iðlaikyti mokinius mûsø rajone ir iðsaugoti pedagogø darbo vietas.“

naravos ir Gudþiûnø P. Rabikausko pagrindinës mokyklos, Krakiø vaikø darþelis, kurie yra átraukti á tinklo pertvarkos planà“, – sakë N. Naujokienë.

Neatsiranda vadovas Vicemerë N. Naujokienë ir Ðvietimo skyriaus vedëjas jau lankësi Pernaravoje, o ðià savaitæ vyks á Krakes ir Gudþiûnus. „Pernaravos pagrindinëje mokykloje su pedagogais aptarëme problemas, kurios aktualios daugeliui ðalies kaimo mokyklø. Ðioje ugdymo ástaigoje maþëja mokiniø, be to, norëjome ðià mokyklà, kaip atskirà ugdymo ástaigà, palikti dirbti dar vieneriems metams, taèiau iki ðiol taip ir neatsirado pedagogas, norintis jai vadovauti. Tad susitikime su Per-

Josvainiø gimnazijos direktoriaus R. Zigmantavièiaus nuomone, kadangi mokyklose maþëja vaikø skaièius, todël sprendimas jas jungti yra logiðkas.

naravos pagrindinës mokyklos bendruomene kartu priëjome prie vieningos nuomonës, kad èia turi veikti ugdymo ástaiga, teikianti ðvietimo paslaugas, reikia iðlaikyti mokiniø skaièiø ir darbo vietas mokytojams, tik jau kaip Josvainiø gimnazijos skyrius“, – pasakojo N. Naujokienë.

Panaudos racionaliau Paðnekovës teigimu, ðie numatomi pakeitimai ðvietimo pa-

Dëkojame

Ðiuo metu Pernaravos pagrindinëje mokykloje mokosi apie ðimtà mokiniø, kuriø dauguma atvaþiuoja ið aplinkiniø kaimø. „Mûsø mokykloje maþëja mokiniø skaièius. Be to, nebeturime maþø vaikø papildymo, nes maþëja gimstamumas“, – sakë Pernaravos pagrindinës mokyklos direktorës pareigas laikinai einanti Vitalija Sorokienë. Josvainiø gimnazijos direktoriaus Ramûno Zigmantavièiaus duomenimis, jo vadovaujamoje ástaigoje mokosi apie 350 mokiniø. „Mokyklose maþëja vaikø skaièius, todël sprendimas jungti mokyklas yra logiðkas. Tokiu atveju ðalia gimnazijø veiktø skyrius, kaip atskiras padalinys, kuris turëtø pakankamà savivaldà“, – mano R. Zigmantavièius.

Uþ nuoðirdþius uþuojautos þodþius mirus Anatolijui Ðurmieliovui dëkojame Rasos g. 14-ojo namo gyventojams ir bendradarbiams. Valentinas ir Nijolë Ðurmieliovai


2013 m. sausio 17 d.

Gaisre þuvo sodybos ðeimininkas Po tëvø mirties vyriðkis sodyboje gyveno vienas, buvo neágalus, bet ne tiek, kad negalëtø savarankiðkai tvarkytis, bûtø priklausomas nuo kitø ar keltø kaþkokiø rûpesèiø Vilainiø seniûnijos administracijai.

Iðgirdo pokðint stogo ðiferá Ið ràstø pastatytas namas po pirmadiená kilusio gaisro liko stovëti ne tik be stogo ir langø, bet ir be ðeimininko.

Kûnà rado gulintá lovoje Ar nuo besikûrenanèios krosnies gaisras ir kilo? Tikslaus atsakymo Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos Valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros poskyrio pareigûnai neturi. Galutinai neatmesta ir versija, kad vyriðkis galbût rûkë gulëdamas lovoje ir uþsnûdo su neuþ-

gesinta cigarete. Kaip ten bebûtø, labai smarkiai apdegusá J. Kriûno kûnà ugniagesiai gelbëtojai rado gulintá visiðkai sudegusioje lovoje, kuri stovëjo tame kambaryje, kuriame árengta ir krosnis. Tasai kambarys su visais daiktais visiðkai iðdegë, apdegë kitos patalpos, nudegë namo stogas, bet vienas kambarys liko ugnies nepaliestas, tik aprûko ir nukentëjo nuo kaitros bei ugniagesiø gelbëtojø pilamo vandens.

Palaidotas Këdainiuose

Ugnies nepaliestame kambaryje viskas aprûkæ ir apkritæ degësiais, bet matyti, kad þmogus èia gyveno palyginus tvarkingai. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ugnies ir mirties aplankytoje sodyboje dabar ðeimininkauja vëjas, pro langø kiaurymes vidun neðantis sniegà. Tiesa, namus dar bando saugoti ðuo, lojimu pasitinkantis nekviestus sveèius, bet jis per daug sutrikæs ir iðgàsdintas, kad bûtø atkaklus. Netrukus lojimas jau girdëti ið pamiðkës krûmø, o sodyboje lieka sniege áspaustø ðuns pëdø „þemëlapis“ – pëdsakai daug kartø eina per kiemà, per iðdegintà kambará, pro degësiø krûvele virtusià þuvusio ðeimininko lovà... Kaimynystëje tëvø sodybà tu-

Ginklams uþregistruoti liko nepilni metai Policija primena, kad beveik prieš ddvejus vejus metus ásigalioj us ásigaliojus Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo pakeitimams atsirado tam tikrø reikalavimø, kuriuos privaloma suspëti ágyvendinti iki kitø metø sausio 1-osios. Uþregistravus – gauti leidimà „Asmenys, turintys dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus bei jø kopijas, taip pat nedidelës galios (2,5 J–7,5 J) ðaunamuosius ginklus (ðratinius), kuriuos ásigijo iki ásakymo ásigaliojimo 2011 metø kovo 1àjà, privalo iki 2014 metø sausio 1 dienos juos uþregistruoti policijos ástaigose ir gauti leidimus

Kelyje suþalotas vairuotojas Antradiená eismo ávykio metu nukentëjo Krakiø seniûnijos gyventojas. Jis gydomas Kaune.

/Atkelta ið 1 psl./

J. Kriûnas Pliupuose tikriausiai nesijautë vieniðas, nes sodyboje daþnai lankydavosi sesuo, be to, palyginus netoli jo namø stovi kita sodyba, su kurios savininkais jis bendraudavo. Ðios artimiausios sodybos savininkai, suþinojæ apie kaimynystëje kilusá gaisrà, ir iðkvietë ugniagesius gelbëtojus. Deganèio ir nuo kaitros sproginëjanèio ðiferio pokðëjimas gretimà sodybà pasiekë apie deðimtà valandà ryto. Rytas tàdien buvo padûmavæs ir ðaltas, tad J. Kriûnas jau buvo spëjæs pakûrenti krosná. Bent jau tokia iðvada daroma pagal tai, kad kaimynai paryèiais matë ið kamino rûkstant dûmus.

3

laikyti (neðiotis) ginklus“, – primena Policijos komisariato atstovë Auðra Pupkutë. Ji taip pat perspëja, kad rajono Policijos komisariatas licencijavimo funkcijø nebeatlieka, todël dël ginklø registravimo bei minëto leidimo Këdainiø rajono gyventojai turi kreiptis á Kauno apskrities vyriausiàjá policijos komisariatà (Kaunas, Chemijos g. 4B, 408 kab. IV aukðte). Telefonai pasiteirauti: (8 37) 30 30 03, (8 37) 30 32 41.

Reikia medikø paþymø Asmenys, turintys vienà ar kelis ið èia minëtø ginklø ir pageidaujantys gauti leidimà juos laikyti, nešiotis, Kauno AVPK Licencijavimo skyriui turi pateikti ne tik ginklus ir asmens doku-

mentà bei jo kopijà, bet ir dvi paþymas. Viena paþyma – sveikatos prieþiûros ástaigos patvirtinimas, kad asmuo neáraðytas á ðios ástaigos áskaità dël alkoholizmo ar narkomanijos, o kita – sveikatos prieþiûros ástaigos paþyma, kad asmuo nëra ðios ástaigos prieþiûroje dël psichikos ligos ar sutrikimo. Paþymos iðsiimamos ið gydymo ástaigos, kurioje asmuo yra prisiregistravæs. „Atkreipiame dëmesá, kad ginklai á policijos ástaigà turi bûti gabenami neuþtaisyti, ádëti á dëklà ar kità tam tinkamà daiktà, dëtuvë turi bûti iðimta ið ginklo, ðaudmenys iðimti ið dëtuvës, bûgnelio ir vamzdþio“, ��� primena A. Pupkutë. „Rinkos aikðtës“ inf.

rintis Sigitas Kaèinskas, gyvenantis Panevëþyje, „Rinkos aikðtei“ sakë, kad vieniðas gyvûnas dabar prisiglaus jo sodyboje. O þuvusiojo prieglobsèiu tapo Këdainiø miesto Kauno gatvëje esanèios kapinës, kur buvo palaidotas treèiadiená.

Apie 13 val. 15 min. Josvainiø seniûnijos Juodkaimiø kaimo ribose vilnietis S. S., gimæs 1980 metais, automobiliu „Renault Master“ lenkë ta paèia kryptimi vaþiuojantá autobusà ir susidûrë su prieðprieðiais atvaþiuojanèiu automobiliu „Nissan Primera“. Ávykio metu nukentëjo „Nissan“ vairuotojas – 1961 metais gimæs Krakiø seniûnijos Plinkaigalio kaimo gyventojas A. L. Vyriðkiui daugelyje vietø lûþo koja, dël tokios rimtos traumos suþalotasis iðveþtas gydyti á Kauno klinikas. Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai buvo blaivûs.

Tariamas anûkas iðviliojo pinigø

Anûku melagingai prisistatæs sukèius ið garbaus amþiaus Krakëse irgi buvo gaisras moters papraðë pinigø, ir jo Gaisras Pliupuose – pirmas ðiemet toks tragiðkas gaisras Kë- praðymas buvo patenkintas. dainiø rajono teritorijoje. „Rinkos aikðtë“ jau yra raðiusi, kad pernai ugnis rajone praþudë vienà þmogø per visus metus, o ðiemet ðis skaièius statistikoje atsirado praëjus vos dviem savaitëms nuo metø pradþios. Nestovi vietoje ir bendras gaisrø skaièius, kurá savaitgalá papildë Surviliðkio seniûnijos Kalnaberþës kaime degæs apleistas mûrinis pastatas, o antradiená – ávykis Krakiø miestelio Klaipëdos gatvëje. Ðioje gatvëje esanèios sodybos mediniame gyvenamajame name apdegë virtuvës siena ir lubos, kambariuose apsilydë plastikinës lubø lentelës, aprûko visas namo vidus. Gaisras èia kilo apie devintà valandà ryto.

Prarado daugiau nei kortelæ Vyriðkis, neaiðkiomis aplinkybëmis praradæs banko mokëjimo kortelæ, prarado ir nemaþà pinigø sumà. Vilainiuose gyvenantis A. R., gimæs 1937 metais, antradiená ásitikino, kad nuo jo banko sàskaitos kaþkas yra nuëmæs 4,6 tûkst. litø. Pinigai buvo nuimti pirmadiená, du kartus pasinaudojant kortele, kurià vyriðkis prarado neaiðkiomis aplinkybëmis.

Apvogtas butas Sekmadiená ið buto Mindaugo gatvëje iðneðta daiktø daugiau nei uþ 2,6 tûkst. litø. Iðlauþus spynà pavogtas neðiojamasis kompiuteris, fotoaparatas, piniginë su dokumentais ir kiti daiktai.

Dotnuvos seniûnijos Ðlapaberþës kaime gyvenanèiai moteriai, gimusiai 1927 metais, pirmadienio popiete á laidiná telefonà paskambino jaunuolis ir, prisistatæs á bëdà patekusiu anûku, apgaule iðviliojo 1,4 tûkst. litø. Kaip tokiais atvejais daþniausiai ir daroma, moteris telefonu buvo kalbinama tol, kol á jos namus paimti pinigø atvyko kitas jaunuolis. Nepaþástamam sukèiaus bendrininkui ðlapaberþietë atidavë savo pinigus manydama, kad taip padeda savo anûkui, taèiau ið tiesø jos pinigai nuëjo visai kitu adresu. Pareigûnø teigimu, absoliuti dauguma tokiø skambuèiø ateina ið ákalinimo ástaigø, o iðviliotais pinigais iðlaikomos kalinèiøjø ðeimos, taip pat perkami narkotikai, kuriuos bandoma ávairiausiais bûdais perduoti á kalëjimus.

Motina nukentëjo nuo sûnaus Vëlø antradienio vakarà Këdainiø miesto Keleriðkiø kaime ávyko ðeimyninë drama – nuo sûnaus nukentëjo motina. Apie deðimtà valandà vakaro V. A., gimæs 1978 metais, ávairiausiais necenzûriniais þodþiais plûdo savo motinà, gimusià 1939 metais, metë á jà taburetæ, sugriebæs tàsë uþ drabuþiø, plaukø ir net smaugë. Vyriðkis uþdarytas á areðtinæ. Jam nustatytas 2,23 promilës girtumas. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2013 m. sausio 17 d.

Ðviesos spindulys tunelio gale Giedrûna GIRDENYTË

Ar prisimenate, kaip minimalià algà didino buvusioji liberalkonservatoriø valdþia? Kiek valdþios vyrai ir moterys svarstë. Kiek skaièiavo. Kiek variantø buvo siûloma. IIrr kiek atmesta. Kaip ilgai svarstykliø lëkðtë svyravo. TTarp arp 90 ir 50 litø. Kol galiausiai Andrius Kubilius su Ingrida Ðimonyte nusprendë. Kad 90 litø padidinimo valstybë ant savo peèiø neástengs paneðti paneðti.. IIrr prie minimalios algos pridëjo tik 50 litø. Ið kuriø, atëmus mokesèius, liko gal kokie 36 litai litai.. O gal në tiek neliko. Atëjusi á valdþià kairioji koalicija buvo ryþtingesnë. Ið karto tekðtelëjo 150 litø. Kad minimali alga bûtø 1 000 litø. Pagal vienus duomenis, tiek uþdirbs 80 tûkstanèiø ðalies dirbanèiøjø. Pagal kitus – 100 tûkstanèiø. Pagal treèius – penktadalis. Bet ne tie skaièiai mums svarbu. O tai, kad valstybës vairas pasuktas á kità pusæ. Pagaliau jis pasuktas á þmones. Ne, negalima tvirtinti, kad A.Kubilius su I. Ðimonyte ir visa liberalkonservatoriø koalicija nematë þmoniø. Ir dar kaip matë! Bet matë tik vienu aspektu. Kiek ið jø galima iðgræþti. Pinigø. Valstybës reikalams. Ir ne reikalams. Gerai apmokamø valdininkø algoms. Ir ne algoms. Valstybës ávaizdþiui. Ir ne ávaizdþiui. Visiems tiems reikalams græþë þmones, kvapo pasiklausydami. Ar dar kvëpuoja? Vadinasi, galima dar labiau iðgræþti. Dar labiau suspausti. Kaip obuolius po presu sulèiø spaudykloje. Ir ðtai pagaliau presas sustojo. Smaugvirvë ant ðimto tûkstanèiø kaklø ðiek tiek atsileido. Dar nedaug. Tik vienam gurkðniui oro. Tik tiek, kad ðimtas tûkstanèiø dirbanèiøjø – ir jø ðeimø nariai – pamatytø ðviesà tunelio gale. Ir atgautø viltá. Tik tiek. Bet ir to uþteko, kad sukeltø audrà. Pasipiktinimo ir gàsdinimø audrà.

Ið 400 litø pragyvena, bet veidà parodyti bijo Nespëjo dar tas ðimtas tûkstanèiø ar kiek ten laimingøjø gauti padidinto minimumo. O visomis radijo bangomis ir visais televizijø kanalais jau sklinda SOS signalai. Ámonës bankrutuos. Darbdaviai su ubagø terbomis iðeis á pasaulá. Lietuvos ávaizdis Europos Komisijoje bus suþlugdytas. Vals-

tybës laukia krachas! Ásijungi vienà televizijos kanalà – Laisvosios rinkos instituto vëliavneðë Rûta Vainienë pieðia ðiurpinanèias ðito naujos Vyriausybës þingsnio pasekmes. Jos pasiklausius, dël minimalios algos padidinimo Lietuvoje turi prasidëti nauja krizë. Ir viskas valstybëje pasidarys taip blogai, kaip dar niekada nebuvo. Ásijungi kità kanalà – o ten sotûs ir firminiais rûbais pasipuoðæ ponai, ponios bei panelës dalinasi áspûdþiais. Kaip jie negerai jauèiasi po minimalaus atlyginimo padidinimo. Nors jø tai nelieèia jokiu ðonu. Nes jø algos anaiptol ne minimalios. Jiems, matote, nepatinka dël ðios prieþasties sumaþëjusi socialinë atskirtis. Anksèiau, nors ir gaudami, anot jø, nedidelæ algà, jie jautësi gerai. Jautësi vertinami. Nes ir ta nedidelë alga buvo daug didesnë uþ minimalià. O dabar jø algos vos tûkstanèiu ar tik keliais ðimtais litø virðys minimalià. Vien tik to uþtenka, kad jie pasijustø blogai! Ásijungi treèià kanalà – ir nematai þmogaus veido. Nes herojës veidà televizija specialiai uþtamsino. O ta ásislaptinusi herojë aiðkina TV þiûrovams, kaip ji puikiai pragyvena, gaudama vos 400 litø pajamø per mënesá. Ir pavalgo, ir apsirengia, ir vaistø nusiperka, ir mokesèius susimoka. Supraskit, ko èia reikëjo iðsiðokti su tuo minimalios algos didinimu, jeigu ir pusæ tos algos gaudami þmonës pragyvena. Ir dar per televizijà giriasi visai Lietuvai! Ásijungi ketvirtà kanalà – ir ten tas pats... Vienas tik „Liuks“ kanalas kaip dainavo, taip tebedainuoja. Lyg Lietuvos ir nebûtø uþgriuvusi ta visø baisiausia „nelaimë“ – minimalaus atlyginimo padidinimas.

SOS! Gelbëkite! Minimalià algà pakëlë! Na, kai apie „minimalkës“ padidinimà kaip apie nelaimæ kalba p.p. R. Vainienë, Eligijus ar Kæstutis Masiuliai, Jurgis Razma, Andrius Kubilius ar Ingrida Ðimonytë – viskas suprantama. Ðie ponai atstovauja liberalø ir konservatoriø ðventoms nuostatoms. Kuriø pati ðvenèiausia: kà darom mes – viskas gerai, kà daro kiti – viskas blogai. O visø blogiausia – kai kitiems pavyksta padaryti tai, ko nepavyko jiems. Tada ðie ponai ir ponios pasiryþæ net þemës drebëjimà mûsø klimato juostoje sukelti. Kad tik viskà apverstø aukðtyn kojomis. Ir baltà paverstø juodu, o juodà – baltu. Todël ir sklinda visais þiniasklaidos kanalais signalai SOS. Todël ðiam tikslui mobilizuojami ne tik politikai. Mobilizuojamas visas televizinio ðou personalas. Ir ne personalas. Eiliniai laidø dalyviai. Kas tik sutinka kà nors blogo pasakyti apie minimaliø algø padidinimà – visi tempiami uþ lieþuvio. O niekam ne paslaptis, kad tas lieþuvis daþnai mëgsta pirma proto bëgti. Ir prikalbëti tokiø dalykø, dël kuriø paskui gëda. Ðtai ir susimàstai: kaip visiems tiems politikams ir jiems pritariantiems ponams bei ponioms ne gëda. Toká triukðmà sukelti dël minimalaus atlyginimo padidinimo! Triukðmauja, piktinasi, gàsdina visomis ámanomomis grësmëmis. Nors patys á piniginæ kas mënesá ásideda anaiptol ne minimalø atlyginimà. Ir nesisiûlo ið to sotaus atlyginimo nors ðimto, kito atsisakyti. Valstybës labui. Kad ðiai palengvëtø minimalios algos padidinimo naðta. Kur tau pasisiûlys! Uþuot pasidalinæ, jie piktinasi. Kad patiems vargingiausiems, maþiausiai uþdirbantiems tëvynainiams valstybë suteikë galimybæ truputá – tik truputá! – daugiau uþdirbti. Truputá soèiau pavalgyti. Truputá ðilèiau apsirengti. Maþiau prasiskolinti uþ bûsto ðildymà. Ir nors per ðventes pradþiuginti savo vaikus ðokoladiniu kiðkuèiu. Ar kokiu kitu saldumynu. Kuriais televiziniai ðnekoriai savo atþalas lepina kasdien.

Ar Jûs viskà þinote apie savo sveikatà? Apie blogëjanèià gyventojø sveikatà liudija nemaþëjanèios eilës prie gydytojø kabinetø, þymiai padidëjæs blogai besijauèianèiø jaunø þmoniø skaièius, nuo streso iðsekæ darbingo amþiaus þmoniø veidai veidai.. Ðie rodikliai verèia susimàstyti ir pradëti rûpintis ligø profilaktika. Taèiau norint iðsitirti sveikatà nepakanka pasimatuoti kraujospûdá, pasidaryti ðirdies kardiogramà ar biocheminius kraujo tyrimus. Tam reikia atlikti ir kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà, kuri atskleidþia visus uþslëptus, ûmius

ir lëtinius procesus.Kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà jau septynerius metus atlieka Kauno natûralios medicinos konsultacijø ir diagnostikos centras „Þoliø salonas“. Ðia paslauga naudojasi þmonës ið ávairiø Lietuvos miestø, uþsienyje gyvenantys lietuviai.

menys matomi judesyje. Stebima, kaip funkcionuoja smegenys, skrandis, plauèiai, skydliaukë, inkstai, ðirdis, þarnynas, kokia stuburo ir sànariø bûklë, hormoninës sistemos veikla, ar yra kirminø, virusø, kurie sukelia lëtines ligas, alergijas ir chroniðkà nuovargá. Tikrinama, ar organizme neatsirado nesveikø, iðsigimusiø làsteliø ir t. t.

Kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika: kas tai?

Nauda – neabejotina

Pirmà kartà skaitantiems norëtume pabrëþti, kad ðios diagnostikos metu yra matoma kiekvieno organo ir visø sistemø veikla. Pateikiama informacija, kokiose kûno vietose yra sutrikimø, vystosi ligos, vyksta uþdegiminiai procesai, audiniø pakitimai. Visi duo-

Didelis kompiuterinës funkci-

„Ak, prarasime konkurencingumà!“ – rypauja televizijoje opozicijos solistai. Pritariant gausiam liberalkonservatoriø chorui. Nedaug betrûksta, kad imtø gràþyti rankas. Þinoma, R. Vainienei ir choristams galbût labiau patiktø, kad minimalø atlyginimà gaunantys þmonës dirbtø visai be atlyginimo. Arba tik „uþ pilvà“. Kaip kokioje Zimbabvëje. Gal tada gráþkime prie vergovinës santvarkos? Jokiø darbo valandø, jokiø ilgalaikiø sutarèiø, jokiø atlyginimø! Tada Lietuva tarptautinëse rinkose tikrai bûtø konkurencinga. Tik ar Lietuvai reikia tokio konkurencingumo?

Darbo partija tesi paþadus Deja, þiniasklaidoje sukelta audra dël minimalaus atlyginimo pakëlimo ið tikrøjø neturi nieko bendro su ekonomika. Nieko bendro su konkurencija. Atrodo, kad tai – grynai politinis darinys. Apie tai garsiai nekalbama. Bet tai reikia turëti omeny. Klausantis visø tø graþiø iðvedþiojimø. Kuriais opozicijoje atsidûræ liberalkonservatoriai apraizgo savo anaiptol ne graþius siekius. Kas galëtø paneigti, kad, kritikuodami naujàjà Vyriausybæ uþ ðá þingsná, jie siekia pakirsti þmoniø pasitikëjimà ja. Siekia iðgàsdinti juos visomis ámanomomis ir neámanomomis grësmëmis. Kaip naktiniu siaubo filmu. Nirðdami, kad naujoji Vyriausybë ryþtingai pradëjo ágyvendinti Darbo partijos paþadà, duotà prieð rinkimus – pakelti minimalø atlyginimà. Ið visø jëgø stengiasi sukompromituoti ðá Vyriausybës þingsná. Todël ir kelia audrà vandens stiklinëje. Iðgàsdinta, nepasitikinti valdþia ir savo paèios jëgomis, nematanti perspektyvos visuomenë negali bûti stabili. O nestabilia visuomene lengva manipuliuoti. Ir kas galëtø paneigti, kad bûtent to ir siekiama? Gàsdinti, sëti sumaiðtá ir nepasitikëjimà, atimti viltá ið pasiilgusiø vilties þmoniø. Ðtai tas kelias, kuriuo pradëjo þengti naujajai valdþiai oponuojanti deðinioji opozicija. Bet tai kelias, vedantis á aklavietæ. nës sveikatos diagnostikos privalumas prieð kitas diagnostines programas yra tas, kad organizme vykstantys pakitimai fiksuojami jau ankstyvoje stadijoje, kai dar nieko neskauda. O sudëtingais atvejais, kai þmogø vargina skausmai ir ne viena liga, ðios diagnostikos pagalba galima greièiau nustatyti negalavimo prieþastis ir skirti efektyvesná gydymo bûdà ar negaiðtant laiko nukreipti reikalingo specialisto konsultacijai. Todël ir profilaktiðkai, ir ásisenëjusiø negalavimø atveju funkcinë diagnostika atneð neabejotinos naudos kiekvienam. Tad kvieèiame visus – maþus ir didelius – daugiau suþinoti apie save.

Sausio 23 d. (treèiadiená) kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika bus atliekama Këdainiuose, vieðbutyje-restorane „Grëjaus namas“ (Didþioji g. 36). Registracija telefonu 8 682 40 857 darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji. Iki pasimatymo!

Mums raðo

Kas padarys, jeigu ne mes? Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ pasikeitë poþiûris á atliekas – plastikà, stiklà, popieriø, metalo lauþà ir kt. Taèiau Akademijos miestelio Parko g. 8-ojo namo butø savininkø bendrijos valdybos nariai pastebëjo, kad namo gyventojai visas buitines atliekas neða á bendruosius konteinerius, nors netoliese stovi specialûs konteineriai plastikui plastikui,, stiklui stiklui,, popieriui ir kartonui kartonui.. Daugelio namo gyventojø ðeimø nariai dirba ar sveèiuojasi uþsienyje, Vakarø Europos ðalyse. Ten jie turi progos ásitikinti, kaip tose ðalyse tvarkomos buitinës atliekos. Vokietijoje, Norvegijoje, Italijoje ir kitose valstybëse kiekviena ðeima atliekoms turi 4–6 talpas, á kurias tvarkingai sudeda surûðiuotas atliekas. Lietuvos pilieèiams dar toli iki minëtø ðaliø gyventojø sàmoningumo. Todël mûsø namo bendrijos valdyba nutarë kreiptis á visus namo gyventojus, kviesdama rûðiuoti buitines atliekas ir dëti jas á tam skirtus konteinerius. Valdybos nariai tikisi, kad gyventojai geranoriðkai atsilieps á ðá kreipimàsi. Nepamirðkime, kad terðdamas gamtà, þmogus sukelia pavojø sau ir visai Þemei. Atliekø rûðiavimas turi tapti kasdienybe. Jeigu ðiø ilgai neirstanèiø atliekø nerûðiuosime, jos pateks á sàvartynus, uþims vietà ir ilgus metus terð orà ir gruntinius vandenis. Juk daug paprasèiau ir saugiau viskà rûðiuoti, atiduoti perdirbti ir taip tausoti aplinkà ir gamtos resursus. Atminkime, kad: vienas konteineris popieriaus atliekø iðgelbës nuo nukirtimo vienà medá; polietileninis butelis sàvartyne suyra per 400–500 metø; polietileninis maiðelis sàvartyne suyra per 10–20 metø; o irdamas ir deginamas plastikas iðskiria daug nuodingø junginiø, terðianèiø orà, vandená ir þemæ; konservø dëþutë suyra per 90 metø. Jeigu ji atiduodama perdirbti, pas vartotojà gali sugráþti nauju gaminiu jau po 6 savaièiø; stiklas gamtoje sudûlëja per 900 metø. Kuo anksèiau pradësime rûðiuoti atliekas, tuo greièiau dþiaugsimës ðvaria ir sveikesne aplinka. Deja, mûsø pastangoms gerinti buitiniø atliekø rûðiavimà dar trukdo ir UAB „Skongalis“, kuris Këdainiuose laimëjo konkursà buitinëms atliekoms iðveþti, taèiau perpildyti plastiko ir popieriaus bei kartono konteineriai savaitëmis stovi neiðveþti. Antanas MALIÐAUSKAS, Akademijos miestelio Parko g. 8-ojo namo bendrijos valdybos pirmininkas


2013 m. sausio 17 d.

Prezidentë bendravo su þurnalistais Praëjusià savaitæ sostinës S. Daukanto aikðtës rûmuose ávyko re gioninës þiniasklaidos regioninës leidëjø, redaktoriø susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Susitikime dalyvavo ir Këdainiø rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ direktorë-vyr direktorë-vyr.. redaktorë V. Surgautienë. Bendraudama su þiniasklaidos atstovais, Preziden të apþvelgë dabartinæ Prezidentë mûsø valstybës situacijà tiek ið vidaus, tiek ið iðorës. Padëtis ðalies viduje vertintina su tam tikru santûriu optimizmu. Jam pagrindà duoda ekonomikos augimas, tiesa, gana kuklus. Optimistiðkai nuteikia ir tai, kad ðalyje stabilizavosi nedarbas. Jeigu ðá stabilizavimà seks nedarbo maþëjimas, atsiras dar tvirtesnis pagrindas optimistinëms ekonomikos augimo prognozëms. Ðis augimas bus nuoseklesnis, jeigu jam daugiau átakos galëtø turëti vietos savivalda, patys þmonës. Jeigu padidëtø þmoniø pasitikëjimas valdþia. Siekiant ðiø tikslø svarus indëlis bûtø seniûnø galiø stiprinimas.

PRISIJUNGË PRIE AKCIJOS Sausio 11 dienà Dotnuvos seniûnijos administracija kartu su daugeliu rajono ástaigø prisijungë prie kasmetinës pilietinës akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Patalpose 8 val. buvo uþgesinta ðviesa ir languose uþdegtos atminimo þvakutës. Tà paèià dienà Dotnuvos pagrindinës mokyklos bendruomenë kartu su Akademijos gimnazijos atstovais dalyvavo tradiciniame bëgime Laisvës gynëjø dienai paminëti. Ðákart prie septintà kartà vykusio bëgimo prisijungë ir Gudþiûnø P. Rabikausko pagrindinës mokyklos mokiniai bei mokytojai.

Regioninës þiniasklaidos atstovai susitiko su LR Prezidente.

Prezidentei didelá susirûpinimà kelia Lietuvos þmoniø emigracija, gerokai praretinusi ðalies gyventojø skaièiø. Ypaè – jaunimo emigracija. Kartu su jaunimu ið ðalies iðplaukia jos gyvybingiausios, perspektyviausios jëgos. Taèiau tos jëgos anaiptol ne visada uþsienyje suranda geriausià pritaikymà. Þiniasklaidai tenka ne paskutinis vaidmuo, parodant jaunimui posakio „Ten gera, kur mûsø nëra“ prasmæ ðiandieniniame pasaulyje. Mûsø valstybës vystymuisi, jos

ekonomikai didelæ átakà daro ir iðoriniai euro zonos veiksniai. Ðiuo metu vienas svarbiausiø uþdaviniø, kurá tenka spræsti mûsø ðaliai – ásijungimas á europinæ energetikos strategijà. Energetiniai projektai ir jø ágyvendinimas turi bûti visø politiniø jëgø susitarimo – nacionalinio susitarimo objektas. Be abejo, stiprinant energetinæ ðalies nepriklausomybæ, tenka galvoti ir apie alternatyvius energijos ðaltinius. Taèiau tai neturëtø bûti daroma, negalvojant

apie kainà. Energetika turi bûti konkurencinga. Ðie metai ðaliai ypatingai svarbûs, nes antràjá pusmetá Lietuva pirmininkaus Europos Sàjungai. O kitais – 2014 metais – vyks Europos Sàjungos Parlamento rinkimai. Taigi visas ðis laikotarpis pareikalaus ið visø valstybës institucijø kompetencijos ir ypaè didelio atsakingumo tiek didþiuosiuose, tiek maþuose darbuose ir sprendimuose. „Rinkos aikðtës“ inf.

vadovais aptarta, kaip teks suderinti veiklà turimose patalpose, baigiamame rekonstruoti stadione ir naujoje arenoje. „Sporto ir kitose neformaliojo ugdymo srityse reikëtø orientuotis á jaunesnius vaikus, pradëti ugdymà jau nuo 5–6 metø. Tada ir aukðtesniø rezultatø galima tikëtis, ir ankstyvo pasirinkimo átakos tolesniame vaiko gyvenime“, – su jaunesniais vaikais dirbti ragino N. Naujokienë. Sporto mokykloje taip pat aptarta klubiniø uþsiëmimø perspektyva.

Irma BAJORÛNË

Neformaliojo ðvietimo ástaigose rajo no savivaldybës mero rajono pavaduotoja Nijolë Naujokienë ir Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius aptarë jø plëtros planus ir galimybes teikti naujas paslaugas, plësti jø gavëjø ratà. Muzikos, Sporto, Dailës ir Kalbø mokyklose bendrauta su vadovais, kolektyvø atstovais.

Mokys groti kaimo vaikus Muzikos mokykloje su vadovais ir mokyklos tarybos atstovais diskutuota, kaip galima priartinti paslaugas prie kaimo vaikø. Pasak vicemerës, Akademijos gimnazija yra iðreiðkusi pageidavimà, kad jø mokiniai galëtø vietoje mokytis groti ávairiais instrumentais. „Mokykla ir savivaldybë analizuosime galimybes steigti Akademijoje Muzikos mokyklos skyriø ar kitu bûdu teikti paslaugas ðio kraðto mokiniams“, – patvirtino N. Naujokienë.

Seniûnijø naujienos Dotnuva

Ið neformaliojo ugdymo laukia ðvieþiø idëjø

„Pirmiausia norëjome paþiûrëti, kà naujo ðios ástaigos planuoja pasiûlyti, kokius bendrus projektus jos galëtø kurti, kokias naujas paslaugas pasiûlyti vaikams ir visai bendruomenei, – apie susitikimus kalbëjo N. Naujokienë. – Taip pat rûpëjo iðsiaiðkinti svarbiausias ástaigø ðiandienos problemas.“

5

Rûpi mokiniø saugumas Sporto mokyklos auklëtiniø treniruotës vyksta pagrindiniame pastate, Vilainiø rekreacijos ir sporto pramogø komplekse bei kitose miesto sporto salëse. /Nuotr. autorës/

Muzikos mokykla teikia kokybiðkà iðsilavinimà, jos mokiniai susibûræ á kelis aukðto meninio lygio kolektyvus. Savivaldybës atstovai pasiûlë mokyklos bendruomenei ne tik dalyvauti kituose miestuose rengiamuose koncertuose, bet ir patiems kurti projektus, rengti festivalius ar koncertø ciklus. Këdainiai jau subrendo turëti savo bigbendo, dþiazo ar kitokios muzikos festivalá.

Kvieèia prisidëti prie miesto graþinimo

liais menininkais, iðlaiko pakankamà mokiniø skaièiø“, – apie ðios neformaliojo ðvietimo ástaigos veiklà sakë vicemerë. Mokyklos kolektyvas paragintas atviriau bendrauti su miestu, parengti projektus platesnei bendruomenei, siûlyti idëjas ir dalyvauti Këdainiø miesto ir rajono miesteliø graþinimo, puoðimo procese.

Laukia naujos erdvës

Sporto mokyklos laukia dideli iððûkiai – planuojama, kad ji vyk„Dailës mokykla organizuo- dys veiklà statomoje universalioja kokybiðkà veiklà, labai glaudþiai je arenoje. Susitikime su ðios mokyklos bendradarbiauja su profesiona-

Kalbø mokykla, kà tik ásikûrusi naujose patalpose, planuoja dalyvauti tarptautiniuose projektuose, organizuoti prieðmokyklinio amþiaus vaikø, kartu – ir jø tëvø mokymà. Ðiai ástaigai aktualus mokiniø pavëþëjimo klausimas. Kalbø mokykla, ásikûrusi Vilniaus gatvëje, greta J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos, uþsiëmimus baigia vakare, mokiniams tenka toli eiti pëstiems. Savivaldybei teks pasirûpinti, kad vaikams bûtø sudarytos sàlygos saugiai pasiekti namus. „Kol kas nesiruoðiame priimti jokiø sprendimø. Mûsø tikslas – sujudinti neformaliojo ugdymo mokyklø bendruomenes, kad dalintøsi naujomis idëjomis, áneðtø daugiau gyvybës á mûsø kraðto gyvenimà“, – kalbëjo vicemerë N. Naujokienë.

Pernarava KVIEÈIA Á UÞSIËMIMUS Josvainiø kultûros centro Pernaravos skyrius sausio 21–26 dienomis 15 val. Pernaravos seniûnijos salëje organizuoja edukacines pamokëles „Veido mimikos ir grimas“, skirtas gyvenvietës vaikams ir suaugusiems. Uþsiëmimus ves Krakëse gyvenanti, neseniai Pernaravos skyriuje reþisiere dirbanti Erika Usevièiûtë ir jos draugas Paulas Attmeras. Ðiø menininkø iniciatyva miestelyje ákurta suaugusiøjø ir jaunimo teatro studija, bandanti suburti vietos gyventojus. E. Usevièiûtë ir P. Attmeras savo menines instaliacijas ir programà ketina pristatyti kovo mënesá vyksianèioje Teatro dienoje Këdainiuose. Ðiø iniciatyviø þmoniø dëka vedami ir sporto uþsiëmimai Pernaravos pagrindinëje mokykloje.

Pelëdnagiai NEGALI NAUDOTIS TAKAIS Þiemos metu seniûnijoje gyventojai negali naudotis pësèiøjø ir dviratininkø takais per Paobelio, Pelëdnagiø, Paðiliø ir Labûnavos kaimus, nors visi jie árengti dël pësèiøjø ir dviratininkø saugumo. Problema ta, kad nuo jø nevalomas sniegas. Seniûnas Valentinas Tamulis dël to papraðë pagalbos rajono savivaldybës administracijos direktoriaus, kuris kreipësi á VÁ Kauno regiono keliai. Kol kas ið minëtos ámonës, kuriai ir priklauso minëti takai, jokio atsakymo negauta.

GALI KREIPTIS DËL PARAMOS Nuo sausio mënesio Pelëdnagiø seniûnijoje galima kreiptis dël Europos Sàjungos maisto paramos, jeigu vidutinës mënesio pajamos vienam asmeniui nevirðija 525 litø.

PRIIMA PRAÐYMUS Pelëdnagiø seniûnija priima praðymus dël iðmokø tø ðeimø, kurios augina vaikus iki 7 metø, taip pat nuo 7 metø iki 18 metø, jei ðeimoje auga trys ir daugiau vaikø. Ðeimose bendrai gyvenanèiø asmenø vidutinës mënesio pajamos turëtø nevirðyti 1,5 valstybës remiamø pajamø (525 Lt) dydþio.


6

2013 m. sausio 17 d.

„Nevëþis“ palûþo prieð èempionus Áveikti „Þalgirio“ gynybà Këdainiø krepðininkams pirmadienio vakarà buvo neámanoma misija. Prasiverþti po varþovø krepðiu buvo labai sudëtinga, o tolimais metimais Këdainiø komanda negali pasigirti, tad skirtumas augo kaip ant mieliø. Pirmasis këlinukas pralaimëtas 14 taðkø skirtumu, o ápusëjus antrajam pasiektas 20 taðkø skirtumas.

Negailestinga statistika

R. Jakðtas bando prasiverþti pro K. Lavrinovièiaus gynybà.

/Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Këdainiø „Nevëþio“ ir Kauno „Þalgirio“ ddvikova vikova Lietuvos krepðinio lygos turnyre baigësi aikðtës ðeimininkø këdainieèiø sutriuðkinimu 41 taðko skirtumu: 42:83. Këdainiø krepðininkai neatrado jokio ginklo prieð ðalies èempionus, ðiemet galingai þaidþianèius ir Eurolygos turnyre. Neáveikë gynybos

muosius taðkus á „Nevëþio“ sàNuo pirmøjø sekundþiø aikð- skaità áraðë Rolandas Jakðtas pratëje dominavo aukðtesni ir galin- ëjus beveik keturioms minutëms gesni Kauno krepðininkai. Pir- nuo rungtyniø pradþios.

Þaidëjø meistriðkumo skirtumai atsispindëjo statistikoje: „Nevëþis“ padarë 26 klaidas, „Þalgiris“ – 8; „Nevëþis“ perëmë 3 kamuolius, „Þalgiris“ – 20. Visi aikðtelëje pasirodæ „Nevëþio“ þaidëjai pelnë 31 naudingumo balà, „Þalgirio“ – 109. Dràsiausiai Këdainiø komandos gretose þaidë Darius Ðilinskis, pelnæs 12 taðkø ir Tony Bishopas, su 11 taðkø ir 7 atkovotais kamuoliais.

Ðuolio á aukðtá sektoriuje pirmosios vietos laimëtojais tapo Adrijus Glebauskas, á aukðtá iððokæs 2 metrus. Tadas Zubrus perðoko kartelæ, pakeltà á 1,70 m aukðtá ir iðkovojo antràjà vietà. Ðuolio á tolá sektoriuje nugalëtoju tapo Domantas Jarackas, nuðokæs 6,47 m. Treèiàjà vietà iðkovojo Dominykas Petrosevièius, nuðokæs

6,06 m. 400 m bëgimo rungtyje III vietos prizininku tapo Rimgaudas Duderankas (55,18 sek.) Ið Ðiauliø manieþe vykusiø atvirøjø Ðiauliø rajono lengvosios atletikos varþybø gimæ 1994 metais ir jaunesni Këdainiø sporto mokyklos auklëtiniai parsiveþë devynis medalius. Pirmàsias vietas iðkovojo Tadas Pavolis 600 metrø rungtyje

„Pajutome „Þalgirio“ galybæ, nesugebëjome iðsilaikyti prieð labai kietà, net grubià jø gynybà, – po rungtyniø sakë „Nevëþio“ vyr. treneris Gintaras Leonavièius. – Tikëjomës garbingai suþaisti, bet nepavyko. Mûsø jëgos per menkos prieð tokio lygio komandà.“ Treneris ir þaidëjai dëkojo

(1:26,50 min.) ir Kamilë Turskytë, 3 kg rutulá nustûmusi 11,23 m. Sidabro medaliais apdovanoti trys lengvaatleèiai: Arnas Dilinskis (60 m bëgimas – 7,24 sek.), Edvardas Alaburda (1 000 m bëgimas – 3:03,79 min.), Viktorija Marmaitë (ðuolis á tolá – 5,28 m). Treèiàsias vietas uþëmë Ieva Dargytë (300 m bëgimas – 47,58 sek.), Martynas Rugienius (3 000 m bëgimas – 10:58,12 min.), Audrius Sapronas (rutulio stûmimas – 14,86 m), Tadas Pavolis (300 m bëgimas – 38,39 sek.) Ðiauliuose rungtyniavusiø Këdainiø sportininkø treneriai – Zita Peleckienë, Janina Kalvaitienë, Rasa Morkûnienë.

Lietuvos maþøjø miesteliø krepðinio lygoje ðiemet rungtyniauja trys Këdainiø rajono krepðinio mëgëjø komandos. Januðavos „Aistruolis Dau-

mantø“ ir Keleriðkiø „Laumetris“ varþosi Centro B pogrupyje, o „Aþytënai“ – Þemaièiai B pogrupyje. Aðtuoniuose lygos pogrupiuose rungtyniauja po penkias komandas. „Laumetris“ savo pogrupyje pirmauja, per ketverias rungtynes iðkovojæs tiek pat pergaliø. Januðavos komanda kol kas turi tik vienà pergalæ. Ðiø komandø tarpusavio

Kietà ðalies èempionø gynybà iðbandë ir jauniausias „Nevëþio“ þaidëjas P. Semaðka.

Aukitës paèiûþas! Irma BAJORÛNË

Didþiosios Rinkos aikðtëje vël iðlieta èiuoþykla kvieèia paèiûþø gerbëjus.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Rajono krepðininkai – Maþøjø miesteliø lygoje Irma BAJORÛNË

G.Leonavièius nesiryþta spëlioti, kokià vietà baigiantis sezonui gali uþimti „Nevëþis“. LKL lyderiai aiðkûs: „Þalgiris“, „Prienai“. Autsaideriai taip pat þinomi, lieka intriga turnyro lentelës viduryje. „Norime dalyvauti toje intrigoje ir uþimti kuo aukðtesnæ vietà“, – tvirtina vyr. treneris. Ðeðtadiená, sausio 19 dienà, „Nevëþio“ krepðininkai savo aikðtëje priims Vilniaus „Sakalus“. Këdainiø komanda ðiuo metu LKL turnyro lentelëje uþima devintàjà vietà, „Sakalai“ – vienuolikti.

Maþai rungtyniauja

Lengvaatleèiø pergalës Panevëþyje ir Ðiauliuose Këdainiø sporto mokyklos lengvaatleèiai lengvaatleèiai,, treniruojami Vlado Kiaulakio, iðkovojo ddvi vi pirmàsias, vienà antràjà ir ddvi vi treèiàsias vietas sausio 9–10 dienomis vykusiame Panevëþio atvirajame lengvosios atletikos þiemos èempionate ir jauniø pirmenybëse.

sirgaliams, kurie labai gausiai susirinko á Vilainiø salæ ir aktyviai palaikë savo komandà. „Nevëþiui“ kiða kojà ir rungtyniø stoka. Komandai iðkritus ið tolesnës kovos Baltijos krepðinio lygoje tarp oficialiø rungtyniø bûna net dviejø savaièiø pertraukos. Sausá „Nevëþio“ tvarkaraðtyje – vos dvejos rungtynës. Todël komandos vadovai ieðko galimybiø þaidëjams neprarasti kovinës dvasios – þaistos draugiðkos rungtynës su þemesnës Nacionalinës lygos komanda. Ápusëjus sezonui treneris

rungtynës – penktadiená, sausio 18 dienà, 19.30 val. Policijos komisariato sporto salëje (A. Mickevièiaus g. 22). „Aþytënai“ du kartus ðventë pergalæ, du kartus pralaimëjo ir savo pogrupyje uþima treèiàjà vietà. Ðeðtadiená, sausio 19 dienà, „Aþytënai“ Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos salëje rungtyniaus su „Butënø“ ekipa. Rungtyniø pradþia – 16 val.

Didþiosios Rinkos aikðtëje iðlieta èiuoþykla skirta visiems këdainieèiams. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Gediminas Misius patvirtino, kad èiuoþyklos ledas „auginamas“, kad bûtø tvirtesnis, kokybiðkesnis. Vandená lieja ugniagesiai gelbëtojai, o procesui vadovauja Këdainiø ledo ritulio klubo vadovas Valentinas Gvergþdys. Jis þino, kaip tai teisingai padaryti, taip pat valo gausø sniegà nuo ledo. „Kvieèiame pasidþiaugti mûsø èiuoþykla, kol leidþia oras“, –

këdainieèius ragina G. Misius. Graþi þiema sudaro sàlygas sportuoti ir slidþiø, roguèiø mëgëjams. Miesto parke, Babënø ðile savaitgalá jau buvo nemaþai slidininkø, dar daugiau jø gali pasirodyti ðiomis dienomis graþiai lengvai pasnigus. G. Misius patvirtino, kad vasará, kuris tradiciðkai bus paskelbtas sveikatingumo mënesiu, svarstoma galimybë surengti slidþiø þygá.


2013 m. sausio 17 d.

7

Ligoninëje ðirdá stebës naujais aparatais Irma BAJORÛNË

Këdainiø ligoninëje pradëjo dirbti du nauji kardioechoskopai kardioechoskopai,, skirti ienas aparatas diagnostikai.. V Vienas ðirdies ir kraujagysliø sistemos diagnostikai skirtas ligoninës konsultacijø poliklinikos pacientams, kitas – Kardiologijos sskyriaus kyriaus ligoniams.

Këdainiø ligoninës Kardiologijos skyriuje jau dirba naujas kardioechoskopas. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

S. Skauminas neabejoja, kad sumaþës echoskopijos laukianèiøjø eilës. /Nuotr. autorës/

Dalyvauja programoje Ligoninës vyriausiasis gydytojas Stasys Skauminas paaiðkino, kad kardioechoskopai gauti ágyvendinant Vidurio ir Vakarø Lietuvos kardiologijos programà. „Ðioje programoje dalyvauja apie du treèdaliai Lietuvos rajo-

nø ligoniniø, tarp jø – ir Këdainiø ligoninë, taip pat Kauno klinikos, – aiðkino S. Skauminas. – Pagal ðià programà mûsø ástaiga jau trejus metus gauna reikalingos árangos. Ðákart skirti du nauji kardioechoskopai.“ Vyr. gydytojas patikino, kad esant dviem naujiems ðirdies

echoskopijas atliekantiems aparatams poliklinikos pacientams reikës trumpiau laukti diagnostinës procedûros. Vienas aparatas kainuoja apie 300 tûkstanèiø litø.

Skirtas sunkiausiems ligoniams Dar vienà echoskopà ligoninë ásigijo ið savø lëðø. Tai neðiojamas aparatas, kuriuo bus tiriami Reanimacijos skyriaus ligoniai. Pasak S. Skaumino, ðis echoskopas yra universalus, já galës naudoti chirurgai, kardiologai, kitø specialybiø gydytojai.

Svarbiausias ðio aparato privalumas – kad ligonio nereikia gabenti iki echoskopo, medikai já atsineð prie sunkaus ligonio lovos. Neðiojamas universalus echoskopas kainavo daugiau kaip 80 tûkstanèiø litø.

Nereikës keliauti á poliklinikà Kardiologiniai ligoniai ir anksèiau buvo tiriami echoskopu. Taèiau tai buvo atliekama poliklinikoje bendruoju echoskopu, naudojant specialius kardiologinius daviklius. Kardiologams teko derinti

ligoniø apþiûros laikà su kitø specializacijø gydytojais. Ligoninës Kardiologijos skyriaus vedëja Rita Miliûnienë pasidþiaugë, kad skyriuje gautas naujas echoskopas palengvins medikø darbà, ligoniø nebereikës veþioti á poliklinikoje esantá echoskopijos kabinetà. „Kiekvienà kardiologiná ligoná echoskopu tiriame po kelis kartus, – aiðkino skyriaus vedëja. – Iki ðiol turëdavome apþiûros laikà derinti su kitais gydytojais, veþti savo ligonius koridoriais á poliklinikà. Kai kardioechoskopà turime skyriuje, to nebereikës.“

Gráþimas á aktyvø gyvenimà – tik po endoprotezavimo operacijos Sànario pakeitimo arba endoprotezavimo operacija – chirurginis skausmingø ir judesius ribojanèiø sànariø paþeidimø gydymo metodas. IIrr nors þmonës, nepaisant savo amþiaus ir gyvenimo bûdo, nori visada iðlikti judrûs, smagûs ir linksmi linksmi,, sànario susidëvëjimas daþnai visais atþvilgiais paveikia asmeniná gyvenimà. Darosi sudëtinga vaikðèioti vaikðèioti,, vairuoti vairuoti,, o galiausiai – ir stovëti stovëti.. Ið pradþiø neþymius nepatogumus, kiek vëliau ir sunkius skausmus dël susidëvëjusio sànario iðgyvenantys þmonës vis dëlto turi galimybæ savo gyvenimo kokybæ pagerinti atlikæ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudþeto lëðomis finansuojamà endoprotezavimo operacijà. Daþniausiai tai yra sëkmingos chirurginës procedûros, kiekvienais metais pasaulyje atliekamos milijonams þmoniø. Sànario pakeitimo operacija gali bûti atlikta praktiðkai bet kuriam sànariui, áskaitant klubo, kelio, peties, alkûnës, èiurnos.

Gerëjanti gyvenimo kokybë Apie teigiamus pokyèius po sànario pakeitimo operacijos galëtø papasakoti bene visi tai iðgyvenæ. Viena tokiø – 65 metø pensininkë Angelë. Prieð metus atliktà kelio sànario operacijà moteris atsimena kaip didþiausià stebuklà. „Paskutinieji metai iki operacijos buvo patys sunkiausi. Kankino nuo-

latiniai skausmai, dël kuriø dienomis tiesiog negalëdavau iðeiti ið namø. Teko pamirðti mëgiamus uþsiëmimus, keliones. Su didþiausia viltimi laukiau operacijos. Þinojau, kad blogiau bûti tiesiog negali. Bet kad operacija ið naujo sugràþins galimybæ judëti lyg prieð gerà deðimtmetá – nesitikëjau. Dabar dþiaugiuosi ne tik að, bet ir artimieji – anûkai jau klausia, kada keliausime su rogutëmis èiuoþinëti nuo kalnø“, – prisiminimais dalinasi moteris.

Laukianèiøjø sànariø endoprotezø maþëja Remiantis statistiniais duomenimis, nuo 1999 iki 2011 metø buvo pateikiama kur kas daugiau praðymø endoprotezavimo operacijoms, nei jø atliekama. Tik pastaraisiais metais klubo sànario operacijø atlikta bene tiek pat, kiek sulaukta praðymø. Planuojama, kad artimiausiu metu taip pat operatyviai bus atliekamos ir kelio sànario operacijos. Lietuvoje sànariø endoprotezavimo operacijos atliekamos daugiau nei dvideðimtyje ligoniniø. Jose per visus 2011 metus buvo atliktas rekordinis pirminiø klubo ir kelio sànario operacijø skaièius – ið viso 6 775. Tai tûkstanèiu daugiau nei 2010 metais. Per 2012 metø tris ketvirèius buvo atliktos 2 540 klubo ir 1 567 kelio sànario operacijos. Ar eilëje sànario endoprotezo teks laukti pusmetá, ar keletà mënesiø, priklauso ir nuo paties paciento. Valstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministeri-

jos (VLK) Sveikatos prieþiûros organizavimo skyriaus vyr. specialisto Viliaus Petrëèio teigimu, pacientas turi teisæ pasirinkti ligoninæ, kurioje laukianèiøjø eilës yra trumpiausios, o pasirinkusieji – pakeisti gydymo ástaigà, matydami, kad kitoje ligoninëje operacijos sulauktø greièiau. „Þmonës, kuriems reikalinga operacija, patys turëtø bûti atidûs ir pasirinkti tà gydymo ástaigà, kurioje operacija bus atlikta greièiausiai. Eilës skiriasi ir dël paèiø ligoniniø pajëgumo, ir dël srauto pacientø, kurie pasirenka konkreèià ligoninæ“, – sako V. Petrëtis.

Laukti tenka nuo mënesio iki trejø metø Kiekvienà mënesá VLK specialistai atnaujina informacijà, kiek laiko kurioje ligoninëje tenka laukti sànario pakeitimo operacijø. Laukimo trukmë priklauso nuo atliekamø operacijø skaièiaus ir pacientø pasirinkimo, kokioje ligoninëje ir nuo kada laukti. 2013 metø sausio mënesio duomenimis, klubo sànario endoprotezavimo operacijø trumpiausiai – 5 mënesius – teko laukti Birþø ligoninëje, o kelio operacijos Raseiniø, Marijampolës, Telðiø, Respublikinëje Klaipëdos, Panevëþio ir Klaipëdos universitetinëje ligoninëse atliktos greièiau kaip per mënesá. Nuo ðiø gydymo ástaigø labiausiai atitrûksta Ðiauliø ligoninë, kurioje operacija gali bûti atlikta praëjus net trejiems metams po praðymo pateikimo. Laukimo trukmë ne-

bûtinai tokia pati iðliks ir ateityje – ji gali ir trumpëti, ir ilgëti. Pasak VLK specialistø, daþnai nutinka ir taip, kad á eilæ sugráþta tie pacientai, kurie eilës tvarka gavo sànario endoprotezà, taèiau dël tam tikrø prieþasèiø paskirtu laiku negalëjo operuotis. Pasikeitus teisës aktams nuo 2012 metø rugpjûèio 31 dienos pacientas turi teisæ tik vienà kartà vieneriø metø laikotarpyje sugráþti á eilæ pagal savo pirminio praðymo datà. Toks pacientas patenka á eilës pradþià, nes jo pirminio praðymo data bûna ankstesnë uþ kitø. Taigi, nereikëtø stebëtis, kai eilë laikinai pailgëja. Asmenys, áraðyti á eilæ sànario endoprotezui gauti, bet iki 2012 metø rugsëjo 30 dienos atsisakæ numatytu laiku operuotis, turi teisæ iki 2013 metø rugpjûèio 31 dienos kreiptis á VLK dël áraðymo á eilæ operuotis. Tai labai svarbu, kadangi pacientai, kurie nesuskubs to padaryti iki nurodytos datos, turës ið naujo stoti á eilæ nemokamam endoprotezui gauti.

Kompensacijos mokëjimo tvarka Dar viena iðeitis greièiau atgauti judëjimo laisvæ – ásigyti endoprotezà savo lëðomis. Já ásigijæs pacientas ne vëliau kaip per 90 dienø VLK turi pateikti dokumentus kompensacijai gauti: praðymà dël sànario endoprotezo ásigijimo iðlaidø kompensavimo, praðymà implantuoti savomis lëðomis ásigytà sànario endoprotezà ir PVM sàskaitos faktûros originalà.

Ðiuo metu kompensuojama dalis endoprotezo kainos: klubo sànario – 1 731 Lt, kelio sànario – 3 274 Lt.

Operacijos atliekamos kokybiðkai Abejoti atliekamø operacijø bei endoprotezø kokybe nereikëtø. Pastarieji perkami centralizuotai, dalyvaujant tarptautiniuose vieðuosiuose konkursuose. Gamintojams keliami grieþti reikalavimai: bûtina pateikti moksliniø straipsniø apie siûlomà gaminá, atlikti klinikinius tyrimus ir pan. Pasitaiko atvejø, kai atliekamos ir pakartotinës, kitaip tariant, revizinës operacijos. Jø metu pakeièiami implantuoto protezo, kuris komplikavosi, vienas arba abu komponentai. Lyginant Lietuvoje atliekamø reviziniø operacijø skaièiø su atliekamomis kitose iðsivysèiusiose ðalyse, VLK specialistø teigimu, operacijø bei protezø kokybës lygis Lietuvoje labai aukðtas. Jeigu iðsivysèiusiose ðalyse po pirminiø klubo sànario operacijø atliekama 10– 15 proc. reviziniø operacijø, Lietuvoje tokiø per 2012 metø tris ketvirèius buvo atlikta apie 12 proc. Tuo tarpu kelio reviziniø operacijø buvo atlikta vos 3,5 proc., kai kitose ðalyse atliekama apie 5–7 proc. Tik po sànario pakeitimo operacijos dauguma pacientø gali ilgesniam laikui uþmirðti kankinanèius kasdienius skausmus. O gera savijauta ne vienam leidþia gyventi visavertá gyvenimà ir pajusti gyvenimo dþiaugsmà ið naujo. Kauno teritorinës ligoniø kasos inf.


8

2013 m. sausio 17 d.

Pristatë muzikiná vaizdelá „Pepë“ Geri norai virsta darbais Akademijos gimnazijos pirmokëliai kartu su savo mokytoja sausio mënesá rengia akcijà „Nors menkà trupinëlá man maþam…“. Jos organizatoriai kvieèia visus pradiniø klasiø tëvelius padëti savo vaikui ágyvendinti ðá sumanymà: pagaminti lesyklëlæ, á jà paberti trupinëliø, pakabinti laðinukø ar nuneðti miðko þvëreliams lauktuviø.

Visi gerai þinome garsià ðvedø raðytojà Astridà Lindgren, sukûrusià begalæ ádomiausiø istorijø vaikams ir ne tik jiems. Neseniai minëjome ðios raðytojos 105-àsias gimimo metines. Graþià ðventæ ta proga Dotnuvos miestelio vaikams ir jø tëveliams padovanojo Akademijos kultûros centro Dotnuvos skyriaus vaikø teatro grupë, vadovaujama Danguolës Ðpokienës. Gausiai susirinkusiems á bibliotekà þiûrovams buvo pristatytas muzikinis vaizdelis „Pepë“ pagal A. Lindgren knygà „Pepë Ilgakojinë“. Spektaklis visiems suteikë daug dþiugiø akimirkø. Sunku bûtø ásivaizduoti ðaunesnæ Pepæ nei ta, kurià ákûnijo Þivilë Marèiûtë. O Pepës draugus – Tomá ir Anikà puikiai vaidino Aistë Vosilytë ir Aironas Peèiulis. Visø spektaklio þiûrovø var-

Gausiai susirinkusiems á bibliotekà þiûrovams buvo pristatytas muzikinis vaizdelis „Pepë“ pagal A. Lindgren knygà „Pepë Ilgakojinë“.

du nuoðirdþiausiai dëkojame dra- sëkmës. Beje, muzikiná vaizdelá ,,Pemos kolektyvui ir jo vadovei. Linpë“ greitai pamatys ir Gudþiûnuokime kuo didþiausios kûrybinës se gyvenantys vaikai. Virginija Bagdonienë, Dotnuvos filialo vyr. bibliotekininkë

Sunku bûtø ásivaizduoti ðaunesnæ Pepæ nei ta, kurià ákûnijo Þivilë Marèiûtë. O Pepës draugus – Tomá ir Anikà puikiai vaidino Aistë Vosilytë ir Aironas Peèiulis.

Kaip sëkmingai plëtoti savo karjerà Ðiuolaikiniame sparèiai kintanèiame pasaulyje ðvietimo sistema turi skirti daugiau dëmesio ugdyti jauno þmogaus savarankiðkumui ir kompetencijoms, reikalingoms tam, kad galëtø priimti sëkmingus karjeros (mokymosi ir profesinës veiklos) pasirinkimus ir valdyti asmeninæ karjerà. Karjera suvokiama kaip visà gyvenimà trunkantis asmens mokymosi, saviraiðkos ir darbo kelias, o sëkminga karjera – tai dar ir gebëjimas derinti darbà, laisvalaiká, gyvenimà ðeimoje ir jausti pasitenkinimà savo gyvenimo kelio pasirinkimu. Kiekvienam vaikui turi padëti mokytojai, karjeros veiklø koordinatoriai, tëvai ir psichologai.

Dalyvavo mokymuose Akademijos gimnazijos socialinë pedagogë metodininkë ir karjeros koordinatorë Neringa Kaziukaitytë bei psichologë Ramunë Valmontienë 2012 metø liepos, spalio–lapkrièio mënesiais turëjo galimybæ dalyvauti LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokiniø informavimo ir techninës kûrybos centro vykdomo projekto „Ugdymo karjerai ir stebësenos modeliø sukûrimas ir plëtra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“, skirto bendrojo lavinimo mokyklø, profesinio mokymo ástaigø, savivaldybiø ugdymo karjerai centrø psichologams bei karjeros specialistams, mokymuose. Ðio projekto pagrindinis tikslas – ugdyti mokiniø kompetencijas, kurios leistø sëkmingai plëtoti savo karjerà. Ágyvendinant ðá tikslà konkreti pagalba bus teikiama mokiniams tam tikruose karjeros plëtojimo etapuose: savæs paþinimo, karjeros galimybiø paþinimo, karjeros planavimo, karjeros ágyvendinimo.

Pradëjo taikyti naujoves Mokymø metu gimnazijos atstovës pagilino karjeros paslaugoms gimnazijoje teikti reikalingas kompetencijas, buvo suteikta metodinës medþiagos: mokytojo ir mokinio knygos, asmenybës bruoþø ir profesinio kryptingumo metodikos, ugdymo karjerai programa – tai jau pradëta diegti gimnazijoje, ugdant mokiniø karjeros kompetencijas, naudoti psichologiniame konsultavime, pamokø metu ir pan. Mokiniai skatinami paþinti savo asmenybës savybes, interesus, gabumus, ágûdþius ir jø sàsajas su karjera. Pagal poreiká teikiamos individualios ir grupinës konsultacijos, organizuojamas profesinis veiklinimas (pasitelkiant informacines sistemas ir kitas

priemones – paþintinius vizitus, renginius, ekskursijas, susitikimus su ðvietimo ástaigø atstovais, darbdaviais ir kitais asmenimis). Visokeriopà pagalbà, konsultacijas teikia paskirti mobilûs konsultantai: Këdainiø ðvietimo pagalbos tarnybos direktorius Henrikas Vaicekauskas ir metodininkë Neringa Vaicekauskienë, ugdymo karjerai sritá kuruojantis Ðvietimo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Danilevièius.

Kvieèia pasinaudoti paslaugomis Todël visi gimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenës nariai karjeros klausimais (abejojanèius dël studijø ir profesijos pasirinkimo ar keitimo, norinèius geriau paþinti save ir savo gebëjimus bei polinkius, aptarti turimas ir reikalingas ágyti karjerai kompetencijas, susikurti individualø karjeros planà, pasinaudoti sukauptais spausdintinais ðaltiniais, kompiuterinëmis laikmenomis ir kt.) maloniai kvieèiami apsilankyti gimnazijoje ir pasinaudoti teikiamomis ugdymo karjerai paslaugomis. Neringa KAZIUKAITYTË, Akademijos gimnazijos socialinë pedagogë metodininkë, karjeros koordinatorë Ramunë VALMONTIENË, psichologë

Mokinukai kartu su savo mokytojomis vyko prie Akademijos tvenkinio ir Dotnuvëlës upelio.

Akcijoje jau dalyvauja visi gimnazijos pradinukai. Savo mokyklà jie papuoðë nupieðtomis lesyklëlëmis, paukðteliais, stilizuota eglute, ant kurios prikabinëjo darþoviø trafaretø, padarë stendà apie paukðtelius ir þvërelius, pastato langus papuoðë pirmokëliø pieðtomis zylutëmis. Mokinukai kartu Akcijoje jau dalyvauja visi gimnazijos pradinukai. su savo mokytojomis ja bei vieno ið mokiniø mama turëjo galimybæ papasakoti apie vykdomà ir planuojamà veiklà. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolë Ðturmienë pasidþiaugë graþia akcijos pradþia ir palinkëjo sëkmës jà ágyvendinant. Uþ padràsinimus filmavimo metu esame dëkingi mamytëms Monikai Dmukauskienei, Daliai Èesienei, Rimai Ardavièienei. Kvieèiame visus rajono ir miesto pradinukus Pagamintas lesyklëles vaikai su mokytoja kartu su savo mokytojoketina nuneðti á Dotnuvos girininkijà. mis prisijungti prie ðios akcijos. Visi kartu padëkime vyko prie Akademijos tvenkinio ir maþiesiems draugams iðkæsti balDotnuvëlës upelio. Ten dþiaugësi tàjá badà. Nufotografuokite lesykanteles pavaiðinæ pyrago riekelëmis. las, ásimintinus ávykius, nuveiktus Kai kuriø pirmokø tëveliai jau pa- darbus, sukurkite eilëraðtá ar pasadarë keletà lesyklëliø, o vyresniuokà ir siøskite elektroniniu paðtu adsius draugus kvieèiame pasimokyti resu vita44@gmail.com. pagaminti paèiø paprasèiausiø leSurinkta medþiaga bus prisyklø ið plastikiniø buteliø. statoma organizuojamoje rajoniAkcijos dalyviai pieð, karpys, lankstys paukðtelius ir þvërelius, nëje mokytojø konferencijoje kurs eilëraðèius ir pasakojimus, „Mokyklos ir tëvø bendradarbiasusipaþins su þiemojanèiais paukð- vimas vardan vaiko“, kurià balanèiais, kaip þiemai pasirengæ mið- dþio mënesá Akademijos gimnako þvërys, fotografuos lesyklas bei zijoje organizuos mokytojos Vilnuveiktus darbus. Sausio 25 die- ma Dabaðinskienë ir Vitalija nà planuojama iðvykai á Dotnuvos Strautnikienë. girininkijà – nuneðime dovanas Tikimës sëkmingo bendramiðko gyventojams. darbiavimo. Maþuosius akcijos dalyvius Vitalija STRAUTNIKIENË, filmavo Këdainiø kraðto televiziAkademijos gimnazijos pirmos klasës mokytoja metodininkë ja. Maþieji pirmokëliai ir mokyto-


2013 m. sausio 17 d.

15

RENGINIAI KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Sausio 17 d. 17 val. – Vytauto Ðapranausko „Juodojo humoro turas“ per Lietuvà. Nuo 14 metø! Bilieto kaina – 30 ir 40 Lt (galima ásigyti Këdainiø kultûros centro kasoje, tel. 52 978). Sausio 21 d. 18 val. – spektaklis „Striptizo ereliai“ („Domino“ teatras). Bilieto kaina – 30, 40, 50 Lt (galima ásigyti Kultûros centro kasoje, tel. 52 978). Sausio 27 d. 14–16 val. – meditacija pagal Sahadþà jogà. JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45) Tarptautinë kalëdinë paroda „Angelai“. Parodai atrinkti 87 ávairiø technikø ir skirtingø stiliø kûriniai, dalyvauja 52 menininkai ið 12 ðaliø: Anglijos, Estijos, Italijos, Japonijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancûzijos, Rumunijos, Suomijos, Ðveicarijos (veiks iki vasario 2 d.). ÐËTOS KULTÛROS CENTRO MAÞOJI SALË Sausio 24 d. 16 val. – liaudiðkos muzikos koncertas ÐËTOS KULTÛROS CENTRO PAGIRIØ SKYRIUS Sausio 25 d. 11 val. – pusiauþiemio þaidynës.

Vël raðysime diktantà Vël vyks tradicinis Nacionalinio diktanto konkursas, kuris organizuojamas ddviem viem etapais. Pirmasis, vasario 23 dienà, vyks visose ðalies savivaldybëse ir Lietuvos ambasadose uþsienyje. Diktantas bus transliuojamas per LRT radijà, o jo finalas po mënesio bus rengiamas Vilniuje. Finalinio etapo dalyvius atrinks komisija. Pirmà kartà projekto istorijoje diktantà bus galima raðyti namuose ir tekstà organizatoriams iðsiøsti paðtu. Tiesa, raðiusieji savarankiðkai negalës konkuruoti dël raðtingiausiojo titulo. Projek-

Kryþiaþodþio, spausdinto sausio 10 d. laikraðtyje, konkurso laimëtojas – Stanislava Ðiaudinienë.

Laisvës gynëjø diena paminëta prasmingai ir þaismingai

to organizatoriai paðtu atsiøstus diktantus ásipareigoja patikrinti, iðtaisyti ir iðsiøsti autoriams. Savivaldybëse diktantas bus raðomas ant savaiminio kopijavimo popieriaus – dalyviams liks jø raðto kopija. Taip jie galës pasitikrinti, ar nepadarë klaidø, kai bus paskelbtas diktanto tekstas. Já bus galima rasti vasario 25 dienà svetainëse www.atgimimas.lt, DELFI ir www.vlkk.lt. Konkurse negalës dalyvauti lituanistai, o mokiniai varþysis atskiroje konkurso grupëje. „Rinkos aikðtës“ inf.

Minës deðimtàjá jubiliejø Sausio 25–26 d. Këdainiø Ðviesioji gimnazija rengia 10 metø jubiliejaus ðventæ. Ðventës programa: Sausio 25 d. 16 val. – ðventinis koncertas gimnazijos kiemelyje. Sausio 26 d. – susitikimas su buvusiais bendramoksliais, mokytojais: 14 val. – gimnazijos teatro studijos „Miraklis“ spektaklis „Rugiuose prie bedugnës“ 15.30–17 val. – I–X laidø susitikimai klasëse su klasës auklëtojais.

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami tel. 60 763.

Komanda ásiamþino prie Laisvës gynëjams skirto aukuro.

Kalendorius

/Nuotr. J. Vaitiekûnienës/

SAULË Teka 8.33 val., leidþiasi 16.25 val., dienos ilgumas 7.52 val.

Auðra MALINAUSKIENË

„Gamta nepaðykðtëjo puraus sniego. Ta proga buvo sukasta Sausio 1111 dienà Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø simbolinë sniego pilis, papuoðta pradinio ugdymo skyriaus languose 8 valandà deðimèiai minuèiø buvo ledo balionais. uþdegtos atminimo þvakutës, kurios simbolizavo apgintos laisvës Jos virðûnëje uþdegtas ðviesà, priminë dramatiðkus ávykius. liepsnos fakelas buvo skirtas Anot pradiniø klasiø moky- kart Meironiðkiuose sausio 13-oji Laisvës gynëjø atminimui“, – pasakojo J. Vaitiekûnienë. tojos Jurgitos Vaitiekûnienës, ðá- buvo paminëta neáprastai.

MËNULIS Jaunatis. Dienà: –4 –9 oC Naktá: –3 –8 oC vëjas: 8–13 m/s.

VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Antanas, Dovainis, Vilda, Leonilë. Penktadiená: Gedgaudas, Jogailë, Liberta, Jolita.


16

2013 m. sausio 17 d.

Induistai skuba nuplauti nuodëmes Princas Viljamas ir Keitë tëvais taps liepos

mënesá Ðv. Jokûbo rûmai paskelbë, kad Kembridþo hercogienë Keitë ir princas Viljamas pirmojo kûdikio turëtø susilaukti liepos mënesá. Pasak rûmø atstovo, hercogienës sveikatos bûklë gerëja po to, kai ji gruodþio pradþioje dël

stipraus rytinio pykinimo buvo paguldyta á ligoninæ. Þiniasklaida spëliojo, jog Keitë gali lauktis dvynukø, nes toks stiprus rytinis pykinimas (hyperemesis gravidarum) bûdingas dvynukø besilaukianèioms moterims. Taèiau naujausias praneðimas patvirtina, kad hercogienë laukiasi tik vieno kûdikio.

Keitës ir Viljamo kûdikis bus treèiasis Didþiosios Britanijos sosto ápëdiniø eilëje, nesvarbu, ar gims berniukas, ar mergaitë. Viljamo brolis Haris tada smuktelës á ketvirtàjà vietà. BBC karaliðkøjø rûmø ekspertas Piteris Hantas pareiðkë, kad poros vaikas turës princo arba princesës titulà.

Rusija planuoja nepilotuojamà skrydá á Mënulá Pirmadiená prasidëjus didþiausiai pasaulyje ðventei „Kumbh Mela“ milijonai induistø maldininkø renkasi á Indijos Alahabado miestà nuplauti savo nuodëmes Gango ir Dþamnos upiø santakoje. Pirmadienis yra palankiausia diena per visà festivalá, kuris truks 55 dienas. Prognozuojama, kad ðià dienà savo nuodëmiø nuplauti susirinks daugiau nei 10 mln. piligrimø. Pagal þvaigþdþiø iðsidëstymà yra ðeðios palankiausios dienos maudynëms, kuriø metu induistai stengiasi nuplauti savo nuodëmes ir iðsivaduoti ið ciklinio egzistavimo rato. Festivalis tæsis iki kovo 10 dienos.

Traukiná uþgrobë… valytoja

Ðvedijos sostinës Stokholmo rajone valytojai pavyko uþgrobti traukiná ir juo ávaþiuoti á gyvenamàjá namà priemiestyje.

Teisia uþ ðnipinëjimà

Vokietijoje sutuoktiniø pora teisiama uþ ðnipinëjimà Rusijai. Nuotraukoje: átariamas ðnipas Andrëjas Anðlagas kalbasi su advokatu (deðinëje).

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Rusijos kosmoso agentûra „Roskosmos“ skelbia, kad 2015 metais ið naujo kosmodromo ðalies Tolimuosiuose Rytuose paleis erdvëlaivá á Mënulá. „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas sakë, kad rake-

ta á Mënulá nugabens 500 kilogramø svorio kosmoso tyrimø aparatà su iki 25 kilogramø mokslinës árangos. Aparatas ieðkos vandens ir ims grunto mëginius. Pasak V. Popovkino, raketa bus paleista ið Amûro srityje netoli Kinijos sienos stato-

mo kosmodromo. Prezidentas Vladimiras Putinas þadëjo á ðio kosmodromo statybà investuoti milijardà JAV doleriø. Pirma ir paskutinë sëkminga Rusijos misija Mënulyje buvo surengta 1973 metais.

Skyrë baudà uþ tai, kad pamirðo susimokëti uþ suðá Pusantro tûkstanèio eurø teko pakloti vienam turtingam suomiui uþ suðiø porcijà, kurià jis suvalgë praëjusiø metø lapkritá „Stockmann“ prekybos centre ásikûrusiame restorane. Suomijos sostinës policija pagaliau baigë nagrinëti dviejø mënesiø senumo incidentà, kai patrulis sulaikë restorano lankytojà, nesumokëjusá uþ savo uþsakymà. Praneðama, kad nesàþiningas klientas, „pamirðæs“ sumokëti uþ suðiø porcijà, kainavusià aðtuonis eurus, buvo vienas Suomijos mili-

jonieriø. Iðnagrinëjæ bylà tyrëjai pateikë turtuoliui naujà „sàskaità“ – baudos uþ ástatymo paþeidimà kvità. Taigi vos aðtuonis eurus kainavæ pietûs buvo ávertinti 187 kartus daugiau nei áprastinë kaina. Beveik tuo pat metu Helsinkio policija praneðë apie naujà incidentà tame paèiame prekybos centre: sausio 14 d. vakare èia buvo aptiktas gana storas pinigø ryðulëlis, pritvirtintas prie grindø. Á ávykio vietà atvykæs patrulis nustatë, kad kupiûros – suklastotos, o atidþiai patyrinëjus paaiðkëjo, kad

Prancûzams Vokietija asocijuojasi su A. Merkel ir alumi

Nugriuvo namo fasadas

Prancûzams Vokietija pirmiausia asocijuojasi su kanclere Angela Merkel ir alumi. Tuo tarpu vokieèiai, iðgirdæ þodá Prancûzija, pirmiausia pagalvoja apie graþø gyvenimà. 29 proc. prancûzø nurodë, kad Vokietija jiems asocijuojasi su A. Merkel. Toliau eina alus (23 proc.), automobiliai ir vokiðkas grieþtumas (po 18 proc.). Vokieèiai Prancûzijà pirmiausia sieja su þodþiu „Paryþius“ (56 proc.) Toliau rikiuojasi Eifelio bokðtas (37 proc.), vynas (32) ar bagetë (ilgas batonas, 27 proc.). Ir Prancûzijos, ir Vokietijos pilieèiai teigiamai vertina vieni kitø ðalis. 85 proc. prancûzø nurodo, kad Vokietijos ávaizdis yra geras arba labai geras. Apie Prancûzijà taip atsiliepia 87 proc. vokieèiø. Gruodá abiejose ðalyse buvo apklausta daugiau kaip 1 000 þmoniø.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

„Eltos“ ir „Rinkos aikðtës“ inf.

Frankentalio mieste Vokietijoje nugriuvo gyvenamojo namo fasadas. Þmonës per incidentà nenukentëjo.

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

ryðulëlyje apskritai buvo ne pinigai, o higieninës servetëlës. Netrukus policijai pavyko sulaikyti pokðtininkà – 20-metá Helsinkio gyventojà, kuris prisipaþino norëjæs iðkrësti pokðtà prekybos centro lankytojams ir tuo tikslu sumeistravo suklastotà ryðulëlá, ant virðaus sudëjæs reklamines euro kupiûras, kuriø rado internete. Kadangi per apklausà jis pareiðkë policijai, kad neketinæs panaudoti klastotës kaip atsiskaitymo priemonës, policininkai jo veiksmuose kriminalo neáþvelgë.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 45 Tiraþas 5 639 egz.


ketvirtadienio laikraštis