Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2013 m. sausio 8 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2013 m. sausio 8 d. Antradienis

Nr. 3 (2 516)

Pensijø sistemos naujovës – ne tik pagyvenusiems þmonëms Irma BAJORÛNË

Nuo sausio 1 dienos ásigaliojo keletas valstybinio socialinio draudimo pensijø skaièiavimo bei pensijø kaupimo sistemos pakeitimø. Nauja pensijø skaièiavimo tvarka didesniø pensijø leidþia tikëtis þmonëms, gavusiems didesnius atlyginimus po 1994 metø.

Jei atlyginimas buvo nedidelis…

Asmeniniø finansø instituto vadovë O. Bloþienë rekomenduoja iðanalizuoti visas siûlomas galimybes ir pasirûpinti, kad senatvëje pakaktø lëðø oriam gyvenimui.

Tiems pensininkams, kuriø atlyginimai nuo 1984 iki 1994 metø buvo labai nedideli, iðmokos gali bûti didesnës negu skaièiuojant pagal anksèiau galiojusià tvarkà. Tai buvo sudëtingas laikotarpis ir nemaþai ámoniø darbuotojams mokëjo maþus atlyginimus. Jei tai nepalanku pensijos gavëjui, metai bus áskaitomi á darbo staþà, bet gauto atlyginimo dydis neturës átakos pensijos dydþiui. Pageidaujantiems pensijos gavëjams bus skaièiuojami du variantai: áskaièiuojant iki 1994 metø gautas pajamas ir jø neáskaièiuojant. Þmogus galës pasirinkti tà variantà, kuris jam palankesnis. /Nukelta á 4 psl./

Irma BAJORÛNË

Dotnuvos slaugos namai namai,, neretai tampantys paskutiniàja gyvenimo stotele sunkiai jaukesni,, patogesni ir pasiligojusiems þmonëms, jau kitø metø pabaigoje bus daug jaukesni gyventojams, ir darbuotojams. Buvusio Dotnuvos vaikø darþelio pastate verda darbai – pastatas rekonstruojamas pritaikant já slaugos namams. Projektui skirta 2007–2013 metø Europos Sàjungos struktûriniø fondø parama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmø programos priemonæ „Stacionariø socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra“. Bendra projekto vertë – 4,7 mln. litø. Europos Sàjungos parama – 4 mln. litø. /Nukelta á 4 psl./

Skaitomiausias rajono laikraðtis Uþsiprenumeruoti galima nuo bet kurios mënesio dienos!

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Tyrimas – po kratos sodyboje Praëjusá penktadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël neteisëto uo yra naudojimosi ðaunamuoju ginklu. TTuo átariamas vienas kunioniðkis. Tyrimas pradëtas gavus Kauno apygardos prokuratûros Këdainiø apylinkës prokuratûros Penktojo skyriaus prokuroro nutarimà ið vienos baudþiamosios bylos atskirti dalá medþiagos, susijusios su krata Josvainiø seniûnijos Kunioniø kaimo gyventojo A. J. sodyboje. Praëjusiø metø gruodþio 3-iàjà atliktos kratos metu buvo rasta svarbiausia medþioklinio ðautuvo dalis – dëþutë su uþraktu, paleidþiamuoju-skeliamuoju mechanizmu bei buoþe.

Pavogë pieno milteliø, degalø Ásibrovæ á grûdø sandëlá V ikaièiuose, vagys Vikaièiuose, pavogë pieno milteliø, o Aþytënuose ið sandëliuko dingo degalai degalai.. Praëjusio ðeðtadienio rytà Gudþiûnø seniûnijos Vikaièiø kaimo gyventojas A. B. pastebëjo, kad kaþkas buvo patekæs á jo grûdø sandëlá. Vagys pagrobë keturis maiðus su pieno milteliais ir padarë 1 tûkst. litø nuostolá. Krakiø seniûnijos Aþytënø kaimo gyventojas R. È. praëjusá sekmadiená sandëliuke neberado indø su benzinu ir dyzelinu. Jam padarytas kiek didesnis nei 1 tûkst. kitø nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.

Nuotr. ið redakcijos archyvo/

Slaugomi ligoniai turës geresnes patalpas

Kaina 1,20 Lt

Nevëþio vanduo jau slûgsta Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ið krantø vietomis iðsiliejusios Nevëþio upës vanduo sekmadienio popiete pagaliau liovësi kilæs, o netrukus ir ëmë slûgti slûgti.. Ðeðtadienio rytà Nevëþio upë vietomis jau buvo iðsiverþusi ið savo krantø – Këdainiø miesto Skongalio gatvës gale esanti uþtvanka buvo pasislëpusi po vandeniu, o gulbës jau plaukiojo virð pievø ties Sodø ir Kauno gatve. Rajono savivaldybës administracijos Aplinkosaugos ir civilinës saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Okunevièius sako, kad Nevëþio vanduo savaitgalá buvo aukðèiausiai pakilæs sekmadienio popiete: 14 valandà buvo uþfiksuota 28,2 metrø virð Baltijos jûros lygio. Kaip ir prognozuota, atðalus orui upë nustojo tvinti, o pirmadienio rytà ji jau buvo nuslûgusi 20-èia centimetrø. S. Okunevièius sako, kad savaitgalá niekas nesikreipë su pagalbos praðymais, nors nerimo, be abejo, buvo. „Rinkos

aikðtës“ þiniomis, tø Këdainiø miesto pastatø, kuriø rûsiai ir kiemai per potvynius bûna semiami, savininkai ir naudotojai tomis dienomis nuolat stebëjo padëtá ir buvo pasiruoðæ imtis veiksmø. Slûgstant upei atslûgo ir nerimas. Kadangi ðilumos ðiomis dienomis nenumatoma, upiø vandens lygis ir toliau maþës.


2

2013 m. sausio 8 d.

Kronika MINËSIME SUKILIMO METUS 2013-ieji paskelbti 1863 metø sukilimo metais. Ðiais metais sukaks 150 metø nuo ðio reikðmingo istorinio ávykio. Vieninteliame ðalyje ðiam sukilimui skirtame muziejuje Paberþëje planuojami jubiliejui skirti renginiai. Geguþës 19-àjà planuojama surengti þygá, kuriame dalyvaus istoriniais kostiumais vilkintys dalyviai, tarp jø – ir vienu ið sukilimo vadø laikomas kunigo Antano Mackevièiaus personaþas. Ðis þygis sutaps su tradiciðkai Paberþëje ðvenèiamomis Sekminëmis. Be to, Parlamento sprendimais ðie metai yra paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girëno skrydþio per Atlantà, Sveikatingumo, Tarmiø, edukologës Meilës Lukðienës, Klaipëdos kraðto atgavimo metais.

TURI NAUJUS NAMUS Sausio 1 dienà darbà naujuose namuose – Pirmûnø g. 13A, buvusiame J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos pradiniø klasiø pastate, pradëjo Kalbø mokykla, kuri iki ðiol veikë Këdainiø J. Radvilos fakultete. Sausio 7 dienà, pirmadiená, mokiniai pirmà kartà rinkosi á pamokas naujose, dar daþais kvepianèiose klasëse.

MOKINIØ PARLAMENTO SESIJA Sausio 7 ir 8 dienomis Vilniuje vyksta naujai iðrinkto Lietuvos moksleiviø parlamento pirmoji sesija. Këdainiø rajono moksleiviams ðiame parlamente atstovauja Simona Kasparavièiûtë ið „Ryto“ pagrindinës mokyklos ir Ðviesiosios gimnazijos gimnazistas Povilas Budrys.

KVIEÈIA BÛSIMUS TËVELIUS Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centras kvieèia rajono bûsimàsias mamas ir tëvelius dalyvauti Motinystës mokyklos parengtoje programoje „Sveika gyvensena nuo gimimo“, kuri ágyvendinama vadovaujantis ðiuolaikinëmis koncepcijomis, specialistø rekomendacijomis. Programà finansuoja rajono savivaldybë. Uþsiëmimø ciklà sudaro nemokami susitikimai su medikais, kitais specialistais, apsilankymas gimdymo skyriuje. Taip pat turësite galimybæ dalyvauti praktinëse pratybose. Programos uþsiëmimai vyks sausio 9 dienà. 15 val. – kineziterapija bûsimosioms mamoms „Mankðta prieð/po gimdymo“. Mankðta vyks Suaugusiøjø mokymo centre, S. Dariaus ir S. Girëno g. 52. 16 val. – apsilankymas Këdainiø ligoninës akuðerijos ginekologijos skyriuje. Rinktis Këdainiø ligoninës salëje, Budrio g. 5 (I aukðtas). Informacija teikiama telefonu 8 674 12 369.

Populiarus kunigas mini jubiliejø

Kunigui S. Kandratavièiui – nuoðirdþiausi parapijieèiø L. Juknienës (kairëje) ir A. Ðimaitienës sveikinimai. /Nuotr. autorës/

Po ðv. Miðiø þmonës nesiskirstë ið Paberþës baþnyèios, kiekvienas norëjo pasakyti graþø þodá jubiliejø ðvenèianèiam kunigui.

Irma BAJORÛNË

nes, Paberþës, Miegënø, kitø aplinkiniø kaimø bendruomenes. Po ðv. Miðiø susirinkusiems vargonavo Ramûnas Jaras – netradicinës muzikos atlikëjas, kartu su kun. S. Kandratavièiumi iðleidæs poezijos ir muzikos leidiná „Grojimas Paberþëje/degeneruo-

tos nrg sangriuva“ (2007 m.) Paprasti kaimo þmonës ir kûrëjai, aktoriai, Këdainiø, Kauno inteligentijos atstovai sveikino ir geriausius linkëjimus skyrë Paberþës dvasià ir traukà iðlaikantá kunigà S. Kandratavièiø.

Uþsienieèiai su nacionalinëmis (D) vizomis nebus draudþiami PSD

Krematoriumo pastatas – prestiþiniame konkurse

Paberþës parapijos þmonës, Këdainiø kraðto poetai poetai,, Gudþiûnø seniûnijos bendruomenë, kûrëjai ir bièiuliai sekmadiená pasveikino Paberþës ir Surviliðkio parapijos klebonà Skaidriø Kandratavièiø, minintá keturiasdeðimtmeèio jubiliejø. Ðv. Miðias Trijø Karaliø die- kvietë melstis uþ parapijos geranà aukojæs kunigas aukos dalyvius darius, nuoðirdþius kraðto þmo-

Nuo 2013 m. sausio 1 d. ásigaliojo V alstybinio socialinio draudimo Valstybinio ástatymo pataisos adovau jantis jomis, uþsienieèiai pataisos.. V Vadovau adovaujantis uþsienieèiai,, kurie atvyks á Lietuvos Respublikà ir dirbs pagal darbo sutartis turëdami nacionalines (D) vizas, nebus draudþiami privalomuoju sveikatos draudimu. Uþ minëtus asmenis, nuo jiems apskaièiuoto darbo uþmokesèio ir su darbo santykiais susijusiø iðmokø, draudëjai privalo priskaièiuoti ir mokëti pensijø socialinio draudimo, ligos ir motinystës socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo, nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ámokas. Draudëjai, turintys apdraustøjø asmenø su nacionalinëmis (D) vizomis, kurie dirba pagal darbo sutartá, turëtø pateikti 2SD praneðimà apie valstybinio

socialinio draudimo pabaigà, nurodant „99“ prieþasties kodà ir 1SD praneðimà apie valstybinio socialinio draudimo pradþià, taip pat nurodant „99“ prieþasties kodà. Ðiems asmenims kas mënesá teikiami atskiri SAM praneðimai. Nuo 2013-01-01 apie uþsienieèius, kurie atvyks á Lietuvà dirbti pagal darbo sutartis turëdami nacionalines (D) vizas, draudëjai pateikia 1-SD/2-SD praneðimà, nurodydami atitinkamà valstybinio socialinio draudimo ámokø tarifà (be privalomojo

Iðaugo produkcijos supirkimo kainos 2012 metø lapkrièio mënesá þemës ûkio produktø supirkimo kainos padidëjo 6,8 procento lyginant su tuo paèiu 201 20111 metø laikotarpiu. Augalininkystës produktø supirkimo kainos iðaugo 9,8, gyvuliø ir gyvulininkystës produktø – 4,7 procento. Kvieèiai pabrango 29,3 procento, kvietrugiai – 24,4, kukurûzai – 22,6, mieþiai – 21,5, ankðtiniai augalai – 20,6 proc. Darþoviø supirkimo kainos liko beveik tokios pat, kaip prieð

metus, bulvës atpigo 7,5 procento, o vaisiai – net 64,8 procento. Kiauðiniø supirkimo kainos padidëjo 38,9 procento, kiauliø – 14,1, paukðèiø – 6,5, galvijø – 5,5 procento. Per praëjusiø metø vienuolika mënesiø (nuo sausio iki lapkrièio) palyginti su tuo paèiu 2011 m. laikotarpiu, supirkta daugiau javø (88 proc.), ankðtiniø augalø grûdø (87 proc.), vaisiø (23 proc.), darþoviø (19 proc.), bulviø (16 proc.) Lietuvos statistikos departamento inf.

sveikatos draudimo). Kiti socialinio draudimo praneðimø rekvizitai pildomi bendra tvarka, kaip ir kitiems asmenims dirbantiems pagal darbo sutartá. Iki ðiol darbdaviai privalëjo mokëti PSD uþ apdraustuosius uþsienieèius, kurie atvykdavo á Lietuvà turëdami nacionalinæ (D) vizà ir dirbdavo èia pagal darbo sutartá. Taèiau tokiems asmenims, skirtingai nei nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nebuvo teikiamos nemokamos medicinos paslaugos. Daugiau informacijos apie ðiuos ir kitus valstybinio socialinio draudimo pasikeitimus galima suþinoti paskambinus á „Sodros“ informaciná centrà trumpuoju numeriu 1883. „Sodros“ inf.

Prestiþiniame Europos architektûros Mies van der Rohe konkurse varþysis penki lietuviø darbai darbai,, tarp jø – ir Këdainiø krematoriumas. Ðiuos darbus atrinko Lietuvos architektø sàjungos komisija. Nuo 2001 metø vykstantis prestiþinis Mies van der Rohe konkursas pristato ir iðryðkina naujus Europos architektûros pasiekimus, kurie propaguoja gyvenimo ir aplinkos kokybæ, prisideda prie Europos ekonomikos ir kultûros kûrimo. Këdainiø krematoriumas atidarytas 2011 metø lapkritá, pastatà projektavo architektas Gintautas Natkevièius. „Rinkos aikðtës“ inf.

Sausio 12 d. (ðeðtadiená) konsultuos Kauno klinikø kraujagysliø chirurgas profesorius

ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS. Konsultacijos sergantiems kraujagysliø ligomis (iðsiplëtusios venos, trofinës opos) bei esant kojø kraujotakos sutrikimams. Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962. UAB „Þemetra“ atlieka þemës sklypo, esanèio Këdainiø r., Valkaièiø k., kad. Nr. 5305/0006:364, kuris ribojasi su Valentinai Masalskienei (mirusi) priklausanèiu sklypu kad. Nr.5305/0006:365, kadastrinius matavimus. 2013-01-16 nuo 9 iki 9.15 val. vyks ribø þenklinimas vietovëje. Praðome atsiliepti minëto sklypo paveldëtojus. Kreiptis adresu: Savanoriø pr. 221-309, Kaunas, tel. 8 674 09 938, el. paðtas zemetra@gmail.com.


2013 m. sausio 8 d.

3

Siûlo filmuoti, siøsti konkursui ir tikëtis ávertinimo Jovita ÞEBRAUSKAITË

Uþtikrins visiðkà slaptumà

Sausá dar galima dalyvauti Policijos departamento ir Lietuvos keliø policijos tarnybos surengtame konkurse „Uþfiksuok Keliø eismo taisykliø paþeidëjà“. Konkurso prizininkø ir dar penkiø laimingøjø vasará lauks apdovanojimai apdovanojimai..

Kviesdami gyventojus bûti pilietiðkais ir dalyvauti minëtame konkurse, jo organizatoriai pabrëþia, kad Policijos departamentas uþtikrins visiðkà asmens, pateikusio konkursui medþiagà, slaptumà. Taèiau pabrëþiama ir tai, kad norintieji dalyvauti konkurse turi ne tik ið kitø reikalauti saugaus elgesio kelyje, bet ir patys saugiai, atsakingai elgtis, todël informacija, kuriø autoriai per konkurso laikotarpá buvo nubausti uþ Keliø eismo taisykliø paþeidimus, nebus vertinama. Vaizdo medþiagà reikia pateikti per policijos elektroniniø paslaugø portalà www.epolicija.lt, áraðius þodá ,,konkursui“. Beje, konkurse negali dalyvauti policijos sistemos darbuotojai. Trys dalyviai, uþfiksavæ ðiurkðèiausius atvejus, vasará bus apdovanoti vaizdo fiksatoriais, o dar penki gaus diplomus ir suvenyrus. Prizais gali bûti apdovanoti ir kiti asmenys, pateikæ aktualios, konkurso nuostatus atitinkanèios medþiagos.

Dalyvauti – tik nuo 18-kos Renginio organizatoriai kvieèia pilnameèius gyventojus dalyvauti konkurse ir pateikti vaizdo medþiagà, kurioje uþfiksuotas grësmæ eismo saugumui keliantis, pavojingas Keliø eismo taisykliø paþeidimas. Tai gali bûti chuliganiðkas vairavimas, lenkimas neleistinoje vietoje arba neleistinu bûdu, eismo reguliavimo signalø nepaisymas, áspëjamojo signalo nerodymas ir avarijos sukëlimas, vaþiavimo per geleþinkelio pervaþà taisykliø nesilaikymas, pavojingas pësèiøjø elgesys ir kt. Viena ið konkurso sàlygø – bûtinai nurodyti uþfiksuoto paþeidimo datà, laikà, vietà. Pateikia-

Taip pastatyti automobilá – Keliø eismo taisykliø paþeidimas, taèiau konkurso organizatoriai perspëja, kad tokiø uþfiksuotø vaizdø konkursui siûlyti neverta. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

ma medþiaga turi bûti kokybiðka (rinkmena – ne didesnë kaip 10 Mb), trumpai apraðyta, kad bûtø galima konstatuoti Keliø eismo taisykliø paþeidimà.

Konkursui tinka ne viskas Medþiagos siuntëjas turi nurodyti savo vardà, pavardæ, amþiø,

kontaktinius duomenis – telefono numerá ir elektroninio paðto adresà arba vienà ið jø. Konkurso organizatoriai perspëja, kad nebus vertinama vaizdo medþiaga, uþfiksuota ne Lietuvoje, parsisiøsta ið interneto, taip pat uþfiksuota varþybø, kitø renginiø metu ar uþdarose, priva-

èiose valdose. Konkursui neverta siûlyti ir uþfiksuotø specialiøjø transporto priemoniø vairuotojø veiksmø, automobiliø sustojimo ir stovëjimo tvarkos paþeidimø prie prekybos centrø, parduotuviø, ástaigø, poþeminëse automobiliø stovëjimo aikðtelëse.

Per dvylika reidø – në vieno paþeidëjo Apygardos teisme uþuojautos nesulaukë

Policijos pareigûnai ir miðkininkai miðkininkai,, gruodá vykdæ prevencinæ priemonæ „Eglutë 2012“, turëjo labai rimtà sàjungininkà – sniegà. Jis pavertë miðkus praktiðkai neávaþiuojamais, todël jeigu ir buvo norinèiø slapta nusikirsti eglutæ, tokiø ketinimø jiems teko atsisakyti atsisakyti.. Jau nebe pirmus metus gruodá organizuojama prevencine priemone siekiama uþbëgti uþ akiø savavaliðkam eglaièiø ir jø ðakø kirtimui miðkuose bei parkuose, neteisëtam jø gabenimui, taip pat nelegaliai prekybai jomis. Ðiuo tikslu ir buvo organizuojami reidai kaimo seniûnijø teri-

torijose, Këdainiø miesto turgavietëse, prekyvietëse ir prekybos centrø prieigose. Këdainiø miðkø urëdijos vyriausiasis miðkininkas Kazys Vutencas sako, kad bendromis rajono policijos pareigûnø, girininkijø darbuotojø ir Valstybinës miðkø tarnybos vyriausiojo specialis-

to Algimanto Pranevièiaus pastangomis buvo surengta dvylika reidø, taèiau jø metu në vieno paþeidimo nebuvo uþfiksuota. Miðkininkas mano, kad nemenkà vaidmená èia suvaidino orai – uþsnigtais ir uþpustytais keliais miðkus pasiekti sunku. Beje, K. Vutencas teigia, kad pernai gruodá urëdijos medelyne ir visose aðtuoniose girininkijose buvo parduota 1 tûkst. 770 nukirstø eglaièiø, 240 ðakø ir 400 eglaièiø vazonuose, o gruodþio 21-àjà gyventojams buvo nemokamai iðdalinta 1,5 tûkst. ðakø.

Ðventës areðtinëje buvo ramios Kalëdos ir Naujieji metai rajono Policijos komisariato areðtinëje ðákart praëjo visai ramiai ramiai,, nors anksèiau pasitaikydavo norinèiøjø pasveikinti suimtuosius, ypaè – Naujøjø metø proga. Policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio virðininkas Kæstutis Gomoliauskas sako, kad ðiemet per minëtas ðventes areðtinëje buvo nedaug suimtøjø: per Kalëdas – tik keliolika, o per

Naujuosius nebuvo në deðimties. Paklaustas, ar suimtøjø artimieji arba draugai nesusirinko po kamerø langais, kad pasimatytø su saviðkiais, ar nebandë perduoti siuntiniø su draudþiamais daik-

tais, K. Gomoliauskas atsakë, kad to nebuvo. „Suimtieji ir juos lankantys þmonës þino siuntiniø perdavimo tvarkà, kuri nesikeièia per jokias ðventes. Siuntinius leidþiama perduoti tik kas penkiolika parø, ir jokie praðymai padaryti iðimtá nepadeda“, – teigia poskyrio virðininkas.

Ir vagys kartais uþsinori gëliø Sekmadienio rytà á darbà atëjusi floristë pasigedo orchidëjos. Kitais atvejais vagys gvieðësi praktiðkesniø daiktø. Këdainiø miesto Tilto gatvëje esanèio prekybos centro patalpose dirbanti pardavëja-floristë, apie 10 valandà atëjusi á darbà, pasigedo vienos kambarinës gëlës – 147 litus kainuojanèios orchidëjos. Gëlë su visu vazonu, matyt, atsidûrë kaþkieno namuose.

Prieð kelias dienas buvo apvogta ir Josvainiø gatvëje esanti parduotuvë „Baltmark“, ið kurios dingo tualetinio vandens, proþektoriø ir kitø prekiø. O garaþø bendrijos „Januðava“ sargai po Naujøjø metø neteko televizoriaus, kuris buvo iðneðtas iðlauþus sargø

patalpos langà. Sausio 2-àjà policijai praneðta ir apie pernykðtæ vagystæ parduotuvëje „Geri sendaikèiai“, esanèioje Gedimino gatvëje. Èia dingo elektrinis pjûklas ir ávairûs juvelyriniai dirbiniai, kuriø bendra vertë didesnë nei 4,5 tûkst. litø. Ðia vagyste átariamas 1989 metais gimæs këdainietis T. M. „Rinkos aikðtës“ inf.

Gruodá Kauno apygardos teismas iðnagrinëjo apeliaciná skundà dël Këdainiø rajono apylinkës teismo nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje ir paliko ðá nutarimà nepakeistà, nors skundà pateikæs vyriðkis praðë já apskritai panaikinti panaikinti,, o bylà nutraukti nutraukti..

Sustabdë Ðilelio gatvëje Kauno apygardos teisme galutinai uþbaigta istorija prasidëjo vëlø praëjusiø metø balandþio 12osios vakarà, kai Këdainiø miesto Ðilelio gatvëje policijos pareigûnai pastebëjo keistai vaþiuojantá automobilá, átarë, kad jo vairuotojas gali bûti neblaivus, ir, sustabdæ átartinàjá „Volkswagen Caddy“, uþuodë nuo vairuotojo sklindantá alkoholio kvapà. Patikrinus vairuotojà alkoholio matuokliu paaiðkëjo, kad vyriðkis labai smarkiai girtas – prietaisas parodë net 4,09 promilës. Pareigûnø papraðytas pateikti dokumentus A. Ð. policininkams nepateikë nei vairuotojo pa-

þymëjimo, nei automobilio registracijos liudijimo, nei techninës apþiûros lapo, privalomojo civilinës atsakomybës draudimo sutarties.

Argumentai neátikino Negana to, A. Ð. nepasiraðë tarnybiniame automobilyje pareigûnø suraðyto administracinio teisës paþeidimo protokolo, atsisakë raðyti bet kokius paaiðkinimus, o vëliau bandë árodyti, kad jis automobilio nevairavo. Vyriðkis teigë to negalëjæs daryti, nes automobilis buvo sugedæs, o pareigûnai neva norëjæ jam pakenkti, nes anksèiau yra buvæ konfliktø dël neleistinoje vietoje pastatyto automobilio. Árodyti ðià versijà jam bandë padëti vienas geras paþástamas ir gyvenimo draugë. Vis dëlto A. Ð. argumentai neátikino nei Këdainiø rajono apylinkës, nei Kauno apygardos teismø, tad pirmasis skyrë jam 2,2 tûkst. litø baudà ir dvejiems metams atëmë teisæ vairuoti, o antrasis atmetë apeliaciná skundà ir nutarimà paliko nepakeistà. „Rinkos aikðtës“ inf.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


4

2013 m. sausio 8 d.

Pensijø sistemos naujovës – ne tik pagyvenusiems þmonëms /Atkelta ið 1 psl./

Galios ir buvusi tvarka Jei gyventojai 1984–1994 metais gavo nemaþas pajamas, jiems pensija gali bûti skaièiuojama pagal tokià pat formulæ, kaip iki ðiol. Pensijos dydþiui turës átakos penkerius geriausius metus (ið eilës) laikotarpiu nuo 1984 iki 1994 metø gautos pajamos ir penkerius metus vëlesniu laiku gautos pajamos. Valstybinio socialinio pensijø draudimo staþas aktualus abiem atvejais. Naujoji tvarka taip pat taikoma nuo sausio 1 dienos skiriamoms valstybinëms socialinio draudimo netekto darbingumo, iðankstinëms senatvës ir naðlaièiø pensijoms. Nauja tvarka ásigaliojo 2013 metø sausio 1 dienà. Anksèiau paskirtos pensijos negali bûti perskaièiuojamos pagal jà.

Pensijø kaupimui – didesnës ámokos Nuo ðiø metø pradþios pasi-

keitë kaupiamosios ámokos, pervedamos á pensijø fondus, dydis. Ðiemet á pensijø fondus bus pervedama 2,5 proc. asmens draudþiamøjø pajamø. Nuo 2014 metø pensijø ámokos dydis susidarys ið 2 proc. „Sodros“ ámokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamø ámokos ir 1 proc. ið valstybës biudþeto lëðø. Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas 2012 metø Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetà, patvirtino ir naujus kaupiamosios ámokos, pervedamos á pensijø fondus, tarifus. 2012 metais á pensijø kaupimo dalyviø sàskaitas pensijø fonduose buvo pervedama 1,5 procento asmens pajamø dydþio kaupiamoji ámoka.

Naujos pensijø kaupimo sàlygos Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lëðomis mokamos ámokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamø, ið valstybës biudþeto uþ dalyvá mokamos ámokos dydis – 2 proc. Pensijø kaupimo sistemos dalyviai, sudaræ pensijø kaupimo su-

tartis iki 2013 metø, turi teisæ apsispræsti dël dalyvavimo naujomis sàlygomis pensijø kaupime. Nuo ðiø metø balandþio 1 iki rugsëjo 1 dienos galima raðtu kreiptis á pensijø kaupimo bendrovæ dël sutikimo mokëti papildomà ámokà savo lëðomis arba raðtu vienaðaliðkai sustabdyti pensijø ámokø pervedimà á pensijø fondà. Sustabdþius dalyvavimà pensijø kaupime sukaupta suma lieka pensijø fonde iki asmuo ástatymø nustatyta tvarka ágyja teisæ á iðmokà (pavyzdþiui, sukanka senatvës pensijos amþiø). Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu nesikreips raðtu á savo pensijø fondø, pensijø kaupime liks dalyvauti ankstesnëmis sàlygomis – bus pervedama tik nustatyta „Sodros“ ámoka.

Ekspertës patarimai Pensijø kaupimo sistemos pakeitimus iðanalizavusi Asmeniniø finansø instituto vadovë Odeta Bloþienë pataria, kaip elgtis naudingiausia. „Likti abejingiems savo pensijos atþvilgiu negalima“, – ásitiki-

Darbingame amþiuje nepasirûpinusiems, kad pensija bûtø didesnë nei gali uþtikrinti „Sodra“, pensininkams gali tekti susidurti su vargingu gyvenimo saulëlydþiu.

nusi ekspertë. Su antrosios pakopos pensijø fondais sutartis sudariusieji gyventojai gali rinktis tris variantus: gráþti á „Sodrà“, t.y., sustabdyti naujø pensijø ámokø pervedimus á pasirinktà pensijø fondà; nieko nekeisti; negráþti á „Sodrà“ ir pasirinkti papildomà kaupimà. Besirûpinantys savo ateitimi neturëtø vienaðaliðkai sustabdyti pensijø ámokø pervedimo á pensijø fondà. Tokiu atveju iki ðiol sukaupta suma privaèiuose fonduo-

Slaugomi ligoniai turës geresnes patalpas /Atkelta ið 1 psl./

Vyksta statybos darbai Ðiuo metu pastate darbuojasi subrangovo uþdarosios akcinës bendrovës „Minduvos statyba“ þmonës. Nors darbai prasidëjo tik praëjusiø metø rudená, nemenkai pasistûmëta á prieká. Gruodá ir sausá statybininkai formavo naujas pastato vidaus erdves. Ligoti þmonës naujuose slaugos namuose gyvens po vienà, beveik visiems kambariams skirtos atskiros higienos patalpos. Todël statomos naujos Buvusiø Dotnuvos vaikø darþelio pastato viduje vienos pertvaros griaunaDotnuvos slaugos namø direktorius pertvaros, árengiamos durø an- V. Gogaitis tvirtina, kad ákurtuviø mos, kitos statomos. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/ gos ten, kur jø nebuvo. Ástaigoje, naujose patalpose laukia ir gyventokurioje globojami sunkiai sergan- jai, ir darbuotojai. menys, kuriems reikalinga nuola- Bus moderni ástaiga tys, savimi pasirûpinti negalintys tinë prieþiûra. Rekonstruojant vaikø darþmonës, reikalingos ávairios pagal- mintojai, ádëjus langus laukia sieGyventojams trûksta asmeþelio pastatà ir pritaikant já slaubinës patalpos: virtuvë, skalbykla, nø ir pamatø ðiltinimas. ninës higienos patalpø, valgyklos, gos namams bus árengtos gyvenaKol kas statybvietëje dar- patalpos neatitinka galiojanèiø hikineziterapijos, kitø gydymo ir mosios, higienos, sveikatos priebuojasi 12 darbininkø. Jie kasdien gienos normø. Áëjusius þmones slaugos specialistø kabinetai. þiûros, maitinimo, pagalbinës, Jau sausá, kai tik suglumina troðkus oras, administracinës patalpos. leis orai, statybininkai Projektui skirta 2007–2013 metø Europos Sàjungos sunkûs kvapai. Senuose Perkëlus slaugos namus á þada iðkelti ðlaitiná stopastatuose nëra tinkamos struktûriniø fondø parama pagal Sanglaudos naujas rekonstruotas patalpas gà. Mediena ir danga skatinimo veiksmø programos priemonæ „Stacio- vëdinimo sistemos, o atvietø skaièius iðliks toks pats. Ágynariø socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra“. verti langø neleidþia ðalti jam jau paruoðta. vendinant projektà taip pat bus Bendra projekto vertë – 4,7 mln. litø. Statybos darbams orai ir silpna gyventojø Europos Sàjungos parama – 4 mln. litø. ásigyta speciali transporto prievadovaujantis Steponas sveikata. monë su neágaliesiems pritaikyGruzdas pastebëjo, kad Slaugos namai iki ðiol ilgai nenaudotas pastatas neblogai atvaþiuoja autobusu ið Molëtø. neturi higienos paso, o rekonstruoti ta áranga. Buvusio vaikø darþelio paiðsilaikæs. Tiesa, „sëdant“ pamaesamas patalpas taip, kad jos atitikDabar – prastos sàlygos stato rekonstrukcijà planuojama tams sienos keliose vietose sutrûtø visus reikalavimus, galimybës nëkusios, statybininkams teko sutvirDabartiniai Dotnuvos slaugos ra, nes pastatas yra avarinës bûklës. baigti spalio mënesá. Uþs. Nr. 55 tinti jas. Pastatà ðildys þemës gel- namø mediniai pastatai pastatyti miø ðiluma, jau pasiruoðta árengti apie 1953 metus. Jie ðildomi kiegeoterminá ðildymà. Tam árengti tuoju kuru – kûrenamos 24 krosnys. keli 110 metrø gylio græþiniai. Namuose yra 40 vietø þmoDarbus pradëjo langø ga- nëms su negalia. Èia gyvena as-

se liktø iki pensijos arba fondo savininko mirties ir atitektø paveldëtojams. Pasirinkusieji antràjá variantà uþsitikrins, kad kaip ir iki ðiol á pasirinktà pensijø fondà bus pervedama tik atitinkamiems kalendoriniams metams patvirtinta valstybinio socialinio draudimo ámokos dalis. 2013 m. ji bus 2,5 proc., nuo 2014 metø – 2 proc., 2020-aisiais pasieks 3,5 proc. dalyvio pajamø dydþio.

Nauja alternatyva Didþiausia pensijø sistemos Lietuvoje naujovë – galimybë savo lëðomis mokëti papildomà pensijø ámokà. O. Bloþienë akcentuoja, kad papildomà ámokà mokëtø ne tik patys asmenys. Pasirinkusieji ðá variantà sulauks papildomos paramos ið valstybës. „Tai reiðkia, kad nuo 2014 metø á jûsø pensijø fondà bûtø pervedama 2 proc. pajamø ið „Sodros“, papildomas savanoriðkai pasirinktas ir paties mokamas 1 proc. pajamø, o papildomà ámokà, lygià 1 proc. nuo Statistikos departamento uþpernai paskelbto ðalies darbuotojø vidutinio bruto darbo uþmokesèio per mënesá, pervestø valstybë ið biudþeto lëðø“, – aiðkina O. Bloþienë. Nuo 2020 m. ámokø dydþiai keisis ir juos bus galima apibûdinti formule 3,5 + 2 + 2. Dël savanoriðkai pasirinktos papildomos ámokos kiek sumaþës disponuojamos pajamos, bet didesnë dalis bus skiriama ateièiai. „Atsidûræ tarp trijø alternatyvø – likti, iðeiti ar kaupti papildomai – iðanalizuokite visas siûlomas galimybes finansiðkai aprûpintos senatvës uþtikrinimui ir nelikite abejingi dël savo ateities“, – ragina Asmeniniø finansø instituto vadovë O. Bloþienë. UAB „EUROTILTAS“ darbui su ðiaudø granuliavimo linija reikalingi OPERATORIAI-MECHANIKAI ir PAGALBINIAI DARBININKAI. Reikalavimas pagalbiniam darbininkui – vairuotojo, traktorininko paþymëjimas. Darbuotojus apmokome. Kreiptis tel. 8 655 60 670, el. paðtas gamyba@eurotiltas.lt


2013 m. sausio 8 d.

5

Ðveicarø lentynos – atviros lietuviðkai jautienai Dainius ÐEPETYS

Lietuvos þemës ûko konsultavimo tarnybos kartu su kooperatine bendrove „Baltic Cattle“ Akademijoje surengtoje konferencijoje „Heterozës efektas mësinës galvijininkystës sektoriuje“ ið visos ðalies suvaþiavæ gyvuliø augintojai dar kartà iðgirdo apie heterozës naudà, apie tarptautiná projektà „Baltijos lankø jautiena“ bei apie Ðveicarijos patirtá vystant mësinæ galvijininkystæ. Palankesnës galimybës Renginá Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnybos mokymø centre „Agroakademija“ pradëjæs bendrovës „Baltic Cattle“, atstovaujanèios projektui „Baltijos lankø jautiena“, direktorius Nikolajus Dubnikovas sakë, kad praëjæ metai tebuvo áþanginiai, o 2013-aisiais prasidës realûs darbai – sutarèiø su ûkininkais pasiraðymai. Jis pasidþiaugë, kad naujoji Vyriausybë þada skirti iðskirtiná dëmesá mësinei galvijininkystei. N. Dubnikovas teigë, kad jo vadovaujama bendrovë yra pirmoji Lietuvoje, kuri vienija ne pavienius ûkininkus, o kooperatyvus ir organizacijas. „Pagrindinis mûsø tikslas – padëti mësiniø galvijø augintojams pelningai realizuoti savo produkcijà be jokiø tarpininkø. Mes siekiame patenkinti savo nariø ekonominius, ûkinius ir socialinius poreikius, padedame apsirûpinti gamybos priemonëmis, veisline medþiaga. Taip pat padedame ûkininkams gaminti, perdirbti ir realizuoti produkcijà“, – kalbëjo „Baltic Cattle“ vadovas.

tais atvejais atsiranda individø, pralenkianèiø tëvus. Tinkamai parinkus veisles galima padidinti priesvorá, skerdienos iðeigà, mësos raumeningumà ir pagerinti mësos kokybæ“, – aiðkino prof. È. Jukna.

Teisingas kelias Paprastai heterozës efektas ryðkiai pasireiðkia tik pirmoje kartoje, vëliau jis pamaþu blësta. Jeigu dviejø veisliø telyèaitei panaudojama ir treèioji veislë, heterozës efektas vël sustiprëja. Prof. È. Jukna ûkininkams patarë miðrinti pagal tai, kokio efekto siekiama. „Jeigu galvijà reikia pastambinti – verta naudoti prancûziðkà ðarolë, limuzinø ir simentalø veisles. Stambûs gyvuliai bûna sukryþminus limuzinus su ðarolë. Jeigu norima ðvelnesnës, minkðtesnës mësos – miðrink su herefordu, su angusu. Galimos ávairios kombinacijos, priklausomai N. Dubnikovas iðreiðkë viltá, kad Lietuvoje suklestës I. Wegmannas – Ðveicarijos mësiniø galvijø augintojø nuo to, kà reikia taisyti. Tik reimësinë gyvulininkystë. asociacijos steigëjas. /Nuotr. autoriaus/ kia þinoti, kad heterozë pasireiðmësiniø galvijø augintojais. Ðvei„Labiausiai ðveicarai perka kia ne absoliuèiai. Kryptingai dirLietuviai laukiami carai deda daug pastangø, kad verðeliø mësà ir jos produktus. bant, heterozës efektas duos diÐveicarijos ûkininkø bendro- tarp pagrindiniø mësiniø galvijø Deja, jø poreikiai ðioje ðalyje kol desnæ naudà nei miðrinant atsivës „Vianco“, su kuria bendradar- skerdienos tiekëjø bûtø ir trys Bal- kas patenkinami vos deðimtada- tiktinai“, – susirinkusiems ûkibiavimo sutartá yra pasiraðiusi tijos ðalys. I. Wegmannui labai pa- liu“, – sakë ne pirmà kartà Lietu- ninkams naudingø patarimø da„Baltic Cattle“, vadovas Ivo Weg- tinka estø, latviø bei lietuviø voje besilankantis gyvulininkystës vë prof. È. Jukna. mannas pristatë iðtisus deðimtme- kruopðtumas, sàþiningumas. Já specialistas. Jis teigë, kad Lietuvos mësièius gyvuojanèià kokybiðkos jau- tenkina ir mûsø skerdyklos, ir aunë galvijininkystë eina teisingu tienos gamybos sistemà ðioje Va- ginami mësiniai galvijai, kuriø Heterozës privalumai keliu, nors kaþkada buvo dideliø karø Europos ðalyje. skerdiena ir ið jos pagaminti proKonferencijoje apie mûsø abejoniø, ar verta jà kurti, nes „Mûsø bendrovë vienija 5 300 duktai gali konkuruoti su ðveica- kraðte atliekamus heterozës eks- Lietuva buvo pieno ûkiø ðalis. „Ðiandien jau aiðku – raciogalvijø augintojø. Ðveicarijoje pas- riðkais gaminiais. perimentus, kai tarpusavy yra naliau panaudojant nederlingas kutiniaisiais metais vis daugiau ferPasak sveèio ið Ðveicarijos, kryþminami skirtingø veisliø galmeriø maþina pieniniø karviø skai- ðiuo metu jø bendrovë aktyviai vijai, kalbëjo Lietuvos sveikatos þemes ir kai kur netgi þalienas, èiø, pakeisdami jas mësiniais gal- bendradarbiauja su prekybos tin- mokslø universiteto Veterinarijos galima sëkmingai vystyti mësinæ vijais. Taèiau vis vien mums nepa- klu „Coop“. akademijos profesorius Èeslovas galvijininkystæ. Dël grûdø kainø kiaulininkystæ plëtoti yra sunku, kanka savos jautienos. Todël esaBûtent ðio tinklo parduotu- Jukna. me priversti tà trûkumà uþpildyti vëse prekiaujama mësiniø galvijø Pasak profesoriaus, pasta- o mësinei galvijininkystei vystytis parsiveþdami jos ið svetur“, – kal- produkcija, kuri þymima trimis ruosius tris deðimtmeèius uþsieny- yra labai palankios sàlygos – turibëjo I. Wegmannas. prekës þenklais. Tai natûrali jau- je realizuojami tik vadinamieji me daug ganyklø, þalienø. Be to, Bendrovë „Vianco“ bendra- tiena, verðeliø mësa bei jos pro- gamybiniai dviejø–trijø veisliø geros mësos poreikis didëja ir didarbiauja su Rumunijos, Italijos, duktai ir mësa ið senø þindeniø ir miðrûnai. Panaudojus heterozës dës“, – kalbëjo profesorius. Didþiosios Britanijos ir kitø ðaliø senø veisliniø buliø. efektà, miðrûnai sparèiau auga, duoda didesnius priesvorius bei geresnës kokybës produkcijà. „Kiekviena veislë turi savo genetinius ypatumus. SukryþmiNauda – neabejotina Kompiuterinë funkcinës nus dvi veisles, galima tikëtis tø sveikatos diagnostika: kas tai? Didelis kompiuterinës funkcidviejø veisliø vidurkio. Labai renës sveikatos diagnostikos privaluPirmà kartà skaitantiems norë- mas prieð kitas diagnostines protume pabrëþti, kad ðios diagnostikos gramas yra tas, kad organizme metu yra matoma kiekvieno organo vykstantys pakitimai fiksuojami jau ir visø sistemø veikla. Pateikiama in- ankstyvoje stadijoje, kai dar nieko formacija, kokiose kûno vietose yra neskauda. O sudëtingais atvejais, sutrikimø, vystosi ligos, vyksta uþde- kai þmogø vargina skausmai ir ne giminiai procesai, audiniø pakitimai. viena liga, ðios diagnostikos pagalVisi duomenys matomi judesyje. Ste- ba galima greièiau nustatyti negabima, kaip funkcionuoja smegenys, lavimo prieþastis ir skirti efektyvesskrandis, plauèiai, skydliaukë, inks- ná gydymo bûdà ar negaiðtant laitai, ðirdis, þarnynas, kokia stuburo ir ko nukreipti reikalingo specialisto sànariø bûklë, hormoninës sistemos konsultacijai. Todël ir profilaktiðveikla, ar yra kirminø, virusø, kurie kai, ir ásisenëjusiø negalavimø atsukelia lëtines ligas, alergijas ir chro- veju funkcinë diagnostika atneð neniðkà nuovargá. Tikrinama, ar orga- abejotinos naudos kiekvienam. Tad Jei Jûsø siekis – nizme neatsirado nesveikø, iðsigimu- kvieèiame visus – maþus ir didelius puiki savijauta, reguliarus judëjimas, – daugiau suþinoti apie save. siø làsteliø ir t. t.

Ar Jûs viskà þinote apie savo sveikatà? Apie blogëjanèià gyventojø sveikatà liudija nemaþëjanèios eilës prie gydytojø kabinetø, þymiai padidëjæs blogai besijauèianèiø jaunø þmoniø skaièius, nuo streso iðsekæ darbingo amþiaus þmoniø veidai veidai.. Ðie rodikliai verèia susimàstyti ir pradëti rûpintis ligø profilaktika. Taèiau norint iðsitirti sveikatà nepakanka pasimatuoti kraujospûdá, pasidaryti ðirdies kardiogramà ar biocheminius kraujo tyrimus. Tam reikia atlikti ir kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà, kuri atskleidþia visus uþslëptus, ûmius ir lëtinius procesus. Kompiuterinæ funkcinës sveikatos diagnostikà jau septynerius metus atlieka Kauno natûralios medicinos konsultacijø ir diagnostikos centras „Þoliø salonas“. Ðia paslauga naudojasi þmonës ið ávairiø Lietuvos miestø, uþsienyje gyvenantys lietuviai.

Nauji metai, nauji ketinimai

Sausio 15 d. (antradiená) kompiuterinë funkcinës sveikatos diagnostika bus atliekama Këdainiuose, vieðbutyje-restorane „Grëjaus namas“ (Didþioji g. 36). Registracija telefonu 8 682 40 857 darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Priimami tik ið anksto uþsiregistravusieji. Iki pasimatymo!

tai – vienas ið bûdø gerinti sveikatà ir palaikyti gerà formà. Iðbandykite AEROBIKÀ, KÛNO DIZAINÀ arba JOGÀ ir pasirinkite Jums tinkantá bûdà gerinti sveikatà. Pirmas uþsiëmimas nemokamas. Informacija ir registracija tel. 8 620 32 799. Trenerë Dalia.


6

2013 m. sausio 8 d.

Dainomis, muzika ir poezija praþydusi Kalëdø roþë

Á popietæ Daugiakultûriame centre susirinko Këdainiø jaunimo mokyklos muzikinës scenos veiksmo studijos mokiniai, jø tëveliai ir rajono literatai.

Baigiantis 2012-iesiems Daugiakultûrio centro koncertø salë pasipuoðë daina, muzika, literatûriniu þodþiu ir graþiais þmonëmis. Iðlydëdami senuosius á brandø bûrá susirinko Këdainiø jaunimo mokyklos muzikinës scenos veiksmo studijos mokiniai (vadovë Laima Þilytë), jø tëveliai ir rajono literatai literatai..

V ienas talentingiausiø kolektyvø Baltijos ðalyse – èigonø ðou Vienas grupë „SARE ROMA“ kartu su þinomu podiuseriu, grupës „H IPERBOLË“ ákûrëju, dainø autoriumi ir atlikëju V iktoru Prapru „HIPERBOLË“ Viktoru sukûrë naujà muzikiná tarptautiná teatralizuotà projektà „ÈIGONØ BARONAS”. Tai dainos ir ðokio fiesta, kurioje apjungti graþiausi pasauliniai superhitai superhitai,, atliekami lietuviðkai kartu su atlikëjais ið Latvijos ir Lenkijos.

Koncerto metu yra naudojama spalvinga scenografija, specialieji efektai, 40 komplektø sceniniø rûbø. Neáprastà reginá scenoje lydës nepaprastai gera nuotaika, nes atlikëjai taip uþveda publikà, kad þiûrovai negali ramiai iðsëdëti savo vietose ir kartu su grupe ðëlsta pasirodymo metu. Kolektyvas savo iðskirtinumu jau yra pavergæs gerbëjø ðirdis Rusijoje, Ðvedijoje, Ðveicarijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Pasirodymai perpildytose Lietuvos salëse parodë, kad mûsø publika palaiko atlikëjus ir atsistojusi, audringais plojimais palydi artistus pasibaigus reginiui. Tikimës, kad ðis renginys paliks graþius prisiminimus apie nuostabiai praleistà laikà kartu. Gerà nuotaikà Jums garantuojame! Ásigykite bilietus jau ðiandien! Renginys vyks Këdainiø kultûros centre vasario 8 dienà 17 val. Bilieto kaina – 30–35–40 Lt. Informacija tel. 52 978.

egzaminø automobiliais

Savo eiles pristatë literatø klubo „Varsna“ nariai.

Klausydami poezijos ir skambanèios muzikos susirinkusieji jautë, kaip ðilumos ir nuoðirdumo prisipildë Daugiakultûrio centro salë. Savo eiles pristatë Genë Sereikienë, literatø klubo „Varsna“ pirmininkë, Laima Þilytë, literatø klubo „Varsna“ narë, Alma Jociuvienë, Këdainiø jaunimo mokyklos direktorë, Onutë Jaèiunskienë, Josvainiø bendruomenës pirmininkë, ir Raminta Matulytë-Ðilienë, Këdainiø jaunimo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Kalëdinëje popietëje „Sveiki, sulaukæ ðv. Kalëdø“ sulaukta ir Kalëdø Senelio – labûnaviðkio Ryto Kretavièiaus, kurio dþiazi-

nis pasirodymas papildë dainuojamosios poezijos kûriniø, giesmiø ir klasikinës vokalinës muzikos kraitæ. Jam antrino Josvainiø gimnazijos mokinys Marius Giedra su Josvainiø tautinës muzikos kolektyvo „Auðtaras“ vadove Auðra Giedriene, kuri akompanavo mokiniams ir mokytojai Laimai Þilytei atliekant klasikinæ vokalinæ muzikà. Po renginio niekas nenorëjo skirstytis: vieni gërë ðiltà arbatà, kiti linkëjo sutiktiems draugams graþiø, prasmingø ir viltingø metø, dalijosi graþiais prisiminimais. Mokiniø tëveliai turëjo galimybæ ásitikinti, kad neformalaus ðvietimo veikla jø atþaloms

Adresas: J. Basanavièiaus g. 87A. Tel.: 55 360, 8 676 18 766. Kalëdø Senelis surengë dþiaziná pasirodymà.

suteikia ypatingos svarbos. Ugdo sàmoningumà, uþpildo laisvalaiká kultûringu bendravimu, pleèia þiniø ir kompetencijø pasaulá, gilina tradicijas. Ávairialypë Jaunimo mokyklos neformaliojo ðvietimo veikla prisideda prie rajono mokiniø, ikimokyklinio amþiaus vaikø ir studentø akiraèio plëtimo ir ateities kûrimo. Partnerystë skatina mokyklos bendruomenæ naujoms veikloms, projektams, susitikimams. Raminta Matulytë-Ðilienë, Jaunimo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui


2013 m. sausio 8 d.

Monstera sunokino valgomus vaisius tais þiedais. Monstera, padovanojusi þiedø, nustebino ir vaisiais. Kol galëjome skanauti vaisius, ðiek tiek teko palaukti, nes mûsø graþusis augalas, dar vadinamas karpytlapiu, þydëjo apie dvi savaites, o subrandintus vaisius nokino beveik dvejus metus.

Primena ananasà Monsteros vaisiai – þali, o nulupus þievelæ pajutome ananaso skoná ir kvapà. Lietuvoje monsteros praþysta ir vaisius subrandina, o dar juos ir sunokina retai. Mûsø centre ávyko stebuklas, nes karpytlapis vaisiais „pavaiðino“ Naujaisiais metais. Manome, kad tai geras þenklas – laukia branda, bus sëkmingi metai.

Monstera – draugiðkas augalas

Këdainiø suaugusiøjø centro bendruomenë pasidþiaugë ne tik graþiais monsteros þiedais, bet ir paskanavo kvapniø jos /Nuotr. autorës/ vaisiø.

Sausio 2 dienà Këdainiø suaugusiøjø centro bendruomenë dþiaugësi staigmena – didþioji monstera sunokino vaisius. Kadanieni gi jie valgomi Vieni valgomi,, visi ragavo neáprastà augalo „dovanà“. V skanavo nepatikliai gardþiavosi,, taèiau buvo ir tokiø, kurie nepatikliai,, kiti gardþiavosi neiðdráso jo paragauti paragauti.. Teko palaukti Prieð porà metø, ápusëjus paskutiniam vasaros mënesiui, su-

gráþtanèius po atostogø Suaugusiøjø mokymo centro darbuotojus nudþiugino graþioji monstera. Tàkart ji pasipuoðë puikiais neápras-

Mitas apie monsterà pasakoja, kad ji gali savo ðaknimis iðsiurbti þmogaus energijà. Teigiama, kad ji ið tiesø mumis „maitinasi“, tik ne teigiama laimingø, o neigiama nusiminusiø, apimtø depresijos þmoniø energija. Ðiuos augalus reikia auginti ten, kur lankosi daug þmoniø, ne visada teigiamai màstanèiø. Pabûti ðalia monsteros taip pat gera, kaip ir paverkti ant tikro draugo peties. Monstera – ne monstras, o draugas. Mûsø centro bendruomenë tuo ásitikino. Aldona ÐLIAÞAITË, Këdainiø suaugusiøjø mokymo centro andragogë

Pilnas namelis baltø biteliø Pelëdnagiø mokykloje-darþelyje „Dobiliukas“ prieðmokyklinës grupës vaikai tæsia graþià tradicijà ir dalyvauja sveikatingumo projektuose, kurie vykdomi ástaigoje. Á ðiemetiná sveikatingumo projektà „Sveikatos bitës“ átraukta prieðmokyklinës grupës vaikø pasiûlyta veikla apie dantukø prieþiûrà „Pilnas namelis baltø biteliø“. Visà savaitæ grupëje vaikai aiðkinosi dantø gedimo prieþastis, prisiminë, kaip teisingai reikia valyti dantis, skalauti burnà po valgio, naudoti dantø siûlà. Namuose su tëveliais vaikai aptarë, kokia pasta, ðepetëliu valo dantis, kas kiek laiko reikia keisti ðepetukà, kartu pieðë pieðinius „Mano dantukai“. Vienà popietæ darþelyje su vaikais susitiko Pelëdnagiø ambulatorijos odontologë Laura Liutkutë. Ji ne tik pasakojo vaikams kaip ir kodël reikia priþiûrëti dantukus, bet ir pakvietë ap-

11

Amþinybën iðëjæ... Gruodþio mënesá Këdainiø mieste Irena Adomavièienë Antanina Alijauskienë Vladas Ališauskas Elena Alina Amolevièienë Jaroslavas Baèënas Jonas Bobënas Jadvyga Butkevièienë Bronius Dambrauskas Martynas Fatièevas Adelë Grigaitienë Ona Ivanauskienë Gintaras Jakštas Ilsë Veronika Juknevièienë Genovaitë Kazakevièienë Jakimas Kurasovas Algirdas Lubinas Elena Lubinienë Kazys Mackevièius Marijonas Mikalauskas Bronislovas Mikšta Regina Jadvyga Misevièienë Stasys Pakštas Alexey Pogorelov Jonas Raila Vytautas Rauba Vanda Stanionienë Lolita Stepenkienë Apolionija Stuèilina Genovaitë Ðidlauskienë Daina Ðikðnienë Rimantas Šikšnys Janina Tendzegolskienë Jonas Karolis Tvaravièius Vytautas Urbonas Bronius Algirdas Ûsas Marija Graþina Voverienë Violeta Þuèkina

1929-01-09 1942-01-25 1946-05-02 1934-07-29 1934-06-08 1936-01-10 1920-05-26 1925-07-11 1994-03-18 1923-02-27 1918-01-20 1973-04-12 1952-08-24 1931-02-02 1926-09-14 1945-08-14 1922-09-15 1929-09-13 1946-11-05 1953-09-19 1943-09-30 1928-11-28 1936-07-22 1950-11-27 1963-09-22 1932-06-25 1965-06-12 1934-11-14 1931-02-18 1971-08-18 1950-08-13 1925-05-12 1948-04-02 1951-01-13 1943-09-01 1932-07-23 1945-10-02

2012-12-04 2012-12-24 2012-12-17 2012-12-08 2012-12-24 2012-12-17 2012-12-25 2012-12-17 2012-12-24 2012-12-07 2012-12-20 2012-12-23 2012-12-31 2012-12-08 2012-12-16 2012-12-28 2012-12-25 2012-12-27 2012-12-25 2012-11-24 2012-12-29 2012-12-24 2012-12-20 2012-11-30 2012-12-20 2012-12-04 2012-12-05 2012-12-30 2012-12-13 2012-12-14 2012-12-08 2012-12-14 2012-12-04 2012-12-15 2012-12-10 2012-12-26 2012-12-23

Josvainiø seniûnijoje Viktoras Grigas Bronislava Jakaitytë Birutë Kiðonienë Elena Janina Lekeèinskienë Mindaugas Mankevièius Elena Mockienë Alfonsas Steponavièius Lionë Urbonavièiûtë Marijona Vaksmanienë

1950-05-28 1934-11-26 1938-06-16 1934-07-15 1947-06-28 1930-06-13 1933-01-03 1943-03-08 1924-07-22

2012-12-09 2012-12-29 2012-12-09 2012-12-03 2012-12-18 2012-12-02 2012-12-13 2012-12-24 2012-12-28

Dotnuvos seniûnijoje Stanislava Gadeckienë Valentinas Junevièius Eugenijus Pranas Kazokevièius Irena Aldona Markuckienë Jonas Randys Saulius Ribaèauskas Albina Ðilienë

1952-07-04 1947-04-01 1946-11-08 1946-10-03 1928-06-11 1975-07-19 1941-03-21

2012-12-01 2012-12-22 2012-12-17 2012-12-18 2012-12-28 2012-12-26 2012-12-05

Gudþiûnø seniûnijoje Aldona Benetienë Benedikta Kunevièienë Joana Genovaitë Ðidlauskienë

1957-07-29 1936-12-24 1928-09-01

2012-12-26 2012-12-10 2012-12-15

Pelëdnagiø seniûnijoje Aušra Chailenko Bronislava Draseikienë Jonas Jagelavièius Petras Lapienis Gintas Maruška Veronika Zaksienë Vytautas Þukauskas

1968-06-12 1924-04-15 1924-02-28 1925-05-31 1959-01-31 1931-09-07 1937-04-13

2012-12-17 2012-12-21 2012-12-27 2012-12-26 2012-12-01 2012-12-14 2012-12-04

Pernaravos seniûnijoje Aldona Ramanauskienë

1927-02-26

2012-12-05

Krakiø seniûnijoje Meèius Aleksandravièius Kæstutis Biriukovas Regina Dockuvienë

1945-06-01 1962-03-15 1926-09-26

2012-12-25 2012-11-17 2012-12-05

Surviliðkio seniûnijoje Vienà popietæ darþelyje su vaikais susitiko Pelëdnagiø ambulatorijos odontologë Laura Liutkutë.

Aldona Þliobienë

silankyti odontologo kabinete. Vaikai labai laukë ðios iðvykos. Jø negàsdino odontologo kabinetas, iðdëlioti árankiai. Jie klausinëjo gydytojos, kodël genda dantukai, kaip juos taiso, dràsiai leido apþiûrëti savo dantukus, o atsisveikindami ne tik paþadëjo nepamirðti kasdien valyti dantukus, bet ir nors kartà metuose apsilankyti odonto-

Antanas Danyla Jonas Sucila Stasys Vaièiûnas

logo kabinete, o Pelëdnagiø ambulatorijà papuoðë vaikø pieðiniai. Tai vaikø dovana darbuotojams, kurie rûpinasi visø mûsø sveikata, moko, kaip turëtume saugoti savo sveikatà, dantukus. Roma BAGDONIENË, Pelëdnagiø mokyklos-darþelio „Dobiliukas“ prieðmokyklinio ugdymo pedagogë

1931-11-04

2012-12-26

Ðëtos seniûnijoje 1948-09-19 1936-01-05 1941-02-12

2012-12-25 2012-12-21 2012-12-20

Truskavos seniûnijoje Kazimieras Bliuvas Vinca Valonienë

1925-09-17 1922-09-23

2012-12-01 2012-12-26

Vilainiø seniûnijoje Veronika Danutë Barðtënienë Bronislovas Juškevièius Filomena Rudienë

1936-12-08 1951-08-02 1935-08-01

2012-12-06 2012-12-04 2012-12-17


16

2013 m. sausio 8 d.

Vilainiø gatvëse – ðimtai bëgikø Irma BAJORÛNË

Trisdeðimt penktus metus ið eilës pirmàjá metø ðeðtadiená surengtos bëgimo ir sportinio ëjimo varþybos „Këdainiai 2013“. „Keièiasi dalyviai, keièiasi trasa, tik tradicija nesikeièia“, – pasidþiaugë pagrindinis varþybø organizatorius, Këdainiø rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Gediminas Misius. Ðeðtadiená á Vilainius, kur vyko bëgimas, susirinko apie 260 bëgikø ir beveik 40 sportinio ëjimo atstovø. Mûsø rajonui atstovavo apie 20 bëgikø ir 16 ëjikø. Bene gausiausios buvo sostinës sportininkø pajëgos: vien tik klubui „F.O.C.U.S“ atstovavo 28 dalyviai, buvo ir pavieniø sportininkø. Vyriausias bëgimo dalyvis – 81-eriø metø Matas Ankudavièius ið Kauno (10 kilometrø jis nubëgo per 1 val. 26 min.), o jauniausias – këdainietis ëjikas Deividas Gudzikas. Jam tik devyneri. Moterys ir berniukai iki 14 metø turëjo áveikti penkiø kilometrø trasà Vilainiø gatvëmis, vyrai – deðimt kilometrø.

Nugalëtojas – mero giminaitis

Tradiciniame naujametiniame bëgime dalyvavo beveik 300 sportininkø.

Këdainiø bëgimà atvaþiavo deðimt bëgikø. Beje, M. Diliûnas – Këdainiø savivaldybës mero Rimanto Diliûno giminaitis. Po bëgimo jis sakë mielai vieðësiantis pas gimines Këdainiuose.

Mëgsta masinius bëgimus Pirmoji ið moterø finiðavusi jonaviðkë Milda Vilèinskaitë (17 min. 38 sek.) pasidþiaugë, kad Vilainiø gatvëmis nusidriekusi trasa ádomi. „Man labai patinka tokie masiniai bëgimai, be bëgimo neásivaizduoju savo gyvenimo“, – ðypsojosi penkis kilometrus nubëgusi Milda. Ji prisipaþino bëgiojanti kasdien, dalyvaujanti ávairiose varþybose ir atvirose trasose, ir manieþuose.

Ëjikai konkuravo su bëgikais

Rungtyniø nugalëtoju tapo Marius Diliûnas ið Pakruojo, trasà áveikæs per 32 min. 42 sek. Jis dalyvavo Këdainiø bëgime jau ketvirtà kartà ir visus kartus finiðavo pirmas. Sportininkas pripaþino, kad trasa graþi ir patogi bëgti, trukdë tik stiprokas vëjas. „Daþniau dalyvauju bëgimuose Latvijoje negu Lietuvoje, labiausiai mëgstu bëgti pusmaratoná – 21 kilometrà, – prisipaþino sportininkas. – Bëgimas man – lyg darbas, vienuolika metø aktyviai sportuoju.“ Ið Pakruojo klubo „Vëjas“, kuriam atstovauja nugalëtojas, á

Entuziastei svarbiausia – baigti trasà „Labai gera nuotaika, nors rezultatas galëjo bûti ir geresnis, – baigusi penkiø kilometrø distancijà plaèiai ðypsojosi Marija Misienë, Finiðuoja sparèiausia ëjikë A. Kavaliauskaitë këdainietë sporto (kairëje). entuziastë, Mikalojaus Daukðos pagrindinës moIð Krakiø á tradicines nauja- kyklos socialinë pedagogë. – Jaumetes varþybas atvaþiavo ðeðioli- nystëje labiau mëgau sprinto dis-

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

ka ëjikø. Tarp jø – ir pajëgiausi sportininkai, uþimantys prizines vietas respublikinëse varþybose. Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos kûno kultûros mokytojas Robertas Kaselis pabrëþë, kad Këdainiuose rengiamas naujametinis bëgimas ir ëjimas neáeina á Lietuvos sportinio ëjimo taurës varþybø kalendoriø, bet Krakiø ëjikai dalyvauja taurës etapuose. Jie sëkmingai pasirodë pirmajame 2013 metø Lietuvos sportinio ëjimo taurës etape, kuris vyko Alytuje dar gruodþio pabaigoje. Nei mokytojo R. Kaselio, nei kitø sportinio ëjimo þinovø nenustebino tai, kad pirmoji finiðo linijà kirto Austëja Kavaliauskaitë. Daþnai tokiose varþybose dalyvaujanti Krakiø M. Katkaus gimnazijos auklëtinë pastebëjo, kas kai kuriose trasos dalyse buvo purvo, nebuvo patogu þingsniuoti. Savo pasirodymu Austëja sakë esanti patenkinta, nors penki kilometrai – ilga trasa, mergina daþniausiai þingsniuoja vienà ar du kilometrus.

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

Rezultatà fiksuoja elektronika Prie finiðo linijos nereikia stovëti teisëjams su chronometrais, bëgikø ir ëjikø laikà fiksuoja elektroninë sistema. Këdainiuose surengtas varþybas priþiûrëjo firma „Tengris“. Ámonës savininkas Gvidas Rûkas paaiðkino, kad kiekvienam varþybø dalyviui prie sportinio batelio pritvirtinama identifikacinë kortelë, vadinama „èipu“. Kortelë signalizuoja sistemai, kokiu laiku sportininkas kirto starto ir finiðo linijà. „Sistema klaidø nedaro, gali bûti tik þmogiðkos klaidos“, – patikino G. Rûkas.

Dëkojo dalyviams ir organizatoriams tancijas, o dabar renkuosi ilgesnes. Nesiekiu aukðtø rezultatø, man svarbiausia – baigti distancijà, tuomet jauèiuosi patenkinta savimi.“ Moteris akcentavo dalyvavusi tradiciniame bëgime blaivybës ir sveikatinimo keliu, kuris rengiamas kiekvienà pirmà mënesio penktadiená. Tik ðákart bëgimo laikas buvo pakoreguotas, priderintas prie naujameèio bëgimo. M. Misienë ásitikinusi, kad kiekvienam þmogui naudinga bent porà kartø per savaitæ pabëgioti ar bent jau kasdien daryti mankðtà.

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Kaip kasmet á trasà iðbëgo Gediminas Dovydaitis ið Kudirkos Naumiesèio, visuomet vilkintis Kalëdø Senelio kostiumu ir nepraleidæs në vieno bëgimo.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Visiems bëgimo dalyviams áteikti atminimo medaliai, visø amþiaus grupiø prizininkams – prizai. Po varþybø dalyviai vaiðinosi arbata, turëjo galimybæ atsigaivinti Sporto mokyklos baseine. G. Misius iðsakë dëkingumà Vilainiø seniûnui Antanui Bruþui, kuris kasmet pasirûpina, kad sportininkams bûtø parengta patogi ir saugi trasa. Organizatoriai taip pat dëkojo policijos pareigûnams greitosios pagalbos medikams, kurie pasirûpino sportininkø saugumu.

TERMOVIZIJA ENERGINIS SERTIFIKAVIMAS ÐILTO NAMO MODELIAVIMAS TECHNINË PRIEÞIÛRA www.energinissertifikavimas.lt Tel. 8 686 21 397 Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 8 Tiraþas 5 680 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2013 m. sausio 8 d., antradienis

Portretas

2013 m. sausio 8 d.

G GYVENIMAS YVENIMAS margas Tai ádomu

Kiniðkai kalbantis prokuratûros vadovas turi ir miðkininko diplomà 1919

– tø metø sausio 16 diena laikoma Nepriklausomos Lietuvos prokuratûros kûrimosi atskaitos taðku, nes tàdien oficialiai buvo paskelbtas Laikinasis Lietuvos teismø ir jø darbo sutvarkymo ástatymas.

1940 – tais metais po ávykdytos okupacijos ir vëlesnës aneksijos prokuratûros ir tardymo aparatas buvo skubiai pertvarkomas Sovietø Sàjungos prokuratûros organø sistemos pavyzdþiu. Tø metø liepos 1 d. Lietuva buvo inkorporuota á jos sudëtá.

Kauno apylinkës prokuratûros penktajam skyriui vadovaujantis vyriausias prokuroras V. Jaroðèenka: „Man patinka ðis darbas, nes pamatau labai ávairø, spalvingà þmoniø gyvenimà.“ /Nuotr. autorës//

Auðra MALINAUSKIENË

Nuo spalio vidurio Kauno apylinkës prokuratûros penktajam skyriui skyriui,, apimanèiam Jonavos ir Këdainiø prokuratûras, vadovauja du aukðtojo mokslo diplomus turintis 43-ejø metø jonaviðkis V italijus JAROÐÈENKA. Pokalbio su teisininku metu paaiðkëjo, kad jis kalba Vitalijus keliomis uþsienio kalbomis, kuriø viena yra… kinø. /Nukelta á 9 psl./

1990 – tø metø kovo 23 dienà Lietuvos Respublikos prokuroru paskiriamas Artûras Paulauskas. Ðià datà galima laikyti nepriklausomos Lietuvos prokuratûros kûrimosi pradþia.

Ugniagesiai gelbëtojai pasipuoðë ðkotiðkais kiltais Blykstë

Auðra MALINAUSKIENË

Naujøjø metø pabaigoje antrus metus ið eilës „Ledine komanda“ buvo iðrinktas rajono Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos kolektyvas. Pernai ugniagesiai gelbëtojai gelbëtojai,, inspektorius ir V alstybinës prieðgaisrinës prieþiûros Valstybinës poskyrio vyresnioji inspektorë Erika DUMÈI ENË DUMÈIENË ásikûnijo á karðtus rytieèius, o ðiemet jiems teko tikras iððûkis – apsivilkti ðkotiðkais vyrø sijonais.

Rengësi be atsikalbinëjimø Treèià kartà Këdainiø kultûros centro naujametëse muzikinëse improvizacijose bei ástaigø, ámoniø ir organizacijø varþytuvëse dalyvavusi vyr. inspektorë E. Dumèienë ðypsosi, kad tapti ðkotais jiems pasiûlë Kultûros centro darbuotojos. /Nukelta á 7 psl./

Á Këdainiø kultûros centro scenà ugniagesiai gelbëtojai áþygiavo pasipuoðæ kiltais, ðalmais ir stilizuotais dûdmaiðiais.


8

2013 m. sausio 8 d.

Kûryba

Ugniagesiai gelbëtojai pasipuoðë Vyriðki þaidimai kaime ðkotiðkais kiltais Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Ðkotiðki kiltai vyrams ðokti netrukdë.

/Nuotr. autorës/

/Atkelta ið 7 psl./ – Ar vyrai lengvai priëmë iððûká – apsirengti sijonus? – Mûsø septyniø nariø komandos garbæ gynæ ugniagesiai gelbëtojai: Artûras Ðulcas, Aivaras Pupkevièius, Tomas Stravinskas, Linas Èerniauskas, Darius Panasevièius bei inspektorius Gintas Dirda, be didesniø atsikalbinëjimø sutiko uþsivilkti ðkotiðkus kiltus. Vyrai, kuriø dauguma jau keletà kartø dalyvavo tokiame muzikiniame renginyje, suprato, kad tai yra ðou, skirtas þiûrovams linksminti, todël reginys turi bûti smagus, nuotaikingas ir sukelti juokà. Pasijuokëme ir kartu kibome á pasiruoðimo pasirodymui darbus. Tad mûsø „ðkotai“ be jokiø problemø filmavosi komandos pristatymo filmukui ir dainavo bei ðoko su sijonais.

Kas buvo lengviau – Ðkotø kiltai nuo seno yra ðiaurinës Britanijos dalies regiono

Ðkotø komandos kapitonë – Këdainiø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos vyr. inspektorë E. Dumèienë su ðou vedusiu „muitininku“ A. Ðvilpausku.

pasididþiavimas ir iðskirtinis kultûros elementas. Paprastai ðkotai po juo daugiau nieko nedëvi. – Oi, ne. Po sijonais mûsø vyrai vilkëjo naujomis baltomis linksmomis kelnaitëmis, dekoruo-

tomis drambliukais, gëlytëmis ir mergaitëmis (juokiasi). – Kiek laiko rengëtës pasirodymui? – Apie vienà mënesá. – Ar lengviau buvo vaidinti rytietiðkà haremà, ar ðkotus? – Tai – skirtingi personaþai, taèiau abu mûsø pasirodymai buvo labai netradiciniai bei ádomûs dël drabuþiø ir iðvaizdos savitumo, muzikos ir ðokio stiliø iðskirtinumo. Abu kartus buvo smagu ruoðtis, nors ir teko labai daug repetuoti.

Dþiaugësi pergale

Pernai „Ledinës komandos 2011“ titulà ugniagesiams gelbëtojams pelnë rytietiðkas pasirodymas.

– Kaip jauèiatës antrus metus ið eilës tapæ „Ledine komanda“? – Labai dþiaugiamës. Taèiau mums svarbiausia ne kasmet laimëti, o dalyvauti ðiame ðou, nes tokia neáprasta veikla po darbo suburia kolektyvà, uþsimezga naujos paþintys, geriau paþástame vieni kitus. Tiesà sakant, ðákart norëjome, kad ir kitos komandos pasidþiaugtø „Ledinës komandos“ titulu. Juk kitø kraðto kolektyvø nariai taip pat daug ruoðësi pasirodymams.

– Seneli, kada bus sniego? – klausia Vytukas, uþmirðæs net pasisveikinti, paskambinæs telefonu Alfredui. – O kodël tu klausi? – Man tëvelis nupirko slides, o sniego vis nëra ir nëra, – apgailestauja vaikas. – O kaip tu mieste slidinësi? Juk ten tiek maðinø... – Atvaþiuosiu pas tave, seneli. Gal kartais pas jus jau prisnigo? – Vakar jau maèiau kelias snaiges. Abudu èiuþinësim, kai atvaþiuosi. Að tau rogutes laikau rûsy, – praneða Alfredas. Atsikelia vienà rytà Alfredas, þvilgt pro langà – visa þemë baltuoja. Griebia telefonà ir skambina anûkui: – Papraðyk tëvà, kad atveþtø á þiemos pasakà. Pas mus jau visur balta. Ar turi ðiltus kroksus? – Turiu, mama nupirko, – dþiaugiasi anûkas. O Alfredas taip pat aunasi didþiulius kroksus, ima á rankas kibirëlá ir eina á tvartà melþti oþkø. Dabar visi kaþkà augina: vieni viðtas, kiti triuðius, o Alfredas oþkas laiko. Pasimelþia pieno – lyg vaistø nuo visø ligø bûtø iðgëræs. Tai ne karvës pienas. Karvæ iðlaikyti jau nëra tiek jëgø. Su dalgiu jau tiek ðieno neprimosikuosi, kiek reikia ðieno karvei suðerti. Technika tokia brangi, kad karvës laikyti neapsimoka. Todël ir ëmësi þmonës sunkiø gyvulëliø auginimo. Darbo kaime neliko, kai viskas sugriauta, o nieko naujo nesukurta. Svarbiausia uþ toká „smulkø verslà“ dar niekas mokesèiø neima. Kai nëra darbo, nëra ir pinigø, o viðtos, triuðiai, oþkos – vis ðioks toks priedas prie ubagiðkos pensijos. Jaunimas iðlëkë á uþsiená, o pagyvenusiems reikia èia ko nors nusitverti. Taigi moterys gamina valgyti, kaupia visokias vaisiø, darþoviø, uogø atsargas, o vyrai eina á tvartus viðtø lesinti, oþkø melþti. Sako, senais laikais, jei vietoj karvës laikë oþkà, tai aplinkiniai toká ûkininkà vadindavo nusigyvenusiu, nerimtu. O dabar, kai visa ðalis nusigyveno, ypaè kaimas, tai visai nesvarbu, kà auginti, kad tik bûtø naudos. Eina Alfredas, kibirëlá mosikuodamas – tokia graþi baltuma, ir saulë ið po debesø, nuolat merkusiø þemæ, jau nori iðlásti – prieð Kalëdas gal tikra þiema pradþiugins. Eina á tvartus, þinoma, ne vienas. Tuo paèiu taku á bendrus tvartus pëduoja ir kiti „ûkininkai“, gal ir „smulkûs verslininkai“. Ar svarbu, kaip pavadinsi. Kai visi á bûrá susitelkia, tai kalbø iki soties. Darbo patvirtinimui pasidalina, sugalvoja ir kitø smulkiø verslø, uþ kuriuos mokesèiø mokëti nereikia. Ðtai kaþkas sumanë pasipelnyti stambiu mastu ir sugalvojo perversmà televizijoje. Atsirado tokiø, kurie turëjo atsisakyti senø televizoriø, tarnavusiø dar nuo tarybiniø laikø ar uþ vagnorkas pirktø. Taigi meistrø juos ar-

dyti taip pat atsirado – ten, sako, spalvotøjø metalø esama. Tai irgi neapmokestinamas smulkus verslas... Eina Alfredas á tvartà, spardydamas sniegà, bandydamas savo naujø kroksø slidumà. – Kokius tu èia batus apsiavei? – klausia Silvestras. – Turbût labai sunkûs, kad neslysta. Tokie dideli atrodo... Kaip tu juos pavelki? Susidomi Alfredo batais ir kiti, á tvartus traukiantieji. – Klystate! Batai lengvuèiai, – garantuoja Alfredas. – Ir nebrangiai uþ juos mokëjau – tik 70 litø. – Turbût kiniðki, – iðgirdæs kainà, sumenkina batus Povilas. – Netikiu, kad jie bûtø lengvi, tokie dideli... Negi tavo koja tokia uþaugusi? – domisi Silvestras. – Laþinkimës! – sako Alfredas. – Jei batai svers daugiau, kaip pusæ kilogramo, perku jums alaus bambalà. – Kur èia lauke svarstykles surasi?.. – abejoja kaip nustatyti batø svorá Povilas. – Nagi, aukis batus!Að pakilnosiu ir pasakysiu, kiek sveria. Turiu tokià svorio nuojautà. – Ðekit! – iðtiesia Alfredas kojà Silvestrui. Tas pagriebæs taip patraukia, kad batas atsiduria rankose su visa kojine. Stovi Alfredas ant sniego, iðkëlæs basà kojà. – Atiduok kojinæ! – ðaukia Alfredas. Paðokinëja ant vienos kojos, norëdamas nutverti ið bato kyðanèià dalá kojinës, bet Silvestras truputëlá atitolæs, o viena koja neiðlaiko stipraus Alfredo kûno ir jis pargriûna. Bando atsistoti, iðkëlæs vienà kojà, bet niekaip nesiseka, ir Alfredas jau voliojasi ant sniego. Á sniegà ásminga ir basoji koja. – Duok batà! Suðaldysit jûs èia mane! Susirgsiu ir anûko rogutëmis nepaveþiosiu… Silvestras juokiasi, traukiasi atatupstas su batu ir kojine rankose. – Nagi, pabëgiok po sniegà, kaip jaunystës laikais! Uþsigrûdinsi – jokios ligos nekibs. Be to, sako, kad oþkos pienas nuo visko gydo. Silvestrà sudraudþia Petras: – Baik, Silvestrai! Tikrai þmogø susargdinsi. Pasiveja Silvestrà ir atneðæs paduoda batà Alfredui. Tas susirietæs bando apauti nuogà kojà, atsikelti nuo baltos þemës, bet batas slysta ir niekaip nepavyksta apsiauti. – Per daug nusipenëjai... Todël ir batø negali apsiauti ant suolo neatsisëdæs, – juokiasi Silvestras. Vyrai supuolæ kelia Alfredà, mauna jam kojinæ ir batà, tvirtindami, kad kroksas tikrai lengvas batas ir dabar jau jie turësià alaus bambalà nupirkti Alfredui. – Nereikia, – sako Alfredas. – Aèiû uþ pagalbà. Geriau að jus oþkos pienu pavaiðinsiu... Taip vyrai, palakstæ, paþaidæ, kaip vaikai, rimtëja ir keliauja prie savo kasdieniø darbø. O pro langus juos stebi moterys ir niekaip nesupranta, kas ten atsitiko ant pirmuoju sniegu padengtos þemës.


2013 m. sausio 8 d.

9

Kiniðkai kalbantis prokuratûros vadovas turi ir miðkininko diplomà /Atkelta ið 7 psl./

Nesigaili dël pasirinkimo – Nuo ðio rudens vadovaujate Kauno apygardos prokuratûros padaliniui – penktajam skyriui, apimanèiam buvusios Këdainiø ir Jonavos rajonø apylinkiø prokuratûras. Koks Jûsø áspûdis apie mûsø miestà? – Nors Këdainiuose pradëjau dirbti iðkart po rinkimø á Seimà, taèiau man ir anksèiau tekdavo èia lankytis pas paþástamus. Tad buvau apþiûrëjæs graþø senamiestá, þinojau ir apie pas jus stipriai iðvystytà pramonæ. – Kokiose ðalies prokuratûrose Jums teko dirbti iki tol? – Pradëjau Jonavoje, vëliau daugiau kaip porà metø prokuroru dirbau Kauno miesto apylinkës prokuratûroje. Po to, gráþau á Jonavà, kur darbavausi prokuroru, vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, o pastaruosius pusantrø metø ëjau vyriausiojo prokuroro pareigas. Nors dabar ir tenka vaþinëti á darbà Këdainiuose, taèiau nesigailiu pasirinkæs tokià profesijà. Matyt, todël ir kelionës á jûsø miestà nevargina.

Domina ávairovë – Kiek laiko dirbate teisësaugos struktûroje? – Vienuolika metø – nuo 2002 metø sausio 4 dienos. – Kas Jums patinka ðiame darbe? – Tai, kad pamatai labai ávairø, spalvingà þmoniø gyvenimà. Nors atrodo, kad jau prie visko pripratau savo darbe, bet dar bûna situacijø, kurios man vis dar kelia nuostabà. – Kaip per pastaràjá deðimtmetá pasikeitë nusikaltimai? – Labai sunkiø nusikaltimø, kurie baigtøsi mirtimi, sumaþëjo, taèiau smurto lygis iðlieka gana didelis. Nors dabar fizinis smurtas (kaip reketavimo atveju) ágauna kitokià – psichologinæ – formà, nes kriminalinis pasaulis eina á versliðkumà, todël maþëja grubios fizinës prievartos, o daþniau imamasi átikinëjimo, „smegenø plovimo“. Ðiandien jau dirbama kitokiais metodais. Pamenu, kai prieð penketà metø anglai mums skaitë paskaitas apie situacijà Didþiojoje Britanijoje. Jø teigimu, uþ smurtinius nusikaltimus þmonës visada yra ir bus baudþiami, taèiau uþ intelektualinius daþniausiai nesulaukia bausmës. Mat þmonës, turintys aukðtà intelektà, daro nusikaltimus, á kuriuos átraukia aukðto lygio asmenis, kuriø faktiðkai neámanoma „paimti“. Gaila, bet panaðià situacijà matome ir Lietuvoje. Juk tai, kas susijæ su pinigø plovimu ir lëðø ðvaistymu, yra sunkiai pasiekiama.

Teisininkas mëgsta fotografuoti, todël kelionëse stengësi uþfiksuoti Azijos /Nuotr. ið asmeninio V. Jaroðèenkos archyvo/ vaizdus. V. Jaroðèenka prie Dadziuesi ðventyklos, esanèios netoli Kinijos sostinës Pekino.

Pakito atsakomybë – Gal galite palyginti prokuroro darbà Kaune, Jonavoje ir Këdainiuose? – Ðiek tiek skiriasi Kauno, Jonavos ir Këdainiø prokuratûros darbo specifika. Kai nuo 2003 metø pasikeitë Prokuratûros ástatymas ir prokurorams nebereikia tirti sunkiø ir labai sunkiø nusikaltimø, Kauno miesto prokuratûroje darbas palengvëjo, nes apygardines bylas perëmë Kauno apygardos prokuratûra. Kai sugráþau á Jonavà, eiliniai apylinkiø prokurorai kontroliavo apygardines bylas, taèiau jø kontrolë dubliavosi su apygardos prokuratûros darbu. Galutiná sprendimà patikrindavo pastarosios institucijos prokurorai. Tuo tarpu kai dirbau Kauno miesto prokuratûroje, nuo 2003 metø geguþës mënesio mums nereikëdavo vaþiuoti á ávykio vietà, budëti, iðskyrus iðeiginëmis dienomis, jei tekdavo kreiptis á teismà dël suëmimo. Dabar vël keièiasi specifika, nes daugiau galiø norima perduoti apygardai, nors rajonuose eiliniai prokurorai dirba darbo grupëse. Pastarøjø darbas palengvinamas tik tiek, kad galutiná sprendimà priima apygardos prokuratûros prokurorai. Tad nuo apylinkës prokurorø peèiø nuimama dalis atsakomybës, nes apygardø prokuratûros dabar organizuoja ne tik nuþudymø, iðþaginimø ir kitø labai sunkiø nusikaltimø ikiteisminius tyrimus, bet ir korupcijos, netinkamo gydymo, ekonominiø bei finansiniø nusikaltimø, darbø saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimø paþeidimø, kitø sudëtingesniø nusikaltimø tyrimà.

Mokykloje mëgo biologijà – Ið kur esate kilæs?

– Esu ið Jonavos. Èia baigiau tuometinæ Jonavos 3-iàjà vidurinæ mokyklà. – Kodël rinkotës teisininko profesijà? – Ne ið karto tapau prokuroru, nes pirmoji mano profesija buvo… miðkininkas. Baigæs vidurinæ mokyklà, kurioje man labiausiai patiko biologija ir gamtos mokslai, ástojau á tuometinæ Lietuvos þemës ûkio akademijà. Èia studijavau miðkininkystæ. Gavæs diplomà, 1993 m. vienerius metus darbavausi krovos meistru Jonavos miðkø urëdijos galutiniame medienos sandëlyje. Po to nuo 1994 m. kovo 7 d. iki 2002 metø buvau Dumsiø girininkijos girininko pavaduotoju.

Pasiûlë draugas – Kodël taip radikaliai pakeitëte darbo pobûdá? – Draugas, kuris tuo paèiu metu tik neakivaizdþiai studijavo miðkininkystæ, „pamëtëjo“ idëjà studijuoti teisæ. Galvoju, reikia ir man pamëginti. Taip atsidûriau Vilniaus universitete, kurá baigæs gavau teisininko diplomà. – Turbût prokuratûroje dirbti yra sunkiau, nei girininkijoje? – Ne. Dirbant medienos sandëlyje ir girininkijoje taip pat teko daug bendrauti su darbuotojais ir klientais. Tiesà sakant, ir viena, ir kita sritis turi savo specifikà, problemas ir dþiaugsmus.

Tobulina kalbinius ágûdþius – Kas Jums teikia atgaivà po darbo? – Mëgëjiðkas sportas (ðypsosi). Kaþkada vaikystëje rinkau paðto þenklus, kuriø kolekcijà ir dabar kartais papildau nusipirkdamas naujà egzemplioriø. Kadangi turime sodybà, todël jà po truputá ásirenginëjame.

Taip pat skaitau knygas, taèiau detektyvø nemëgstu, nes jie neatitinka tikrovës (ðypsosi). Tik vaikystëje skaièiau Agatos Kristi knygas. Tuo tarpu dabar domiuosi Kinijos kultûra, skaitau filosofinæ literatûrà. Be to, tobulinu kalbas. Taèiau, manau, kad tai irgi tëra mano mëgëjiðkas uþsiëmimas. – Keliomis kalbomis kalbate? – Laisvai kalbu lietuviðkai ir rusiðkai, nes esu kilæs ið sentikiø ðeimos. Taip pat susikalbu angliðkai, vokiðkai ir… kiniðkai. Pastaroji kalba man asmeniðkai yra lengviausia ið uþsienio kalbø. – Kodël mokëtës kinø kalbos? – Mane ji þavëjo jau seniai. Kai studijavau Kaune, senamiestyje buvo senas antikvarinis knygynas, kuriame 1991 metais radau keturis tomus didþiojo kinø–rusø þodyno. Já nusipirkau ir þinojau, kad kada nors vis tiek ðià kalbà iðmoksiu. Kaip tik 1996 metais Ðvietimo ir mokslo ministerija paskelbë konkursà, kurio du laimëtojai turëjo galimybæ staþuotis ir kinø kalbà mokytis Kinijos sostinëje Pekine. Tad pasitaikë galimybë ágyvendinti savo svajonæ. Man pasisekë, todël iðvykau á Pekinà. Tiesa, dël tos kelionës Vilniaus universitete vieneriems metams teko atidëti kà tik pradëtas teisës studijas.

te su kinø tautybës þmogumi? – Taip (ðypsosi). Taèiau norint prisiminti gilesnes ðios kalbos þinias, reikëtø poros savaièiø praktikos. – Kokia Jums pasirodë ði ðalis? – Man Kinija patiko, nors kitiems europieèiams – ne. Galbût ðioje ðalyje þmonës ir gyvena prasèiau nei pas mus, taèiau jø poþiûris á gyvenimà nëra toks pesimistiðkas kaip Lietuvoje. Be to, pastebëjau, kad kinai mëgdþioja amerikieèius. Ðioje ðalyje taip pat yra labai greitas gyvenimo tempas, todël patys kinai sako: „Jeigu verslo idëjos neágyvendini per tris–ðeðis mënesius, tai tà idëjà ið tavæs „pasiskolina“ kiti“. Tiesa, kai gyvenau Pekine, su kolegomis turëjau galimybæ pakeliauti po Kinijà, lankiausi Honkonge, o po keliø metø – ir Singapûre, Indonezijoje. – Ar nenorëjote ðioje ðalyje pasilikti gyventi? – Reikëjo gráþti á Lietuvà tæsti teisës studijas. Be to, norint likti, reikia susirasti darbovietæ. Nors ir dabar dar kartà norëèiau sugráþti á Kinijà.

Darbuojasi sodyboje

– Galbût Jûsø þmona taip pat yra teisininkë? – Ne. Ðiuo metu Ingrida studijuoja buhalterijà. Su þmona auginame tris dvylikos, septyneriø ir Norëtø sugráþti á Kinijà ðeðeriø metø dukras. – Kiek laiko gyvenote Pekine? – Ar sunku vienam vyrui, kai – Vienerius metus. Su kitais ðeimoje – keturios moterys? uþsienieèiais gyvenau ir mokiausi – Jau ápratau (juokiasi). PuiPekino uþsienio kalbø universite- kiai sutariame. te. Á Kinijos sostinæ iðvykau sava– O kokioje ðeimoje pats rankiðkai pramokæs raðyti hierog- uþaugote? lifus, taèiau kalbëti dar nemokë– Turiu brolá – policijos pareijau. Bet, kai gyveni tokioje aplin- gûnà. Mano tëtis daugiau kaip dekoje, iðmoksti ðnekamàjà kalbà ir ðimt metø taip pat buvo policiningali ja kalbëti jau nemàstydamas. kas. O mama dirbo metalo gaminiø Man pasisekë, kad mano ir konstrukcijø gamykloje „Ketuva“. Be to, galiu pasidþiaugti gaukambario draugas, kilæs ið Ukrainos, jau trejus metus mokësi ki- siu giminaièiø bûriu – daugybe nø kalbos, todël jis man nemaþai pusseseriø ir pusbroliø, iðsibarspadëdavo. Su juo draugauju ir iki èiusiø po Lietuvà ir pasaulá, nes vieni mano seneliai turëjo aðtuoðiol. – Ar ðiandien susikalbëtumë- nis, o kiti – deðimt vaikø.


10

2013 m. sausio 8 d.

Valgiø receptai

Naudingi patarimai

Vertingosios pupelës

Kuo naudingas lydytas sviestas?

Pupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienë duona, todël ið jø kone kasdien galima pasigaminti vis kitokiø ávairiø valgiø.

Daugelis þmoniø turbût þino, kad lydytas sviestas pradëtas gaminti senovës Indijoje, kurios gyventojai já labai vertino. Sanskrito kalba lydytas sviestas vadinamas Ghi arga gi gi..

Salotos su keptais laðinukais Reikës: 1 stiklinës ávairiø spalvø pupeliø, 1 svogûno, 100 g parûkytos kiaulienos ðoninës, 3 ðaukðtø obuoliø acto, 1 arbatinio ðaukðtelio garstyèiø, trupuèio pipirø ir aliejaus kepimui. Pupeles iðmirkykite ir iðvirkite pasûdytame vandenyje. Svogûnà susmulkinkite ir pakepkite keptuvëje su aliejumi. Ðoninæ supjaustykite ðiaudeliais ir pakepkite keptuvëje. Sumaiðykite pupeles, svogûnà, actà, garstyèias, pabarstykite pipirais ir palaikykite 1 val. Tada sudëkite á salotines ir ant virðaus uþdëkite pakeptø laðinukø.

Bulviø ir pupeliø blyneliai Reikës: 5 vienetø virtø bulviø, 2 stikliniø pupeliø, 1 vnt. svogûno, po 1 ðaukðtà krakmolo ir sviesto, pagal skoná druskos. Padaþui reikës: svogûno, 200 gramø ðaldytø grybø. Orkaitæ ákaitinti iki 190 laipsniø. Iðvirtas bulves nulupkite ir sugrûskite arba sumalkite. Pupeles iðvirkite ir sumalkite, tada sudëkite á bulviø koðæ, á jà sudëkite ir pakepintus susmulkintus svogûnus, krakmolà, áberkite druskos ir iðminkykite. Formuokite kiauðinio dydþio ðiek tiek paplotus blynelius. Juos dëkite á riebalais iðteptà skardà ir kepkite 20–25 minutes. Padaþui svogûnà susmulkinkite ir kartu su maltais grybus aliejuje pakepinkite.

Pupeliø plokðtainis Reikës: 500 g pupeliø, 4 kiauðiniø, 3– 4 svogûnø, 3 ðaukðtø aliejaus, trupuèio druskos, pipirø. Nuplautas pupeles pamirkykite 10– 12 valandø. Tada iðvirkite, nusunkite ir iðkart sumalkite. Svogûnus smulkiai supjaustykite ir iðtroðkinkite riebaluose. Pupeliø tyræ iðplakite su kiauðiniø tryniais, sudëkite svogûnus ir atsargiai ámaiðykite gerai iðplaktus baltymus. Áberkite druskos, pipirø pagal skoná. Á gerai iðteptà kepimo formà sukrëskite koðæ ir kepkite vidutinio karðtumo (180°C) orkaitëje.

Guliaðas su marinuotais agurkais Reikës: 700 g jautienos kumpio, 2 stiklinës virtø pupeliø, 4–5 marinuotø agurkø, 2 svogûnø, 3–4 ðaukðtø ðvelnaus pomidorø padaþo, druskos, pipirø, laurø lapo, 1 ðaukðto miltø, 2 ðaukðtø grietinës (nebûtinai) ir aliejaus. Jautienà supjaustykite gabaliukais ir apkepkite keptuvëje su aliejumi. Baigiant kepti sudëkite susmulkintus svogûnus, miltus ir, kai jie apkeps, supilkite pomidorø padaþà. Tada viskà sudëkite á puodà, uþpilkite vandens, kad apsemtø mësà, ir troðkinkite, kol mësa suminkðtës. Tuomet sudëkite virtas pupeles, supjaustytus agurkus, pavirkite 5 minutes ir nukelkite nuo ugnies bei apie pusvalandá palaikykite uþdengtame inde. Patiekite su bulviø koðe.

Skanaus!

Nedidina cholesterolio Lydytas sviestas puikiai tinka maisto gamybai, nes jis – ðvarus, skaidrus ir be priemaiðø, gelsvos arba auksinës spalvos. Lydytas sviestas gaunamas kaitinant sviestà ant silpnos ugnies, tuomet iðgaruoja vanduo ir kietosios dalelës. Jo skonis yra salsvas ir turi rieðutø prieskoná. Su lydytu sviestu iðkepti patiekalai taip pat yra skanûs, kvapnûs. Beje, ðis sviestas, prieðingai nei áprastas, nedidina cholesterino lygio, nes kaitinant paðalinami cholesterino lygá didinantys pieno baltymai.

Ilgai negenda

apie 885 kalorijas. Regis, toks riebalø kiekis negali bûti naudingas sveikatai. Taèiau lydyto sviesto molekulinë struktûra skiriasi nuo kitø gyvulinës kilmës riebalø – jame esanèios riebalø rûgðtys virðkinamos lengvai ir greitai.

Ir maistas, ir vaistas Lydytas sviestas naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir ligø gydymui, taip pat kosmetologijoje – tonizuoja ir jaunina visà organizmà, gerina nervø sistemos veiklà, skatina medþiagø apykaità, gerina kepenø veiklà, stiprina imunitetà. Ðis sviestas – antioksidantas, todël já vartojant uþkertamas kelias aterosklerozei, apsaugoma DNR struktûra. Daugelio audiniø ir organø vystymuisi ir augimui reikalingos linolo rûgðties lydytame svieste yra iki 5 proc. – ði riebi rûgðtis yra viena ið nepakeièiamø – mûsø organizmas jø negamina, tad bûtina jos gauti su maistu.

Bûtent todël þmonëms, kuriø organizmas netoleruoja laktozës, medikai rekomenduoja vartoti lydytà sviestà, kuris dar ir ilgai negenda. Jeigu áprastà sviestà keletà mënesiø laikysite ne ðaldytuve, jis apkars ir jo nebebus galima valgyti. Pakanka poros savaièiø ne ðaldytuve, ir sviestas jau niekam tikæs. Tinkamai pagamintas lydytas sviestas gali iðbûti kambario temperatûroje 3–4 mënesius (ne ðaldytuve!), o sausoje, vësioje patalpoje gali iðbûti iðtisus metus ir Tinka ir kepimui netgi ilgiau. Keptas maistas laikomas þaLengvai ásisavinamas lingu, todël nerekomenduojamas 99 procentus lydyto sviesto ne tik þmonëms, sergantiems lësudaro gryni taukai, kuriuose tinëmis ligomis, bet ir sveikiems. gausu polinesoèiøjø riebalø rûgð- Tuo tarpu su lydytu sviestu keptà èiø, taip pat yra angliavandeniø maistà nedideliais kiekiais galima ir vitaminø: A, D, E, PP bei mi- valgyti net ir ligoniams. neralø: kalio, kalcio, fosforo, natKepant ðis sviestas nesvyla, rio, magnio, geleþies. nerûksta, nesusidaro putos, net ir 100 gramø lydyto sviesto – labai aukðtoje temperatûroje ne-

susidaro kancerogenai, todël su juo kepti produktai lengvai virðkinami.

Kaip pasigaminti Pasigaminti lydytà sviestà namuose nëra sudëtinga, taèiau tam reikia laiko ir kantrybës. Ðá sviestà galima kaitinti ávairiuose puoduose, netgi emaliuotuose, tik aliuminiai puodai tam netinka. Geriausia kaitinti naminá karvës sviestà. Jei neturite, galima nusipirkti sviesto parduotuvëje, tik pirkite gamintà savo ðalyje, geriausia – jums þinomo gamintojo. Svieste neturi bûti jokiø priedø. Kaitinimui pasiruoðkite puodà, kuris bûtø idealiai ðvarus. Sviestà supjaustykite kubeliais, sudëkite á puodà, uþkaiskite ant maþos liepsnos ir stebëkite, kaip jis lydosi. Pavirðiuje susidaranèiø putø nereikia nugriebti. Sviestas darosi skaidrus palaipsniui, o dugne kaupiasi vandens ir priemaiðø sluoksnis. Vanduo iðgaruos, o priemaiðos sutirðtës. Stebëkite, kol lydomas sviestas savo konsistencija taps panaðus á augaliná aliejø. Gerai paruoðtas lydytas sviestas yra skaidrus, gelsvo atspalvio, malonaus skonio ir kvapo. Tai reiðkia, kad jis – geras, kokybiðkas. Lydytà sviestà galima paskaninti prieskoniais, þolelëmis. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Gruodþio mënesá uþregistruoti naujagimiai Këdainiø mieste

Pernaravos seniûnijoje

Dovydas Ðakalis Vakaris Vareika Tadas Skeivys Armandas Skeivys Viltë Kybartaitë Norvydas Kantautas Jonas Ðulca Dovydas Vyðniauskas Kajus Tutorius Ugnë Kozins Lëja Rimkevièiûtë Dovas Sinickas Vytis Stanionis Neitonas Mockus Mantas Ðkeliovas

Elzë Mockutë Adas Banys

Surviliðkio seniûnijoje Kristupas Èikotas

Ðëtos seniûnijoje Adrija Griniûtë Dominykas Bûdas Elinga Gurnikaitë

Truskavos seniûnijoje

Krakiø seniûnijoje

Lukas Silvestravièius

Vakaris Urbonavièius Andrëja Kavanauskaitë

Dotnuvos seniûnijoje

Pelëdnagiø seniûnijoje

Ugnius Uðèinas Justas Skorupskas

Dovydas Ruðkus Kamilë Kadþiûtë

Vilainiø seniûnijoje Paulina Kutraitë Aronas Bielskis Paulina Bankauskaitë Arijielë Petrikauskaitë Karolis Knatas


antradienio laikraštis