Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. gruodþio 1 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. gruodþio 1 d. Ðeðtadienis

A. Giedrienë – Kultûros premijos laureatë

Nr. 138 (2 503)

Kaina 1,20 Lt

Jaunuolis vairavo neblaivus ir vartojæs narkotikø

Këdainiø kraðto kultûros premija buvo ávertintas vaikø ir jaunimo tautinës muzikos kolektyvø „Auðtaras“ ir „Auðtarëlis“ vadovës A. Giedrienës indëlis á etnokultûros puoselëjimà. /Nuotr. I. Bajorûnës/

Auðra MALINAUSKIENË

Ketvirtadiená savivaldybëje vykusiame Kraðto kultûros premijos skyrimo komisijos posëdyje 2012 metø Këdainiø kraðto kultûros premijos laureate buvo iðrinkta vaikø ir jaunimo tautinës muzikos kolektyvø „Auðtaras“ ir „Auðtarëlis“ ákûrëja ir vadovë, Josvainiø gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytoja Auðra Giedrienë. /Nukelta á 2 psl./

Po treèiadienio vakaro pagrindinëje Këdainiø miesto gatvëje tapo vienu þibintu maþiau – jo vieta kol kas tuðèia.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Vëlø treèiadienio vakarà Këdainiuose automobilis „Audi 100“ atsitrenkë á gatvës apðvietimo stulpà. Eismo ávykio metu susiþalojo keleiviai keleiviai.. Patikrinus vairuotojo blaivumà paaiðkëjo, kad jis vairavo neblaivus, o atlikus narkotikø vartojimo testà gautas teigiamas rezultatas. /Nukelta á 3 psl./

Naktimis á parduotuves – be pinigø Ketvirtadienio naktá buvo ásibrauta á buities technikos parduotuvæ Këdainiuose. Parduotuvës pastatas J. Basanavièiaus gatvëje saugomas saugos tarnybos, todël tai, kas atsitiko 2 valandà nakties, buvo iðkart

pastebëta. Tiesa, tuokart dar buvo neaiðku, ar ásibrovëliai suspëjo kà nors ið parduotuvës pavogti. Kitais dviem anksèiau ávykdytø vagysèiø ið parduotuviø atvejais vagys domëjosi tik alkoholiu.

Iðlauþus durø spynos ðerdelæ buvo ásibrauta á P. Lukðio gatvëje esanèià parduotuvæ „IKI Cento“, ið kurios ne tik pavogta alkoholiniø gërimø, bet ir aðtuoni jø buteliai sudauþyti. Vagystë ávyko irgi naktá. /Nukelta á 3 psl./

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUS Këdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.

Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val. * Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos. * Galite pastatyti savo automobilá pardavimui. Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelës teritorijoje) www.ramuda.lt

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami tel. 60 763.


2

2012 m. gruodþio 1 d.

Kronika BITININKAI GALI VËL KREIPTIS PARAMOS Pratæstas paraiðkø paramai bitininkystës sektoriuje gauti pateikimo terminas – nuo 2012 m. gruodþio 3 iki 2013 m. sausio 4 d. Uþpildyta paramos paraiðka kartu su reikalaujamais dokumentais (ar jø kopijomis) teikiama Nacionalinës mokëjimo agentûros prie Þemës ûkio ministerijos teritoriniam paramos administravimo skyriui asmeniðkai arba pareiðkëjo ágalioto asmens, siunèiama registruotu laiðku arba teikiama per paðto kurjerá pagal savo gyvenamàjà vietà arba bityno registravimo vietà. Kauno skyriaus adresas – Donelaièio g. 33, LT–44240 Kaunas. Tel.: (8 37) 30 85 53, (8 37) 30 86 04.

ATSTOVAUS APSKRITIES KULTÛROS CENTRAMS Ðëtos kultûros centro direktorius Vidmantas Valantiejus respublikinëje konferencijoje „Kultûros centrø strategija 2012–2032“ apdovanotas Lietuvos kultûros centrø asociacijos padëkos raðtu uþ aktyvø ir kûrybingà darbà vykdant Lietuvos kultûros centrø asociacijos projektus, uþ svarø indëlá á ðalies kultûros politikos formavimà bei kultûros centrø paslaugø konkurencingumo didinimà. V. Valantiejus iðrinktas Kauno apskrities kultûros centrø atstovu Kultûros centrø asociacijos taryboje. Konferencijoje taip pat dalyvavo Këdainiø rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë, Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas Kæstutis Stadalnykas, Këdainiø kultûros centro direktorë Ona Mikalauskienë.

FUTBOLO KOMANDØ VADOVAMS Antradiená, gruodþio 4 d., 17 val. rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyriuje (S. Jaugelio– Telegos g. 2, III aukðto salëje) ávyks futbolo komandø vadovø pasitarimas dël 2012–2013 metø rajono maþojo futbolo pirmenybiø.

LAIMËJO KONKURSÀ, BET NEPASIRAÐË SUTARTIES Vaikø globos namuose „Saulutë“ baigiamam árengti nestacionariø paslaugø centrui reikalingus baldus pagamins UAB „Faktumas“. Centrui reikalingi baldai kainuos 121 tûkst. litø. Vieðøjø pirkimø konkursà baldams pirkti laimëjo Pravieniðkiø valstybës ámonë prie pataisos namø. Ði ámonë planavo pagaminti baldus uþ 37,2 tûkst. litø. Taèiau konkurso laimëtoja atsisakë pasiraðyti sutartá, ði teisë perëjo antrajai konkurso eilëje buvusiai bendrovei.

ATITAISYMAS

A. Giedrienë – Kultûros premijos laureatë „Ði þinia man buvo staigmena. Þinoma, smagu, kad atkreiptas dëmesys á mûsø veiklà ir nuopelnus. Kolektyvø vaikams bus malonu, jog ávertintas jø matomas darbas. Þinau, kad ir po premijos áteikimo toliau dirbsiu kaip áprasta“, – sakë A. Giedrienë.

/Atkelta ið 1 psl./

Ávertino uþ nuopelnus Beveik du deðimtmeèius su vaikais ir jaunimu dirbanti aktyvi Josvainiø miestelio bendruomenës narë, Këdainiø miesto ir kraðto renginiø, rajoniniø, respublikiniø ir tarptautiniø konkursø bei televizijos projektø dalyvë, vargonininkë ir keliø baþnytiniø chorø bei folkloro kolektyvø vadovë A. Giedrienë buvo ávertinta uþ atsakingà ir kûrybiðkà kultûriná darbà su vaikais ir jaunimu bei uþ aktyvø ir profesionalø Këdainiø kraðto kultûros puoselëjimà ir plëtojimà.

Paþásta kolektyvus Kraðto kultûros premijos skyrimo komisijos pirmininkë mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë sakë, kad komisija balsø dauguma nusprendë, jog A. Giedrienë yra verta tapti 2012 metø Këdainiø kraðto kultûros premijos laureate. „Ði moteris yra mûsø kraðto ðviesulys. Ji – turtinga vidine kultûrine dvasia. A. Giedrienë ne tik vadovauja meno kolektyvams, bet ir augina penkis vaikuèius, kurie kartu su mama yra aktyvûs jos vadovaujamø ansambliø nariai.

Pretendavo keturi

Rajono vicemerë, Kraðto kultûros premijos skyrimo komisijos pirmininkë N. Naujokienë skaièiavo pretendentø surinktus balsus.

/Nuotr. R. Ðvedienës/

Smagu, kad ði moteris garsina Këdainiø vardà, todël aplinkiniai rajonai þino jos kolektyvus ir ádirbá stilizuoto ðiuolaikinio folkloro srityje. A. Giedrienei esu dëkinga uþ tai, kad etninës kultûros puoselëjimui suburia jaunimà, kurio pasirodymai yra ðiltai sutinkami“, – kalbëjo N. Naujokienë.

Buvo staigmena A. Giedrienë, kurios kandidatûrà Kraðto kultûros premijai gauti pateikë rajono savivaldybës Jaunimo reikalø taryba, Josvainiø bendruomenës centras ir Josvainiø gimnazija, prisipaþino, kad suþinojusi, jog tapo Këdainiø kultûros premijos laureate visà naktá nemiegojo.

Á ðià premijà pretendavo ir Këdainiø kultûros centro direktorë Ona Mikalauskienë, J. Monkutës-Marks muziejaus-galerijos direktorë D. Minkevièienë-Jazdauskienë ir Këdainiø kraðto muziejaus direktorius Rimantas Þirgulis. Kas taps Kraðto kultûros premijos laureatu sprendë komisijos nariai: vicemerë N. Naujokienë, Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas Kæstutis Stadalnykas, Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius, Këdainiø muzikos mokyklos direktorius Petras Labeckis, Këdainiø kraðto dailës draugijos pirmininkë Albina Mackevièienë, Këdainiø literatø klubo „Varsna“ vadovë Genë Sereikienë, Këdainiø kraðto muziejaus direktorius R. Þirgulis. Këdainiø kraðto kultûros premija (25 MGL piniginis prizas) ir mero padëka A. Giedrienei bus áteikta gruodþio 7 dienà 14 val. Daugiakultûriame centre.

Graþiausiai tvarkoma gimnazija – Krakëse Irma BAJORÛNË

Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos aplinka – graþiausia tarp Lietuvos mokyklø. TTai ai patvirtinanti lentelë ir dovanos áteiktos gimnazijos direktoriui Alanui Magylai V ilniuje, LLIITEXPO parodø Vilniuje, centre centre,, vykusioje parodoje „Mokykla 2012“. Direktorius taip pat parveþë vertingas dovanas – leidiná „Baltø menas“ ir kokybiðkø aplinkai tvarkyti skirtø árankiø rinkin rinkiná.á. Aplinkos bei Ðvietimo ir mokslo ministerijø surengtame konkurse buvo vertinama pradiniø, viduriniø, profesinio rengimo mokyklø aplinka. „Aplinkos apþeldinimui pas mus daug metø skiriamas reikiamas dëmesys, – pabrëþë direktorius A.Magyla. – Kasmet kà nors atnau-

Neágaliøjø draugijos nariø þiniai! Gruodþio 6 d. 16 val. „Atþalyno“ gimnazijoje (Mindaugo g. 18) ávyks Neágaliøjø draugijos nariø, gyvenanèiø Këdainiø mieste, susirinkimas. Darbotvarkëje – delegatø á rajoninæ rinkiminæ konferencijà rinkimas.

Lapkrièio 29 dienos „Rinkos aikðtës“ numerio publikacijoje „Paaiðkëjo stipriausi stalo tenisininkai“ nuotraukos prieraðe ásivëlë klaida. Turi bûti: Rajono stalo teniso taurës prizininkai: (ið kairës) A. Rekðtys (II vieta), J. Urbonas (I vieta), V. Kelmelis (III vieta). Tel. informacijai: 8 687 70328. Atsipraðome.

Krakiø gimnazijos direktoriui A. Magylai (ketvirtas ið deðinës) áteikta graþiausiai tvarkomos mokyklos lentelë ir dovanos. /Nuotr. ið Krakiø M. Katkaus gimnazijos archyvo/

jiname, sodiname, tobuliname.“ Ðeðiø hektarø teritorijoje yra vietos sporto aikðtynams, ûkiniams pastatams, automobiliø aikðtelei. Nemaþai vietos skirta gëlynams, vejai, gyvatvorëms, kitiems þeldiniams. Gimnazijos vadovas gerai

vertina daugiausia aplinkos prieþiûra uþsiimanèiø þmoniø indëlá: sàþiningai darbuojasi direktoriaus pavaduotoja ûkiui Loreta Grybienë, kiemsargiai Sigitas Jankauskas ir Rita Liutkutë. Kai reikia, jiems talkina valytojos, mokiniai. Visai bendruomenei rûpi, kad gimnazi-

Kvieèia teikti kandidatûras Valstybës ir savivaldybiø institucijos, ástaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultûros institucijos, pilieèiø bendruomenës, labdaros organizacijos kvieèiamos iki 2012 m. gruodþio 31 d. teikti kandidatûras LR Seimo ásteigtam apdovanojimui – Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atminimo medaliui „T arnaukite Lietuvai“. „Tarnaukite Atminimo medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuome-

næ ir uþsienio lietuviø bendruomenæ dirbti valstybës labui ir jos gerovei, reikðti ir ágyvendinti pozityvias idëjas, brandinanèias visuomenës pilietiðkumà, tautinæ savimonæ ir kultûriná sàmoningumà. Medalis skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims: Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø pilieèiams, pilieèiø bendruomenëms, asociacijoms, mokslo, mokymo, kultûros institucijoms ir ki-

jos aplinka bûtø graþi ir tvarkinga. Ministerijø dovanas priëmusá Krakiø gimnazijos direktoriø pasveikino ir Këdainiø rajono savivaldybës ðveitimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius, perdavæs savivaldybës mero Rimanto Diliûno sveikinimus ir dovanas. tiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Paraiðkas dël apdovanojimo bei reikalingus dokumentus siøsti adresu: Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuvos Respublika, Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatø vertinimo komisija. El. paðtas bite@lrs.lt, tel. (8 5) 239 6320, faksas (8 5) 239 6598. Papildomà informacijà galima rasti LR Seimo interneto svetainëje: http://bite.lrs.lt. „Rinkos aikðtës“ inf.


2012 m. gruodþio 1 d.

3

Jaunuolis vairavo neblaivus ir vartojæs narkotikø

lëdnagiø gyvenvietës Berþø gatvëje kaþkoks automobilis partrenkë ðaligatviu einantá pelëdnagiðká, gimusá 1999 metais. Ðio ávykio aplinkybës iki ðiol neaiðkios, tad kà nors maèiusiø ar þinanèiø þmoniø informacija pareigûnui bûtø labai vertinga ir padëtø tyrimui.

/Atkelta ið 1 psl./

„Audi“ trenkësi á stulpà Pelëdnagiø kaime gyvenantis P. P., gimæs 1993 metais, automobilio „Audi 100“ nesuvaldë J. Basanavièiaus gatvëje, ties 78-uoju namu. Á gatvës apðvietimo stulpà jis trenkësi vëlai vakare, apie pusæ vienuoliktos, vaþiuodamas su bendraamþiais. Du keleiviai – 1995 metais gimæs pelëdnagiðkis M. È. ir 1993 metais gimæs këdainietis K. D. – dël ávairiø sumuðimø atsidûrë Këdainiø ligoninëje. O vairuotojo laukia dideli nemalonumai, nes jis grubiai paþeidë Keliø eismo taisykles. Jam nustatytas 1,12 promilës girtumas, taip pat gautas teigiamas marihuanos vartojimo testas. Baudþiamojo kodekso 281 straipsnis tokiais atvejais numato baudà arba areðtà, arba laisvës atëmimà iki trejø metø.

Máslë Laþuose atskleista Dar didesnë atsakomybë laukia 1968 metais gimusios Jurbarko rajono gyventojos V. A., kuri átariama lapkrièio 21-osios pavakare Surviliðkio seniûnijos Laþø kaime automobiliu partrenkusi ir mirtinai suþalojusi þmogø. Apie kelyje þuvusá to kaimo gyventojà, gimusá 1959 metais, policijai praneðë paðalinis þmogus, nes pati vairuotoja ið ávykio vietos nuvaþiavo. Tirdami eismo ávykio aplin-

Visiðkai sulankstytà ir paþeistais elektros kabeliais gatvës þibintà rytojaus rytà teko nuimti uþ Këdainiø miesto gatviø apðvietimà atsakingos bendrovës „Elektros verslas“ darbuotojams. Atstatyti tai, kas suniokota, bendrovei kainuos apie 3 tûkst. litø, kuriuos kompensuoti turëtø draudimo ástaiga, o ði iðleistà sumà turëtø iðsireikalauti ið kaltininko.

kybes Këdainiø rajono policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnai netrukus nustatë, kas partrenkë vyriðká, apklausë vairuotojà ir tæsia ikiteisminá tyrimà. Jeigu pasitvirtins átarimai, kad jurbarkietë vairavo apsvaigusi, jai gresia laisvës atëmimas nuo trejø iki deðimties metø.

Tyrëjas praðo pagalbos Vairuotojams pabëgus ið ávykio vietos policijos pareigûnams ne visais atvejais pavyksta greitai nustatyti jø asmenybes. Toks atvejis pasitaikë rugsëjo 18-àjà, kai apie vidurnaktá Lanèiûnavoje, kelyje „Via Baltica“, kaþkoks automobilis partrenkë Truskavos seniûnijos Pagilupio kaime

Partrenkë vienuolikametá

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

gyvenantá vyriðká ir já suþalojo. Ðá ávyká tiriantis Kriminalinës policijos skyriaus vyresnysis tyrëjas Saulius Sinickis praðo gyventojø pagalbos ir tikisi, kad atsilieps þmonës, buvæ ávykio liudininkais, turintys vertingos informacijos. Pareigûnui galima skambinti telefonu 68 732 arba uþeiti á Policijos komisariato (Këdainiai, A. Mickevièiaus g. 25) 91 kabinetà, kuriame jis dirba.

Gal atsilieps liudininkai? Tas pats pareigûnas praðo gyventojø pagalbos ir kitame ikiteisminiame tyrime. S. Sinickiui tenka gilintis á rugsëjo 13-àjà policijoje uþregistruotà praneðimà, kad tos dienos pavakare, apie 16 val. 30 min., Pe-

Ðiomis dienomis rajone uþregistruota ir daugiau eismo ávykiø, kuriuos tenka tirti policijai. Treèiadienio rytà, apie 10 valandà, Këdainiø miesto Ðëtos gatvës gale, ties parduotuve „Samsonas“, buvo partrenktas 2001 metais gimæs berniukas, staiga iðbëgæs á vaþiuojamàjà kelio dalá. Vaikui lûþo koja. Jis iðveþtas gydyti á ligoninæ. Berniukà kliudë 1977 metais gimusio këdainieèio D. S. vairuojamas „Ford Siera“. Pirminiais duomenimis, vairuotojas buvo blaivus.

Pavogë ir paliko laukuose Neáskaitinis eismo ávykis Dotnuvos seniûnijos Berþø kaime nebûtø dominæs policijos, jeigu ðio kaimo laukuose paliktas automobilis „Ford Escort“ nebûtø buvæs vogtas. Prie nenaudojamo fermø pastato minëtame kaime laikyto fordo savininkas – 1982 metais gimæs Vincgalio kaimo gyventojas R. Ð. – savo automobilio pasigedo treèiadienio rytà, o apgadintas fordas prieð pusantros paros, pirmadienio popiete, buvo aptiktas ir iðveþtas á saugojimo aikðtelæ. Policija tiria, kas pavogë automobilá.

Naktimis á parduotuves – be pinigø /Atkelta ið 1 psl./ Kitokios taktikos ëmësi ðeðiolikmetis A. B., apvogæs bendrovës „Norfos maþmena“ parduotuvæ Këdainiø miesto centre. Ðeðis butelius degtinës, kurios bendra vertë – 162 litai, jis pavogë per tris kartus.

Uþ vagystæ buvo nuteisti Vogtas alkoholis vagiðiams gali labai neskaniai atsirûgti, kaip atsirûgo trims vyrukams, ðiemet sausá apvogusiems parduotuvæ Liepø alëjoje. Nors á parduotuvæ jie ásilauþë naktá ir tikëjosi likti neþinomi, taèiau policija juos iðaiðkino, o teismas nuteisë.

Beje, vienas ið nuteistøjø, kuriam skirta laisvës atëmimo trejiems metams ir devyniems mënesiams bausmë, bandë suðvelninti savo padëtá ir Kauno apygardos teismui apskundë Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendá, taèiau nieko nepeðë. Nuteistasis bandë árodyti, kad bûdamas nepilnametis gerai nesuprato, kà daràs, ir pasidavë kitø átakai, bet abiejø teismø teisëjai atkreipë dëmesá, kad nepilnametis dar iki tol buvo jau ðeðis kartus teistas uþ panaðius nusikaltimus. Taigi apygardos teismas atmetë jaunuolio apeliaciná skundà ir neatvërë jam kelio á laisvæ. „Rinkos aikðtës“ inf.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

Girtas ir su kanapëmis kiðenëje Ketvirtadienio vakare vienas këdainietis ákliuvo policijai su kanapëmis. Tà vakarà pristatytas á Policijos komisariatà këdainietis R. N., gimæs 1974 metais, buvo ne tik kaip reikiant girtas, bet ir turëjo þalios spalvos augalinës kilmës medþiagos, suvyniotos á aliuminio folijà. Paketëlá, kuriame greièiausiai buvo kanapës, vyriðkis laikë ákiðæs á striukës kiðenæ. Sulaikytajam nustatytas 2,64 promilës girtumas.

Apvogtas statybininkø vagonëlis Ketvirtadiená bendrovë „Statvita“ praneðë policijai patyrusi 426 litø nuostolá. Tokio dydþio nuostolis bendrovei padarytas ið uþrakinto statybinio vagonëlio pavogus perforatoriø. Vagonëlis stovi Këdainiø miesto Vydûno gatvëje, prie globos namø „Saulutë“. Vagystë pastebëta praëjusio pirmadienio rytà.

Vengia iðlaikyti savo dukterá Jaunas, vos 22-ejø metø, tëvas savo vaikui jau skolingas apie 6 tûkst. litø. Policijos komisariate treèiadiená pradëtas ikiteisminis tyrimas dël vengimo iðlaikyti savo vaikà. Tuo átariamas 1990 metais gimæs këdainietis D. J., neskiriantis lëðø dukteriai iðlaikyti. Jaunojo tëvelio skola – 5 tûkst. 967 litø dydþio. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. gruodþio 1 d.

Vairavimo mokykloje – naujienos R. Tepcovui – saugaus

eismo eksperto vardas

Këdainiø jaunimo mokyklos mokytojui metodininkui Rimantui Tepcovui uþ aktyvø dalyvavimà visuomenës ðvietëjiðkoje veikloje ugdant vaikø, moksleiviø, visuomenës sàmonæ ir þinias saugaus eismo srityje Susisiekimo ministerija suteikë saugaus eismo eksperto vardà. UAB „Ravida“ direktorius P. Gvazdaitis kvieèia pasinaudoti naujametine akcija ir pigiau mokytis vairuoti. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Vairuotojus rengianti uþdaroji akcinë bendrovë „Ravida“ këdainieèiams parengë naujametinæ dovanà – siûlo pigiau mokytis vairuoti vairuoti.. B kategorijos vairavimo kursai gruodá kainuoja 1 200 litø, o atsineðusiems skrajutes, kurios platinamos Këdainiuose, – 1 100 litø. Mokantiems visà sumà uþ kursus ið karto taikoma papildoma nuolaida. Naujametinë akcija vairavimo mokykloje vyks iki gruodþio 22 dienos. „Maþdaug kas dvi savaites su-

sirenka nauja grupë, kvieèiame visus norinèius iðmokti vairuoti“, – kvieèia UAB „Ravida“ direktorius Povilas Gvazdaitis. Sumokëjæ uþ vairavimo kursus iðklausys 40 valandø teorijos paskaitø, turës 30 valandø praktinio vairavimo. Mokiniams nebebus jokiø papildomø iðlaidø. „Ravidos“ mokiniai vaþinëja ir Këdainiuose, ir Kaune, kur daþniausiai laikomi praktiniai vairavimo egzaminai. Teoriniai uþsiëmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 valandos (reikalui esant laikà galima keisti). Praktiniai uþsiëmimai vyksta individualiai, jø

Rajono savivaldybës Sporto tarybos komiteto posëdyje aptartos prioritetiniø sporto ðakø finansavimo proporcijos ir kiti klausimai klausimai.. Prioritetinës ðakos ir jø finansavimas Sporto taryba, vadovaujama savivaldybës mero pavaduotojos Nijolës Naujokienës, nutarë prioritetinëmis ir toliau laikyti prieð keletà metø patvirtintas sporto ðakas: krepðiná, futbolà ir boksà. Svarstytas siûlymas prioritetine laikyti ir lengvàjà atletikà. Sprendimas ðiuo klausimu atidëtas kitiems metams – lengvoji atletika gali tapti prioritetine, jei bus pakankamai lëðø finansuoti jos programas. „Sporto ðakø prioritetiðkumas nustatomas pagal komandø dalyvavimà aukðèiausio lygio varþybose, sportininkø pasiekimus, klubø ir sportuojanèiø gyventojø skaièiø“, – aiðkino Sporto tarybos vadovë vicemerë N. Naujokienë. Rajono savivaldybës strateginiame plane kitais metais numatyta skirti prioritetinëms ðakoms finansuoti 350 tûkstanèiø litø. Posëdyje nutarta keisti galiojusias paskirstymo proporcijas. Kitàmet 63,9 procento lëðø turëtø tekti krepðiniui, 29 proc. –

futbolui, 7,1 proc. – boksui. Anksèiau liûto dalis, 81 proc. savivaldybës paramos tekdavo krepðiniui, 16 proc. – futbolui, 3 proc. – boksui.

Galiûnai nori varþytis Këdainiuose Aptarta galimybë Këdainiuose surengti galiûnø èempionatà. Su tokiu pasiûlymu á rajono savivaldybæ kreipësi jo organizatoriai. „Palaikome iniciatyvà ir prisidësime organizacine pagalba, taèiau neplanuojame skirti pinigø renginiui, – patvirtino N. Naujokienë. – Manome, kad galiûnø èempionatas galëtø vykti naujosios

jimas, skiriamas saugaus eismo srities darbuotojams ir kitiems asmenims, itin prisidëjusiems prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose. Garbingà vardà gavusá mokytojà ketvirtadiená pasveikino Këdainiø rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas. „Rinkos aikðtës“ inf.

laikà mokiniai asmeniðkai derina su instruktoriumi. Neseniai mokyklai vadovauti pradëjæs direktorius P. Gvazdaitis prisipaþino turás idëjø, kaip tobulinti mokymus, kà dar galima pasiûlyti bûsimiesiems ar jau esamiems vairuotojams, norintiems iðmokti vairuoti saugiau, taupiau, patikimiau. „Kitàmet planuojame atnaujinti automobiliø parkà, kompiuteriø klasæ“, – sakë UAB „Ravida“ direktorius P. Gvazdaitis. Bûsimieji vairuotojai gali kreiptis á UAB „Ravidà“ telefonais: 53 855, 8 698 76 565, 8 646 54 793 arba uþeiti adresu Didþioji g. 41.

Posëdyje – apie pinigus ir naujas sporto ðakas Irma BAJORÛNË

R. Tepcovui ir dar trims prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose prisidëjusiems asmenims Valstybinës eismo saugumo komisijos posëdþio metu áteikti garbës þenklai ir paþymëjimai. Saugaus eismo eksperto garbës þenklas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro apdovano-

sporto arenos atidarymo metu ir bûtø skirtas miesto gimtadieniui.“

Planuoja treniruoti dviratininkus Panevëþio dviraèiø sporto klubas kreipësi á rajono savivaldybæ siûlydamas atgaivinti mieste dviraèiø sportà. Klubas þada aprûpinti sportininkus dviraèiais. Këdainiø sporto mokykloje reikëtø ásteigti dviraèiø sporto trenerio etatà, sudaryti mokiniams sàlygas treniruotis. Sporto taryba palaikë tokià iniciatyvà. Bus ieðkoma galimybiø treniruoti jaunuosius dviratininkus Këdainiø sporto mokykloje.

ARTËJANÈIØ ÐVENÈIØ PROGA PASIDOVANOKITE SAVO ÐEIMOS PORTRETÀ

Meras R. Diliûnas (ið deðinës), Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius ir Jaunimo mokyklos direktorë A. Jociuvienë sveikino mokytojà R. Tepcovà, kurio veiklà aukðtai ávertino Susisiekimo ministerija. /Nuotr. R. Ðvedienës/


2012 m. gruodþio 1 d.

5

Paminëjo Maironio 150-àjá jubiliejø Surviliðkio V V.. Svirskio pagrindinës mokyklos bendruomenë, minëdama Maironio 150-àjá jubiliejø, surengë parodas, organizavo netradicinio ugdymo dienà. Nuo rugsëjo mënesio mokykloje vyksta bûrelio „Jaunieji þurnalistai“ mokiniø fotografijø paroda tema „Maironio poezijos ákvëpti“. Sunkiausia mokiniams buvo surasti toká poeto eilëraðtá ar jo fragmentà, kuris atskleistø fotografijos mintá. Lapkrièio mënesá mokyklos bibliotekoje taip pat vyksta paroda, skirta raðytojo atminimui. Mokyklos 5–10 klasiø mokiniai, minëdami Maironio 150 metø, o Dionizo Poðkos Baubliø 200 metø jubiliejus, organizavo netradicinio ugdymo dienà – vyko á literatûrinæ-paþintinæ kelionæ „Maironio takais“. Bernotuose, poeto Maironio tëviðkëje-muziejuje, muziejaus darbuotoja papasakojo apie poeto vaikystæ, seseris ir tëvus. Vëliau palydëjo iki ðaltinëlio, mëgstamiausios poeto vietos. Po to visi pësèiomis pasiekë Pasandravá – raðytojo gimtinæ. Abi ðias vietas,

Mokyklos 5–10 klasiø mokiniai, minëdami Maironio 150 metø, o Dionizo Poðkos Baubliø 200 metø jubiliejus, organizavo netradicinio ugdymo dienà – vyko á literatûrinæ-paþintinæ kelionæ „Maironio takais“.

Bernotus ir Pasandravá, jungia poeto garbei apie 150 àþuolø apsodinta alëja. Maironio gimtinëje ið-

Bernotuose, poeto Maironio tëviðkëje-muziejuje, muziejaus darbuotoja papasakojo apie poeto vaikystæ, seseris ir tëvus.

likæs poeto ðulinys, kuris yra pats plaèiausias tokio tipo ðulinys Lietuvoje. Ið muziejaus darbuotojos mokiniai iðgirdo ádomiø dalykø, pavyzdþiui, kaip raðytojas visà parà gindavo á Kaunà þàsis, pakaustytas smala. Betygaloje aplankë Maironio tëvø kapà, Daukðos àþuolà, prie kurio Maironis mëgdavo pasëdëti, uþlipo á alkakalná. Geologijos muziejuje apþiûrëjo akmenø kolekcijà. Muziejaus vedëja kvietë paþiûrëti stebuklo. Tai buvo Maironio nupirkta ir tarnaitei padovanota skara. Ið Betygalos ekskursijos dalyviai keliavo Bijotø link. Ten aplankë Dionizo Poðkos árengtus Baublius. Didelá áspûdá paliko mamuto kaulai, saugomi viename ið Baubliø. Mokiniai, kurie neturëjo galimybiø vykti á kelionæ ir liko mokykloje, Maironio takais keliavo neakivaizdþiai. Susirinkæ mokyk-

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

los skaitykloje, jaukioje aplinkoje prie þvakës ðviesos skaitë Maironio eilëraðèius. Po to klausësi dai-

nø pagal Maironio eiles. Stebëjosi, kad jos ákvëpë gana skirtingø muzikos stiliø atlikëjus: nuo liaudies dainø iki sunkiojo roko gerbëjø. Vëliau mokiniai tapo dailininkais, poetais – iliustravo Maironio eilëraðèius, kûrë ketureilius. Uþduotys keitë viena kità, ir vaikai sulaukë dar vienos staigmenos: gavo tekstus su ádomiais Maironio biografijos faktais ir turëjo perraðyti juos dailyraðèiu, taisyklingai, taip, kaip juos iðmokë pradiniø klasiø mokytojos. Tai buvo taip sudëtinga... Po pietø pertraukos visi leidosi á neakivaizdinæ kelionæ. Prisëdæ prie kompiuteriø, vieni keliavo á Maironio tëviðkæ, ieðkojo informacijos apie poetà, jo gimtàsias vietas, apdainuotus slënius, upes, kiti aplankë garsiuosius Dionizo Poðkos Baublius. Parengë lankstukus, skaidres. Diena prabëgo greitai ir turiningai, visi iðsiskirstë gerokai praturtëjæ. Daug þiniø ágijo ne tik ið literatûros, bet ir ið geografijos bei istorijos. Þydrë SVETIKIENË, Surviliðkio V. Svirskio pagrindinës mokyklos lietuviø kalbos vyresnioji mokytoja, Vilma LUKÐIENË, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Ið muziejaus darbuotojos mokiniai iðgirdo ádomiø dalykø, pavyzdþiui, kaip raðytojas visà parà gindavo á Kaunà þàsis, pakaustytas smala.


6

2012 m. gruodþio 1 d.

Etnokultûros puoselëtojams – penkeri Marija ÐEPETIENË

Krakiø kultûros centro folkloro ansamblis „Þiedupë“, pasivadinæs vietos upelio vardu, buvo suburtas prieð penkerius metus, vos ákûrus Krakiø kultûros centrà. V adovauti naujam Vadovauti kolektyvui pakviesta Jûratë Gudliauskienë. Nûnai savo pirmàjá maþà jubiliejø kolektyvas paþymëjo jaukioje vakaronëje kartu su sveèiais ið visos seniûnijos bei tà vakarà koncertavusiais lenkais ir èekais. Þiedupieèiai romansø vakaro metu.

Kolektyvas – brandus Gausø folkloro ansamblio bûrá sudaro Krakiø miestelio ir Pajieslio kaimo þmonës. Pastovûs, iðtikimi, mylintys dainà, neabejingi savo kraðto tradicijoms. Pasak Kultûros centro vadovø, tai brandus ir mylimas Kultûros centro kolektyvas, kuriame beveik nëra kaitos ir kurio branduolá sudaro aktyvûs, vieningi pajieslieèiai ir dainà mylintys krakiðkiai. Kelias netrumpas, dainininkø veþiojimas á repeticijas nepigus, tad ieðkota ávairiø bendradarbiavimo formø, o rezultatus nulëmë þmoniø entuziazmas ir pasiðventimas þadinti tautinæ savimonæ, dþiuginti þiûrovus lietuviðka daina, muzika, ðokiu. Be folkloro programos, an-

samblis turi parengæs ir lietuviðkø romansø repertuarà. O tai, kad naujà kolektyvà pavyko tinkamai aprengti vos per dvejus metus, anot Kultûros centro direktoriaus R. Dubinkos, galima laikyti tiesiog stebuklu.

Koncertuoja namuose ir svetur Kûrybingas, darbðtus kolektyvas greit pelnë pripaþinimà ir, be renginiø bei ðvenèiø Krakëse, buvo kvieèiamas koncertuoti Këdainiø miesto ðventëse, ávairiuose renginiuose Paberþëje, Miegënuose, Truskavoje, Apytalaukyje, Josvainiuose, Uþliedþiuose (Kauno r.), Raseiniø rajone ir kt. 2009 m. „Þiedupë“ dainavo Lietuvos tûkstantmeèio vardo paminëjimo

/Nuotr. E. Dubinkaitës/

dainø ðventëje Vilniuje, o ðiø me- nepagailëta gero þodþio, smagaus tø birþelá mûsø rajono solistø ir vo- palinkëjimo. O D. Dubinkienë, kaliniø ansambliø ðventëje-konkurse ansamblieèiø A. Giedrienës ir R. Paplauskienës duetas pelnë pirmàjà vietà. Vadovei J. Gudliauskienei atsitraukus motinystës atostogoms, vienerius metus ansambliui vadovavo Këdainiø kraðto kultûros premijos laureatë Onutë Auðkalnienë, o dabar – josvainietë muzikinio klubo „Auðtarietis“ ákûrëja, etninës kultûros puoselëtoja Auðra Giedrienë.

teikdama atminimui skirtus puodelius su ansamblio nuotrauka, nenustojo ðypsotis, dëkoti savo þmonëms: „Në vieno negalëèiau iðskirti, visi jûs nuostabûs, visi patriotai“. Vakaronës metu po nuotaikingà muzikiná kûriná „Þiedupei“ skyrë visos trys seniûnijos kapelos: Aþytënø, Meironiðkiø ir Krakiø. Kultûros centro vadovai aèiû taria ir pajieslieèiams uþ jø geranoriðkumà, dþiaugsmingumà ir ðventës pajautà, uþ lietuviðkà vaiðingumà, kai net eilinëje repeticijoje atsirasdavo tai sûris, tai pyragas ar uogienës stiklainis arbatai. Ansamblio þmonës ne tik dþiugina þiûrovus, puoðia mûsø ðventes. Jie puoðia ir patys save, áprasmindami savo gyvenimo dienas.

Dainoj áprasmina save Vakaronës metu ansamblá sveikino Kultûros centro direktorius R. Dubinka, ansamblio ákûrëja, vadovë J. Gudliauskienë, bièiuliai ið Èekijos. Ansamblieèiams

„Þiedupë“ jubiliejinëje vakaronëje. Vadovë A. Giedrienë.

Kauno arkivyskupas lankësi Apytalaukyje Veronika KURÐEVIÈIENË

Apytalaukio baþnyèioje pakviestas laikyti ðv ðv.. Miðiø vieðëjo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TTamkevièius. amkevièius. Tà sekmadiená á baþnyèià suguþëjo gausus bûrys Apytalaukio apylinkës þmoniø. „Pamokslo tema – tikëjimas, todël tikinèiøjø buvo klausiama, kodël þmogus tiki, kas jam yra tikëjimas. Þmonës buvo raginami daþniau lankytis baþnyèioje, skatinami bendrauti su Dievu ne kartà per metus, ne vienà valandà sekmadiená, kai vyksta ðv. Miðios, o nuolatos ieðkoti ir semtis jëgø ið Aukðtybiø. Viena skaitytø iðtraukø – apie neturtingos naðlës ámestus du skatikus priminë klausantiesiems apie nuolankaus aukojimo svarbà“, – J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tiskûnø J. Urbðio skyriaus bibliotekininkë Neringa Visockë. Po ðv. Miðiø Apytalaukio baþnyèios klebonas Virgilijus Rutkûnas bendruomenæ pakvietë á Këdainiø kultûros centro Tiskûnø skyriø, kur visus su daina apie Këdainius pasitiko Tiskûnø skyriaus

Apytalaukio baþnyèioje ðv. Miðias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius.

folkloro ansamblis „Þalasys“. Vyskupas S. Tamkevièius, palaiminæs vaiðiø stalà, pakvietë pasivaiðinti. Sveèias nuoðirdþiai bendravo su susirinkusiaisiais, domëjosi Apytalaukio parapijos gyventojø veikla, iðklausë esamas problemas. „Þmonës gyrë Apytalaukio klebonà V. Rutkûnà, nes jis nuolatos rengia ir aktyviai dalyvauja visose ðventëse, ádiegia naujoviø. Kaip pavyzdá priminë Kûèiø vakarà ávykusias ðv. Miðias, sukvietu-

sias daug þmoniø, dþiaugësi, kad klebono dëka prie baþnyèios per atlaidus po ðv. Miðiø organizuojami koncertai, bendraujama, þmonës vaiðinami kava, arbata“, – sakë N. Visockë. Metropolitas nebuvo abejingas Apytalaukio bendruomenës problemoms, iðsakë savo nuomonæ apie bûtinybæ vykdyti tam tikrus pakeitimus. Atsisveikindamas palaimino susirinkusiuosius, paþadëdamas apsvarstyti iðkeltus klausimus.

Po ðv. Miðiø Apytalaukio baþnyèios klebonas Virgilijus Rutkûnas bendruomenæ pakvietë á Këdainiø kultûros centro Tiskûnø skyriø, kur visus su daina apie Këdainius pasitiko Tiskûnø skyriaus folkloro ansamblis „Þalasys“.


2012 m. gruodþio 1 d.

7

Gudþiûnø bendruomenë mokësi gyventi sveikai

Mokiniai suprato, kad ryto mankðta – geriausia dienos pradþia.

Irma BAJORÛNË

Gudþiûnø Pauliaus Rabikausko pagrindinës mokyklos mokiniai dalyvaudami projekte „Noriu augti sveikas“ gavo daug naudingos ir ádomios informacijos apie tai tai,, kaip priþiûrëti savo kûnà ir sielà, kaip gyventi sveikai sveikai,, surasti dvasinæ ramybæ. Þiniomis su jais dalijosi kompetentingi specialistai specialistai,, lektoriai lektoriai,, mokytojai mokytojai,, savanoriai savanoriai.. Projekte dalyvavo ne tik mokiniai: jo veikla apëmë visà mokyklos ir miestelio bendruomenæ. Ávairios veiklos vyko tris mënesius: nuo rugsëjo iki lapkrièio. Pirmà projekto savaitæ klasës valandëliø metu pedagogai su mokiniais kalbëjo apie sveiko gyvenimo sampratà. Visuomenës sveikatos biuro specialistë J. Petraitienë suaugusiems mokyklos bendruomenës

Ajurvedos þinovas Þ. Uþkuraitis supaþindino su sveikatà stiprinanèiais prieskoniais ir mokë taisyklingai kvëpuoti.

Taisyklingai valomi dantys ilgai iðliks sveiki.

nariams ir Gudþiûnø miestelio gyventojams pristatë HBSC (Mokyklinio amþiaus vaikø sveikatos ir gyvensenos) tyrimo rezultatus. Antrà savaitæ ávyko susitikimas su sveikos gyvensenos propa-

guotoju, Ajuvedos þinovu Þilvinu Uþkuraièiu. Projekto dalyviai klausë jo paskaitos „Sveikatinanèios prieskoniø savybës ir jø panaudojimas“, vaiðino sveiku maistu, mokë pasigaminti sveikatà

Arbatos degustacija: kokià kada gerti sveikiausia?

Viktorinoje apie sveikà gyvensenà dalyvavo mokytojø ir mokiniø tëveliø komandos.

stiprinanèiø patiekalø. Mokiniai klasiø valandëliø, susirinkimø metu aptarë, kà naudingo suþinojo ið ádomaus lektoriaus, kaip gautas þinias pritaikys namuose. Pradiniø klasiø mokiniams burnos higienistë Jûratë Petraitienë pasakojo apie burnos prieþiûrà, dovanojo vaikams po dantø pastos tûtelæ, ðepetëlá. Ji mokë vaikus taisyklingai valyti dantis, priþiûrëti dantenas. Dailës mokytoja Indrë Masiliûnienë pakvietë vaikus dalyvauti pieðiniø konkurse „Noriu bûti sveikas“. Sveikatingumo uþsiëmimus suaugusiesiems ir jaunimui vedë

/Nuotr. D. Dzimavièienës/

Lietuvos jogos asociacijos narë, jogos ir aerobikos instruktorë Dalia Vengrytë. Iðklausæ paskaitas, dalyvavæ ávairiuose mokymuose 5–10 klasiø mokiniai savo þinias pasitikrino viktorinoje. Mokiniø tëveliai iðklausë Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos psichologës Auðros Mikelaitienës paskaità „Dvasinë tëvø ir vaikø sveikata“. Projekto vadovë, mokyklos vyr. socialinë pedagogë Dalia Dzimavièienë, pabrëþë, kad ðiemet vykdyta veikla – tai praëjusiais metais vykusio projekto „Noriu augti sveikas“ tæsinys.


8

2012 m. gruodþio 1 d.

Produktyvus mokymasis – efektyvus Mokykla prisipildë Tyrimo rezultatai nenuvylë

Produktyviojo mokymosi klasë.

Veronika KURÐEVIÈIENË

Produktyvusis mokymasis Këdainiø jaunimo mokykloje ai alternatyviojo ugdymo organizuojamas pagal ES projektà. TTai modelis, padedantis motyvacijos mokytis stokojantiems jaunuoliams iðlikti mokykloje. Devintoje produktyviojo mokymosi klasëje jaunuoliai dalá laiko praleidþia mokyklose, kur mokosi visø mokomøjø dalykø kaip ir kitø mokyklø mokiniai. Kità dalá laiko jie mokosi praktikos vietose – verslo, ávairias paslaugas teikianèiose ámonëse, ástaigose, nevyriausybinëse organizacijose. Èia vaikai, atlikdami praktines uþduotis, skatinami domëtis ir akademiniais dalykais: kalbomis, matematika, istorija, ekonomika, chemija, fizika, biologija, kt. mokslais. Atlieka tyrimus, patys renka mokymuisi reikalingà informacijà.

Europos produktyviojo mokymo institute taikomos anketos, kurias kiekvienas mokinys uþpildë individualiai“, – sakë Jaunimo mokyklos mokytoja, projekto koordinatorë Violeta Ramanauskaitë.

Susumavus rezultatus paaiðkëjo, kad jie tokie, kokiø tikëjosi projekto kuratoriai. „Mokiniai palankiai vertina mokymàsi kitoje aplinkoje, praktikos vietose. Teigë, kad produktyviojo mokymosi klasæ pasirinko, nes tikisi ádomesnio mokymosi, profesinës karjeros planavimo, teoriniø þiniø taikymo praktikoje, gebëjimo bendrauti kolektyve, ávairiø kûrybiniø uþduoèiø. Dþiugina ir tai, kad mokiniø tarpusavio santykiai su praktikos vadovais ið tiesø yra labai draugiðki ir ðilti“, – apklausos rezultatus apibendrino projekto koordinatorë Laura Paulauskienë. Mokydamiesi praktikos vietose mokiniai ágyja naujø teoriniø þiniø, plaèiau susipaþásta su praktikos vietose vykdomomis veiklomis. Didþioji dalis mokiniø teigia, jog jø mokymosi rezultatai mokykloje pagerëjo mokantis produktyviojo mokymosi klasëje. Produktyvøjá mokymàsi mokiniai ávertino 9,3 balo. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidë produktyviojo mokymosi projekto ir mokyklos lûkesèius, juolab kad ir individualûs mokiniø atsiliepimai apie praktikos vietas verti tikëjimo kokybiðkais rezultatais ir ateityje.

Apie produktyviojo mokymosi modelio diegimà mokykloje AB „Lifosa“ administracijos direktoriui J. Baniotai (deðinëje) pasakojo ugdymo ástaigos direktorë A. Jociuvienë (antra ið deðinës), ðio projekto kuratorës – mokytojos V. Ramanauskaitë (kairëje) ir L. Paulauskienë bei mokinys E. Ðulys.

Þmonës, kuriø ðirdyje ir veide spindi gerumo saulë Josvainiø kapinëse yra palaidotas kunigas Aleksandras Ðvainickis, miræs 1946 metais. Kodël ddvasininkas vasininkas palaidotas ne ðventoriuje prie baþnyèios? V ienas Dievas teþino… Vienas Pokario metais pastatytas paminklas ir antkapis per deðimtmeèius sukrypo, apaugo samanomis ir kerpëmis, o einant pro ðalá primena kunigo, prelato tautos dainiaus Maironio þodþius: „Iðnyksiu kaip dûmas, neblaðkomas vëjo ir niekas manæs neminës!“. Be reikalo trisdeðimtmetis kunigas ir poetas dûsavo, nes já mini ir minës ateities kartos. Ðie Maironio þodþiai labiau

Veronika KURÐEVIÈIENË

Këdainiø J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos J. Urbðio skyriuje surengta pilietiðkumo akcija-ðventë TTarptautinë arptautinë tolerancijos diena. Nuskambëjus pirmiesiems muzikos atlikëjos II.. Pûzaraitës dainos „Skëtis“ akordams, prieðmokyklinës, pradiniø klasiø ir vyresnieji moksleiviai su savo vadovais suguþëjo á mokyklos antro aukðto koridoriø, atsineðdami ávairia technika ruoðtus kûrybinius darbelius.

Mokykloje paminëta Tolerancijos diena.

Kadangi ðiø metø ðventës simboliu tapo skëtis, reiðkiantis saugumà, be to, po juo gali sutilpti keli þmonës, kurie be tolerancijos negalëtø bûti vienas ðalia kito, klasëms buvo skirta uþduotis – parengti tolerancijos temà atitinkantá pristatymà.

Þavëjo mokiniø prisistatymai

Uþpildë anketas Prasidëjus praktiniam mokymui projekto organizatoriai norëjo iðsiaiðkinti mokiniø lûkesèius bei poreikius pasirinkus produktyvøjá mokymàsi, siekë suþinoti, ar mokiniai pritapo klasëje ir kaip joje jauèiasi. „Domino mokiniø nuomonë, kaip jie, patys mokiniai, vertina produktyvøjá mokymàsi. Mokiniams buvo pateiktos

draugiðkumo

tinka kunigo A. Ðvainickio prisiminimui. Ilgus metus tos eilës man nedavë ramybës. Pagaliau ðá rudená pastebëjau þmogø, kurio veidas ðvytëjo gerumu. Tai – Josvainiø paminklø dirbtuvës vadovas Alius Greièius, á kurá ir iðdrásau kreiptis. Paklausiau, ar jo vadovaujami darbuotojai negalëtø atnaujinti A. Ðvainickio antkapio plokðtës. A. Greièius sutiko tai padaryti nemokamai, ta-

èiau plokðtæ reikëjo nugabenti á dirbtuves. Tada kreipiausi á Josvainiø seniûnà Algimantà Sirvidà, kuris taip pat paþadëjo padëti. Ðiuose darbuose labai padëjo ir Bronius Kaminskas, Algirdas Lukoðevièius, R. ir A. Kambarai, G. ir A. Venslauskai. Gerø þmoniø dëka dvasininko A. Ðvainickio antkapis ir paminklas buvo atnaujinti. Tikimës, kad ðiø geradariø iniciatyva kunigo kapavietë dar labiau iðgraþës. Nuoðirdus aèiû jiems! Jonas RADVILA, Josvainiø gyventojas

Pirmosios po raudonu skëèiu, padabintà laðeliais su tolerancijà atspindinèiais þodþiais, sveikindamosis eilëmis pasirodë 8 klasës moksleivës. Po gëlëmis nusagstytu vasarà Kiekviena klasë paruoðë po kûrybiná darbelá. primenanèiu skëèiu skleisti ðilumà ragino septintokai. visus esanèiuosius ðventëje. Iðsamiausiai tolerancijos temà atskleidë 6 klasës mokiniai, pasidali- Áteikë padëkos raðtus jæ nutûpusiomis ant maþø skëtuNetradiciðkai paminëjus pikø mintimis apie pagarbà, pakan- lietiðkumo akcijà, renginiui baitumà kitam, tinkamà elgesá. giantis kiekvienai klasei buvo Publikà itin suþavëjo darnus áteiktas pagal nominacijà skirtas penktokø prisistatymas – kiekvie- padëkos raðtas: aðtuntokams dënas mokiniø laikë rankose po to- kota uþ kûrybiðkumà, septintolerancijos þodþio raidæ ir vardijo kams – uþ pakantumà, ðeðtokams ðiam terminui bûdingus daikta- – uþ supratingumà, penktokams – vardþius: tokius kaip taurumas, uþ talentingumà, prieðmokyklinës orumas, laimë, elgesys, ramumas, grupës ir pradinëms klasëms – uþ atjauta, nuoðirdumas, charakteris, draugiðkumà, o visiems drauge – iðtikimybë, jausmai, atlaidumas, uþ prasmingai minimà Tarptautipabaigoje vieningai sujungdami næ tolerancijos dienà, akcentuojuos á vienà ðaukiná „Tolerancija!“ janèià bûtinybæ kiekvienam stengPaskutinieji – maþieji, bûdami pa- tis bûti geresniam, atlaidesniam, tys panaðûs á nykðtukus, iðkëlë mandagesniam, nuoðirdesniam – aukðtyn tikrus ir pagamintus skë- pakanèiam ir supratingam ðalia tukus, draugiðkumu pripildydami savæs esanèiam.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


2012 m. gruodþio 1 d.

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

Paskutinis Langakiø mohikanas atkuria vaikystës namus

Ðá rudená A. Norkus pradëjo gaminti gimtojo namo maketà.

Auðra MALINAUSKIENË

Lapkrièio pabaigoje Langakiø kaimo (Pernaravos seniûnija) gyventojas Aleksandras NORKUS atðventë 86-àjá gimtadiená. Guvus vyriðkis nesëdi sudëjæs rankø, bet dienas leidþia ûkininkaudamas, fotografuodamas, skaitydamas knygas ir keliaudamas po Lietuvà. O ðá rudená jis darbuojasi prie savo vaikystës namo maketo. Liko vienintelis Anot nepriekaiðtinga atmintimi pasiþyminèio paðnekovo, jis – paskutinis senøjø Langakiø mohikanas, nes nebeliko vietiniø, kurie atsimintø senàjá kaimà.

„Ið ano meto likau vienintelis. Visi iðëjo Amþinybën. Manau, kad mûsø kaimas èia atsirado Lenkijos karalienës ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovës Bonos Sforcos laikais – XVI amþiuje, kai buvo paskelbtas Va-

lakø þemës reformos ástatymas. Èia buvo apgyvendinti baudþiauninkai, kurie gavo po valakà þemës ir turëjo apdirbti Aukðtdvario dvaro savininkø Padvareckiø þemæ. Vienoje gatvës pusëje galu á

kelià jie pasistatë namus, o kitoje – tvartus ir darþines. Taip ir atrodë mûsø gatvinis rëþinis kaimas“, – pasakojo A. Norkus. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. gruodþio 1 d.

popietei

Sekmadiená áþengsime á Advento laikà Auðra MALINAUSKIENË

Kasmetinë akcija „Maltieèiø sriuba 2012“ Këdainiuose vyks gruodþio 7 d. nuo 15 val. Didþiosios Rinkos aikðtëje. Paramos akcijos organizatoriai yra Josvainiø moterø klubas „Auðra“, Maltos grupë Këdainiuose.

Rytoj, sekmadiená, Baþnyèia mus visus pakvies á Ad vento Advento laikà. Per artimiausias keturias savaites visi krikðèionys turësime progà labiau paþvelgti á savo tikëjimà. Ðis laikas yra skirtas laukimui laukimui,, kad geriau galëtume pasiruoðti Jëzaus gimimui gimimui.. Këdainiø dekanato vicedekanas, Josvainiø parapijos kleboAdvento nas Edvinas RIMAVIÈIUS skellaikotarpá bia Advento pradþià ir ragina giJosvainiø parapijos linti savo tikëjimà: klebonas „Nebijokite, Bièiuliai, atverti durø Kristui! Jis paþásta þmo- E. Rimavièius gaus ðirdá ir moka atsakyti á skau- siûlo praleisti rimtyje ir dþiausius jo nerimo klausimus“. susikaupime. Ðie palaimintojo popieþiaus Jono /Nuotr. autorës/ Pauliaus II þodþiai ir ðiandien mus dràsina bei ragina. ris negali kelti sàlygø Mokytojui. Ðiuos metus Popieþius Bene- Jis negali priversti kelià rodanèiodiktas XVI yra paskelbæs Tikëji- jo sulëtinti savo þingsná. Kas nori mo metais, todël su visa Baþnyèia sekti Vieðpatá, turi padaryti tik esame kvieèiami kasdien kreipti viena: nueiti ir pamatyti. O tam savo þingsnius Tikëjimo vartø reikia pasiruoðimo ir atgailos. Tolink. dël ðis laikas yra skirtas ir mûsø Adventas lotynø kalboje asmeniniam apsivalymui, asmereiðkia atëjimà. Krikðèionims tai ninei iðpaþinèiai, kuria mes iðpa– laikotarpis, paþymintis laikà iki þástame ne tik savo nuodëmes, Jëzaus gimimo. Tuo metu tikin- bet pirmiausia ir uþvis labiau – tieji laukia kûdikëlio Jëzaus. Ad- Dievo gailestingumà. ventas trunka mënesá, per tà laiIðpaþinti – tai liudyti, teigti, kotarpá mes visi kartu rimtyje ir skelbti. Iðpaþintimi mes skelbiasusikaupime praleisime keturiø me ir garsiname begaliná Dievo sekmadieniø laikà. ðirdies gerumà. Adventas – tas metas, kuriaÐiandien blogis yra ágavæs tome mes turime atrasti naujø da- ká platø mastà, nusikaltimai iðsilykø, o norint juos atrasti, reikia plëtæ globaliu spektru, þiaurumai dràsos palikti senuosius. pasiekæ patá aukðèiausià laipsná, Krikðèionis yra mokinys, ku- kad telieka vienintelë iðeitis –

Maltieèiø sriuba 2012

Áþiebs eglutæ

melsti gailestingumo, jam atsiverti ir leistis jo iðgydomiems. Ðis gailestingumas siûlomas visada ir visur, bet beveik visada ir visur atmetamas, paniekinamas, iðsiþadamas. Mûsø laikais – daugybë naujoviø. Pasiûla yra tokia didelë, kad ne visi ið mûsø galime jai atsispirti. Todël ðiandien þmogui kyla didelis pavojus Advento laukimo laikà paversti tik dovanø pirkimu ir komercija. Atrodo, lyg viskas eitø prieðinga kryptimi, nei ta, kuri anksèiau mums padëdavo iðgyventi savo tikëjimà. Pabandykime sustoti ir labiau atsigræþti á save. Juk sutikæs prieðprieðà vëjà, paukðtis nuleidþia sparnus ir kyla á virðø: nuolankiai sutikti prieðtaravimai pa-

kylës mus á aukðèiausiàjà iðmintá. Neþinau, koks bus visø Adventas, ko jame bus daugiau: susimàstymo, rimties ar áprastos kasdienybës, bet turime þinoti, kad nëra tokio laiko, kuris negalëtø bûti paliestas Vieðpaties, kuris negalëtø kiekvienam ið mûsø tapti malonës laiku. Adventas kiekvienam ið mûsø parodys, kur gimsta Dievo ilgesys, to, kuris mus sustiprina, pripildo, kuris skuba padëti mûsø maþumui ir silpnumui. Gal prie balto stalo gimsta mûsø ilgesys? O gal minioj, ðurmuly, dþiaugsme, prisiminus, kad ne visi gali dþiaugtis, ðvæsti? Mums visiems Adventas suteikia galimybæ sugráþti á gailestingojo Tëvo glëbá.

Tàdien 16 val. bus áþiebta kalëdinë miesto eglë, vyks koncertas „Linksmos Kalëdos“, ðurmuliuos kalëdinë mugë, veiks Kalëdø Senio fotoateljë. 2012 metais labdaringa akcija „Maltieèiø sriuba“ rengiama jau septintà kartà. Ðiais metais maltieèiø partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT). Akcijos globëjas – prezidentas Valdas Adamkus. Akcijos tikslas – atkreipti Lietuvos visuomenës dëmesá á vieniðø, senø ir sunkiai serganèiø þmoniø padëtá ir visuomenës pagalbos jiems reikalingumà.

Kvieèia aukoti Kiekvienas gali paremti akcijà „Maltieèiø sriuba 2012“ skambindamas arba siøsdamas þinutæ trumpaisiais numeriais (1416 – 2 Lt, 1418 – 10 Lt). „Maltieèiø sriubos 2012“ speciali banko sàskaita: LT294010042403974431. Akcijà sudaro „Maltieèiø sriubos 2012“ renginiai 20-ies Lietuvos miestø centrinëse aikðtëse ir jaunimo labdaros idëjø konkursas „Geriausia labdaros idëja“.

Akcijà vainikuos koncertas Labdaringà akcijà „Maltieèiø sriuba 2012“ vainikuos baigiamasis koncertas per Lietuvos televizijà gruodþio 25 d. 19.30 val., kurio metu geriausi Lietuvos atlikëjai kvies nelikti abejingiems tiems, kam dabar sunkiausia – vieniðiems, sergantiems, negalintiems savimi pasirûpinti þmonëms. Praeitais metais akcijos metu visoje Lietuvoje buvo surinkta 258 210 Lt. Uþ ðiuos pinigus ðiais metais 15-oje miestø vykdomi vieniðiems, sunkiai sergantiems, negalintiems savimi pasirûpinti þmonëms skirti Maltos ordino pagalbos tarnybos projektai „Maistas ant ratø“ ir „Socialinë prieþiûra namuose“ 4 miestuose. Ðiais metais vieniðiems senukams á namus maltieèiai jau nuveþë 47 920 porcijø karðto maisto, tûkstanèius kartø globotiniai yra aplankyti maltieèiø slaugiø. Parengë Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë


2012 m. gruodþio 1 d.

popietei

3

Paskutinis Langakiø mohikanas atkuria vaikystës namus /Atkelta ið 1 psl./

Akys – pro langà Paðnekovas neþino, ið kur kilo Langakiø kaimo pavadinimas, taèiau turi ir savàjà jo kilmës versijà. „Neteko girdëti kaip atsirado Langakiø pavadinimas. Bet galvoju, jeigu jau pro mûsø kaimà ëjo kelias á Ariogalà, galbût pravaþiuojantys matydavo pro namø langus á juos ásmeigtas vaikø, kuriø daugiavaikëse ðeimose tikrai augo daug, akutes, todël ir praminë mûsø kaimà Langakiais – „languose akys“, – ðypsosi A. Norkus.

Sugráþo gyventojai „Kai gimiau 1926 metais, ðioje vietoje buvo keturiolika sodybø turintis senasis Langakiø kaimas, kurá iðdraskë 1933 metais, kai vietiniai iðsikëlë á viensëdþius, todël kaþkurá laikotarpá èia buvo tuðèia. Kai pradëjo tvertis kolûkiai, maþdaug 1959 metais, ðioje vietoje vël imta statyti namus. Prasidëjus melioracijai gyventojai ið laukø sugráþo á Langakius. Sovietmeèiu èia gyveno apie 120 þmoniø“, – prisimena A. Norkus.

Teko daug mokytis Langakiðkis netoliese esanèio Aukðtdvario pradþios mokykloje baigë tris klases, vëliau mokësi Èekiðkëje. „Kai prasidëjo karas, mano mokslai pasibaigë. Po to pokaryje Èekiðkëje baigiau vidurinæ mokyklà, o vëliau dirbant kolûkyje „Balandis“ uþbaigiau daugybæ buhalteriø kursø ir mokslø ávairiuose technikumuose“, – sakë A. Norkus. Vyriðkis neslepia, kad buhalterio darbas nebuvo lengvas.

„Serga“ knygø liga Dar vaikystëje iðmokæs skaityti, vyriðkis visà gyvenimà nesiskiria su knyga. „Knygos, kuriø turiu daugiau kaip tûkstantá – mano liga. Nemëgstu romaniukø. Anksèiau skaièiau leidþiamas istorines, geografines ir rimtosios groþinës literatûros serijas. Ir dabar nusiperku panaðaus turinio knygø“, – atviravo A. Norkus. Tiesa, sovietmeèiu paðnekovas kartu su bendraminèiais kûrë gimtojo Langakiø kaimo metraðtá, kurio dabartinio likimo jis neþino.

Naudojasi ir kompiuteriu 44-erius metus vyriausiuoju buhalteriu kolûkyje „Balandis“ dirbæs vyriðkis savo namuose turi sukaupæs kolekcijà ávairiø skaièiavimo prietaisø: skaitytuvà (skaitliukus), „Feliksà“, elektroninæ skaièiavimo maðinëlæ, elektrinæ MP2 skaièiavimo maðinà. „Kai 1949-aisiais kolûkyje

pradëjau dirbti buhalteriu, skaièiavau su skaitliukais. Vëliau, paþangai augant, teko darbuotis su visais ðiais prietaisais. O bûnant pensijoje sûnus mane iðmokë dirbti kompiuteriu. Nors tiesà sakant, nelabai mëgstu prie jo sëdëti. Paþiûriu internete naujienas, paskaitau apie orà. Man labiau patinka laikraðtá paimti á rankas, o ne spoksoti á kompiuterio ekranà“, – ðypsosi A. Norkus.

Nori atstatyti namà Ðá rudená dienas paðnekovas leidþia atkurdamas savo tëvø namà, kuriame prabëgo jo vaikystë. „Ðiame name gyveno kelios mano protëviø kartos: proseneliai, seneliai ir galiausiai mano tëvø ðeima“, – sakë A. Norkus. Kad nedidelis pastato maketas bûtø kuo autentiðkesnis, ið savo archyvo jis kruopðèiai iðrinko nuotraukas, kuriose pats buvo áamþinæs tëvø namà. Tiesa, ir dabar kiekvienà maketo gamybos etapà paðnekovas nufotografuoja. „Atidþiai atrinkau ir á vienà krûvà sudëjau fotografijas. Tada iðnagrinëjau kiekvienà jose esanèià namo detalæ. Þinoma, dabar dirbdamas prie medinio maketo, kurio mastelis yra 1:100, daug kà atgaminu ir atkuriu ið savo atminties. Jeigu noriu iki galo uþbaigti tëvø namà, dar labai daug darbo reikia ádëti“, – pasakojo A. Norkus.

Sukonstravo traktoriø

A. Norkaus (pirmas ið deðinës) ðeima (ið kairës): sûnûs Albinas ir Albertas, broliai: Albinas ir Vaclovas bei anûkas Audrius. /Nuotr. ið asmeninio archyvo/

ðina, taèiau su „Þiguliu“ jauèiausi tarsi suaugæs, su juo lengva buvo vaþinëti. Man patinka vairuoti, todël jeigu negalëèiau to daryti, tai ir ûkininkauti negalëèiau, ir vaikø Kaune aplankyti, ir Këdainiø pasiekti“, – kalbëjo A. Norkus.

Ðeimos fotografas Langakiðkis turi ir dar vienà aistrà – fotografavimà, todël namuose tvarkingai surikiuotoje daugybëje albumø maþai yra jo paèio nuotraukø. Didþiàjà dalá archyvo sudaro jo ðeimos: tëvø, broliø, seserø, vaikø, anûkø ir proanûkiø, taip pat gamtos, metø laikø, nuosavos sodybos, kelioniø ir kt. fotografijos. Apie kiekvienà ið jø vyriðkis daug kà gali papasakoti. Be to, jis turi sukaupæs ir gausø skaidriø archyvà. „Labai mëgstu fotografuoti. Pirmàsias nuotraukas dariau su fotoaparatu „Pionierius“, kuriuo fotografuoti reikëjo þiûrint per virðø. Paskui ásigijau tobulesná prietaisà – dumpliná vokiðkà „Zeiss“. Su juo dirbau ilgai. Dabar fotografuoju su moderniu skaitmeniniu fotoaparatu, taèiau nuotraukas veþu daryti á Këdainius. Anksèiau pats spalvotas nuotraukas spausdinau ant popieriaus, bet pastebëjau, kad tai – brangus malonumas“, – pasakojo A. Norkus.

Sovietmeèiu nagingas vyriðkis ið detaliø sukonstravo traktoriø, kuriam davë pavadinimà „Talkan“. „Kas anuomet netingëjo, galëjo daug kà pats pasidaryti. Juk tada „kolhozo“ laukai buvo uþversti metalo lauþu – senø traktoriø ir maðinø dalimis, detalëmis. Pats „Talkanu“ naudojausi apie deðimt metø, po to atidaviau broliui. Galiausiai apsukæs ratà traktoriukas sugráþo pas mane namo. Tiesà sakant, ðiemet jo taip ir neAugo gausioje ðeimoje buvau uþkûræs“, – sakë A. Norkus. Vyriðkis augo gausioje ðeimoVairavimo staþas je, o pats su þmona Maryte susiPaðnekovas prisipaþino, kad laukë dviejø atþalø. „Buvome devyni vaikai, taèiau ðiandien jis negalëtø gyventi be uþaugome tik penkiese. Esu vyriauautomobilio. „Mano vairavimo staþas – 61 sias ið dviejø broliø ir dviejø sesemetai. Pirmà kartà prie maðinos rø. Abu broliai gyvena Kaune, vievairo sëdau 1952 metais, kai ko- na sesuo ásikûrusi Jurbarko rajone, lûkis nusipirko „Palutarkà“ (so- o kita – mano kaimynystëje Lanvietiná pokariná sunkveþimá). Ne- gakiuose“, – aiðkino A. Norkus. buvo vairuotojo, tai ja vaþinëdaPrieð devyniolika metø pavau að. Tuomet teisiø nereikëjo, ðnekovas liko naðliu, tad dabar ditodël jas ásigijau gerokai vëliau“, dþiausias jo turtas – du sûnus: 62– prisimena A. Norkus. ejø metø Albinas ir 58-eriø Albertas, keturi anûkai ir dvi proanûkës. Turëjo ir motociklà Vyresnëlis Albinas baigë Vyriðkis ilgà laikà vaþinëjo mokslus tuometinëje Èekoslovanuosavu motociklu, ásigytu 1952 kijoje, gavo inþinieriaus diplomà, metais. Vëliau nusipirko pirmo o jaunëlis Albertas tapo ðaltkalviu. modelio automobilá „Þiguli“, o Patinka keliauti ðiandien jis sëda á prancûziðkà „Peugeot“ markës automobilá. Paðnekovas nemëgsta vien së„Tobulesnë yra pastaroji ma- dëti namuose. Dar viena ið jo aist-

rø – kelionës po Lietuvà. Á ekskursijas jis áprastai vaþinëja su vaikø ir anûkø ðeimomis. „Mûsø ðalá esu iðmaiðæs skersai, iðilgai ir ástriþai. Buvau ir Seime, po kurá ekskursijà man surengë anûko þmona Donata, dirbanti vieno ið Seimo nariø padëjëja. Teko ir tribûnoje pastovëti, ir viename ið Seimo kabinetø prie apvaliojo stalo stovinèioje Prezidento këdëje pasëdëti“, – ðypsosi A. Norkus. Langakiðkis apþiûrëjo ir Kaune esanèià „Þalgirio“ arenà. „Þiûrëjau krepðinio varþybas, kuriose þaidë „Þalgirio“ komanda. Krepðinis patinka, bet pati arena nepaliko áspûdþio.

A. Norkus – aistringas fotografas, kuriam teko iðbandyti ávairiø modeliø fotoaparatus.

Man, kaip þiûrovui, senoji sporto halë buvo arèiau dûðios“, – prisipaþino paðnekovas.

Pakabino uþraðà Daug po Lietuvà keliaujantis pastabus vyriðkis mëgsta ir paðmaikðtauti. „Dabar lietuviai labai puola á angliðkumà, todël ypaè Vilniuje maèiau daugybæ angliðkø kaviniø ir parduotuviø uþraðø. Dël to ir að nusprendþiau vienà ið sodybos pastatø papuoðti uþraðu „Grand Palace“, reiðkianèiu didþiuosius rûmus“, – ðypsosi A. Norkus.

Vyriðkio kieme stovi didieji rûmai – „Grand Palace“.

Langakiðkio rankø darbo kûrinys – traktorius „Talkan“.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia

šeštadienio laikraštis  

jame skaitykite...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you