Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. lapkrièio 24 d.

18-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. lapkrièio 24 d. Ðeðtadienis

Nr. 135 (2 500)

Kaina 1,20 Lt

Ið Kaliningrado – Be sàþinës grauþaties su dovana Këdainiams paliko partrenktus þmones

Surviliðkio seniûnijos Laþø kaimà ðiomis dienomis sukrëtë vieno vyriðkio þûtis ir kol kas neþinomo vairuotojo nesàþiningumas.

Rajono meras R. Diliûnas (deðinëje) su Lietuvos Respublikos konsulato Kaliningrade generaliniu konsulu V. Sinkevièiumi.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Dvi dienas Kaliningrado srityje (Rusija) vieðëjæs rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas ir já lydëjusi delegacija priëmë Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos atstovo Kaliningrade dovanà – fotografijø parodà apie Piotrà Stolypinà.

Praëjusio treèiadienio pavakare Surviliðkio seniûnijos Laþø kaime þuvo vaþiuojamàja kelio dalimi ëjæs vyriðkis. Já partrenkæs ir mirtinai suþalojæs automobilis ið ávykio vietos nuvaþiavo. Nesàþiningas vairuotojas, matyt, tikisi likti neþinomas, taèiau tokia tikimybë praktiðkai gana menka. viliðkio rajono gyventojas, Gudþiûnuose suþalojæs mergaitæ ir Tuo neseniai turëjo progos ásitikinti Rad Radviliðkio palikæs jà likimo valiai valiai..

Nemaþà parodos eksponatø dalá sudaro nuotraukos ið Kalnaberþës. Eksponatus kità savaitæ á Këdainius turëtø parveþti Lietu-

/Nukelta á 3 psl./

Taryboje dirbs nauja narë Gruodþio 7 dienà ávyksianèiame Këdainiø rajono savivaldybës tarybos posëdyje rajono gyventojø gerovei dirbti prisieks nauja tarybos narë IIrena rena Staliorienë. Laisva tarybos nario vieta liko po Seimo rinkimø á parlamentà iðrinktam Viktorui Fiodorovui atsisakius mandato. Vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimu mandatas atiteko Darbo partijos sàraðe pirmai likusiai kandidatei.

vos generalinio konsulato Kaliningrade darbuotojai. /Nukelta á 2 psl./

Labûnavos mokykloje – nauja direktorë Irma BAJORÛNË

Labûnavos pagrindinës mokyklos direktoriaus pareigas eis Rita Karnilavièienë, iki ðiol dirbusi ðios mokyklos direktoriaus pavaduotoja. TTai ai paaiðkëjo ketvirtadiená ávykus rajono savivaldybës skelbtam konkursui konkursui.. Daugiau pretendentø á ðios mokyklos vadovo pareigas nebuvo.

„Rinkos aikðtës“ inf.

/Nukelta á 2 psl./

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUS Këdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.

Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val. * Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos. * Galite pastatyti savo automobilá pardavimui. Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelës teritorijoje) www.ramuda.lt

Nemokami asmeniniai skelbimai priimami tel. 60 763.


2

2012 m. lapkrièio 24 d.

Kronika ÐILUMOS KAINA NESIKEIÈIA AB „Panevëþio energija“ informuoja, kad nuo 2012 m. gruodþio 1 d. centralizuotai tiekiamos ðilumos ir karðto vandens kainos nesikeièia, galioja nuo lapkrièio 1 d. taikomos kainos. Nuo 2012 m. lapkrièio 1 d. nustatyta vienanarë centralizuotai tiekiamos ðilumos kaina – 22,87 ct/ kWh (be PVM), gyventojams – 24,93 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

„PASAKA“ KOMPIUTERIZUOTA Baigus lopðelio-darþelio „Pasaka“ rekonstrukcijos darbus ástaigai perkama veiklai reikalinga kompiuterinë áranga. Vieðøjø pirkimø konkursà laimëjo UAB „Biznio maðinø kompanija“, numatytà árangà ásipareigojusi parduoti uþ 29,7 tûkst. litø.

RENGS DETALIUOSIUS PLANUS Penkiø Këdainiø senamiesèio kvartalø detaliuosius planus rengs VðÁ Kauno technologijos universitetas. Uþ darbus rajono savivaldybë sumokës 72 tûkst. litø.

Pajudëjo socialinio bûsto árengimo darbai Irma BAJORÛNË

Rajono savivaldybë tæsia Ðëtos g. 93-iojo namo rekonstrukcijos darbus. Prieð keletà metø rekonstruota ðio kadaise nebaigto statyti daugiabuèio viena laiptinë, joje árengti butai þmonëms, turintiems teisæ á valstybës paramà bûstui bûstui.. Ðiomis dienomis prasideda likusios pastato dalies rekonstrukcija. Rajono savivaldybës administracijos direktorius Romualdas Gailiûnas informavo, kad ðiø metø antràjá pusmetá Socialinës apsaugos ir darbo ministerija skyrë rajono savivaldybei 240 tûkstanèiø litø socialiniam bûstui. Visi pinigai skirti ðiam pastatui tvarkyti.

REMONTUOS PERVAÞÀ Lapkrièio 27–30 dienomis dël geleþinkelio remonto darbø pervaþoje Zabieliðkiø gyvenvietëje (Këdainiø miesto Biochemikø gatvës gale) bus uþdarytas eismas. Transporto priemonës galës vaþiuoti aplinkinëmis gatvëmis. Apylankos ilgis – 3 km.

/Atkelta ið 1 psl./ Planuojama, kad naujas pareigas R. Karnilavièienë pradës eiti nuo sausio 1 dienos. R. Karnilavièienë – pirmo-

R. Karnilavièienë vadovaus Labûnavos pagrindinei mokyklai, bet turës atsisakyti savivaldybës tarybos nario mandato.

Antstolë Ramunë Mikliuðienë skelbia areðtuoto turto varþytynes, kurios vyks 2013 m. sausio 9 d. adresu Didþioji g. 36, Këdainiai Pirmosios pakartotinës varþytynës 1. 5,2300 ha þemës sklypas (ið jo miðko þemës plotas – 5,0600 ha) paskirtis – miðko ûkio, naðumo balas – 19.9 (miðkas iðkirstas), esantis Pasrauèiø k., Bukoniø sen., Jonavos r., priklausantis Gediminui Þukauskui. Pradinë kaina – 3 120 Lt. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka, areðtas. Varþytyniø pradþia – 10 val. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstolei savo teises patvirtinanèius dokumentus. Varþytyniø dalyviai privalo ámokëti 10 proc. parduodamo turto kainos á antstolës depozitinæ sàskaità Nr. LT04 7182 3000 0060 9258, esanèià AB Ðiauliø bankas, banko kodas 71823.

Ið Kaliningrado – su dovana Këdainiams /Atkelta ið 1 psl./ Paroda bus eksponuojama Këdainiø daugiakultûriame centre, planuojama jà nuveþti á rajono mokyklas, kultûros centrus.

Këdainiø delegacija susitiko su Kaliningrado srities Zelenogradsko miesto vadovais, aptarë galimas bendradarbiavimo sritis ir sàlygas. Bûsimuosius partnerius domina

Gyventojams brangs elektra Nuo kitø metø pradþios uþ kilovatvalandæ elektros energijos ðalies gyventojai mokës 51,9 ct. TTai ai yra 5,9 cento arba 12 procentø daugiau nei mokame dabar dabar.. Vidutinei Lietuvos gyventojø ðeimai, per mënesá sunaudojanèiai

Ðëtos g. 93-iajame name bus árengta dar 40 butø, taèiau ákurtuviø teks laukti ne maþiau kaip trejus metus. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

apie keturiasdeðimt naujø butø. Jie bus iðnuomoti asmenims, tu-

rintiems teisæ á valstybës paramà bûstui ásigyti.

Labûnavos mokykloje – nauja direktorë

TIES VANDENTIEKÁ Josvainiuose, Këdainiø gatvëje, vandentiekio ir nuotekø tinklus ties UAB „Gensera“. Darbai rajono savivaldybei kainuos 852,9 tûkst. litø. „Projektas sudëtingas, nes Këdainiø gatvë yra regioninis kelias, darbø metu jo negalima uþdaryti. Trasa klojama vienoje pusëje, á kitoje gatvës pusëje esanèius namus rangovams teks nuvesti ávadus poþeminiu bûdu“, – aiðkino rajono savivaldybës Statybos ir komunalinio ûkio skyriaus vedëjas Algimantas Gedgaudas. Su rangovais pasiraðyta trejø metø sutartis. Trasø tiesimo sparta priklausys nuo finansavimo. Ðiemet darbams vykdyti numatyta skirti 200 tûkstanèiø litø.

Savivaldybës paskelbtà konkursà laimëjo Vilniaus bendrovë „Litcom“.Ið viso likusiai pastato daliai rekonstruoti reikia daugiau kaip 6 milijonø litø. Uþ ðiemet skirtas lëðas bus pakeistos pertvaros (vienas teks griauti, kitas statyti) ir sudëti langai. Darbai turi bûti baigti iki metø pabaigos. R. Gailiûnas ásitikinæs, kad rangovai spës atlikti tai, kas numatyta – pinigø suma ir reikalingi atlikti darbai nëra labai dideli. Administracijos direktorius ásitikinæs, kad socialinio bûsto árengimo darbai Ðëtos g. 93-iajame name truks ne maþiau kaip trejus metus. Jie finansuojami ið Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos socialinio bûsto fondo plëtrai skiriamø lëðø. Baigus darbus bus árengta

apie 138 kWh, iðlaidos uþ elektros energijà kitais metais padidës maþdaug septyniais litais per mënesá. „Standartinio“ dviejø laiko zonø tarifo plano kaina bus atitinkamai 56,1 ir 42,2 ct/kWh. Tokiø vartotojø, suvartojanèiø per mënesá apie 180 kWh elektros ener-

bendravimas kultûros, ðvietimo, bibliotekininkystës srityse. Dviejø savivaldybiø bendradarbiavimo sutartá planuojama pasiraðyti sausio mënesá. gijos, iðlaidos vidutiniðkai padidës apie 10 litø per mënesá. Pagal „Elektriniø virykliø“ planà atsiskaitantys gyventojai mokës 50,5 ct/kWh. Vartotojai atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galës per sausio mënesá, prieð tai gruodþio 31 d. nuraðæ elektros skaitikliø rodmenis. „Rinkos aikðtës“ inf.

ji ðvietimo ástaigos vadovë, laimëjusi konkursà pagal naujà, gerokai sudëtingesnæ, Ðvietimo ir mokslo ministro patvirtintà tvarkà. R. Karnilavièienë turës atsisakyti mandato, nes pagal Vyriausiosios rinkimø komisijos iðaiðkinimà tarybos nario pareigos nesuderinamos su savivaldybës biudþetinës ástaigos vadovo pareigomis. Kol nepradëjo eiti mokyklos direktoriaus pareigø R. Kar-

nilavièienë dar bus visateisë tarybos narë. Likus laisvai tarybos nario vietai jà turës teisæ uþimti kitas Darbo partijos kandidatas – Albinas Poèiulpas, UAB „Skongalis“ direktorius. Konkursas Pernaravos pagrindinës mokyklos direktoriaus pareigoms eiti neávyko, nes nebuvo në vieno pretendento. Ðiai mokyklai ir toliau vadovaus laikinai pareigas einanti Vitalija Sorokienë.

Nuoðirdþiai dëkoju uþ gydymà, rûpestá, ðvelnumà ir paguodþiantá þodá terapijos skyriaus vedëjai Kornelijai Juodienei ir visam aptarnaujanèiam personalui. Linkiu Jums geros sveikatos ir stiprybës Jûsø atsakingame darbe. Tesaugo Jus Dievas. Këdainietis Vaclovas MINKEVIÈIUS


2012 m. lapkrièio 24 d.

Be sàþinës grauþaties paliko partrenktus þmones /Atkelta ið 1 psl./

Vaþiavo Miegënø link Nelaimë Surviliðkio seniûnijos Laþø kaime ávyko apie 17 valandà, kai 1959 metais gimæs to kaimo gyventojas B. Ð. ëjo vaþiuojamàja kelio dalimi. Kas já partrenkë, mirtinai suþalojo ir paliko, ketvirtadiená dar nebuvo nustatyta. Kol kas þinoma tik tiek, kad automobilis vaþiavo Miegënø link. Panaði situacija buvo ir Gudþiûnø miestelio pakraðtyje, kur spalio 17-osios vakare automobilis, vaþiuojantis nuo Gudþiûnø kelio Jonava–Këdainiai– Ðeduva link, kliudë á degalinæ su drauge einanèià paauglæ ir nuvaþiavo savais keliais. Netrukus buvo nustatyta, kad mergaitæ automobiliu „Toyota Hilux“ parbloðkë Radviliðkio rajono gyventojas, gimæs 1970 metais.

Ypaè dëkinga krakiðkei Gudþiûnø P. Rabikausko pagrindinës mokyklos aðtuntokë buvo suþalota prie miestelio kapiniø, pakeliui á degalinæ, á kurià mergaitës buvo susiruoðusios. Suþalotosios motina Vilma Vaicekauskienë, tos paèios mokyklos mokytoja, sako esanti labai dëkinga kapinëse ir ganykloje buvusiems þmonëms, kurie atkreipë dëmesá á ávyká kelyje, ásidëmëjo kai kuriuos nuvaþiuojanèio automobilio poþymius, iðkvietë pagalbà. „Ypaè esu dëkinga Krakiø

3

Dovanojo kraujo ir klausësi naudingø patarimø Lapkrièio 21-àjà Policijos komisariate buvo du svarbûs ávykiai – darbuotojai neatlygintinai davë kraujo ir dalyvavo naudingame susitikime.

Akcijoje dalyvauja kasmet

Vieta, kurioje spalá buvo partrenkta mergaitë, gana tuðèia, tikriausiai todël vairuotojas tikëjosi likti nepastebëtas ir nedemaskuotas. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

miestelio gyventojai, kuri tuo metu lankësi kapinëse ir kuri mums padëjo tiesiogiai. Jeigu ne ji, neþinau, kiek laiko mano dukra bûtø ant kelio pragulëjusi ir kuo viskas bûtø pasibaigæ“, – sako V. Vaicekauskienë.

Draugæ iðtiko ðokas Suþalotos mergaitës motinai iki ðiol kraupu prisiminti, kokià dukterá iðvydo nuskubëjusi prie kapiniø, kai minëtoji krakiðkë paskambino á jos sûnaus, suþalotosios brolio, mobiliojo ryðio telefonà ir praneðë apie nelaimæ. Krakiðkë pasinaudojo á degalinæ kartu ëjusios draugës telefonu, nes pati mergaitë buvo tiek sutrikusi ir iðsigandusi, kad nepajëgë nei ieðkoti pagalbos, nei kam nors praneðti. „Ji buvo nusirengusi savo striukæ ir pakiðusi mano dukteriai po galva. Visa suðalusi, iðtikta didþiulio ðoko ji tik drebëjo ir verkë“, – dukters draugës bûsenà prisimena V. Vaicekauskienë.

Vizitas buvo nemalonus Automobilio partrenktai mergaitei Kauno klinikose teko gydytis tris savaites. Po ávairiø lûþiø ir sutrenkimø ne taip paprasta buvo iðgyti. Tiesà pasakius, ne viskas gerai ir iki ðiol, nors aðtuntokë jau lanko mokyklà, sëkmingai mokosi toliau. O Policijos komisariate toliau vyksta ikiteisminis tyrimas. V. Vaicekauskienë prisipaþásta nesitikëjusi, kad bus nustatyta, koks automobilis partrenkë jos dukterá ir kas já vairavo. Dabar, kai átariamasis jau aiðkus ir kai jis apsilankë jos namuose, moteriai nemalonu prisiminti ne tik patá ávyká, bet ir vairuotojo vizità. Mergaitës motinai atrodo, kad vyriðkis elgiasi nenuoðirdþiai ir kad demaskuotam jam dabar labiausiai rûpi iðlikti kuo „sausesniam“. Kokia bebûtø baudþiamosios bylos baigtis, V. Vaicekauskienë tiki, kad uþ blogus poelgius þmogui anksèiau ar vëliau ateina pelnytas atpildas.

Muðë ðeðiese Truskavos seniûnijos Paeþeriø kaime savo paties namuose sumuðtas vyriðkis. Á 1987 metais gimusio A. J. namus ðeði nepaþástami vyriðkiai pro neuþrakintas duris áëjo praëjusio pirmadienio pavakare, apie 17 valandà. Vienas nepaþástamøjø sudavë ðeimininkui kumðèiu á galvà, tada pripuolæ kiti du daugybæ kartø smogë á veidà, o dar vienas iðsitraukë á ginklà panaðø daiktà ir ëmë juo grasinti. Ar taip sutapo, ar ne, bet ásibrovëliai pasiðalino, kai pradëjo verkti triukðmo iðgàsdintas kûdikis. Dël sumuðimo ir suþalojimo á policijà tà dienà kreipësi ir Josvainiø seniûnijos Sviliø kaime gyvenantis R. J., kuriam rugsëjo 27-àjà to paties kaimo gyventojas S. R., gimæs 1955 metais, sulauþë þandikaulá.

Organizacinio poskyrio specialistë Auðra Pupkutë teigia, kad prasmingoje akcijoje – neatlygintinai duoti kraujo – komisariato darbuotojai dalyvauja kasmet. Á Këdainius atvykstantys Kraujo donorystës centro atstovai kai kuriuos donorus jau turëtø gerai paþinoti. Pavyzdþiui, Vieðosios policijos skyriaus Patruliø bûrio vadas Robertas Mackevièius kraujo paaukoja visada, kai tik komisariate vyksta ði akcija. „Visi privalome bûti pilietiðki ir dalintis tuo, kas gali kitam iðgelbëti gyvybæ“, – savo kolegà cituoja A. Pupkutë.

Kaip neuþsikrësti darbe Tà dienà komisariate lankësi ir Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro sveikatos mokymo organizatorë Danutë Ðilkaitienë ir socialinë darbuotoja Lina Dubauskienë. A. Pupkutës teigimu, vieðnios pateikë daug vertingos informacijos apie uþkreèiamøjø ligø preven-

Patruliø bûrio vadas R. Mackevièius ásitikinæs, kad privalu dalintis tuo, kas gali iðgelbëti kito þmogaus gyvybæ.

cijà dirbantiems su rizikos grupës asmenimis: „Policijos pareigûnai su tokiais asmenimis susiduria kiekvienà dienà, todël paskaita jiems buvo ir ádomi, ir naudinga.“ D. Ðilkaitienë kalbëjo apie hepatitus B ir C, ÞIV infekcijà, pasakojo, kaip jø iðvengti, abi vieðnios atsakë á pareigûnø klausimus, susitikimo dalyviai gavo iðsamios informacinës medþiagos. „Komisariato darbuotojai Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centrui dëkingi ir uþ atliktus iðsamius kraujo tyrimus. Kraujà pasitikrinti galëjo visi norintieji“, –- tvirtina A. Pupkutë.

D. Ðilkaitienës patarimø ir informacijos atidþiai klausësi ne tik Prevencijos poskyrio pareigûnës, bet ir jø kolegos ið kitø komisariato padaliniø. /Nuotr. Policijos komisariato/

Liûdnai pagarsëjusiam këdainieèiui – vël byla Vieðai ssvaigintis vaigintis nevengiantis këdainietis, ðiuo metu atliekantis administraciná areðtà, átariamas beveik prieð pusantro mënesio iðdauþæs kio sko vitrinà. kiosko Ketvirtadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël spalio 10-osios ávykio J. Basanavièiaus gatvëje, kur ankstø rytà, apie ðeðtà valandà, buvo iðdauþ-

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

tas vieno kiosko vitrinos stiklo paketas. Átariama, kad tai padarë 1980 metais gimæs D. L., Këdainiuose plaèiai þinomas dël ydingo gyvenimo bûdo. Ðiuo metu jis uþdarytas á areðtinæ ir, paprastai sakant, „sëdi parø“. Apie D. L. neseniai jau buvo raðoma: ásiteisëjus teismo nutarèiai, kuria jam buvo paskirtas areðtas, nuteistasis buvo uþdaromas á areðtinæ, ir kratos metu paaiðkëjo, kad Këdainiø „garsenybë“ turi ðoviná ir metaliná strypà, kurá galima pritaikyti þmonëms þaloti. Dël neteisëto disponavimo ðaudmenimis ir neðaunamuoju ginklu tada buvo pradëta baudþiamoji byla. Ðvieþiausiu atveju, dël kiosko vitrinos, gresia baudþiamoji atsakomybë uþ vieðosios tvarkos paþeidimà. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. lapkrièio 24 d.

Atsidûræ uþ borto, mojuoja kumðèiais Giedrûna GIRDENYTË

Tegul atleid atleidþþia man daugiau ar ma maþþiau gerbiami politikai politikai,, jeigu jø politiná gyvenimà palyginsiu su vaþiavimu automobiliu ið Këdainiø á Labûnavà per Pelëdnagius ir Paðilius. Diduma kelio – kalnelis ant kalnelio. Èia tu ant kalnelio, èia jau riedi á pakalnæ. V aikams ir jaunimui Vaikams toks vaþiavimas – prie ðirdies. Tiesiog krykðèia ið dþiaugsmo, kai staigiai nurieda pakalnën. Politikams – atvirkðèiai atvirkðèiai.. Nëra jiems didesnio apmaudo, kaip nusileisti á pakalnæ. Ypaè jeigu leidþiasi ið gerai jø nusëdëtos patogios aukðtumos. IIrr ypaè, jeigu ta nusëdëta aukštuma – vald valdþþios Olimpas. Ðtai, pavyzdþiui, dabar jau laikinasis premjeras Andrius Kubilius ir visa jo vadovaujama liberalkonservatoriø komanda. Atsidûræ uþ besiformuojanèios valdþios laivo borto sukëlë beprecedentá ðurmulá. Ne tik savo partinëje erdvëje, bet ir valstybëje. Ko tik jie nedarë, pamatæ, kad nelaimëjo Seimo rinkimø! Pirmiausia ignoravo tautà, padariusià toká „blogà“ pasirinkimà. Ir didumà mandatø áteikusià ne jiems, bet kitiems. Paskui pabandë „iðtaisyti“ tautos pasirinkimà. Sukëlæ didþiulæ audrà dël rinkimø galimø paþeidimø. Kurie jiems kaþkaip visiðkai neuþkliûdavo anksèiau. Tais atvejais, kai rinkimø rezultatai bûdavo jiems palankûs (asmeniðkai esu ásitikinusi visu 100 proc., kad bûtø neuþkliuvæ ir ðá kartà, jeigu rinkimus laimëjæ bûtø jie).

Paskutinis pasispardymas Bet Vyriausioji rinkimø komisija pasirodë turinti tvirtà stuburà. Ir nepasidavë jokiam spaudimui. Vertino faktus, o ne prielaidas ir pageidavimus. Nepavyko uþsispyrusios komisijos ir ið vidaus „iðsprogdinti“. Kà uoliai stengësi padaryti vienas ið jos nariø – Teisingumo ministerijos deleguotas Liutauras Ulevièius. Vienintelis ið visos komisijos siûlæs anuliuoti rinkimø rezultatus. Beje, ðis asmuo vienintelis ið komisijos... susikompromitavo pats. Bûdamas Vyriausiosios rinkimø komisijos nariu, jis labai negraþiai ir savanaudiðkai supainiojo asmeninius ir visuomeninius inte-

Parduotuvë „Geri

resus. Ir taip paþemino valstybës pareigûno vardà. Apie tà jo poelgá jau raðëme (2012.10.30, „Jaukas ant kabliuko“). Uþ kà jis jau yra deramai nubaustas. Todël roþinë buvusiø valdanèiøjø svajonë – pripaþinti jiems neátikusius rinkimø rezultatus negaliojanèiais – iðsisklaidë kaip dûmas. Deja, kartu su ja – ir visa Vyriausioji rinkimø komisija. Argi galëjo nueinanèioji liberalkonservatorinë Seimo dauguma susitaikyti su Vyriausiosios rinkimø komisijos savarankiðkumu? Argi galëjo jai atleisti, kad ji nepripaþino rinkimø negaliojanèiais, kaip siûlë valstybës pareigûno vardà paþeminæs L. Ulevièius? Na, niekaip negalëjo! Su Zenonu Vaigausku ir visa Vyriausiàja rinkimø komisija buvo atsiskaityta. Ir tai buvo vienas ið paskutiniøjø nueinanèio Seimo darbø. Kaip þmonës sako, paskutinis pasispardymas. Iðvaikyti komisijà. Iðformuoti. Net neiðklausius jos pirmininko Z. Vaigausko. Iðvaikyti urmu. Ir vienu smûgiu.

Atpirkimo oþys Iðvaikë. Tai yra, iðformavo. Kaip neuþtikrinusià rinkimø be paþeidimø. Tai – oficialus pretekstas. O ið tikrøjø, mano nuomone – kaip neuþtikrinusià liberalkonservatoriø iðrinkimo. Nesutrukdþiusià iðrinkti kairiøjø daugumos. Neávykdþiusià liberalkonservatoriø uþgaidos – paskelbti visø rinkimø rezultatus negaliojanèiais. Pagaliau juk pralaimëjusieji turëjo ant ko nors iðgieþti susikaupusá pyktá ir apmaudà. Ir tà padaryti norëjosi greitai. Operatyviai. Kad bûtø pamoka ateièiai. Visiems, kas panorës perbëgti jiems kelià. Kaip juoda katë. O ant ko patogiausia gieþti apmaudà? Ant tø, kurie negali pasiprieðinti. Atsakyti tuo paèiu. Ðtai taip Vyriausiosios rinkimø komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas su visa savo komanda tapo atpirkimo oþiu. Bet atsiskaitymas su juo naujojo Seimo opozicijoje atsidûrusiems liberalkonservatoriams – tik trumpalaikë paguoda. Net ir prisiekus naujajam Seimui, net ir patvirtinus premjeru socialdemokratø lyderá, jie nenori sudëti ginklø. Ir kas ðiandien galëtø paneigti, kad jie nebrandina naujø revanðo ir perversmo planø? Juk deðinieji turi senas tokiø antidemok-

sendaikèiai“

Gedimino g. 42, prie sekmadieninio turgaus. Tel.: 53 784, 8 612 07 782, 8 615 53 841. Darbo laikas: I–V nuo 9 iki 18 val., VI ir VII – nuo 9 iki 13.30 val. www.gerisendaikciai.lt

Prekiauja baldais, interjero detalëmis, indais, laikrodþiais, dviraèiais. Pradëjo veikti komisas.

ratiniø veiksmø tradicijas.

Tarsi ant peilio aðmenø Lietuvos þmonës dar neuþmirðo jø ginkluotos „rezistencijos“ Pakaunës miðkuose. Po 1992øjø Seimo rinkimø. Mano nuomone, tada jie irgi buvo nepatenkinti rinkimø rezultatais. Nes rinkimus didele balsø persvara laimëjo kairieji. Savo grupinius partinius interesus jie tada nedvejodami iðkëlë aukðèiau uþ valstybinius. Ir vos atgavusià nepriklausomybæ jaunà Lietuvos valstybæ pastatë tarsi ant peilio aðmenø. Manau, valstybës likimas tada sprendësi Pakaunës miðkuose. Kur þvangino ginklais Maksvyèio vyrai. Ir tik laukë rinkimus pralaimëjusiø deðiniøjø þenklo. Kad panaudotø tuos ginklus. Visa ðalis tada buvo lyg ant parako statinës. Ant kurios jà uþkëlë valdþià praradusiø deðiniøjø neþabotos ambicijos (ádomu, kaip ðá naujausios mûsø valstybës istorijos momentà vaizduos jø valdymo metais aprobuoti istorijos vadovëliai?). Tada nelaimës iðvengti pavyko. Mano nuomone, nors ir per plaukà, bet iðvengëme buvusios Jugoslavijos valstybiø tragedijos. Taèiau ar iðmokome ðià pamokà? Atrodo, liberalkonservatoriai neiðmoko. Tiesa, sàlygos ir situacija dabar visai kitokios. Ir su ginklais á miðkus niekas nei eis, nei ragins eiti. Taèiau dabar jie naudoja kitokius ginklus – taip vadinamas juodàsias technologijas. Susidorojimas su Vyriausiàja rinkimø komisija – tik vienas maþas pavyzdëlis. Kaip ir kokiais ginklais jie kovoja. Siekdami gráþti á valdþià prieð tautos valià. Ir kaip baudþia uþ nepaklusnumà jø valiai.

.

. .

Pasiûlymas labai geromis kainomis PERSIL (skalbimo milteliai) 10 kg – 50 Lt. PERSIL SENSITIVE (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt. PERSIL COLOR (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt. Minkðtiklis VERNEL (koncentratas) 10 l – 50 Lt. Indø ploviklis PROFESSIONAL PUR, 10 l – 55 Lt. Indø ploviklis FAIRY LEMON, 10 l – 55 Lt. Indaploviø tabletës TABS, 10 kg – 70 Lt. Perkant 5 vnt. – 5 Lt nuolaida vienetui. Perkant 10 vnt. – 10 Lt nuolaida vienetui. Tel. 8 646 42 687. Nuolaida netaikoma bendram kiekiui.

LAMINUOTOS GRINDYS. Lauko ir vidaus durys. Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus. Mus galite rasti J J.. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

NEÞINANTIEMS! PIGIAUSIAI Këdainiuose! Didþiausias pasirinkimas laminuotø grindø, vidaus durø, lauko dailylenèiø. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C, (uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.


2012 m. lapkrièio 24 d.

5

Ðiaudinës skrybëlës – þmogaus rankø suðildytos Dainius ÐEPETYS

Daþnas sveèias, vasarà atvykæs á Krakes, pastebi pastebi,, jog nemaþai miestelio gyventojø vaikðto su ðiaudinëmis skrybëlëmis ar kepurëmis. Krakiðkius ðiuo mûsø nacionaliniu bei visapusiðkai naudingu atributu aprûpina miestelio gyventoja Stefa ÞIÈKI ENË ÞIÈKIENË ENË..

Savamokslë pynëja Pynimas ið ðiaudø – viena ið seniausiø mûsø kraðto rankdarbiø rûðiø. Ðiuo metu ðis amatas nepelnytai primirðtas, todël surasti patyrusá ðiaudø pynëjà yra nelengvas darbas. Juo labiau kad daþnai aukso spalvos ðiaudus rankose laikantys þmonës paprastai yra kuklûs geraðirdþiai ir apie savo gebëjimus garsiai nekalba. Tokia yra ir S. Þièkienë, beveik prieð septynis deðimtmeèius gimusi ir augusi kaimyninio Raseiniø rajono Meðkapjauniø kaime. Ðiame nedideliame sodþiuje ji pirmàkart ir pamatë, kaip ið glëbelio ðiaudø vietinës moterys nupindavo ávairius galvos apdangalus, nuostabaus groþio skryneles ar dubenëlius, gamindavo trobø vidaus puoðybos aksesuarus. „Pinti ið ðiaudø specialiai manæs niekas nemokë, galbût todël, kad darbðtûs to meto þmonës buvo labai uþimti. Að pati nusiþiûrëjau kaip paruoðiami ðiaudai, kaip pinamos juostelës, kaip jos viena su kita susiûnamos, ir ëmiausi tai daryti savarankiðkai“, – jaunystæ prisimena krakiðkë.

Ðiaudai turi stiprià energijà Paruoðti ðiaudus, neslëpë kûrëja, uþima daugiau laiko, negu pats pynimo procesas. Pirmiausia kiekvienà ðiaudà reikia perpjauti iðilgai, iðdþiovinti, iðimti narelius ir susirûðiuoti pagal storá. Beje, ið vieno javo stiebo iðeina tik vienas pynimui tinkantis ðiaudas. Pirmiausia moteris ðiaudus supina ilgomis pynutëmis. Kiekviena ið jø yra pinama ið keturiø

tø, kiek skrybëliø bei kepuriø yra giminaièiams, draugams ar paþástamiems iðdovanojusi. „Pamatau per televizijà ar kur nors gatvëje kokià nors ádomià kepuræ ir bûtinai uþsinoriu tokià ið ðiaudø nupinti. Esu labai uþsispyrusi, todël visados savo tikslø siekiu iki galo. O kà daryti su uþbaigtu darbu, negi namo palëpëje krauti. Tai ir dovanoju visiems. Per visà gyvenimà nesu në vieno nupinto daikto pardavusi, tad turtø ið ðiaudø nesusikroviau“, – kalbëjo geraðirdë moteris. Nors pynëja neretai pasineria á kitø ðiaudiniø smulkmenëliø gamybà, skrybëlës ir kepurës iðlieka pagrindiniais rankdarbiais. Tai – lyg jos vizitinë kortelë. Ðiaudinë skrybëlë – visoje Lietuvos teritorijoje nuo seno paplitæs plaèiomis atbrailomis vyrams skirtas galvos dangalas. Ji turëdavo apsaugoti galvà ir kaklà nuo tie/Nuotr. autoriaus/ sioginiø saulës spinduliø per vasaros darDarbðèiose S. Þièkienës rankose lyg ir nepastebimai gimsta nuostabûs dalykai. bymetá ar meðkeriojiðiaudø. Vëliau, pynutes susiûnant puliariausius kvietinius ðiaudus“, mà. Dabitos mëgdavo skrybëlæ tarpusavy, yra formuojama skry- – teigë pynëja tvirtindama, kad puoðti gële ar apjuosdavo medþiabëlë, kepurë ar kitoks aukso spal- ðiaudai turi labai stiprià energijà, gine juostele. nes kiekvienas jø yra nuèiupinëvos suvenyras. Anksèiau nupinti ðiaudinæ Pasak S. Þièkienës, geriausiai tas ir suðildytas þmogaus rankø, o skrybëlæ mokëjo kiekvienas, bet pynimui tiktø ruginiai ðiaudai, nes kà jau kalbëti apie paties ðiaudo, daþniausiai tai darydavo piemenys jie yra ilgiausi, taèiau kiek per kie- saulës nuglamonëto, vëjo nubu- ar daugiau laisvo laiko turintys seti. „Labai geri ir minkðti aviþiniai èiuoto, energijà. noliai. Tik retais atvejais skrybëlë ðiaudai, taèiau jie gerokai trumbuvo perkama pas pynëjà. Madinga visais laikais pesni, todël norëdama nupinti diS. Þièkienë prisimena, kad Ðiandien S. Þièkienë nebega- jos jaunystëje madà aukðtiems delæ plaèiabrylæ skrybëlæ, turiu tam skirti daug laiko. Pati daþ- li suskaièiuoti, kiek ji per gyveni- valstybës pareigûnams neðioti niausiai naudoju mûsø kraðte po- mà yra nupynusi ávairiausiø daik- ðiaudinæ skrybëlæ ávedë buvæs tuo-

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

metinës Tarybø Sàjungos vadovas Nikita Chruðèiovas, atneðæs jà ið Ukrainos þemës ûkio, kur ilgà laikà dirbo. Tarybinë pramonë gana greitai ásisavino panaðiø skrybëliø ið lengvos perforuotos ir stangrios medþiagos gamybà, todël partiniai funkcionieriai suskubo jas neðioti. Paðalinus N. Chruðèiovà ið valdþios, iðblëso ir poreikis tokioms skrybëlëms.

Dosni „ðykðtuolë“ Daugiausia ðiaudiniø skrybëliø, kepuriø S. Þièkienës rankose gimsta ilgais vëlyvo rudens ar þiemos vakarais, kai moteris ðiltai ásitaiso prie televizoriaus ekrano. „Nemëgstu bûti dyka, todël þiûrëdama ávairias pramogines TV programas bûtinai turiu kuo nors uþsiimti“, – apie savo nûdienà pasakoja darbðti moteris, kukliai prisipaþindama, kad jos darbai buvo eksponuojami Krakiø kultûros centre bei gimtinës Steponkaimio kaimo bendruomenës namuose, pynimo ið ðiaudø paslaptimis ji dalijosi su Krakiø M. Katkaus gimnazijos mokiniais. Rankdarbiai – mëgstamiausias S. Þièkienës uþsiëmimas. Jiems ji skiria visà savo laikà, kuris lieka nuo namø ruoðos, sodybos aplinkos tvarkymo, ûkelio – kiauliø bei paukðèiø – prieþiûros. O to laiko lieka ne tiek ir daug.... Visus savo nupintus daiktus uþ dykà iðdalinusi S. Þièkienë tvirtina esanti gana ðykðti. „Per visà savo gyvenimà að beveik niekam neleidau ið manæs uþdirbti. Að sau pati ir sukneles pasisiûnu, ir megztinius bei liemenes nusimezgu, tad nei siuvëjai nei kitokiø drabuþiø gamintojai ið mano gyvenimo pelno neturëjo“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbëjo S. Þièkienë. Ðiuo metu krakiðkë ánikusi á rieðiniø mezgimà. „Rieðinës dabar madingos, todël stengiuosi jø numegzti kuo daugiau ir kuo graþesniø, nes reikia anûkëms, kitoms giminaitëms ar draugëms padovanoti, juk didþiosios ðventës artëja“, – sakë tautos paveldo puoselëtoja.


6

2012 m. lapkrièio 24 d.

Apie tautos mylimà Poetà – atvirai Irma BAJORÛNË „Praeisi Pro ðalá, Kaip laimë Praeina, – Nekeiksiu Að savo lemties – Að – berþas. Lietuviðkas berþas Su plieno Dalgiu Ant peties.“ Ðios eilutës – ið geriausiai þinomo Pauliaus Ðirvio eilëraðèio „Að – berþas“. Jas atpaþásta net ir toli nuo poezijos esantys tautieèiai. Ðeðtadienio popietæ á Paberþës 1863 metø sukilimo muziejaus salæ susirinko anaiptol ne tokie. Lietuviø literatûros, poezijos gerbëjai ið aplinkiniø kaimø, Këdainiø susirinko á literatûrinæ kompozicijà, kurioje kalbëta apie P. Ðirvá jo draugø ir nedraugø lûpomis. Dorà ir talentingà, geriantá ir kuriantá Poetà publikai pristatë aktoriai Èeslovas Stonys, Saulius Si-

paitis, operos solistas Pranas Zaremba. Skambëjo graþiausi eilëraðèiai, P. Ðirvio þodþiais sukurtos dainos, Poeto Vienintelës (jaunystës meilës, su kuria teko iðsiskirti) prisiminimai, bièiuliø pasakojimai ir amþininkø kritikø, mokiusiø raðyti labiau „socialistiðkai“, pamokymai. Kompaktiðka programa nepaleido klausytojø dëmesio në minutei, ne vienai jautriai þiûrovei iðspaudë aðarà. Graudino ir nepaprastai lyriðkos P. Ðirvio eilës, ir tragiðki jo likimo etapai. Literatûrinës kompozicijos sumanytojas ir autorius aktorius Èeslovas Stonys sakë, jog publikai nori pristatyti P. Ðirvá, nes jo eilëmis gyvena. „Ypaè to reikia dabar, kai viskas pasidarë iðvirkðèia, o ðirdis tapo lyg nereikðmingiausia kûno dalis, – „Rinkos aikðtei“ sakë È. Stonys. – P. Ðirvys kalbëjo su mumis ðirdimi.“ Kompozicijos autorius apgailestavo, kad kaskart vis maþiau

Aktoriai È. Stonys (ið deðinës), P. Zaremba ir S. Sipaitis kalbëjo ir dainavo P. Ðirvio eilëmis, pasakojo apie Poeto likimà. /Nuotr. autorës/

klausytojø ateina á tokius renginius, þmonës tampa vis maþiau susikaupæ, reikalauja tik veiksmo, greitos ávykiø kaitos. „Kai pakvieèiame pamàstyti,

ásiklausyti, prisiglausti prie amþinøjø vertybiø, daugeliui tai tampa per sunku“, – pastebëjo paðnekovas. Trijø aktoriø grupë taip pat

Sveikuoliø susirinkimas... Havajuose Auðra MALINAUSKIENË

Kiekvieno sveikata priklauso nuo mûsø gyvenimo bûdo ir maisto. Ðëtos gimnazija turi graþià tradicijà kiekvienais metais organizuoti sveiko maisto dienà, kurios metu mokykla tampa kokia nors ðalimi ðalimi.. Ðiemet gimnazija tapo egzotiškaisiais Havajais.

Ruoðë namø darbus Ðëtos gimnazijos II klasës mokinës Eigilë Ðidlauskaitë, Julija Kleivaitë ir Karolina Kuþmarskytë pasakojo, kad IIA ir IIB klasës organizatoriai sukûrë puikø, ðventiðkà, linksmai nuteikiantá scenarijø. Tam pasirinko Havajus – vienà ið ðilèiausiø kraðtø. Ðia tema buvo papuoðta ir salë, o kiekviena klasë turëjo parengti namø darbà: paruoðti pa-

Maisto ðventëje buvo pristatyti ir tradiciniai lietuviðki patiekalai.

sirodymà, kurio metu turëjo pri- ryto mokykloje ðurmuliavo vaistatyti nurodytos ðalies sveikiau- kai. Kiekvienas galëjo pasirinkti dalyvauti jam patinkanèioje veiksius patiekalus. loje: sportuoti, uþriðtomis akimis Atliko uþduotis atpaþinti ávairius vaisius, darþoSveiko maisto dienà nuo pat ves, pasakyti, ið kokiø produktø iðspaustos sultys, nustatyti darþoviø ar vaisiø svorá. „Skonio namø“ stotelëje mokiniai turëjo atpaþinti darþovæ ar vaisiø. Be to, uþriðtomis akimis ragavo jø gabalëlius. „Kûrybinëje stotelëje vaikai turëjo sukonstruoti kuo ádomesnæ skulptûrà ið duotø medþiagø. Taip pat pakvietëme mokinius dalyvauti „Judëk sveikiau“ stotelëje, kurioje visi turëjo pabëgioti, perneðti obuolá ant nugaros ar suspaudus já tarp keliø. Po ðiø uþduoèiø mokiniai nubraukë vienà kità prakaito laðelá“, – pasakojo gimnazistë E. Ðidlauskaitë.

Viliojo „Groþio linija“ Gimnazistai pasipuoðë havajietiðkai.

Visas merginas viliojo stotelë „Groþio linija“. „Tik, deja, ji nebuvo susijusi

su groþiu, nes darþovës svorá reikëjo nustatyti kilnojant jà ranka. Kiekvienoje stotelëje komanda galëjo surinkti deðimt taðkø. Susumavus taðkus visi dalyviai buvo pakviesti á sporto salæ paþiûrëti atliktø namø darbø, suþinoti laimëtojus ir atsiimti prizus“, – aiðkino J. Kleivaitë. Ðventës kulminacija tapo namø darbø pristatymas. „Ten pamatëme lietuviø, rusø, japonø, australø, kanadieèiø, indø, ispanø, italø, meksikieèiø, graikø, egiptieèiø ir kitø valstybiø tautinius, sveikiausius patiekalus bei gërimus“, – sakë J. Kleivaitë.

yra parengusi literatûrinæ kompozicijà apie vyskupà Teofilá Matulioná „Tebûnie Dievo valia“. È. Stonio ásitikinimu, ðis dvasininkas, tremtinys nepelnytai uþmirðtas. në. Nugalëtojams buvo áteiktos bendrovës „Vesiga“ ir gydytojos D. Aviþuvienës skirtos dovanos.

Dalyvavo ir pradinukai Anot gimnazistës K. Kuþmarskytës, pradiniø klasiø mokiniai taip pat dalyvavo sveiko maisto dienos renginyje „Rudenëlis daþo skruostus raudonai“. „Mokiniai pasigamino emblemà „Sveikas kûnas – sveikas protas“ ir aptarë, kaip turi elgtis,

Vertino komisija Komisija, kurià sudarë rajono Visuomenës sveikatos biuro Vienai dienai Ðëtos gimnazija virto egzotiðka ðalimi. direktorë D. Aviþuvienë, Ðëtos gimnazijos kad bûtø sveiki. Vëliau minë másdirektorës pavaduotoja N. Ðir- les, þaidë þaidimus ir gamino miðkienë, mokytojos I. Stanaitienë, raines ið atsineðtø vaisiø ir darI. Ragoþienë, R. Rylienë, ir V. Gle- þoviø. Paruoðtais patiekalais vaiðibauskienë, ádëmiai stebëjo visus pristatymus ir iðrinko nugalëtojus. no draugus ir mokytojus“, – paSusumavus balus surinktose sakojo K. Kuþmarskytë. Sveiko maisto diena parodë, stotelëse su balais, gautais uþ pasirodymus, paaiðkëjo, kad tarp 5– kad galima maitintis sveikiau, 8 klasiø nugalëjo 5B, o tarp 1–4 mokiniai suþinojo ir apie kitø ðaliø maistà, patiekalus. Gimnazisklasiø – IB. Visus dalyvius pasveikino tai tikisi, kad ði tradicija mokykgimnazijos direktorë A. Lukðie- loje gyvuos dar ilgai.


2012 m. lapkrièio 24 d.

Ðëtos gimnazijoje lankësi vieðnia ið JAV

7

Truskaviðkiai spektaklá rodë uþsienyje Neseniai visà savaitæ TTruskavos ruskavos kultûros centro mëgëjø teatro kolektyvas, vadovaujamas Kæstuèio V alionio, vieðëjo Jungtinëje Valionio, Karalystëje, á kurià buvo pakviesti ten gyvenanèiø lietuviø.

Ch. Beresniova (stovi penkta ið kairës) su Ðëtos gimnazijos mokiniais ir mokytojais.

Kasmet Ðëtos gimnazijoje yra organizuojamos tolerantiðkumo ir sàmoningumo akcijos, kuriomis siekiama auklëti ðiuolaikiná jaunimà. Dalyvaudami projekte „Atminty praëjusiø dienø aidas“, gimnazistai susipaþino su Christine Beresniova, kuri domëjosi þydø holokaustu ir jø gyvenimu Lietuvoje.

Vieðnia Ch. Beresniova ðëtiðkiams pasakojo apie savo gimtinæ JAV.

Studijuoja Kaune

Pasakojo apie save

Ch. Beresniova yra Indianos universiteto doktorantë, Vytauto Didþiojo universiteto studentë. Ji renka medþiagà savo moksliniam darbui „Tolerancijos ðvietimas Lietuvoje“, todël domisi ir mokyklose vykdoma tolerancijos veikla. Jà domina tolerancijos ðvietimas Lietuvoje, èia esantys tolerancijos centrai, jø atliekamos funkcijos ir nauda, nes tokiø ástaigø JAV nëra. Ch. Beresniova aplankë jau deðimt Lietuvos mokyklø, kuriose domëjosi, ar mokyklose yra geras klimatas, ar mokinys jauèiasi saugus, jei jis yra kitoks. Moteris taip pat dirba stebëtoja prie Lietuvos Vyriausybës esanèioje Tarptautinëje komisijoje naciø ir sovietinio okupaciniø reþimø nusikaltimams Lietuvoje iðaiðkinti.

Ch. Beresniova su malonumu sutiko dar kartà atvykti á Ðëtos gimnazijà ir pasidalinti mintimis ne tik apie Amerikà, bet ir apie tolerancijà bei tolerancijos centrus Lietuvoje. Papasakojusi apie Amerikos kultûrà, istorijà, geografijà ir kt., vieðnia uþsiminë apie save ir apie tai, kas jà atvedë á Lietuvà. Mûsø ðalá moteris pasirinko todël, kad jos vyras yra lietuvis, kilæs ið Kauno.

Moka lietuviø kalbà Ch. Beresniova teigia, kad JAV yra daugiatautë ðalis, todël tolerancija ir jos ugdymas – labai svarbus. Vieðnia labai gerai kalba lietuviðkai, nors teigia, kad ið keleto kalbø, kurias ji moka (prancûzø, vokieèiø), lietuviø jai

tikrai sunkiausia dël galybës skirtingø galûniø. Lietuviø kalbos ji taip pat mokësi vasarà VDU lietuviø kalbos ir literatûros kursuose.

Susirado gerø draugø Lietuvoje Ch. Beresniovai labiausiai patinka þmonës. Ji sako, kad lietuviai yra labai draugiðki, ðilti ir nuoðirdûs, èia lengva susirasti gerø draugø. Jai patinka, kad mûsø ðalyje gyvenimo ritmas lëtesnis nei JAV, atrodo, kad þmonës ne taip skuba. Taip pat jà þavi tai, kad Lietuvoje pirmenybë yra teikiama ðeimai, geriems santykiams su artimaisiais, o JAV svarbiausia yra karjera, darbas, ðeima lieka tik antroje vietoje. Vieðniai taip pat labai patinka gandrai. Ypaè tai, kad jie iðskrenda, bet visuomet sugráþta. Tàdien mokiniai suþinojo daug naujø ir ádomiø dalykø ne tik apie Amerikos kultûrà, bet ir apie Lietuvoje vykdomus tolerancijos projektus. Ch. Beresniova linki visiems tolerancijos visur ir visada.

Truskaviðkiai tautieèiams parodë Keturakio komedijà „Amerika pirtyje“.

Jautësi kaip namie Truskaviðkiai apsistojo Walsall mieste. Èia jie buvo apgaubti nuolatine ðeimininkø globa ir rûpesèiu, todël nors ir buvo toli nuo Lietuvos, bet jautësi kaip namie. Lietuviai turëjo progà apsilankyti Birmingemo miesto baþnyèioje, kur lietuvis kunigas D. Klimaðauskas aukojo ðv. Miðias, vëliau groþëjosi anglø pasididþiavimu – Lichfieldo katedra, pabuvojo aviacijos muziejuje, apþiûrëjo kitas Walsall miesto áþymybes.

Ðiltai priëmë Savaitgalá devyni truskaviðkiai aktoriai mëgëjai vaidino muzikinæ improvizacijà pagal Keturakio komedijà „Amerika pirtyje“. Tàkart þiûrovø salëje jie su-

Dalyvavo ir tëvai Renginiuose apie tolerancijà dalyvauja ir mokiniø tëveliai, todël po susitikimo gimnazijoje vieðnia apsilankë Ingos ir Rimgaudo Èeponiø namuose. Èia diskutavo apie Lietuvos ir Amerikos paproèius, ieðkojo skirtumø ir panaðumø tarp JAV ir Lietuvos, þmoniø gyvenimo bûdo. I. Èeponienë pagamino vegetariðkø patiekalø, nes Ch. Beresniova yra vegetarë. Vieðnagës metu ji ásitikino, kad ðeima, bendravimas, darbas yra svarbiausios lietuvio vertybës. Tikimës ir toliau sëkmingai bendrauti su Ch. Beresniova. Justina KLEIVAITË, Ðëtos gimnazijos IVA klasës mokinë, Ingrida Stanaitienë, geografijos mokytoja

Truskavos kultûros centro mëgëjø teatro kolektyvas vieðëjo Jungtinëje Karalystëje.

tiko ir savo kraðtieèiø, kilusiø ið Këdainiø kraðto. Kità dienà mûsiðkiai pasirodë Boltono mieste ir vaidino jau kitai lietuviø bendruomenei, kuri labai ðiltai priëmë ir dþiugino aktyvumu. Ið sveèios ðalies truskaviðkiai gráþo kupini gerø emocijø.

Dëkoja rëmëjams Uþ ðià kelionæ Truskavos kultûros centro mëgëjø teatro kolektyvas nuoðirdþiai dëkoja vadovui ir reþisieriui K. Valioniui, kuris pastebëjo ir sutelkë á kolektyvà. Taip pat rëmëjams: þemës ûkio bendrovei „Vermena“ ir jos vadovui Albertui Ðilkaièiui, ûkininkui Virmantui Ivanauskui. Onutë GVERGÞDIENË, Truskavos kultûros centro mëgëjø teatro kolektyvo narë


8

2012 m. lapkrièio 24 d.

Lik sveikas, Rudenëli Krintant paskutiniams medþiø lapams á Labûnavos pagrindinës mokyklos Nociûnø skyriø atkeliavo Rudenëlis (bibliotekininkë Marytë Jonavièienë) ir iðdykëlis baltasis kiðkutis Pûkutis (popchoro „Sapnas“ vadovë D. Makutienë). Rudenëlis atsineðë pilnà kraitelæ rudens gërybiø, o kiðkutis – dovanëliø. Vaiðino pyragu Ugdytiniai aiðkino, kokia yra darþoviø nauda þmogaus sveikatai. Daug þiniø apie darþoviø naudà suteikë ir Rudenëlis. Iðdykëlis

kiðkutis Pûkutis þaidë su mokinukais, pasakojo apie savo pomëgius, gyvenimà. Visus vaikus Rudenëlis ir kiðkutis pavaiðino „Kiðkio pyragu“. Pabendravæ mokiniai atsisveikino su sveèiais, kurie dar

spëjo apþiûrëti kûrybingà 1–3 klasiø mokiniø dailës, technologijos darbeliø parodà „Rudens gërybiø karalystë“. Antroji Dëdës Rudenëlio ðventës dalis vyko salëje, kuri buvo papuoðta mokiniø pieðtais grybais, obuoliukais. Ðventë „Lik sveikas, Rudenëli“ prasidëjo posmais apie rudená. Skambëjo dainos, eilëraðèiai. Antros klasës mokiniai rodë vaidinimà „Pasaka apie senelá ir geldà“ (mokytoja E. Junèienë), o 2–3 klasiø mokiniai suvaidino iðtraukà ið J .Marcinkevièiaus knygelës „Grybø karas“.

Pristatë projektà Treèiokës Salvija Venckevièiûtë pristatë projektà „Dràsûs vaisiai“, o Agneta Arbaèauskaitë – „Kaip obuoliukas susitiko su morka“. Abiejø mokiniø projektai iðsiskyrë kûrybiðkumu, originalumu, vaizdingumu. Ðventës metu ugdytiniai minë másles, spëliojo patarliø pabaigas, þaidë þaidimus. Visus sudomino mokiniø, tëveliø, mokytojø ekspromtu kuriama pasaka, kuri turëjo pradþià, turiná, pabaigà. Ðiame renginyje tëveliai pamatë ugdytiniø kûrybinius gebëjimus, iðradingumà, pastabumà, orientacijà. Dþiugu, jog renginys suteikë daug dþiaugsmo visiems ðventës dalyviams. Lik sveikas, Rudenëli! Susitiksime kitais metais... Ðventës metu ugdytiniai minë másles, spëliojo patarliø pabaigas, þaidë þaidimus.

Gyvenimas ne sau Lietuvos genocido ir rezistenciuskujos centras spalio 17 d. TTuskulënø rûmuose organizavo 60àsias partizano, Prisikëlimo apygardos vado Juozo Paliûno þûties metines. Jis Këdainiø kraðto laisvës kovø, kurios tæsësi nuo 1944 iki 1952 m. spalio 1 d., istorinëje mozaikoje uþima gana matomà vietà. J. Paliûno þûties metiniø proga iðleista knyga „Partizano keliu: partizano Juozo PaliûnoRyto prisiminimai“, kurioje pasakojama penkeriø metø aktyvios kovos eiga. Skaitant atskirus knygos epizodus uþgniauþia kvëpavimà, gyslose stingsta kraujas… Penkerius metus, þiema ar vasara, su ginklu Krakiø, Gudþiûnø, Josvainiø, Grinkiðkio miðkø takeliai iðmindþioti jo kojomis. Eidamas rinktinës ir apygardos vado pareigas, J. Paliûnas dalyvavo ne tik kautynëse. Jo pareiga buvo inspektuoti atskirus bûrius kaip laikomasi drausmës, nes savavaliautojø niekada netrûkdavo. Savavaliautojus, plëðikaujanèius, þudanèius gyventojus partizanø vardu, pagal Karo lauko

Partizanas, Prisikëlimo apygardos vadas J. Paliûnas.

ástatymus bausdavo mirtimi. Grieþtos KLT nuostatos buvo vienodai taikomos tiek civiliams, tiek partizanams. J. Paliûno kontroliuojamoje teritorijoje Këdainiø kraðte suorganizuotos sàlyginai saugios sàly-

Dalia BAÈKIENË, Labûnavos pagrindinës mokyklos Nociûnø skyriaus pradinio ugdymo mokytoja metodininkë

gos lankytis vadovybei. 1950– 1951 m. þiemà jo teritorijoje praleido LLKS Prezidiumo pirmininkas J. Þemaitis, Vytautas, kuris su kitais partizanais ðventë 1950 m. Kalëdas. Jo atsakomybëje buvo ryðiø ir konspiracijos uþtikrinimas. Partizanai J. Paliûnà prisimena kaip grieþtà, reiklø, bet teisingà þmogø. Paskutinæ savo gyvenimo þiemà jis praleido kartu su LLKS visuomeninës dalies virðininku, partizanø pulkininku Juozu Ðibaila ir iðtikimu partizanu Pranu Prûsaièiu, kuris paimtas gyvas tiktai 1962 m. ir Këdainiø kultûros namuose nuteistas mirties bausme. Bûdinga, kad J. Þemaièio pavaduotojas, LLKS Prezidiumo narys pulkininkas J. Ðibaila þuvo taip pat Këdainiø rajono Truskavos sen. Dovydø miðke, kur vidury miðko pastatytas paminklas, iðlikusi didþiulë bunkerio duobë. Nors J. Paliûnà gelbëjo jo áþvalgumas, bet jëgos buvo nelygios. Ið daugelio operacijø susidoroti su patyrusiu partizanu vienà kartà pavyko á jo aplinkà infiltravus gydytojà Vytautà Remeikà, padorios këdainieèiø ðeimos sûnø, kurá saugumas ádarbino Pernaravos ambulatorijoje. Retëjo partizanø gretos, þmoniø intelektualiam darbui ir medikø labai

Netradicinë vakaronë

Tëveliai ir vaikuèiai inscenizavo pasakà „Pirðtinë“, mankðtinosi su meðkuèiais, ðoko ir dainavo.

Lopðelio-darþelio „Þilvitis“ pedagogës sukvietë tëvelius á netradicinæ vakaronæ „Oi tai þilvièiukai!“. Ugdymo ástaigos darbuotojos parengë tikrai áspûdingà programà, kurioje dalyvavo ne tik maþieji þilvièiukai þilvièiukai,, bet ir jø ðeimos nariai nariai.. Tëveliai ir vaikuèiai inscenizavo pasakà „Pirðtinë“, mankðtinosi su meðkuèiais, ðoko ir dainavo. Logopedë turtino ne tik vaikø, bet ir tëveliø gimtosios kalbos þodynà. Pasilinksminæ salëje visi nuðurmu-

liavo á grupæ ir dar ilgai dalinosi áspûdþiais, vaiðinosi tëveliø pagamintais sveiko maisto skanëstais. Niekam tà vakarà netrûko geros nuotaikos, gausybës patirtø áspûdþiø. Uþ ðià vakaronæ tëveliai dëkingi darþelio pedagogëms: muzikos vadovei Jolantai Tijuðienei, logopedei Romualdai Klimavièienei ir auklëtojai Inai Gustienei, nuoðirdþiai besirûpinanèioms atþalomis, surandanèioms laiko pabendrauti ir su ðeimomis. Lopðelio-darþelio „Þilvitis“ „Ramunëliø“ grupës tëveliai

Pasilinksminæ salëje visi nuðurmuliavo á grupæ ir dar ilgai dalinosi áspûdþiais, vaiðinosi tëveliø pagamintais sveiko maisto skanëstais.

trûko. Gydytojas ir priartino J. Paliûno þûtá. Ir atminimo paminklà Krutkiø sodyboje. Nors demaskuotas agentas su preparatais Rukø kaime, Èepo klojime, buvo patyrusio partizano Prano Prûsaièio nukautas, taèiau preparatu apsvaigintas kitas partizanas Leonas Juðka-Kariûnas pakliuvo baudëjams á nagus. Nedelsë. Kità dienà Krutkiø sodyba buvo apsupta. Gyvas nepasidavë. Bunkeryje rasta 20 kg raðomojo popieriaus, spausdinimo maðina, buities rakandø. Paskutinis „Prisikëlimo ugnies“ spaudos numeris iðëjo rugpjûèio mën., kuriame be kita ko raðë, kad „pasaulis þino apie mûsø nuoþmià, nelygià kovà“. Po keliø deðimtmeèiø Krutkiø sodyboje iðdygo tragedijà menantis J. Meðkuoèio akmeninis paminklas lietuviðkomis raidëmis. J. Paliûnas yra daugelio mûsø kraðte vykusiø ánirtingø kautyniø, kuriø vaizdai nupasakoti jo paliktuose prisiminimuose, dalyvis. Paraðyti atsiminimus paskatino besibaigianti pralaimëta kova ir suvokimas, kad jos eigà bûtina papasakoti ateinanèios kartoms, kad þinotø, kaip ilgai ir atkakliai buvo kovojama uþ laisvæ. Neteku-

siam daugybës kovos draugø, du kartus suþeistam ásiskverbë nuojauta, kad kova „gali pareikalauti ir mano gyvybës, tai dël Tëvynës laisvës nebaisu“, – baigë prisiminimus. Këdainiø kraðtotyros muziejuje yra sukaupta nemaþai nuotraukø, kitos medþiagos apie jo ir jo bendraþygiø aðtuonerius metus uþsitæsusià kovà. Ji neturëtø likti gulëti lentynose, kamerinëje erdvëje, o atsispindëti jaunimo sàmonëje, duoti dividendø patriotinio auklëjimo dirvoje, kad dël savo valstybës, kalbos, tëvø þemës kautis visuomet prasminga. Tà pavirtina tautos istorija. Visuomeninës organizacijos, juo labiau valstybinës institucijos, dël kuriø atkûrimo kovota, svajota ir þûta, turëtø atsigræþti á juos atsiminimø paminëjimu, juo labiau kai á ðià asmenybæ dëmesá atkreipë centrinës institucijos. Derëtø pasvarstyti apie galimybæ J. Paliûno vardu pavadinti gatvæ, kuri pastoviai visuomenei, ypaè gravituojantiems apie daiktus ir pinigus, primintø, kad jo gyvenimas buvo ne vien uþdavinëlis pelnui skaièiuoti. Ignas MEÐKAUSKAS

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. lapkrièio 24 d.

Misijose paþino Afganistanà

M. Gurèinas, misijoje Afganistane buvæs tris kartus, sako ten atradæs kareiviø rojø.

Marija ÐEPETINË

Ðautuvai Ðautuvai,, ginklai ginklai,, pavojai – visa tai tarsi áaugæ Mariaus Gurèino kraujyje. Kario gyvenimo jam reikëjo kaip oro, kaip vandens. „I„Irr tebereikia. Esu gimæs medþiotoju, kareiviu, nors kario profesijos nesu paveldëjæs. O gimiau Ðiauliuose, inteligentø ðeimoje, buvau asfalto vaikas. Labai pavydëjau vyresniems draugams, iðvykstantiems á misijà Bosnijoje ir Hercegovinoje. TTen en tikri susiðaudymai susiðaudymai,, tikros minos, o að netikau, nes dar nebuvau baigæs vidurinës. Kario gyvenimà savo valia pradëjau tuojau po armijos ásidarbinæs Ðiauliuose, K. V aidoto Vaidoto motorizuotame pëstininkø batalione (MPB)“, – taip save pristato virðila M. Gurèinas, triskart buvæs misijoje Afganistane ir ten atradæs kareiviø rojø, o nûnai gyvenàs Krakëse ir tebedirbàs MPB Rukloje. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. lapkrièio 24 d.

popietei

„Ðypsenos“ pasirodymà matys ir televizijos þiûrovai

„Robotai“ ið Këdainiø Marijampolës scenoje.

Irma BAJORÛNË

Këdainiø kultûros centro vaikø popchoro „Ðypsena“ jaunieji dainorëliai dalyvavo Marijampolëje surengtame nacionaliniame vaikø ir jaunimo populiariosios dainos festivalyje „Rasos laðeliai“. Këdainieèiai dainavo populiariausias savo repertuaro daineles „Du oþiukai“ ir „Mes – robotai“. Abiejø daineliø autorius – Rimantas Stakauskas. „Daineles atlieka skirtingo

amþiaus dainininkai, turime specialiai joms pasiûtus sceninius kostiumus, o publika „Ðypsenos“ daineles sutiko labai ðiltai“, – apie dalyvavimà tradiciniame festivalyje pasakojo „Ðypsenos“ vadovë Vaida Kalvaitienë. Spalvingà ir nuotaikingà koncertà filmavo Lietuvos televizija, jis bus parodytas LRT kanalu gruodþio mënesá, kalëdiniø ðvenèiø laikotarpiu. Á Marijampolës kultûros centre rengiamà festivalá, kuriame dalyvavo apie dvideðimt vaikø kolektyvø ið visos Lietuvos, „Ðypsenà“ pakvietë Marijampolës vaikø pop-

Visoms dainelëms „Ðypsenos“ vaikai turi þaismingus kostiumus.

Vartojimo paskolos dar palankesnëmis sàlygomis! Kas skaièiuoja, tas renkasi Këdainiø kraðto kredito unijà. Mus rasite adresu: Josvainiø g. 39-18, Këdainiai, tel.: (8 347) 50 590, 8 652 69 559. Vilniaus g. 18, Krakës, Këdainiø raj., tel. (8 347) 38 052. Ruokio g. 5, Akademija, Këdainiø raj., tel.: (8 347) 37 601.

/Nuotr. ið „Ðypsenos“ archyvo/

choras „Kotita“, su kuriuo këdainieèius sieja draugiðki ryðiai. Marijampolieèiai dainininkai – daþni sveèiai „Ðypsenos“ rengiamuose koncertuose. Ðie metai vaikø kolektyvui „Ðypsena“ – penkioliktieji. Kolektyvo vadovë V. Kalvaitienë planuoja pavasará surengti jubiliejiná koncertà. „Ðypsenos“ dainininkai ir jø draugai noriai bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“. Ten galima pamatyti nuotraukas ið koncertø, kuriuose dalyvavo jaunieji dainorëliai, paskaityti jø áspûdþius, pamatyti vaizdo klipus.

49 883 „


2012 m. lapkrièio 24 d.

popietei

Misijose paþino Afganistanà budëjimo ir antrà valandà uþmigau. Ketvirtà nubundu nuo dainos ar maldos. „Kur að, kokiam pasaulio kraðte esu“, – nesusigaudau. O pasirodë, tai saulës tekëjimo malda skambëjo. Ji giedama ir per pietus, ir saulei leidþiantis. Tame poskyryje patyriau: rûkyti, gerti grieþtai draudþiama, o narkotikus leistis galima. Heroinà afganai naudoja kaip vaistà nuo visø ligø. Aèiû Dievui, niekas ið mûsø PAG‘o nesusigundë pabandyti. Tada treèià naktá suðaudë kroatø patruliø ðarvuotà maðinà ir mes turëjome vaþiuoti jos partempti. Mûsø maðina neðarvuota, tad vairuotojas ðalmà uþsidëjo, sako, nors nepadës, bet vis tiek saugiau jausis. Pirmosios misijos áspûdþiai mano lûkesèius pateisino.

/Atkelta ið 1 psl./

Svajonæ atitolino vieniðo tëvo misija Kariðkis pasakoja Ðiauliuose likæs vienas su dviem sûnumis. „Buvome jau iðsiskyræ, kai þuvo pirmoji þmona. Turëjau vaikais pasirûpinti. Paskui mûsø batalionà perdislokavo ið Ðiauliø á Ruklà. Teko imti paskolà ið banko ir pirkti butà. Kariai, tarnavæ rusø armijoje, pasakodavo apie „duðmanus“, þiaurias skerdynes, visus baisumus. „Na, kare kaip kare“, – galvojau. Man labai norëjosi bûti, dalyvauti ten, norëjosi iðvaþiuoti. Viliojanèiai skambëjo nauji þodþiai „Misija Afganistanas“. Pasikalbëjau su savo mama, ji mane suprato, sutiko sûnelius pagloboti be manæs. Atranka buvo be galo rimta, bet viskà áveikiau, patekau á sàraðus. Karmëlavos oro uoste lûkuriavome 50-ies kariø grupë. Dar ðimtas kariø iðvyko kitais reisais. Buvo ir susimàsèiusiø ar net aðarà nubraukianèiø. O að juokiausi, dþiûgavau: juk iðsipildë mano svajonë. Á didþiulá amerikieèiø lëktuvà pirmiausia sugrûdo ðeðias ar aðtuonias kariðkas maðinas „Hammer“, po to sulipome mes. Lëktuvas buvo sausakimðas. Mes buvome pirmoji Provincijos atkûrimo grupë (PAG) Afganistane, o ið viso buvo iðvykæ, berods, septyniolika tokiø grupiø“, – pasakojo M. Gurèinas.

Èia viskas tikra – Kà pamatëte lëktuvui nusileidus? – Nusileidome septintà ryto viename ið trijø Kabulo aerouostø. Tik atidarius liukà pirmiausia á veidà tvokstelëjo karðtis, dulkës, baisus smogas, o prieð akis iðkilo dideli kalnai – 2 600 m virð jûros lygio. Pamaèiau rusø statytà aerouosto pastatà, visà skylëtà, suvarpytà kulkø. Tai buvo tai, ko ieðkojau. Patekau á kareiviø rojø: visø NATO ðaliø þmonës, pati ávairiausia karinë technika, ginklai, kitokia aplinka. Amerikieèiai tik sveikinasi, ðypsosi, kiti tiesia rankà, paploja per petá, visi tokie savi ir draugiðki atrodo. Na, rinktinë liaudis. – O áspûdþiai stovykloje? – Taip pat rojus. Stovykla saugoma, visuose kampuose árengti stebëjimo bokðteliai, sargyba. Uþ tvoros dar vietiniø afganø saugos postai aplink stovyklà. Nuëjome á valgyklà pietø. Ten turime pasiraðyti didþiuliame lape, iðmargintame ávairiø ðaliø vëliavomis. Susiradome savo trispalvæ, uþsiregistravome. O jau maistas, po Ruklos kotleto ir vieno saldainio, – pritrenkiantis áspûdis. Gali rinktis vegetariðkus patiekalus, gali raudonos mësos ar baltos, gali jûrø gërybes pasirinkti. Ðaltø patiekalø ðvediðkas stalas taip pat labai ávairus ir turtingas. Kraukis, kiek nori laðiðos

Vaþiavo ne dël pinigø

Rugsëjo pirmàjà su ðeima po ðv. Miðiø prie Krakiø Ðv. Mato baþnyèios.

ar kito skanësto, jei padëklas tuðtëja, tuoj pat papildomas. Pietums skirtos dvi valandos, po tiek pat laiko pusryèiams ir vakarienei. Mane jaudino tai, kad visà laikà tu vaikðtai su ginklu – tikru automatu ar pistoletu, su pilna dëtuve tikrø ðoviniø. Netoli vartø, lietuviø vadavietëje, mëtosi variklis. Misijà baigiantys kariai paaiðkina, kad tai saviþudis susisprogdino su maðina, kurios variklis per sprogimà skrido apie 400–500 metrø. Ir visa tai akivaizdu.

Pirmasis krikðtas – Kiek pamatëte tikro afganø gyvenimo? – Èia labai tiks neseniai þurnale perskaityta frazë: „Sveiki atvykæ á vienos valandos ir trijø ðimtmeèiø skirtumà“. Pagal Koranà jie dabar laikà skaièiuoja kaþkur apie 1600-uosius metus. Jø gyvenimas ir atitinka toká laikà. Maèiau ariant þemæ jauèio traukiamu mediniu arklu. Maèiau moteris, skalbianèias prie upelio, kurios pamaèiusios mus atvaþiuojanèius atsitûpë, nusisuko ir apsidengë savo „burkom“. Nykus laukinis ir kraðtovaizdis: molio trobelës, iðsidësèiusios palei upelá kas 200 metrø, apneðtos raudonomis molio dulkëmis, dykynëje këpso kadagiø ðaknø krûvos, paruoðtos kurui, nuo kurio kyla stiprus smogas. Dirbamuosiuose laukuose raudonuoja didþiuliai plotai aguonø, o kupranugariø vilkstinës ið Pakistano á Afganistanà ir atgal gabena prekes mainø principu. Gabena ir ginklus, narkotikus, bet niekas ten tuo nesidomi. Viskas vyksta chaotiðkai, nëra ten jokios logistikos. Goro provincijos cen-

tras – Èagèaranas – tarsi ir miestas, bet jame tik vienaaukðtës molio trobos, tokios pat gatvelës, kuriomis genamos avys, vaikðto asilai. Mums bûnant elektrà Èagèarane turëjo gal tik ligoninë, mokykla ir dar koks turtingas ponas. Iðtisi kaimai dar skendëjo tamsoje, o pakelëse mëtësi rusø palikimas: sudauþytos karinës maðinos, jø liekanos, nugriuvæs benzinveþis ir pan. – Ieðkojote karo, tad koks buvo pirmasis krikðtas? – Ðvelnus, tarsi sveiki atvykæ. Po dviejø savaièiø, kà tik perëmus visas pareigas ir iðleidus senàjà pamainà, ásikëlëme á savo palapinæ, pasiskirstëme lovas, iðsitraukëme lietuviðkø laðiniø ir susëdome prie ákurtuviø stalo. Staiga kad suzvimbë virð palapinës keli reaktyviniai sviediniai ir sprogo uþ stovyklos tvoros. Mes pagal taisykles bëgome á slëptuvæ, kol budinti grupë iðvaþiavo á kalnus ieðkoti koalicijos prieðø. O rimtesnis krikðtas buvo antrosios misijos metu per stovyklos uþpuolimà.

– Na, svajonæ ágyvendinote, o materiali nauda ar pakankama? – Vaþiavau tikrai ne dël pinigø, bet jø visiems reikia. Nedaug ten to uþdarbio – gauni tris lietuviðkus atlyginimus. Ið pirmosios misijos nusipirkau Krakëse Alytaus statybos namà. Rinkausi vietà dël socialinës aplinkos. Svarbiausia buvo, kad bûtø vietoj mokykla, nes ið moèiutës vaikai mokyklon vaþinëjo mokykliniu autobusu 15 km. Norëjau kurti, kaþkà daryti, kad vaikams bûtø patogu. Aiðku, ir maþesnës kainos ieðkojau. Krakëse namø kainos maþesnës nei Kauno, Jonavos ar Ðiauliø rajonuose. Pardavæs butà Rukloje, stogà namui uþdengiau. Ið antros misijos árengiau geoterminá ðildymà, o treèiosios uþdarbis teko remontui ir dar pinigø labai trûksta. Netgi agurkus pradëjome auginti, kad prisidurtume. – Po kiekvieno sugráþimo skiriamos 6 mënesiø pertraukos. – Taip. Tarp misijø dirbau Rukloje. O áspûdþiø buvo turtingas kiekvienas laikas. Pvz., antro-

3

joje misijoje buvau þiemos metu. Ji prasidëjo labai staiga. Buvo 30 laipsniø ðalèio. Uþðalo generatoriai, tris paras buvome be elektros. Maðinos buvo uþvestos pernakt, kad neuþðaltø, bet gyvenamøjø patalpø (jau gyvenome konteineriuose) pasiðildyti nebuvo kuo. Per visas tris misijas netekome vieno draugo, visi kiti gráþome sveiki, gyvi. Dabar turiu daug draugø, labai susidraugavome su vienu kroatu ir vienu ukrainieèiu. Bendraujame, palaikome ryðá internetu.

Stabilumà padiktavo ðeima ir Krakës – Ar dar planuojate tokiø „komandiruoèiø“? – Labai dar norëèiau, bet ðeima neiðleidþia. Draugës Ingridos negaliu palikti. Dabar ji ir trys vaikai – visa mano gyvenimo prasmë. – O kur Ingridà suradote? – Rukloje. Na, gal tiksliau Lenkijoje. Ten apsipirkti iðvaþiavome atskirai, o gráþome kartu. Visam gyvenimui. Ingrida irgi karë, dirbo Rukloje. Po mano treèiosios misijos Afganistane sutarëme, kad ji paliks darbà, pasiims ið moèiuèiø vaikus ir pradësime normaliai gyventi. Kaip nors remontus reikia uþbaigti, susitvarkyti. – Ar Jums patinka gyventi Krakëse? – Krakiø miestelis mums abiem labai patinka. Greitai èia pasijutome savi, kvieèiami á bendruomenæ, á Kultûros centro renginius. Ásitraukëme. Dalyvaujame visur, kur tik spëjame. Geri èia þmonës, kaimynai malonûs, gamta labai graþi. Didþiausias pliusas, kad yra gimnazija. Tai visø svarbiausia. Mus visiðkai tenkina kultûrinis gyvenimas, labai smagu, kad èia gyva ávairi veikla, tvarkomos patalpos, kad yra tokia darbuotoja kaip Daiva Dubinkienë. Na, parduotuvë Krakëse labai skurdi, dar labai trûksta bankomato, gatviø apðvietimo problemos labai aktualios. Bet tikimës progreso ir èia. Apskritai dþiaugiamës pasirinkæ ðià gyvenvietæ savo likusiam gyvenimui.

Romantika – kaip jausi – Ar jautëte tà iðsvajotà kario romantikà? – Þinoma. Pavyzdþiui, nuveþëme á sektoriø ant kalno aprûpinimà, pridavëme ir stojome su draugu á koviná budëjimà. Man tai pirmasis tikras kovinis budëjimas po deðimties tarnybos metø. Mënulis ðvieèia, ðunys loja, tu stovi ant kalno ginklà spausdamas, aplinkui tik laukiniai Vakarai, o apaèioj staiga kaþkokia maðina vaþiuoja. „Turbût èia, turbût manæs ieðko“, – sukasi mintys. Bet nuvaþiavo savais keliais. Kità naktá policijos poskyryje nakvojome. Vël atstovëjau dvi valandas kovinio

Marius – agurkø augintojas.

/Nuotr. ið asmeninio Gurèinø ðeimos albumo/

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia

šeštadienio laikraštis  

jame skaitykite

Advertisement