Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. laprièio 3 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. lapkrièio 3 d. Ðeðtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 126 (2 491)

Kaina 1,20 Lt

Senas àþuolas liko Driekiasi eilës dël paþenklintas tragedijos kompensacijø uþ ðildymà Jovita ÞEBRAUSKAITË

Antradienio, spalio 30-osios, vakare Këdainiø miesto seniûnijos Bartkûniðkiø kaime þuvo 1979 metais gimæs vyriðkis. Jis automobiliu „V olkswagen Golf“ atsitrenkë á pakelës medá. Ið sumaitoto „Volkswagen automobilio vairuotojà iðtraukë ugniagesiai gelbëtojai gelbëtojai.. /Nukelta á 3 psl./

Prasidëjus ðildymo sezonui Këdainiø miesto seniûnija tampa traukos centru þmonëms, praðantiems kompensacijø uþ ðildymà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

Spalio viduryje rajone prasidëjus ðildymo sezonui sezonui,, seniûnijø darbuotojus uþgulë gyventojai gyventojai,, praðantys kompensacijø uþ bûsto ðildymà, ðaltà ir karðtà vandená. TTodël odël ir ðiemet tradiciðkai nusidriekë eilës þmoniø, norinèiø gauti paramà, o seniûnijø darbuotojai jø praðo turëti kantrybës ir tolerancijos ne tik dirbanèiøjø, bet ir laukianèiøjø atþvilgiu. /Nukelta á 2 psl./

Prenumerata 2013-iesiems metams Lietuvos paðto skyriuje 1 mën.

3 mën.

12,26 Lt

36,77 Lt

6 mën.

73,54 Lt

12 mën.

147,07 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

11,23 Lt

33,70 Lt

67,40 Lt

134,81 Lt

„Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose 1 mën.

3 mën.

11,99 Lt

35,97 Lt

6 mën.

71,94 Lt

12 mën.

143,88 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

10,99 Lt

32,97 Lt

65,94 Lt

131,88 Lt

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUS Këdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.

Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val. * Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos. * Galite pastatyti savo automobilá pardavimui. Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelës teritorijoje) www.ramuda.lt

Prie iðvaþiavimo ið Bartkûniðkiø gyvenvietës stovintis senas àþuolas nuo ðiol primins kraupø ávyká. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/


2

2012 m. lapkrièio 3 d.

Mieli Kauno-Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjai! Praëjusá sekmadiená Jûsø dëka buvau iðrinkta á LR Seimà. Dëkoju mane iðtikimai palaikiusiai komandai, parëmusiems ávairiø partijø, visuomeniniø organizacijø kolektyvams ir visiems Jums atidavusiems uþ mane savo balsà. Be Jûsø nebûèiau pasiekusi tikslo, o parodytà pasitikëjimà priimu su didele atsakomybe. Dþiaugiuosi, kad mûsø kraðto þmonës yra pilietiðki ir tikiu, kad Lietuvos politiniame gyvenime bus maþiau savanaudiðkumo, daugiau atsakomybës bei pagarbos þmogui. Tik tada galësime gyventi oriau ir su didesne viltimi þvelgti á ateitá. Nuoðirdþiai – Raminta POPOVIENË

Kronika NUOMOS SALÆ Këdainiø lopðelio-darþelio ,,Aviliukas“ sporto salës 1 valandos nuomos kaina – 15 litø. Tokià kainà patvirtino rajono savivaldybës taryba.

MOKYKLINIØ AUTOBUSØ NUOMOS KAINOS Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos turimø geltonøjø autobusëliø numos kaina skiriasi dël sunaudojamo kuro normø skirtumo. „Mercedes Benz 311“ nuoma atsieis lità uþ kilometrà, „Mercedes Benz 1117“ – 1,90 Lt, 1.3. „Iveco Daily“ – 1,10 Lt/ km. Prie ðios kainos darbo dienomis reikia pridëti 8,37 Lt uþ valandà mokestá, poilsio dienomis – 16,74 Lt.

KELIAMS – PAPILDOMOS LËÐOS Lietuvos automobiliø keliø direkcija Këdainiø rajono savivaldybei papildomai skyrë 460,6 tûkst. litø vietinës reikðmës keliams ir gatvëms tiesti, taisyti ir priþiûrëti bei saugaus eismo sàlygoms uþtikrinti. Lëðos paskirstytos pagal savivaldybës tarybos patvirtintus principus: 40 procentø Këdainiø miesto seniûnijos gatvëms ir keliams, 60 proc. – kaimiðkosioms seniûnijoms (priklausomai nuo gyventojø skaièiaus ir keliø ilgio). Seniûnijose lëðos skiriamos asfalto duobëms uþtaisyti, þvyrkeliams greideriuoti. Pasak Vilainiø seniûno Antano Bruþo, dël to, kur svarbiausia atlikti þvyravimo ar gatviø iðtisinio asfaltavimo darbus, tariamasi su bendruomeniø vadovais, seniûnaièiais.

SUTEIKË LENGVATINÆ PASKOLÀ Rajono smulkiojo verslo rëmimo fondo lengvatinë paskola

Uþs. Nr. 4 091

suteikta ûkininkei Rasai Neverdauskienei. Jai skirta 60 tûkst. litø paskola trejiems metams þemës ûkio technikai – javø sëjamajai, plûgui ir priekabai ásigyti.

KAIME BUS KIRPYKLA Buvusios Vikaièiø pradinës mokyklos pastate planuojama árengti kirpyklà. Gudþiûnø seniûnija, kurios þinioje yra pastatas, skelbs patalpø nuomos konkursà kirpyklai ásteigti. Pradinë patalpø nuomos kaina – 0,80 Lt per mënesá uþ kvadratiná metrà.

NUGRIAUS PASTATUS Plaktiniø ir Skaistgiriø kaimuose (Josvainiø seniûnija) esantys nenaudojami apleisti buvæ tràðø ir chemikalø sandëliai, nuosavybës teise priklausantys rajono savivaldybei, nuraðyti kai netinkami naudoti ir bus nugriauti.

BUVUSIOS GAMYKLOS VIETOJE BUS NAMAI Rajono taryba patvirtino Josvainiø gatvës gale, buvusios odø gamyklos teritorijoje, esanèiø þemës sklypø detaliuosius planus. Apie 1,8 ha ploto teritorija padalinta á 19 sklypø, nustatytas jø naudojimo pobûdis – gyvenamøjø namø ir komerciniø objektø statybai. Vienam sklype galës bûti statomas gamybinis objektas. Tarybos nariai paþymëjo, kad miesto centre galima tik aplinkai netarði gamyba.

KVIEÈIAMI PACIENTAI Vðá Këdainiø ligoninës Dantø protezavimo skyrius kvieèia kuo skubiau atvykti dantø protezavimo laukianèius pacientus, gavusius antruosius Teritorinës ligoniø kasos (TLK) praneðimus. Taip pat laukiami pacientai, kuriø eilës numeriai TLK sàraðuose yra nuo 3 740 iki 3 940, ir gavusius tik pirmuosius TLK praneðimus. Kreiptis á Dantø protezavimo skyriaus 305 kabinetà. PROJEKTUOJA IR GAMINA medinius laiptus bei atskiras jø detales, ávairiø modeliø puðines ir uosines duris. Lauko baldus, langus su stiklo paketais, stiklina balkonus, verandas, stato ávairius karkasinius pastatus ir lauko pavësines. Gamina ruoðinius tvoroms. Tel.: 73 085, 8 682 10 378.

Gerbiamieji rinkëjai, Pastarieji mënesiai dovanojo daug naujø susitikimø ir paþinèiø. Dëkoju tûkstanèiams Këdainiø ir Kauno rajonø þmoniø, kurie Seimo rinkimuose balsavo uþ mane ir Darbo partijà. Artimiausius ketverius metus Seime atstovausiu visai Lietuvai, ne tik Kauno–Këdainiø apygardos þmonëms. Taèiau prieð rinkimus vykæ susitikimai, pokalbiai ápareigoja mane bûti kartu su Jumis visà kadencijà, iðklausyti Jus, padëti Jûsø rûpesèiuose. Aèiû uþ palaikymà! Vydas GEDVILAS, LR Seimo narys, buvæs kandidatas á Seimà Kauno–Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Uþs. Nr. 4092

Driekiasi eilës dël kompensacijø uþ ðildymà /Atkelta ið 1 psl./

Reikia sudaryti sutartá Këdainiø rajono savivaldybës Socialinës paramos skyriaus vedëja Jûratë BLINSTRUBAITË primena, kad visi gyventojai, norintys gauti kompensacijà, kuri yra skiriama trims mënesiams, uþ bûsto ðildymà, ðaltà ir karðtà vandená, turi kreiptis á seniûnijà pagal deklaruotà gyvenamàjà vietà. „Seniûnijoje reikës uþpildyti atitinkamos formos praðymà. Be to, su savimi reikia turëti asmens tapatybës dokumentus, paþymas apie darbo uþmokestá uþ tris praëjusius mënesius ir patvirtinimà, kad asmuo nëra ásiskolinæs paslaugø tiekëjams“, – vardijo J. Blinstrubaitë. Paðnekovës teigimu, jeigu

þmogus yra skolingas ðilumos tiekëjams, tuomet asmuo su jais turi sudaryti skolos gràþinimo sutartá, kuri pristatoma á seniûnijà. „Tokiu atveju ásiskolinæs gyventojas gaus kompensacijà uþ ðildymà, taèiau jeigu jis nesudarys skolos graþinimo sutarties, paramos negaus“, – pabrëþë J. Blinstrubaitë.

Prisiteisti vaikø iðlaikymà „Noriu atkreipti këdainieèiø dëmesá, kad nuo praëjusiø metø, kai keitësi paramos nepasiturintiems gyventojams ástatymai, kompensacija nëra taikoma tiems asmenims arba ðeimoms, kurie nëra prisiteisæ materialinio iðlaikymo savo vaikams. Todël jeigu mama viena augina vaikus, taèiau, populiariai sakant, ið jø tëvo ne-

prisiteisë alimentø, tuomet tokiai ðeimai kompensacija nëra taikoma“, – aiðkino J. Blinstrubaitë. Pasak Socialinës paramos skyriaus vedëjos, ði ástatymo pataisa galioja nuo ðiø metø pradþios. „Mûsø valstybës poþiûris yra toks, kad þmogus turi iðnaudoti visas savo finansines galimybes ir tik po to kreiptis dël socialinës paramos. Dauguma moterø supranta, jog norint gauti kompensacijà, reikia susitvarkyti ir tokius asmeninius dalykus“, – sakë J. Blinstrubaitë. Kad mûsø rajono gyventojams uþtektø lëðø kompensacijoms uþ ðildymà, ðaltà ir karðtà vandená bei socialinëms paðalpoms, Vyriausybë iki ðiø metø pabaigos skirs dar apie porà milijonø litø.

Neágaliøjø aplinkai prireikë maþiau lëðø Irma BAJORÛNË

Savivaldybës strateginiame veiklos plane, patvirtintame praëjusiø metø pabaigoje, buvo numatyta neágaliøjø gyvenamajam bûstui ir aplinkai pritaikyti skirti 25 tûkst. litø. Penktadiená rajono taryba patvirtino pakeitimus, kuriuose ðiai paskirèiai beliko 7,8 tûkst. Lt. Likusios lëðos paskirstytos kitoms socialinëms reikmëms.

Skubiai PARDUODA maistines dideles bulves ‘Vineta’ ir ‘Princese’. 1 kg kaina – 0,50 Lt. Tel.: 8 683 96 884, 8 638 44 172. PARDUODA àþuolo ir berþo pjuvenø briketus bei baltarusiø gamybos durpiø briketus. Tel. 8 677 44 884. DOVANOJA rusvà kaèiukà. Tel. 8 637 51 415.

Savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriaus vedëja Jûratë Blinstrubaitë paaiðkino, kad vienai neágaliai rajono gyventojai planuota árengti keltuvà prie individualaus gyvenamojo namo. Jo kaina – daugiau kaip 20 tûkstanèiø litø. Taèiau neágalioji apsisprendë, kad jai labiau reikalingas keltuvas namo viduje, kainuojantis gerokai pigiau – apie 6 tûkst. litø.

Dëkojame

Darbai pagal gyventojos pageidavimà atlikti, lëðos sutaupytos. Didþiàjà dalá lëðø aplinkai pritaikyti neágaliesiems turi skirti valstybë. Rajono savivaldybë turi prisidëti 20 procentø. Ðiemet ið valstybës biudþeto tokioms reikmëms gauta tik 7 tûkstanèiai litø, tad savivaldybë ðiam reikalui skyrë gerokai daugiau pinigø negu turëtø.

Netekus mylimo þmogaus, Mamos, ðirdyje lieka neapsakomas skausmas ir tuðtuma. Uþ iðtiestà pagalbos rankà begalinio skausmo metu, nepalikusiems sunkià netekties valandà, uþ nuoðirdþius uþuojautos þodþius dëkojame kaimynams, giesmininkams, „Gedulo sala“ darbuotojams, duobkasiams ir visiems, kurie buvo ðalia ir padëjo palydëti á amþinojo poilsio vietà Veronikà Pðichockienæ. Dukros ir sûnus su ðeimomis, anûkai, proanûkiai

Mes visi bejëgiai prieð mirtá, taèiau bent ðia uþuojauta norime palengvinti praradimo skausmà uþjausdami Dalæ Lembertienæ mirus brangiai mamytei. Kaimynai G. Jociuvienë, A. Kacevièienë, A. Purienë, S. Grinevièienë

AB „Nordic Sugar Këdainiai“ kolektyvas reiðkia nuoðirdþià uþuojautà ðeimai bei artimiesiems mirus buvusiam Cukraus fabriko direktoriui Ivanui Tyrinui.


2012 m. laprièio 3 d.

3

Asmens dokumentais turi pasirûpinti atstovai ar globëjai Jovita ÞEBRAUSKAITË

dokumentà, kad bûtø ámanoma árodyti savo tapatybæ. Jeigu kreipiamasi nesilaikant teisës aktuose nustatytø reikalavimø, dokumentai ið tokio kliento nepriimami. Jeigu laikomasi nustatytos tvarkos, o þmogus, kuriam reikia keisti ar iðduoti asmens dokumentà, ið tiesø yra neágalus ar neveiksnus, Migracijos poskyrio pareigûnai po to, ið anksto sutartu laiku, nuvyksta á jo namus bûtiniausiems veiksmams – paraðui ir pirðtø atspaudams paimti, nuotraukai padaryti.

Þmonëms, prieð ddvideðimt videðimt metø gavusiems pirmuosius atkurtos Lietuvos Respublikos pilieèiø pasus, ðiemet jau teko ar tebetenka juos keisti naujais asmens dokumentais. Per tuos deðimtmeèius dalis ðiø þmoniø pasiligojo, todël atsirado problema – kaip pasikeisti dokumentà nenuvykus á Migracijos poskyrá? Ði problema aktuali ir kitiems neágaliesiems ar neveiksniesiems.

Skolinasi specialø lagaminà

Nepakanka vien praneðti Policijos komisariato Migracijos poskyrio virðininkë Vida Dapkienë sako, kad daug þmoniø teiraujasi apie asmens dokumentø keitimà ar iðdavimà Lietuvos pilieèiams, kurie dël fizinës negalios ar neveiksnumo negali patys atvykti á poskyrá. „Daþnai pasitaiko atvejø, kai fizinæ negalià turinèiø ar neveiksniø þmoniø artimieji galvoja, kad tokiais atvejais pakanka tik paskambinti mums ir praneðti, jog baigia galioti asmens dokumentas, o mes privalome skubiai atvykti ir pakeisti ðá dokumentà“, – ydingà tendencijà pastebi V. Dapkienë. Ji pabrëþia, kad asmens dokumentø iðdavimas þmonëms, dël labai rimtos prieþasties negalintiems atvykti á Migracijos poskyrá, regla-

V. Dapkienë sako, kad nepakanka Migracijos poskyriui praneðti, jog asmuo negali pats atvykti á poskyrá dël savo asmens dokumentø keitimo ar gavimo. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

mentuotas asmens dokumentø iðdavimo apraðuose.

Turi patvirtinti notaras Tie, kurie naudojasi internetu, informacijos ðia tema gali rasti interneto svetainëje www.kaunas.policija.lt, o tiems, kuriems toks kelias neprieinamas, bus naudingi poskyrio virðininkës patarimai ðiame straipsnyje. V. Dapkienë sako, kad dël fizinës negalios á poskyrá negalinèio atvykti þmogaus vardu gali kreiptis jo ágaliotas atstovas, taèiau ága-

liojimas turi bûti ne þodinis, o patvirtintas notaro. Neveiksnaus þmogaus dokumentus, reikalingus asmens tapatybës kortelei ar pasui iðduoti arba pakeisti, Migracijos poskyriui gali pateikti jo globëjas ar kitas teisëtas atstovas. Jis, aiðku, turi dokumentu árodyti, kad yra paskirtas globëju arba atstovu.

Darbuotojai vyksta á namus Visais atvejais vietoje kito þmogaus kreipiantis á Migracijos poskyrá reikia turëti ir savo asmens

Tokia galimybë yra, taèiau Këdainiø rajono policijos komisariatas turi ið Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pasiskolinti lagaminà su specialia áranga. V. Dapkienë sako, kad ðiame lagamine sumontuota mobili biometrinë duomenø nuskaitymo áranga, kuria galima atlikti viskà, kas atliekama Migracijos poskyryje. Poskyrio virðininkë primena, kad dël neveiksnaus ar fizinæ negalià turinèio þmogaus asmens dokumentø iðdavimo ar pakeitimo reikia teirautis poskyrio telefonais: (8 347) 68 714, (8 347) 54 373.

Negalinèiø pasiraðyti yra „Rinkos aikðtës“ paklausta, ar ðiais laikais dar yra beraðèiø, V. Dapkienë atsakë teigiamai, bet pabrëþë, kad pasitaiko atvejø, kai raðtin-

gas þmogus nebegali pasiraðyti dël psichikos ligos arba netekæs pirðtø. Visais tokiais atvejais nei atstovas, nei globëjas uþ beraðtá ar neágaløjá negali pasiraðyti. Kadangi paraðas ant asmens dokumento turi bûti tik paties asmens, Migracijos poskyrio darbuotojai paraðo vietoje braukia brûkðná ir suraðo, kokios aplinkybës verèia pasirinkti toká sprendimo bûdà.

Stengiasi padëti kiekvienam Pasitaiko ir atvejø, kai Migracijos poskyrio darbuotojø praðoma atvykti á namus pas nevaikðtantá, pasiligojusá þmogø, kuriam oficialiai nenustatytas neágalumas arba nepaskirtas globëjas. „Kiekvienà atvejá vertiname individualiai ir kiekvienam þmogui stengiamës padëti, atsiþvelgdami á savo galimybes – juk turime ir transportu pasinaudoti, ir laisvesnio darbo laiko rasti. Bet dar nepasitaikë, kad kam nors nebûtume padëjæ“, – sako V. Dapkienë. Beje, þmonës, kuriø asmens dokumentø galiojimas baigiasi ilgà laikà gulint ligoninëje, irgi nelieka be pagalbos, jeigu á poskyrá kreipiasi jø artimieji ar giminaièiai. Slaugos skyriaus pacientais tokiais atvejais daþniausiai pasirûpina ligoninës socialiniai darbuotojai.

Senas àþuolas liko paþenklintas tragedijos /Atkelta ið 1 psl./

Sutemus – smûgis á medá Nelaimë ávyko jau visai sutemus, praëjus keliolikai minuèiø po aðtuntos valandos vakaro. Á senà storà àþuolà, kuris, tiesà pasakius, auga ne visiðkai prie pat kelio, golfas trenkësi ties iðvaþiavimu ið Bartkûniðkiø gyvenvietës á vietiniø gyventojø vadinamà betoniná kelià, nuo Keleriðkiø einantá á Daukðius.

Golfà vairavæs V. G. vaþiavo vienas. Smûgio sumaitotame automobilyje jis buvo smarkiai uþspaustas, todël teko á pagalbà kviesti ugniagesius gelbëtojus. Ðie vyriðká perdavë medikams, taèiau nuveþus á Këdainiø ligoninës priëmimo skyriø beliko konstatuoti mirtá. „Rinkos aikðtës“ þiniomis, V. G. tuo metu iðgyveno sunkø laikotarpá. Spëjama, kad á medá jis trenkësi tyèia.

Perëjoje partrenkë pësèiàjà Dar vienas eismo ávykis ðio-

mis dienomis uþregistruotas paèiame Këdainiø miesto centre, J. Basanavièiaus gatvëje, prie degalinës „Statoil“. Èia praëjusio treèiadienio, spalio 31-osios, vidurdiená këdainietis A. A., gimæs 1943 metais, automobiliu „Volkswagen Golf“ partrenkë pësèiøjø perëja ëjusià këdainietæ A. P. 1946 metais gimusiai pësèiajai lûþo koja. Medikai, Këdainiø ligoninës priimamajame suteikæ pagalbà, iðleido moterá gydytis namuose. Pirminiais duomenimis, golfo vairuotojas buvo blaivus.

Ramybë buvo ne visuose namuose Lapkrièio 1-osios vakare vienas josvainietis sumuðë buvusià þmonà. Konflikto metu abu jie buvo neblaivûs. Alkoholis „dalyvavo“ beveik visuose porø ar ðeimø konfliktuose, policijos uþregistruotuose pastaruoju metu.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 69 9.

1960 metais gimæs josvainietis R. Ð. savo buvusià þmonà sumuðë Këdainiuose, viename ið J. Basanavièiaus gatvës butø. Ir vyriðkis, ir moteris tuo metu buvo iðgëræ. Nuo smarkiai girto buvusio vyro R. D., gimusio 1981 metais,

neseniai nukentëjo Ðëtos gatvëje gyvenanti këdainietë. Bûdamas net 2,62 promilës girtumo, vyriðkis dviejø maþameèiø vaikø akivaizdoje iðkeikë buvusià sutuoktinæ, sudavë á galvà, o vëliau spardë buto duris. Iðkviesti policijos pareigûnai smurtautojà uþdarë á areðtinæ. Toje pat gatvëje gyvenanèios poros namuose girtas sugyventinis sumuðë maþametæ savo moters dukterá. 1964 metais gimæs G. J. kelis kartus trenkë mergaitei á veidà ir prakirto lûpà. Dotnuvos seniûnijos Berþø kaime ávyko kiek kitoks konfliktas – 1979 metais gimæs V. R. su-

muðë savo tëvus. Jis daug kartø trenkë jiems á galvas ir veidus, o nugriuvusius suspardë. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. lapkrièio 3 d.

Teisëtai iðrinkti draugijos vadovà – misija neámanoma? Irma BAJORÛNË

Panevëþio regione spalio 29 dienos naktá pakeistas televizijos „Skaitmeninë GALA“ transliavimo daþnis, kuriuo transliuojami 10 TV kanalø. Ðie pokyèiai turës átakos Panevëþio, Pakruojo, Pasvalio, Kupiðkio, V ieðintø, Anykðèiø, Ukmergës, Këdainiø, Rad viliðkio Vieðintø, Radviliðkio miestuose bei apylinkëse gyvenantiems „Skaitmeninë GALA“ klientams, kurie savo antenas yra nukreipæ á netoli Panevëþio, Paþagieniø kaime, esantá televizijos siøstuvà.

Rajono neágaliøjø draugijos nariø antrasis bandymas iðrinkti organizacijos vadovà vël baigësi nesëkme. Pirmieji neávykæ rinkimai nepamokë organizacijos vadovø. Konferencijos delegatai ir vël iðrinkti netinkamai, tad rinkimai neávyko.

Delegatø rinkimai – be tvarkos Pagal ástatus Neágaliøjø draugijos pirmininkas renkamas konferencijoje, kurios delegatus renka visi organizacijos nariai. Deðimèiai draugijos nariø atstovauja vienas delegatas. Reikiamas delegatø skaièius susirinko, taèiau jau pradëjus posëdþiauti paaiðkëjo, kad delegatai ir vël iðrinkti neteisëtai. Vieniems ið jø praneðta apie „iðrinkimà“ vaþiuojant Ðiluvon, kitus tiesiog pakvietë draugijos atstovai, treti – net ne draugijos nariai, o juos globojantys seniûnijos darbuotojai. Susirinkimas, kuriame teisëtai iðrinktas delegatas, surengtas tik Pernaravos seniûnijoje.

Konferencija neteisëta Kad tokie delegatai negali teisëtai iðrinkti pirmininko, patvirtino Lietuvos neágaliøjø draugijos teisininkë Asta Armonaitë. Ji pasiûlë seniûnijose, mieste – renginiø, susirinkimø metu iðrinkti konferencijos delegatus, jø ið-

Panevëþio regione pakeistas televizijos „Skaitmeninë GALA“ transliavimo daþnis

Á Këdainiø rajono neágaliøjø draugijos vadovo postà gali pretenduoti R. Dubosas ir ilgametë draugijos pirmininkë N. Naunèikienë (sëdi kairëje).

rinkimà áforminti protokolais ir po to vël kviesti konferencijà.

Ne vienas kandidatas Penkiolika matø Këdainiø neágaliøjø draugijai vadovaujanti Vita Naunèikienë tikëjosi, kad rinkimai ávyks. Nors prieð porà mënesiø ji uþsiminë, kad nebekandidatuos á pirmininko postà, ðákart partvirtino norinti baigti pradëtus darbus ir dar kartà kandidatuosianti. Á konferencijà susirinkæ draugijos nariai neoficialiai kalbëjo ir apie kitus kandidatus. Kai rinkimai vis tik ávyks, galima tikëtis nemenkos intrigos.

Pretenduoja R. Dubosas Á draugijos vadovo pareigas

Konferencijos delegatai iðrinkti neteisëtai, todël draugijos pirmininko rinkimai vël neávyko. /Nuotr. autorës/

pretenduoja kelis metus jai priklausantis dabar Pernaravos seniûnijoje gyvenantis Rimantas Dubosas. Jis turi vadovavimo patirties: yra dirbæs rajono savivaldybës administratoriumi, UAB „Skongalis“ direktoriumi. R. Dubosas pastebëjo, kad reikëtø plësti draugijos nariø ratà, átraukti daugiau negalià turinèiø þmoniø. Jis ásitikinæs, kad kaimiðkosiose seniûnijose reikëtø ákurti organizacijos grupes, suvienyti þmones. „Draugija turi galimybæ daug duoti þmonëms, ne visi tai þino. Reikia skleisti informacijà, plësti organizacijà, átraukti á veiklà daugiau þmoniø“, – tvirtino R. Dubosas.

Nori plësti veiklà Dar viena potenciali kandidatë – buvusi Këdainiø bendruomenës socialinio centro direktoriaus pavaduotoja Danutë Seniûnaitë, gerai þinanti sistemà, paþástanti ir bendraujanti su daugeliu neágaliøjø. Rimtai á organizacijos veiklà ir galimybæ jai vadovauti þiûrinti D. Seniûnaitë mato, ko reikia. „Bûtina daugiau klausti þmoniø, ko jiems reikia, bendrauti su nariais, – ásitikinusi D. Seniûnaitë. – Visa veikla, ypaè susijusi su gautos labdaros skirstymu, turi bûti vieða ir skaidri. Negalima pykti ant þmoniø uþ tai, kad jie klausia, domisi. Draugijos centras negali dirbti tik iki pietø, kaip dabar yra. Patalpas turime geras, patogioje vietoje, turëtø visà dienà vykti veikla.“ Gal treèias kartas nemeluos ir rajono neágaliesiems pagaliau pavyks iðsirinkti pirmininkà?

Kad ir toliau matytø visus kanalus, minëtose vietovëse gyvenantys televizijos „Skaitmeninë GALA“ klientai turi atkurti priedëlio gamyklinius nustatymus ir pakartotinai atlikti kanalø paieðkà. Informacijos, kaip tai atlikti, klientai gali rasti priedëlio diegimo instrukcijoje, tinklalapyje www.gala.lt arba suþinoti paskambinæ mokamu TEO klientø aptarnavimo telefonu 1817. Tà paèià naktá, kai visoje Lietuvoje buvo iðjungta analoginës

antþeminës televizijos transliacija, televizijos „Skaitmeninë GALA“ klientai dël to pokyèio nepajuto. Televizijos transliavimo daþná Panevëþio regione TEO keièia Lietuvai pereinant nuo analoginës antþeminës prie skaitmeninës televizijos, tai numatyta ástatymu. Atlikus ðá pakeitimà, bus atlaisvintas daþnis, reikalingas regioniniø televizijø transliacijoms. Lina RIMKUTË-ÞIÈKË, TEO iðorinës komunikacijos grupës vadovë

Primename apie nebenaudojamø padangø tvarkymà Atliekø tvarkymo ástatymo (Þin.:1998, Nr Nr.. 61-1726) 3418 straipsnio 4 punktas nustato, kad padangø platintojai privalo: 1) nereikalaudami papildomai sumokëti, priimti vartotojo atiduodamas padangø atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangø atliekos skirtos tam paèiam transporto priemonës tipui ir padangø atliekø skaièius (skaièiuojant vienetais) atitinka jo perkamø padangø skaièiø; 2) ið vartotojø priimtas padangø atliekas perduoti tokias atliekas turinèiam teisæ tvarkyti atliekø tvarkytojui arba atiduoti jas padangø gamintojams ar importuotojams; 3) prekybos vietoje teikti raðytinæ informacijà vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangø atliekas platintojams. To paties straipsnio 8 punktas nustato, kad transporto priemoniø techninës prieþiûros ir remonto paslaugas teikianèios ámonës privalo: 1) nemokamai ið transporto priemoniø naudotojø (fiziniø asmenø – gyventojø) priimti transporto priemoniø techninës prieþiûros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamøjø gaminiø atliekas; ðias

atliekas, iðskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonës naudotojui atiduoti draudþiama; 2) transporto priemoniø techninës prieþiûros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamøjø gaminiø atliekas perduoti tokias atliekas turinèiam teisæ tvarkyti atliekø tvarkytojui. Atliekø turëtojas padangø atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti á bet kurià tokiø atliekø priëmimo vietà (padangø platinimo vietà, transporto priemoniø techninës prieþiûros ir remonto paslaugas teikianèià ámonæ ar savivaldybës árengtà dideliø gabaritø atliekø surinkimo aikðtelæ uþ Këdainiø miesto katilinës). Savivaldybë pavasará ir rudená organizuoja ið gyventojø stambiagabarièiø atliekø, taip pat ir padangø, surinkimà. Jei kas atsisako priimti padangas arba ima uþ paliktas padangas uþmokestá, informuokite Aplinkos apsaugos agentûrà arba savivaldybæ. Padangø neveþkite á miðkus, paupius, nedeginkite ir nemokëkite uþ tai, kad paliekate padangø atliekas. Jovita GRAÞULEVIÈIENË, Aplinkosaugos ir civilinës saugos skyriaus vyr. specialistë

Këdainiø kultûros centro Suaugusiøjø dramos teatro studija(vadovë Genovaitë Ðauèiûnienë) kvieèia naujus narius. Studija repetuoja ir norinèiuosius prisijungti kvieèia kiekvienà pirmadiená nuo 18 val. Këdainiø kultûros centre. Vadovës tel. 8 612 65321


2012 m. laprièio 3 d.

5

Parodose – tekstilës temø, formø, spalvø ávairovë Irma BAJORÛNË

Trys labai skirtingo braiþo tekstilininkës eksponuoja savo darbus Janinos Monkutës–Marks muziejuje–galerijoje. Skirtingos technikos, nevienoda kûrybinë ir gyvenimiðka patirtis, ávairios technikos parodos lankytojui leidþia ávertinti tekstilës meno pasaulio ávairovæ.

Meniðkas þvilgsnis á… pomidorà Linos Jonikës darbuose – pomidorai. Jos paroda pavadinta „Jai patinka pomidorai“ ir darbuose – ði populiari darþovë. Siuvinëta, fotografuota ir… marinuota. Á kasdieniðkà darþovæ menininkë þvelgia skirtingu kampu: siuvinëtuose darbuose – sëklyèiø linijos ar iðtëkðta raudona dëmë, estetiðkai atrodo ir marinuotø darþoviø stiklainiai. Fotografijø koliaþe pavaizduota besilaukianti menininkës draugë, apsupta dygstanèio, auganèio, bræstanèio ir galiausiai nuvystanèio augalo.

Minkðtos skulptûros – kaskart kitokios Jûratës Kazakevièiûtës minkðtos skulptûros galerijoje vieði nebe pirmà kartà. Tik ankstesnëse kolektyvinëse parodose jø bûdavo po vienà, ðákart jos uþima visà salæ. Menininkës vaizduojamos moterys – vilkës kalba apie gráþimà á gamtà. Moteris skruzdë – tai ir paèios J. Kazakevièiûtës atspindys. „Að esu ir menininkë, ir verslininkë, ir mama, kartais reikia turëti keturias rankas, kad spëèiau viskà padaryti“, – apie áspûdingo kûrinio idëjà pasakojo menininkë. Këdainiø galerijoje palinkusi priekin lyg puldama „Moteris – skruzdë“ kitose galerijose eksponuota ir kitaip: sëdinti ar ropojanti. Skulptûros technika leidþia jà priderinti konkreèioje erdvëje. Realistiðkos formos su mistine, archetipine potekste ragina þiûrovà ilgëliau stabtelti prie kiekvienos skulptûros. J. Kazakevièiûtë kuria originalia technika. Ji iðlanksto vieliná karkasà, kurá dengia sintepono sluoksniais ir „aprengia“ paprasèiausiomis moteriðkomis (ir vël moteriðkumas!) pëdkelnëmis.

L. J. Kryþevièienës– Hutcheon darbuose pasakojimà kuria ðilko juostos.

doja ávairiø tekstûrø ðilko audinius, sukarpytus juostomis. Juostos pinamos derinant kontrastingas ar artimas spalvas. L. J. Kryþevièienë–Hutcheon

pabrëþë, kad tokia ðilko pynimo technika kurianèiø menininkø nëra sutikusi. O jos darbai gali bûti ir papildomi ápinant naujas detales, paávairinant juos spalvomis,

naujomis idëjomis. L. Jonikës, J. Kazakevièiûtës ir L. J. Kryþevièienës–Hutcheon tekstilës darbø parodos J. Monkutës– Marks muziejuje–galerijoje veiks iki gruodþio 8 dienos.

Ðilko pynimai

„Jai patinka pomidorai“.

Liucija J. Kryþevièienë– Hutcheon savo darbus pina ðilko juostomis. Parodos „Dienoraðèio puslapiai – miestas“ darbuose – Jungtinëse Amerikos Valstijose praleistø metø atspindþiai. Ryðkiaspalvëmis juostomis menininkë atspindi didmiesèiø pastatus, saulës nutviekstus langus, nuolatinio judëjimo energijà. „Kurdama dekoratyvines kompozicijas, konceptualius objektus, ieðkojau formø harmonijos, klasikinio modernizmo ávaizdþio, siekiau pritaikomumo ðiuolaikiniame interjere, akcento XXI amþiaus urbanistinëje erdvëje“, – komentavo autorë. Darbams autorë nau-

Menininkë J. Kazakevièiûtë kuria minkðtas moteriðkas skulptûras. /Nuotr. autorës/

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

L. J. Kryþevièienës–Hutcheon ðilko pynimams svarbus apðvietimas. Galerijos kuratorei A. Jasiûnei reguliuojant apðvietimà darbai suspindi kitaip.


6

2012 m. lapkrièio 3 d.

Ar svetingi paukðteliø nameliai?

Projekte dalyvaujantys mokiniai pasiruoðæ kelti inkilëlius.

Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugija kartu su Këdainiø specialiàja mokykla vykdo moksleiviø uþimtumo programà „Namelis paukðteliui“. Tæsdami ðià programà Këdainiø specialiosios mokyklos moksleiviai, vadovaujami technologijos mokytojo Gyèio Sarapo ir mokytojos konsultantës Linos Bakðens-

kienës, kartu su Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijos pirmininku Lioniumi Stanevièiumi ir medþioklës þinove Birute Morkûniene Ðlapaberþës miðke tikrino, ar gyveno paukðèiai pavasará vaikø iðkeltuose inkiluose. Ásitikinome, kad daugumoje inkilø gyventa. Viename inkilëlyje radome gyvenanèias miegapeles.

/Nuotr. B. Morkûnienës/

Inkilëlius iðvalëme vël pakabinome, á medþius ákëlëme penkiolika naujø inkilø. Esame ásitikinæ, kad geriausia inkilus kelti rudená. Per þiemà jie patamsëja, ágyja natûralià spalvà. Net ir anksèiausiai parskridæ paukðèiai jau ras namus. O þiemà inkilëliais gali pasinaudoti neiðskrendantys miðko gyventojai. Labai dþiugu stebëti, su ko-

Neáprasta diena mokykloje Labûnavos pagrindinëje mokykloje vyko pradiniø klasiø netradicinë integruota diena „Rudens karalystës puota“. Mokiniai iki paskelbtos datos turëjo atlikti daug darbø: nupieðti pieðinius, paruoðti darbeliø ið gamtos gërybiø parodëlei parodëlei,, parengti prisistatymà iki 5 minuèiø duota tema. Tà neáprastà dienà mokiniai ið ryto buvo supaþindinti su veikla, kuri bus vykdoma. Klasëms iðdalinti vokai su uþduotimis. Joms atlikti skirtos dvi valandos. Mokiniai turëjo iðmokti po vienà liaudies þaidimà ar ratelá, o ðventës metu iðmokyti kitø klasiø mokinius, taip pat paruoðti plakatus, kuriuose atsispindëtø sodo, darþo, miðko gërybës. O varþybø metu dalyviai turëjo atpaþinti medþiø lapus, áminti másles. Smagiausia visiems buvo dalyvauti linksmosiose estafetëse – ridenti moliûgus, sodinti bulves. Komandø palaikyti susirinko prieðmokyklinio amþiaus grupës ugdytiniai. Renginá vedë „kiemsargës“, kuriø vaidmená atliko pradinukø mokytojos. Janina ALIÐAUSKIENË, Labûnavos pagrindinës mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkë

Labûnavos pagrindinës mokyklos pradiniø klasiø mokiniai ir mokytojos surengë „Rudens karalystës puotà“.

Mokiniai turëjo atlikti daug darbø: nupieðti pieðinius, paruoðti darbeliø ið gamtos gërybiø.

kiu malonumu moksleiviai rûpinasi gamtos gyventojais, kaip domisi jø gyvenimu. Pasidarbavæ miðke vaikai ir jiems miðko gyventojais rûpintis padëjæ suaugusieji Ðlapaberþës medþiotojø namelyje valgë pietus. Vaiðinomës þidinyje iðkeptomis bulvëmis, deðrelëmis, skrudintais laðinukais. Ir prie pietø stalo vyko diskusijos apie miðko gyventojus.

Vaikai suþinojo, kaip teisingai pagaminti inkilëlá, kad jame apsigyventø paukðèiai. Inkilø gamybai geriausiai tinka 1,5 – 2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Stogeliui reikia parinkti storesnæ lentelæ, nes jis greièiausiai pûva. Dugnas áleidþiamas á vidø. Inkilëlio aukðtis zylutëms gali bûti nuo 13 iki 23 cm iki landos. Landa – 3 cm skersmens. Inkilo vidaus plotis 11–12 cm. Varnënams inkilëlio aukðtis iki landos – apie 30 cm, landos skersmuo apie 5 cm, inkilo vidaus plotis – apie 20 cm. Kuo inkilas panaðesnis á natûralø medá, tuo jis bus labiau mëgstamas. Vieta inkilui parenkama priklausomai nuo to, kam jis skirtas. Smulkiems uoksiniams paukðèiams inkilus galima kelti visuose miðkuose. Varnënams labiau tinka pamiðkës, sodai, parkai. Inkilai turi bûti pakabinti taip, kad paukðteliui bûtø patogu priskristi. Miðko tankmiø reikëtø vengti. Dauguma paukðèiø nemëgsta kaimynystëje tos paèios rûðies paukðèiø, todël to paties tipo inkilø reikëtø nekelti greta vieni kitø. Labai svarbu, kad ákeltas inkilas laikytøsi stabiliai, puèiant vëjui nesiûbuotø, o landa bûtø pietø pusëje. Birutë MORKÛNIENË, Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijos medþioklës þinovë


2012 m. laprièio 3 d.

7

Popchoras paminëjo 14-àjá gimtadiená Këdainiø kultûros centro Nociûnø skyriaus vaikø popchoro „Sapnas“ kolektyvas spalio 26 dienà paminëjo 14-àjá savo gimtadiená. Trisdeðimt ðventiðkai nusiteikusiø kolektyvo nariø sutiko sveèius, kurie atëjo jø pasveikinti ir paklausyti graþiø vaikiðkø daineliø. Pelëdnagiø seniûnas Valentinas Tamulis yra kolektyvo krikðtatëvis, tad jis á gimtadiená atëjo neðinas dideliu tortu. „Sapnà“ sveikino ir Labûnavos pagrindinës mokyklos Nociûnø skyriaus lopðelio-darþelio kolektyvas, pradinës mokyklos mokinukai ir mokytojos. Kultûros centro direktorë Ona Mikalauskienë ir Seimo narë Virginija Baltraitienë negalëjo dalyvauti kolektyvo gimtadie-

Pelëdnagiø seniûnas V. Tamulis á gimtadiená atëjo neðinas dideliu tortu.

nyje, taèiau sveikinimo þodá ir dovanas perdavë per vadovæ. Popchoro „Sapnas“ vadovë Daiva Makutienë dþiaugësi, kad

kolektyvas vël toks gausus, kaip ir prieð keturiolika metø. Pirmàjá gimtadiená choras minëjo 1998 m., tuomet dalyviø buvo taip pat 30. Jauniausiai popchoro dalyvei Viktorijai Vilèinskaitei dar tik treji metukai. Popchoro vadovë dþiaugiasi ir vaikuèiø tëveliais, kurie skatina lankyti ðá chorà, kartu vaþinëja po koncertus, festivalius. Ûkininkai Virgilijus ir Ilona Kuprevièiai padovanojo visiems ðventës dalyviams Saulës Imbrasaitës (Jonava) koncertà. Saulei 7 metukai ir ji yra 2010 m. „Dainø dainelës“ laureatë. Po graþiø sveikinimo þodþiø, koncerto visi susëdo prie ðventinio stalo, draugiðkai ragavo gimtadienio torto. Daiva MAKUTIENË, popchoro „Sapnas“ vadovë

Ðventinio koncerto akimirka.

Popchoro „Sapnas“ kolektyvas vël toks gausus, kaip ir prieð keturiolika metø.

„Pasaka“ sako: „Að esu…“ Nuo 201 20111 met metøø lapkrièio Këdainiø vaikø lopðelis–darþelis „Pasaka“ pradëjo dalyvauti tarptautiniame projekte „Að esu...“, kurio iniciatorë yra Italijos pedagogë Rossana Falsetti Falsetti.. Projekte dalyvavo 86 partneriai ið keturiolikos ðaliø ðaliø.. Parengæ nuotraukomis iliustruotas prezentacijas supaþindinome kitas ðalis su savàja ugdymo ástaiga, jà lankanèiais vaikais, pedagogais, tradicinëmis ir kalendorinëmis ðventëmis, ðalies kultûriniu paveldu, kalba. Bendradarbiaudami pasakojome apie veiklas, organizuojamas su vaikais, dalinomës áspûdþiais, ávairiais teminiais aplankais ir kt. Ðiuo projektu lopðelis– darþelis „Pasaka“ visai Lietuvai tapo atviras savo idëjomis, gebëjimu dalintis geràja darbo patirtimi. Projekte dalyvaujantys vaikai ágavo daugiau þiniø, mokëjimø, ágûdþiø, susipaþino su kitø Europos ðaliø vaikais, kultûra, tradicijomis, paproèiais, ðventëmis, kal-

Projektas buvo puiki galimybë susipaþinti, plësti akiratá. Lopðelis–darþelis „Pasaka“ visai Lietuvai tapo atviras savo idëjomis, gebëjimu dalintis geràja darbo patirtimi.

ba, ieðkojo panaðumø ir skirtumø. Ðis projektas buvo puiki galimybë susipaþinti, plësti akiratá. Turëjome galimybæ ásitikinti, kad kiekviena dalyvaujanti ðalis ir jos þmonës unikalûs savo kultûros paveldu, paproèiais, tradicijomis. Ágyvendinus projekto reikala-

vimus mokyklai–darþeliui buvo suteiktas eTwinning Kokybës þenklelis. Tai yra konkretus pripaþinimas mokytojams ir mokykloms, kad jø eTwinning veikla pasiekë aukðtà lygá. Rudená mûsø ástaiga apdovanota Europos Kokybës þenkleliu

uþ puikià eTwinning projekto „Að esu...“ veiklà. Europos Kokybës þenklelis – tai antras sëkmës rodiklis, kuris reiðkia, kad mûsø veikla pripaþinta aukðèiausiu europiniu lygiu. Kadangi projektas sulaukë didelio pripaþinimo ir sëkmës, nuo lapkrièio mënesio mus pakvietë dalyvauti tæstiniame projekte „Að esu 2 – mûsø istorinës

tapatybës beieðkant...“. Lopðeliodarþelio pedagogams bei ðio projekto vykdytojoms auklëtojai Sandrai Kondrotienei ir auklëtojai metodininkei Rasai Simonavièienei tai paskatinimas toliau siekti kokybës bei atvirumo europinëje bendradarbiavimo veikloje. Rasa SIMONAVIÈIENË, lopðelio–darþelio „Pasaka“ auklëtoja metodininkë


8

2012 m. lapkrièio 3 d.

Këdainiuose – unikalus labdaros projektas Veronika KURÐEVIÈIENË

Lapkrièio 10-àjà á kultûros centrà pakvies labdaros projektas „Dovanok vaikui ðypsenà“. Këdainieèiai turës galimybæ iðgirsti jau paþástamà Laurà Remeikienæ ir „Lauros studijos“ jaunuosius talentus. Muzikinë programa ne tik nudþiugins ðeimas, bet ir pasitarnaus kilniam tikslui – uþ bilietus surinktos lëðos keliaus likimo nuskriaustiems vaikams. Kilnûs tikslai Anot organizatorës, labdaros ir paramos fondo „G vaikø pasaulis“ direktorës Jûratës Gineitienës, ðis projektas beldþiasi á gerø þmoniø ðirdis kiek netikëta savo forma. „Kvieèiame dalintis gerumu, tad rengiame tikrai puikià ðventæ visai ðeimai. Á miestà atveþame gerai vaikams paþástamas dainas, o tëveliams suteikiame progà turiningai praleisti laikà su savo maþaisiais, kartu pagelbëti ir svetimiems. Uþ bilietus surinktas lëðas planuojame panaudoti organizuodami þiemos ir vasaros stovyklas likimo nuskriaustiems vaikams. Tikimës, kad Këdainiø gyventojai palaikys mûsø graþø tikslà ir ateis á koncertà“, – viliasi J. Gineitienë.

Prieð koncertà – labdaros aukcionas Atëjusiøjø á koncertà laukia staigmena – „tylusis“ labdaros aukcionas. Jame bus galima ásigyti menininkø ið visos Lietuvos paaukotø autoriniø darbø. Didþiausià kainà pardavimo lape nurodæs pirkëjas galës dþiaugtis vienetiniu kûriniu ir taip parems pagalbos ieðkanèius vaikus. Prie garsiø vardø, kaip È. Lukensko, grafikës J. Rekevièiûtës, tapytojo R. Garalevièiaus, kvieèiami prisijungti ir vietos menininkai. Profesionalai ir mëgëjai – visi kvieèiami susiburti

Organizatorë J. Gineitienë labdaros aukcione Ðiauliuose.

kilniam tikslui.

Padës deðimtims vaikø Organizatoriai sako degantys vienu tikslu – spræsti vienà ið rimèiausiø daugiavaikiø, skurdþiai gyvenanèiø ðeimø socialiniø problemø – pasirûpinti atþalø laisvalaikio uþimtumu. Anot J. Gineitienës, labai svarbu tokiø ðeimø vaikams sudaryti sàlygas uþsiimti visaverte sporto, meno, uþsienio kalbø, socializacijos veikla. „Visus metus ieðkome rëmëjø, kad kuo daugiau vaikø galëtø iðtrûkti ið savo aplinkos ir patirtø vaikystës dþiaugsmà. Kiek jø galës dalyvauti þiemos ir artëjanèios vasaros stovyklose, priklausys nuo þmoniø gerumo. Tikimës, kad á visus penkis mûsø organizuojamus koncertus susirinks pilnos salës þiûrovø ir ðypsenà galësime padovanoti ðimtams vaikø“, – pasakoja renginio organizatorë. Dþiaugsmà pabûti kartu, dalyvauti ádomiuose ir naudinguose uþsiëmimuose jau turëjo galimybæ daugiau nei ðimtas vaikø ið Maþeikiø, Telðiø, Skuodo, Ðiauliø, Vil-

niaus, Radviliðkio, Ðilutës miestø bei rajonø. Vaikus á stovyklas atrinko mokyklø socialiniai pedagogai, mokytojai, klasiø auklëtojai bei savivaldybiø socialinës paramos skyriai. Koncertas Këdainiuose suteiks progà prie stovyklautojø prisijungti vietos vaikams.

Sieks rekordo Organizatoriai kvieèia þiûrovus siekti Lietuvos rekordo. Tikimasi uþregistruoti daugiausia vëjo malûnëliø sulaukusá projektà. „Kvieèiame visus gaminti vëjo malûnëlius ir atsineðti á labdaros koncertà. Kas ateis be spalvingojo palydovo – padovanosime, – sako akcijos kuratorë Kristina Fiodorova. – Norime, kad vëjo malûnëliai suktøsi ir skleistø gerumà, kad ðis simbolis ásikurtø þmoniø namuose ar ámonëse, ir bendraudami þinotume, jog vienas kitam iðtiesëme rankà tada, kai labiausiai reikëjo“, – idëja dalinasi K. Fiodorova. Jos teigimu, moksleiviai jau parodë susidomëjimà ðia netradicine akcija ir pradëjo gaminti vëjo malûnëlius þiûrovams.

Trys ðimtai vëjo malûnëliø skirti rekordui pasiekti.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia Maþeikiø Ventos pagrindinëje mokykloje gaminami vëjo malûnëliai.


2012 m. laprièio 3 d.

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

Poetas raðo gyvenimo dienoraðtá

Gudþiûnietis K. Mitrius – Maironio giminaitis, raðo viso gyvenimo dienoraðtá ir kartais paskaito savo eiles.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

Ðiuo metu Gudþiûnø gyventojas, kraðte þinomas poetas, Këdainiø rajono literatø klubo „V arsna“ narys, prieð trejetà metø ðalies Prezidento „Varsna“ apdovanotas uþ savo eiles, 87-eriø metø Klemensas MI TR IUS kartu su anûku raðo viso savo gyvenimo dienoraðtá. MITR TRIUS

/Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. lapkrièio 3 d.

popietei

Vokietijos naujovæ Lietuvoje stiprina gerosios patirties sklaida

Lektorius ið Vokietijos D. Guzman.

Neseniai Këdainiø jaunimo mokykloje vyko tarptautinis seminaras „Mokymasis praktikos vietose: individualiø uþduoèiø rengimas ir vertinimas“, jame kalbëjo lektorius ið V okietijos Daniel Guzman. Vokietijos Atrankoje dalyvavo 32 mokyklos ið kuriø diegti produktyviojo mokymosi modelá buvo atrinktos trys mokyklos: Këdainiø jaunimo mokykla, Panevëþio J. Zikaro Paástrio vidurinë mokykla, Kauno Rokø vidurinë mokykla.

Ðiø mokymø metu mokytojai-kuratoriai susipaþins su produktyviojo mokymosi subtilybëmis: vertinimo sistema, darbu su PM klase, uþduoèiø rengimu, praktikos vietø parinkimu ir kita vertinga informacija reikalinga dirbant su

produktyviojo mokymosi klase. Vokietijos mokyklose ði mokymosi forma taikoma jau apie 15 metø. Savo patirtimi Vokietijos lektoriai-konsultantai dalinasi ne tik mokymø metu, bet ir lankantis Vokietijos mokyklose, kuriose ádiegta produktyviojo mokymosi ugdymo programa, bendraujant virtualioje erdvëje kiekvienà treèiadiená, vedant individualias konsultacijas kiekvienos mokyklos mokytojams. Mokytojos Violeta Ramanauskaitë ir Laura Paulauskienë, koordinuodamos praktinës veiklos modelio diegimà, pristatë bendràjà mokyklos patirtá, mokymà derinant su integruotø dalykø ugdymu, neformaliojo vaikø ðvietimo integravimu á pamokas, ikiprofesinio mokymo praktinæ svarbà ir patrauklumà mokiniams, kurie vietoj poros valandø per savaitæ áprastas technologijø pamokas Jaunimo mokykloje pakeitë á nuoseklias praktinio ikiprofesinio mokymo sritis. Analizuotos profesinës karjeros planavimo sritys mokiniui, nepritampanèiam didelës mokyklos skaitlingoje klasëje, lieka du variantai: bûti „paskutinio suolo“ klientu arba pereiti mokytis á Jaunimo mokyklà, kurioje produktyvusis mokymasis ágauna vis naujø spalvø bei atspalviø.

Alus „Tauro Tradicinis“ – sukurtas vyrams Oleg GERASIMOVIÈ

Turbût daugelis sutiks, kad alus – daugiau vyrø nei moterø gërimas. Rinkos tyrimø centro balandþio mënesá atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 66 proc. alaus vartotojø yra vyrai aèiau vyrai.. TTaèiau tarp Lietuvos alaus prekiø þenklø yra vienas, kurá vyrai renkasi daþniau nei kitus. TTyrimas yrimas parodë, kad net 78 proc. „T auro“ alaus vartotojø yra „Tauro“ bûtent vyrai auro“ aludariø – jau daugelá vyrai.. Ðie rezultatai nenustebino „T „Tauro“ metø jie verda alø, skirtà vyrams irir,, panaðu, kad vyrai tai vertina. Viena pagrindiniø „Tauro“ alaus rûðiø – tai 6 proc. stiprumo „Tradicinis“. Manoma, kad „Tauro“ alaus darykloje 6 proc. stiprumo alus buvo pradëtas virti nuo pat jos ákûrimo 1860 metais. 1994 metais atnaujinus jo gamybà, dël senosiomis tradicijomis paremto virimo bûdo ðis alus gavo „Tradicinio“ vardà. Nuo to laiko „Tauro Tradicinis“ yra vienas ið penkiø labiausiai perkamø alaus rûðiø Lietuvoje. Beje, ðá alø vertina ne tik lietuviai – pavasará JAV vykusiame prestiþiniame aludariø konkurse „World Beer Cup“ jis pelnë sidabro medalá lagerio tipo „Dortmunder/Export“ ir „German-Style Oktoberfest“ alaus kategorijoje. „Tauro Tradiciná“ verdame ið tradiciniø alaus sudedamøjø daliø – vandens, mieþiø salyklo, mieþiø ir apyniø. Taèiau naudojami bûtent ypatingieji „Taurus“ apyniai iðskiria ðá alø ið kitø ðviesiojo

alaus rûðiø, suteikdami jam aiðkiai jauèiamà kartumà ir tirðtà putà. Unikalø skoná ir aromatà „Tauro Tradiciniam“ garantuoja ir já rauginant naudojamos deðimtmeèius „Tauro“ alaus darykloje saugotos ir naudotos mielës. Trumpai tariant, nuo pat pradþiø „Tauro Tradicinio“ receptûra buvo sukurta taip, kad turëtume ne ðvelnø, bet tikrai iðraiðkingà, vyriðko skonio alø“, – pasakoja alaus daryklos „Kalnapilio–Tauro grupë“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas. 2012 m. pabaigà „Tauro Tradicinis“ pasitinka naujoje pakuotëje – unikalaus dizaino 1 litro talpos plastikiniame butelyje. „Siekëme sukurti vyriðko skonio alø atitinkantá butelá ir esame tikri, kad mums tai pavyko“, – tvirtina M. Kirstukas. Pasak jo, naujasis butelis pasiþymi ne tik iðskirtine forma, bet ir patogumu – alø ið jo galima ra-

Mokyklos direktorës Almos Jociuvienës iðsakytomis mintimis seminare, jog trys aspektai- ikiprofesinis mokymas, produktyviojo mokymosi modelio diegimas ir itin nuosekli mokytojo kvalifikacinë raida – patraukli mokytojo – praktiko asmenybë iðskiria Jaunimo mokyklà ne tik ðalyje, bet ir europiniame kontekste. Tai turëtø bûti stiprinama ne tik kvalifikaciniame kontekste, bet ir ástatymø bazëje.

Seminaro lektoriai ir dalyviai susipaþino su eksperimentinës klasës mokiniø veikla, bendravo su jais, apþiûrëjo mokyklos edukacinæ aplinkà, diskutavo su mokytojais naujø metodø diegimo ugdymo procese klausimais. Kitas seminaras vyks Rostoke, kuriame dalyvausime kaip mokytojos-kuratorës. Violeta RAMANAUSKAITË, Laura PAULAUSKIENË, mokytojos-kuratorës

49 883 Atidaryta nauja moderni veterinarijos klinika

J onavos

veterinarijos

centras Naujai ásigyta áranga atliekame tyrimus (kraujo morfologinius ir biocheminius, ðlapimo, mikroskopinius ir kt.), gydome bei atliekame chirurgines operacijas. Profesionaliai ir iðsamiai konsultuojame ávairiø susirgimø, auginimo, mitybos klausimais. Þenkliname bei ruoðiame dokumentus vykstant á uþsiená. Prekiaujame paðarais, vitaminø papildais ir kt.

Mus rasite: Sodø g. 19, Jonava, tel. 8 600 34 409, www.vetpet.lt.

Laminuotos grindys Lauko ir vidaus durys Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus.

Mus galite rasti J J.. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

NEÞINANTIEMS! PIGIAUSIAI Këdainiuose! Didþiausias pasirinkimas /Nuotr. J. Atidukraitèio/

gauti nepersipylus á bokalà ar tauræ. Taigi ðia savybe jis niekuo nenusileidþia áprastam stiklo buteliui. Nauja „Tauro“ pakuotë turi privalumø lyginant su iki ðiol naudotu 2 litrø plastikiniu buteliu – maþesnë talpa uþtikrina, kad vartojant alus ilgiau iðliks ðvieþias. Be to, naujasis butelis yra bene vienintelis plastikinis alaus butelis Lietuvoje, papuoðtas savo herbo áspaudu. „Manome, jog turëdami puikià kombinacijà – vyriðko skonio alø ir vyriðkà jo pakuotæ, galime dràsiai teigti, jog „Tauro Tradicinis“ yra alus, sukurtas vyrams“, – apibendrina M. Kirstukas.

laminuotø grindø, vidaus durø, lauko dailylenèiø. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C, (uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.


2012 m. laprièio 3 d.

popietei

3

Poetas raðo gyvenimo dienoraðtá /Atkelta ið 1 psl./

riø gamykloje. „Kai gráþau ið lagerio, man jau buvo 34-eri metai. Kaimyniniame Jaugiliø kaime gyveno ðeima, kurioje augo keturi vaikai. Sunku buvo abiem ðeimoms, reikëjo pasirûpinti tolimesniu gyvenimu, todël að ir Alina, kuriai tada buvo tik septyniolika metø sukûrëme ðeimà. Mano þmona – labai gera, be jos bûèiau kaip be rankø“, – pasakojo K. Mitrius.

Paþadëjo iðleisti knygà „Maþdaug porà metø jau nebeuþsiimu kûryba, taèiau dabar á raðtus bandau sudëti visà savo gyvenimà. Kartu su anûku, inþinieriumi Nerijumi Baguðiu darbuojamës prie mano dienoraðèio – að pasakoju, o jis raðo. Jau turime pora sàsiuviniø. Tiesà sakant, tai daryti mane paskatino anûkas, kuris mokykloje taip pat pats bandë kurti eilëraðèius. Ateityje Nerijus paþadëjo iðspausdinti dienoraðèius“, – pokalbá pradëjo K. Mitrius.

Áskiepijo meilæ tëvynei Paðnekovas pasakojo, kad iki ðiol prisimena tas nelengvas dienas Rukø kaime (Krakiø seniûnijoje), kur augo kartu su dviem broliais ir trimis seserimis. „Kai man buvo penkeri metai, nuo plauèiø uþdegimo mirë mûsø mama. Tuomet vyriausiai seseriai buvo dvylika, o maþiausiai – vieneri metai. Kadangi tëvas turëjo nemaþai þemës, todël namo parsivedë kità moterá. Laimei mûsø pamotë buvo labai gera ir darbðti. O kadangi buvome gausi ðeima, todël visi dirbome nuo pat maþumës“, – prisiminë K. Mitrius.

Bandë slapstytis Kai vaikinas sulaukë pilnametystës buvo paðauktas tarnauti á sovietø armijà. Tuomet vis dar vyko Antrasis pasaulinis karas. Taèiau nuo tarnybos kurá laikà jis kartu su broliais slapstësi bunkeriuose Rukuose, taèiau galiausiai vis tik jie buvo priversti pasiduoti. „Mus besislapstanèius pamatë kaþkokia moteris ir pasakë kur esame. Tuomet atëjo kareivai ir ið slëptuvës liepë iðeiti geruoju, nes kitu atveju bûtø padegæ darþinæ ir mûsø tëvus iðtrëmæ á Sibirà. Todël ir pasidavëme…“, – sakë K. Mitrius.

Pradëjo kurti eiles „Kadangi armijoje turëdavau stovëti sargyboje todël, kad dykai neleisèiau laiko po truputá pradëjau raðinëti eilëraðèius. Bûdamas 22-ejø metø kûriau tautines eiles

Prieð porà metø Klemensas ir Alina atðventë auksines vestuves.

apie Lietuvà, meilæ jai ir laisvæ, kurias turëjau slëpti á ávairiausias vietas. O kai gráþau ið tarnybos, parsiveþiau sutrintas, paèio suriðtas knygutes, kurias jau buvo sunku áskaityti“, – kalbëjo K. Mitrius.

Sveikai gyvena

Paðnekovas mano, kad jo ilgaamþiðkumo paslaptys yra kelios: Gyrë savo þmonà þmonos rûpestis, nerûkymas, visið„Alina labai rûpinasi sodybos kas kavos atsisakymas ir genai. „Mano tëtis mirë bûdamas groþiu, daug mezga, gerai ir skaniai gamina valgyti, mëgsta ðvarà 91-eriø metø, o dvi tetos – 88-eriø. ir tvarkà. Nuo 1974 metø ji vai- Per gyvenimà nesurûkiau në vieruoja automobilá. Be to, moka net nos cigaretës, o taurelæ pakeldavau ir vyriðkus darbus. Taip pat ji yra tik ypatingomis progomis. Iki ðiol labai aktyvi Gudþiûnø parapijos geriu þaliàjà arbatà ir per dienà sunarë“, – gerø þodþiø þmonai ne- vartoju vos vienà ðaukðtelá cukraus. O ðiaip valgau viskà, kà þmona pagailëjo paðnekovas. Á pokalbá ásiterpusi moteris gamina. Tiesà sakant, savo gyveniðypsosi, kad ji esant reikalui mo- mo neásivaizduoju be pieno ir sûka sutvarkyti ir nedidelius savo au- rio“, – ðypsosi K. Mitrius.

mûsø dukra nusipirko jo kopijà, kuri iki ðiol kabo mûsø namuose“, – pasakojo K. Mitrius.

Áskiepijo meilæ Tëvynei

Gimtuosiuose Rukuose paðnekovas baigë keturias klases. Po to ástojo mokytis á Kalvarijos maisto pramonës technikumà, kurá baigæs pienininkystës srityje iðdirbo 35-erius metus. Jis buvo ilgametis Gudþiûnø sûriø gamyklos gamybos meistras, apdovanotas uþ gerà darbà dviem aukðèiausiais apdovanojimais – medaliais.

Gudþiûnietis pasakojo, kad jau nuo pat ankstyvos vaikystës buvo mokomas meilës Tëvynei ir Lietuvai bei Dievui. „Sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis su ðeima lankëme baþnyèià. Tëvai mums áskiepijo tikëjimà ir meilæ Dievui. Tiesà sakant, esu ásitikinæs Aukðèiausiojo buvimo, nes savo stebuklais mano gyvenime jis tai árodë ne kartà. Kai prisimenu, net paèiam bûna sunku patikëti tuo, kas ávyko“, – atviravo K. Mitrius.

Anksti iðmoko skaityti

Apdovanojo Prezidentas

„Labai anksti iðmokau skaityti. Dar net nëjau á mokyklà. Kartà, kai buvau maþas ir ganiau karves, man sesuo davë paskaityti Maironio „Pavasario balsus“. Pamenu toje knygoje buvo mano giminaièio Maironio nuotrauka. Jis buvo atvaþiavæs pas mano tëtá, kuriam padovanojo savo portretà. Kitoje jo pusëje uþraðë „Nuo Jono Maèiulio Mitriui Adomui. 1921 metai“. Gaila, kad tas paveikslas praþuvo, taèiau vëliau

Vos Lietuva atgavo nepriklausomybæ, sunki liga uþklupo gudþiûnietá. Taèiau pagerëjus sveikatai jis ir toliau nesiliovë kûræs. 1998 metais tapti Këdainiø rajono literatø klubo „Varsna“ nariu já pakvietë klubo ákûrëja Genë Sereikienë ir Nijolë Pocienë. O 2009 metais prezidentûra ávertino jo konkursines eiles. „Apie eilëraðèiø konkursà „Dainuoju Lietuvà kaip dþiaugsmà“ perskaièiau neágaliøjø laikraðtyje „Bièiulystë“. Paraðiau keletà eiliø, o po to gavau padëkos raðtà ið prezidentûros ir dovanà – knygà“, – sakë K. Mitrius. Visà savo poezijà paðnekovas sudëjo á tris knygas „Gyvenimo vaizdai“, „Po rudenio saule“ ir „Paliktos pëdos“. Vienai jø pratarmæ apie senelio gyvenimà paraðë anûkas N. Baguðis.

Ávertino gerà darbà

tomobilio gedimus. Paðnekovo ðeima uþaugino dvi dukras. Vyresnioji Daiva gyvena Ðiauliuose, o jaunëlë Vilma – gimtuosiuose Gudþiûnuose. Dukros seneliams padovanojo keturis anûkus: Nerijø, Auðrà, Ernestà ir Martynà, kurie yra baigæ aukðtuosius mokslus.

Alinos ir Klemenso Mitriø ðeima.

Rûpinasi þmona

K. Mitrius iðleido tris poezijos rinkinius.

Po prieð dvideðimt metø po patirto insulto K. Mitrius nebevaikðto, todël visas rûpestis jo gerove, sveikata ir namais bei sodybos teritorija tenka septyniasdeðimtmetei þmonai Alinai, kuri taip pat ilgà laikà dirbo Gudþiûnø sû-

Moèiutë su anûkais Nerijumi ir Martyna.

/Nuotr. ið asmeninio K. Mitriaus archyvo/

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia

Šeštadienio laikraštis  

Jame skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you