Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. spalio 30 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. spalio 30 d. Antradienis

Nr. 125 (2 490)

Kaina 1,20 Lt

Mandatà á Seimà laimëjo nedidele persvara Irma BAJORÛNË

Kauno–Këdainiø rinkimø apygardos rinkëjams ðalies parlamente atstovaus socialdemokratë Raminta Popovienë. Sekmadiená vykusiame antrajame Seimo rinkimø ture ji surinko 52 procentus rinkëjø balsø. Kiek daugiau negu 500 balsø ji aplenkë Darbo partijos kandidatà V ydà Ged vilà. Vydà Gedvilà. /Nukelta á 2 psl./

Pelëdnagiø rinkimø apylinkëje iki 19 valandos balsavo daugiau kaip 31 proc. rinkëjø.

/Nuotr. autorës/

Konstitucijos dienà gimnazistai buvo teisme

Renginá organizavo R. Japertaitë (kairëje) bei V. Bankauskienë kartu su savo kolega M. Nekraðu.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Këdainiø rajono apylinkës teisme spalio 25-àjà buvo tradiciðkai paminëta Konstitucijos diena. Jau keleri metai ið eilës tà dienà pokalbio apie Konstitucijà á teismà kvieèiami rajono bendrojo lavinimo mokyklø vyresniøjø klasiø moksleiviai moksleiviai.. /Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto TV þiûrovø dëmesiui! Po spalio 29 dienos skaitmeninæ Këdainiø kraðto televizijos transliacijà matysite nekoduotu ir nemokamu 46-uoju TV kanalu. VAÞIUOS PAPILDOMU REISU Spalio 31 d. UAB „Këdbusas“ papildomai vaþiuos 6-uoju marðrutu Autobusø stotis–Biochemikø gatvë (iki stotelës „Obelis“) – 11.14; 12.37 ir 13.08 val.


2

2012 m. spalio 30 d.

Mandatà á Seimà laimëjo nedidele persvara /Atkelta ið 1 psl./ Këdainiø apygardos rinkëjai antrajame ture nebedalyvavo: Darbo partijos kandidatë Virginija Baltraitienë laimëjo jau pirmajame ture.

Dirbs gerai paþástamose srityse Pirmadienio rytà R. Popovienë dar ëjo Kauno rajono savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Rinkos aikðtei“ komentuodama rinkimø rezultatus ji patikino parlamentarës darbà organizuosianti taip, kad liktø laiko susitikimams su rinkëjais. „Atvaþiuosiu pas rinkëjus á seniûnijas, bendrausiu su jais,

padësiu spræsti problemas“, – þadëjo parlamento mandatà uþsitikrinusi politikë. Ji sakë rugsëjo, spalio mënesiais daug vaþinëjusi po rinkimø apygardos kaimus ir miestelius, susitikusi su þmonëmis. Nemaþai susitikimø bûta ir Këdainiø rajone: ji lankësi Krakëse, Pelëdnagiuose, Labûnavoje, kitose apygardos gyvenvietëse. R. Popovienë Kauno rajono savivaldybëje kuruoja socialinës apsaugos, kultûros, ðvietimo, sporto sritis. Tose paèiose srityse ji planuoja darbuotis ir parlamente.

Këdainiø rajono þmonës palaikë V. Gedvilà Këdainiø rajono seniûnijo-

se, priklausanèiose Kauno– Këdainiø rinkimø apygardai, rezultatai skyrësi nuo kaunietiðkøjø apylinkiø. Josvainiø, Krakiø, Pelëdnagiø ir Pernaravos seniûnijø apylinkëse gerokai daugiau balsø uþ konkurentæ surinko V. Gedvilas. Paðuðvyje uþ Darbo partijos kandidatà balsavo 88,38 proc. rinkëjø, kitose apylinkëse – po 70– 80 procentø. Këdainiø rajone gyvena apie treèdalis apygardos rinkëjø. V. Gedvilas iðrinktas á Seimà pagal Darbo partijos sàraðà. Net ir nelaimëjæs dvikovos vienmandatëje apygardoje jis sakë dirbsiàs Këdainiø rajono þmonëms. „Këdainiø rajone sulaukiau didþiulio palaikymo, esu dëkingas uþ já, – kalbëjo V. Gedvilas. – Ne-

galiu ir neketinu nuvilti þmoniø. Tikrai lankysiuos Kauno– Këdainiø rinkimø apygardos kaimuose, bendrausiu su þmonëmis. Per rinkimø kampanijà paþinau daug puikiø þmoniø, suþinojau, kokiais rûpesèiais ir dþiaugsmais jie gyvena ir padësiu ávairiuose reikaluose.“

Aktyvumas sumenko Rinkëjø aktyvumas antrajame ture buvo gerokai maþesnis uþ pirmojo turo. Iki 19 valandos balsavo 32 proc. Kauno–Këdainiø apygardos rinkëjø. Ið anksto ir namuose balsavo 5,33 proc. rinkëjø. Ðalyje aktyvumas buvo dar maþesnis – 30 proc. (rinkimø dienà iki 19 val.)

Tarði ámonë – nepageidaujama lizavimo (deginimo) ámonæ. Numatyta pastatyti specializuotà árenginá, pagamintà Prancûzijoje. Medicininës atliekos jame bûtø deginamos dviem etapais: pirmajame etape temperatûra turi siekti 800–1 200 laipsniø karðèio, antrajame – ne maþiau kaip 1 200 laipsniø. Mokslininko aiðkinimu, bûtø iðvalomi po deginimo liekantys dûmai ir á aplinkà iðmetami labai nedideli, jo teigimu, tik simboliniai kiekiai terðalø.

Ámonës turi problemø

KTU docentas G. Denafas pristatë potencialiø Këdainiø laisvosios ekonominës zonos investuotojø uþmojus. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Iðklausæ pristatymo apie planuojamà ûkinës veiklos poveikio aplinkai vertinimà rajono TTarybos arybos nariai svarstë, kad ne tokiø potencialiø investuotojø á Këdainiø laisvàjà ekonominæ zonà laukia.

Teleloto Loðimas Nr. 864. Data: 2012 10 28 70 74 40 12 24 04 39 05 46 03 19 58 44 65 08 34 32 17 25 07 37 60 63 26 52 45 59 09 73 68 13 30 23 55 56 (keturi kampai) 71 31 33 48 16 (eilutë) 51 69 54 66 61 (ástriþainës) 64 15 29 (visa lentelë) Papildomi prizai: 018*940 – antivirusinë programa “Kaspersky”, 0290240 – automobilis “Citroen C3”, 0164540 – automobilis “Ford Fiesta”, 0175195 – automobilis “Hyundai i20”, 0370825 – automobilis “Renault Thalia”, 003*719 – pakvietimas á TV studijà, 046*938 – pakvietimas á TV studijà, 015*937 – pakvietimas á TV studijà.

Dauguma tarybos nariø mano, kad medicininiø atliekø deginimo ámonei Këdainiuose ne vieta.

Norëtø deginti medicinines nafas pristatë uþdarosios akcinës bendrovës „Farmaciniø atliekø ðaatliekas

linimas“ planus pramonës rajone Kauno technologijos univer- statyti medicininiø pavojingø ir siteto mokslininkas Gintaras De- nepavojingø atliekø terminio uti-

Lietuvoje nëra veikianèios modernios medicininiø atliekø ámonës, o tokiø atliekø ðalyje per metus susidaro beveik 1 300 tonø. Tokios ámonës pastatytos Vilniuje ir Ðiauliuose. Vilniuje esanti ámonë turëjo problemø dël aplinkos tarðos, jos veikla buvo sustabdyta. Yra problemø ir dël Ðiauliuose pastatytos medicininiø atliekø deginimo ámonës.

Siûlo vertinti plaèiau Nors verslo ámonës planus pristatæs mokslininkas aiðkinio, kad aplinkos tarða nevirðys nustatytø normø, jo praneðimà iðklausæ savivaldybës Tarybos nariai jam pateikë daug klausimø, kuriuose buvo aiðki iðankstinë nuostata, jog medicininiø atliekø deginimo ámonë Këdainiø pramonës rajone nepageidaujama. Tarybos narys Juozas Gaidamavièius teiravosi, kodël tokia tarði ámonë planuojama statyti

Formuojama valdanèioji koalicija Antrajame ture daugiausia vietø parlamente – 22 – iðkovojo socialdemokratø partija. Antroje vietoje liko konservatoriai su 20 vienmandatininkø, treèia – Darbo partija, iðkovojusi 11 pergaliø vienmandatëse apygardose. Jau po pirmojo rinkimø turo Darbo partija, socialdemokratai ir partija „Tvarka ir teisingumas“ sudarë preliminarø susitarimà dël valdanèiosios daugumos formavimo. Po antrojo turo paaiðkëjus, kad tokia koalicija gali turëti 78 balsus (38 socialdemokratø, 29 Darbo partijos, 11 „Tvarkos ir teisingumo“) derybos dël koalicijos, Vyriausybës ir jos programos tæsiamos. Këdainiuose, o ne kitoje ðalies vietoje. Poveikio aplinkai tyrimà pasirengæs atlikti mokslininkas G. Denafas teigë, jog planuojant vietà ávertinta, kad pramonës ámonëms skirti sklypai yra pramonës zonoje. Stasys Blinstrubas pasiûlë ávertinti ne tik vienos planuojamos ámonës, bet suminæ tarðà – visø pramonës rajone veikianèiø ámoniø á aplinkà iðmetamus terðalus. Tuomet paaiðkëtø, kad á Këdainius nereikia ásileisti tarðios ámonës.

Deginti ten, kur susidaro atliekos Padëtá apibûdinæs Tarybos narys gydytojas Darius Kaminskas ávardino, kad medicinos atliekø utilizavimo ámonëje turi bûti deginami ðvirkðtai, adatos, pasenæ vaistai, naudoti tvarsèiai kitos pavojingos medþiagos. Kai kurios ið jø iðskiria ypaè pavojingus dioksinus. Nors technologijoje numatyta, kad dûmai bus iðvalyti nuo dioksinø ir kitø sveikatai pavojingø medþiagø, bet niekas negali garantuoti, kad neávyks technologinë avarija. „Daugiausia tokiø atliekø susidaro Kaune, kur veikia Sveikatos universiteto klinikos ir kitos ligoninës, arba Vilniuje, Santariðkëse. Protingiau ir ekonomiðkiau bûtø deginti atliekas arèiau jø susidarymo vietos“, – siûlë medikas ir vietos politikas D. Kaminskas. Kol kas medicininiø atliekø deginimo ámonës projekto iniciatoriai veiksmø dar nepradëjo, tik supaþindino su pradedamu poveikio aplinkai vertinimu. Susipaþinus su pirmàja rajono politikø reakcija galima tikëti, kad tokios ámonës këdainieèiai neásileis.

Þmogus – tik þemës sveèias, Ir turi jis sugráþt namo... Bet kaip sunku iðleisti já á kelià, Kuriuo negráþta niekas atgalios

Mirus seseriai nuoðirdþiai uþjauèiame Janinà Aukðtikalnienæ. Artimiausios laiptinës kaimynës


2012 m. spalio 30 d.

3

Su ðildymo sezonu ateina ir nelaimës grësmë Jovita ÞEBRAUSKAITË

Ðiomis dienomis dalis „Rinkos aikðtës“ skaitytojø gaus atmintines, kuriose aiðkinama, kaip ðildymo sezono metu iðvengti bëdø ir nelaimiø. Atmintiniø dalinimas gyventojams – dalis prevencinës akcijos „Kûrenkime saugiai“, kurià organizuoja Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba. Praþudë netvarkingos krosnys Minëtoji akcija vyks iki lapkrièio pabaigos. Jos organizatoriø tikslas – atkreipti dëmesá, kokios bûklës yra pastatø kûrenimo árenginiai ir elektros instaliacija. „Prasidëjus ðildymo sezonui paprastai iðauga gaisrø, dël neteisingo krosniø árengimo ar naudojimo kylanèiø gyvenamosiose patalpose“, – pastebi Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos Valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros poskyrio vyresnioji inspektorë Erika Dumèienë. Ji sako, kad per devynis ðiø metø mënesius dël krosniø árengimo ir jø eksploatavimo taisykliø paþeidimo ðalyje kilo daugiau kaip 600 gaisrø, o jø aukomis tapo 15 þmoniø.

Dûmtraukyje degë suodþiai

Dëmesys – paþeidþiamiausiems

O ðio ðildymo sezono gaisrams rajone, deja, pradþia jau padaryta: spalio 11-àjà Pelëdnagiø seniûnijos Paðiliø kaime, „Paðilës“ sodø bendrijoje, vieno namo dûmtraukyje degë suodþiai. Nereikia në abejoti, kad orams vis labiau vëstant tokiø gaisrø daugës, o gali pasitaikyti ir rimtesniø atvejø. Tiesa, per pastaruosius trejus metus rajone maþëjo gaisrø, kilusiø dël netvarkingø ðildymo árenginiø. Pernai jø uþregistruota 11, uþpernai – 12, dar metais anksèiau – 18.

E. Dumèienë pabrëþia, kad rengiant akcijà „Kûrenkime saugiai“ labiausiai siekiama padëti apsisaugoti nuo gaisrø paþeidþiamiausiai visuomenës daliai – socialiai remtinoms ðeimoms ir sunkiai gyvenantiems pavieniams asmenims. Minëtose atmintinëse, kuriø paruoðta daugiau nei 1 tûkst., patariama, kaip saugiai kûrenti krosná, kaip elgtis apsinuodijus smalkëmis, taip pat pateikiama kitø naudingø patarimø. Visus ðiuos patarimus kaimo gyventojai galës rasti ir seniûnijose, ambulatorijose, kitose gausiau lankomose vietose, kur irgi bus nuveþta atmintiniø. Taèiau akcijos organizatoriai ið patirties þino, kad vien skleisti þinias nepakanka, daliai vargingai gyvenanèiøjø reikia ir praktinës pagalbos.

Lanko kelerius metus ið eilës „Mûsø poskyrio pareigûnai ir ðiemet pagal galimybes aplankys socialiai remtinas ðeimas, susitiks su seniûnais ir bendromis pastangomis ieðkos bûdø pagelbëti þmonëms, kurie patys nesugeba ar neiðgali susitvarkyti senø, naudoti netinkamø krosniø ir kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – sako

Skambinti telefono numeriu 112

E. Dumèienë sako, kad Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos Valstybinës prieðgaisrinës prieþiûros poskyrio pareigûnai ir ðiemet pagal galimybes aplankys socialiai remtinas ðeimas.

E. Dumèienë. Ðildymo sezono pradþioje socialiai remtini rajono gyventojai poskyrio pareigûnø lankomi jau keleri metai ið eilës. Kai kurie jø susilaukë labai konkreèios pa-

Konstitucijos dienà gimnazistai buvo teisme kyklos – Akademijos ir Këdainiø ðviesioji gimnazijos. Atvykusius moksleivius ir /Atkelta ið 1 psl./ juos atlydëjusius mokytojus pasveikino teismo pirmininkas VitaDalyvavo dvi mokyklos lijus Kondratjevas, o paskui praKëdainiø rajono apylinkës sidëjo kalba apie Lietuvos Konstiteismo atstovë ryðiams su visuo- tucijà. mene ir þiniasklaida Lucija Jakð- Merginos pralenkë ta sako, kad tradiciná renginá ðievaikinus met suorganizavo teisëjø padëjëjai Mindaugas Nekraðas, Rûta M. Nekraðas papasakojo jos Japertaitë ir Virginija Bankaus- istorijà, kalbëjo apie naujos Konkienë. stitucijos kûrimà ir kitus dalykus, Á organizatoriø kvietimà da- susijusius su ðiuo valstybei svarbiu lyvauti Konstitucijos dienai skir- dokumentu, atsakë á renginio datame renginyje atsiliepë dvi mo- lyviø klausimus.

O paskui atëjo eilë á klausimus atsakinëti moksleiviams – buvo surengta viktorina, tad moksleiviai, pasiskirstæ á tris komandas, þiniomis varþësi tarpusavyje. L. Jakðta sako, kad viktorinà laimëjo Ðviesiosios gimnazijos merginos, pralenkusios ir akademiðkius gimnazistus, ir savos gimnazijos vaikinø komandà. Visos komandos buvo apdovanotos teismo pirmininko padëkos raðtais ir dovanëlëmis – Nacionalinës teismø administracijos leidþiamo þurnalo „Teismai.lt“ naujausio numerio egzempioriais.

Tradiciniame Këdainiø rajono apylinkës teismo renginyje dalyvavo Akademijos ir Këdainiø ðviesiosios gimnazijø moksleiviai. /Nuotr. autorës/

galbos – seniûnijoms padedant jø bûstuose buvo rekonstruotos krosnys. Tikimasi, kad per ðiemetinæ akcijà irgi pavyks nuveikti labai konkreèiø darbø.

Beje, ne visi gyventojai þino, kokiu telefono numeriu iðsikviesti pagalbà kilus gaisrui, todël E. Dumèienë primena, kad reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. „Juo atsiliepæ Kauno bendrojo pagalbos centro darbuotojai susisieks su mûsø Prieðgaisrine gelbëjimo tarnyba ir iðsiøs pajëgas á gaisro vietà“, – sako E. Dumèienë. Ji pataria gyventojams neieðkoti bûdø prisiskambinti tiesiai á tarnybà: „Tai uþims daugiau laiko, o gaisro atveju brangi kiekviena minutë.“

Garsusis parko ákûrëjas susilaukë bylos todël dirbti tenka dideliais tempais, kuriuos stabdo minëti iðsiðoSpalio 25-àjà Policijos komisariate kimai. Bendrovës vadovas tikina banpradëtas ikiteisminis tyrimas dël savavaldþiavimo, kuriuo átariamas dæs rasti bendrà kalbà su K. Kalteniu, taèiau nesëkmingai. Jovita ÞEBRAUSKAITË

plaèiai þinomo Skinderiðkiø dendrologinio parko ákûrëjas Kæstutis Kaltenis. Dël garsaus miðkininko veiksmø á teisësaugininkus kreipësi bendrovës „Babënø transportas“ direktorius Eugenijus Antanaitis.

Trukdo bendrovei dirbti E. Antanaitis „Rinkos aikðtei“ sakë, kad jo bendrovë Skinderiðkiuose atlieka Këdainiø miðkø urëdijos ir Europos Sàjungos lëðomis finansuojamos parko rekonstrukcijos darbus, kuriems aktyviai prieðinasi K. Kaltenis. Bendrovës vadovo teigimu, K. Kaltenis iðgriauna tai, kas bûna pastatoma, ant kelio priverèia medþiø ir akmenø taip sudarydamas kliûtis darbininkams privaþiuoti prie parko, pavojingai vaþinëdamas savo traktoriumi kelia grësmæ ten dirbanèiø þmoniø sveikatai. E. Antanaitis tvirtina, kad dël parko ákûrëjo prieðinimosi projektui darbai parke pradëti keturiais mënesiais vëliau, taèiau atlikimo terminai nebuvo nukelti,

Skaudina urëdijos sumanymas K. Kaltenis „Rinkos aikðtei“ paaiðkino, kad jam labai skaudus urëdijos sumanymas iki ðiol natûralios gamtos kampeliu buvusá parkà paversti masinio turizmo objektu. Miðkininkas prisipaþino nuvertæs kelis masyvius stovus, kurie statomi prie jo paties ar pagalbininkø sodintø bei puoselëtø medþiø. Jis ásitikinæs, kad stovai yra gremëzdiðki svetimkûniai, goþiantys paèius medþius ir krûmus, darkantys parkà ir darantys já panaðø á kryþiais apstatytà kapinynà. K. Kaltenis primena, kad kuriant ir puoselëjant parkà sklype, kurá prieð 41 metus Skinderiðkiuose dovanojo Pajieslio kolûkis, buvo vienintelis tikslas – gamtosauga. Idëjos autorius ir iniciatorius tvirtai ásitikinæs, kad dabar ðis tikslas pamintas. Jis teigia savo nuogàstavimais dël neteisingos parko rekonstrukcijos dalinæsis su daug kuo, pradedant urëdija ir baigiant Aplinkos ministerija, taèiau á jo nuomonæ nebuvo atsiþvelgta.


4

2012 m. spalio 30 d.

Nuomonë

Jaukas ant kabliuko Giedrûna GIRDENYTË

Klausimai be atsakymø

Yra toks senas lietuviø posakis: „Genys margas, svietas dar margesnis“. Bet niekada Lietuvoje jis dar nebuvo toks margas, kaip ðiomis dienomis. Kasdienà – vis naujiena. V ienà dienà Vienà televizoriai rodo kaþkoká po stalu darytà áraðà, kur kaþkas derasi dël balsø pirkimo. Kità dienà televizoriø ekranai kaista nuo dar ðiurpesnio áraðo. Kuriame lyg ir Seimo pirmininkë Irena Degutienë, nevyniodama þodþiø á vatà, kaltina paèià ðalies prezidentæ apkalbinëjimu ir politiniø jëgø kirðinimu, sëjanèiu baimæ ir sumaiðtá ðalyje.

Supratæs, kad visi tie jo iðsisukinëjimai kiauðinio lukðto neverti, L. Ulevièius griebësi naujos versijos. Jis praneðë, kad jo laiðkas V. Gapðio „Facebook“ svetainëje buvo... provokacija. Jis tik norëjæs paþiûrëti, ar Seimo narys uþkibs ant metamo kabliuko... Taigi situacija tokia. Þiniasklaidoje vis labiau ásiûbuojamas skandalas dël galimai buvusio rinkëjø balsø pirkimo– pardavimo. Visuomenë vis garsiau piktinasi vangiu VRK darbu, nors pati VRK dûsta nuo darbo krûvio. Ðioje situacijoje jai tenka dirbti kaip ugniagesiams gelbëtojams, gesinantiems gaisrà. Ji posëdþiauja net poilsio dienomis. O ðiame átampos kupiname fone VRK narys, kuriam patikëtos valstybinës svarbos pareigos, „volioja durniø“, raðinëdamas, ðvelniai kalbant, keistas þinutes Seimo nariui. Ir aiðkina, kad jis tik norëjæs paþiûrëti, ar ðis uþkibs ant numesto kabliuko... Uþkibs ir padarys – kà? Pastaràjá klausimà VRK narys palieka be atsakymo. Kaip ir kità svarbø klausimà – ar jis neturi daugiau kuo uþsiimti Vyriausiojoje rinkimø komisijoje? Ir dar vienà, ne maþiau svarbø – ar jis nedaro gëdos VRK, dirbdamas joje ir tuo paèiu metu uþsiiminëdamas politinëmis provokacijomis su kriminaliniu prieskoniu? Pagaliau, ko verta ir pati VRK, kuri taikstosi su tokia skandalinga situacija, kai vienas jos narys prisipaþásta esàs provokatorius? Ir kaip, bûdamas provokatorius, jis gali bûti garbingas ir objektyvus rinkimø rezultatø vertintojas? Rinkimø skaidrumo vertintojas? Bet neveltui sakoma, kad niekada nëra taip blogai, kad negalëtø bûti dar blogiau. Naudojantis sparnuota Vytauto Landsbergio fraze norisi paklausti: ir kas ðiandien galëtø paneigti, kad tas VRK nario L. Ulevièiaus laiðkas á Seimo nario tinklalapá visai nebuvo provokacija? O tik kvietimas bendrininkauti, darant neteisëtà poveiká valstybës pareigûnui – aplinkos ministrui. Ir kai ðis bandymas þlugo, VRK narys slepiasi po provokatoriaus kauke. Ar taip negali bûti? Ko tada verta VRK?

Galvojate, nieko ðiurpiau nebegali bûti? Klystate! Nes treèià dienà ðalies þiniasklaida vël spirga kaip laðiniø bryzas ant keptuvës. Ir kaip nespirgës, jeigu jà spirgina politikos naujakurë ið Garliavos. Sukvietusi þurnalistus á spaudos konferencijà. Kad informuotø, jog buvo pasikësinta á jos sveikatà ir gyvybæ. Atsukant varþtus nuo automobilio rato. Tiesa, politikës sveikata ir gyvybë, bent ið paþiûros, nenukentëjo. Bet praleisti tokià progà paðokdinti þiniasklaidà, o jeigu pasiseks – ir teisësaugà, bûtø tiesiog nedovanotina. Taigi tie varþtai atsisuko paèiu laiku! Tarp tø visø politiniø-kriminaliniø margumynø kukliai sumirgëjo dar viena naujiena. Gimusi ne kur kitur, o paèios Vyriausiosios rinkimø komisijos lopðyje. Ði naujiena – greièiau kriminalinë nei politinë. Bet kuriuo atveju – provokacinë. Todël jos autoriø be jokiø iðlygø galima vadinti provokatorium.

Nedidelis ekskursas á praeitá Ðis þodis tautoje visada turëjo ir tebeturi labai neigiamà prasmæ. To neigiamumo iðtakos siekia 100–150 metø gilyn á Lietuvos istorijà. Kai caro „ochrankos“ ðnipai apsimetëliai ásitrindavo tarp paprastø þmoniø, siekdami jø pasitikëjimo, kad iðsiaiðkintø, kas gabena draudþiamas lietuviðkas knygas per sienà á Lietuvà, kas „daraktoriauja“ kaimuose, mokydami vaikus lietuviðkai skaityti ir raðyti. Kad paskui galëtø ðiuos „nusikaltëlius“ etapu iðvaryti á Sibiro tremtá. Sovietmeèiu provokatoriai, dirbdami tais paèiais „ochrankos“ metodais, vëlgi nemaþai pasitarnavo okupacinei valdþiai ir NKVD. Padëdami Lietuvà „valyti“ nuo „burþuaziniø nacionalistiniø elementø“. Galvojome, kad ði Homo sapiens gentis iðnyko, atgavus nepriklausomybæ. Bet apsirikome. Kur nekur vis dar pasirodo jos daigø. Kibiø, atspariø ir nuodingø, kaip Sosnovskio barðèiai. Ðá kartà tokio daigelio pribuvëja tapo Vyriausioji rinkimø komisija (VRK ).

Uþkibs – neuþkibs? Seimo narys Vytautas Gap-

ðys praëjusá ðeðtadiená vykusio VRK posëdþio dalyviams praneðë naujienà. Kad jis savo „Facebook“ svetainëje radæs þinutæ nuo... VRK nario Liutauro Ulevièiaus. Þinutës autorius Seimo nará kvietë bendradarbiauti. T. y. daryti poveiká vienam ministrui. Sunku patikëti, bet kaip kitaip suprasti ðtai tokio turinio þinutæ: „Labas. Yra vienas klausimas ir pats gali turëti atsakymà. Kaip þinia, su kolegomis esame laimëjæ Aplinkos ministerijos ryðiø su visuomene konsultacijø konkursà ir paslaugø teikimas baigsis tik kitø metø birþelá, todël neiðvengiamai teks dirbti ir su nauju ministru. Galbût jau apytiksliai aiðku, kas tai galëtø bûti? Nes yra rizikø, kad nueinantis gali imtis neadekvaèiø sprendimø dël vieðinimo priemoniø/biudþeto ir reikia/galima bûtø tam uþkirsti kelià. Jeigu reikia, galim susitikti ir pakalbëti plaèiau apie tai. Bet reikëtø nedelsti.“ Ir tai raðo VRK narys! Spalio 22 dienà LRT rytinëje aktualijø laidoje L. Ulevièius jau rangësi kaip vijûnas, stengdamasis pateisinti savo poelgá. Ir operatyviai keitë gynybos taktikà. Pradþioje ðià savo þinutæ, nusiøstà Seimo nariui, jis pavadino tik nekaltu pokðtu. Atseit, socialiniuose tinkluose labai populiarus taip vadinamas „trolinimas“ (lietuviðkai tai reikðtø „kvailinimas“, „durniaus voliojimas“ ir pan.). Tai esàs bûdas netikëtu teiginiu ar poelgiu tikrinti objekto reakcijas. T. y. þiûrëti, kaip jis reaguos. Anot L. Ulevièiaus, „trolinimas“ daþniausiai sukelia neadekvaèià komiðkà situacijà. Taèiau ir pats L.Ulevièius beregint ásitikino, kad toks jo paaiðkinimas neiðlaiko jokios kritikos. Pirmiausia dël to, kad tas, anot jo, „trolinimas“ socialiniuose tinkluose yra populiarus iðimtinai tik tarp paaugliø. Ir sunku ásivaizduoti já vartojant suaugusius þmones. Tuo labiau – atsakingus valstybës pareigûnus. O VRK narys bûtent toks ir yra. Tada griebësi kitokio aiðkinimo. Atseit, tokiu bûdu jis norëjo iðgauti ádomià informacijà. Tai buvæs tik toks þaidimas, bet tas þaidimas esà buvo vertas jo tikslø.

Ðilumos kainos nepadidino Irma BAJORÛNË

Rajono savivaldybë posëdyje nesvarstë uþdarøjø akciniø akciniø bendroviø „Stiloma“ ir „Izobara“ naujø ðilumos kainø. Pateiktà sprendimo projektà su naujomis kainomis svarstant savivaldybës tarybos komitetø posëdþiuose kilo daug klausimø. Mero Rimanto Diliûno teigimu, ne á visus klausimus gauti atsakymai, todël jis pasiûlë atidëti klausimo svarstymà. Bendrovës, tiekianèios ðilumà Pelëdnagiø, Lanèiûnavos, kai kuriø kitø gyvenvieèiø ir nedideliø Këdainiø miesto katiliniø ðilumos vartotojams, planuoja didin-

ti ðilumos kainà 4,9–6,1 ct uþ kWh. Savivaldybë kompensuoja gyventojams kainø skirtumà, jie moka ne didesnæ negu didþiausio ðilumos tiekëjo AB „Panevëþio energija“ kainà. Didesnë ðilumos kaina gultø ant savivaldybës biudþeto peèiø. Paskaièiuota, kad patvirtinus bendroviø praðomas ðilumos kainas savivaldybës biudþetui tai papildomai kainuotø daugiau kaip 200 tûkstanèiø litø.

Bedarbiams nebebus lengvatos Irma BAJORÛNË

Rajono taryba patvirtino veiklø, kuriomis gali bûti verèiamasi turint verslo liudijimus, fiksuotus pajamø mokesèio bei lengvatø dydþius 2013 metams. V isi pajamø mokesèio dydþiai palikti tokie Visi pat, kaip ir 2012 metais. Mokestis perpus sumaþintas pensinio amþiaus asmenims, daugiavaikiams, taip pat neágalius vaikus auginantiems tëvams, neágaliesiems, mokiniams. Tradiciniais amatais besiverèiantiems asmenims mokestis sumaþintas 20 procentø.

Nutarta nebetaikyti lengvatos darbo birþoje registruotiems bedarbiams, nes toká statusà turintys asmenys gauna paramà ið darbo birþos. Ankstesniø metø praktika rodo, kad dauguma lengvatø buvo suteikiama bûtent bedarbiams.

Tel. 8 633 99 939

KOKYBIÐKI PLASTIKINIAI LANGAI ið A, B, C profilio. Balkonø stiklinimas, roletai, apsauginës þaliuzës, ðarvuotosios durys, vidaus durys, garaþo vartai. Didþioji g. 46, tel.: 57 305, 8 656 76 909. Darbo laikas: I–V – nuo 9 iki 17 val.

Langø, durø, fasadø gamyba ir montavimas. Galimas atsiskaitymas lizingu. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

Keliø, gatviø tiesimas ir remontas. Asfaltuoja aikðteles, kiemus, privaþiavimus prie pastatø. Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Adresas: Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

UAB „Rimvina“ kokybiðkai gamina ir montuoja nestandartinius virtuvës, vaikø kambario, miegamojo ir biuro baldus, spintas su stumdomosiomis durimis. 8 616 46 655, 8 640 22 992.

Projektuoja nemokamai visoje Lietuvoje. S. Dariaus ir S. Girëno g. 25. Tel.: 31 486, 8 650 90 376, rimvina@takas.lt UAB „Rimvina“ parduotuvë, J. Basanavièiaus g. 89, tel.: 56 017, 8 652 55 884.


2012 m. spalio 30 d.

5

Kukurûzø grûdai – paskutinis sezono auksas ið laukø Dainius ÐEPETYS

Daugiau nei prieð deðimtmetá spalio pabaigoje laukuose pasirodæs javø nuëmimo kombainas daug kam sukeltø atlaidþià ðypsenà, mat daþnas pagalvotø, jog tai apsileidæs ûkininkas vis dar doroja javø derliø. TTaèiau aèiau ðiandieniniuose ûkiuose yra visiðkai kitaip. Praëjusià savaitæ rajono laukuose burzgæ ðiek tiek pertvarkyti javø nuëmimo kombainai baigë kulti kukurûzus grûdams. Rizikinga kultûra Nors kukurûzai yra vieni ið vadinamøjø verslo augalø, taèiau mûsø rajone juos grûdams augina tik apie deðimt ûkiø: Labûnavos, Aþytënø, gal dar kelios þemës ûkio bendrovës, ûkininkai Saulius Dambrauskas, Aurimas Snarskis, kiti lengvesnëse þemëse besitvarkantys þemdirbiai. Auginant kukurûzus grûdams yra didelë rizika, kad jie dël lietuviðko klimato ypatumø gali nespëti prinokti, o tuomet jau bûtø tinkami tik silosui. Kukurûzai jautrûs tiek pavasarinëms, tiek rudeninëms ðalnoms, todël jø auginime labai svarbûs yra sëjos bei derliaus nuëmimo terminai. Pavasará kukurûzus reikia pasëti bent iki geguþës, kad ðie suspëtø uþaugti, bet paskutiná pavasario mënesá dar pasitaiko stiprokø ðalnø. Rudená laukti pirmøjø ðalnø taip pat pavojinga, nes burbuolës virðûnës nebedengia lapai ir dël drëgmës bei ðalnø pradeda vystytis ligø pradai. Pasitaiko, jog

Spalio pabaigoje laukuose iðvysti kombainà – nieko nuostabaus.

dalis burbuoliø nulinksta þemyn ir Ið lauko – tiesiai á veikiamos vëjo gûsiø net nukren- polietileno þarnà ta ant dirvos. Aþytënø þemës ûkio bendroKitàmet – dvigubai daugiau vëje kukurûzai grûdams auginami Kalnaberþës ûkininkas A. Snars- jau penkerius metus. Ðá sezonà kis ðiemet augino 25 ha kukurûzø grû- ðiam tikslui èia buvo pasëta 40 ha dams. „Ðiemet kukurûzus grûdams kukurûzø. „Kukurûzus silosui auauginau jau antrà sezonà. Ðias kul- giname 70 ha plote, o grûdams – tûras sëju lengvesnëse dirvose, nes skiriame gerokai maþesná. Abiem jose itin didelio javø ar rapsø der- atvejais ðià kultûrà naudojame liaus tikëtis yra sudëtinga. Mano melþiamø karviø paðarui“, – sakë laukuose derlius uþderëjo geras, su bendrovës vadovas Ðarûnas Ðiuðë. Jei siloso, kaip paðaro, panaujo realizacija taip pat problemø nëra, nes kukurûzø grûdus noriai per- dojimo galimybës galvijø ðërimui ka „Këdainiø aruodai“, „Kauno yra plaèiai þinomos, tai Aþytënuogrûdai“, „Lytagra“, kitos paðarø gy- se gaminamas kukurûzø grûdainis vuliams gamyba besiverèianèios – palyginti nauja technologija. Dar ne taip seniai drëgni grûámonës“, – kalbëjo ið viso apie 800 dai kaupuose, tranðëjose ar siloso ha dirbantis ûkininkas. bokðtuose buvo silosuojami sveiA. Snarskis kukurûzø grûdø derliaus dorojimà baigë praëjusià ki, kol vienas suomiø fermeris susavaitæ. Apibendrinæs pajamø ir galvojo prieð silosavimà drëgnus investicijø á ðià kultûrà rezultatus, grûdus traiðkyti, kad pagerëtø grûKalnaberþës ûkininkas kitais me- dø virðkinamumas. Tyrimais árodyta, kad traiðtais planuoja grûdams auginamø kukurûzø plotus padidinti bent kant grûdus yra suardoma jø luodvigubai, o laukuose, kur ðiemet belë, grûduose esantis krakmolas veðëjo kukurûzai, kitais metais jis geriau virðkinamas ir pasisavinamas. Be to, drëgnø grûdø fermenþada pasëti vasarinius rapsus.

Norint nuimti kukurûzø burbuoles, vietoj kombaino pjaunamosios tvirtinama burbuoliø skabyklë. /Nuotr. autoriaus/

Grûdai yra traiðkomi toje vietoje, kurioje numatoma juos laikyti. Aþytëniðkiø atveju – ðalia melþiamø karviø fermø.

tacijos kokybei pagerinti ir apsaugoti nuo galimo grûdø gedimo bei pelësiø vystymosi buvo pradëti naudoti silosavimo priedai, daþniausiai organinës rûgðtys. Aþytënø þemës ûkio bendrovëje yra naudojama viena naujausiø technologijø – traiðkytø drëgnø kukurûzø grûdø silosavimas specialiose polietileno þarnose.

Tai vienas pigiausiø ir efektyviausiø grûdø silosavimo bûdø, kuriuo uþtikrinamos labai geros sàlygos reikiamai fermentacijai. Drëgnus grûdus silosuojant þarnose, nereikia papildomø árenginiø ar statiniø. Yra naudojamos specialios maðinos, kurios traiðko grûdus ir tuo paèiu metu pildo polietileno þarnà.

Asbestinæ stogø dangà keièiantiems kaimo Moka tiesioginiø iðmokø avansus gyventojams iðmokëta per 9 mln. litø Spalio 23 d. duomenimis, asbestinæ savo gyvenamøjø namø stogø dangà keièiantiems kaimo gyventojams jau iðmokëta apie 9,4 mln. Lt paramos lëðø. Parama asbestinës stogø dangos keitimui teikiama pagal Lietuvos kaimo plëtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonës „Kaimo atnaujinimas ir plëtra“ veiklà „Asbestiniø stogø dangos keitimas“. Nacionalinës mokëjimo agentûros prie Þemës ûkio ministerijos (NMA) specialistai primena, kad parama mokama tik tuomet, kai pareiðkëjai pateikia mokëjimo praðymus ir kitus reikiamus dokumentus. Mokëjimo praðymai priimami NMA teritoriniuose skyriuose pagal projekto ágyvendinimo vietà. Ðiuo metu NMA pateikta 2 780 mokëjimo praðymø, ið kuriø 2 300

jau yra ávertinti. Mokëjimo praðymai yra vertinami ne ilgiau kaip 30 darbo dienø. Tiesa, á ðá terminà neáskaièiuojamas paklausimø paramos gavëjui bei patikrø vietoje atlikimo laikas. Iðlaidas pripaþinus tinkamomis, projektø vykdytojus netrukus pasiekia ir jiems priklausanti parama. Svarbu, jog paramos gavëjai nevëluotø ir mokëjimo praðymus teiktø laikydamiesi paraiðkoje nustatytø terminø. Kitu atveju jiems gali bûti taikomos sankcijos arba mokëjimo praðymai ið viso nepriimami. Iðimtis taikoma tik tais atvejais, jei vëluojama dël nenugalimos jëgos aplinkybiø (force majeure). Tokiu atveju paramos gavëjai turi raðtu paaiðkinti vëlavimo prieþastis ir pateikti jas pagrindþianèius dokumentus. Jeigu projekto vykdytojas dël pateisinamø prieþasèiø nespëja laiku pateikti mokëjimo praðymo arba nori perskirstyti paramos objektus

tarp paramos daliø (ásigyja pigesnæ stogo dangà, bet daugiau nei buvo numatyta projekte sumoka uþ utilizavimà ir pan.), jis turëtø ið anksto apie tai informuoti NMA, raðtu pateikdamas argumentuotà praðymà. Svarbu pa��ymëti, kad projektas turi bûti ágyvendintas per vienerius metus nuo sprendimo skirti paramà priëmimo dienos. Prieðingu atveju parama negalës bûti iðmokëta. Baigæs vykdyti projektà paramos gavëjas teikia mokëjimo praðymà ir galutinæ projekto ágyvendinimo ataskaità. Mokëjimo praðymo ir galutinës projekto ágyvendinimo ataskaitos formos bei informacija apie pridedamus dokumentus pateikiama interneto svetainëse www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt. Nacionalinës mokëjimo agentûros Komunikacijos skyriaus Vieðøjø ryðiø poskyris

Nuo spalio 16 d. ûkininkams pradëtas mokëti tiesioginiø iðmokø uþ 2012 m. deklaruotus plotus avansas.

Spalio 22 d. duomenimis, avansinës iðmokos pervestos 32 415 pareiðkëjø, jiems iðmokëta suma siekia 129 mln. Lt. Tiesioginiø iðmokø avansai bus mokami iki lapkrièio 30 d. pagal nustatytus prioritetus. Pirmumas avansui gauti suteiktas pieno gamintojams, 2012 m. deklaravusiems þemës ûkio naudmenø plotus, atitinkanèius paramos tiesioginëmis iðmokomis teikimo reikalavimus. Pirmumas teikiamas ir tiems asmenims, kurie 2012 m. deklaravo pasëlius. Prioritetinëje eilëje yra ðiais me-

tais deklaravæ pievas ir ganyklas bei turintys sutartiniø gyvuliø pareiðkëjai. Mokant tiesiogines iðmokas avansu, atsiþvelgiama ir á ûkininkavimo aplinkybes. Pareiðkëjams, turintiems ilgalaikiø finansiniø ásipareigojimø, dalyvaujantiems ágyvendinant investicinius projektus ar turintiems dideliø finansiniø sunkumø dël iðskirtiniø nepalankiø sàlygø, taip pat suteikiamas pirmumas gauti avansus. Avansai mokami tiems pareiðkëjams, kurie atitinka nurodytus prioritetinius kriterijus, jei jø paraiðkose nenustatyta neatitikimø ir yra baigti visi reikiami patikrinimai. Avansinë iðmokø dalis siekia 200 Lt/ha.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 69 9.


6

2012 m. spalio 30 d.

Vandens tiekëjai skaièiuoja bûsimà kainà Irma BAJORÛNË

58 vandenvietës, 33 vandens gerinimo stotys, 30 nuotekø valymo árenginiø, beveik 300 kilometrø vandentiekio, 233 km nuotekø ir 44 kilometrai lietaus oks kanalizacijos tinklø. TToks uþdarosios akcinës bendrovës „Këdainiø vandenys“ ûkis. Per metus ið græþiniø pakelta 1 mln. 835 tûkst. kubiniø metrø vandens, realizuota 1 mln. 203 tûkst. kub. m. Surinkta ir iðvalyta 2 mln. 531 tûkst. kub. m nuotekø.

Bendrovës iðlaidos didëja Beveik visas vartotojams tiekiamas vanduo iðvalomas, ið jo paðalinamas per didelis geleþies kiekis. Vandens gerinimo stoèiø nëra tik kai kuriuose kaimuose, jø tiekiamà vandená vartoja tik 1,5 proc. gyventojø. Pasak UAB „Këdainiø vandenys“ direktoriaus Kæstuèio Vaitkevièiaus, kai kuriuose kaimuose bendrovë turi tik græþiná, o tinklai formaliai jai nepriklauso. Nepaisant to, „Këdainiø vandenys“ privalo tiekti gyventojams geriamàjá vandená. Senas trasas tenka nuolat remontuoti, ámonei tai kainuoja didelius pinigus, o pinigø uþ tiekiamà vandená surenkama labai nedaug. Nuostolingos veiklos kaimuose „Këdainiø vandenims“ nei valstybë, nei savivaldybë nekompensuoja. „Viena ið pagrindiniø UAB „Këdainiø vandenys“ problemø – dideli vandens ir nuotekø nuostoliai tinkluose. Eksploatuojamos trasos, ypaè kaimuose, senos, daugiausia visiðkai susidëvëjusios. Todël bûtina rekonstruoti kiek gali-

UAB „Këdainiø vandenys“ direktorius K. Vaitkevièius: „Pabrangus visiems resursams neiðvengiamai teks didinti ir tiekiamo vandens kainà.“ /Nuotr. autorës/

Bendrovë „Këdainiø vandenys“ Dotnuvos gatvëje rûpinasi, kad Këdainiø rajono vartotojai gautø kokybiðkà vandená.

ma daugiau senø trasø“, – teigiama UAB „Këdainiø vandenys“ Nuotekø kainos planuojamà veiklos ir plëtros plano 2012–2016 augimà labiausiai iðkelia bûsimos m. apþvalgoje. dumblo tvarkymo iðlaidos. Bendrovë ðiuo metu ágyvendina dumPlanuoja didinti vandens blo apdorojimo árenginiø projekkainà tà, remiamà Europos Sàjungos. UAB „Këdainiø vandenys“ direktorius K. Vaitkevièius tvirti- Dumblo ateitis dar miglota na, kad penkerius metus nesikeiPagal ágyvendinamà projektà tusi vandens tiekimo ir nuotekø galutinis dumblo apdorojimo ðalinimo kaina ilgai tokia nebebus árenginiø produktas bus dþiovin– jà neiðvengiamai teks didinti. tos granulës. Kol kas dar neaiðku, „Elektros energija per pen- kur jos bus naudojamos. Jos tiktø kerius metus pabrango 1,62 kar- træðti laukus arba kûrenti katilinëto, kuras – dar daugiau, iðaugo du- se. Taèiau anot K. Vaitkevièiaus, jø kaina, padidëjo mokestis uþ Vyriausybë dar nëra apsisprendugamtos iðteklius, – iðaugusias ben- si, kaip traktuoti dumblo granudrovës iðlaidas skaièiuoja direkto- les – kaip atliekà ar pagamintà rius. – Ðiemet uþ vandená turime produktà. sumokëti 250 tûkstanèiø litø gamAtliekas privalo tvarkyti jø tos iðtekliø mokesèio. Ðios papil- turëtojas. Tai reiðkia, kad „Këdaidomos iðlaidos nepadengtos paja- niø vandenims“ tektø primokëti momis. Be to, jau bûtina kelti at- katilinëms, kurios priims tokias lyginimus darbuotojams.“ granules kûrenti.

Jei Vyriausybë nutars traktuoti granules kaip atsinaujinantá energijos ðaltiná – vandens tiekëjai gali tikëtis gauti pajamø uþ parduodamà dþiovintà dumblà. Panaðûs dumblo apdorojimo árenginiai statomi keliuose Lietuvos miestuose, taèiau teisinës normos dar nesureguliuotos. Kai dumblo apdorojimo árenginiai veiks visu pajëgumu, per dienà planuojama iðdþiovinti apie tris tonas dumblo, pagaminti apie 700 kilogramø sausø granuliø. Kai prieð kelerius metus buvo statomi vandens valymo árenginiai, apie dumblo apdorojimo procesà dar nebuvo galvojama. K. Vaitkevièius tvirtina, kad tuomet buvo galima kai kuriuos elementus konstruoti kitaip, kad jie labiau derëtø su nauja áranga. Apie tæstinumà nebuvo galvojama, todël ðiandien árenginiø sta-

BUHAL TERINËS P ASL AUGOS BUHALTERINËS PA SLA

UAB „L angø era“ „Langø

– Tvarko buhalterinæ apskaità ámonëms ir ûkininkams. – Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus (bûsimiems klientams – nemokamai). I.ÞEMINIENËS ámonë

siûlo aukðtos kok ybës plastikinius langus ið A klasës kokybës profilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Lt Lt), taip pat balkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas info@languera.lt

Tel. 8 687 47 529.

LAMINUOTOS GRINDYS Lauko ir vidaus durys Plastikinës lauko dailylentës. Atveþa á namus. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 91, prekyvietëje, tel.: 8 610 67 872, 8 618 44 113.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties, bet norime pasidalinti Jûsø skausmu... Vidos Aksenavièienës ámonë teikia visas laidojimo paslaugas visà parà. Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais. Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà nuomos atributikà. Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083. Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

NEÞINANTIEMS! PIGIAUSIAI Këdainiuose! Didþiausias pasirinkimas laminuotø grindø, vidaus durø, lauko dailylenèiø. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C, (uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

tyba atsieina brangiau.

Sunku iðieðkoti skolas Didþiausi „Këdainiø vandenø“ skolininkai – socialinio bûsto nuomininkai. Bendrovës direktorius sako, kad ið paðalpas ar kitas nedideles pajamas gaunanèiø, bet mokesèiø uþ vandená (taip pat ir uþ kitas komunalines paslaugas) nemokantys gyventojai jauèiasi neáveikiami. „Keturi procentai gyventojø – socialinio bûsto nuomininkø – turi apie 40 procentø visos vartotojø skolos“, – skaièiuoja K. Vaitkevièius. Maþa to, tokiuose nemokiuose bûstuose gyventojai suvartoja apie 1,5 karto vandens daugiau. Netaupiai atsukami èiaupai, nesandarûs tualeto bakeliai – nemokantiems sàskaitø dël to galvos neskauda, o skolos auga.


2012 m. spalio 30 d.

11

Paskelbti kupriniø svërimo akcijos rezultatai Kuprinë neatsiejama kiekvieno mokinio dalis. Netaisyklingas kuprinës neðimas, svorio kuprinëje nekontroliavimas turi átakos formuojantis netaisyklingai vaiko laikysenai laikysenai.. Vaikø stuburas iðorës veiksniams jautriausias bûna dviejø periodø metu: mergaitëms 4–6 metais (ikimokykliniu laikotarpiu) ir 12–14 metais (paauglystëje), o berniukams – 6–8 metais (pradinëse klasëse) ir 13–16 metais (paauglystëje). Tai vadinamasis stuburo augimo spurtas, kurio metu stuburas per metus gali paaugti net 6–8 centimetrus, o rau- Akcijos metu menø ir raiðèiø augimas þymiai at- buvo pasvertos silieka, tokiu bûdu raumenys ne- 1 853 pradinukø kuprinës. atlieka svarbios savo funkcijos – nepalaiko stuburo. Rezultatai parodë, kad tik 57 Organizavo akcijà proc. akcijoje dalyvavusiø moksTaigi ðiais laikotarpiais itin leiviø, mokykliniø kupriniø svosvarbu ir tinkamas fizinis aktyvu- ris nevirðijo 10 proc. jø svorio, 37 mas, taisyklingas sëdëjimas, dar- proc. moksleiviø kupriniø svërë bo bei poilsio reþimas ir mokyk- nuo 10 iki 15 proc. jø svorio ir linës kuprinës svoris, todël, rajo- net 6 proc. moksleiviø neðioja no savivaldybës Visuomenës sunkesnes nei 15 proc. kûno svosveikatos biuras organizavo kup- rio kuprines. Svarbu atkreipti riniø svërimo akcijà, kurios tiks- dëmesá á tai, kad sunkiausias las – atkreipti mokiniø ir jø tëvø kuprines (daugiau nei 15 proc.) dëmesá á mokykliniø kupriniø neðioja antros klasës mokiniai (10 proc.). svorá, turiná bei galimà sunkios Visuomenës sveikatos spekuprinës poveiká vaiko sveikatai. cialistai akcijos metu atkreipë Kuprinës svoris ir tipas – dëmesá ne tik á mokinio kuprinës svorá, bet ir á kuprinës tipà. svarbus Tiek tëveliams, tiek mokiniams Akcijos metu buvo pasver- svarbu þinoti, kad mokyklinë tos 1 853 pradinukø kuprinës. kuprinë – speciali kuprinë, ne-

ðama pasikabinus per peèius ant nugaros ir skirta mokykloje naudojamiems ugdymo reikmenims susidëti. Norëdami iðsaugoti savo paèiø ir vaikø taisyklingà laikysenà, kuprinë turëtø atitikti HN 21:2003 „Mokyklinës prekës“ (Valstybës þinios, 2003, Nr. 94-4261), kurioje pateikti reikalavimai taisyklingai mokyklinei kuprinei. Reikia pasidþiaugti, kad net 99,3 proc. rajono moksleiviø kuprinës yra su dviem dirþais ir 99 proc. pradinukø neðioja jas ant abiejø peèiø. Rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro specialistai akcijos dalyviø tëveliams dovanojo po atmintinæ, kurioje ak-

centuojama kaip taisyklingai neðti kuprinæ, kad iðsaugotume taisyklingà laikysenà. Apibendrinant akcijos rezultatus, dþiugu, kad vyravo mokiniø kupriniø masës pasiskirstymas pagal PSO rekomendacijas (ne daugiau 10 proc. kûno masës).

Specialistai rekomenduoja Uþ vaikø sveikatà labiausiai turëtø bûti atsakingi vaikø tëvai – jie turi stebëti savo atþalas nuo maþens. Vaikui augant stuburas bûna iki galo nesukaulëjæs, o raiðèiai – nesutvirtëjæ, todël tëvai turi kontroliuoti: · vaikø fiziná aktyvumà, · taisyklingà sëdësenà, kad ne-

Informuoja Kauno teritorinë ligoniø kasa

Apie þalos PSDF biudþetui iðieðkojimà ið fiziniø asmenø LR Sveikatos draudimo ástatyme nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudþeto pajamas, be kitø áplaukø, sudaro ið fiziniø asmenø iðieðkotos lëðos uþ þalà, padarytà asmens sveikatai sveikatai,, kai asmens gydymo iðlaidos buvo apmokëtos ið ðio biudþeto lëðø. Kuriais atvejais teritorinës ligoniø kasos iðieðko asmens gydymo iðlaidø, kurios buvo apmokëtos ið PSDF biudþeto lëðø, atlyginimà? Apie þalos PSDF biudþetui iðieðkojimo aspektus ið fiziniø asmenø kalbamës su Kauno teritorinës ligoniø kasos Teisës skyriaus vedëja Evelina DÞIOVENYTE. – Kaip vykdoma þalos, padarytos PSDF biudþetui, iðieðkojimo procedûra? – Þalos iðieðkojimo procedûros pradedamos gavus praneðimà ið policijos komisariatø, prokuratûrø, informuojant apie neteisëtà veikà bei joje nukentëjusius asmenis. Jei praneðimuose nurodytiems nukentëjusiesiems asmenims suteiktos asmens sveikatos prieþiûros paslaugos buvo apmokëtos ið PSDF biudþeto lëðø, Kauno teritorinës ligoniø kasos atstovai, apskaièiavæ tikslø þalos dydá, reiðkia civiliná ieðkiná ar teikia pretenzijà draudimo bendrovei, apdraudusiai

eismo ávykyje dalyvavusá automobilá, siekdami iðsiieðkoti sumokëtas sumas. Taip pat gavus Valstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautiniø ryðiø skyriaus praneðimus, pradedamos vykdyti þalos PSDF biudþetui iðieðkojimo procedûros ir dël neteisëto Europos sveikatos draudimo kortelës (toliau – ESDK) panaudojimo. Pirmiausia tokiais atvejais asmuo yra informuojamas apie pareigà padengti jo gydymo iðlaidas arba pateikti draustumà privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje patvirtinanèius dokumentus. Jei per nustatytà terminà þala nëra atlyginama arba nepateikiami draustumà patvirtinantys dokumentai, Kauno teritorinës ligoniø kasos atstovai kreipiasi á teismà. – Kas yra neteisëtas ESDK panaudojimas? – Tai yra tokie atvejai kai asmuo, laikinai nuvykæs á bet kurià kità Europos Sàjungos valstybæ, Norvegijà, Islandijà, Lichtenðteinà bei Ðveicarijà, medicinos paslaugø gavimo metu tose valstybëse pateikia ESDK nebûdamas draustas Privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Atkreipiu dëmesá, kad prieð iðduodant ESDK asmuo pasiraðytinai pasiþada nenaudoti jos pasibaigus draudimo Privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Taip pat yra supaþindinamas, kad jei visgi asmuo uþsienio ðalies gydymo ástaigai pateiks ESDK nebûdamas

apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, jis privalës teisës aktø nustatyta tvarka kompensuoti PSDF biudþetui padarytà þalà. Taigi jis privalës visiðkai atlyginti uþ jo gydymà ið PSDF biudþeto sumokëtas sumas. – Sakykite, kiek pernai ir ðiemet I pusmetá pagal gautus praneðimus pareiðkëte ieðkiniø, pretenzijø draudimo kompanijoms, sudarëte sutarèiø dël þalos PSDF biudþetui atlyginimo? Kiek neteisëtai pasinaudota ESDK? – Kauno teritorinë ligoniø kasa pernai pareiðkë 514 civiliniø ieðkiniø, kuriø bendra þalos suma virðija 1 milijonà litø. Draudimo kompanijoms parengta 113 pretenzijø dël daugiau kaip 390 tûkst. Lt þalos atlyginimo, sudaryta 60 sutarèiø beveik dël 200 tûkst. Lt þalos atlyginimo dalimis. Taip pat gauti 8 praneðimai apie neteisëtai panaudotas ESDK korteles (suma 1 624,15 Lt). Ðiø metø I pusmetá pateiktos 65 pretenzijos draudimo kompanijoms apie 400 tûkst. Lt þalos PSDF biudþetui atlygimo, 204 civiliniai ieðkiniai dël daugiau kaip 580 tûkt. Lt þalos PSDF biudþetui, sudarytos 37 sutartys dël daugiau kaip 150 tûkst. Lt þalos atlyginimo dalimis. Uþregistruoti 5 praneðimai dël neteisëto ESDK kortelës panaudojimo. – Kokia yra minimali ir maksimali þalos PSDF biudþetui suma? – Þalos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo suteiktø asmens svei-

katos prieþiûros paslaugø, kurios buvo apmokëtos ið PSDF biudþeto. Pvz., 2011 m. maþiausia þalos suma dël neteisëto ESDK panaudojimo buvo 16,50 Lt, didþiausia – 595,58 Lt, dël nukentëjusiøjø eismo ávykiuose asmenø gydymo – 55,09 Lt, didþiausia atitinkamai – 53 826,84 Lt; dël kitø veikø (vieðosios tvarkos paþeidimai, plëðimai, nuþudymai, sumuðimai ir kt.) – 37,47 Lt, o didþiausia – 26 940,48 Lt. Tuo tarpu ðiemet maþiausia þalos PSDF biudþetui suma 12,81 Lt buvo iðieðkota dël neteisëto ESDK panaudojimo, o didþiausia suma – 76 890,78 Lt – buvo atlyginta dël eismo ávykyje nukentëjusio asmens gydymo. – Kas atsako uþ padarytà þalà? – Eismo ávykio atvejais, kai eismo ávykio metu automobilis buvo draustas privalomuoju civilinës atsakomybës draudimu, þalos iðieðkojimas nukreipiamas á draudimo kompanijà. Taèiau tenka apgailestauti, kad vis dar pasitaiko atvejø, kai eismo ávykio metu automobilis nëra draustas. Tuomet þala iðieðkoma ið paties eismo ávykio kaltininko. Jei transporto priemonæ vairuoja ar asmens sveikatà sutrikdo nepilnametis asmuo, pagal LR civilinio kodekso nuostatas uþ nepilnameèiø padarytà þalà atsako tëvai, rûpintojai ar globëjai. Ásiminë Kauno rajone ávykæs eismo ávykis, kai neblaivus nepilnametis, neturëdamas teisës vairuoti, sukëlë skaudþià avarijà, kurios metu nu-

sëdëtø persikreipæ ar susikûprinæ, · miegojimà ne minkðtoje lovoje, ant maþos pagalvës, · sëdëjimà, mokinio ûgá, atitinkanèiuose mokykliniuose suoluose, · kupriniø turiná ir svorá. Tiek mokiniams, tiek jø tëveliams primename, kad: · Tuðèia kuprinë turi sverti: pradiniø klasiø mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniøjø klasiø mokiniams – ne daugiau kaip 1 000 g; · optimalus pilnos kuprinës svoris turëtø sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kûno masës; · didþiausias pilnos kuprinës svoris neturi virðyti 15 proc. mokinio kûno masës; · rinkitës mokyklinæ kuprinæ, turinèià du reguliuojamo ilgio plaèius paminkðtintus dirþus; · visada uþsidëkite dirþus ant abiejø peèiø; · neðamos kuprinës apaèia neturi bûti þemiau juosmens; · sunkiausius daiktus dëkite á tà kuprinës dalá, kuri yra arèiausiai nugaros; · tvarkingai sudëkite daiktus, kad jie neslidinëtø po kuprinës vidø; · kasdien perþiûrëkite kuprinës turiná ir susidëkite tik tai dienai reikalingus daiktus; · mokykliniø kupriniø iðorinëje pusëje turi bûti pritvirtinti atðvaitai. Aida BUTKIENË, vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros specialistë kentëjo þmogus. Kadangi eismo ávykyje dalyvavæs automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinës atsakomybës draudimu, nepilnameèio tëvai turëjo atlyginti 23 278,70 Lt þalà PSDF biudþetui uþ eismo ávykyje nukentëjusio asmens gydymà. Kai þala yra padaroma keliø asmenø, jie atsako solidariai. Ðis terminas nereiðkia, kad þala atlyginama po lygiai ar vienodomis dalimis. Jei þala padaroma bendrais veiksmais, teritorinës ligoniø kasos ágyja teisæ reikalauti atlyginti visà sumà ið bet kurio kaltininko. Taip pat svarbu þinoti, kad naminiø gyvûnø arba asmens þinioje esanèiø laukiniø gyvûnø padarytà þalà privalo atlyginti jø savininkas ar valdytojas. Beje, atsakomybë iðlieka ir tuomet, jei þalà padaro ið savininko pabëgæs gyvûnas. – Ar galima þalà atlyginti savanoriðkai? Jeigu galima, kur reikëtø kreiptis? – Asmuo bet kuriuo momentu iki vykdomojo dokumento iðdavimo turi teisæ atlyginti þalà geranoriðkai, pervesdamas visà sumà arba atvykdamas á Kauno teritorinæ ligoniø kasà pasiraðyti sutarties dël þalos atlyginimo dalimis. Su sutarties sàlygomis galima susipaþinti Kauno teritorinës ligoniø kasos interneto svetainëje www.ktlk.lt skiltyje Gyventojams. Sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip penkeriø metø laikotarpiui. Konkretus þalos atlyginimo terminas nustatomas ðaliø susitarimu, atsiþvelgiant á þalos dydá bei á kitas objektyvias aplinkybes. Kalbëjosi Veronika PEÈKIENË, Kauno teritorinës ligoniø kasos vyriausioji specialistë ryðiams su visuomene


16

2012 m. spalio 30 d.

Uþ profesionalià pagalbà – padëkos raðtai giau kaip uþ 650 tûkst. Lt. Visos prekës yra naudojamos ugdymo procesui organizuoti ir vykdyti. Savivaldybë ir ÐAC privalo nuolat stebëti situacijà mokyklose ir laiduoti, kad tai bûtø vykdyta pagal paskirtá.

Ávyko du projekto etapai Ið ES Struktûriniø fondø pagal 2007–2013 metø Sanglaudos skatinimo veiksmø programà finansuojamu „Mokyklø tobulinimo programos plius“ projektu „Bendrojo lavinimo mokyklø bibliotekø modernizavimas“ siekiama uþtikrinti teikiamø paslaugø kokybæ ir laiduoti geresnes mokymo (si) sàlygas. 2008 m. rugpjûèio mën. ið 9 mokyklø paraiðkø buvo atrinktos 4 bendrojo ugdymo ástaigos: Këdainiø ðviesioji ir Ðëtos gimnazijos, Këdainiø Juozo Paukðtelio pagrindinë mokykla ir dabartinë Këdainiø „Auðros“ sveikatinimo ir

Savivaldybës darbuotojams R. Tamaðauskui (kairëje) ir Z. Januðkevièienei padëkas áteikë rajono meras R. Diliûnas ir Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius (kairëje).

Rajono savivaldybëje pagerbti specialistai specialistai,, kuravæ svarbius ES paramos mokykloms projektus. Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centro padëkos raðtus uþ profesionalià pagalbà rajono savivaldybës darbuotojams Zitai Januðkevièienei ir Rytui TTamaðauskui amaðauskui áteikë rajono meras Rimantas Diliûnas ir Ðvietimo skyriaus vedëjas Julius Lukoðevièius. R. Tamaðauskui taip pat perduota Ðatrijos Raganos bendrijos padëka uþ paramà organizuojant kultûriná renginá „Upës ir epai: Maironis– Ðatrijos Ragana–È.Miloðas“, kuris vyko rugsëjo 22 d. Këdainiø Evangelikø reformatø baþnyèioje. Ðvietimo skyriaus vyr. specialistei Z. Januðkevièienei padëkota uþ projekto „Bendrojo lavinimo mokyklø modernizavimas“ kuravimà, vyr. specialistui R. Ta-

maðauskui – uþ projekto „Bendrojo lavinimo mokyklø bibliotekø modernizavimas“ prieþiûrà.

Atrinko mokyklas Projektà „Bendrojo lavinimo mokyklø modernizavimas“ bendrai finansuoja Europos Sàjunga ir Lietuvos Respublika. 2008 m. rugsëjo mën. rajono ðvietimo ástaigos pateikë paraiðkas dël dalyvavimo ðiame projekte.

rinti JAV kompozitoriø kûrybà visame pasaulyje. Todël per pastaràjá deðimtmetá ansamblis koncertavo daugiau kaip pusðimtyje ðaliø: Azerbaidþane, Norvegijoje, Danijoje, Tadþikistane, Sirijoje ir kt., kur pristatë retai koncertø salëse skambanèià amerikieèiø muzikà.

Penktadiená JA V ambasada Lietuvoje, bendradarJAV biaudama su mûsø Daugiakultûriu centru, këdainieèiams dovanojo áspûdingà nemokamà kamerinio ansamblio „Poetica Musica“ koncertà.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë

Ðvietimo skyriaus sudaryta komisija iðanalizavo mokyklø paraiðkas ir pagal nurodytus kriterijus atrinko ðias mokyklas: „Ryto“, Juozo Paukðtelio ir Mikalojaus Daukðos pagrindines mokyklas, „Atþalyno“, Krakiø Mikalojaus Katkaus, Akademijos, Josvainiø, Ðëtos gimnazijas. Vëliau á ðá projektà ásitraukë ir Specialioji mokykla. Projekte dalyvaujanèios mokyklos aprûpintos moderniais stacionariaisiais bei neðiojamaisiais kompiuteriais, daugiafunkciais kopijavimo aparatais, mokykliniais baldais, projektoriais, mobiliomis interaktyviomis lentomis, baltomis lentomis, dokumentø kameromis, veþimëliais kompiuteriø proceso- Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centro padëkos – uþ svarbiø projektø kuravimà. riams ir kt. Ið viso árangos skirta dau-

Amerikieèiai dovanojo koncertà

Këdainieèiai turëjo galimybæ iðvysti atlikëjus B. Crawford, E. Valkenburg ir O. Fader.

sporto pagrindinë mokykla. Rajono savivaldybës administracija pasiraðë bendradarbiavimo sutartis su Ðvietimo aprûpinimo centru. Ávyko du projekto etapai. Per pirmàjá etapà mokyklø bibliotekoms buvo skirta po vienà baldø ir árangos komplektà. Per antràjá etapà mokyklos ið papildomo pasirenkamo baldø ir árangos sàraðo paèios rinkosi reikalingà árangà ir baldus. Ið viso pagal projektà 4 bibliotekoms nupirkta baldø ir árangos uþ 301 tûkstantá litø. Spalio pabaigoje rajono savivaldybës Tarybos posëdyje turtas turëtø bûti perduotas ðvietimo ástaigoms patikëjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti. Ágyvendinant projektà ir 5erius metus po projekto ágyvendinimo pabaigos mokyklos turi naudoti árangà ir baldus pagal paskirtá.

Keliauja po pasaulá

Ne tik koncertuoja

Ðis pirmà kartà Daugiakultûriame centre ávykæs renginys yra „Amerikos kultûros rudens“ renginiø ciklo, organizuojamo nuo 2008-øjø metø, dalis. Jis skirtas paþymëti JAV ir Lietuvos bendradarbiavimui kultûros srityje. Pasak kamerinës muzikos kolektyvo „Poetica Musica“ meno vadovës Eleanoros Valkenburg, pagrindinis muzikantø programos tikslas yra propaguoti ir populia-

Kamerinës muzikos kolektyvas „Poetica Musica“ jungia Old Westbury Gardens atlikëjus, koncertuojanèius ir pavieniui, ir ávairiø sudëèiø ansambliuose. Be intensyvios koncertinës veiklos, jie veda meistriðkumo kursus ir inicijuoja tarptautinius

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

Tel. 56 51 5111

Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë

muzikantø mainus. Kiek neáprasta instrumentinë kolektyvo sudëtis neapriboja ðiø muzikantø repertuaro, todël jie nuolatos ieðko kameriniø perliukø. Atlikëjams tai sekasi, o sulig kiekvienu jø iðëjimu á scenà, jie kaskart árodo, kad muzikoje nëra ir negali bûti rutinos. „Poetica Musica“ pasirodymai – tai ne ðiaip koncertai. Tai – visuomet átraukianèios, þavios istorijos, kurias tikrai verta iðgirsti. Koncertinëje programoje, skirtoje këdainieèiams, skambëjo A. Coplando, K. Hooverio, R. Beaserio, J. Corigliano, G. Gershwino, A. Piazzollos kûriniai.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 1 107 Tiraþas 5 773 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. spalio 30 d., antradienis

Portretas

2012 m. spalio 30 d.

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Këdainiø kraðte gyvas Maironio atminimas

Tai ádomu

1863 – tø metø spalio 21 dienà Pasandravio dvare, Ðiluvos valsèiaus Raseiniø apskrityje, laisvøjø valstieèiø ðeimoje gimë Maironis, kurio tikroji pavardë Jonas Maèiulis.

1873 – tais metais Maironis ástojo á Kauno gimnazijà, vëliau literatûrà studijavo Kijevo universitete, o 1884-aisiais pradëjo mokytis Kauno kunigø seminarijoje ir ásitraukë á lietuviø nacionaliná judëjimà. 1909 m. jis tapo Kauno kunigø seminarijos rektoriumi. Prieð keletà metø E. Ðilkaitienë pradëjo raðyti eilëraðèius, o kai baigsis rudens darbai, visà savo kûrybà sudës á vienà aplankà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

os prieð savaitæ, spalio 21 dienà, bemaþ 2012-ieji metai Lietuvoje skirti ddvasininko vasininko ir poeto Maironio 150-osioms gimimo metinëms. V Vos visuose ðalies kampeliuose vyko renginiai viem mûsø kraðtieèiams Elenai ÐILKA ENE renginiai,, skirti þinomo kûrëjo atminimui atminimui.. TTaa diena ddviem ÐILKAIITI TIENE ENEII ir Klemensui Mitriui ið Gudþiûnø – ypatinga, nes jie yra Maironio giminaièiai giminaièiai.. /Nukelta á 9 psl./

1932 – tø metø birþelio 28 dienà Kaune mirë kunigas, profesorius, XIX ir XX amþiø lietuviø romantizmo poetas, paraðæs Lietuvoje þinomus kûrinius „Trakø pilis“, „Lietuva Brangi“ ir kt. Nemaþai jo eilëraðèiø virto liaudies dainomis, kai kuriems muzikà paraðë Juozas Naujalis, Èeslovas Sasnauskas.

Televizija „Skaitmeninë GALA“ – geriausias pasirinkimas atsisveikinus su analogine televizija Beveik visoje Lietuvoje galima matyti iki 44 skaitmeninës kokybës kanalø, kai kuriose vietovëse – iki 30 kanalø kanalø..

„Skaitmeninë GALA“ transliuojami televizijos kanalai: Lietuviðki: LRT kultûra ypatingà dëmesá skiria kultûros, ðvietimo, auklëjimo programoms. LNK kanalas pateikia pramoginæ programà, rodo populiarias autorines laidas ir serialus bei vaidybinius filmus. TV3 – pramoginis kanalas su daugybe filmø, sporto ir pramoginiø laidø.

LRT televizija – stengiasi atspindëti visø visuomenës sluoksniø interesus, transliuoja informacines, ðvieèiamàsias, kultûrines ir pramogines programas. TV6 – jaunatviðkai auditorijai skirtas kanalas rodo serialus, filmus, gyvenimo bûdo ir sporto laidas. Info TV programos pagrindas – informacinës ir publicistinës laidos.

/Nukelta á 8 psl./


8

2012 m. spalio 30 d.

Televizija „Skaitmeninë GALA“ – geriausias pasirinkimas atsisveikinus su analogine televizija /Atkelta ið 7 psl./ Liuks! – lietuviðkas pramoginis kanalas supaþindina su Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyvai grojanèiomis, bet dar neiðgarsëjusiomis muzikinëmis grupëmis. BTV – pramoginës ir paþintinës laidos, þinios, filmai ir TV serialai. TV 1 – daugybë kultûros ir pramogø laidø. Lietuvos ryto TV – pramoginë ir informacinë programa: uþsienio serialai ir filmai, þurnalistø ruoðiamos autorinës laidos ir þinios ið viso pasaulio. Balticum auksinis – naujausi ir garsiausi pastarøjø metø filmai, ágarsinti lietuviø kalba.

Rusiðki kanalai: RTR Planeta – filmai, serialai, informacinës, publicistinës, pramoginës programos, muzika, sportas, dokumentiniai filmai, programa vaikams. RTVi – naujienos, serialai, filmai, muzika, sportas. REN TV Baltic – autorinës laidos, filmai, pramogos ir specialûs TV projektai. Lolo TV – rusø, lietuviø kalbomis rodomi animaciniai ir meniniai filmai vaikams. Sukurtas konsultuojantis su psichologais, supaþindina vaikus su gërio pasauliu be smurto.

Papildymas Spalio 23 dienos laikraðèio „Rinkos aikðtës“ Nr. 122, priede „Gyvenimas margas“, buvo spausdintas interviu „Á knygas sudëjo dviejø kraðtø istorijas“ su Akademijos gyventoja Tekle Ritikaite-Balsevièiene. Keturiø leidiniø apie Gudþiûnø ir Krakiø kraðtus autorë dëkinga visiems rëmëjams, prisidëjusiems prie knygø iðleidimo.

Nuolatinë ir vienkartinë kapø prieþiûra Këdainiø mieste ir rajone · Kapo tvarkymas (iðnaikinamos piktþolës, senø gëliø, þvakiø, ávairiø ðiukðliø surinkimas). · Paminklo, antkapio, apvado nuvalymas, takeliø nuðlavimas. · Dekoratyviniø medeliø/krûmeliø nugenëjimas. · Esamø gëliø palaistymas (pagal poreiká). · Naujø gëliø pasodinimas (pagal poreiká). · Þvakuèiø (stikliniø þibintø, kuriø neuþpuèia vëjas ir lietus) uþdegimas. Mes pasirûpinsime Jûsø artimøjø amþinojo poilsio vieta ne tik prieð Vëlines, bet ir visus metus. Kaina – sutartinë. Tel. 8 655 50 798.

Anglø ar kitomis kalbomis transliuojami kanalai Nickelodeon ir Cartoon Network – animaciniai filmai vaikams. Baby TV – spalvinga ir nuotaikinga programa patiems maþiausiems. Discovery Channel – pasaulio tyrinëjimai, nuotykiai, mokslo ir technologijos naujovës, gamta bei istorija. Discovery World pasakoja apie pamirðtø tautø likimus, atgimstanèias kultûras, skirtingus tikëjimus. National Geographic Channel akiratyje – gamta ir jos stebuklai, moksliniai tyrinëjimai bei pasaulio kultûros. Animal Planet – gyvûnijos pasaulis ir þmonës. TLC – moterims skirtas kanalas, kuriuo rodomos pramoginës gyvenimo bûdo laidos ir filmai. Travel Channel skirtas kelioniø mëgëjams. Discovery Science pristato naujausius mokslo bei technologijø pasiekimus. SONY Entertainment Television rodo naujausius serialus, populiariausiø serialø naujus sezonus. VH1 Europe – ðiuolaikinë muzika, hitai, interviu su þvaigþdëmis. Fashion TV skirtas besidomintiems mada.

MTV Europe sukurtas jaunam þmogui. Showtime rodo klasika tapusià Holivudo ir Honkongo studijø produkcijà bei neseniai kino teatruose rodytus pasaulinius kino hitus. DIVA Universal – átraukiantys serialai, ádomûs filmai, dar nematyti realybës ðou. TCM rodo 1920–1980 metø filmus. Eurosport ir Eurosport 2 – daugiau kaip 100 sporto ðakø apþvalga. NBA – visà parà transliuojamos naujienos apie pajëgiausià planetos krepðinio lygà. BBC World News – pasaulio naujienos, reportaþai, dokumentiniai filmai, orø prognozë ir laidos apie gyvenimo bûdà visà parà. CNN International – þinios ir informacija. Euronews – tiesioginë informacija apie pasaulio ávykius ir Europos naujienas. TV Polonia – programos, filmai lenkø kalba lenkø iðeiviams. RTL – pramoginis kanalas vokieèiø kalba. Playboy – erotinio turinio kanalas, skirtas suaugusiems. Rodomas nuo 23 iki 6 val. „Rinkos aikðtës“ inf.

Kûryba

Velnioniðkai vienas Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Pabudo TTadas adas ið miego, kai pro langà jau skverbësi prieðauðris. Kas per laikas, nesusigaudë. Juk buvo bebaigiàs apakti apakti.. Matë tik tada, kai saulë álásdavo pro langà ir paklodavo takus per visà kambará. – Adele, koks dabar laikas? – paklausë Tadas ir susigriebë, kad jau savaitë, kai Adelës nëra. Palaidojo jà kapiniø kalnelyje lydimas viso bûrio giminaièiø. O dabar vienas ir vienas. Nëra ko paklausti, nëra su kuo pasiðnekëti. Visokios mintys kaip vaiduokliai apninka dienà ir naktá. Duktë apsikrovusi darbais, vaikais, atlekia valandai, kitai, apðvarina, valgyti atveþa, dar pamokslà atskaito, kad laiku neiðgërë vaistø, pasiaiðkina, ar koks girtuoklis nebuvo uþsukæs, ir vël dingsta. Ásijungtø radijà, tik tos ausys lyg bûtø uþkimðtos, reikëtø pasikeisti. Tik jei garsai per toli nuplauks, þmonës sakys: „Koks velnias tà Tadà apsëdo, kad tokiu laiku muzikos prireikë?“ Pasigraibo Tadas palei lovà – turëtø dar bûti alaus butely: juk vakar lyg ne viskà iðgërë... Maloni rûgðtis nuplauna iðdþiûvusià gerklæ, lyg lengviau kvëpuoti pasidaro. Alkoholio tame aluje nedaug, bet galvà uþsupa svaigulys, kojos pasidaro sunkios, tik ilsëtis reikalaujanèios. Tadas vël uþsnûsta ir sapnuoja savo Adelæ, kuri tik retkarèiais já pabardavo uþ per daþnà iðgërinëjimà. Alaus ir pati daþnai ið parduotuvës parneðdavo. Per sapnà girdi Adelës balsà: – Pavalgyk, Tadai. Blynø tau iðkepiau... – Tuoj ateinu, Adele... – ðnekasi su þmona Tadas. – Kur tu dingai? Nematau tavæs... – Að èia... – atsiliepia sapne Adelë. Eina Tadas apgraibomis, iðtiesæs rankas. Atsimuða á krosná, o balsas jau kitoje pusëje ðaukia: – Eik prie stalo. Að èia. – Kodël tavæs nematau? – klausia Tadas. – Að èia... – vël girdi balsà. – Tu nieko nematai... Nubunda Tadas, apsigraibo – lovoj begulás. Kambary jau ðviesu. „Matyt, saulëta diena bus“, – nusprendþia Tadas ir kyla ið lovos. Tik blynais niekur nekvepia... „Vël sapnavau tave, Adele“, – prisipaþásta sau Tadas. Durys subilda ir ant slenksèio kaimynas Tutkus garsiai pareiðkia: – Èia að! Atsimeni, vakar nebaigëm gerti alaus. Gal dar teks po stiklinaitæ... Ðiandien taip norisi... – Að naktá iðgëriau, – prisipaþásta Tadas. – Gerai, kad atëjai, o tai mane visokie koðmarai kankina. Atneðk malkø ið darþinës – pasikursim ugná, suðilsim o paskui nubëgsi á parduotuvæ alaus parneðti. Pinigø duosiu. Tai girdëdamas kaimynas ið karto pareiðkia: – Pinigø duok dabar! Lekiu á parduotuvæ. Pareidamas malkø parneðiu.

Tadas banknotø neáþiûri. Tik uþèiuopia – didesnis ar maþesnis. Todël daþnai suklysta ir paduoda per daug. Jei per maþai, Tutkus tuoj ðaukia: – Maþai! Neuþteks! Taèiau Tutkus vienintelis Tado draugas, kuris já vos ne kasdien aplanko, su kuriuo jis gali pasiðnekëti. Be jo Tadas jaustøsi velnioniðkai vienas. Ypaè dabar. Paëmæs pinigus, kaimynas iðeina. Netrukus trinkteli durys ir á kambará álekia duktë. – A iðgërei vaistus, tëti? – pirmas jos klausimas. – Ne. Negersiu að jø. Naktá alaus gëriau. Vaistø gerti negaliu. Taip, girdëjau, sakë medikai. Asta iðklausinëjo, kiek to alaus tëvas iðgëræs, kiek laiko jau praëjo, ir vaistus vis dëlto sugirdo. O paskui pasileidþia á darþinæ – prie malkø. Juk reikia tëvui krosná pakurti. Oras darosi vis þvarbesnis. Nusistebi, kad darþinë pravira – gal kas nors jau malkas pradëjo vogti: „Juk dabar pilna vagiliaujanèiø ir nieko neturinèiø. Kaimas taip skurdþiai jokiais laikais negyveno. Kai þmonës dirbo, turëjo uþ kà nusipirkti bûtiniausiø dalykø, – piktinasi Asta, dar plaèiau praverdama darþinës duris. – Tegul saulëtas oras drëgmæ iðtraukia, kol að èia.“ Mato – uþ malkø rietuvës kyðo Tutkaus galva, o ant trinkos padëtas kirvis – juo pasmulkintos pliauskos. – Tu èia, latro ðmote?! Vël tëvà nori ðunkeliais vesti, greièiau á kapines nuvaryti su tais bambalais! – ðaukia Asta. – Kai pagriebsiu kirvá, kai trenksiu, ðviesios dienos nematysi! Lauk ið tëvo valdos! Kà èia þinai, kà gali padaryti ápykusi moteriðkë. Tutkus kaip kulka sprunka ið darþinës – ar maþai kaime lavonø... Asta dar vis ápykusi, tauðkina pagaliais, kiða juos á maiðà ir tempia á trobà. Atneðusi kuria krosná. Nuo ðokinëjimo ir triukðmo tëvas jauèia, kad kaþkas negerai, kad duktë pyksta. „Kà èia su ja pasiðnekësi, kai tokia jos nuotaika“, – galvoja tëvas, o mintys apie Tutkø – kodël jis taip ilgai negráþta. Nepajunta kaip pats savæs pusbalsiu klausinëja: „Kaþin, kur tas Tutkus?“ O gal Tadas nujauèia, kad dukters pyktis kaþkaip susijæs su Tutkumi? – Vël pasigedai Tutkaus? – uþðaukia duktë. – Þiûrëk, kad tas alkoholikas tavæs neapðvarintø! – Jis – mano draugas, – tvirtai atsako tëvas. – Radai, kà á draugus pasirinkti, – nepatenkinta Asta. – Jis tave á kapines greièiau nuvarys su visais bambalais... – O ten Adelë laukia, – atsako tëvas. – Mama norëtø, kad tu gyventum ir jos kapà lankytum, – auklëja duktë tëvà. – Kas ið tokio gyvenimo, kai að velnioniðkai vienas... Iðkûrenta krosnis, tëvas pavalgydintas, apðvarintas, ir Asta skuba namo. O nerimas jau ásigrauþë tëvo þodþiais „að velnioniðkai vienas“, ir virpina visus jausmus ir mintis. „Gal tas Tutkus nëra pati didþiausia blogybë“, – ðmësteli iðvada lyg skæstanèiam ðiaudas. Ràstu plaukianèiam per nelaimëse skandinantá gyvenimà jis nevirs, bet vis ðiokia tokia viltis.


2012 m. spalio 30 d.

9

Këdainiø kraðte gyvas Maironio atminimas /Atkelta ið 7 psl./

Buvo mamos sesuo Ið Krakiø seniûnijos Rukø kaimo kilusi, o ðiuo metu Pakarkliuose gyvenanti 85-eriø metø E. Ðilkaitienë ir jos 87-eriø metø pusbrolis K. Mitrius atsimena savo moèiutës pasakojimus apie þymøjá giminaitá Maironá. „Þinote, tokiame amþiuje gerai prisimenu, kas buvo vaikystëje ar jaunystëje, taèiau kartais pamirðtu, kas vyko vakar“, – ðypsosi paðnekovë. Moteris pasakojo, kad jos moèiutë Urðulë Lukminaitë-Raèkuvienë buvo Maironio mamos sesuo. Ji kilusi ið Steponkaimio kaimo Raseiniø rajone.

Turëjo gerà ðirdá Anot moèiutës pasakojimø, Maironis turëjo tris seseris Pranciðkà, Marcelæ ir Kotrynà, kuriomis labai rûpinosi. „Mano moèiutë buvo labai gera. Ji niekada nepyko, nesikivirèijo ir be galo mylëjo vaikus. Taip pat labai gailëjo ir globojo vargstanèius bei naðlaièius. Tiesa, ji turëjo Maironio eilëraðèiø knygø, kurias uþrakintas skrynioje saugojo kaip didþiausià turtà, kad vaikai nesudraskytø. O kai að paaugau, ji man paskaitydavo eiliø arba net duodavo paèiai pasiskaityti. Gaila, kad kai degë visas Rukø kaimas, sudegë ir senelës namai su visu turtu, todël nebeliko ir Maironio knygø“, – pasakojo E. Ðilkaitienë.

Visa Ðilkaièiø ðeima.

Daug pasakojo „Á moèiutës gimtinæ Steponkaimyje su tëvais buvau nuvaþiavusi dar maþa bûdama. Po to uþëjo karas, vëliau – Sovietø Sàjunga, todël taip daugiau ir neteko ten pabuvoti. Moèiutë man daug pasakojo apie Maironá: jis buvo labai geras, mylëjo giminiø vaikus, jais rûpinosi. Kai mirë mano mamos sesuo, liko ðeði maþi vaikai,

/Nuotr. ið asmeninio E. Ðilkaitienës archyvo/

jis atvaþiuodavo, aplankydavo, apdovanodavo ar kitaip padëdavo“, – pasakojo E. Ðilkaitienë. Anot paðnekovës, iki ðiol Gudþiûnuose gyvena jos pusbrolis – vienas ið tos ðeimos vaikø – K. Mitrius. Dabar jis vienintelis likæs ið visos gausios ðeimos. „Su Klemensu ir jo þmona Alina iki ðiol bendraujame“, – sakë E. Ðilkaitienë.

Raðo eilëraðèius Moteris visada mëgo skaityti, todël mielai á rankas paimdavo ir Maironio poezijos, ir kitø autoriø knygas. Ji taip pat daug eilëraðèiø iðmokdavo mintinai. „Ne tik mëgstu skaityti, bet ir pati kartais paraðau koká eilëraðtá. Kai baigsis rudens darbai, atsi-

sësiu ir á vienà aplankà sudësiu visus ant atskirø popieriaus lapeliø suraðytus posmus. Kai mirë mano vyras ir likau viena, pati pradëjau raðyti eiles ir raðau tik sau apie tai, kas sukyla viduje, kokiø ateina minèiø. Tiesa, neseniai pradëjau raðyti ir eilëraðèius vaikams apie Sená ðaltá ir kt. Bet að negaliu prilygti nei Maironiui, nei kai kuriems gabiems savo giminaièiams“, – kalbëjo E. Ðilkaitienë. Paðnekovës teigimu, kai kurie jos giminaièiai paveldëjo talentà raðyti. Ðtai Jonavoje gyvenanti jos brolio dukra Eglë MiliuðytëBrazdþiûnienë yra iðleidusi daug eilëraðèiø knygø. K. Mitrius taip pat yra Këdainiø kraðte þinomas poetas.

Turtas – vaikai „Rukuose augau kartu su broliu ir seserimi, kuri dabar gyvena Këdainiuose. Að esu vidurinioji ið vaikø. Gimtajame kaime baigiau keturias mokyklos klases, po to iðmokau siûti ir visà gyvenimà dirbau siuvëja. Pakarkliuose apsigyvenau, kai man buvo 23-eji. Prieð aðtuonerius metus palaidojau vyrà Alfonsà, dabar mano turtas yra keturi vaikai: sûnus ir trys dukros, keturi anûkai ir tiek pat proanûkiø. Neþinau, ar kuris ið jø raðo eiles…“ – pasakojo E. Ðilkaitienë. Anot moters, jos vaikai ir anûkai þino, kad jø tolimas giminaitis – Maironis ir, jos manymu, jie tuo didþiuojasi.

Savo eiles E. Ðilkaitienë raðo ant atskirø popieriaus lapø.

Vaikystëje E. Ðilkaitienë (centre) su mama Zofija Raèkaite-Miliuðiene (deðinëje) ir moèiute Urðule Lukminaite-Raèkuviene.

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia


10

2012 m. spalio 30 d.

Valgiø receptai

Pupelës – vertingas produktas Pupelës laikomos tokiu paèiu vertingu produktu, kaip kasdienë duona. Ðiose darþovëse yra iki 20 procentø baltymø, iki 50 proc. angliavandeniø, mineraliniø druskø, vitamino C, làstelienos, riebalø, B grupës vitaminø. Baltose pupelëse kalio ir fosforo druskø yra daugiau negu kitose darþovëse.

Airiðka pupeliø sriuba su kumpiu Reikës: 250 gramø karðtai rûkyto kumpio, 200 g bulviø, 100 g morkø, 100 g porø, 1 svogûno, 1 skiltelës èesnako, ðakelës èiobrelio, 200 g konservuotø pupeliø, 2 ðaukðtø 15 proc. riebumo grietinës, pipirø, 1 ðaukðto smulkintø petraþoliø lapeliø. Kumpá supjaustykite kubeliais, uþpilkite vandeniu, pavirkite, vandená nupilkite, jeigu kumpis yra sûrus. Bulves, morkas, svogûnà, èesnakà, porà stambiai supjaustykite, viskà sudëkite á puodà ir pavirkite 20 minuèiø. Nuo konservuotø pupeliø nupilkite skystá ir jas gerai nuskalaukite, sudëkite á puodà, uþvirkite. Dëkite grietinës, pagal skoná pasûdykite, áberkite pipirø, nes prieskoniø pakaks nuo kumpio ir darþoviø. Prieð patiekdami pabarstykite kapotais petraþoliø lapeliais.

Pupeliø miðrainë su silke ir krienais Reikës: 3 stikliniø virtø pupeliø, 3 juosteliø silkiø filë, 10 virtø putpeliø kiauðiniø, 1/ 3 poro, 2 ðaukðtø majonezo, 1 ðaukðto krienø, maltø juodøjø pipirø. Papuoðimui reikës virtø putpeliø kiauðiniø, salotø lapeliø, þaliø petraþoliø ðakeliø. Á dubená suberkite pupeles, nedideliais gabalëliais supjaustytà silkiø filë ir putpeliø kiauðinius, grieþinëliais supjaustytà porà. Majonezà sumaiðykite su krienais ir pipirais bei supilkite á miðrainæ. Viskà sumaiðykite ir sudëkite á nedideles salotines porcijomis. Papuoðkite pusiau perpjautais putpeliø kiauðiniais, salotø lapeliais ir petraþoliø ðakelëmis.

Pupeliø salotos su keptais laðinukais Reikës: 1 stiklinës ávairiø spalvø pupeliø, 1 svogûno, 100 g parûkytos kiaulienos ðoninës, 3 ðaukðtø obuoliø acto, 1 arbatinio ðaukðtelio garstyèiø, trupuèio pipirø, aliejaus kepimui. Pupeles iðmirkykite ir iðvirkite pasûdytame vandenyje. Svogûnà susmulkinkite ir pakepinkite, ðoninæ supjaustykite ðiaudeliais ir taip pat pakepkite keptuvëje. Sumaiðykite pupeles, svogûnà, actà, garstyèias, pabarstykite pipirais ir palaikykite 1 val. Tada sudëkite á salotines ir ant virðaus uþdëkite pakeptø laðinukø.

Guliaðas su pupelëmis ir marinuotais agurkais Reikës: 700 g jautienos kumpio, 2 stikliniø virtø pupeliø, 4–5 marinuotø agurkø, 2 svogûnø, 3–4 ðaukðtø ðvelnaus pomidorø padaþo, druskos, pipirø, laurø lapo, 1 ðaukðto miltø, 2 ðaukðtø grietinës (nebûtinai), aliejaus. Jautienà supjaustykite gabaliukais ir apkepkite aliejuje. Baigiant kepti sudëkite susmulkintus svogûnus, miltus ir, kai jie apkeps, supilkite pomidorø padaþà. Tada viskà sudëkite á puodà, uþpilkite vandens, kad apsemtø mësà, ir troðkinkite, kol mësa suminkðtës. Tuomet sudëkite virtas pupeles, supjaustytus agurkus, pavirkite 5 min., nukelkite nuo ugnies ir apie pusvalandá palaikykite uþdengtame inde. Patiekite su bulviø koðe. Skanaus!

Naudingi patarimai

Kaip iðsirinkti dantø pastà? Parduotuvëje pirkëjus stebina gausybë dantø pastos rûðiø. Vieni nesusimàstæ á krepðelá deda televizijos reklamuojamà dantø pastà, kiti perka pigiausià, o treti atidþiai skaito etiketes ir renkasi tinkamà. Priklauso nuo veiksniø Dantø emalio spalva priklauso nuo daugybës veiksniø: genø, kavos, arbatos, rûkymo, antibiotikø vartojimo, organizmo atsparumo bakterijoms, mitybos áproèiø, burnos higienos ágûdþiø ir kt. Ideali dantø pasta yra tokia, kuri gerai nuvalo dantø apnaðas, neþaloja emalio ir teigiamai veikia dantenas. Ar gerai nuvalomos dantø apnaðos, labiau priklauso nuo dantø valymo technikos ir trukmës negu nuo dantø pastos.

Yra trys rûðys Dantø pastas pagal poveiká galima skirstyti á tris grupes: paprastas higienines, kurios tinka bet kokiø dantø kasdienei prieþiûrai; profilaktines ir gydomàsias, kuriø sudëtyje yra antibiotiniø medþiagø. Higieninës pastos yra gausybë. Kai kurios pasiþymi balinamuoju efektu, yra ekologiðkos ir natûralios, ajurvedinës ir t.t. Jos neturi veikliøjø, gydomøjø medþiagø, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio. Taip pat tinka maþiems vaikams, kurie gali pastà praryti, ir alergiðkiems þmonëms.

Gaivina burnos ertmæ Profilaktinës daþniausiai turi stipresná poveiká, skirtos kraujuoti linkusioms dantenoms. Jø yra ávairiø rûðiø: nuo ëduonies, su augalø ekstraktais, fermentais, akmenims ðalinti, jautriems dantims, balinamosios. Ðios dantø pastos puikiai nuvalo minkðtàsias dantø, nikotino apnaðas, maisto likuèius ir

pasiþymi regeneruojamuoju, uþdegimo slopinamuoju poveikiu, gerina apykaitos procesus, maþina dantenø kraujavimà, gaivina burnos ertmæ. Gydomosios daþniausiai bûna su antibiotikais ir jø naudojimo trukmë yra iki dviejø savaièiø. Bet kokiu atveju rekomenduojama dantø pastos rûðá keisti kiekvienà kartà, kai tik iðnaudojote tûbelæ.

tiðkø pastø sudëtis raðoma kiekio maþëjimo eile: didþiausio kiekio sudëtinës dalys eina pirma, toliau sudëtiniø daliø kiekiai maþëja. Daugelis medikø rekomenduoja dantø pastose vengti trijø medþiagø – triklozano, natrio fluorido bei natrio laurilsulfato, kurios átrauktos á toksiðkø medþiagø sàraðà.

Skaitykite sudëtá

Gera dantø pasta turëtø ne tik gerai valyti dantø apnaðas, bet ir neþaloti dantø emalio. Todël antra taisyklë renkantis dantø pastà turëtø bûti tokia: atkreipkite dëmesá á dantø pastos abrazyvumà. Abrazyviosios medþiagos yra silicio rûgðtis (Hydrated Silica), paprastas kvarcas (Sylica), kreida (Calcium Carbonate, Chalk). Silicio rûgðtis ir soda yra maþiausio abrazyvumo.

Pagrindinë taisyklë renkantis dantø pastà yra perskaityti sudëtá ir atkreipti dëmesá, ar dantø pastoje nëra antibiotikø: triklozano, 5-chlor-2-(2, 4-dichlorfenoksi) fenolio ir chlorheksidino. Tiesa, kartais jø turinti dantø pasta yra skirta tam tikroms sveikatos problemoms arba jà rekomenduoja dantø gydytojas. Taèiau, naudojant dantø pastà su antibiotikais reikia þinoti, koks antibiotikø kiekis dantø pastoje (daugelis burnos higienos priemoniø gamintojø nurodo, koks yra antibiotikø kiekis dantø pastoje – 0,06 procentø, 0,12 proc. ar pan.) ir kaip tai gali paveikti organizmà, jei geriami kiti antibiotikai dël kitø ligø ar esate nëðèia.

Bûna toksiðkø medþiagø Skaitydami dantø pastos etiketæ atkreipkite dëmesá á visas jos sudëtines dalis, nes kai kuriø sudëtyje yra toksiðkø medþiagø. Be to, ant europietiðkø ir amerikie-

Kad neþalotø emalio

Produktai þenklinami Iðmanûs pirkëjai, kad bûtø lengviau atpaþinti gerus produktus, ieðko sutartiniø þenklø: ant dantø pastø tûbeliø nedideliø juosteliø. Vienos jø bûna juodos, kitos – þalios, treèios – raudonos, mëlynos ar net rudos. Pagal juosteliø spalvas galima orientuotis apie produkto sudëtá. Jei juostelë juoda – produktas pagamintas ið nenatûraliø medþiagø, jei þalia – ekologiðkas, kitos spalva reiðkia jo gydomàjà paskirtá. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Psichologo komentaras

Vaikas blogai miega „Mûsø sûnui beveik vienuolika mënesiø, taèiau nuo gimimo jis dar nëra iðmiegojæs visos nakties. Jeigu jis per naktá keliasi apie ðeðis kartus, tai mums jau yra „normalu“ ir galvoju, kad miegojome gerai, nes daþnai keliamës ir iki deðimties kartø per naktá. Dienà ir prieð miegà sûnus bûna ramus ir geras, o naktá pradeda triukðmauti, blaðkosi po lovytæ ið vieno galo á kità, nepadeda nei pediatrës skirti vaistai. Kartais galvoju, kad ir patys su vyru iðprotësime. Patarkite, kà mums daryti ?“ – klausia skaitytoja B. J.

Këdainiø ligoninës Fizinës reabilitacijos ir ankstyvosios korekcijos skyriaus vaikø psichologë Daiva GOVOROVA: „Kiek supratau, berniukas neserga jokiomis ligomis ir dienos metu yra ramus vaikas. Tuomet yra svarbu iðsiaiðkinti, ko jis siekia naktá nemiegodamas. Pavyzdþiui, tai gali bûti noras miegoti kartu su tëveliais; arba atkreipti tëvø dëmesá; o gal jis vis dar nori pavalgyti. Atradæ prasto miegojimo prieþastá, turësite pasitelkti visus savo kû-

rybinius sugebëjimus, kad pradëtumëte visiðkai naujai reaguoti á naktinius kaprizus. Gal teks perþiûrëti dienotvarkæ, pakeisti kai kuriuos áproèius.“

Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arba skambinkite telefonu 57 771


antradienio laikraštis