Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. spalio 20 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. spalio 20 d. Ðeðtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 121 (2 486)

Kaina 1,20 Lt

Permainø buvo, bet ne visos geros

Su þiniasklaidos atstovais susitiko komisariato virðininkas D. Dobilas ir Organizacinio poskyrio virðininkë V. Èetrauskienë (centre) bei ðio poskyrio specialistë A. Pupkutë.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Këdainiø rajone nusikalstamumo lygis maþesnis negu Kauno rajone ir ðiek tiek didesnis negu Jonavos rajone. Toká palyginimà þiniasklaidos atstovams pateikë Policijos komisariato viršininkas Dainius Dobilas, spaudos konferencijoje apþvelgdamas ðiø metø devyniø mënesiø komisariato veiklos rezultatus ir kriminogeninæ situacijà rajone. Per tris metø ketvirèius Këdainiø policijoje uþregistruotos 925 nusikalstamos veikos.

/Nukelta á 3 psl./

Prenumerata 2013-iesiems metams Lietuvos paðto skyriuje 1 mën.

3 mën.

12,26 Lt

36,77 Lt

6 mën.

73,54 Lt

12 mën.

147,07 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

11,23 Lt

33,70 Lt

67,40 Lt

134,81 Lt

„Lietuvos ryto“ ir „Rinkos aikðtës“ platinimo tarnybose 1 mën.

3 mën.

11,99 Lt

35,97 Lt

6 mën.

71,94 Lt

12 mën.

143,88 Lt

Pensininkams ir neágaliesiems:

10,99 Lt

32,97 Lt

65,94 Lt

131,88 Lt

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUS Këdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.

Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val. * Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos. * Galite pastatyti savo automobilá pardavimui. Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelës teritorijoje) www.ramuda.lt

Pravartu þinoti ir ásidëmëti Policijos komisariato Migracijos poskyris kiekvieno mënesio pirmà treèiadiená gyventojus priima trumpiau, o banko mokëjimo korteliø skaitytuvo jau nebeturi nebeturi.. Korteliø skaitytuvo poskyryje jau nëra Ðias naujienas gyventojams praneðanti poskyrio virðininkë Vida Dapkienë apgailestauja, kad bankas atsiëmë banko mokëjimo korteliø skaitytuvà, todël poskyrio klientai jau nebegali ðiomis kortelëmis sumokëti valstybës rinkliavos, mokamos uþ asmens dokumentø iðdavimà. Tie, kurie atvyksta á poskyrá reikiamo mokesèio nesumokëjæ bankuose, grynaisiais pinigais tai gali padaryti poskyryje stovinèiame terminale FOXBOX. Mokestis uþ terminalo paslaugà – 4 litai, tad jeigu þmogus nori susimokëti, tarkime, 30 litø, jis turi ádëti 34 litus. Deja, terminalas neduoda gràþos, todël reikia ádëti lygià sumà.

Kartà per mënesá – trumpiau Migracijos poskyris gyventojus aptarnauja pirmadieniais, ant-

radieniais, treèiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 7 val. 30 min. iki 12 val. ir nuo 12 val. 45 min. iki 17 val., o penktadieniais – nuo 8 iki 12 val. ir nuo 12 val. 45 min. iki 15 val. 45 min. Taèiau kiekvieno mënesio pirmà treèiadiená gyventojai priimami trumpiau: iki pietø dirbama áprastai, o popiet klientai aptarnaujami iki 15 val. V. Dapkienës teigimu, likæs tos darbo dienos laikas skiriamas darbuotojø mokymuisi ir kvalifikacijos këlimui. Ðià galimybæ numato ðiemet spalio 12-àjà priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virðininko ásakymas. „Rinkos aikðtës“ inf.


2

2012 m. spalio 20 d.

Svarbiausi darbai – Lietuvai, kraðtui, þmogui darbai,, kuriuos atlikti bûtina jau Seimo kadencijos pradþioje, skirti kiekSvarbiausi ir neatidëliotini darbai þmogui,, susijæ su savivaldybiø valdymo sfera ir visos ðalies ûkiu. vienam þmogui • Neatidëliotinas minimalios algos didinimas. Jau artimiausiu metu ji turi bûti padidinta iki 1 200 litø, o iki 2013 metø pabaigos – iki 1 509 litø. • Ásipareigojome, kad vidutinë pensija sieks 60 procentø vidutinio darbo uþmokesèio, o tai bus gerokai daugiau kaip tûkstantis litø. • Skaudi problema – ðilumos kainos, kurias bûtina suvaldyti skatinant biokuro naudojimà, priimant kitus sprendimus. • Ðvietimo srityje taip keisime finansavimo sistemà, kad kaimo pagrindinëms mokykloms ir gimnazijoms nekiltø uþdarymo grësmë. Ðvietimo ir kultûros þidiniai kaime turi išlikti išlikti.. • Rûpinantis kaimo keliais reikia pakeisti keliø programos finansavimo proporcijas: magistraliniams ðiek tiek sumaþinti sumaþinti,, o rajoniniams keliams padidinti padidinti.. Þvyrkeliø sparèiai maþës, o seniai remontà matæ rajoniniai keliai bus sparèiai tvarkomi tvarkomi.. am skirtas mokesèiø sistemos • Valstybëje svarbu skatinti verslà, kad bûtø kuriamos naujos darbo vietos. TTam tobulinimo pasiûlymø blokas. Vydas GEDVILAS, kandidatas á Seimo narius Kauno–Këdainiø rinkimø apygardoje

Kaip balsuoti? Rinkimø biuletenyje paþymëkite taip

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMAI 2012 m. spalio 28 d. RINKIMØ BIULETENIS Kauno–Këdainiø vienmandatë rinkimø apygarda Nr. 65

Vydas GED VILAS GEDVILAS

à

Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidato á LR Seimo narius V. Gedvilo politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr. 3 907

Ruoðiasi iðankstiniam balsavimui Nedarbas ûgtelëjo Këdainiø apygardos rinkimø komisijos pirmininkë Vida Nors Këdainiø rinkimø apygardoje rinkimai baigësi – V irginija Baltraitie- Troðina primena, kad iðankstiVirginija niame balsavime galës dalyvaunë iðrinkta á Seimà jau pirmajame ture, apygardos rinkimø komisija ti Kauno–Këdainiø rinkimø ruoðiasi antrojo turo iðankstiniam balsavimui balsavimui,, kuris ávyks spalio 24 ir 25 apygardai priklausanèiø Josvaidienomis (treèiadiená ir ketvirtadiená). Kaip ir pirmajame ture, balsuoti niø, Krakiø, Pelëdnagiø ir Perbus galima nuo 8 iki 20 valandos rajono savivaldybës pastate árengtoje naravos seniûnijø, taip pat kitø balsavimo vietoje. Lietuvos savivaldybiø, kuriuose Taip pat bus balsuojama ninëje, areðtinëje, slaugos ástai- Seimo narys dar neiðrinktas, gyspecialiuosiuose paðtuose ligo- gose. ventojai. Irma BAJORÛNË

Skelbiamas kraðto Kultûros premijos konkursas Vadovaujantis Këdainiø rajono savivaldybës tarybos 1999 m. kovo 26 d. sprendimu Nr Nr.. 45 ir 2004 m. spalio 29 d. sprendimu Nr Nr.. TS-382, skelbiamas pretendentø Kraðto kultûros premijai gauti konkursà. Pretendentu á kraðto Kultûros premijos laureatus gali bûti kiekvienas Këdainiø kraðto gyventojas arba kitur gyvenantis asmuo, áneðæs þymø indëlá á Këdainiø kraðto kultûrà:

Kronika PRIIMA TARYBOS NARIAI Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Sveikatos ir socialinës apsaugos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas spalio 25 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims rajono savivaldybës administraciniame pastate 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930. Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Kaimo reikalø ir ap-

ieðkodamas ir ágyvendindamas naujas, originalios kûrybos ir kultûrinës veiklos formas; puoselëdamas ir propaguodamas kraðto etnokultûrà; dirbdamas kultûriná ðvietëjiðkà darbà su kraðto gyventojais, o ypaè su jaunimu; aktyviai dalyvaudamas kraðto visuomeninëje kultûrinëje veikloje; teikdamas paramà kraðto kultûros ástaigoms, meno kolektyvams. Pretendentus Kultûros premijai gauti gali pristatyti visos Kë-

dainiø rajono ástaigos, ámonës, organizacijos, atskiri pilieèiai. Pretendentai pristatomi raðtu, nurodant jø vardus, pavardes ir darbo vietas. Raðte paþymimi pretendento nuopelnai kraðto kultûrai, pristatanèioji organizacija (pilietis). Raðtus-charakteristikas apie pretendento pristatymà pateikti Këdainiø rajono savivaldybës administracijai (J. Basanavièiaus g. 36) 101 kab. iki 2012 m. lapkrièio 23 d. 15 val.

linkosaugos komiteto narys Algimantas Kiþauskas spalio 25 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventojus priims Dotnuvos seniûnijos administraciniame pastate (Vilties g. 19, Dotnuva), telefonas (8 347) 39 300. Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555. Gyventojai gali kreiptis á Tarybos narius ir iðsakyti bendruomenës bei asmenines problemas.

Lietuvos futbolo federacijos I lygos èempionato rungtynës. Susitinka FK „Nevëþis“ ir pirmenybiø lyderë FK „Lietava“ (Jonava).

KVIEÈIA FUTBOLO SIRGALIUS Spalio 23 d., antradiená, 15 val. Këdainiø miesto stadione þaidþiamos

„Rinkos aikðtës“ inf.

SKYRË BAUDÀ Savivaldybës administracinë komisija këdainieèiui V. P. skyrë 100 litø baudà. Administraciniø paþeidimø protokolas ðiam pilieèiui suraðytas ir jo pagrindu skirta bauda uþ tai, kad jis rugsëjo 7 dienà pasinaudojo UAB ,,Godamita“ taksi paslaugomis ir uþ jas nesumokëjo 80 litø.

Per rugsëjá nedarbas Këdainiø rajone padidëjo 0,4 proc. ir spalio pradþioje siekë 7,7 proc. Spalio pradþioje Kauno darbo birþos Këdainiø teritoriniame skyriuje buvo registruoti 2 tûkst. 765 bedarbiai bedarbiai.. Visoje Kauno apskrityje veikë kitokios tendencijos – nedarbas èia sumaþëjo 0,2 proc., bet vis dar yra gerokai didesnis negu Këdainiuose: siekia 9,5 proc. Per rugsëjo mënesá á darbo birþos Këdainiø skyriø kreipësi 590 naujø bedarbiø. Nuo metø pradþios skyriuje uþregistruoti 4 tûkst. 918 be-

darbiø. Per mënesá uþregistruotos 274 laisvos darbo vietos. Ádarbinti 324 bedarbiai. Pastaràjá mënesá smarkiai sumaþëjo vieðuosius darbus atliekanèiø þmoniø. Rugsëjá á vieðuosius darbus nusiøsti 44 bedarbiai, o rugpjûtá tokius darbus dirbo 81 þmogus.

Pinigø biudþete – tiek, kiek planuota Ðiais metais mûsø rajono gyventojai per devynis mënesius uþdirbo gerokai daugiau negu pernai per tà patá laikotarpá. TTai ai patvirtina áplaukos á savivaldybës biudþetà. Gyventojø pajamø mokesèio sausio–rugsëjo mënesiais surinkta 383,9 tûkst. litø daugiau negu 2011 metais. Tai yra 3,2 proc. arba 665,5 tûkst. litø daugiau nei planuota. Rajono savivaldybë per devynis mënesius gavo 92 mln. 490,6 tûkst. litø pajamø. Metø pradþioje patvirtintas

Skubiai REIKALINGAS vairuotojas, turintis E kategorijà. Tel. 8 685 85 038.

pajamø planas ávykdytas 100 proc. Savivaldybei dar skolingas valstybës iþdas – ið jo negauta 871,3 tûkst. litø pajamø savarankiðkoms funkcijoms vykdyti. „Rinkos aikðtës“ inf.


2012 m. spalio 20 d.

3

Permainø buvo, bet ne visos geros neðimus. Beveik nepakito bendras vagysèiø skaièius, taèiau sumaþëjo vagysèiø, ávykdytø ásibraunant á patalpas, maþiau pavogta automobiliø, bet daugiau jø apvogta, daþniau buvo vagiama ið prekybos taðkø. Sumaþëjo plëðimø, sukèiavimo, padaþnëjo bandymø papirkti policijos pareigûnus, nuo trijø iki deðimties iðaugo nusikaltimø, susijusiø su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis.

/Atkelta ið 1 psl./

Vienø maþiau, kitø daugiau Ið minëto bendrojo policijoje uþregistruotø ávykiø skaièiaus labiausiai iðsiskiria 22 – jie yra sunkûs ir labai sunkûs tyèiniai nusikaltimai. Apysunkiø nusikaltimø – 331, nesunkiø – 464, ávykusiø per neatsargumà – 5, o baudþiamøjø nusiþengimø – 10. Kalbant apie nusikaltimus ir kitokius ávykius paprastai mëgstama lyginti, kiek ko ávyko ðiemet ir pernai per tà patá laikotarpá. Ðiemetinë statistika pernykðtæ lenkia nesunkiais nusikaltimais, bet atsilieka labai sunkiais, sunkiais ir apysunkiais. Ávykdyta maþiau grupiniø nusikaltimø, gerokai maþiau nusikalto nepilnameèiai, smarkiai sumaþëjo nusikaltimø vieðose vietose. Taigi ðiuo poþiûriu metai kol kas geresni negu pernykðèiai.

Buvo skaudþiø eismo ávykiø Taèiau skaièiai – labai nepastovus dalykas, jie gali netikëtai ðoktelti, kaip tai atsitiko su eismo ávykiais. D. Dobilas akcentavo, kad iki rugsëjo áskaitiniø eismo ávykiø rajono teritorijoje ðiemet buvo maþdaug tiek pat, kaip ir pernai, taèiau rugsëjá keliuose þuvo net trys þmonës – ir ávyko persvara. Permainø policijos fiksuoja-

Trûksta penkiolikos pareigûnø

Þiniasklaidos atstovai uoliai fiksavo faktus, kuriuos iðgirdo Policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje.

ið viso buvo gauti net 122 praneðimai apie smurtà artimoje aplinkoje. 52 atvejais smurtautojai buvo iðkart sulaikyti dviem paroms. „Taèiau nuvykus á ávykio vietà neretai paaiðkëdavo, kad dalyje praneðimø situacija ganëtinai sutirðtinta: abu konflikto dalyviai neblaivûs, vyksta ánirtingi barniai, moteris nori pagàsdinti vyriðká ir iðkvieèia policijà“, – sako komisariato virðininkas. Jis pabrëþia, kad keliais atveNeretai situacija sutirðtinta jais þmonës buvo nubausti uþ meIki spalio 17-osios, kuomet lagingà praneðimà policijai ir kad vyko spaudos konferencija, pagal nubaustøjø ateityje daugës, nes minëtàjá ástatymà rajone buvo pareigûnø darbo krûviai yra dipradëti 74 ikiteisminiai tyrimai, o dþiuliai ir piktnaudþiauti policijos moje statistikoje gali ávykti ir dël kitokiø aplinkybiø, pavyzdþiui, priëmus naujà ástatymà. Ðiemet uþregistruota net 34,5 proc. daugiau nusikaltimø, kuriuos ávykdë neblaivûs asmenys, labai iðaugo ir neþymaus sveikatos sutrikdymo atvejø. Komisariato virðininkas sako, kad tai susijæ su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ástatymu, ásigaliojusiu pernai gruodá.

/Nuotr. autorës/

paslaugomis nedera.

Praneðimus atsijoja BPC Naujovë – rugsëjo pradþioje komisariate panaikintas licencijavimo padalinys, tad dabar dël ginklø tenka kreiptis á Kaunà. Dar viena, bet kitokio pobûdþio permaina – sumaþëjæs Operatyvaus valdymo poskyryje gautø praneðimø skaièius. Pernai per devynis mënesius buvo gauti 9 tûkst. 505 praneðimai, o ðiemet – 7 tûkst. 429. Komisariato virðininkas teigia, kad tai susijæ su ðiemet pradëjusiu veikti Bendruoju pagalbos centru (BPC), kuris ðiek tiek atsijoja pra-

Ðiuo metu komisariate yra 158 pareigybës, o dirba 144 þmonës, net 15 pareigûnø trûksta. Gana nemaþai, net 11, darbuotojø ðiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Gaila, bet jau praëjo laikai, kai kiekviena seniûnija turëjo po apylinkës inspektoriø. Stingant pareigûnø kai kuriems inspektoriams tenka priþiûrëti po dvi seniûnijas. Ðiemet á pensijà iðëjo net trys apylinkës inspektoriai, o vietoj jø atëjo tik vienas. Nors pareigûnø ir trûksta, per devynis mënesius teismui perduotos 228 baudþiamosios bylos, kuriose nusikalstama veika buvo átariami 279 þmonës. D. Dobilas sako, kad ir Kaiðiadoriø, ir Jonavos rajonuose bylø perduota gerokai maþiau, o Kauno rajone – tik viena byla daugiau nei Këdainiuose.

Plëðikai uþpultajam suspardë veidà Paliko suþalotà mergaitæ Treèiadienio vakare Këdainiuose buvo sumuðtas ir apiplëðtas 20-metis këdainietis. Ið jo atimti daiktai ir suspardytas veidas. Apie aðtuntà valandà vakaro këdainietis G. B. su draugu buvo prie parduotuvës „IKI Cento“,

esanèios P. Lukðio gatvëje. Tuo metu prie jø priëjo keturi nepaþástami vyriðkiai ir vienas ið matymo paþástamas romø tautybës këdainietis. Pastarasis nutraukë nuo G. B. peties rankinæ, kurioje buvo ávairiø daiktø bei dokumentø, ir penkis kartus trenkë kumðèiu á veidà.

Kai apiplëðtasis pargriuvo, plëðikas ir dar vienas vyriðkis ið jo kompanijos kelis kartus spyrë gulinèiajam á veidà. Átariamasis, kurá ið matymo paþásta G. B., – 1957 metais gimæs këdainietis P. S. Jis policijos ieðkomas.

Apvogti statybas – jau áprasta Vagys mëgsta apsilankyti statomuose ar rekonstruojamuose pastatuose, nes ten randa ir statybiniø medþiagø, ir darbo árankiø.

Vienoje bendrijos gatvëje Ketvirtadiená dviejø Justinavos sodø bendrijoje statomø namø savininkai rado savo namus apvogtus ir kreipësi á policijà. Këdainietë S. D. savo name pasigedo keturiø pakuoèiø stiklo

vatos, kurios vertë – 600 litø, o këdainietis V. R. neberado keturiø plastikiniø langø, lauþtuvo, kirvio ir dviejø kastuvø. Vyriðkiui padarytas beveik 1,4 tûkst. litø nuostolis. Abu apvogtieji namai statomi toje paèioje bendrijos gatvëje.

Ne vien praktiðki daiktai Neseniai buvo apvogtas ir Këdainiuose, Maumedþiø gatvëje, statomas këdainieèio R. K. namas. Èia ið statybos vietos dingo

armatûros gaminiø, kuriø bendra vertë – 3,5 tûkst. litø. Këdainiø miesto seniûnijos Januðavos kaime vagys apsilankë dotnuvietei S. L. priklausanèios statybos vietoje, kur nuplëðë áëjimà á garaþà dengiantá brezentà ir ið vidaus pavogë karutá. O Ðëtoje pavogtas ne toks praktiðkas daiktas – nuo rekonstruojamo seniûnijos pastato stogo pagrobta sirena, kuri ten buvo árengta civilinës saugos tikslais.

Suþalota galva, sumuðtas pilvas, sulauþyta pëda – á tokià bûsenà ástûmæs nepilnametæ gudþiûnietæ, vairuotojas nuvaþiavo savais keliais. Vaþiuojamàja kelio dalimi ëjusi gudþiûnietë M. V., gimusi 1998 metais, buvo suþalota treèiadiená, apie septintà valandà vakaro. Miestelio pakraðtyje, prie

kapiniø, jà partrenkë kol kas nenustatytos markës automobilis, vaþiavæs nuo Gudþiûnø kelio Jonava–Këdainiai–Ðeduva link. Partrenkæs pësèiàjà vairuotojas ið ávykio vietos pasiðalino.

Áraðuose uþfiksuota vagystë Pirkëjas, ið parduotuvës pavogæs nepigià prekæ, liko uþfiksuotas prekybos salëje árengtos vaizdo stebëjimo sistemos. Këdainiuose, S. Dariaus ir S. Girëno gatvëje, esanèioje parduotuvëje „Bikuva“ ðiomis dienomis atlikus inventorizacijà paaiðkëjo, kad prekybos salëje trûksta 285 litus kainuojanèio cirkuliacinio

siurblio. Perþiûrëjus vaizdo áraðus paaiðkëjo, kad spalio 1-osios vidurdiená prekæ pasisavino vienas vyriðkis. „Rinkos aikðtës“ inf.

Pinigus paëmë, bet darbo nepadarë Treèiadiená á policijà kreipësi kalnaberþietë, kuri sako esanti apgauta sukèiaus.

si 1954 metais, teigia ðiemet geguþës pradþioje sutarusi su 1957 metais gimusiu A. R. dël pastatø iðorës sutvarkymo ir davusi jam Surviliðkio seniûnijos Kalna- pinigø reikalingoms medþiagoms berþës kaime gyvenanti I. Ð., gimu- nupirkti, taèiau vyriðkis nei jø nu-

pirko, nei atliko sutartus darbus. Moteris teigia patyrusi 10 tûkst. litø nuostolá. Beje, apgautosios ir átariamojo susitarimas buvo tik þodinis. „Rinkos aikðtës“ inf.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


4

2012 m. spalio 20 d.

Paleistas þodis gráþo baudþiamàja byla

Antstolë RAMUNË MIKLIUÐIENË skelbia areðtuoto skolininkø turto varþytynes, kurios vyks gruodþio 5 d., antstolës kontoros skyriuje, adresu Didþioji g. 36, Këdainiai Parduodama ið pirmøjø varþytyniø: Dviejø kambariø butas, su rûsiu, 50,73 kv. m bendro ploto, 8 aukðtas, esantis Respublikos g. 20-24, Këdainiuose, priklausantis Vaciui Ðablevièiui. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka. Pradinë pardavimo kaina – 48 320 Lt Varþytyniø pradþia – 10 val. Gyvenamasis namas su rûsiu, 178,71 kv. m bendro ploto, vieno aukðto, sienos – plytø mûro, trys ûkiniai statiniai (uþstatytas plotas – 32 kv. m; 28,80 kv. m; 114 kv. m, sienos plytø mûro), kiemo statiniai (ðulinys, lauko tualetas, kiemo aikðtelë, skystojo kuro rezervuaras, rûkykla), esantys Keleriðkiø k. Këdainiø r. sav., priklausantys Vaidotui Eþerskiui. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka. Pradinë pardavimo kaina – 112 000 Lt Varþytyniø pradþia – 10.30 val.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Pirmadiená Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas dël ðmeiþto internete. Baudþiamoji byla pradëta gavus vienos këdainietës pareiðkimà. Moteris jauèiasi apðmeiþta Këdainietë A. M., gimusi 1984 metais, policijai pasiskundë, kad internete apie jà paskleista ðmeiþikiðka ir tikrovës neatitinkanti informacija. Ðià informacijà moteris rado internete paskelbto straipsnio komentaruose. Nors straipsnyje buvo raðoma apie kitus þmones, taèiau atsirado komentatoriø, kurie piktai atsiliepë ir apie këdainietæ. Pareigûnai ëmë tirti ávyká, ir po kiek laiko turëtø paaiðkëti visos jo aplinkybës. Baudþiamajame kodekse uþ ðmeiþimà numatomos gana grieþtos bausmës. Ðmeiþikas gali bûti nubaustas bauda arba laisvës apribojimu, bet gali susilaukti ir areðto arba laisvës atëmimo iki vieneriø ar net dvejø metø.

„Alfa“ supyko ant lenkø

/Nuotr. autorës/

Straipsniai internete kartais sulaukia daugybës komentarø, kuriø nemaþa dalis yra uþgaulûs, taèiau bylinëtis ryþtasi tik nedaugelis apðmeiþtøjø.

laikë ir Þurnalistø etikos inspektoriaus tarnyba, kurios ekspertizës akte nurodyta, kad komentaras gali pasirodyti áþeidþiantis, menkinantis þmoniø grupæ, skiriamà gyvenamosios vietos (Lenkijos) ir pareigybiniu (parlamentarai) pagrindu.

Iðduoda skaitmeniniai adresai Ikiteisminio tyrimo metu pagal kompiuterio skaitmeniná adresà buvo nustatyta, kas tasai „alfa“. Demaskuotas A. Ð. visiðkai pripaþino savo kaltæ ir teisinosi, kad jam pabodo, jo akimis þiûrint, pernelyg daþnai nagrinëjama tema. Vyriðkis tvirtino tokius þodþius raðæs norëdamas, kad bûtø liautasi kalbëti apie lenkus, nes „Lietuvoje ir taip yra apie kà kalbëti“. Baudþiamosios bylos susilaukæs këdainietis prisipaþino suprantantis, kad jo komentaras niekino lenkus. Jis prisipaþino ir þinantis, kad nieko negalima þeminti ir niekinti, todël dël savo poelgio sakë labai besigailás.

Kà reiðkia vieðai paskleisti neatsargø þodá, neseniai savo kailiu patyrë vienas këdainietis, pernai geguþæ prie vieno straipsnio internete paraðæs komentarà, o ðiemet liepà sulaukæs teismo sprendimo. Iki tol niekada neteistas pensininkas A. Ð. pernai geguþës 18àjà savo namø kompiuteryje perskaitë naujienø portalo www.delfi.lt pateiktà straipsná „Lenkijos parlamentarai nori Lietuvos ambasadorës paaiðkinimø“ ir pasipiktino pagrindiniais jo teiginiais. Pasivadinæs slapyvardþiu „alfa“, këdainietis iðsiuntë trumputá komentarà, kuriame pasiûlë lenkus pasiøsti, kaip sakoma, „ant triTeismas skyrë baudà jø raidþiø“. Ðiemet liepos 31-àjà paskelbIðvada: komentaras kursto to Këdainiø rajono apylinkës teisNemalonumai uþgaulaus ir mo baudþiamojo ásakymo konstaneðvankaus komentaro autoriø tuojamojoje dalyje teigiama, kad netikëtai uþklupo po to, kai á tei- savo komentaru këdainietis „viesësaugininkus kreipësi Europos ðai tyèiojosi, niekino, skatino neÞmogaus teisiø fondo narë J. Z., apykantà bei kurstë diskriminuopapraðiusi pradëti ikiteisminá tyri- ti þmoniø grupæ ar jai priklausanmà dël tautinæ neapykantà kurs- tá asmená, skiriamà tautiniu pagrindu“. tanèiø komentarø internete. Uþ toká poelgá vyriðkiui buvo Minëtojo fondo pozicijà pa-

skirta trijø minimaliø gyvenimo lygiø dydþio bauda, ðiuo metu sudaranti 390 litø sumà. Baudà A. Ð. turëjo sumokëti per du mënesius nuo baudþiamojo ásakymo ásiteisëjimo dienos. Bauda galëjo bûti ir didesnë, taèiau teismas atsiþvelgë ir á senyvà teisiamojo amþiø, ir á tai, kad A. Ð. iki tol në karto neteistas ir nebaustas uþ vieðosios tvarkos paþeidimus.

Pasisakë tiesioginëje laidoje Dar prasèiau komentarai galëjo baigtis moteriai, 2010-øjø rugpjûtá paskambinusiai á Lietuvos radijà, kuriame vyko tiesioginë laida „Lietuvos diena“. Laidoje buvo gvildenamos nelegalaus darbo problemos, ir klausytoja tiesiai á eterá iðpyðkino, kad vienoje individualioje ámonëje nuolat dirbo nelegalûs darbuotojai ir kad ámonës savininkë visada susitardavo su tikrintojais, kuriems darbuotojai pasiskøsdavo. Ikiteisminio tyrimo metu paaiðkëjo, kad ðie þodþiai buvo ðmeiþtas, ir Kauno miesto apylinkës teismas aktyvià radijo klausytojà ðiemet nubaudë 650 litø bauda, be to, priteisë atlyginti 7,5 tûkst. litø neturtinæ þalà ir 3 750 litø sumà uþ advokato paslaugas. Tiesa, ámonës savininkë ir informacijos apie jà skleidëja vëliau susitaikë, tad praëjusià savaitæ Kauno apygardos teismas minëtà nuosprendá panaikino, o baudþiamàjà bylà nutraukë.

Atsisiuntë filmà ir buvo nuteistas Ketvirtadiená elektroninëje þiniasklaidoje pasklido þinia, kad vienas këdainietis teismo nubaustas uþ vaikø pornografijos platinimà. Skaitytojus labiausiai pribloðkë faktas, kad nuteistasis – mokytojas. Këdainiø „Ryto“ pagrindinës mokyklos mokytojas V. Þ. baudþia-

mosios bylos susilaukë pasitvirtinus teisësaugos átarimams, kad ið jo kompiuterio plinta vaizdinë medþiaga su vaikø pornografija. Pasinaudodamas tam tikra programa V. Þ. pernai internetu á savo kompiuterá buvo atsisiuntæs tokio pobûdþio filmà, o toks veiksmas sudarë sàlygas ðá filmà atsisiøsti ir kitiems.

Këdainiø rajono apylinkës teismas pripaþino V. Þ. kaltu dël disponavimo vaikø pornografija ir skyrë 15-kos minimaliø gyvenimo lygiø dydþio baudà, kuri ðiuo metu sudaro 1 tûkst. 950 litø sumà. Taip pat nutarta ir konfiskuoti mokytojo asmeniná kompiuterá. „Rinkos aikðtës“ inf.

Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstolei savo teises patvirtinanèius dokumentus. Varþytyniø dalyviai iki varþytyniø privalo pateikti praðymus, ámokëti 10 proc. parduodamo turto kainos á antstolës depozitinæ sàskaità Nr. LT04 7182 3000 0060 9258, esanèià AB Ðiauliø bankas, banko kodas 71823. Informacija teikiama antstolës kontoros skyriuje (Didþioji g. 36, Këdainiai, tel. (8 347) 54 339.

UAB „Krekenava“ perka þemës ûkio paskirties þemæ Panevëþio raj. Krekenavos sen., Pasvalio raj. Puðaloto sen., Këdainiø raj. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.


2012 m. spalio 20 d.

5

„Purienoje“ – projektas „Mano valstybë“

Mokyklos-darþelio „Puriena“ mokiniai ir tëveliai kartu su mokytojomis lankësi Lietuvos Respublikos prezidentûroje.

Veronika KURÐEVIÈIENË

Mokyklos-darþelio „Puriena“ treèiø ir ketvirtø klasiø mokiniai ugdo savo pilietiðkumà dalyvaudami ádomiame projekte „Mano valstybë“. Ketvirtos klasës mokiniai pasaulio paþinimo pamokoje kalbëjo apie tai, kaip valdoma Lietuvos valstybë. Remdamiesi vadovëlyje pateikta informacija ir asmenine patirtimi vaikai nurodë, kas vykdo valstybinæ valdþià Lietuvoje, aptarë valstybiniø institucijø paskirtá ir apibûdino jø veiklà. Tyrinëjo Lie-

tuvos Respublikos Prezidento vëliavà, ávardindami ir paaiðkindami joje pavaizduotus simbolius. „Kai nutarëme rinkti papildomos medþiagos apie Lietuvos Respublikos prezidentus ávairiuose ðaltiniuose, pasiûlëme prisijungti ir treèios klasës mokiniams. Taip kilo idëja paruoðti ir ágyvendinti projektà „Mano valstybë“, – sakë mokyklos-darþelio ,,Puriena“ mokytoja Jovita Krutkienë. Neatsiejama valstybingumo dalis – Lietuvos Respublikos prezidento institucija. „Norëdamos sudaryti sàlygas mokiniø pilietinei saviraiðkai, surengëme ekskursijà á Vilniø, Lietuvos Respublikos

prezidento rûmus“, – teigë mokyklos-darþelio mokytoja Dalia Urbienë. Apsilankymo metu vaikai turëjo galimybæ susipaþinti su ðiø rûmø istorija, kuri koja kojon þengia su Lietuvos valstybës istorija. Suþinojo, kad per daugiau kaip 600 metø ðiuose rûmuose buvo ásikûræ vyskupai ir generalgubernatoriai, èia buvo apsistojæ karaliai, carai ir net Prancûzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Politinis valstybës gyvenimas visuomet sukosi aplink ðiuos statytus, degintus ir vël garsiø architektø rekonstruotus rûmus, todël

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

neatsitiktinai 1997 m. jie tapo Lietuvos Respublikos Prezidento bûstine, kurià ir toliau lanko uþsienio valstybiø prezidentai ir aukðèiausio rango politikai. Ekskursijos metu mokiniai turëjo galimybæ susipaþinti ne tik su rûmø, bet ir su Lietuvos istorija. Gilinant þinias apie tautos vaidmená valstybëje, pilieèio vaidmená valstybës raidoje, asmenybës svarbà pilietinëje visuomenëje, mokytojos paskatino mokinius dalyvauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine 2012. Mokiniai turëjo atlikti kûrybinæ uþduotá – pieðti jubiliejiná

Konstitucijos virðelá. Juk ðiais metais minimas dabartinës 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvideðimtmetis ir nepriklausomos Lietuvos Valstybës pirmosios nuolatinës 1922 m. Konstitucijos devyniasdeðimtmetis. Á ðá projektà aktyviai ásitraukë ir mokiniø tëvai. Jø padedami mokiniai rinko ir renka informacijà apie Lietuvos Respublikos prezidentus, mûsø kraðtà garsinanèius þmones, tëveliai kartu vyko á prezidentûrà. Ðis projektas skatina mokinius ne tik domëtis Lietuvos istorija, bet ir mylëti savo Tëvynæ, kraðtà, gimtàjá miestà.


6

2012 m. spalio 20 d.

Skirtingus laikmeèius menantis paminklas Veronika KURÐEVIÈIENË

Kiekviena epocha turi savo iškilius þmones ir nepamirštamus paminklus. V ienam iš Vienam tokiø – Dotnuvos gatv gatvëës kapinëse pastatytam paminklui kariams, þuvusiems 1919–1923 metais uuþþ Lietuvos laisvæ – spalio mënesá sukanka 75 metai metai.. Menotyrininkas Jonas Jucevièius surinko dokumentus apie ðio paminklo istorijà.

Rûpinosi þuvusiø savanoriø atminimu 1919 metais kovose su bolðevikais, lenkais, bermontininkais uþ Lietuvos laisvæ daug krito lietuviø, ypaè kariø savanoriø. Pats pirmasis 1919 metais paaukojo savo gyvybæ kraðtietis savanoris Povilas Lukðys, palaidotas netoli minimo paminklo. Èia palaidota daugelis þuvusiøjø Këdainiø kraðte, jiems pastatyti kuklûs cementiniai kryþeliai. Artëjant þuvusiøjø atminimo 20-meèiui 1937 metais buvo susirûpinta kapinëse pastatyti iðkilø paminklà visu þuvusiøjø atminimui.

Kûrë þinomas skulptorius Menotyrininko surinktais duomenimis, tuo pirmiausia susi-

rûpino Ðv. Juozapo baþnyèios klebonas J. Normantas. Jis tuo metu Josvainiuose apsigyvenusiam þinomam skulptoriui Kostui Rameikai (1903–1948) raðë: „Gerbiamas pone, jei tamstos neapsunkins, malonëkit prie progos raðtu ar þodþiu pasiûlyti projektà paminklui ant kariø kapø Këdainiø miesto kapinëse, kurios yra prie Dotnuvos kelio. Projektas turëtø bûti nebrangus. Nëra nustatyta, uþ kiek daryti, bet tik kuklu ir pigu. Su pagarba, kun. J. Normantas. Këdainiai, 20.III.1937“ (ðis raðtas yra skulptoriaus dukros dailininkës Graþinos Rameikaitës archyve). Skulptorius K. Rameika paminklà sukûrë pats save gerokai nuskriausdamas materialiai. Tuo metu Lietuvoje buvo masiðkai statomi antkapiai ir Lietuvos nepriklausomybei skirti paminklai ne tik ið medþio, bet ir ið betono, o ið akmens ir bronzos – labai retai. Statomi paminklai daugiausia priminë obeliskø formø stulpus, o K. Rameika paruoðdavo paminklo brëþiná, eskizà ir tik po to lipdydavo, liedavo ið betono ir statydavo. Figûrinëms kompozicijoms kurti K. Rameika pasirinkdavo tinkamus modelius, kurie jam pozuodavo. Todël jo sukurti paminklai ir sulaukdavo gero visuomenës ávertinimo, kaip ir paminklas Dotnuvos gatvës kapinëse.

Lietuvos savanoriø kapinës Këdainiuose prieðkariu.

Netradicinis paminklas Skulptorius K. Rameika pirmiausia sukûrë ðio paminklo projektà, kuris visiems patiko. Apibendrinto kryþiaus fone stovi didinga susimàsèiusio Kristaus horeljefinë figûra, o prie jo kojø guli parkritæs karys su ðautuvu deðinëje rankoje, kaire susiëmæs uþ krûtinës. Tuo norëta pabrëþti ne tik atsidavimà Tëvynei, bet ir þmoniø kovingumà, aukas. Ðis paminklas buvo pastatytas gerai suplanuotoje teritorijoje. Ið abiejø paminklo pusiø prie plataus tako buvo palaidoti þuvusieji kariai.

/Nuotr. ið autoriaus archyvo/

Paminklas pastatytas ið suaukotø lëðø.

Paminklas iðliko 75 metus Sovietmetyje daug tø kapø sunaikinta, o kariø vietoje palaidoti civiliai þmonës. Ir ðiam paminklui grësë pavojus bûti sunaikintam. Sovietinës valdþios buvo ásakyta já sugriauti, bet tuometinio miesto vykdomojo komiteto pirmininko (burmistro) mokytojo Antano Kisieliaus sumanumo dëka jis iðliko. Taip jau 75 metus tebestovi paminklas, þymintis mûsø tëvø kilnumà ir pasiaukojimà savo kraðtui, savo Tëvynei.

Paminkas þuvusiems kariams Dotnuvos g. kapinëse.

Aèiû uþ Jûsø gerumà Vaikø globos namai „Saulutë“ dalyvavo jau devintojoje TV3 Iðsipildymo akcijoje. Jos metu geros valios þmoniø suaukoti pinigëliai – neákainojama dovana ðiai ástaigai ástaigai.. 2011 metø TV3 Iðsipildymo akcijos dëka 2012 m. vasaros pradþioje turëjome galimybæ vaikams padovanoti dviejø dienø kelionæ po Þemaitijos ir Pamario kraðtà.

Jos metu apsilankëme Raudonës pilyje, nukeliavome iki Ventës rago – ðiame Lietuvos kampelyje mûsø vaikai lankësi pirmàkart, ir jiems buvo nepaprastai ádomu. Apsilankëme Ventës rago muziejuje, kur susipaþinome su paukðèiø þiedavimo istorija, paukðèiø migravimo tyrimais ir áspûdingu ðiø apylinkiø sparnuoèiø pasauliu. Pasigroþëjæ Ventës rago vaizdais, patraukëme Lietuvos Vene-

TV 3 iðsipildymo akcija iðpildë vaikø svajonæ – vasarà nuvaþiuoti prie jûros.

Vaikai plaukë nuo Mingës kaimo Minijos upe Kniaupo álankos link, groþëjosi vandens lelijø ir purienø sàþalynais, gausybe vandens paukðèiø.

cija vadinamo Mingës kaimo link, kur laukë ádomi paþintinë ekskursija garlaiviu á Nidà. Plaukëme nuo Mingës kaimo Minijos upe Kniaupo álankos link, groþëjomës vandens lelijø ir purienø sàþalynais, gausybe vandens paukðèiø. Norëjome, kad vaikai pajustø pamario kraðto dvasià, pasigroþëtø á UNESCO pasaulio Paveldà átrauktos Nidos áspûdingu groþiu. Nidoje pakilome ant Parnidþio kopos, pasivaikðèiojome miestelyje, aplankëme raðytojo Tomo Mano muziejø. Palikæ Nidà, plaukëme garlaiviu á Mingæ, kur sëdome á autobusà ir vykome á Ðventosios kuror-

tà pajûryje. Kità dienà vaikai galëjo mëgautis saule, ðiluma ir trumpomis maudynëmis tada dar gana ðaltoje Baltijos jûroje. Svarbiausia, kad iðpildëme daugumos mûsø vaikø svajonæ – vasarà nuvaþiuoti prie jûros. Ðia kelione siurprizai vaikams nesibaigë. 2012 m. spalio 7 dienà vaikai vyko á Valstybiná jaunimo teatrà þiûrëti spektaklio „Juzë dykaduonis“, reþisuoto reþisieriaus Aido Ginioèio. Vaikai gráþo kupini teigiamø emocijø – spektaklis jiems labai patiko. Ið 2011 metø TV3 Iðsipildymo akcijos metu surinktø lëðø Këdai-

niø vaikø globos namams „Saulutë“ ið viso buvo skirta 9 648 Lt. Ið jø taip pat ásigijome vaikø ugdymui reikalingø priemoniø: smulkaus sportinio inventoriaus, tapybos reikmenø, muzikinës árangos. TV3 Iðsipildymo akcijos metu geros valios þmoniø paaukoti pinigai yra puiki dovana, uþ kurià esame nuoðirdþiai dëkingi – Jûsø visø, mielieji, dëka galëjome vaikams padovanoti daug gerø emocijø, ðiek tiek malonaus nuovargio ir neiðdildomø áspûdþiø. Sandra SAGATIENË, vaikø globos namø „Saulutë“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui


2012 m. spalio 20 d.

Këdainiuose koncertavo bardai Auðra MALINAUSKIENË

Finalinæ festivalio dainà atliko jungtinë lietuviø ir uþsienieèiø bardø kompanija.

Koncertà pradëjo Lietuvoje þinomas poproko atlikëjas A. Makejevas.

Palieèia þmogaus vidø

Sukvietë atlikëjus Paðnekovas teigë, kad nëra sunku á vienà savaitës trukmës fes-

/Nuotr. autorës ir J. Þebrauskaitës/

Bardas ið Ðvedijos E. Ljusberg ir atlikëjos ið Ispanijos M. Rozalen ir R. Ramos klausësi kolegø lietuviø atliekamø dainø.

tivalá sukviesti skirtingø uþsienio ðaliø atlikëjus, nes jie atlieka to paèio þanro muzikà. „Ðákart festivalis vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. O á Këdainius atvaþiavo Aleksandras Makejevas, Andrius Zalieska-Zala, Aurimas Driukas, Bente Kure ir Leif Ernstsen ið Danijos, Rocio Ramos ir

Maria Rozalen ið Ispanijos, Ewert Ljusberg ið Ðvedijos ir kt. Todël ðá vakarà këdainieèiai galëjo pajusti muzikos ávairovæ – nuo ðvelnios romantiðkos iki trankios“, – sakë A. Juðkauskas.

Gali pasimokyti Vienas ið tarptautinio festivalio dalyviø A. Zalieska-Zala, gru-

Rodë savo iðradingumà Spalio 5-àjà Ðëtos gimnazijoje vyko tradicinë Karjeros planavimo diena. Savo iðradingumà bei sugebëjimus galëjo parodyti IIV VA ir B gimnaziniø klasiø mokiniai mokiniai.. Abiturientai turëjo galimybæ pavaduoti mokytojus, o tai – gana atsakingas darbas, su kuriuo dvyliktokai susidorojo puikiai. Jie spëjo ne tik pabûti mokytojais pamokose, bet ir sugebëjo nustebinti gimnazijos pedagogus paruoðæ skanias vaiðes. Klasiø atstovai sveikino savo auklëtojus bei kitus mokytojus. Po oficialios renginio dalies abiturientai ávykdë jiems patikëtas uþduotis. Dalis mokytojø iðvyko aplankyti Sugiharos muziejaus Kaune, kur apþiûrëjo ekspozicijà „Vizos gyvenimui“, kiti, likæ mokykloje, tapo mokiniø konsultantais. „Mokytojo dienos rytà jauèiausi labai gerai. Oras nelepino,

grupës „Arbata“ dainos. „Jûsø mieste lankausi antrà kartà. Pirmà kartà èia su grupe „Arbata“ koncertavau 1994-aisiais “, – sakë A. Zalieska-Zala.

Kuria dainas vaikams

Antradienio vakarà Daugiakultûriame centre ávyko tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „T AI – AГ „TA deðimtasis jubiliejinis koncertas, kuriame savo kûrybos dainas atliko þinomi mûsø ðalies atlikëjai ir sveèiai iš uþsienio.

Vienas ið festivalio „TAI – AГ organizatoriø Artûras Juðkauskas pasakojo, kad ðis renginys ádomus tuo, jog þmonës susirenka paklausyti geros muzikos. „Man patinka ðis dainuojamosios poezijos festivalis, nes kaskart klausydamasis muzikos atsipalaiduoji ir patiri kaþkà naujo. Juk kiekvienà kartà bardo atliekama daina skamba kitaip ir palieèia þmogaus vidø“, – kalbëjo A. Juðkauskas.

7

Per Mokytojø dienà abiturientai pavadavo mokytojus, o ðie tapo jø konsultantais.

taèiau rudeniniai klevai atrodë nepaprastai graþûs. Dvyliktokai, pasitikæ su raudonskruosèiais obuoliukais ir linkëjimais, tik pa-

tvirtino nuojautà, kad diena bus puiki. Sveikinimai – kolegø, gimnazistø, buvusiø auklëtiniø ir artimøjø – buvo mieli ir malonûs.

pës „Arbata“ pagrindinis dainø atlikëjas ir ðokëjas, ásitikinæs, kad Lietuvoje dainuojamoji poezija yra vienas ið plaèiausiø þanrø, nes apima ne tik þodá. „Dþiugu, kad kasmet platëja dainuojamosios poezijos muzikinis spektras, svyruojantis nuo dþiazo iki kantri stiliaus. Tai ypaè atsispindi atlikëjø ið uþsienio, kur dainuojamoji poezija vadinama autorine daina, kûryboje. Man, kaip menininkui, ðis tarptautinis festivalis ádomus tuo, kad pamatau skirtingø kultûrø kûrëjus, atliekanèius savità muzikà, o tai labai paperka, nes mûsø ir uþsienieèiø skambanèios dainos yra labai skirtingos, todël turiu ið ko pasimokyti“, – kalbëjo A. Zalieska-Zala.

Ðiemet kûrybos dvideðimtmetá mininèio poproko atlikëjo A. Makejevo, sukûrusio dainas lietuviðkiems serialams „Nekviesta meilë“, „Garbës kuopa“, „Ðirdys paklydëlës“, „Kelias namo“, „Be namø“, tekstuose dominuoja ávairios aðtriai pateikiamos temos – nuo meilës iki karo ir mirties. „Ðiuo metu raðau albumà vaikams, nes auginu dukrà ir sûnø, o suaugusiems – albumà „Demokratija Lt“. Vis dëlto dabar pirmenybæ teikiu vaikams. Beje, pats atlieku tik savo kûrybos dainas, kurioms raðau eiles“, – pasakojo A. Makejevas. Þinomas kûrëjas Këdainiuose vieðai koncertavo pirmà kartà, iki tol jis mûsø mieste keletà kartø pasirodë privaèiuose renginiuose. Taip pat jis pirmà kartà dalyvavo ir tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „TAI – AГ renginiuose.

Atvyko antrà kartà Anot paðnekovo, jis atlieka tik savo kûrybos dainas, kuriose kalba apie meilæ, gyvenimà, iðgyvenimus, akimirkos emocijas. Këdainiuose skambëjo sveèio atliekamos naujausios jo kûrybos ir Jauèiausi gerai: puiki ðventinë nuotaika, sveikinimai, dovanëlës“, – sakë viena ið pakalbintø mokytojø. Kada atsirado tradicija pavaduoti mokytojus per jø ðventæ, mokytoja sakë nepamenanti. Tik þinanti, kad auklëtiniai, baigæ mokyklà daugiau kaip prieð deðimtmetá, taip pat buvo mokytojais ir mokyklos vadovais. Susitikimø metu jie vis prisimena vestas pamokas. Pasak abiturientø, jiems labai patiko Karjeros planavimo diena. Jie patys galëjo ásitikinti, kad bûti mokytoju tikrai nelengvas darbas: kiekvienà dienà perteikti savo patirtá, þinias nëra lengva. O kà apie Mokytojø dienà mano patys mokiniai, tàdien pavadavæ mokytojus? „Ði diena yra svarbi ir pedagogams, ir abiturientams – bûsimiems darbuotojams, specialistams ir, reikia manyti, bûsimiems mokytojams. Mokinys, atsidûræs mokytojo kailyje, gali suprasti, koks yra svarbus, atsakingas ir sunkus pedagogo darbas. Manau, jog ði diena su-

Këdainiuose A. Zalieska-Zala koncertavo antrà kartà.

teikë patirties, palengvino kai kuriø mokiniø apsisprendimà renkantis studijø kryptá. Ði diena yra labai prasminga, mes, abiturientai, esame dëkingi mokytojams uþ jø sunkø, varginantá darbà, suteiktas þinias, ruoðimà egzaminams“, – sakë gimnazistas. Neformaliojo ugdymo dienos yra naudingos, nes mokiniai gali ávertinti pasikeitusià aplinkà, palyginti mokytojø bei abiturientø darbà, taip pat áþvelgti mokyklos trûkumus, kuriuos galima taisyti. Ði neformalaus ugdymo diena skatina vaikø atsakingumà, atsakomybæ uþ savo veiksmus, blaivø màstymà bei problemø sprendimà. „Pabûti mokytoja buvo labai ádomu, taèiau sudëtinga. Tik dabar supratau, kad mokytojø darbas yra labai sudëtingas, reikalaujantis daug pastangø“, – sakë gimnazistë. Karjeros planavimo dienos turëtø vykti kiekvienoje mokykloje, nes tai padeda mokiniui geriau paþinti ir labiau vertinti mokytojø darbà. Ieva NOREIKAITË, Deimantë VIZGIRDAITË, Ðëtos gimnazijos mokinës


8

2012 m. spalio 20 d.

Ugdë jaunøjø europieèiø verslumà

Ðventë Europos kalbø dienà

Ðëtos gimnazijoje rugsëjo 17–24 dienomis sveèiavosi Graikijos, Danijos, V okietijos bei Suomijos Vokietijos mokiniai ir jø mokytojai ai Europos Komisijos Mokymosi visà gyvenimà programos, mokytojai.. TTai administruojamos Ðvietimo mainø paramos fondo, COMENIUS daugiaðalës partnerystës projekto EYE (Enterprising Y oung Europeans), skirto verslumui ugdyti Young ugdyti,, ketvirtasis etapas. Pristato nuveiktus darbus Pirmasis mokytojø susitikimas lygiai prieð metus vyko taip pat Ðëtos gimnazijoje. Projekto metu kiekvienos ðalies komanda savo mokykloje sukuria ámonæ, kuri gamina pasirinktà produktà (atvirukus, papuoðalus, rankines, alyvuogiø pastà ir pan.), atsiþvelgiant á ekologijos svarbà, antriniø þaliavø panaudojimà. Ðëtos gimnazijos komandoje dalyvauja 8 mokytojai, 14 mokiniø, projektui vadovauja mokytoja Vijolë Glebauskienë. Kiekvieno susitikimo metu pristatomi nuveikti darbai. Ðio susitikimo metu visos ðalys turëjo pristatyti marketingo temà.

Á vandens parkà – pramogauti Vëlø pirmadienio vakarà sveèius prie mokyklos pasitikto ir apgyvendino priimanèios ðeimos. Kità dienà visø laukë iðvyka á Druskininkø vandens parkà. Susirinkus mokyklos skaitykloje buvo aptartos savaitës veiklos, visi trumpai prisistatë, dalyvius pasveikino gimnazijos direktorë Antanida Likðienë. Kelionës metu mokiniai artimiau susipaþino vieni su kitais, bendravo ávairiomis temomis: apie savo mokyklas, laisvalaiká, pramogas, papasakojo apie savo ðalá. Sveèiams labai patiko vandens pramogos, smagiai praleistas laikas su naujaisiais draugais. Po linksmybiø kelionës metu vakare visi iðvargæ gráþo namo.

Pasiskirstë á komandas Treèiadiená ið pat ryto visø laukë pristatymai marketingo tema. Komandos pateikë atliktø tyrimø, apklausø duomenis, pasirinkto produkto gamybos iðlaidas ir planuojamas pajamas ir t.t. Po pristatymø visø mokiniø laukë simuliacinis ekonomikos þaidimas, kurá vedë VðÁ Jaunimo verslumo centro ugdymo atstovai. Mokiniai buvo pasiskirstæ á komandas ir pagal tam tikrus reikalavimus atliko verslo kûrimo sprendimus, kurie lëmë þaidimo laimëtojà. Po uþsiëmimø ir pietø visi vyko á kraðto ámones „Vesiga“ ir „Lifosa“, kur susipaþino su jø vykdoma veikla, iðklausë praneðimø. Gavæ daug ir ádomios informacijos, gráþæ á mokyklà mokiniai parengë ataskaitas. Kiekvienai grupei tai padaryti sekësi gan lengvai.

Vyko á Trakus Ketvirtadiená visø laukë iðvyka á Trakus. Ið pradþiø aplankytas Uþutrakio dvaras. Ten gidë papasakojo apie ðio dvaro istorijà. Visi buvo pakerëti ðio pastato ir aplinkos groþio, eksponuojamomis pa-

Gimnaziniø klasiø mokiniai pasakojo apie Europos ðalis, tø ðaliø kultûrà, kalbà, paproèius. /Nuotr. A. Ivanovo, E. Nagevièienës, J. Puskepalytës/

Veronika KURÐEVIÈIENË

Po uþsiëmimø ir pietø visi vyko á „Lifosà“, kur susipaþino su jos vykdoma veikla, iðklausë praneðimø.

Kiekvienais metais rugsëjo 26 dienà ðvenèiama Europos kalbø diena. Jos metu Europos valstybëse organizuojami ávairûs renginiai renginiai,, siekiant paskatinti kalbø mokymàsi mokymàsi,, iðugdyti pagarbà visoms Europos kalboms, regionø ir tautiniø maþumø kalboms.

Dalyvavo þaidime-viktorinoje

Trakø pilis tiek lietuviams, tiek uþsienieèiams paliko puikø áspûdá.

rodomis. Iðalkæ pasistiprino tradiciniais karaimø kibinais. Daugeliui sveèiø tai buvo negirdëtas ir neragautas patiekalas. Ðilti pietûs suðildë ir tada visi patraukë Trakø pilies link. Pilis tiek lietuviams, tiek uþsienieèiams paliko puikø áspûdá. Daugeliui tai buvo pirmas apsilankymas tokiame statinyje. Visi mielai apþiûrinëjo eksponatus, klausësi gidës pasakojimo, fotografavosi.

Nesinorëjo iðsiskirti Penktadienio rytà laukë atsisveikinimas. Atrodo, per savaitæ mokiniai susirado tokiø gerø draugø, su kuriais nenorëjo iðsiskirti. Apsikeitæ kontaktais ir paþadëjæ kada nors apsilankyti jø ðalyje, palinkëjo geros kelionës ir su liûdesio laðeliu ðirdyje iðlydëjo sveèius. Daugelis tikrai nepamirð per savaitæ patirtø emocijø, surastø naujø draugø ar ágytos patirties bendraujant.

Sukvietë á popietæ Iðlydëjæ sveèius, po keliø dienø, spalio 4-àjà, á gimnazijos aktø salæ buvo sukviesti projekto dalyviai: mokytojai, mokiniai, jø tëveliai. Susitikimo metu buvo pristatyta atlikta veikla, projekto akimirkos, pasiekti rezultatai. Gimnazijos direktorë A. Likðienë të-

vams áteikë padëkas uþ pagalbà apgyvendinat uþsienio ðaliø mokinius, kuriø ðákart Lietuvoje lankësi net septyniolika. Popietës dalyviai pasidalino mintimis apie projektà, pasidþiaugë galimybe jame dalyvauti, pabendrauti su kitø ðaliø mokytojais, mokiniais, susipaþinti su kitomis ðalimis, jø kultûra, mokyklomis. Tiek tëvai, tiek mokiniai noriai dalinosi áspûdþiais, kuriuos patyrë gyvendami su kitø ðaliø mokiniais, jaudinosi, prisiminæ atsisveikinimo akimirkas.

Lietuvoje taip pat vyksta ávairûs ðiai dienai skirti renginiai. Viename tokiø, kuris vyko rugsëjo 25 dienà Rotuðës aikðtëje, dalyvavo ir Ðëtos gimnazistai su anglø kalbos mokytoja J. Puskepalyte. Renginio didþiàjà dalá uþëmë þaidimas-viktorina „Kalbirintas. Didþiojo lobio misija“. Ðá þaidimà sudarë 15 uþduoèiø, susijusiø su skirtinga Europos kalba ir kultûra. Pasakyti teisingà atsakymà ir pasveikinti gerai atsakiusá þaidëjà buvo kvieèiami Lietuvoje vieðintys Europos ðaliø ambasadoriai: Lenkijos, Graikijos, Japonijos ir daugybë kitø. Po kiekvieno atsakymo savo ðalies kultûrà visiems susirinkusiems þiûrovams pristatinëjo ávairiø ðaliø atstovai – lenkiðkà dainà dainavo Kataþina Nemyèko. Graiki-

jos kultûrà pristatë Europos folkloro ir ðokiø teatras „July-Veruz“, vadovaujamas jau 12 metø mûsø ðalyje gyvenanèios graikës Lolos Sakani. Visi susirinkusieji galëjo ne tik klausytis dainos ir stebëti ðokëjas, ðokanèias tradiciná graikø ðoká sirtaká, bet ir patys ðokti. Renginio pabaigoje dainavo Donatas Montvydas. Jam pritarë ir þiûrovai.

Paminëjo ir gimnazijoje Ðëtos gimnazijoje ði data taip pat paminëta. Gimnaziniø klasiø mokiniai pasakojo apie Europos ðalis, tø ðaliø kultûrà, kalbà, paproèius. Vieni rodë skaidres, kiti spalvingus plakatus. Valstybës buvo pristatomos jø valstybine kalba, taèiau daug moksleiviø pristatinëjo angliðkai, nes ðia kalba galima susikalbëti beveik visoje Europoje. „Ði diena árodo, kad uþsienio kalbos gali prireikti visur. Susikalbëti su kitu þmogumi uþsienyje, susipaþinti su kitos ðalies asmeniu ar pristatyti kitiems projektus uþsienio kalba. Taigi dalyvavimas anglø, rusø, vokieèiø ar kitose pamokose yra geriausias bûdas tobulinti savo þinias, kuriø ateityje tikrai prireiks“, – sakë gimnazijos IVB klasës mokinë Ona Eigirdaitë.

Susitikimø laukia nekantraudami 2013 metø geguþës mënesá Vokietijoje vyks paskutinis projekto dalyviø susitikimas. Taèiau jau dabar po keturis mokytojus ir mokinius rengiasi iðvykai á Graikijà, kur reikës pristatyti produkcijos reklamos temà. Visi nekantraudami laukia susitikimø tiek su mokytojais, tiek su mokiniais, su kuriais yra uþsimezgæ nepaprastai ðilti, nuoðirdûs ir draugiðki santykiai. Vijolë GLEBAUSKIENË, projekto vadovë, informaciniø technologijø mokytoja Karolina KUÞMARSKYTË, Ðëtos gimnazijos IIA klasës mokinë

Ðëtos gimnazistai dalyvavo Europos kalbø dienai skirtame renginyje.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


2012 m. spalio 20 d.

ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

Romantiðkos specialybës atstovas – kaminkrëtys

Devynerius metus kaminkrëèiu dirbantis A. Juðkevièius ðypsosi, kad ið tiesø jo darbe yra maþai romantikos.

/Nuotr. ið asmeninio A. Juðkevièiaus archyvo/

Auðra MALINAUSKIENË

Nuo senø laikø kaminkrëèio darbas buvo viena ið nedaugelio gausiai legendomis ir ávairiais prietarais apipintø profesijø. Ðiandien ðis tautinio paveldo statusà turintis amatas nebe toks romantiðkas, nors þmonës nepamirðo, kad á namus uþsukæs arba gatvëje sutiktas kaminkrëtys neða laimæ. V isame pasaulyje þinomas prietaras: jei gatvëje sutiksite kaminkrëtá, bûtinai palieskite jo sagà, tuomet laimë jus Visame lydës iðtisus metus. „Rinkos aikðtës“ paðnekovas – kaminkrëtys Aidas JUÐKE VIÈIUS, devynerius metus dirbantis pagal verslo liudijimà, JUÐKEVIÈIUS, ðypsosi ðypsosi,, kad jo klientai þino ðá prietarà, todël jam atvykus á namus praðo paèiupinëti sagà.

/Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. spalio 20 d.

popietei

Skubëkite – analoginë televizija iðjungiama spalio 29 dienà Likus aðtuonioms dienoms iki televizijos skaitmenizacijos, ne juokais kalbame apie prieš kurá laikà televizijos ekranuose pasirodþiusá senolá, kuris tik nubudæs prisimena, jog dar ne spa lio 29-oji ir kad atëjus tam laikui jo kaimynai spalio nebema tys antþeminës televizijos. Þmonës, kurie dar nebematys neapsisprendë neapsisprendë,, kaip ir senolio kaimynai kaimynai,, turëtø jau šiandien paskubëti á „A vitelà“, kurioje yra ne tik platus naujø televizoriø „Avitelà“, pasirinkimas, bet ir priedëliø, ávairiø antenø bei kitø priedø.

Priedëliai Nerimaujate, ar Jûsø televizorius rodys pamëgtas programas iðjungus analoginæ antþeminæ televizijà? Jûsø nerimas pagrástas. UAB „Avitelos prekyba“ Këdainiø parduotuvës pardavëjas konsultantas Mindaugas Navikas tvirtina, jog nerimauti yra dël ko, nes jau po aðtuoniø dienø televizoriai analoginës antþeminës televizijos tikrai nerodys. Tai negresia kabelinës televizijos vartotojams, taèiau visiems kitiems jau laikas susirûpinti, jeigu nori matyti skaitmeninæ televizijà. Kaip aiðkina pardavëjas konsultantas M. Navikas, televizorius tinka ir senas (jeigu jûsø televizorius senas – nereikia dël to nerimauti), tik reikia ásigyti priedëlá, kuriø pasirinkimas„Aviteloje“ platus. Kaina irgi ávairi, kiekvienam pagal galimybes ir poreikius. Jei Këdainiø gyventojas pageidauja tik paprasto priedëlio prie savo seno televizoriaus, uþteks su savi-

mi pasiimti 79 Lt, ir, atvykus á parduotuvæ, já nusipirkti. „Avitelos“ parduotuvës pardavëjai konsultantai gali pasiûlyti ir 199 Lt kainuojantá priedëlá su „Gala“ kortele, uþ kurià tris mënesius mokëti nereikës. Su ðiuo priedëliu ir atkodavimo kortele matysite net 29 kanalus. Su paprastu priedëliu bus matomi tik 10–11 kanalø. Kiekvienas priedëlis turi ir kiðtukà USB árangai, kuris suteikia galimybæ jums ásiraðyti mëgiamas programas transliacijos metu, þiûrëti nuotraukas, klausyti muzikos, o brangesni priedëliai geba ið USB laikmenos rodyti ir vaizdo failus.

Svarbu ir televizorius Perëjimas prie skaitmeninës televizijos gali bûti puikus laikas pagalvoti ir apie naujà televizoriø. Naujos kartos plokðèiaekraniai televizoriai daug geriau atkuria spalvas, todël vaizdas daug ryðkesnis ir kokybiðkesnis. Ásigijus naujos kartos televizoriø, maþës elektros sànaudos, o tai labai svarbu brangstant elektros energi-

jai. Kiekvienas senas televizorius jos naudoja þymiai daugiau. Nusipirkus tinkamà naujà televizoriø nebereikalingi papildomi priedëliai, o su nauju televizoriumi nebereikia ir antro papildomo pulto, kuris naudojamas kartu su priedëliu. Ásigijus naujà televizoriø, nepatogumo junginëti kanalus dviem pultais nebebus. Visi televizoriai, parduodami „Aviteloje“, yra jau su integruotais skaitmeninës antþeminës televizijos imtuvais, tad papildomai pirkti skaitmeninio priedëlio nereikës. „Aviteloje“ ðiø televizoriø pasirinkimas platus: nuo 18 cm ástriþainës iki 1 m 40 cm. Esant papildomam poreikiui, parduotuvës darbuotojai pasirûpins ir neáprastai didelës ástriþainës televizoriumi. Puikus sprendimas norintiems sutaupyti vietos kambaryje – televizoriø kabinti ant sienos. Tam naudojami papildomi laikikliai, kuriø „Aviteloje“ pasirinkimas iðties didelis.

Antenos Pasak M. Naviko vyrauja klaidinga nuomonë, kad nusipirkus priedëlá arba naujà televizoriø visos problemos iðsisprendþia ir kiekvienas matys puikø skaitmeniná vaizdà. Labai svarbu ir kokybiðka antena. M. Navikas pataria „Aviteloje“ ásigyti naujas ante-

Parduotuvëje „Avitela“ itin platus televizoriø, priedëliø ir antenø pasirinkimas.

nas ir naujus kabelius, ir tik siems pirkusiems televizo- lieka kvalifikuoti meistrai. tada bûsite tikri, jog maty- rius „Avitelos“ darbuotojai Taip pat ðiuo metu visite kokybiðkà vaizdà. Kita juos NEMOKAMAI pa- siems perkantiems bet kuvertus, galima naudoti ir ruoð skaitmeninës televizi- rá televizoriø parduotuvëje senas antenas, ir senus ka- jos þiûrëjimui paèioje par- „Avitela“ dovanoja belius, taèiau, kaip tvirtina duotuvëje. Jei klientas pa- „SVARBAUS PIRKËJO þinovai, daþnai jie bûna geidauja, kad televizoriø pa- KORTELÆ“. átrûkæ ar kabelius jungian- kabintø, pakonsultuotø naèios jungtys oksidavusios, muose, prijungtø visus komdël to vaizdo kokybë gali ponentus – ðià paslaugà nukentëti. „Aviteloje“ taip „Avitela“ parduotuvëse taip pat gausus ir ávairiø kam- pat galima uþsisakyti. Jà atbariniø antenø pasirinkivitela“ „Avitela“ Buitinës technikos ir elektronikos parduotuvës „A mas.

Paslauga Jums turbût kils natûralus klausimas, o kà daryti, jei nusipirkus naujà televizoriø ir antenà – vaizdo nebus. Nesant specialisto visa tai ávertinti ir suprasti bei tinkamoje vietoje iðkelti antenà iðties sudëtinga. Vi-

darbuotojai kvieèia dël skaitmenizacijos dar neapsisprendusius suskubti á S. Dariaus ir Girëno g. 50A, Këdainiuose, esanèià parduotuvæ. Pardavëjai konsultantai garantuoja malonø aptarnavimà ir puikià visø prekiø kokybæ. Darbo laikas: nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 16, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Tel. pasiteirauti (8 347) 44 101. Daugiau pasiûlymø ir informacijos interneto svetainëje www.avitela.lt.

Verslo ir buhalterinës apskaitos paslaugos – tvarko smulkiø ir vidutiniø ámoniø, ûkininkø ir individualios veiklos buhalterinæ apskaità, – ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus. UAB „Finarta“, Josvainiø g. 24 (áëjimas ið kiemo pusës). Tel.: 55 971, 8 611 52 850; finarta@gmail.com

Pasitik skaitmeninæ televizijà kartu su „T echasu“ „Techasu“ Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.

Didþiausias LED, LCD, PLASMA televizoriø asortimentas Këdainiuose, laikikliai tvirtinti prie sienos, antenos skaitmeninei bei palydovinei televizijai, TV priedëliai, mokamø kanalø korteliø skaitytuvai. Iðraðomos sàskaitos kompensacijoms uþ TV priedëlius. Parduotuvë „T echasas“, J „Techasas“, J.. Basanavièiaus g. 7.

Èia visada gausite geriausià kainà!

NEÞINANTIEMS! PIGIAUSIAI Këdainiuose! Didþiausias pasirinkimas laminuotø grindø, vidaus durø, lauko dailylenèiø. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C, (uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

BUHAL TERINËS BUHALTERINËS PASL AUGOS SLA – Tvarko buhalterinæ apskaità ámonëms ir ûkininkams. – Ruoðia ámoniø áregistravimo dokumentus (bûsimiems klientams – nemokamai). Tel. 8 687 47 529. I. ÞEMINIENËS ámonë

Nemokami asmeniniai skelbimai tel. 60 763

šeštadienio laikraštis  

jame skaitykite