Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. rugsëjo 20 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. rugsëjo 20 d. Ketvirtadienis

Nr. 108 (2 473 )

Tragedija pasikartojo po dvideðimties metø

Kaina 1,20 Lt

Per pasalà ákliuvo su ákalèiais Pirmadienio naktá Këdainiuose esanèioje bendrovës „Lukoil Baltija“ kuro bazëje buvo sulaikyti penki asmenys, átariami vagystëmis. Ðeðtas átariamasis policijai prisistatë pats. Átariamieji sulaikyti organizavus pasalà bendrovës teritorijoje, ið kurios jau kiek laiko dideliais kiekiais buvo vagiami degalai – iðvogta beveik 28 tûkst. litrø. Policijos komisariato Kriminalinës policijos skyriaus pareigûnams su ákalèiais – autobusiuke sukrautais 1 tûkst. 175 litrais degalø – ákliuvo penki vyriðkiai, kuriø trys dirba bendrovëje, o vienas – saugos tarnybos darbuotojas. Ðeðtas vyriðkis per pasalà pabëgo, bet kità dienà pats atëjo á komisariatà. Átariamieji – A. S. (gim. 1981 m.), S. M. (gim. 1979 m.), S. B. (gim. 1979 m.), K. È. (gim. 1974 m.), V. P. (gim. 1962 m.) ir A. L. (gim. 1975 m.). Atlikus kratà átariamøjø namuose rasta dar apie 5 tonas degalø.

Kelyje patrenktas pësèiasis Kaþkada buvusi graþi sodyba pastaruoju metu buvo apleista, o po trijø þmoniø þûties ir visai iðtuðtëjo, didþiuliame jos sode obuoliauja tik kaimynystëje ûkininkaujanèio þmogaus arkliai.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Margininkø kaimo sodyba, kurioje rugsëjo 9-àjà buvo nuþudyti trys þmonës, þmogþudystæ buvo iðgyvenusi ir anksèiau. Prieð ddvideðimt videðimt metø tame paèiame name brolis nuþudë brolá. Ávykis tada labai sukrëtë visus apie já iðgirdusius. Ne vien dël brolþudystës, bet ir dël abiejø broliø amþiaus – nuþudytasis buvo maþametis, o þudikas – paauglys. /Nukelta á 3 psl./

Antradienio vidurnaktá kelyje „V ia „Via Baltica“ buvo suþalotas pësèiasis. Neþinomas automobilis partrenkë kelio vaþiuojamàja dalimi ëjusá Truskavos seniûnijos Pagilupio kaimo gyventojà K. M., gimusá 1968 metais, ir ið ávykio vietos pasiðalino. Pësèiajam suþalota ranka, jis iðveþtas gydyti á Kauno klinikas.

Akcija „Sustok ir pasitikrink“ Rugsëjo 20 dienà, ketvirtadiená, nuo 8 iki 12 val. aikðtelëje prie Autobusø stoties (J. Basanavièiaus g. 93) vyks akcija „Sustok ir pasitikrink“. Jos metu bus tikrinamos automobiliø iðmetamosios dujos. Nustaèius, kad iðmetamø terða-

lø kiekis virðija nustatytas normas, automobiliø savininkams nebus taikomos administracinës baudos. Keliø policijos pareigûnai, aplinkos apsaugos, techninës apþiûros specialistai jiems patars, kaip reikëtø sutvarkyti automobilá. „Rinkos aikðtës“ inf.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà. Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Skaitomiausias rajono laikraðtis Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Kaimo turizmo sodyba ZARAZA kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Naujovë! Nuo ðiol taisantieji avalynæ „Batø namuose“ gaus specialias korteles. Surinkæ korteliø uþ 100 litø, galësite iðsirinkti ir net su 50 proc. nuolaida ásigyti Þano Maslausko rankø darbo batus arba/ ir rankinæ, kurie bus pagaminti specialiai Jums. Korteliø rinkimo laikas neribotas! Didþioji g. 39, Këdainiai, www.batunamai.lt, tel. 8 652 53 451.


2

2012 m. rugsëjo 20 d.

Mieli Josvainiø, Krakiø, Pelëdnagiø, Pernaravos seniûnijø þmonës!

Neágaliesiems lengviau ateiti á seniûnijà Irma BAJORÛNË

Mes þinome kaip pasiekti pasiekti,, kad kiekvienas, norintis ir galintis dirbti mûsø ðalies gyventojas, rastø savæs vertà darbà ir savo darbu uþsitikrintø tinkamà gyvenimo lygá.

Pernaravos seniûnijos þmonës jau panaudojo kaimo bendruomenëms papildomai skirtas lëðas. Seniûnijai skirtus 7 tûkstanèius litø seniûnijos taryba nutarë panaudoti sutvarkant seniûnijos pastato aplinkà.

Nuoðirdþiai Jûsø – Darbo partijos kandidatas á Seimo narius V ydas GEDVILAS Vydas Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidato á LR Seimo narius V. Gedvilo politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr. 3 469.

Kvieèia á Konstitucijos egzaminà Minint 20-àsias Lietuvos Respublikos Konstitucijos metines pasitikrinti þinias tradiciðkai kvieèia Konstitucijos egzaminas. Pirmasis etapas vyks spalio 4 dienà, ketvirtadiená, 12 valandà, Këdainiø rajono savivaldybëje, J. Basanavièiaus g. 36, IIII a. salëje. Egzaminà kvieèiami laikyti Pirmojo etapo dalyviai, teisinsuaugusieji Lietuvos pilieèiai bei gai atsakæ á ne maþiau kaip 25 testeisiná iðsilavinimà turintys ar tei- to klausimus ið 30, turës teisæ dalysæ studijuojantys asmenys. vauti antrajame Konstitucijos eg-

zamino etape. Antrasis etapas vyks spalio 18 dienà. Jame teks atsakyti á 19 testo ir vienà atvirà klausimà. Egzaminà miestø ir rajonø savivaldybëse ketinantys laikyti asmenys kvieèiami registruotis specialioje www.delfi.lt rubrikoje. Negalintys atvykti á savivaldybes egzaminà galës laikyti internetu.

Rajone – kupriniø svërimo akcija Rajono savivaldybës V isuomenës Visuomenës sveikatos biuras rugsëjo 17 d. pradëjo vykdyti mokiniø kupriniø svërimo akcijà, kurios metu kuprinës bus ne tik sveriamos, bet ir ávertinamas jø tipas – kuprinë su vienu dirþu, su ddviem viem ar tik su rankena. Svarbu atsiþvelgti á tai, kaip kuprinæ neðioja mokinys – ant abiejø peèiø, ant vieno ar rankoje. Jei mokinys tà dienà atsineðë papildomà krepðá kûno kultûrai, bus ávertintas ir jo svoris. Taip pat

bus sveriamas kuprinës turinys, atskirai galima pasverti ir vadovëlius bei pratybø sàsiuvinius. Vaikams rekomenduojama neðti ne sunkesnæ kaip 10 proc. savo svorio kuprinæ, kuri turi bûti su dviem dirþais ir neðama taisyklingai uþsidëjus ant peèiø. Kai kuriø ðaliø mokslininkø duomenimis, kasdienis sunkesnës kaip 15 proc. savo svorio kuprinës neðiojimas gali bûti vertinamas kaip rizikos veiksnys, darantis átakà moksleivio nugaros skausmø ar kitø stuburo pakenkimø atsiradimui.

Mokykliniø kupriniø iðorinëje pusëje turi bûti pritvirtinti atðvaitai, jos turi bûti gaminamos su reguliuojamo ilgio dirþais, kad uþsivilkus paltà ar striukæ juos bûtø galima pailginti, o orams atðilus – sutrumpinti. Tada ji tvirtai priglunda prie nugaros ir neleidþia vaikui kûprintis. Dirþø plotis turi bûti ne siauresnis kaip 3,5 cm. Tuðèia kuprinë pradiniø klasiø moksleiviams turi sverti ne daugiau kaip 700 g, vyresniøjø klasiø moksleiviams – ne daugiau kaip 1 000 g.

Susipaþino su tausojanèiu vartojimu Rugsëjo 19 dienà Dotnuvoje, seniûnijos salëje, vyko renginys apie tausojantá vartojimà, kuris buvo skirtas seniûnijos darbuotojams, kaimo bendruomeniø atstovams, mokytojams, mokyklinio amþiaus vaikas, aplinkosaugos specialistams. Seminaro, kurio tikslas – kelti visuomenës aplinkosauginæ kultûrà, skatinti aplinkosauginës elgsenos pokyèius ir kt., metu dotnuviðkiams pristatyti pagrindiniai

Kronika PAAIÐKËJO KREPÐININKØ VARÞOVAI Antradiená iðtraukti Baltijos krepðinio lygos (BBL) èempionato burtai. Këdainiø „Nevëþis“ pateko á C grupæ, kurioje taip pat rungtyniaus „Prienai“, Rakverës „Tarvas“ (Estija), Vilniaus „Sakalai“, Rygos „Barons“ (Latvija) ir Talino „Tallinn Kalev“ (Estija) klubai.

EKSKURSIJA GRAÞIAI BESITVARKANTIEMS Graþiausiai tvarkomø Pernaravos seniûnijos kaimø sodybø ðeimininkams, aktyviausiems bendruomeniø þmonëms surengta ekskursija á Vilniø.

aplinkai palankaus gyvenimo bûdo ir darnaus vartojimo principai bei svarbûs aplinkosauginiai rodikliai, atkreiptas dëmesys á neatsakingà gamtos iðtekliø vartojimà,

Pernaraviðkiai sostinëje aplankë Prezidentûrà, Trijø Kryþiø kalnà, pabuvojo Auðros vartuose ir kitose baþnyèiose.

AIKÐTELËS VAIKAMS Pernaravos seniûnijoje, Paaluonio ir Langakiø kaimuose, rengiamos vaikø þaidimo aikðtelës. Paaluonyje beliko baigiamasis darbø etapas, Langakiuose jie tik pradëti. Kai statybininkai baigs darbus, kaimø vaikai èia galës þaisti krepðiná, patiems maþiausiems skirtos sûpynës, kiti þaidimai. Vaikø þaidimo aikðteliø árengimo projektas vykdomas ið Kaimo plëtros programos, finansuojamos Europos Sàjungos, lëðø.

pateikti praktiniai patarimai, kaip atskirti aplinkai bei sveikatai pavojingus ir draugiðkus produktus. Metø pradþioje VðÁ Aplinkosaugos valdymo ir technologijø centras ir rajono savivaldybë pasiraðë sutartá dël aplinkosauginio ðvietimo vykdymo, kurioje yra numatyti renginiai kiekvienoje seniûnijoje. „Rinkos aikðtës“ inf.

PASINAUDOJO VOGTA KORTELE Jonavoje kaþkas pasinaudojo pavogta Pernaravos seniûnijos Þostautø kaimo gyventojo kortele. 1957 metais gimæs vyriðkis pirmadiená suþinojo, kad Jonavoje nuo jo banko sàskaitos buvo nuimta 680 litø. Vyriðkio banko mokëjimo kortelë buvo pavogta ið namø.

PAVOGË ARKLÁ SU VISU VEÞIMU Pirmadienio popiete dingo á veþimà ákinkytas Okainiø þemës ûkio bendrovës arklys. Jis stovëjo Truskavos seniûnijos Okainiø kaime, prie parduotuvës, bet vëliau buvo rastas tame paèiame kaime. Policija aiðkinasi, kas buvo pasiëmæs arklá ir veþimà.

Á Pernaravos seniûnijos administraciná pastatà patogiau ateiti ir neágaliems, ir sveikiems gyventojams. /Nuotr. A. Gusto/

Naujomis trinkelëmis iðgrásta aikðtelë prieð pastatà, sutvarkyti laiptai, árengta nuovaþa, skirta neágaliesiems. Jau uþsakyti turëklai, jø gamintojai þadëjo baigti darbà kità ketvirtá. Pasak seniûno Artûro Gusto, darbus atlikti teko samdyti profesionalius darbuotojus, nes trinkeliø klojimui bûtina speciali áranga ir patirtis, todël seniûnijos

darbuotojai savo jëgomis negalëjo atlikti tokiø darbø. Tame paèiame pastate dirba paðtas, biblioteka. Á gyvenvietës centre esantá pastatà kasdien uþeina deðimtys vietos gyventojø. Ankstesniais metais graþiai sutvarkyti greta seniûnijos pastato ir kitoje gatvës pusëje esantys þalieji plotai: pasodinti gëlynai, daugiameèiai augalai.

Primena aktualius terminus Pareiðkëjai Pareiðkëjai,, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plëtros 2007– 2013 metø programos priemonës „Agrarinës aplinkosaugos iðmokos“ programoje „Raþienø laukai per þiemà“, privalo atlikti lengvà pavirðiná kultivavimà iki rugsëjo 30 d. Atlikus kultivavimo darbus turi aiðkiai matytis raþienos. Pareiðkëjai, dalyvaujantys AGRO priemonës programoje „Rizikos“ vandens telkiniø bûklës gerinimas“, antraisiais ir paskesniais metais po ásëjimo pirmàjà þolæ nupjauti ir jà iðveþti iki rugpjûèio 1 d. Antrà kartà þolæ pradëti pjauti ne anksèiau kaip rugpjûèio 15 d., o ðienavimà reikia baigti ne vëliau kaip rugsëjo 30 d. Antrosios pjûties þolæ reikia iðveþti iki rugsëjo 30 d. Visais atvejais susmul-

kintà þolæ paskleisti draudþiama. Pareiðkëjai, dalyvaujantys AGRO priemonës programos „Kraðtovaizdþio tvarkymas“ veikloje „Melioracijos grioviø tvarkymas“, privalo iðkirsti krûmus nuo melioracijos grioviø ðlaitø iki rugsëjo 30 d. Taip pat norëtume priminti, kad pareiðkëjai, dalyvaujantys AGRO priemonës programos „Kraðtovaizdþio tvarkymas“ veiklose „Natûraliø ir pusiau natûraliø pievø tvarkymas“, „Vandens telkiniø pakranèiø apsaugos juostos tvarkymas pievose“, „Vandens telkiniø apsauga nuo tarðos ir dirvos erozijos ariamojoje þemëje“, „Melioracijos grioviø tvarkymas“ ir „Medingøjø augalø juostos ar laukai ariamojoje þemëje“, privalo pievas nuganyti ir (ar) nuðienauti, o nuðienautà þolæ iðveþti ne vëliau kaip iki rugsëjo 30 d. Þemës ûkio ir melioracijos skyrius

Nuoðirdþiai uþjauèiame Lionæ Palevièienæ mirus mylimai seseriai. Vincas ir Janina Jankai

Mieloji Vida Vansevièiene, Per pusmetá á amþinybæ palydëjote Tëvelá ir Mamytæ. Dël skaudþiø netekèiø nuoðirdþiai uþjauèiame Jus ir artimuosius. Tegul ðviesus brangiausiø þmoniø atminimas suteikia jëgø eiti prasmingu gyvenimo keliu. Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ ir savanoriø grupë „Sielarodis“


2012 m. rugsëjo 20 d.

3

Mieli Këdainiø kraðto þmonës! Iki 2013 metø pabaigos pasieksime, kad minimali alga Lietuvoje bûtø ne maþesnë, nei 1 500 litø. Kartu perþiûrësime viso vieðojo sektoriaus darbuotojø darbo uþmokestá, ypaè dirbanèiø biudþetinëse ástaigose pagal darbo sutartis. Minimalios algos padidinimas panaikins nelegalø darbà ir atlyginimo mokëjimà „vokeliuose“, sumaþins valstybës iðlaidas socialinëms iðmokoms. Apie 40 proc. viso ðeðëlio sudaro nelegalus darbas. TTai ai reiðkia, kad mûsø ðalies rinkoje yra ne maþiau kaip 10 proc. neapskaitytø darbo vietø. Jas legalizavus automatiðkai sumaþëtø nedarbas ir þymiai sumaþëtø iðmokos uþ nedarbà. TTai ai pasiekti ámanoma tik padidinus minimalø atlyginimà. Be to, atlyginimø augimas padidintø apyvartà vidaus rinkoje bei áplaukas á SODROS biudþetà.

Virginija BAL BALTRA TRAIITI TIENË, TRA ENË, Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidatës á LR Seimo narius V. Baltraitienës politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr. 3 470.

Tragedija pasikartojo po dvideðimties metø /Atkelta ið 1 psl./

Þmonës sako, kad po tragiðko ávykio Margininkuose, o gal po moters mirties vyriðkis iðvyko á gretimà rajonà, kur gyveno ankstesnë jo ðeima. Neþinia, ar tiesa, bet pasakojama, kad vyriðkis ten gyvendamas pasikorë. Jo palaikai vis dëlto atveþti á Devynduonius, o kapas supiltas greta Èaplikø ðeimos kapo. Paminkliniame akmenyje iðskobta mirties data – 1995-ieji, taigi po tragedijos Margininkuose buvo praëjæ viso labo treji metai, po I. Èaplikienës mirties – dveji.

Vaizdai atrodë nykiai Prieð pusantros savaitës þiûrëdami gausius reportaþus ið Gudþiûnø seniûnijos Margininkø kaimo sodybos, kurioje ávykdyta þmogþudystë, þmonës stebëjosi apleistu, nuðiurusiu namu, skurdu jo viduje ir nykia, nepriþiûrëta aplinka. Taèiau aplinkiniai gyventojai pabrëþia, kad Kulikauskine vadinama sodyba anksèiau buvo graþi. Ûkininkø Kulikauskø medinis gyvenamasis namas buvo didelis, dviejø galø ir apsuptas didþiulio sodo. Tarybiniais laikais sodyba priklausë kolûkiui, kuris èia apgyvendindavo po tris–keturias ðeimas.

Kaþkada èia buvo graþu Þmonës èia, be abejo, keitësi. Stiprios ðeimos pasistatydavo nuosavus namus, vaikai suaugdavo ir susirasdavo savo pastogæ, senukai iðkeliaudavo amþinybën, iðëjusius pakeisdavo kiti, tad Kulikauskinë per daugelá metø buvo maèiusi ávairiausiø þmoniø. Tvarkingos ðeimos tausojo pastatus, graþiai priþiûrëjo aplinkà. „Kaþkada èia buvo graþu – gëliø klombos, tvarkingas kiemas“, – sako netoliese gyvenanti Vanda Steponavièienë. O gretimo Vikaièiø kaimo gyventoja Valerija Sereikienë „Rinkos aikðtei“ prisipaþino, kad ðioje graþioje sodyboje gimë keturi jos vaikai ir kad buvo labai gaila iðsikraustyti á nuosavà namà.

Moteris bûdavo sumuðta Ilgainiui sodybos groþis menko, atsirado ðeimø, kuriose tarpu-

Albinos ir Petro Sinickø gyvenime irgi bûta þiauriø peilio dûriø, tik jie per stebuklà neatneðë mirties.

Vieðai davë baisø paþadà

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

savio santykiai buvo labai átempti. Vienoje jø prieð dvideðimt metø ir ávyko tragedija. Vyresnio amþiaus to kraðto þmonës dar gerai prisimena Irenà Èaplikienæ, auginusià du sûnus ir turëjusià sugyventiná. Pasakojama, kad vyriðkis buvo labai þiaurus, negailestingai muðdavo savo moterá, aplinkiniai jà daþnai matydavo „iðpuoðtà“ didþiulëmis mëlynëmis. Dar prisimenamas ir moters vyresnëlis sûnus. Jis buvæs sudëtingo bûdo, sunkiai valdomas vaikas, dël netikusio elgesio këlæs daug rûpesèiø ir savo ðeimai, ir aplinkiniams. Berniukas nekentë motinos sugyventinio ir buvo sumanæs já nuþudyti.

Peiliu subadë gulintá lovoje Vienà naktá berniukas nutaikë progà savo sumanymui ágyvendinti ir tamsoje peiliu subadë lo-

voje gulintá, kaip jis manë, „patëvá“, taèiau paaiðkëjo, kad ten gulëjo jaunesnysis brolis. Nuþudytajam tebuvo aðtuoneri metai. Kambarys, kuriame nuþudytas maþylis, buvo tas pats, kuriame neseniai peiliu mirtinai subadytas ir vienas ið broliø Petrauskø. Beje, sunkiai sirgusi berniukø motina po jaunëlio sûnaus þûties gyveno nebeilgai – ji mirë jau kitàmet, bûdama vos 42-ejø metø. Jei þmoniø atmintis neklysta, moteris sirgo atviràja tuberkuliozës forma.

Akmenyje – ne visø vardai Motinos ir nuþudyto jos sûnaus vardai, pavardës bei lemtingiausios gyvenimo datos áraðytos paminkliniame akmenyje, pastatytame prie Devynduoniø kaimo kapinëse esanèio ðeimos kapo. Nors akmenyje áraðo ir nëra, taèiau þmonës tvirtina, kad ðiame

kape palaidotas ir vyresnis sûnus, kuris praëjus maþdaug penkeriems metams po brolþudystës pats nusiþudë. Kiek Èaplikø vyresnëliui buvo metø, kai griebësi peilio? Ar jis buvo per jaunas pagal ástatymus atsakyti uþ nusikaltimà, o gal buvo uþdarytas á tuomet vadinamàjà nepilnameèiø kolonijà?

Rado negyvà darþinëje „Rinkos aikðtei“ nepavyko rasti þmoniø, kurie tai prisimintø. Kas prisimena, tai prisimena tik tiek – tikrai buvo nepilnametis. O paskutinës nelaimingojo brolþudþio gyvenimo akimirkos praëjo kitame Gudþiûnø seniûnijos kaime – Gasèiûnuose, kurie nëra smarkiai nutolæ nuo Margininkø. Kai kurie Gasèiûnø kaimo gyventojai mena, kad jaunuolis bastësi ið vienos vietos á kità, nakvodavo, kur papuola. Jam tikriausiai ne kartà teko nakvoti ir buvusio Gasèiûnø dvaro sodyboje, nes jos darþinëje ir buvo rastas pasikoræs. Pasigesti jaunuolio tikriausiai nebuvo kam, nes palaikai aptikti atsitiktinai, jau pradëjæ irti.

Iðëjo vienas paskui kità Tai galëjo bûti apie 1997-uosius metus. Tuo metu, kai Gasèiûnuose aptiktas kraupusis radinys, buvusio I. Èaplikienës sugyventinio irgi jau nebebuvo tarp gyvøjø.

Jeigu vyriðkis ið tiesø nusiþudë, tai kodël? Viena ið spëlioniø – galbût jis bijojo, kad I. Èaplikienës sûnus vis dëlto ágyvendins savo sumanymà. Pasakojama, kad brolá netyèia nuþudæs nepilnametis vieðai buvo pareiðkæs, kad anksèiau ar vëliau vadinamàjá patëvá vis viena nuþudys. Galbût vyriðkio nervai neiðlaikë tokios perspektyvos? Bet tai – tik spëlionës, o tiesa gali bûti visai kitokia. Sudëtingai klostësi ne vieno Kulikauskinës gyventojo likimas. Ir nebûtinai tik tø, kurie gyveno nerûpestingai, su ðia diena, smarkiai negalvodami apie ateitá. Antai peilio dûriais buvo negailestingai palytëta ir ðioje sodyboje, galima sakyti, uþaugusios, èia ir vestuves atðokusios Albinos Sinickienës ðeima.

Buvo pasmerkæ mirèiai „Rinkos aikðtë“ 2006 metais raðë apie kraupø nusikaltimà Margininkuose, kai uþsnigtame vienkiemyje buvo þiauriai subadytas plëðikø ir beveik mirtinai nukraujavo Petras Sinickas. Sutuoktiniai, gilios, sniegingos 2006-øjø þiemos pabaigoje iðtvëræ neátikëtinai sunkø iðbandymà, graþiai gyvena iki ðiol, nors per stebuklà iðgyvenæs P. Sinickas apgailestauja iki apiplëðimo turëtos sveikatos taip ir neatgavæs. Sinickø sodyba stovi netoli Kulikauskinës – vaþiuojant á þudyniø vietà tenka pravaþiuoti pro ðalá. Iðgirdæ, kas nutiko kaimynystëje, Sinickai buvo sukrësti þiaurumo, kurá buvo patyræ ir patys. Tiesa, abiejø nusikaltimø motyvai visiðkai skirtingi.


4

2012 m. rugsëjo 20 d.

Uþ þvëriø vakarienæ teks sumokëti Dainius ÐEPETYS

nuostoliai iðties dideli, o jie su manim në kalbëtis nenorëjo“, – prieð dvejus metus kalbëjo M. Pacaitis. Tada ûkininkas teigë, kad ið hektaro uþaugintø cukriniø runkeliø galima gauti apie 10 tûkst. litø pajamø ir nors jis medþiotojø papraðë 5 tûkst., ðie jam pasiûlë sumokët perpus maþiau. „Tuomet dël nuostoliø atlyginimo kreipiausi á seniûnijà, maniau, tegul tai bus gera pamoka medþiotojams, juk pagal ástatymus jie yra atsakingi uþ laukiniø þvëriø suniokotus laukus“, – pasipiktinimà á medþioklæ atvykstanèiais miestieèiais reiðkë M. Pacaitis.

të. Jis teigë, kad cukrinius runkelius suniokojo briedþiai ir elniai, kuriø medþioti „Lëdo“ vyrai negalëjo, nes tam neturëjo licencijos. Tiesa, su ðia nuomone visiðkai nesutiko M. Pacaitis, kuris teigë, jog be ðiø raguoèiø jo laukuose nemaþai „padirbëjo“ ir ðernai. Tuo tarpu „Lëdo“ vadovas tikino, kad bûrelio medþiotojai vos ne kas naktá tykojo þvëriø daugybëje lauko ir miðko sankirtoje pastatytø bokðteliø, tad, kada jie „grauþë“ saldþiàsias ðaknis, liko neaiðku. Pagal ástatymà ávertinti nuostoliø á cukriniø runkeliø laukà atvyko komisija, vadovaujama tuometinio rajono savivaldybës laikinai Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus vedëjo pareigas einanèio Broniaus Kontrimo. Komisijos nariai – Þemës ûkio ir melioracijos skyriaus vyresnioji specialistë Þaneta Lydekinë, Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistë Alina Melinauskienë ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Këdainiø rajono agentûros vyriausiasis specialistas Alfonsas Èeida, skersai ir iðilgai iðbraidë laukà bei iðmatavo visas suniokotas vietas. Tàkart komisijos darbà stebëjo abi prieðtaraujanèios pusës – M. Pacaitis ir M. Prakopimas. Abu vyrai buvo ramûs, jie þinojo, kad po kurio laiko greièiausiai susitiks teisme.

Ramybë – prieð kovà

Pirmas þingsnis...

Medþiotojø klubo „Lëdas“ pirmininkas Mindaugas Prakopimas jokios savo vyrø kaltës nema-

Taip ir atsitiko. Kauno medþiotojø klubas „Lëdas“ 2011 m. pavasará pateikë teismui skundà ir

Nors Kauno medþiotojø klubas „Lëd as“ visais ámanomais bûdais „Lëdas“ bandë iðvengti atsakomybës uþ Pernaravos seniûnijoje ûkininkaujanèio Manto Pacaièio cukriniø runkeliø pasëliams laukiniø þvëriø padarytà þalà, taèiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad nuostolius kaunieèiams vis ddëlto ëlto teks atlyginti atlyginti..

Nei ðerno, nei stirnos Dvejø metø senumo istorija prasidëjo nuo to, kad 650 ha dirbantis M. Pacaitis, besirengdamas 2010 m. cukriniø runkeliø nuëmimo sezonui bei apþiûrëdamas savo valdas pastebëjo, kad ten, kur laukas ribojasi su miðku, laukiniai þvërys suniokojo jo auginamas kultûras: runkelius iðmindë, iðkniso ar paprasèiausiai sugrauþë. Jaunasis ûkininkas preliminariai paskaièiavo, kad laukiniai þvërys suniokojo 1,5–2 ha graþiai sukerojusiø cukriniø runkeliø. Nuo 2005-øjø ûkininkaujantis jaunas vyras ir ankstesniais metais turëjo rûpesèiø dël laukiniø þvëriø iðmindytø javø pasëliø, taèiau tuomet su medþiotojais pavykdavo susitarti graþiuoju. „Medþiotojai atveþdavo paèiø sumedþiotà stirnà ar ðernà, atsipraðydavo uþ nepatogumus ir tuo viskas pasibaigdavo. Taèiau ðá kartà

Laukiniai þvërys ûkininkams pridaro vis daugiau þalos.

Antstolë Ramunë Mikliuðienë skelbia areðtuoto turto varþytynes, kurios vyks spalio 24 d. adresu Didþioji g. 36, Këdainiai Pirmosios varþytynës 1. 5,2300 ha þemës sklypas (ið jo miðko þemës plotas – 5,0600 ha) paskirtis – miðko ûkio, naðumo balas – 19.9 (miðkas iðkirstas), esantis Pasrauèiø k., Bukoniø sen., Jonavos r., priklausantis Gediminui Þukauskui. Pradinë kaina – 3 120 Lt. Parduodamo turto apriboji-

mas – hipoteka, areðtas. Varþytyniø pradþia – 10 val. 2. 0,0600 ha þemës sklypas, paskirtis – þemës ûkio (sodø), naðumo balas – 28.0, esantis Jazminø g. 19, Paðiliø k., Këdainiø r., priklausantis Gintarui Liukumui. Pradinë kaina – 2 400 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.15 val. 3. 0,1000 ha þemës sklypas,

paskirtis – þemës ûkio (sodø), naðumo balas – 28.0, esantis Jazminø g. 2, Paðiliø k., Këdainiø r., priklausantis Gintarui Liukumui. Pradinë kaina – 3 920 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.30 val.

Antrosios varþytynës 1. Þemës sklypas, paskirtis – þemës ûkio (sodø), bendras plotas

praðë panaikinti Këdainiø rajono savivaldybës sprendimà dël M. Pacaièio runkeliø pasëliams padarytos þalos apskaièiavimo. Skunde medþiotojai akcentavo, kad sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant „Lëdo“ atstovui, tvirtino, jog þalos dydis apskaièiuotas paþeidþiant metodikos nuostatas: nebuvo tiksliai nustatytas paþeistø pasëliø plotas, atstumai buvo matuojami netinkama matavimo priemone, nenurodyta, ar paþeisti cukriniai runkeliai nebuvo tinkami tolimesniam naudojimui. „Lëdas“ skunde taip pat teigë, jog nebuvo atsiþvelgta á pasëliø piktþolëtumà, jø uþmirkimà, kenkëjø bei ligø iðplitimà, þemës derlingumà, nenustatyta, kokiu laipsniu pakenktame plote derlius sumaþëjo, lyginant su nepakenktomis pasëlio vietomis. Þodþiu, medþiotojai visais ámanomais bûdais, bandë teismà átikinti, kad þala runkeliams buvo apskaièiuota neteisingai arba nesilaikant nustatytø reikalavimø. Mûsø rajono savivaldybës administracija atsiliepime á pareiðkëjo skundà nurodë, kad su juo nesutinka ir kad laukiniø þvëriø padaryta þala apskaièiuota teisingai. Savo ruoþtu M. Pacaitis nurodë, kad nuostoliai buvo skaièiuojami tik ið didþiausiø suniokotø plotø, paskaièiuota þalos suma yra tik simbolinë, nes jo augintø cukriniø runkeliø derlius buvo daug didesnis. Anot jo, jis ir á komisijà kreipësi siekdamas priversti

Taèiau ir èia „Lëdas“ nenurimo ir pateikë apeliaciná skundà, kuriuo praðë panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimà. Be kitø argumentø, medþiotojai tvirtino, kad „Lëdas“ nesutinka atsakyti uþ þalà, kurià padarë taurieji elniai, nes ðiø gyvûnø medþioklei yra taikomi tam tikri apribojimai nustatant terminus, iðduodant licencijas ir leidþiant medþioti tik atskirus rûðies atstovus. Kaunieèiai paþymëjo, kad teismas neatsiþvelgë á tai, kad tauriøjø elniø patinø medþioklei „Lëdas“ neturëjo licencijos, nei á tai, kad elniø pateles klubas galëjo pradëti medþioti tik nuo spalio 1 d. Teisëjø kolegija nusprendë, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai nëra pagrásti ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimà naikinti ar keisti. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendë, kad savivaldybës komisijos sprendimas, kuriuo buvo apskaièiuota, jog M. Pacaitis dël cukriniø runkeliø pakenkimo 0,85 ha bendrame plote neteko 30,4 t derliaus ir pinigine iðraiðka padaryta þala sudaro 3 097 Lt, yra pagrástas faktais bei teisës normomis, todël apeliaciná skundà atmetë. Nors ði nutartis yra neskundþiama, taèiau „Lëdo“ medþiotojai vis dar laikosi savo, nes „Rinkos aikðtës“ duomenimis, rugsëjo pradþioje pinigai M. Pacaièiui dar nebuvo sumokëti.

– 0,0600, naðumo balas – 28.00 su pastatu – sodo pastatu, vieno aukðto, sienos – plytos, bendras plotas – 14.79 kv. m, kiti statiniai (inþineriniai) – kiemo statiniai, esantys SB „Vasariðkës“ 209 skl., Këdainiø r., priklausantis Ligitai Paðkevièienei. Pradinë kaina – 5 196 Lt. Parduodamo turto apribojimas – areðtas. Varþytyniø pradþia – 10.45 val. 2. 17,100 ha þemës sklypas, ið jo – 10,5300 ha pievø ir natûraliø ganyklø plotas, paskirtis – þemës ûkio, naðumo balas – 43.0, esantis Paðiliø k., Pelëdnagiø sen., Këdai-

niø r., priklausantis Gediminui Þukauskui. Pradinë kaina – 51 375 Lt. Parduodamo turto apribojimas – hipoteka, areðtas. Varþytiniø pradþia – 11 val. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstolei savo teises patvirtinanèius dokumentus. Varþytyniø dalyviai privalo ámokëti 10 proc. parduodamo turto kainos á antstolës depozitinæ sàskaità Nr. LT04 7182 3000 0060 9258, esanèià AB Ðiauliø bankas, banko kodas 71823.

Pilietiðkumo pamokos naujøjø kûrybiniø laboratorijø vadovams Penktadiená Këdainiuose susirinko beveik trys deðimtys skirtingose ðalies savivaldybëse ásikursianèiø kûrybiniø laboratorijø vadovø. Á pirmàjá bendrà susitikimà atvykusiuosius su projekto „Kuriame Respublikà: visuomenës pilietinio veikimo kompetencijø ugdymas“ tikslais ir veiklos metodika biname supaþindino Pilietinës visuomenës instituto ekspertø komanda. Kal Kalbiname instituto vadovæ IIevà evà PE TRONYTÆ. PETRONYTÆ. – Pirmieji mokymai atrinktiems kûrybiniø laboratorijø vadovams – ko tikimasi? – Svarbiausia, kad atrinkti vadovai sutartø dël pilietiðkumo ugdymo visoje Lietuvoje sampratos, tikslø ir uþdaviniø, taptø projekto komandos dalimi, iðsamiau susipaþintø su bûsima veikla – tyrimais, iki ðiol vykdytais panaðiais projek-

tais, galimybëmis tobulinti dabartines pilietinio ugdymo praktikas. Kita mokymø dalis skirta atskleisti, kaip kûrybiniø laboratorijø vadovai turëtø dirbti siekdami geriausiø rezultatø. Kokios labiausiai tikëtinos problemos, su kuriomis jiems teks susidurti visà projekto laikotarpá, ir kaip ekspertai siûlo tokias situacijas suvaldyti ir

spræsti. Plaèiàja prasme mokymai dalyviams turi padëti suprasti, kokiø pokyèiø mokyklø kultûroje tikisi projekto partneriai, kaip tie pokyèiai turëtø bûti pasiekti ir koks vaidmuo èia patikimas kûrybiniø laboratorijø vadovams. – Á Këdainius suvaþiavo bûsimi vadovai net ið trisdeðimties savivaldybiø? – Taip, dþiaugiamës, jog beveik visi bûsimieji vadovai rado laiko atvykti. Projekto „Kuriame Respublikà“ kûrybinës laboratorijos ásikurs trisdeðimtyje savivaldybiø ir kiekviena jø kuruos po keletà vietos iniciatyvø. Ið viso numatyta, jog vietos lyg-

„Lëdo“ vyrus tinkamai atlikti savo kaip medþiotojø pareigas. Kauno apygardos administracinis teismas, ávertinæs visas aplinkybes, „Lëdo“ skundà atmetë.

meniu turi bûti ágyvendinta daugiau nei ðimtas projektø tokiose srityse kaip vieðieji finansai, vietos bendruomeniø interesø apsauga, aplinkosauga, emigracija, uþimtumas ir kt. Kiekviename jø kûrybiniø laboratorijø vadovai dalyvaus kaip pagalbininkai, teiks ekspertinæ pagalbà, padës vietos iniciatyvoms ieðkoti partneriø, tartis su geriausiais atskirø srièiø ðalies specialistais. Atrinktiems vadovams praneðimus Këdainiuose skaitë Vilniaus universiteto ekspertai Rûta Þiliukaitë, Maryja Ðupa, Aurimas Marijus Juozaitis, taip pat buvæs Pilietinës visuomenës instituto vado-

Antras þingsnis ir finalas

vas Darius Kuolys. – Kada regionø bendruomenës laboratorijø darbus pamatys gyvai? – Po ðio pirmojo visos Lietuvos kûrybiniø laboratorijø vadovø susitikimo atskirose savivaldybëse prasidës startiniai atskirø savivaldybiø komandø mokymai. Tikimës, jog jie suteiks reikiamà pradiná impulsà. Tad artimiausiu metu apie atskiras iniciatyvas regionuose praneð patys projekto dalyviai, o nekantriausiesiems siûlome stebëti projekto „Kuriame Respublikà“ naujienø srautà socialiniame tinkle „Facebook“ ir projekto interneto svetainëje www.kuriamerespublika.lt. Projektà „Kuriame Respublikà: visuomenës pilietinio veikimo kompetencijø ugdymas“ finansuoja Europos socialinis fondas. Uþs. Nr. 3 497


2012 m. rugsëjo 20 d.

Tvarkoma savivaldybës pastato aplinka

5

Seniûnijø naujienos Truskava RUOÐIASI PREMJERAI

Atnaujinamas paèiame miesto centre esantis ðaligatvis.

Rajono savivaldybës biudþeto lëðomis tvarkoma savivaldybës administracinio pastato J. Basanavièiaus g. 36 aplinka. Iki lapkrièio turi bûti pakeista

aikðtelës, esanèios prieð savivaldybës tarybos posëdþiø salæ, danga ir laiptø aikðtelë, atnaujinti laiptai á pastato áëjimà ið kiemo, sutvarkytos kitos prasèiausiai atrodanèios vietos. Darbus, kurie kainuos 84,4

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

tûkst. litø, atlieka uþdaroji akcinë bendrovë „Dujovika“. Darbai vyksta ir kitoje savivaldybës pastato pusëje. UAB „Ukmergës versmë“ rekonstruoja Gedimino gatvës ðaligatvá nuo J. Basanavièiaus iki Dvaro gatvës.

118 metrø ilgio atkarpos remontas, atliekamas ið Lietuvos keliø direkcijos lëðø, kainuos 78 tûkst. litø. Rangovai turi baigti darbus iki spalio pradþios. „Rinkos aikðtës“ inf.

Pirmàkart surengtos specialiøjø tarnybø varþybos Andrius Ðidlauskas, antràjà – Vygirdas Jonavièius ið Policijos komisariato, treèioji vieta atiteko Pirminës sveikatos prieþiûros centro (PSPC) darbuotojui Andriui Valmantui. Komandinæ pergalæ iðkovojo Këdainiø prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos komanda.

Áteikti specialûs prizai

Rajono specialiøjø tarnybø atstovai pasiruoðæ startui.

Auðra MALINAUSKIENË

Rugsëjo viduryje pirmà kartà Këdainiuose ávyko specialiøjø tarnybø darbuotojø automobiliø slalomo varþybos, kuriose savo jëgas iðbandë aðtuoniolika dalyviø ið rajono Prieðgaisrinës gelbëjimo ir Kraðto apsaugos tarnybø, Policijos komisariato, Pirminës sveikatos prieþiûros centro. Taps tradiciniu? Ðiø varþybø idëjos autorius yra automobiliø sporto klubo „Optasportas“ vadovas Kazimieras Lazauskas. „Dþiaugiuosi, kad rungtynëse dalyvauja visø Këdainiø specialiøjø tarnybø atstovai. Varþydamiesi jie turëjo du kartus nuvaþiuoti trasa ir áveikti kliûtis“, – sakë K. Lazauskas. Prie idëjos ágyvendinimo prisidëjo ir rajono savivaldybës Kultûros ir sporto skyrius bei vyr.

/Nuotr. autorës/

Pirmàjà vietà iðkovojo Këdainiø miesto prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos komandos atstovas

Specialieji prizai buvo áteikti ir jauniausiam varþybø dalyviui – Germantui Sutkui, atstovavusiam Kraðto apsaugos komandai, ir vyriausiai bei vienintelei moteriai – Laimai Baèiliûnienei (Këdainiø PSPC). Renginio globëja – Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë, kurios ásteigtomis taurëmis buvo apdovanoti nugalëtojai. Varþybø rëmëjai: uþdarosios akcinës bendrovës „Bieltransa“, „Heradas“ ir „Baltic house“, Këdainiø kultûros centras.

specialistas Gediminas Misius. „Tikiuosi, kad ðis renginys taps tradiciniu, o kitàmet jame dalyvaus visos Kauno apskrities specialiøjø tarnybø komandos“, – kalbëjo G. Misius.

Nugalëjo ugniagesiai Slalomo varþybos prie prekybos centro „Iki Giraitë“ vyko dviem etapais, po kuriø teisëjø komanda suskaièiavo surinktus taðkus ir paskelbë varþybø nugalëtojus.

Visi dalyviai varþësi tuo paèiu „Renault“ markës automobiliu.

Spalio mënesá Truskavos kultûros centro aktoriø mëgëjø trupë, vadovaujama reþisieriaus Kæstuèio Valionio, planuoja pakviesti visus á premjerà – Kazio Sajos tragikomedijos „Burbulas“ pastatymà. Spektaklyje, kurio repeticijos vyksta nuo birþelio mënesio, vaidins Truskavos bendruomenës þmonës, taip pat seniûnas Vytautas Zakaryza, kultûros centro liaudiðkos muzikos kapelos vadovas Domas Dirsë, bibliotekininkë Onutë Gvergþdienë, pedagogas Dainius Drumþlys, pagrindinës mokyklos darbuotojos Elena Kiurienë, Jadvyga Barauskienë ir kt. „Burbulas“ – antrasis truskavieèiø pastatymas. Iki ðiol su pasisekimu jie gastroliuoja po Lietuvà rodydami Keturakio komedijà „Amerikà pirtyje“. Neseniai ðá vaidinimà trupë rodë Panevëþio rajono Bernatoniø kaime vykusioje tradicinëje Sûriø ðventëje.

Dotnuva ATVEÞË KONTEINERÁ Pirmadiená á Dotnuvà buvo atveþtas pirmasis mûsø rajone specialus elektros ir elektroninës árangos konteineris, skirtas iðmesti panaudotiems elektros ir elektroninës árangos prietaisams: nuo namø apyvokos, informaciniø technologijø, garso, vaizdo technikos árangos, þaislø iki stebësenos ir kontrolës prietaisø. Ðis patogus estetiðkas konteineris, kuris stovës Dotnuvos seniûnijos pastate (Vilties g. 19), prisidës prie dotnuviðkiø rûðiavimo áproèiø kûrimo ir neleis yranèiai technikai terðti aplinkos sunkiaisiais metalais bei kitomis pavojingomis medþiagomis.

RODYS FILMÀ Birþelio 1 dienà startavæs projektas ,,Pripuèiamas filmas“, toliau keliauja per Këdainiø rajonà. ,,Pripuèiamas filmas“ – tai projektas, kurio metu vakarais po atviru dangumi rajono gyventojai yra kvieèiami þiûrëti filmà per didelá þalià pripuèiamà ekranà. Rugsëjo 21 dienà, penktadiená, 19.30 val. „Pripuèiamas filmas“ bus rodomas Dotnuvos seniûnijoje, Dotnuvos pagrindinës mokyklos kiemelyje.


6

2012 m. rugsëjo 20 d.

Krepðinio komandai – kuklûs tikslai Irma BAJORÛNË

Nors pirmosios Lietuvos krepðinio lygos rungtynës Këdainiø „Nevëþio“ krepðininkø laukia jau rugsëjo 29 dienà („Nevëþis“ þais namuose su Kauno „LSU– Baltais“), mûsø komandos sudëtis reneris Darius dar ne visa þinoma. TTreneris Sirtautas po draugiðkø prieðsezoniniø rungtyniø, pralaimëtø V ilniaus Vilniaus „Perlui–MRU“, pabrëþë, kad komandos kol kas nëra.

Draugiðkos rungtynës – susipaþinti Draugiðkose rungtynëse galutinis rezultatas nëra labai svarbus, treneriui, taip pat á Sporto mokyklos salæ gan gausiai susirinkusiems þiûrovams svarbiausia buvo stebëti, kokio lygio þaidëjai pasirodo aikðtëje, kà jie sugeba, kaip derina savo veiksmus. „Komanda dar nesuformuota, bet rungtynës naudingos tuo, kad leido stebëti, koks gali bûti branduolys, kokie þaidëjai kaip geriau atsiskleidþia, kad uþsiimtø savo vietas aikðtelëje“, – po pralaimëtø rungtyniø kalbëjo treneris D. Sirtautas. Draugiðkose rungtynëse treneris D. Sirtautas leido pasireikðti visiems devyniems treniruotëse dalyvaujantiems krepðininkams. Rezultatyviausi buvo Vytenis Jasikevièius ir Paulius Semaðka, pelnæ po 10 taðkø. Tony Bishipo sàskaitoje – 9 (10 atkovotø kamuo-

UAB „Këdbusas“ nuomoja saugomas krovininiø automobiliø stovëjimo vietas automobiliø stovëjimo teritorijoje, esanèioje Pramonës g. 9A, Këdainiuose.

Atlieka padangø montavimo paslaugas. Tel. pasiteirauti: (8 347) 71 253, 8 650 19 876, el. paðtas info@kedbusas.lt, kreiptis adresu Pramonës g. 9A, Këdainiai

J. Basanavièiaus g. 7

Didþiausias buitinës technikos salonas Këdainiuose kvieèia apsilankyti. Èia didþiausias neðiojamøjø ir planðetiniø kompiuteriø pasirinkimas: programinë áranga, aksesuarai, áspûdingas kompiuteriniø kolonëliø asortimentas, eksploatacinës medþiagos. Raðalo kaseèiø pildymas – tik 15 Lt. Viskà, ko reikia norint matyti skaitmeninæ televizijà, rasite pas mus: daugiau nei penkiasdeðimt skirtingø televizoriø modeliø, priedëliai skaitmeninei televizijai, antenos. Laiko patikrinti prekiniai þenklai, profesionalus aptarnavimas.

Èia visada gausite geresne kaina. D. Sirtautas – naujas treneris Lietuvos krepðinio lygoje, kaip ir dalis jo auklëtiniø.

liø), Gedimino Þylës – 8 taðkai. Daugiausia laiko aikðtëje praleidæs Rolandas Jakðtas ámetë 7 taðkus ir atkovojo 5 kamuolius. „Pataikymas ið po krepðio ir ið kitø pozicijø – baisiau negu tragedija“, – auklëtiniø pasirodymu nepatenkintas treneris. Beje, ðiemet pasikeitë komandos spalva – „Nevëþis“ vilki juodais marðkinëliais su þaliais uþraðais. Ankstesniais metais mûsø komandos spalvos sutapo su ðalies èempiono „Þalgirio“ – balta ir þalia.

Pernai jis þaidë Nacionalinës krepðinio lygos vidutiniokës „Perlo–MRU“ gretose. Ið praëjusiø metø komandoje liko tik áþaidëjas Vytenis Jasikevièius, taip pat Gediminas Butkus, kelis sezonus buvæs komandoje, bet netapæs pagrindinës sudëties þaidëju. Individualiu meistriðkumu daugelis þaidëjø nepasiþymi, ðá trûkumà treneris ið dalies tikisi kompensuoti komandos dvasia, pergaliø troðkimu.

Lyderis – jaunimo rinktinës þaidëjas

Kuklus biudþetas – kuklûs tikslai

Stipriausiu komandos þaidëju prasidedant sezonui treneris laiko Pauliø Semaðkà (19 metø, 184 cm), kuris gerai uþsirekomendavo ðalies jaunimo rinktinëje.

Këdainiø komandos vadovai priminë, kad „Nevëþis“ turi bene kukliausià biudþetà tarp visø LKL komandø. Lygoje tëra keli klubai, kuriø biudþetas nesiekia milijono litø. Tarp jø – Këdainiø „Nevëþis“. Dël menko finansinio pajëgumo Këdainiø klubas gali pakviesti tik tokius þaidëjus, kuriø lygis neatitinka turtingesniø komandø reikalavimø. Dël to Këdainiuose þais keli uþsienieèiai, mat pajëgesni lietuviai krepðininkai yra brangesni. „Nevëþio“ komanda – visiðkai nauja, þaidëjai ir treneris turi priprasti vieni prie kitø. Lietuvos krepðinio lygoje nedaug tokiø varþovø. Turëdamas kuklias pajëgas treneris kelia kuklius planus – iðsilaikyti ðalies aukðèiausioje lygoje.

P. Semaðka (kairëje) – sezonà pradedanèio „Nevëþio“ lyderis. /Nuotr. autorës/

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 Lt), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 Lt). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

UAB „Rimvina“ kokybiðkai gamina ir montuoja nestandartinius virtuvës, vaikø kambario, miegamojo ir biuro baldus, spintas su stumdomosiomis durimis. Projektuoja nemokamai visoje Lietuvoje. S. Dariaus ir S. Girëno g. 25. Tel.: 31 486, 8 650 90 376, rimvina@takas.lt UAB „Rimvina“ parduotuvë, J. Basanavièiaus g. 89, tel.: 56 017, 8 652 55 884. UAB „Garantas“ (Dvaro g. 11, Këdainiai, Rambyno g. 21, Jonava bei Centrinë g. 2G, Ramuèiai, Kauno r.), prekiaujantis þemës ûkio technikos detalëmis, SKELBIA AKCIJÀ tepalams:

variklinë alyva M10G2K – 1 l kaina – 4,50 Lt, pusiau sintetinë universali aukðtos kokybës variklinë alyva LUKOIL AVANGARD10W-40 – 1 l kaina – tik 7,90 Lt, aukðtos kokybës transmisinë hidraulinë alyva LUKOIL VERSO 10W-30 – 1 l kaina – tik 7,90 Lt.

Seniûnijø þaidynëse – ketvirti Këdainiø rajono savivaldybës seniûnijø sportininkø rinktinë Jonavoje vykusiose V Lietuvos seniûnijø sporto þaidyniø finalinio etapo varþybose tarp rajonø iðkovojo ketvirtàjà komandinæ vietà. TTokia okia pat vieta tarp rajonø seniûnijø atiteko Këdainiø miesto seniûnijai seniûnijai.. Þaidynëse dalyvavo sportininkai ið 56 ðalies miestø ir rajonø seniûnijø, ið viso per 2 000 dalyviø. Këdainiø rajonui varþybose atstovavo devyniø sporto ðakø atstovai ið Këdainiø miesto, Surviliðkio ir Krakiø seniûnijø. Tokià

teisæ jie iðkovojo, tapæ rajono seniûnijø þaidyniø nugalëtojais ar prizininkais. Këdainiø rajono garbæ varþybose gynë Surviliðkio seniûnijos virvës traukimo komanda, Këdainiø miesto seniûnijos krepðinio 3x3 vyrø, moterø ir senjorø, fut-

bolo 5x5 komandos, pliaþo tinklinio 3x3 komanda. Rajono atstovai varþësi prie ðachmatø ir ðaðkiø lentø, teniso stalø, mëtë strëlytes („Darts“). Lietuvos seniûnø dvikovëje dalyvavo Krakiø seniûnas Jonas Dalbokas. Surviliðkio seniûnijos virvës traukimo komanda iðkovojo antràjà vietà, o krepðinio 3x3 varþybose Këdainiø miesto seniûnijos krepðininkai buvo treti. „Rinkos aikðtës“ inf.

Pasiûlymas labai geromis kainomis PERSIL (skalbimo milteliai) 10 kg – 50 Lt. PERSIL SENSITIVE (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt. PERSIL COLOR (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt. Minkðtiklis VERNEL (koncentratas) 10 l – 50 Lt. Indø ploviklis PROFESSIONAL PUR, 10 l – 55 Lt. Indø ploviklis FAIRY LEMON, 10 l – 55 Lt. Indaploviø tabletës TABS, 10 kg – 70 Lt. Perkant 5 vnt. – 5 Lt nuolaida vienetui. Perkant 10 vnt. – 10 Lt nuolaida vienetui. Nuolaida netaikoma bendram kiekiui.

Tel. 8 646 42 687.


2012 m. rugsëjo 20 d.

7

Medikai bando sustabdyti Lietuvai mirtinai gausø antibiotikø vartojimà trûksta donorø Nacionalinis transplantacijos biuras teikia projektà, kuriam ásigaliojus þmonëms bûtø lengviau tapti donorais: nebereikëtø laukti eilëse poliklinikoje, kad gautø donoro kortelæ. Bûtø galima savo valià pareikðti internetu. Palengvinimai yra bûtini bûtini,, mat Lietuvoje donorø yra keliskart maþiau nei organø laukianèiø ligoniø.

Rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biure susirinkæ medikai ið visos Lietuvos sprendë, analizavo problemas, susijusias su nesaikingu antibiotikø vartojimu. /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Neseniai á Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biurà rinkosi ðalies savivaldybiø visuomenës sveikatos biurø, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto specialistai specialistai,, kurie analizavo opià ðiø dienø problemà – savigydà antibiotikais ir per gausø jø vartojimà. Ieðkojo sprendimo bûdø Pasak rajono savivaldybës Visuomenës sveikatos biuro direktorës Danguolës Aviþiuvienës, specialistai susirinko á seminarà „Teisingas antibiotiko vartojimo ir antimikrobinio atsparumo prevencijos tema „Kaip iðsaugoti antibiotiko aktyvumà?“. „Ði tema yra itin aktuali ðiandien. Praëjusiame ðimtmetyje atrasti antibiotikai buvo didþiausias mokslo pasiekimas, taèiau dabar jau kalbame apie kitas problemas: kaip ir kada ðiuos vaistus vartoti, kad iðsaugotume jø efektyvumà kuo ilgesná laikà“, – pabrëþë D. Aviþiuvienë. Seminare buvo ne tik iðklausyti medikø praneðimai apie antibiotikø vartojimà, bet ir diskutuota, kaip ir kokià informacijà suprantamai reiktø pateikti visuomenei, jog kiekvienas þmogus atsakingai ir tikslingai vartotø ðiuos vaistus.

Deda daug pastangø Higienos instituto dr. Rolandos Valintëlienës teigimu, ðiemet lapkrièio mënesá visoje Europoje ir Lietuvoje penktà kartà bus minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. „Këdainiuose aptarëme, kokia yra naujausia informacija ir situacija, lieèianti antibiotikø vartojimà Europos ðalyse ir pas mus. Nors ávairios Europos ðalys, Pasaulio sveikatos organizacijos bei

Europos ligø ir kontrolës centras deda dideles pastangas, kol kas nepavyksta sustabdyti bakterijø atsparumo augimo. Ðiuo metu Europoje, Amerikoje yra iðskirta bakterijø, kurios atsparios visiems dabar turimiems antibiotikams. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje nepakanka vien medikø þiniø ir pagalbos, todël yra labai svarbu informuoti kiekvienà þmogø – nuo vaiko iki suaugusiojo, kad antibiotikas – geras vaistas, bet turime dirbti kartu, kad juos iðsaugotume ir vartotume tik tuomet, kai ið tiesø reikia“, – aiðkino R. Valintëlienë.

Veikia tik bakterijas Medikë pasakojo, kad antibiotikai veikia tik bakterijas ir negydo virusø sukeltø ligø. O vartoti antibiotikus sergant gripu, perðalimu, yra netikslinga, nes jie nepadeda pasveikti. „Tokiu atveju ðie vaistai tik pratina ir ugdo atsparias bakterijas, kurios vëliau sukelia kitø problemø. Todël pristatydami ðià informacijà ir kitø ðaliø patirtá, padëjusià sustabdyti arba sumaþinti bakterijø atsparumà antibiotikams, mes tarsimës, kà galime visi kartu padaryti“, – sakë R. Valintëlienë. Paðnekovës duomenimis, Lietuvoje tik labai maþa dalis þmoniø þino, kad antibiotikai virusø neveikia ir infekcijø negydo, todël specialistai nori perduoti ðià informacijà visiems þmonëms.

Uþsiima savigyda „Bendrai pagal antibiotikø suvartojimà Lietuva nëra tarp lyderiø ir atitinka Europos ðaliø vidurká, taèiau yra tam tikrø probleminiø srièiø. Viena tokiø – virðutiniø kvëpavimo takø infekcijos, kurias daþniausiai sukelia virusai. O gydymui tiek gydytojai skiria, tiek patys þmonës ápratæ vartoti antibiotikus. Be to, maþiems vaikams medikai apsidrausdami irgi skiria ðiuos vaistus. Galbût tam átakos

turi tai, kad dalis gydymo ástaigø neturi pakankamai diagnostikos galimybiø“, – kalbëjo R. Valintëlienë. Medikë pastebëjo, kad lietuviai ir patys yra linkæ gydytis antibiotikais. „Savigyda ðiais vaistais – viena tarp lyderiø mûsø ðalyje, todël ðioje srityje turime padaryti pokyèius nedelsdami, kad pataisytume susidariusià situacijà“, – sakë paðnekovë.

Atsisuka prieð þmones Atsparumas antibakteriniams preparatams ir antibiotikams yra prioritetinë problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sàjungoje. „Uþkreèiamàsias ligas Europoje Sàjungoje koordinuojantis Europos ligø prevencijos ir kontrolës centras tai yra iðskyræs kaip savo prioritetinio darbo sritá. Deja, tai, kà kadaise þmonës sukûrë kaip kovos ginklà su bakterijomis, ðiandien atsisuka prieð paèius þmones, mat neracionaliai vartojant antibiotikus kai kurios infekcijos tampa sunkiai arba visiðkai neiðgydomos“, – sakë Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenës sveikatos departamento Ligø prevencijos skyriaus vyr. specialistë Nerija Kuprevièienë.

Lietuvoje donoro kortelæ turi apie 16 tûkstanèiø þmoniø.

Sutikimà galës iðreikðti internete Projekte nurodoma, kad asmenys sutikimus, jog jø audiniai, làstelës, organai po mirties bûtø panaudoti transplantacijai, galëtø iðreikðti ne tik asmens sveikatos prieþiûros ástaigoje, bet ir tiesiogiai internetu prisijungæ per „e.valdþia“ sistemà. Taip pat bûtø pakeista mirusiojo artimøjø atsiklausimo tvarka. Siûloma, kad pirmiausia bûtø teiraujamasi sutuoktinio, paskui pilnameèiø vaikø (ávaikiø), tëvø (átëviø), broliø (seserø). Ðiuo metu pirmumo tvarka yra tokia: sutuoktinis, tëvai (globëjai, átëviai), pilnameèiai vaikai (ávaikiai), broliai (seserys). Taip pat bûtø aiðkiai apibrëþtos visø þmogaus audiniø, làsteliø, organø donorystës ir transplantacijos procese dalyvaujanèiø institucijø kompetencijos. Rugpjûèio 31 d. duomenimis, Lietuvoje inksto transplantacijos eilëje laukë 213 þmoniø, kasos ir inksto komplekso – 23, ðirdies – 22, plauèiø – 4, ðirdies ir plauèiø komplekso – 4, kepenø – 52, ragenos – 168.

Reikia iðlaikyti ilgiau

Lietuvoje – dviejø rûðiø donorai

Medikës teigimu, taip pat lygiagreèiai vystosi atsparumas ir antivirusiniams vaistams gripui gydyti bei bakterijø arba kitø sukëlëjø atsparumas biocidams – dezinfekcinëms medþiagoms. „Ðie faktai rodo, kad vaistus ir kitas medþiagas turime vartoti ir naudoti teisingai, kad kuo ilgiau juos turëtume ir sëkmingai galëtume gydyti ligas“, – sakë N. Kuprevièienë. Seminarà organizavo Këdainiø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuras, Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas.

Nacionalinio transplantacijos biuro direktorë Asta Kubilienë sakë neþinanti ðalies, kur donorø netrûktø. Pasak jos, ðiuo metu ðalyje organø laukia apie 320 recipientø. Taèiau aktyviame sàraðe þmoniø, kuriems ðiandien bûtø galima atlikti transplantacijà, yra apie 220, nes maþdaug 100 pacientø, laukianèiø transplantacijos, ðiuo metu turi ir kità patologijà – ar karðèiuoja, ar kraujuoja skrandis. Todël net ir atsiradus organui, ðiuo metu jo nebûtø galima persodinti. „Donorø skaièius per metus Lietuvoje bûna apie 30–40. Lie-

tuvoje donorai yra dviejø rûðiø – po smegenø mirties ir gyvi donorai. Gyvi donorai gali paaukoti savo inkstà arba dalá kepenø. Kitose ðalyse yra ir treèia rûðis – neplakanèios ðirdies donorai. Taèiau nereiðkia, kad visi, pareiðkæ valià po mirties tapti donorais, jais ir taps. Sprendimas, galima paimti organus, ar ne, bûna tik po mirties. Juk visiðkai neaiðku, kokios bus mirties aplinkybës, ar þmogus neturës kokiø nors komplikacijø, kokia bus mirties prieþastis. Tad jei turi donoro kortelæ, dar nereiðkia, kad po mirties bus paaukoti tavo organai. Jei mirsi 100 metø ar nuo onkologinës ligos, nevaldomø infekcijø – organai netiks“, – sakë A. Kubilienë.

Sprendþia artimieji Lietuvoje donoro kortelæ turi apie 16 tûkstanèiø þmoniø. Taèiau jei þmogus neturi donoro kortelës, jo organai taip pat gali po mirties bûti panaudoti. Tai sprendþia artimieji. Taèiau maþdaug treèdaliu atvejø artimieji prieðtarauja. Pagrindinë prieþastis – jie neþino prieðmirtinës mirusiojo valios. Á klausimà, kodël tiek palyginti maþai þmoniø turi donorø korteles A. Kubilienë atsakë, kad taip yra dël nepasitikëjimo medikais. Donorø skaièius staiga sumaþëjo, kai Seime prasidëjo diskusijos dël eutanazijos áteisinimo. Bet kokie negatyvûs dalykai medicinoje maþina donorystæ. Visose ðalyse buvo ir bus þmoniø, nesutinkanèiø su donoryste. Pasak A. Kubilienës, pirmiausia yra aukojami inkstai, bet jø daugiausia ir reikia. Taèiau dauguma þmoniø sutinka, kad po mirties bûtø naudojami visi jø organai. „Rinkos aikðtës“ ir „Eltos“ inf.


8

2012 m. rugsëjo 20 d.

J. Karoso valdose – jojimo vaþybos

Varþybø ðeimininkas J. Karosas (deðinëje) surasdavo laiko pabendrauti su raiteliais.

Komanda pasiruoðusi priimti apdovanojimà.

Dainius ÐEPETYS

Dotnuvos seniûnijos Noreikø kaime prunkðtë þirgai kaukðëjo kanopos, o bûrys þiûrovø ið susiþavëjimo ðûktelëdavo, kai þirgai sëkmingai áveikdavo kliûtis, ir su nuoskauda atsidusdavo, kai to padaryti jiems nepavykdavo. Ûkininko Jeronimo Karoso valdose vyko respublikinës jojimo varþybos dël daugkartinio Lietuvos èempiono mûsø kraðtieèio Alfonso Dapkaus ir sporto klubo ,,Ulonai“ tauriø.

„Ulonø“ komanda – antra Dël A. Dapkaus taurës raiteliai varþësi jau vienuoliktàjá kartà. Norintys dalyvauti ðiose varþybose turëjo suburti komandà ið trijø asmenø: jaunuèio – iki 14 metø amþiaus, veterano – raitelio, turinèio per 40 metø amþiaus ir 3 metus nestartavusio oficialiose varþybose, bei suaugusio profesionalaus raitelio. Patyrusiø jojikø parengtose trasose jaunuèiai ir veteranai turëjo áveikti devynias kliûtis iki 110 cm. Jø trasos ilgis siekë 430 metrø. Profesionalø laukë grieþtesnës taisyklës: devynios kliûtys iki 130 cm, trasos ilgis 360 metrø. Geriausià rezultatà, kaip ir kitose varþybose, nulëmë ne tik be baudos taðkø áveiktos trasos, bet ir pasirodymo laikas. Komandines A. Dapkaus taurës varþybas laimëjo Kauno plaukimo mokyklos ekipa, atstovaujama Rimo Vaitkaièio su „Red Honey“, Manto Plasèinsko su „Kortu“ ir Justos Jasaitytës su „Quality“. Antrieji liko mûsiðkiai „Ulonø“ klubo raiteliai – Remigijus Dimskis su „Kokotani“, Rièardas Alekna su „Kalgo“ ir Viktorija Veckaitë su „Nilu“. Treèioji vieta atiteko Kauno dziudo ir jo-

jimo mokyklos komandai. Devintàjà vietà, tarp deðimties komandø, uþëmë naujai suburta Dotnuvos eksperimentinio ûkio raiteliø komanda.

„Sangrija“. Vienas tituluoèiausiø Lietuvos raiteliø á ðià tauræ buvo nusitaikæs labai rimtai, nes kovoje dël jos jis ið viso iðbandë net penkis þirgus.

„Panterà“ aplenkë „Panda“

Klestintis þirginis sportas

Individualiose A. Dapkaus taurës varþybose jaunuèiø grupëje geriausiai pasirodë Pagëgiø þirgyno „Nemunas“ atstovas Nikas Dirðkus su „Chensonu“. Antràjà vietà uþëmë Marija Verðulytë su „Lota“ atstovaujanti Anykðèiø klubui „Vilartas“. Treèias buvo Lukas Civinskas su „Fobu“, rungtyniavæs uþ savo ðeimos sporto klubà „Civinskø þirgai“. Veteranø grupëje labai gerai pasirodë josvainietis Arûnas Keturakis su nuosavu þirgu „Pantera“. Jis iðkovojo antràjà vietà, á prieká praleisdamas tik kaunietá Algá Babrauskà su „Panda“. Veteranø grupëje „Ulonø“ klubo atstovas R. Dimskis su „Kokotani“ buvo septintas, o Rasa Maþeikienë su „Foru“ ið Dotnuvos eksperimentinio ûkio komandos uþëmë 10-àjà vietà. Didelio þiûrovø susidomëjimo sulaukë atviros klasës varþybos, kuriø metu raiteliai turëjo áveikti 120 cm aukðèio kliûtis. Ðioje rungtyje pirmàjà vietà iðkovojo radviliðkietis Zigmas Prikockas su „Valadoni Star“, antras buvo Vaidas Lenkaitis ið Kalvarijos su „Lotosu“, treèiàjà vietà iðkovojo „Ulonø“ þirgyno atstovas Deivydas Ûsas su „Fonema“. Taip pat atviros klasës konkûre startavo ir kiti Akademijoje ásikûrusio „Ulonø“ klubo raiteliai. Ugnë Bajorûnaitë su „Chrizolitu“ uþëmë 14-àjà, Tomas Þvirblis su „Pokeriu“ – 15-àjà, Martina Dovidaitë su „Vendeto“ – 17-àjà, o Kristina Pavlavièiûtë su „Omega“ – 18-àjà vietas. „Ulonø“ tauræ ið Noreikiø kaimo ðásyk iðsiveþë kaunietis Irmantas Grikienis, jojæs su þirgu

Raiteliø varþybos J. Karoso ûkyje buvo puikiai organizuotos ir paliko malonius áspûdþius tiek jø dalyviams, tiek gausiai susirinkusiems þiûrovams. Konkûrà stebëjusi Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienë sakë: „Dþiaugiuosi, kad ðiuo ne itin lengvu laiku þirginis sportas mûsø krað- Neámanoma nesiþavëti raitelio ir þirgo vienalytiðkumu. te nenyksta, o atvirkðèiai stiprëja“. Mûsø kraðtietë prisipaþino, jog pati þirgo balne nëra sëdëjusi, taèiau ji pasitiki ðiais protingais gyvûnais, jà þavi þirgo ir þmogaus draugystë. Vienas ið varþybø organizatoriø, didelis þirginio sporto entuziastas Vytautas Nargelavièius teigë, jog norint tinkamai paruoðti aikðtæ tokio rango varþyboms, reikia ádëti daug darbo. „Tai nëra vien tik pievos nupjovimas, reikia tinkamai iðdëstyti kliûtis, visà aikðtæ papuoðti gëlëmis, sudaryti vaizdà, atitinkantá tarptautiniø varþybø standartus“, – kalbëjo didelis þirgø mylëtojas ir pasidþiaugë, kad pagaliau pavyko suburti dvi mûsø kraðto raiteliø komandas. Bûtent apie antràjà – Dotnuvos eksperimentinio ûkio – komandà paklausëme bendrovës vadovo Andriaus Turskio. „Eksperi/Nuotr. autoriaus/ mentinis ûkis nuo 1968 m. turëjo Rungèiø kliûtys skendëjo gëlëse. savo raiteliø komandà, pas mus dirbo etatinis treneris, taèiau vëÞÛKB „Krekenavos mësa“ liau ðios tradicijos buvo pamirðaktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà tos. Dabar pasitarëme su bendrovës akcininkais ir ðie davë sutikimà, kad pamirðti dalykai bûtø atMes siûlome: gaivinti“, – sakë A. Turskis. · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià Eksperimentinio ûkio va- skatinamàjà iðmokà; dovas prasitarë, jog jie planuoja · apmokymà darbo vietoje. naudotis „Ulonø“ klubo treni- Reikalavimai: · mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais; ruoèiø baze, arklidëmis, o atsi· mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà. lygindami uþ tai, parûpins ten Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236. esantiems þirgams paðarø.

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje


2012 m. rugsëjo 20 d.

15

RENGINIAI JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA Rugsëjo 21 d. – ATVIRØ DURØ DIENA – Janinos Monkutës-Marks gimimo diena. Jûsø laukia: filmai „Janina. Audþiu ateitá meno pagalba“, „Lietuviðkos dvasios ir kultûros puoselëtojos J. Monkutës-Marks sugráþimas“, naujausiø J. Monkutës-Marks gobelenø ekspozicija. Kvieèiame apsilankyti. Áëjimas nemokamas KËDAINIØ KULTÛROS CENTRAS Rugsëjo 28 d. 17 val. – vakaras su Algimantu Èekuoliu „Kas laidon nesudëta“. Bilieto kaina – 20 ir 25 Lt. Rugsëjo 29 d. 14 val. – modeliø agentûros „Baltic Model Management“ modeliø atranka maþojoje salëje. KËDAINIØ KULTÛROS CENTRO VILAINIØ SKYRIUS (Parko g. 6, Vilainiai, tel.: 68 311, 8 686 69 804) Rugsëjo 28 d. 18 val. – Tauragës asociacijos „Maþoji scena“ teatro spektaklis-tragikomedija Ivano Menchelio „Kapiniø klubas“. Bilieto kaina – 12 Lt (parduodami pirmadieniais– penktadieniais nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val.). DAUGIAKULTÛRIS CENTRAS Danielos Caciagli (Italija) tapybos darbø paroda „Vaizdinës realybës transformacijos“ (veiks iki rugsëjo 27 d.). ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Rugsëjo 23 d. 12 val. – ðv. Miðios bus aukojamos uþ parapijà ir þvakuèiø aukotojø intencijomis. Rugsëjo 29 d. – arkangelø Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo ðventë. Ðv. Miðios bus aukojamos 10 ir 16 val. Rugsëjo 30 d. 12 val. – ðv. Miðios uþ parapijà ir þvakuèiø aukotojø intencijomis. Renkamos aukos Kauno kunigø seminarijos iðlaikymui. Ið anksto nuoðirdþiai dëkojame. Parapijos kunigai pradëjo parapijieèiø lankymà. Praðome ið anksto uþsiregistruoti parapijos raðtinëje ar zakristijoje. Iki rugsëjo 30 d. (sekmadienio) pradedame registruoti norinèius priimti Pirmàjà ðv. Komunijà ir Sutvirtinimo sakramentà (Sutvirtinimo sakramentà galima priimti tik sulaukus 14 metø). Registruotis praðome zakristijoje arba parapijos raðtinëje. Kiekvienà penktadiená vyksta Ðvè. Sakramento adoracija. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Rugsëjo 23 d. (sekmadiená) 12 val. – ðv. Miðios uþ buvusá ilgametá parapijos klebonà kun. Albinà Grauþiná, minint jo mirties metines. Rugsëjo 30 d. (sekmadiená) 12 val. – ðv. Miðios uþ keliaujanèius ir vaþiuojanèius kelyje. Bus ðventinami automobiliai ir dalijami atðvaitai. PRIE ÐARAVØ ÀÞUOLO (SKAISTGIRIO GIRININKIJA) Rugsëjo 22 d. (ðeðtadiená) 14 val. – ðv. Miðios, skirtos 1863 m. sukilimo dalyviams uþ Lietuvos laisvæ atminti. PASAULINËS TURIZMO DIENOS RENGINIAI Rugsëjo 26 d. 15.30 val. – „Þalioji“ ekskursija – ,,Paþink savo þaliàjà aplinkà: Babënø ðilo taku“. Paþintis su Babënø ðilu (ekskursijos vadovas – girininkas Petras Eigirdas), po ekskursijos – arbata ir ðventinis tortas. Renkamës prie Këdainiø miðkø urëdijos (S. Dariaus ir S. Girëno g. 46). Renginá organizuoja VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centras ir VÁ Këdainiø miðkø urëdija. Rugsëjo 27 d. 12 val. – Këdainiø r. savivaldybës tarybos posëdþiø salëje (J. Basanavièiaus g. 36) vyks tiesioginë teminës PTO konferencijos ið Maspalomaso (San Bartolome de Tirachanos, Kanarai, Ispanija) transliacija.

Kryþiaþodþio, spausdinto rugsëjo 13 d. laikraðtyje, konkurso laimëtoja – Janina Þickienë.

Aplinkosauginë akcija „Nelauk, kol gamta supyks...“ Spalio 4–5 dienomis UAB „Þalvaris“ specialiuoju automobiliu nemokamai surinks ið Këdainiø miesto ir rajono gyventojø ir biudþetiniø ástaigø susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas: senus automobiliø akumuliatorius, amortizatorius, automobiliø degalø, tepalo ir oro filtrus, netinkamà naudoti buitinæ elektros ir elektroninæ árangà (televizoriai (televizoriai,, monitoriai monitoriai,, kompiuteriai kompiuteriai,, radijo imtuvai imtuvai,, ðaldytuvai ðaldytuvai,, seni telefonai telefonai,, ðviestuvai ðviestuvai,, skalbimo maðinos, dujinës ir elektrinës viryklës, elektriniai virduliai virduliai,, ðildytuvai ðildytuvai,, ventiliatoriai ventiliatoriai,, el. þaislai ir kita buitinë technika), metalinæ pakuotæ, liuminescencines lempas, galvaninius elementus. Këdainiø miesto ir rajono gyvenvieèiø sàraðas, kur bus surenkamos atliekos:

Spalio 4 d. (ketvirtadiená) 12–12.45 val. – Pernaravoje (aikðtelëje prie J. Juðkytës g. 33), 13.15–14 val. – Josvainiuose (aikðtelëje prie Labûnavos g. 11), 14.15–15 val. – Pelëdnagiuose (prieðais V. Koncevièiaus g. 23-iàjá namà), 15.15–16 val. – Vilainiuose (prie Ðaltinio/Melioratoriø gatviø sankryþos).

Spalio 5 d. (penktadiená) 8–8.40 val. – Dotnuvoje (aikðtelëje prie Vytauto g. 74A), 9–9.40 val. – Krakëse (prie Laisvës aikðtës),

10–10.30 val. – Gudþiûnuose (aikðtelëje prie Tujø g. 53), 11.30–12.15 val. – Surviliðkyje (aikðtelëje prie Këdainiø g. 40), 13–13.30 val. – Pavermenyje (aikðtelëje prie Liepø g. 2), 14–14.40 val. – Ðëtoje (aikðtelëje prie Obelies g.), 15–15.30 val. – Këdainiuose (prie J. Basanavièiaus g. 33-iojo namo), 16.40–17.10 val. – Këdainiuose (prie J. Basanavièiaus g. 69-ojo namo). Gyventojams pageidaujant ir esant didesniems atliekø kiekiams, vairuotojas gali atvykti á vietà! Registracija tel. 8 610 19 081. Papildoma informacija teikiama tel. 8 620 82 809. UAB „Þalvaris“ Kauno skyrius

DIDÞIOSIOS RINKOS AIKÐTË Rugsëjo 21 d., penktadiená, – Europos judriosios savaitës renginys. Nuo 13 iki 16 val. bus þymimi dviraèiai. Kvieèiame visus atvykti su savo dviraèiais, kurie bus paþymëti bei uþregistruoti, taip apsaugant juos nuo galimø vagysèiø. Kûno masës indekso nustatymas, paros energijos poreikio paskaièiavimas, rekomendacijos fizinio aktyvumo, mitybos temomis, informacija apie fiziná aktyvumà. 13, 15, 17 val. – mankðtos Këdainiø miesto bendruomenei. Uþsiëmimà 13 val. veda Lietuvos sveikuoliø sàjungos viceprezidentas Eligijus Valskis. 14, 16, 18 val. – ðiaurietiðkojo ëjimo pamokos. 14 val. – 3–6 metø amþiaus vaikø dviratukø ir triratukø varþybos „Linksmoji gyvatëlë“. 15 val. – 7–10 metø amþiaus vaikø figûrinio vairavimo dviraèiø varþybos. KËDAINIØ MIESTO STADIONAS Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená, 13 val., – Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynës. Susitinka „Këdainiai“ – NFA. PRAMOGØ CENTRAS „VIKONDA“ (J. Basanavièiaus g. 22) Rugsëjo 28 d., penktadiená, 18 val. – kultûrizmo ir fitneso varþybos. Bilieto kaina – 20 Lt. Bilietai parduodami sporto klube „X Forma“ (Prako g. 6, Vilainiai), renginio dienà – pramogø centro kasoje. EVANGELIKØ REFORMATØ BAÞNYÈIA (Senoji g. 1) Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená, 15.30 val. – paskaita-koncertas „Upës ir epai: Maironis – Ðatrijos Ragana – Èeslovas Miloðas“. Klausytojai iðgirs, kaip gamtovaizdis atsispindi garsiø kûrëjø eilëse ir muzikoje, kokià átakà padarë kûrëjø savivokai. Renginyje dalyvauja prof. Viktorija Daujotytë, dr. Brigita Speièytë, dr. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Gediminas Mikelaitis. Jø pasakojimus lydës kamerinio choro „Aidija“ (vadovas Romualdas Graþinis) speciali renginiui parengta muzikinë programa „XX a. pradþios ir pabaigos blyksniai“.

Kalendorius SAULË Teka 7.00 val., leidþiasi 19.24 val., dienos ilgumas 12.24 val. MËNULIS Jaunatis. Dienà: +12–+17 oC VARDADIENIUS ÐVENÈIA Naktá: +7–+12 oC Ketvirtadiená: Fausta, Kolumba, Vainoras, Vainora, Eustachijus. vëjas: 5–9 m/s. Penktadiená: Matas, Mantvilas, Viskintë.


16

2012 m. rugsëjo 20 d.

Milijardieriø turtas – 6 trilijonai doleriø

Nuima tabako derliø

Vengrijoje tabako augintojai nuima derliø.

Iðskaptavo laivelius ið moliûgø

Vokietijos Liudvigsburgo mieste vyko ið moliûgø iðskaptuotø laiveliø èempionatas, á kurá susirinko 40 dalyviø.

Bendras visø pasaulio milijardieriø turtas per metus iðaugo 14 proc. iki 6,2 trilijono doleriø. Apie tai savo ataskaitoje skelbia kompanija „X-Wealth“, kuri atlieka tyrimus, vertina turtà ir renka finansinæ informacijà. Ði bendrovë ávertino turingiausiø planetos þmoniø turtà 2011 m. liepos 31 d.–2012 m. liepos 31 d. laikotarpiu. Ataskaitoje pastebima, kad per metus milijardieriai sugebëjo padidinti savo turtà, pasamdæ turtui valdyti profesionalius turto valdytojus ir taip iðvengæ neigiamø Europos skolø krizës padariniø. Per 12 mënesiø þmoniø, kuriø turtas virðija milijardà doleriø, skaièius iðaugo 9,4 proc. iki 2 tûkst. 160. Tuo tarpu nemaþai verslininkø, kuriø turtas maþesnis, patyrë nuostoliø. Didþiausiø nuostoliø patyrë tie, kuriø turtas vertinamas 200–999 mln. doleriø. Jø bendras turtas sumaþëjo 11,4 proc., o jø skaièius sumaþëjo 9,9 proc. „X-Wealth“ skaièiavimu, ðiuo metu pasaulyje gyvena per 187 tûkst. þmoniø, kuriø turtas virðija 30 mln. doleriø. Per metus bendras jø turtas sumaþëjo 1,8 proc. iki 25,8 trilijono doleriø. Didþiausiø nuostoliø patyrë turtingi verslininkai ið Azijos ðaliø. Per 12 mënesiø jø bendras turtas sumaþëjo 6,8 proc. iki 6,25 trilijono doleriø. Nuostoliø patyrë ir Europos, Artimøjø Rytø ir Lotynø Amerikos milijonieriai ir milijardieriai.

Nuskendusá lobá atrasti padëjo sausra Ðvedø pagrobtas lobis, kuris prieð 350 metø nuskendo Vyslos upëje Lenkijoje ir dël per kelis ðimtmeèius didþiausios sausros vël atsidûrë pavirðiuje, dabar saugomas policijos. Mat nors sausra padëjo atrasti lobá, dël vandens trûkumo sunku iðkelti didelius daiktus. Tai archeologai galës padaryti, kai vandens lygis ðiek tiek pakils. Archeologai Vyslos dugne Varðuvoje jau rado 10 tonø ak-

mens dirbiniø ir retø marmuro raiþiniø, kurie buvo pagrobti ið rûmø, namø ir net kapiniø. Manoma, kad nuskendusiø dirbiniø yra dar daugiau. „Radiniø istorinæ vertæ vertinèiau atsargiai, bet dirbiniai labai gerai iðsilaikæ, – sakë archeologas Jaroslavas Zielinskis. – Nors jie ðimtus metø gulëjo po vandeniu, juos apsaugoti galëjo dumblo sluoksnis.“ Per ankstesnes sausras buvo

rasti keli daiktai, bet ðiemet archeologai ir istorikai turëjo galimybæ pradëti rimtà paieðkà ir radiniø tyrimà. Per Lenkijos invazijà 1655 metais ðvedai surengë didþiulæ plëðimo kampanijà. Pavogtà lobá jie gabeno Vyslos upe á Gdansko uostà, o ið ten á Ðvedijà. 1656 metø spalá ðvedø kalba paraðytame laiðke uþsimenama apie vienà barþà su maþdaug 50–60 tonø kroviniu, kuri nuskendo netoli Varðuvos.

Moteris po lova aptiko... knarkiantá vagá Rusijos Tulos srityje 82-ejø moteris nustebo po savo lova radusi knarkiantá vagá. 23-ejø Sergejus Ivanovas, kuris anksèiau buvo teistas uþ vagystæ, ásëlino á pagyvenusios moterið-

kës namus, kai ji miegojo. Jis paëmë jos mobiløjá telefonà ir peilá, taèiau moteris staiga pabudo. Vagis, kuris tuo metu buvo girtas, nusprendë pasislëpti po moters lova, ir uþmigo. Iðgirdusi

vagies knarkimà ir pamaèiusi vyro sportinius batelius, kyðanèius ið palovio, iðsigandusi moteris paskambino policijai. Vyriðkiui gresia penkeri metai kalëjimo uþ ásilauþimà.

Turtingiausio prancûzo turimas turtas ávertintas 4 mlrd. eurø Bendras turtas Belgijoje, kurá valdo koncerno „Moet Hennessy Louis Vuitton“ (LVMH) vadovas Bernaras Arno, vertinamas 4 mlrd. eurø. Turtingiausias Prancû-

zijos verslininkas nuo 2008 metø padidino savo Belgijos aktyvus tris kartus. Belgijos centrinio banko duomenimis, su LVMH susijusios

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @rinkosaikste.lt redakcija@ El. paðtas redakcija Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

12 vietos kompanijø ir privatus fondas. Pasak oficialaus LVMH atstovo Olivjë Labeso, visos ðios kompanijos laikomos investiciniu koncerno instrumentu.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

LVMH vadovas, kurio turtas „Forbes“ þurnalas vertina 41 mlrd. doleriø, rugsëjo pradþioje kreipësi á Belgijos valdþià dël Belgijos pilietybës suteikimo. Þiniasklaida sie-

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

ja B. Arno sprendimà su Paryþiaus planais ávesti 75 proc. mokestá uþ milijonà eurø virðijanèias metines pajamas. Pats B. Arno pabrëþë, kad visada buvo ir iðlieka mokesèiø mokëtoju Prancûzijoje. „Rinkos aikðtës“ ir „Eltos“ inf.

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 941 Tiraþas 5 800 egz.


ketvirtadienio laikraštis