Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. rugsëjo 11 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. rugsëjo 11 d. Antradienis

Nr. 104 (2 469)

Margininkuose nuþudyti trys þmonës

Kaina 1,20 Lt

Vaikas pateko po priekaba Krakiø miestelyje praëjusio ðeðtadienio popiete buvo suþalotas maþametis berniukas. Jis nukentëjo atsitrenkæs á traktoriaus priekabà. Tai atsitiko apie 15 valandà, kai krakiðkis Z. Ð. savo kieme vairavo traktoriø T-25A, prie kurio buvo prikabinta savadarbë medinë priekaba. Policijos þiniomis, 2005 metais gimæs berniukas staiga atbëgo prie traktoriaus, atsitrenkë á priekabà ir buvo pervaþiuotas priekabos rato. Suþalotas vaikas iðveþtas á Kauno klinikas. Pirminiais duomenimis, traktoriø vairavæs vyriðkis buvo blaivus.

Buvo apiplëðtas Geguèiø parkelyje Naktá ið ðeðtadienio á sekmadiená Këdainiuose, Geguèiø parke, buvo sumuðtas ir apiplëðtas këdainietis.

Sena atoki sodyba Margininkuose po tragiðkojo sekmadienio liko be pusës savo gyventojø.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusio sekmadienio vakare vienoje Gudþiûnø seniûnijos Margininkø kaimo sodyboje rasti negyvi trys þmonës – du vyriðkiai ir viena moteris. V yriðkiai buvo broliai isi jie buvo nuþudyti Vyriðkiai broliai,, o moteris – jø sûnëno sugyventinë. V Visi nuþudyti.. Átariama, kad tai padarë gretimame kaime gyvenantis paþástamas þmogus. /Nukelta á 3 psl./

1992 metais gimæs A. G. apie 2 valandà nakties buvo uþpultas dviejø nepaþástamø jaunuoliø, kurie já ánirtingai spardë ir muðë, o paskui atëmë du mobiliojo ryðio telefonus, sidabriná þiedà ir raktø ryðulá. Kartu su plëðikais buvusi mergina dar pasiëmë ir sidabrinæ grandinëlæ. Uþpultajam padarytas daugiau nei 1,5 tûkst. litø nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà. Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba

ZARAZA

kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

SPAUSTUVË Spausdiname: - laikraðèius, - þurnalus, - knygas, - broðiûras, - spalvotas skrajutes, - vienetinius spalvotus gaminius, - kità produkcijà. Atspausdintus gaminius laminuojame nemokamai. Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835. El. paðtas spaustuve@rinkosaikste.lt

Skaitomiausias rajono laikraðtis Dëmesio!

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Rugsëjo 13 dienà organizuojama piligriminë kelionë á Ðiluvà. Kelionës kaina – 17 Lt. Tel. 60 863 po 18 val.


2

2012 m. rugsëjo 11 d.

Problemø sprendimui savivaldybës svertø nepakanka Dainius ÐEPETYS

Javapjûtë mûsø rajone artëja á pabaigà. Nors grûdø supirkimas nebuvo labai sklandus, o lietingi orai nelepino duonos augintojø, taèiau geri derliaus rezultatai dabar jau lyg ir uþgoþia buvusius sunkumus. Be to, negalima pamirðti pamirðti,, jog ðiø metø gamtos kaprizai vvisame isame pasaulyje buvo labai palankûs Lietuvos þemdirbiams. Europa kentë nuo speigø speigø,, Amerika – nuo karðèiø ir sausros, todël grûdø kainos, palyginus su pernykðtëmis, rinkoje pakilo beveik ddvigubai vigubai vigubai.. Kaip iðaugusios þemdirbiø pajamos paveiks visø rajono þmoniø gyvenimus, kaip iðgydyti ásisenëjusius ûkininkø skaudulius, klausëme rajono savivaldybës mero Rimanto DILIÛNO. – Kur, Jûsø nuomone, þemdirbiai iðleis gautas pajamas? – Mûsø kraðto ûkininkai yra labai sumanûs þmonës, todël esu ásitikinæs, kad jie pasielgs teisin-

Meras R. Diliûnas teigia, kad kai kuriø problemø sprendimui, deja, savivaldybës svertø nepakanka. /Nuotr. autoriaus/

gai ir lëðas skirs tam, kur jø labiausiai reikia. Didþioji dalis ûkininkø ið bankø yra paëmæ nemaþus kreditus, todël manau, kad þemdirbiai, ðiemet gavæ didesnes pajamas, sumaþins savo ásiskolinimus ir dël to ramiau miegos. Negalvoju, kad

bus daug investuojama á naujos technikos pirkimà, jos mûsiðkiai jau turi pakankamai. – Ar didesnës þemdirbiø pajamos padidins áplaukas á rajono savivaldybës biudþetà? – Nors mûsø kraðtas – þemdirbiø kraðtas, taèiau pokyèiai þe-

mës ûkyje átakos rajono biudþetui beveik neturi. Nebent kuris nors sutvirtëjæs ûkininkas ar þemës ûkio bendrovë imtø savo darbuotojams mokëti didesnius atlyginimus. Dþiaugiuosi, kad gausus derlius ir gana aukðtos javø supirkimo kainos leis bent daliai rajono bendruomenës nariø gyventi geriau. – Rajono ûkininkai verèiasi ne tik grûdø auginimu. Nemaþa jø dalis augina bulves, kitokias darþoves. Ir ðtai jie yra labai nepatenkinti, jog savo laukø laistymui negali naudoti upiø uþtvankø vandens? – Ði Lanèiûnavos, Vilainiø ir kitø darþininkø problema man yra gerai þinoma. Savivaldybë jau ne kartà kreipësi á ðalies Vyriausybæ, kad ði padarytø átakos sutarties su Norvegijos kompanija, tvenkiniø vandená naudojanèia elektros energijos gamybai, pakeitimams. Taèiau, matyt, norvegø galios yra didesnës, o mûsø savivaldybë neturi tokiø svertø, kurie galëtø iðjudinti ðios problemos sprendimà. Iðnuomoti tvenkinius energetikos gamintojams, pamirðtant

mûsø kraðto darþininkus buvo ankstesniø ðalies vadþiø sprendimas. Taèiau mes rankø nenuleisime, toliau ieðkosime galimybiø, kaip palengvinti mûsø þemdirbiø dalià. Jei ne ði Vyriausybë, tai gal po rinkimø ateisianti nauja mûsø balsà iðgirs. – Aplink Ðventybrasèio miðkus þemes dirbantys ûkininkai nuolat kenèia dël ten gyvenanèiø stumbrø. Be to, jie tikina, kad ðiø gyvûnø padarytø nuostoliø kompensavimo metodika yra pasenusi ir nepadengia patirtos þalos? – Kaip þemdirbys ir medþiotojas puikiai suprantu ðià ûkininkø bëdà. Taèiau vël gi, stumbrø ákurdinimo mûsø rajone klausimas nëra nei savivaldybës, nei rajono Tarybos kompetencija. Pagal ðalies ástatymus mes tegalime raðtais kreiptis á ávairias institucijas, tarnybas ir ten ieðkoti palankaus problemos sprendimo. O dël nuostoliø kompensavimo skaièiavimo metodikos ûkininkai á savivaldybæ nesikreipë. Todël norëèiau juos pakviesti tai padaryti, galbût bendromis jëgomis mums pavyks iðjudinti ledus. – Aèiû uþ pokalbá.

Pajamø daugiau nei pernai Këdainiø rajono gyventojai ðiemet uþdirba daugiau negu pernai ai árodo faktas, jog per pernai.. TTai aðtuonis ðiø metø mënesius á rajono savivaldybës biudþetà surinkta 6,9 proc. arba 1 mln. 244 tûkst. litø gyventojø pajamø mokesèio daugiau negu pernai per tà patá laikotarpá. Ðio mokesèio surinkimo planas virðytas 285 tûkstanèiais litø. Taèiau rajono savivaldybës Biudþeto ir finansø skyriaus vedëja Janina Aksinavièienë pastebëjo, kad rugpjûtá gauta net 346 tûkst. litø ma-

þiau negu planuota. Tiesa, liepos mënesá gyventojø pajamø mokesèio surinkta 401 tûkst. litø daugiau. „Liepos mënesá daug darbuotojø atostogavo, jiems iðmokëti atostoginiai, o rugpjûtá jie gavo maþiau pajamø, dël to sumokëta maþiau mokesèio“, – svyravimus paaiðkina J. Aksinavièienë. Ið viso per aðtuonis mënesius á rajono savivaldybës biudþetà áplaukë 84 mln. 239,1 tûkst. litø. Savivaldybës biudþetui ið valstybës iþdo pervesta maþiau lëðø negu planuota. Ið ðio ðaltinio trûksta net 722 tûkst. litø arba 8,3 proc. „Rinkos aikðtës“ inf.

Dëkojame

Nuoðirdþiai dëkojame visiems uþ uþuojautà, moralinæ ir materialinæ paramà netekus mylimos Mamos, uoðvës, senelës, prosenelës Stasës Valatkienës. Þemai lenkiamës Këboniø ÞÛB vadovui A. Kupriui ir jo ðeimai, Kunioniø ÞÛB darbuotojams ir jø ðeimoms, „Laumetrio“ ámonës darbuotojams, visai Këdainiø specialiosios mokyklos bendruomenei, Vidos Aksenavièienës laidojimo paslaugø ámonës darbuotojams, giesmininkams Sandrai ir Kæstui, Dotnuvos miestelio, Kunioniø, Josvainiø, Pikeliø, Miðtautø, Ruoðèiø, Vilainiø, Àþuolaièiø, Tubiø, Paobelio kaimams, buvusiems ir esamiems kaimynams. Taip pat Dotnuvos baþnyèios klebonui ir patarnautojams, krikðto vaikams, kaimynams, giminëms, bendradarbiams, paþástamiems, vaikystës draugams, Lietuvos þemdirbystës instituto kavinës darbuotojams ir visiems, kurie buvo ðalia. Aèiû uþ Jûsø parodytà gerumà, kuris yra neákainojama vertybë sunkià netekties valandà. Dukros, þentai ir anûko Lino ðeima O, Motinos! Su trupiniu kiekvienu duonos riekë Vaikams dalinant meilæ ir save, Ir kai vaikai jau patys duonà riekia, Jûs tyliai pasitraukiate ið èia....

R. Biedytë

Dël Stasës VALATKIENËS mirties nuoðirdþiai uþjauèiame dukras Zità Mickevièienæ ir Reginà Morkûnienæ, Jø ðeimos narius ir artimuosius. Graþø ir prasmingà Motinos kelià nuëjo Jûsø sengalvëlë, su meile ir rûpesèiu uþauginusi vaikus. Ðià skaudþià netekties valandà suremkime visi peèius, o Amþinoji ðviesa jai teðvieèia. Nuoðirdþiai su Jumis mylintys draugai


2012 m. rugsëjo 11 d.

3

Keliuose – vairuotojø ir aplinkos sergëtojø akistata Jovita ÞEBRAUSKAITË

Jeigu niekas nesuardys planø, ðià savaitæ kaþkuriame per Këdainiø rajono teritorijà einanèiame kelyje vël bus matuojama vadinamoji mobili tarða. Policijos pareigûnø padedami aplinkosaugininkai matuos, kiek terðalø yra automobiliø iðmetamose dujose. Kai kuriems vairuotojam vairuotojamss tai gali atneðti nemalonumø.

Tikrina dukart per mënesá Ðiemet, kaip ir ankstesniais metais, transporto priemoniø á aplinkà iðmetamø dujø kontrolë Këdainiø rajone vykdoma du kartus per mënesá. Toká kontrolës daþnumà nustatë Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Matavimo vietà parenka minëto departamento Këdainiø rajono agentûros pareigûnai, atsiþvelgdami á eismo intensyvumà ir matavimo vietos patogumà. „Ypaè svarbus antrasis faktorius, nes matavimo prietaisams iðdëstyti ir automobiliams pastatyti reikia ðiek tiek erdvës. Be to, negalima trukdyti gatve ar keliu vaþiuojantiems kitiems eismo dalyviams“, – sako agentûros vyresnysis specialistas Albertas Narvidas.

Stabdo policijos pareigûnai Aplinkosaugininkas patikina, kad du kartus ið eilës toje paèioje vietoje tikrai nedirbama, ir pabrëþia, kad tarðos matavimo vieta parenkama atsiþvelgiant ir á policijos

pareigûnø pageidavimus. Matuojant tarðà policijos pagalba neiðvengiama, nes aplinkosaugininkai neturi teisës stabdyti transporto priemoniø. „Policijos pareigûnas sustabdo automobilá, mûsø skyriaus specialistai specialiais prietaisais atlieka matavimus, nedelsdami atspausdina duomenis ir perduoda rajono agentûros pareigûnui“, – teigia Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinës analitinës kontrolës skyriaus vedëja Danguolë Balèiûnienë.

Paþeidëjø vël padaugëjo Paklausta apie tarðos matavimo rezultatus D. Balèiûnienë atsakë, kad, kaip ir ankstesniais metais, senesniø negu prieð 10 metø pagamintø automobiliø iðmetamos dujos daþnai neatitinka nustatytø normatyvø, bet bûna neatitikimo ir tarp naujesniø automobiliø. „Pernai nustatyti 23 paþeidëjai, uþpernai – 36, o per 2009 metus – net 47. Pagal ðiuos skaièius norëtøsi daryti iðvadà, kad automobiliø techninë bûklë gerëja. Taèiau ðiø metø rezultatai nedþiugina, nes paþeidëjø vël padaugëjo“, – teigia A. Narvidas. Ðiemet jau nubausta 30 paþeidëjø, tarp kuriø buvo ne tik Këdainiø rajono gyventojai, bet ir vairuotojai ið Panevëþio, Radviliðkio, Birþø, Pakruojo, Kupiðkio.

Didþiausi terðëjai – dyzeliai Abu „Rinkos aikðtës“ paðnekovai pastebi, kad gatvëse daugëja automobiliø su dyzeliniais varikliais, o tokie automobiliai ir yra

Automobiliai – aplinkos oro terðëjai, todël kontroliuoti jø iðmetamàsias dujas labai svarbu.

didþiausi terðëjai. „Vaþinëjantieji tik benzinu varomais automobiliais praktiðkai nepatenka á paþeidëjø gretas, o naudojantieji skystàsias dujas irgi turëtø labiau atkreipti dëmesá á iðmetamøjø dujø kokybæ“, – kitokiais degalais varomus automobilius apibûdina A. Narvidas. Paklausta, ar tikrinant nekyla nemaloniø incidentø, D. Balèiûnienë atsakë neigiamai, taèiau A. Narvidas tvirtina, kad pradëjus raðyti protokolus atsiranda ávairiø reakcijø. Vairuotojai, kuriø automobiliai netvarkingi, daþniausiai lieka nepatenkinti.

Po apþiûros nieko nenutiks? „Jeigu iðmetamøjø dujø normatyvai virðijami, agentûros

pareigûnai suraðo administracinio teisës paþeidimo protokolà. Toká paþeidimà pirmà kartà per metus padariusiems vairuotojams pasiûloma per deðimt darbo dienø sumokëti pusæ minimalios baudos“, – pasakoja A. Narvidas. Jis pabrëþia, kad Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 82 straipsnis uþ transporto priemonës su netvarkinga iðmetimo sistema eksploatavimà numato baudà nuo 100 iki 200 litø. Aplinkosaugininkas pastebi, kad labiausiai nepatenkinti bûna prieð kelis mënesius ar pusmetá privalomàjà techninæ apþiûrà atlikusiø automobiliø vairuotojai – jie mano, kad po to automobiliui dvejus metus negali nutikti nieko bloga.

Margininkuose nuþudyti trys þmonës je sodyboje gyvenusius þmones iðþudë 1986 metais gimæs Vikaièiø kaimo gyventojas V. Z. „Rinkos aikðtës“ þiniomis, já gráþæs namo savo sodyboje susitiko nuþudytos moters sugyventinis. Policija sulaikë átariamàjá ir uþdarë á areðtinæ. Vyriðkiui nustatytas nedidelis, 0,34 promilës, girtumas. Aplinkiniai teigia, kad labai ramus, tylus þmogus iðgëræs alkoholio kartais tapdavo neprognozuojamas, todël þinantieji ðià jo savybæ uþstalëje bûdavo atsargûs. Kas vyko sodyboje iki tragedijos, aplinkiniams neþinoma. Beje, naðlaièiais liko du vaikai – dvejø ir trejø metø amþiaus. Tragedijos metu jie buvo pas senelius.

/Atkelta ið 1 psl./ „Rinkos aikðtës“ þiniomis, negyvà Deimantæ S., gimusià 1993 metais, rado vakare namo gráþæs jos sugyventinis. Jis ir iðkvietë po-

Krauju iðteptø kambario grindø kol kas dar niekas nenuplovë.

Namo durys irgi iðkruvintos.

licijà, dar neþinodamas, kad kitame namo gale iðþudyti ir dëdës. Ir moters, ir 1967 metais gimusio Audriaus P. bei 1964 metais

gimusio Vido P. kûnuose buvo rasta daugybë durtiniø ir pjautiniø þaizdø. Átariama, kad senoje atokio-

Skubiai RASTA pekinø veislës kalytë. Tel. 8 653 76 540.

Siûlanèiø „susitarti“ nebûna „Pasitaiko ir apskritai gyvenimu Lietuvoje nepatenkintø þmoniø, taip pat viskà „labai gerai þinanèiø ir mokanèiø“, kuriems atrodo, kad dël „tokios smulkmenos“ nëra ko kabinëtis“, – juokiasi A. Narvidas. Jis sako, kad bûna ir labai nekantriø skubanèiø þmoniø, kuriems patikrinimui skiriamos kelios minutës atrodo per ilgos ar labai brangios. Kantrybe nepasiþymi ir naujesniø automobiliø savininkai, nes jø transporto priemoniø iðmetamos dujos „negali bûti blogos“. Aplinkosaugininkas dþiaugiasi, kad praktiðkai nebûna siûlanèiø „susitarti“ ar kitaip atsakomybës iðvengti norinèiø vairuotojø.

Dauþë stiklà ir susiþalojo Sekmadienio naktá iðdauþæs vestibiulio stiklà, vienas këdainietis susiþalojo rankà. Apie treèià valandà nakties iðdauþæ stiklà S. Jaugelio-Telegos gatvës 28-ajame name, du vyrukai atsidûrë skirtingose vietose. 1989 metais gimæs M. R., susiþalojæs rankà, iðveþtas á Kauno klinikas, o 1995 metais gimæs K. K. uþdarytas á areðtinæ. Uþdarytajam nustatytas 2,18 promilës girtumas. Patalpos priklauso bendrovei „Këdainiø butai“. Koks nuostolis jai padarytas, dar skaièiuojama. „Rinkos aikðtës“ inf.

RASTAS raktas prie mokyklos-darþelio „Vaikystë“. Tel. 8 648 66 999.


4

2012 m. rugsëjo 11 d.

18-ojo gimtadienio proga – „Avitela“ tinklo plëtra Këdainiuose 18 metus ðvenèiantis kokybiðkos buitinës technikos prekybos tinklas „A vitela“ savo gimtadiená „Avitela“ paminës itin griausmingai griausmingai.. Paskutinius kelerius metus buitinës elektronikos tinklas „A vitela“ vis labiau pleèia savo „Avitela“ parduotuviø tinklà, o ðvæsdami jubiliejiná gimtadiená atidaro jau 20-tà parduotuvæ paèioje Lietuvos ðirdyje – Këdainiuose. Rugsëjo 14 dienà „Avitela“pakvies naujus ir esamus klientus á naujo salono Këdainiuose atidarymo ceremonijà. „Avitela“ vardas labai gerai þinomas visoje Lietuvoje. „Esame vieni ið didþiausiø buitinës elektronikos prekybos tinklø Lietuvoje, turime patá didþiausià specializuotà buitinës elektronikos ir skaitmeninës bei kompiuterinës prekybos centrà Vakarø Lietuvoje – net 4 000 m2 ploto paèioje Klaipëdos ðirdyje“, – teigia UAB „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius Tadas Jankauskas. Prekybos tinklas „Avitela“ prekiauja tik laiko patikrintø, gerai þinomø bei kokybæ uþtikrinanèiø gamintojø technika: „Electrolux“, AEG, „Indesit“, „Siemens“, „Bosch“, „Braun“, „Philips“, „Sony“, „Samsung“, LG, „Panasonic“, „Nikon“, „Canon“, „Acer“, „Asus“, „Toshiba“, „Grundig“ bei daugeliu kitø. „Avitela“ – oficialus minëtø gamintojø prekybos partneris Lietuvoje ir tai suteikia galimybæ su-

UAB „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius Tadas Jankauskas teigia, kad parduotuvëje klientams bus suteiktos plaèios prekiø pasirinkimo galimybës.

daryti iðskirtines sàlygas „Avitela“ mylimiems esamiems ir bûsimiems pirkëjams. Duris atveriantis naujas jaukus buitinës elektronikos salonas „Avitela“ Këdainiuose suteiks puikià progà atnaujinti savo buitinæ, garso ir vaizdo, skaitmeninæ bei kompiuterinæ technikà, be kurios nebeásivaizduojame kasdienio gyvenimo! Pirmøjø Këdainiø parduotuvës lankytojø lauks jø piniginei malonios nuolaidos. Tie, kurie artimiausiu metu ketino pakeisti savo

Patikslintas pastatø ðildymo ir karðto vandens sistemø reglamentavimas Prasidedant naujam ðildymo sezonui ásigalioja ðiø metø birþelio 28 d. Seimo priimtos Ðilumos ûkio ástatymo (20 str .) str.) pataisos dël pastatø ðildymo ir karðto vandens sistemø prieþiûros. Pagal naujas nuostatas daugiabuèiø gyvenamøjø namø ar kitos paskirties pastatø savininkø bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektø administratorius kontroliuoja pastato ðildymo ir karðto vandens sistemø priþiûrëtojo (eksploatuotojo) veiklà ir pasirengimà naujam ðildymo sezonui pagal jiems priskirtà kompetencijà energetikos ministro tvirtinamose Ðilumos ir vartojimo taisyklëse. Pastato ðildymo ir karðto vandens sistemø priþiûrëtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabuèiø gyvenamøjø namø ar kitos paskirties pastatø savininkø bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektø administratoriumi pasiraðo pastato parengties ðildymo sezonui aktà. Vienas akto egzempliorius pristatomas ðilumos tiekëjui. Ginèus tarp ðio proceso dalyviø sprendþia Valstybinë energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Pagal naujà nuostatà, kuri ásigalios nuo 2013 m. liepos 1 d., Valstybinë energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ne reèiau kaip kartà per ketverius metus turës atlikti daugiabuèio namo ðildymo ir karðto vandens sistemø periodinius patikrinimus dël jø atitikties nustatytiems reikalavimams. Daiva PAULAUSKIENË, AB „Panevëþio energija“ atstovë spaudai Uþs. Nr. 3 352

Duris Këdainiuose, S. Dariaus ir Girëno g. 50A (PC „Maxima“), atveria naujas jaukus buitinës elektronikos salonas „Avitela“. senà skalbyklæ nauja, galës tai pa- sia – vos 129 litai, turëtø patraukti já pristatysime tiesiai á namus.“ Patogus prekiø iðdëstyne vieno aká. Klientø lauks ypatindaryti iðleidæ tik 599 litus. Vis labiau artëja analoginës te- gai platus smulkios buitinës techni- mas, ávairûs apmokëjimo uþ prekes levizijos atjungimo laikas, kuomet kos pasirinkimas: virduliai, sulèias- bûdai, patrauklios papildomos papradësime sukti galvas, kaip prie sa- paudës, trintuvai, mësmalës ir kt. slaugos bei nuoðirdus ir profesiovo televizoriø prijungti specialius virtuvës prietaisai uþ ypatingas ati- nalus pardavëjø-konsultantø darTV imtuvus. Prekybos tinklas „Avi- darymo kainas. Neðiojamieji kom- bas tikrai nepaliks jûsø abejingais. Këdainiuose atidaroma partela“ siûlo iðeitá senø televizoriø tu- piuteriai kainuos tik nuo 999 Lt. rëtojams. Parduotuvës atidarymo Kainos tikrai nustebins kiekvienà. duotuvë veiks kiekvienà darbo dieKaip teigia UAB „Avitelos nà nuo 9 iki 18 val., ðeðtadieniais – proga Këdainiø miesto gyventojai ir sveèiai naujà 82 cm ástriþainës skys- prekyba“ generalinis direktorius nuo 9 iki 16 val., o sekmadieniais – tøjø kristalø televizoriø galës ásigy- T.Jankauskas, jau 20-oje jubiliejinë- nuo 10 iki 15 val. Atidarymo dienà S. Dariaus ir ti vos uþ 899 litus. O jeigu televizo- je ðio tinklo parduotuvëje klientams riaus keisti neplanuojate, tada uþ bus suteiktos plaèios prekiø pasirin- S. Girëno g. 50A, Këdainiuose (PC specialià kainà atidarymo metu ga- kimo galimybës: „Klientas, apsilan- „Maxima“), ásikûrusioje parduotukæs ðioje parduotuvëje, padedamas vëje jau nuo 10 valandos ryto pirlësite ásigyti tik TV imtuvà! Atidarymo dienà nuskriausti profesionaliø pardavëjø konsultan- møjø sveèiø lauks ávairios akcijos likti neturëtø ir fototechnika besi- tø tikrai turëtø surasti sau tinkamà ir ypatingos nuolaidos. Tokiø kaidomintys klientai. Ypaè patrauklios prekæ. O jeigu nerasite norimo pro- nø dar nebuvo! fotoaparatø kainos, ið kuriø þemiau- dukto, já galësite uþsisakyti, ir mes Laukiame Jûsø!

PR

„Pildyk“ dovanoja dar daugiau pokalbiø bei SMS

Atëjæs ruduo atneðë naujus mokslo metus, kartu su jais ir per vasarà pasiilgtus draugus bei daug naujø paþinèiø. O „Pildyk“ draugams tai reiðkia dar ir galimybæ bendrauti dar daugiau nei iki ðiol. Norintiems ágyvendinti ðá norà nereikës tuðtinti kiðeniø, o ir kiaulë-taupyklë liks sveika. TTereikia ereikia pasinaudoti ddviem viem naujais „Pildyk“ pasiûlymais, kurie leis nemokamai siøsti trumpàsias SMS þinutes ir prailgins pokalbiø laikà 100-u nemokamø minuèiø. Uþsisakyk 100 minuèiø á visus Lietuvos tinklus „Bendravimas svarbus ávairaus amþiaus þmonëms, o jaunimui tai bûtina socialinio gyvenimo ir saviraiðkos priemonë. Atëjus rudeniui sugráþtame á mokyklas ar universitetus, turime daugiau veiklos, todël iðsipleèia bendravimo poreikiai. „Pildyk“ draugai, kaip visuomet, galës neriboti savæs ir pasirinkti geriausius pasiûlymus uþ priimtiniausià kainà“, – sako „Pildyk“ prekës þenklo vadovë Renata Bernotaitë. Visiems „Pildyk“ draugams siûloma uþ 2 Lt mënesiná mokestá uþsisakyti 100 minuèiø á visus Lietuvos tinklus. Paslauga „Minutës“ galioja su bet kuriuo kitu turimu „Pildyk“ mokëjimo planu.

Naujàja paslauga galima pasinaudoti vienà kartà per mënesá – 100 minuèiø galioja 30 kalendoriniø dienø nuo paslaugos uþsakymo datos. Norint uþsakyti paslaugà „Minutës“, tereikia siøsti SMS þinutæ numeriu 1556 teksto laukelyje áraðius MIN100. Þinutës siuntimo kaina – 0,15 Lt.

SMS þinutëmis bendrauk nevarþomai Ar esate skaièiavæ, kiek SMS þinuèiø reikia, norint papasakoti dienos ávykius draugams? O visos vasaros nuotykius? Pasirinkæ planà „SM“, galësite aptarti net ir smulkiausias detales, nes siøsti þinutes bei skambinti tarp „Pildyk“ draugø galësite nevarþomai ir nemokamai. Dabar su planu „SM“ pokalbiai tarp „Pildyk“ ir SMS þinutës á

visus Lietuvos tinklus nieko nekainuos – joms bus taikomas 0 Lt tarifas. Per mënesá galima iðsiøsti 1 500 SMS á kitus Lietuvos tinklus, o SMS þinutës, siunèiamos „Tele2“ ir PILDYK vartotojams, nëra ribojamos visai. Plano uþsakymo mokestis tesiekia 2 Lt per mënesá. Uþsakyti planà galima SMS þinute numeriu 1556, tekste áraðius raides SM. Þinutës siuntimo kaina – 0,15 Lt. Be to, papildomai uþsisakiusiems planà „SM“, suteikiama galimybë pigiau pasinaudoti mobiliojo interneto paslauga „Narðyk 30“ su 1 GB duomenø. Suteiktus duomenis galima iðnaudoti per 30 dienø nuo uþsakymo dienos ir tik uþ 3 Lt mënesiná mokestá. Daugiau apie „Pildyk“ planus bei specialias akcijas galima suþinoti interneto svetainëje www.pildyk.lt. „Pildyk“ – populiariausia Lietuvoje iðankstinio mokëjimo paslauga. Ryðiø reguliavimo tarnybos duomenimis, „Pildyk“ paslaugomis naudojasi 1,139 mln. vartotojø, 42,6 proc. visø iðankstinio mokëjimo paslaugos vartotojø ðalyje.


2012 m. rugsëjo 11 d.

5

Pajieslio laukuose – grikiø gausa lius bus pradëtas doroti ðià savaitæ. Pernai bendrovë paskutinius grikiø hektarus nukirto spalio viduryje.

Dainius ÐEPETYS

Pajieslio þemës ûkio bendrovæ, kurià prieð penkerius metus nusipirko UAB „Galinta ir partneriai“, galima dràsiai vadinti ðalies ikiø auginimo lydere, gr grikiø nes ðiø kultûrø plotai èia yra didþiausi Lietuvoje.

Þemdirbiams – geras pavyzdys

Grikiai mëgsta priesmëlá Pajieslio þemës ûko bendrovë, palyginti su Krakiø ar Labûnavos, nëra didelë: ji valdo daugiau kaip 1 100 ha þemës. Verèiasi augalininkyste – augina þieminius ir vasarinius kvieèius, mieþius, vasarinius rapsus ir, þinoma, grikius. Bendrovëje dirba tik ðeði mechanizatoriai, ûkio sandëliuose – keletas pagalbiniø darbininkø. Ðiuo metu ðalyje auginama apie 25 tûkst. ha grikiø. Didþiausià plotà Lietuvoje – daugiau kaip 300 ha – ðiemet turi uþsëjæ pajiesliðkiai. „Turime daugiau kaip du ðimtus hektarø priesmëliø, o tokiose dirvose kitos kultûros duoda gana menkà derliø. Tad grikiai pas mus kasmet pasiteisina“, – aprodydamas grikiø laukus, aiðkino bendrovës agronomas Jonas Pacevièius. Pajieslyje grikiai buvo pradëti auginti prieð penkerius metus, kai pasikeitë bendrovës savininkai. Pernai ðia kultûra buvo uþsëta 220 ha plotas. Vidutiniðkai ið hektaro þemdirbiai ga-

Agronomas J. Pacevièius (kairëje) ir konsultantas R. Kolomakas grikiø lauke ásitikino, jog nuimti derliø dar ankstoka. /Nuotr. autoriaus/

vo 1,6 t iðvalytø ir iki 14 proc. „Ðiais metais padidinti grikiø drëgnumo iðdþiovintø grûdø. plotus patarë mûsø ûkio savininkai, nes jie turi grikiø kruopø gamybos Kultûra – nereikli ámonæ ir prekiauja ðiuo vertingu Grikiø auginimas nereika- produktu“, – kalbëjo J. Pacevièius lauja dideliø investicijø. Bendro- pabrëþdamas, kad grikiai – labai gevës agronomas tikino, kad pakan- ras prieðsëlis visoms kultûroms. Jie ka suarti dirvà, jà sukultivuoti, puikiai stelbia piktþoles. Po grikiø áterpti sëklas kartu su nedideliu dirva bûna ðvari ir puri. Be to, þydintys grikiø laukai kiekiu azoto, o prieð sudygimà yra labai medingi, todël aplinkinupurkðti specialiu herbicidu.

ÞÛKB „Krekenavos mësa“ aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje Mes siûlome: · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià skatinamàjà iðmokà; · apmokymà darbo vietoje. Reikalavimai: · mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais; · mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

niams bitininkams bitës prineða daug prieðvëþinëmis savybëmis pasiþyminèio medaus. Apdulkinti grikiø þiedus tiesiog bûtina, nes antraip derlius bûtø labai menkas. Todël ateityje Pajieslio bendrovë planuoja verstis ir bitininkyste. Praëjusios savaitës pradþioje Pajieslyje dar nebuvo nukultas në vienas hektaras grikiø. Agronomas sakë, kad greièiausiai der-

UAB „L angø era“ „Langø siûlo aukðtos kok ybës plastikinius langus ið A klasës kokybës profilio (lango 1 kv. m kaina – nuo 259 Lt Lt), taip pat balkonø ástiklinimà, ðarvuotàsias duris bei roletus ir tinklelius nuo vabzdþiø. Tel. 8 609 77 355, el. paðtas info@languera.lt

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë. Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

Pasidomëjus, kokio pelno grikiø augintojai tikisi, paaiðkëja, kad uþ tonà ðiø kultûrø supirkëjai moka tik 1 300 litø, todël akivaizdu, jog auginti kvieèius ar rapsus apsimoka labiau. Su ðia nuostata niekaip nesutinka Pajieslio þemdirbius grikiø auginimo klausimais konsultuojantis Ruslanas Kolomakas. „Negalima visko vertinti tik per pelno prizmæ. Grikius reikia auginti jau vien todël, kad þmonës juos mëgsta. Todël esu ásitikinæs, kad „Galintos“ bendrovë, augindama ðias kultûras, yra geras pavyzdys visiems þemdirbiams“, – kalbëjo R. Kolomakas. Mokslininkai ir gydytojai seniai mus átikinëja, jog kruopø koðë pusryèiams yra daug geriau nei lietuviðka kiauðinienë su laðiniais. Juk visos kruopos turi ne tik maistingøjø, bet ir gydomøjø savybiø. Ypaè tai pasakytina apie grikius. Grikiai yra labai vertingos kruopos, turinèios daug puikiø sudedamøjø medþiagø. Juose daug cinko, vario, geleþies ir magnio. Grikiuose gausu B grupës vitaminø, kurie ypaè naudingi nervø sistemos veiklai, taip pat amino rûgðèiø, kurias turime gauti su maistu. Grikiai laikomi vienu tø produktø, kurie saugo nuo cukraligës bei nutukimo.

Arûno Miliaus IÁ „ENRIKË“ Kompiuteriai ir jø komponentai (neðiojamieji kompiuteriai – nuo 1100 litø), daþai spausdintuvams, kompiuteriniø vaizdo þaidimø „Xbox“ bei „Playstation“ áranga. Mobilieji telefonai ir jø priedai, detalës. GPS navigacinës sistemos. Prekyba, taisymas, nuoma (GPS). Parduoda naujus skystøjø kristalø bei LED televizorius, taip pat montuoja ir parduoda skaitmeninës palydovinës bei antþeminës televizijos árangà (kaina – nuo 95 litø). Parduoda automobiliø garso aparatûrà. Dirba: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 10 iki 14 val. Þemaitës g. 17A, tel.: 8 603 32 518, 8 687 57 811.

Nemokami asmeniniai skelbimai tel. 60 763


6

2012 m. rugsëjo 11 d.

Antstolis Jurijus Kolyðko lapkrièio 11 d. skelbia skolininkø turto varþytynes Parduodamo turto vertë

Parduodamo turto buvimo vieta

Trijø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas 77,64 kv. m, 1 aukðtas, priklausantis Virginijai Èerniauskienei

Pirmosios varþytynës 104 000 Lt

Chemikø g. 18-2, Këdainiai

9 val.

Trijø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas 64,69, kv. m, 6 aukštas, priklausantis Daivai Deikaitei (Šuliokienei)

Pirmosios varþytynës 32 000 Lt

Respublikos g. 20-16, Këdainiai

9.10 val.

Dviejø kambariø butas su bendro naudojimosi patalpomis, bendras plotas 34,27 kv. m., 5 aukštas, priklausantis Rimai Patapienei

Pirmosios varþytynës 16 000 Lt

S. Jaugelio–Telegos g. 28-508, Këdainiai

9.20 val.

Dviejø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas 53,52 kv. m, 2 aukðtas, priklausantis Nataljai Jeloveckaitei

Pirmosios varþytynës 20 000 Lt

Labûnavos g. 4-9, Josvainiai, Këdainiø r.

9.30 val.

Dviejø kambariø butas, bendras plotas 68,50 kv. m, 1 aukðtas, priklausantis Algimantui Aidintui ir Nataljai Aidintienei

Pirmosios varþytynës 9 600Lt

Vainikø k., Këdainiø r.

9.40 val.

Dviejø kambariø butas, bendras plotas 61,76 kv. m, 2 aukðtas, priklausantis Evaldui Petkui ir Ingridai Petkienei

Pirmosios varþytynës 32 000 Lt

Ðëtos g. 114-208, Këdainiai

9.50 val.

Pirmosios varþytynës 5 600 Lt

Miðkø g. 6-12, Ðlapaberþës k., Këdainiø r.

10 val.

Pirmosios varþytynës 16 000 Lt

V. Koncevièiaus g. 12-32, Pelëdnagiø k., Këdainiø r.

10.10 val.

Vieno kambario butas, bendras plotas 32,23 kv. m, 4 aukštas, priklausantis Nijolei Liutkevièienei

Pirmosios varþytynës 16 000 Lt

Ðëtos g. 110-45, Këdainiai

10.20 val.

Vieno kambario butas su rûsiu, bendras plotas 32,86 kv. m, 1 aukðtas, priklausantis Jonui Triukui

Pirmosios varþytynës 16 000 Lt

Ðëtos g. 97-52, Këdainiai

10.30 val.

½ dalis 2,7300 ha þemës sklypo, naðumo balas 55.9, priklausanèio Rinaldui Arbaèiauskui

Pirmosios varþytynës 6 400 Lt

Aušros k., Këdainiø r.

10.40 val.

5,6200 ha þemës sklypas, naðumo balas 52.0, priklausantis Virmantui Ivanauskui

Pirmosios varþytynës 18 000 Lt

Dvariðkiø 1 k., Këdainiø r.

10.50 val

83/2656 dalis 9,9600 ha þemës sklypo, naðumo balas 47.7, priklausantis Kæstuèiui Jaèiauskui

Pirmosios varþytynës 960 Lt

Okainëliø k., Këdainiø r.

11 val.

1/8 dalis 2,2100 ha þemës sklypo, naðumo balas 56,0, priklausantis Kæstuèiui Jaèiauskui

Pirmosios varþytynës 1 000 Lt

Okainiø k., Këdainiø r.

11.10 val.

69/689 dalis 6,8900 ha þemës sklypo, naðumo balas 52,3, priklausantis Jolantai Petruk

Pirmosios varþytynës 2 240 Lt

Uþvarèiø k., Këdainiø r.

11.20 val.

160/1598 dalis 15,9800 ha þemës sklypo, našumo balas 55.0, priklausantis Jolantai Petruk

Pirmosios varþytynës 5 120 Lt

Uþvarèiø k., Këdainiø r.

-

1570 vienetø UAB ‚Advaisa“ á.k. 301186564 paprastøjø vardiniø akcijø, priklausanèiø Adomui Pirtinui

Pirmosios varþytynës Vieneto kaina – 80 Lt

-

11.30 val.

Vieno kambario butas, bendras plotas 35,71 kv. m., 4 aukštas, priklausantis Remigijui Liniauskui

Antrosios varþytynës 15 000 Lt

Ðëtos g. 114-418, Këdainiai

11.40 val.

Dviejø kambariø butas, bendras plotas 47,03 kv. m, 4 aukðtas, priklausantis Dainai Petrauskienei

Antrosios varþytynës 27 000 Lt

Tuopø g. 2-8, Vilainiø k., Këdainiø r.

11.50 val.

½ dalis gyvenamojo namo, bendras plotas 87,27 kv. m, su ½ dalimi priklausiniø ir ½ dalimi 0,02500 ha þemës sklypo, priklausanèiø Vilmai Jakienei

Antrosios varþytynës 9 600 Lt

Aukštadvario k., Këdainiø r.

13 val.

0,0600 ha þemës sklypas, priklausantis Graþinai Gaiþutytei

Antrosios varþytynës 1 740 Lt

SB „Apynëlis“, Daumantø k., Këdainiø r.

13.10 val.

0,3000 ha þemës sklypas, naðumo balas 51.0, priklausantis Lidai Lazauskienei

Antrosios varþytynës 720 Lt

Bukoniø k., Jonavos r.

13.20 val.

Profilaktoriumas, bendras plotas 2494,86 kv.m, priklausantis UAB „Daumantø verslai“

Antrosios varþytynës 90 000 Lt

Miško g. 2, Këdainiai

2,3800 ha þemës sklypas (miðkø ûkio paskirties), priklausantis Juozui Raukèiui

Antrosios varþytynës 3 900 Lt

Kuroniø k., Këdainiø r.

Parduodamo turto pavadinimas ir priklausomybë

Trijø kambariø butas, bendras plotas 68,92 kv. m, 3 aukðtas, su ûkio pastatais, priklausantis Lenai Kniazevai ½ dalis trijø kambariø buto su rûsiu, bendras plotas 66,29 kv. m, 4 aukðtas, priklausantis Kæstuèiui Juknevièiui

13.30 val. 13.40 val.

Varþytynës vyks adresu: Didþioji g. 29, Këdainiai, antstolio Jurijaus Kolyðko kontoros Këdainiø skyriuje. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanèius dokumentus. Norintys dalyvauti varþytynëse, turi pateikti praðymà ir ámokëti 10 proc. norimo pirkti turto kainos á antstolio depozitinæ sàskaità Nr. LT 897182600000609168 AB Ðiauliø bankas, Jonavos skyrius, banko kodas 71826.

Rugpjûèio mënesio komunaliniai mokesèiai Savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokestis skaièiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2011 m. rugpjûèio 17 d. nutarimu Nr. 906 patvirtintu Valstybës ir savivaldybiø gyvenamøjø patalpø nuomos mokesèio apskaièiavimo tvarkos apraðu. Gyvenamøjø patalpø nuomos administravimo iðlaidos mieste – 0,10 Lt, kitose gyvenamosiose vietovëse – 0,05 Lt uþ 1 kv. m naudingojo ploto per mënesá. Bendrojo naudojimo objektø nuolatinës techninës prieþiûros (eksploatavimo) iðlaidos – pagal namo administratoriaus pateiktas sàskaitas. Bendrosios nuosavybës administravimo iðlaidos – 0,23 Lt /kv. m b. n. pl. Ðalto vandens tiekimas ir kanalizavimas: 1. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo bute, – 6,12 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,54 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,58 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,62 Lt (su PVM) butui per mënesá. 2. Gyventojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabuèio namo ávade, – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/ m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 0,61 Lt (su PVM) butui per mënesá. 3. Individualiø namø gyventojams – 6,09 Lt/m3 (su PVM), ið jø: vandens tiekimas – 2,52 Lt/m3 (su PVM), nuotekø tvarkymas – 3,57 Lt/m3 (su PVM). Pardavimo kaina (pastovus kiekvieno mënesio mokestis) – 3,67 Lt (su PVM) namui per mënesá. Nuotekø surinkimas (be valymo) – 1,83 Lt/m3 (su PVM). Kai yra visi patogumai, bet nëra vandens skaitikliø, ðalto vandens sunaudojimas nustatomas ið vandens vienam gyventojui sunaudojimo normos (7 kub. m per mënesá) atskaièiavus karðto vandens sunaudojimà (92 litrai gyventojui per parà, kai bute yra vonia, ir 75 litrai, kai vonios nëra). Kai nëra vandens skaitiklio ir centralizuoto karðto vandens tiekimo, vienas gyventojas uþ ðaltà vandená moka priklausomai nuo bute esanèiø patogumø. Gamtinës dujos gyventojams, suvartojantiems iki 500 m3 per kalendorinius metus, – 2,79 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 1,95 Lt (su PVM) per mën. Suvartojantiems nuo 500 m3 iki 20 000 m3 per kalendorinius metus – 2,17 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su

PVM) per mën. Suvartojantiems daugiau kaip 20 000 m3 per kalendorinius metus – 2,16 Lt (su PVM) uþ 1 kub. m ir pastovioji kainos dalis – 13,81 Lt (su PVM) per mën. Uþ ðilumos energijà ir karðtà vandená, gaunamà ið Panevëþio ðilumos tinklams priklausanèiø katiliniø, atsiskaitoma pagal gautas sàskaitas: (ðilumos energijos vienos kWh kaina – 27,01 ct (su PVM); (karðto vandens kaina, kai karðtas vanduo tiekiamas ið individualiø ðilumokaièiø – 19,99 Lt/m3 (su PVM); (atsiskaitomøjø karðto vandens apskaitos prietaisø prieþiûros mokestis – 3,33 Lt (su PVM) butui per mënesá). Elektros energija: Atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifu: 1.1 gyventojams – 0,46 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 1.2. gyventojams, naudojantiems elektros virykles, – 0,442 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 1.3. gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,423 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Atsiskaitantiems dviejø laiko zonø tarifais: 2.1. dieninis – 0,497 Lt (su PVM) uþ 1 kWh, 2.2. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio – 0,372 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.3. dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektrines virykles, – 0,476 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.4. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles – 0,36 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.5. dieninis tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau, – 0,456 Lt (su PVM) uþ 1 kWh; 2.6. naktinis, ðeðtadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, sunaudojantiems per metus 12 000 kWh ir daugiau – 0,349 Lt (su PVM) uþ 1 kWh. Lifto mokestis 1 gyventojui nustatomas lifto eksploatavimo iðlaidas dalinant ið gyventojø, besinaudojanèiø liftu, skaièiaus. Radijo taðkas – 4,95 Lt (su PVM) vienam abonentui per mënesá. Iðkilus neaiðkumams teirautis: dël ðalto vandens – 55 868; dël ðiluminës energijos tiekimo ir karðto vandens – 52 430; dël gamtiniø dujø – bendruoju informacijos telefonu 1894 arba internete www.dujos.lt, dël elektros energijos – bendruoju informacijos telefonu 1802 arba internete www.lesto.lt, dël kitø mokesèiø kreiptis á UAB „Këdainiø butai“ buhalterijà – 61 635.


2012 m. rugsëjo 11 d.

aidai

Ávairiaspalvë rudens kalba Genë SEREIKIENË Kvapais alsuoja þolynai – liûdnoki, rasoti, vis dar margi, nenublukinti rudens, priëmæ rûko krikðtà. Iðgertas vasaros þiedø medus. Paukðèiai uþaugino vaikus ir kvieèia juos rudenëjanèiame pasaulyje pabraidyti. Obelys ir kriauðës savo vaisius ðakose vis dar sûpuoja, migdo. Kaip á balto popieriaus lapà sudëlioti rugpjûèio ryðkiausià þvaigþdæ, iðskrendanèio gandro þvilgsná, ðventintø Þolinës þolynø ávairovæ, istorinæ atminties pajautà, þmogaus artumà. Praeina viskas – kasdienybës ir ðventës. Laikas keièia metø laikus. Nustembame pamatæ po kojomis vëjo nuskintà, ðalnos sidabruotà lapà, tarsi pirmà þilà plaukà jauno þmogaus smilkiniuose. Nejaugi jau ruduo. Vasara krovë kraitá, nokino, sirpino, augino, puoðë þemæ þiedais. Þmogus surinks ðias gërybes, sudës á aruodus ir ant kasdienio stalo. Kuriantis skaitytojui dovanos eilëraðtá, dainos posmà, arba sustabdys bëganèià vasarà ir áamþins jà drobëje. Varsnieèiams kûrybiniø minèiø paþërë renginiai, dalyvavimas juose. Tradicines kasmet mieste vykstanèias ðventes vainikavo Këdainiø miesto gimtadienis. Poetai turëjo progos prisidëti prie ðios ðventës Kraðto muziejuje skaitydami savo sukurtas dedikacijas miestui. Rugpjûèio 23-iàjà vieni vyko prie Baltijos kelio, kiti skaitë eiles prie istorinio Skongolio akmens. Kultûros centre susitikome su Ariogalos literatø klubu „Atgaiva“. Eilëraðèiuose kalbësime ávairiaspalve á rudená brendanèiø dienø kalba. Elvyra KISIELIENË

Rugsëjis

Rugsëjis... Darbø verpetas. Ðeimoj problemø... lyg nëra. Rugsëjis. Vakaras. Ir akys merkias... Nors aidas vasaros Èia pat... Rugsëjis. Dienas skaièiuoji tu nuo jo... Ir paþymiais, ir sielos groþiu Palygini Kai kà su kuo... Rugsëjis... Mëtos lapai Nubraukti vëjo kelyje... Rugsëjis. Grybø metas. Màstai – ar dþiaugtis tuo? Ar ne? Rugsëjis. Ágyja prasmæ tas g y v e n i m a s ... Kurá kuri. Kurá svarstai. Kurá matai... Vieno vaiko širdy, Akyse – kito Treèio – jausmuos. Ketvirto – moksle. Penkto – dainoj Ðeðto – kûryboj. Septinto... Matai!?... Tu juos visus paþásti... Ir jie Tave, – Pasveikinæ gëliø Kalba Tà ankstø rudenëjantá Rugsëjo rytà.... Rugsëjis. Ágyja prasmæ tas g y v e n i m a s... Nijolë DRANSEIKIENË

Mus palieka gandrai Gandrai Pirmieji palieka gimtinæ. Atsisveikindami apskrenda ratà. Aplink juos priglaudusià sodybà. Nuo Šv. Baltramiejaus Skraido šilkiniai voratinkliai. Sutrumpëjus dienai Ðalta rasa uþkloja þolæ, Kandþiojasi pirmosios šalnos. Ruduo.

Ûkanotais rytais, gervëm girgþdinant pilkàjá dangø, Jau atolu brendu á gelsvëjanèià rudenio vësà. Ádienojus – tiek saulës, nuglostanèios kvietrugá brandø, O ne tà, ðalia kelio suklupusá kietá, plevësà. Vis daþniau dangumi ðëmi debesys kaþin kur skuba, Lietaus adatos sminga nebyliai á ðiugþdanèià þolæ. Arklo þeidþiamos, þiojasi þemës prisirpusios lûpos, Ðveplos jos bei aplipusios bulvëm ir kruvinu moliu. Nors dar taip neseniai skruostuos vasaros strazdanos þaidë, Suko paukðèiai lizdus ir, apsvaigæ ið meilës, giedojo... Raðo vëjas natas ant rausvëjanèio rudenio veido Ir fleita vakarais tuos motyvus kartoja, kartoja...

Þolinë

Sudie, Vasara

Vaikai gráþta... Ir Tu esi jø sûkury... Rugsëjis... Dienos vësta. Darbus á pakraðèius Stumi.

Klemensas MITRIUS

Henrika RADZEVIÈIÛTË

Rima PETRILEVIÈIENË

Sudie, Vasara brangi, Palikai gilø pëdsakà mano ðirdy... Ilgësiuos pievø þaliø... Sudie, Vasara... Liksi amþinai atminty... Genë SEREIKIENË *** Gëlæ pravirkdë lietus, Þiogo smuikas pritilo, Nusilenkë þemei dangus, Grûdø auksas Á delnus byra... Per Þolinës Þolinø aðaras, Gulbiø nerimà, Per gandrø Iðskridimo takà Vasara sudie sako. O tu senstanèia Þole braidai, brendi... Lyg kito kelio neturëtum, Lyg pirmà rudená Nešiotumei širdy. Laima ÞILYTË

Þolinë Þolynø glëbá priglaudþiu, visus kvapus atmenu, Tau dëkoju, Didis, kuriuo keliu atvedei. Þolës, þolytës, þalumos, þydi, þieduoja þvilganèios, þodþiø þaliø menamos, meilës þiedais þydinèios. Þolinës maldos gydanèios, akmeniui ðirdá þadanèios, miglos drëgmës pilnos, kvepianèios naktá samanom. Marija KAUPAITË-KAZAKEVIÈIENË Miega þolelës, Bitës sapnuoja, Raselë þëri jau sidabru. Svajokes kelia, Padangëm joju, Gera šuoliuoti Paukðèiø Taku. Nakties asfaltà Þvilgsniais nuglostau, Tuoj susirasiu Grigo Ratus, Á sapnà baltà, Á laimës uostà Vos tik nuskrisiu, pakviesiu Jus. Ðviesios þvaigþdelës Krinta á delnus, Jomis nusagstyti mano plaukai, Tiesia mënulis Spindulá ðvelnø, Viltimi vël þëruoja meilës takai.

11

Skaidrius KANDRATAVIÈIUS

- Ëmimas á dangø – þieþirbavo ilgi saulëlydþiai uþ Nevëþio ðirdis Marijos þemës kvepëjo èiobreliais àþuolo altoriai smilkomi ðirdþiø stiebësi á Meilæ Vieðpaties Dvasia þydëjo Duonos lauþyme glebësèiavosi ramybës pabuèiavime dangus ir þemë Krekenavos baþnyèià bokðtais giedanèià angeliðkoji Motina per Þolinæ á dangø ëmë. Nijolë POCIENË

Rudens motyvas Gelsvas klevo lapas Prakalbo liûdnai: – Kur pradingo vasaros Duoti paþadai? Kur pradingo dþiaugsmas Saulëtø dienø, Skaidrûs ryto veidrodþiai Sidabro rasø? Gal að sukuþdëjau, O gal balsas vëjo: – Mums abiem, drauguþi, Vasara praëjo.

Irena SOKELIENË

Ryto auðra ir paukðèiai prabilæ Ðiandiena su meile pagerbia Marijà. Su meile širdyje šiandien ir þmogus Dievo Motinai siunèia graþiausius jausmus – Ðvenèiausiai Mergelei visø uþtarëjai, Pagalbos besiðaukianèiø ir vargðø globëjai. Kad Viltis, Tikëjimas ir artimo Meilë Nebûtø þmogaus gyvenimo dalis antraeilë. Ðiandien prinokusios varpos ir þydinèios gëlës Riðamos dailiai ðilkiniu kaspinëliu. Einam pašventinti šias dovanas Dievo, Paprašyt, kad malonës Jo neaplenktø në vieno.

Melancholija Gelsvi klevo lapai jau šoka Ir medþiø ðeðëliai iðtásæ, Toks jausmas, kad niekad daugiau, Aš vasaros jau neišvisiu. Kai paukðèiai pakyla á dangø, Palydþiu, sudie, pasakau Net keista, kad jø neklausysiu, O gal ir negráð jie daugiau. Kur kerintis groþis išnyksta, Jau byra ant þemës þiedai. Kur, vasara, tu vël iðvyksti, Ar buvo pas mus tau blogai. Kas metai tas pats vis kartojas, Aš niekaip priprast negaliu. Kad kieme vël patalus klojas, Ruduo ið graþiausiø þiedø. Ina VYÐNIAUSKË

Kad Jo Meilë lyg saulë spindëtø pas mus Ir apðviestø kiekvieno lietuvio namus. Uþtarki, Marija, mûs brangiàjà ðalá, Mokyki mus kantriai neðti savo kryþelá. Su siela ir kûnu Ji þengë á dangø Pas savàjá Sûnø – Iðganytojà brangø. Algirdas Liudas IVANAUSKAS

Þolinës ðventë Ði diena nëra eilinë. Ðiandien Þolinës diena. Visa mëlyna padangë – Atversta Šventa knyga. Pievø ir darþeliø gëlës Mena ávyká mums senà: Marijos karstà atidarius, Þmonës pilnà roþiø rado. Þolynai, palaimos þodþiai Ir þinai tu, ir tiki, Kad á dangø platûs vartai Mums visuomet atviri. Vitolis LAUMAKYS paþeme saulë iððvieèia vasaros pienes vëlyvas Baltijos Kelià rugpjûèio pirštus pabalusius ant kryþiaus… …trapioj tyloje aidi Marijos Giesmë lygumom… …vël kaltas jauèiasi daugmetis pasëjæs Kelià savyje kad þalià numarino daigà nerado Vakar kas pakeis kas iðravës nuo Pikto veidà kas apskritai á Kelià eis…

Ruduo Parkeliauja Ið laukø ruduo Su pintinëm, krepðiais Ir maišais. Viskà þemë Nori atiduot Su þmogum ir paukðèiais Atsiteist... Viskà nori Dosniai padalint: Bulves, obuolius Šermukšnius ir viltis... Tiek nedaug jø buvo Man atleisk Jei viltis pavirto neviltim.. Šaltais lašais. Bet dalina þemë Juk vis vien Bulves, obuolius, viltis.... Leokadija NORBUTIENË-MOCKIENË Nuliûdo paryèiui puðis rasota, Kad jau atšalo ir aptemo vakarai... ...................................................... Apkabinsiu rankomis dygiàjà ðakelæ. Saule, palieski spinduliais buvimà jos. Pratæsk tà blankø ateities punktyrà, Nuodëmingoj þemëj provëþà palik, Kurià uþklostys lapai gintariniai. Puðies karûna lenkiasi prieð vëjà, Bet nepalûþta nuo audringø gûsiø. Nuginusi ðalin tà rudeniná liûdesá, Visad þalia ji lieka bûti. ..................................................... Jauèiu, kad prie mano kojø Priaugo kelias, kuriuo einu. Nors man sunku kaip kartais bûna, Bet kaip ta puðelë að á spindulius sukuos.

Romualdas KASMAUSKAS Šiluva tai pušynai, šilojai, Ðeði amþiai baþnyèios skliautams, O Marijos èia vardas kartojas Prie paveikslo maldoj kiekvienam. Dvasiai peno, stiprybës ir meilës Plûsta minios laukais Lietuvos, O, Marija, Tu mums tarsi saulë Tarp puðynø þaliø Ðiluvos. Èia po Tavo sparnu ir po kojom Uþtarimo suteiki þmonëms, Mes geguþy maldas Tau aukojam Nenuþenki, prašau, nuo akmens. O rugsëji per paèias Ðilines, Kai á Ðiluvà traukia pulkai, Plazda vëliavos graþios, ðilkinës, Aidi giesmës net skamba skliautai. Genovaitë ÞUKAUSKAITË *** Þvaigþdele nukritai rudens naktá – Iðsisklaidë ðviesa pelenuos. Negalësiu daugiau jau uþdegti Tos tyros ir laimingos liepsnos Liko guolis, tamsus kaip vaiduoklis, Ir suþvarbus nakties aimana. O pelëda, patamsiø klajoklë, Vis dar ûkauja, likus viena. Kaþkur alma sidabro šaltiniai – Neiðgërëm ið jø paþadø. Nuo vienintelio to apsvaigimo Ir kartu, ir be galo skaudu. Kur nueisiu viena þvarbià naktá? Þvaigþdele uþgesai pelenuos. Negalësim daugiau jau uþdegti Tos tyros ir laimingos liepsnos. Birutë VAPÐIENË

Ruduo Ruduo vasarai iðtiesë rankà, Apkabinæs jà tarë ðvelniai: Pavargai, brangioji, jau uþtenka, Pailsëk, vasarële, ramiai. Uþ visas gërybes iðaugintas Nuoðirdþiai aèiû tau tariu, Graþias kasas tavo supintas Aš padabinsiu gelsvu lapeliu. Ant tavo kaklo uþsegsiu vëriná Ið ðermukðniø uogø raudonø, Ðvelnø kûnà pridengsiu nëriniu Bobø vasaros graþiai iðaustu. Ið vijokliø supinsiu sûpuokles, Kuriose ramiai tu uþmigsi. Ak, tu mano graþioji svajokle, Kitàmet mane vël sutiksi.

Projektà „Gyvenimo versmës“ remia


16

2012 m. rugsëjo 11 d.

Këdainiø galerijoje darbai geriau „skamba“ Irma BAJORÛNË

Po vasaros atostogø aktyvià veiklà pradëjo Janinos Monkutës-Marks muziejusgalerija. Sezonas atidarytas penktosios tekstilës bienalës „Að mano man“ darbø paroda, kurios autorës pastebëjo, kad èia darbai geriau „skamba“ negu V ilniaus „Arkos“ Vilniaus galerijoje, kurioje jie eksponuoti anksèiau.

Geriausiø ðalies tekstilës menininkø parodà atidarë (ið kairës) J. MonkutësMarks galerijos kuratorë G. Þiliûtë, direktorë J. Minkevièienë– Jazdauskienë, daþna vieðnia ir parodø globëja Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë, darbø autorës.

Menininkai demonstruoja iðskirtinumà Parodoje eksponuojami 32 autoriø darbai, sukurti ávairia tekstilës technika. „Tekstilininkai patvirtina, kad ðiuolaikiniame mene savo iðskirtinumà galima deklaruoti labai ávairiais bûdais: netradicine laikysena, naujomis technologijomis, ir etninio savitumo poþymiais, pasitelkiant tradicinæ, inovatyvià ir tarpdalykinio meno raiðkà. Gvildenant savo poþiûrá á nepakartojamà individo raiðkà, kartu siûloma pasvarstyti – ar tai, kas ðiandien madinga ir unikalu, turës tæsiná ateityje?“ – bienalës parodà apibûdina jos kuratorë Þydrë Ridulytë. Parodoje eksponuojami kûriniai, atlikti ávairia technika: nuo tradiciniø iki autoriniø atradimø. Visgi svarbiausia iðlieka idëja, daþniausiai bûtent ji padiktuoja atlikimo technologijos bei medþiagø pasirinkimà. Nina Levitan Babenskienë bienalei pristatë gobelenà, atliktà pagal seniai sukurtà eskizà, Jûratë Petruðkevièienë netradiciðkai paþvelgë á nertas servetëles, Liucija Kryþevièienë rodo skaitmeninio foto audimo technikà,

kuri prie audimo stakliø sugràþino jos studentus.

Iðskirtinë erdvë Á parodos atidarymà atvykusios darbø autorës vieningai tvirtino, kad J. Monkutës-Marks muziejus-galerija – ypatinga erdvë meno darbams. Èia jie atsiskleidþia naujai, skamba kitaip. Tekstilës bienalës paroda „Að mano man“ prieð tai eksponuota Vilniaus „Arkos“ galerijoje. Këdainiuose maþesnëje erdvëje tilpo tik dalis darbø, juos atrinko galerijos darbuotojos.

Pradeda aktyvø sezonà Pasak galerijos direktorës Dalios Minkevièienës–Jazdauskienës, pradedamas aktyvus parodø sezonas. Rugsëjo 21-àjà galerijoje bus minimas mecenatës ir menininkës Janinos Monkutës-Marks gimtadienis. Ðiuo metu ið Amerikos jau keliauja paskutiniai tekstilininkës, nevengusios eksperi-

Parodos lankytojus domina ir turinys, idëja, ir atlikimo technika.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas redakcija @rinkosaikste.lt redakcija@ Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

Á parodø atidarymus J. MonkutësMarks muziejuje-galerijoje susirenka daug meno gerbëjø. Ðákart tekstilës darbais susidomëjo rajono savivaldybës administracijos direktorius A. Kacevièius su þmona Nijole.

tel. 60 763 El. paðtas skelbimai@rinkosaikste.lt

Parodos autorës pastebëjo, kad Këdainiø galerijoje jau matyti darbai atsiskleidë naujai. /Nuotr. autorës/

mentuoti technika ir spalvomis, darbai. Gimtadieniui jie bus pristatyti visuomenei, planuojama surengti atvirø durø dienà. Spalio pabaigoje galerija pakvies á trijø garsiø Lietuvos tekstilininkiø parodà. Lapkritá tradiciðkai vyks galerijos nariø ataskaitinis susirinkimas. Muziejaus-galerijos nariais jau tapo apie ðimtas meno gerbëjø ið Lietuvos, daugiau kaip ðimtas galerijos ðeimos nariø gyvena Amerikoje. „Ðià vasarà lankësi, su Janinos darbais susipaþino ypaè daug þmoniø ið Panevëþio, Ðiauliø, – praëjusio sezono rezultatus komentavo direktorë. – Paskutiniàjà tarptautinæ parodà, kurioje eksponuoti maþieji tekstilës darbai ið Azijos ir Europos, pamatë daugybë lankytojø ið Vilniaus ir Kauno, buvo atvaþiavusiø ir ið Latvijos, Lenkijos. Tai buvo pati populiariausia paroda per visà galerijos istorijà.“

Gruodá atskris angelai Metø pabaigai galerijoje vël planuojama didþiulë tarptautinë paroda. Pasaulio menininkai jau

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

pakviesti ðiai parodai kurti angelus. „Planuojame, kad bus eksponuojami angelai ið Azijos, Amerikos, Europos ðaliø, taip pat Lietuvos, – apie bûsimà parodà sakë galerijos direktorë D. Minkevièienë– Jazdauskienë. – Gauname daug pasiûlymø, renkamës geriausius

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë

ið jø.“ Tekstilës bienalës parodos atidarymas buvo paskutinioji kuratorës Gertrûdos Þiliûtës darbo diena. Jauna meno vertintoja, kuriai ði galerija buvo pirmoji darbo vieta, uþleido pareigas po motinystës atostogø sugráþusiai Astai Fedaravièiûtei–Jasiûnei.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Tekstilë leidþia menininkui atskleisti savo idëjà ávairiausiomis formomis.

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589, el. pastas reklama@rinkosaikste.lt

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 916 Tiraþas 5 794 egz.


Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. rugsëjo 11 d., antradienis

2012 m. rugsëjo 11 d.

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Politikø akiratyje – rajono kultûros ir ðvietimo srièiø perspektyva

21

Këdainiø rajono savivaldybës tarybos Ðvietimo ir kultûros komitetas, kuriam vadovauja rajono mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë, o nariai yra Rita Karnilavièienë, Antanas Mikalauskas, Nijolë Mykolaitienë, Rimgaudas Rimoðaitis, pasikvietë savivaldybës administracijos Ðvietimo bei Kultûros ir sporto skyriaus vedëjus – Juliø Lukoðevièiø ir Kæstutá Stadalnykà pristatyti savo kuruojamø srièiø dabartinæ padëtá bei naujienas. V isi kartu aptarë Visi ðvietimo ir kultûros aktualijas ritetus, kad bei veiklos prio prioritetus, galima bûtø toliau planuotis darbus, rengti sprendimø projektus.

– tiek rajone veikia bendrojo ugdymo mokyklø.

7 000 – maþdaug toks skaièius mokiniø lanko rajono bendrojo lavinimo mokyklas.

500

Aptartos ðvietimo aktualijos Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius pirmiausia pristatë naujienas, kurias buvo iðgirdæs rugpjûèio pabaigoje Vilniuje dalyvaudamas konferencijoje „Ðvietimas regionuose 2012. Pedagogo kvalifikacija – svarbiausias ðvietimo kokybës veiksnys“ Ðvietimo ir mokslo ministerijoje. Pasak J. Lukoðevièiaus, ministras G. Steponavièius pabrë-

Tai ádomu

Rajono savivaldybës tarybos Ðvietimo ir kultûros komitetas, kuriam vadovauja vicemerë N. Naujokienë (kairëje), aptarë ðvietimo ir kultûros aktualijas bei veiklos prioritetus, kad galima bûtø toliau planuoti darbus, rengti sprendimø projektus. /Nuotr. autorës/

þë, kad ðiais mokslo metais bus svarbus ne tik tæstinumas ágyvendinant pradëtas veiklas ir bus svarbûs ne tik iðlaisvinto kûrybiðkumo, savarankiðkos ir atsakingos mokyklos bei saugaus ir sveiko vaiko prioritetai, bet ir nauja kryptis – dëmesys mokytojø tobulëjimui. Bus rengiamos ávairios

staþuotës, kvalifikacijos tobulinimo renginiai, ypatingas dëmesys – pradedanèiam dirbti mokytojui. Naujos 2013–2022 m. ðvietimo strategijos projekte iðskiriami keturi esminiai dalykai. Tai – dëmesys mokytojui, dëstytojui, ðiuolaikinë organizacija savo sprendimus ir plëtrà grindþianti iðmania

vadyba, iðplëstas vaikø ir jaunimo neformaliojo ugdymo prieinamumas bei mokymasis visà gyvenimà, ávedant mokymosi visà gyvenimà krepðelá. Dël demografinës padëties mokyklø ir mokiniø skaièiai maþëja. /Nukelta á 9 psl./

– pusë tûkstanèio kraðto pirmokø rugsëjo 1-àjà pradëjo lankyti mokyklas.

800 – tiek ávairiø dalykø pedagogø kasdien skuba á darbà mokyklose.

„2012 Europos paveldo dienos Këdainiuose „GENIUS LOCI. Vietos dvasia“

Rugsëjo 14 d. – iðvyka á Kauno rajonà, ekskursija po Kaèerginæ „Kaèerginës kurorto vasarnamiø dvasia“. 8 val. autobusas lauks Dvaro g. prie turgaus. Rugsëjo 15 d. – tradicinë ekskursija po Këdainiø senamiestá, susipaþástant su senamiesèio objektais. 11 val. susitinkame Didþiosios Rinkos aikðtëje prie paminklo Jonuðui Radvilai. Rugsëjo 16 d. 12 val. – stilizuotos senovinës pamaldos Këdainiø evangelikø reformatø baþnyèioje tema „Lk 19, 40: „Sakau jums, jei ðitie tylës, akmenys ðauks!“ 13.30 val., po pamaldø liturginës dalies – praneðimai: „Dubingiai – Radvilø tëvo-

nija“, VU prof. dr. Albinas Kuncevièius; „Reformatø paveldas Këdainiuose“, Lietuvos evangelikø reformatø konsistorijos prezidentas dr. Mykolas Mikalajûnas; „Arnetø (Senjorø) namo dvasia“, Këdainiø kraðto muziejaus istorikas Vaidas Banys. Skambës Þenevos psalmiø melodijos ir senosios tradicinës reformatø giesmës, Vilniaus reformatø choras „Giesmë“ (vadovë chorvedë kompozitorë Janina Pamarnackienë). Rugsëjo 21 d. – paþintinë ekskursija po Babënus, Këdainiø miesto rajonà. Ekskursijà ves Amerikos nacionalinës geografijos draugijos narys Stasys Nekraðas.

11 val. autobusas lauks Dvaro g. prie turgaus. Rugsëjo 22 d. – ekskursijarenginys „GENIUS LOCI. Vietos dvasia“ Paberþëje. 9 val. autobusas lauks J. Basanavièiaus g., aikðtelëje prie savivaldybës. Paþintinë ekskursija „Ðventybrastis – LOCUS SACER. Ðventa vieta“, Edita Mongirdaitë – VðÁ Këdainiø turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkë ir klebonas kunigas Virgilijus Rutkûnas. Paþintinë ekskursija po Paberþës kapines, Tëvo Stanislovo dukterëèia Birutë Tiknevièiûtë. Paþintinë ekskursija po Paberþës dvaro sodybos ir Ðvè. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèios

statiniø kompleksà bei 1863 m. sukilimo muziejø, 1863 m. sukilimo muziejaus muziejininkë Regina Galvanauskienë. Renginio praneðimø temos: „Dotnuviø atminties kultûra“. Trumpa iðtrauka ið N. Bauþytës 2000–2001 m. filmo „DotnuvaAkademija“, savivaldybës Ðvietimo skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamaðauskas. Skaitymai: iðtraukos ið knygø „Pokalbiai Tëvo Stanislovo celëje“, „Atsidûsëjimai“, R. M. Rilkës poezija, Ðiauliø dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas; „Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas“, þurnalistë Vita Morkûnienë ;

„Gyvenimas pagal evangelijà (apie Tëvà Stanislovà)“, Tëvo Stanislovo dukterëèia Birutë Tiknevièiûtë. Trumpas filmukas apie Tëvà Stanislovà. C. Debiusi, S. Rachmaninovo kûriniai, pianistas Jurgis Valiukevièius. Visi renginiai nemokami. Renginius finansuoja Kultûros paveldo departamentas prie Kultûros ministerijos ir Këdainiø rajono savivaldybës administracija Informacijà teikia ir á ekskursijas autobusu registruoja Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Architektûros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistë Margarita Rukðienë, 603 kab., tel. (8 347) 69 578, el. paðtas margarita.ruksiene@kedainiai.lt.


8

2012 m. rugsëjo 11 d.

Kûryba

Karðtoji linija

Anèiðkis – be autobusiuko? Giedrûna GIRDENYTË Retai pasitaiko, kad á redakcijà vienu metu ir dël to paties reikalo kreiptøsi tiek daug þmoniø. Bet ðá kartà, galima sakyti, urmu kreipësi visas Truskavos seniûnijos Anèiðkio kaimas. Skambinti pavojaus varpais jo þmones privertë anaiptol ne kokia nors stichinë nelaimë. Tik dar vienas liberalø ministro Gintaro Steponavièiaus ásuktos ðvietimo reformos kirtis. Kai tik ministras uþsimoja reformos botagu, galime bûti tikri: kam klius, kam neklius, o kaimo mokyklai, kaip tam zuikiui beuodegiui, tikrai klius! Ðtai ir kliuvo! Visus 15 Anèiðkio kaimo mokinukø, áskaitant maþylius ið parengiamosios grupës, iðsodino ið mokyklinio autobusiuko. To paties, kuris iki ðiol iðtikimai veþiojo maþuosius anèiðkieèius á Truskavos mokyklà, Tiesà sakant, þodá „iðsodino“ reikëtø raðyti kabutëse. Mat ið tikrøjø niekas vaikø ið autobusiuko neiðsodino. Nes ðiemet jie á já nespëjo nei sulipti, nei atsisësti. Dël tos paprastos prieþasties, kad Rugsëjo 1-osios proga ministras G. Steponavièius pateikë Lanèiûnavos ir Anèiðkiø moksleiviams bei pedagogams dvigubà ðventinæ dovanëlæ. Lanèiûnavoje uþdarë mokyklà, o ið Anèiðkio kaimo vaikø atëmë mokykliná autobusiukà. Mat, jo prireikë veþioti savo mokyklos netekusius Lanèiûnavos mokinius po svetimas pakampes. Atsipraðau, po svetimas mokyklas.

mokø. Pradinukams ir „parengiamukams“ pamokos baigiasi apie 13 val. O didelis marðrutinis autobusas stabteli jø paimti tik po 15 valandos. Tad namuose maþyliai atsidurs ne anksèiau kaip 15.30 val. Po dviejø su puse valandos pasibaigus pamokoms! – Dabar dar ðildo rugsëjo saulë, o kas bus þiemà, kai spaus ðaltis, siautës pûgos, anksti pradës temti? Norëèiau, kad pono G. Steponavièiaus vaikai, jeigu jis jø turi, bent vienà savaitæ palankytø mokyklà tokiomis sàlygomis, kokias jis sudarë mûsø ir visos Lietuvos kaimo vaikams!“ – piktinosi viena anèiðkietë mama, o jai pritarë geras tuzinas kitø.

Ðaudymas á orà

Turiu draugà – senà medþiotojà. Kartà, labai seniai, jis net buvo pasiëmæs mane á anèiø medþioklæ. Þinoma, kaip þiûrovæ. „Kaip tu taip sugebi pataikyti á skrendantá paukðtá?“ – stebëjausi. Jis paaiðkino: „Svarbiausia – labai gerai nusitaikyti. Ir nepamirðti, kad antis nekabës ore, laukdama ðûvio, o skris, keis savo buvimo vietà. O ðaudant á judantá taikiná kiekvienas milimetras svarbus. Taigi taikydamas turi numatyti, kur bus antis, kai jà pasieks ðûvis.“ Reformuodamas ðvietimà, ministras G. Steponavièius panaðus á medþiotojà, kuris medþioja antis nesitaikydamas, bet paprasèiausiai ðaudydamas á orà. Pataikys – gerai. Nepataikys – irgi niekas neiðbars. Viena sumedþiota antim daugiau ar maþiau – nediMinistro vaikus – á Anèiðká! delis skirtumas (kai jø ðimtai iðDar tik pirmosios naujøjø guldyta). Vis tiek jo medþioklës mokslo metø dienos. Ir maþieji sezonas jau baigiasi. anèiðkieèiai dar nespëjo ásisàmo*** ninti, kas jø laukia. Uþtat jø mamos ir tëèiai labai gerai tai supranVieniems sezonas baigiasi, ta. Todël marðrutinio autobuso kitiems dar tik prasideda. Pavyzteikiama „pagalba“ jø visiðkai ne- dþiui, Anèiðkio kaimo mokyklitenkina. Ir kaip tenkins, jeigu ðis niam atþalynui. Todël norëjosi suautobusas ið stotelës iðvaþiuoja su þinoti, kà apie jo ateitá màsto tie, vaikais 7 val. ryto. Tad vaikams, kam tenka rinkti nuo ðvietimo kenet parengiamosios grupës maþy- lio ministro G. Steponavièiaus iðliams, reikia keltis 6 val. ryto! mëtytus akmenis. Bet ir tai – dar tik pusë bëTruskavos seniûnas Vytautas dos. Kita pusë prasideda po pa- ZAKARYZA:

„Tie pertvarkymai – kaip ta galva, paskui kurià kojos nespëja. Be abejo, viskas susireguliuos, viskas áeis á vëþes ir Anèiðkio kaimo vaikai neturëtø bûti nuskriausti. Bet ðiuo momentu padëtis tokia, kad nuo rugsëjo pirmosios uþdarë Lanèiûnavos mokyklà ir 36 buvæ jos mokiniai pareiðkë norà mokytis Truskavos mokykloje. Jø pavëþëjimui ir buvo paimtas mokyklinis autobusiukas, anksèiau veþiojæs Anèiðkio vaikus. Rajono savivaldybës Turto valdymo skyriaus specialistai, atsakingi uþ keleiviná vietos transportà þadëjo, kad Anèiðkio kaimo vaikø pavëþëjimo problema bus iðspræsta jiems palankiau. Deja, nieko konkretesnio ðiuo klausimu dar negaliu pasakyti, nes reikalai dar tik sprendþiami.“ Rajono savivaldybës Ðvietimo ir kultûros departamento direktorius Julius LUKOÐEVIÈIUS: „Autobusø tvarkaraðèiai dar tik derinami. Jokiø konkreèiø sprendimø dar nepriimta. Spræsime artimiausiu laiku.“ Rajono savivaldybës Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Juozas ÈIÞAUSKAS: „Anèiðkieèiai man primena gaisrininkus, kurie su triukðmu lekia gesinti gaisro, nors niekas nedega. Kaimo þmonës be reikalo nervinasi – niekas jø kaimo vaikø nesirengia skriausti. Tiesiog paskutinëmis rugpjûèio ir pirmomis rugsëjo dienomis buvo iðbandomi ávairûs autobusø ir mokykliniø autobusiukø judëjimo marðrutai, apsvarstomi ávairûs variantai. Ir dabar dar niekas galutinai nenuspræsta, tebëra derinimo stadijoje. Dël vieno dalyko jau dabar galiu nuraminti Anèiðkio kaimo mamas: jau nusprendëme, kad mokyklinis autobusiukas vaþinës á Anèiðká, o lanèiûnavieèius veþios didelis marðrutinis autobusas. Pagal naujà tvarkaraðtá autobusai pradës vaþinëti nuo rugsëjo 5 dienos (kalbëtasi rugsëjo 4 d.) Taèiau negaliu garantuoti, kad nebebus jokiø smulkesniø pasikeitimø. Mat, dar net ne visi Lanèiûnavos vaikai yra apsisprendæ, á kurià mokyklà norës pereiti. Taèiau per pirmàjà rugsëjo savaitæ viskas turëtø „susikratyti“ ir atsistoti á savo vietas.

Viena ranka stato, kita – griauna Rugsëjo 6 dienà Këdainiø miestas pasitiko vairuotojus apmirusiais ðviesoforais. Be abejo, tai sukëlë dideliø nepatogumø visiems, ypaè judriose centrinës miesto arterijos – J. Basanavièiaus gatvës – sankryþose. Mûsø laikraðèio skaitytojai tiesiog atakavo redakcijà, klausinëdami, kas atsitiko ir ar ilgai tai tæsis. Redakcija to paties pasiteiravo Eismo valdymo sistemos atstovo Roberto VAIÈIULIO: „Ukmergiðkiai kelio statybininkai, klodami mûsø mieste ðaligatvius, nutraukë ðviesoforø veikimà uþtikrinantá kabelá. Jo remontas – sudëtingas darbas, be

to, reikia specialiø medþiagø ir detaliø, kuriø mes vietoje neturime. Ðiuo metu ukmergiðkiai iðvyko jø ieðkoti. Tikimës, kad rugsëjo 7 d. apie 10 val. visos remontui reikalingos medþiagos bus pristatytos. Stengsimës suremontuoti kuo greièiau, taèiau dar kartà noriu priminti, kad tai labai sudëtingas ir didelio kruopðtumo reikalaujantis darbas. Todël praðyèiau këdainieèius apsiginkluoti kantrybe, jeigu per vienà dienà jo nespësime atlikti.“

Po ðakota obelim Genovaitë ÞUKAUSKAITË Iðsineðë dukra su þentu senà, nudëvëtà sofutæ ir pastatë po obelimi. – Atsisësk, mama, ir dþiaukis vienu kitu ðiltu saulës spinduliu, iðlendanèiu ið po debesø. Þiemà kambary prisisëdësi... – pamokë Kristina savo motinà ir iðbëgo darban. Kas gi beliko Stasei. Vis ðiokia tokia pramoga stebëti, kaip vëjo pasiûbuotas dunksteli ðalia obuolys, kaip dar koks paukðtelis cypteli ðakose, kaip vorai jau tiesia ðilko kelius á vestuviná rudená. Nesulaukë Stasë dar në septyniasdeðimties, o negalia jau paguldë jà á lovà. O skubëjo, bëgo per gyvenimà, visà namø ruoðà ant peèiø pasiëmusi ir fermoje nuo ankstyvo ryto pieno upelius primelþdama. Skubëjo ir dþiaugësi gyvenimu. Kolektyve dar ir pasilinksmindavo dainà uþtraukdama. Neatëjo á galvà kam nors pasiskøsti, kad ji pavargo darbø vergijoj, kad ji nori kitokio gyvenimo, kol nelaimës nukrito lyg ið dangaus. Susirgo ir mirë dukra, vyrui avarijoje kojas sulauþë ir aèiû gydytojams, kad jie ið gabalø sukalinëjo vinimis kaulus, ir Kipras nors po kambará galëjo pavaikðèioti. O paskui, iðkentæs visus skausmus, pasigriebdavo dviratá ir dar iki parduotuvës nuvaþiuodavo. Kà ten vaþiuodavo. Netyèia Stasë pamatë, kad Kipras tik vedasi dviratá, abiem rankom stipriai atsirëmæs á já. Matyt, lengviau eiti jam buvo. Pradëjo skausmai pusiau pjaustyti ir Stasæ. Taèiau ji skøstis neturëjo kada: reikëjo padëti Kristinai auginti mirusios Ramutës vaikus. Taigi sulinkusi Stasë skubëjo per gyvenimà, uþmirðusi, kad paèiai savimi reikia daugiau pasirûpinti. Juk ji gyveno tais laikais, kai visiems buvo sakoma: „Rûpinkis kitais, o kai tau reikës, kiti tavimi pasirûpins“. Pasikeitë laikai ir Stasë linko arèiau þemës, kad nukristø kaip nunokæs obuolys. Negalios, kaip kirminas, grauþë jos kûnà. Dar ir vyras prasigërë, vis traukdamas á parduotuvæ ir parsitempdamas ið ten ne vienà alaus bambalà. Prie butelio atsirasdavo ir draugø, ypaè tokiø, kuriø kiðenës bûdavo tuðèios, o akys blizgëdavo, þiûrint á parduotuvëje graþiai iðrikiuotus butelius, viliojanèius visokiomis spalvomis, kaip þaislai vaikus nuo Kalëdø eglutës. Kai vietoj kaþkada dainuotos meilës serenados pasipildavo keiksmø kruða, Stasë iðsipagiriojusio vyro klausdavo: – Kodël tu tiek geri, kad neþinai, kà ðneki? – Taip reikia... – sakydavo Kipras. – Kai að girtas, man maþiau skauda... Þinojo Stasë, kà reiðkia skausmas. Todël kai Kipras papraðydavo, ji parveþdavo jam bambalà alaus, kad tà skausmà apramintø... O dabar... Moteriðkë guli lovoje arba sëdi ant sofutës po ðakota obelim. Ir kà jai daryti? Kur ji gali nueiti, kai ðalia mataruojasi prie þarnelës pririðtas butelis, kai pusiau pjauna skausmas net lovoje gulint?.. Pasivartyti gal lengviau bûtø, bet vël tas butelis ðalia... „Kà reikës daryti þiemà, kai negalësiu ið-

eiti ið trobos ir nors gamta pasidþiaugti?“ – klausia savæs Stasë. Dabar, kai ji lauke, Kipras vartosi lovoje ir þiûri televizoriø. Kà ten þiûri... Tik klausosi. Juk jis nemato... Bambalio jau nëra kas parneða. Kipras jau pats negali. Tik ið atminties dar kelià link parduotuvës þino. Praðo dukros, kad toji nupirktø jam alkoholio. Bet Kristina aiðkiai pasakë: „Tëvai, gana! Mamà reikia gydyti...“ Kristina paskendusi darbuose. Vaikai, darþai, valdiðkas darbas – nepavëluosi. Ðiais laikais darbà reikia saugoti. Parlekia vakarais, apkuopia, valgyti atneða ir vël bëga. Taip ir galuojasi du senukai, ákalinti tarp keturiø sienø. Tiesa, Stasë dabar dar po sena obelimi, lyg kokia ramybës sergëtoja. Kai ji troboj á lovelæ ákrenta, ðiaip taip pakyla Kipras. Sugirgþda atveriamos durys ir Kipras, kabindamasis uþ sienø, irgi patraukia á sodà. O netoliese jau kaimynas Adolfas ðûkauja: – Kiprai, að èia! Ateik! Pas kaimynà netoli sodo takeliu nuðliauþti. Tas „geradaris“ pinigø visai neturi – dukra jo pensijà paima. Tai praðo Kipro: – Duok pinigø, parneðiu bambalá. Iðgersim, pasiðnekësim... Kipras neprimato, kokià kupiûrà Adolfui paduoda – dvideðimt, penkiasdeðimt litø. Jam juk neaiðku, kodël jo pensija taip greitai baigiasi. Nedaug jau Kiprui reikia: iðgeria stiklinæ, kità ir repeèkomis per sodà parðliauþia. – Valgyt turi? – uþbliauna verðio balsu. Stasë kaltomis akimis þiûri á girtà vyrà ir atsidususi sako: – Pats pasiimk, jei kà rasi... Jei vakar nesuvalgei... Neþinia, ar lovoj ne taip pasivertë, ar beðliauþdama á sodà kur uþkliuvo, jauèia, þarnelë atitrûko, buteliukas atsiskyrë ir moteriðkë krito vël á lovà. Dukra, pamaèiusi vos nemirðtanèià motinà, griebë telefonà, iðkvietë greitàjà. Toji tik nuveþë á priimamàjá, ten sukiðo kur reikia þarnutes ir liepë vaþiuoti ten, kur buvo operuota. Atseit, ne jø ligonis. Þento maðina sugedusi – kas nuveð? Baladojasi duktë su motina autobusu á Kaunà. Paèiai Stasei neaiðku, kaip ji iðlaikë tokià kelionæ. Vadinasi, dar organizmas kovoja. Juk ji nepasenusi – dar neturi në septyniasdeðimties... Ji tik sena, kaip ta obelis, kuri jai dar vaisius mëto... Taigi Stasë vël sëdi po ðakota obelim. Kipras ðiaip taip atneða jai arbatos ir keletà sumuðtiniø. Prisëdæs ðalia sako: – Nemirk, Stasele! Kà að veiksiu be tavæs?... – O kodël tu geri? Manai, man lengva, kai girdþiu tavo keiksmus? – Tu juk þinai, kodël að geriu… Að irgi negyvensiu, jeigu tu numirsi… Paima Kipras nukritusá obuolá, perpjauna per pusæ, grauþia abu, lyg gardþiuodamiesi dar likusiu gyvenimu. Kaþkas ið pareigûnø jiems siûlë keliauti á seneliø prieglaudà. – Ne! – grieþtai atsakë abu. – Èia mûsø namai. Nesvarbu, kad mes negaliø nelaisvëje ir niekas mûsø nenori. Net padëti nëra kam... Pasigriebia Kipras uþ obels ðakos, atsistoja. Ið paskos vejasi pabiræ obuoliai...

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikà „Kûryba“ remia


2012 m. rugsëjo 11 d.

9

Politikø akiratyje – rajono kultûros ir ðvietimo srièiø perspektyva /Atkelta ið 7 psl./

Kuriami daugiafunkciai centrai Per paskutinius penkerius metus Lietuvos mokyklø skaièius sumaþëjo 14,9 proc. (204 mokyklø), mokiniø – 24,51 proc. (122 075). Këdainiø rajone moksleiviø per penkerius metus sumaþëjo dviem tûkstanèiais. Maþëjant mokiniø skaièiui, mokytojams stengiamasi sudaryti persikvalifikavimo galimybes ir kuriamos naujos ðvietimo erdvës – daugiafunkciai centrai. Ðiemet Lietuvoje yra 36 tokie centrai, o mûsø rajone daugiafunkciai centrai kuriami Pagiriuose ir Pajieslyje. Lietuvoje didëja ikimokyklininkø skaièius ir taip yra dël to, kad didþiuosiuose miestuose kuriasi nauji darþeliai. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykdoma mokyklø renovacija beprecedentë. 2009–2012 m. renovuota ar renovuojama daugiau kaip 500 ðvietimo ástaigø – vaikø darþeliø, bendrojo ugdymo ir profesiniø mokyklø, aukðtøjø mokyklø, tam skirta apie 1,5 mlrd. litø. Jei dël demografiniø prieþasèiø mokyklà tenka uþdaryti, jos patalpos perduodamos bendruomeniø reikmëms arba pertvarkomos á daugiafunkcius centrus. Neperspektyviø mokyklø renovacija stabdoma. Mûsø rajone ðiais metais renovuotos Ðëtos, Akademijos, Josvainiø, „Atþalyno“ gimnazijos, lopðelis-darþelis „Pasaka“, atlikta daug smulkiø remonto darbø. „Ið renovuotø mokyklø kol kas tikrai nebus uþdaryta në viena“, – sakë Ðvietimo skyriaus vedëjas.

Pristatë naujienas J. Lukoðevièius supaþindino ir su startuojanèia pasirenkamojo vaikø ðvietimo krepðelio programa. 2012 m. spalio 1 d. 4 savivaldybëse iðbandomas neformaliojo ugdymo krepðelis leidþia á uþklasinæ veiklà papildomai átraukti apie 5 tûkst. vaikø. Nuo 2013 m. rugsëjo 1 d. krepðelá planuojama pradëti taikyti visos ðalies mastu. Naujo modelio privalumas – paslaugø ávairovë ir veiklos plëtra, leidþianti prasminga uþklasine veikla uþimti iki 50 proc. mokiniø (ðiuo metu – 20 proc.). Naujiena ir tai, kad Lietuvoje yra diegiama karjeros ugdymo / profesinio orientavimo sistema: nuo rugsëjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinëse mokyklose bus ádarbinta apie 200, o iki metø pabaigos – 750 karjeros mokytojø, padësianèiø moksleiviams paþinti savo gebëjimus, praktiðkai susipaþinti su profesijomis ir planuoti bûsimà karjerà

Mero pavaduotoja N. Naujokienë (centre): „Kultûros ir ðvietimo ástaigø ryðys turëtø bûti stiprus.“

– kelti sau tikslus ir numatyti konkreèius bûdus jiems pasiekti. Ðá darbà galës dirbti dël sumaþëjusio mokiniø skaièiaus maþesná pamokø skaièiø turintys mokytojai. Apie 100 aukðtesnæ karjeros kvalifikacijà turinèiø specialistø talkins mokytojams.

Sumaþëjo mokiniø Komiteto pasitarime buvo aptartos ir mûsø rajono aktualijos. Pirmiausia tai, kas liûdniausia – maþëja mokiniø skaièius: ðiemet jø á mokyklas atëjo maþiau 460, palyginti su pernai. Ypaè sumaþëjo (37 proc.) Suaugusiøjø mokymo centre: ðiemet mokytis panoro maþiau nei 250 suaugusiøjø. Specialiojoje mokykloje mokysis 126 moksleiviai (sumaþëjo 10 proc.). Pernaravoje mokiniø sumaþëjo 11 proc., na, o visose kitose mokyklose taip pat sumaþëjo, bet kiek maþiau – apie 4–5 proc. „Mûsø rajono savivaldybëje visai nebeliko viduriniø mokyklø – Lietuvoje tokiø, jau spëjusiø susitvarkyti, savivaldybiø dar nedaug, mat Ðvietimo ástatymas numato, kad tokio tipo ugdymo ástaigø turi nelikti po 2015 metø“, – sakë J. Lukoðevièius.

Ðvietimo prieinamumas rajone – aukðtas Kartu pasidþiaugë, kad mûsø rajone ðvietimo prieinamumas yra aukðtas. „Ðtai Jonavos, Utenos savivaldybëse viduriná iðsilavinimà galima ágyti tik rajono centre. Pas mus padëtis tikrai geresnë: rajono kaimiðkosiose vietovëse yra keturios gimnazijos. Tad ðvietimo prieinamumas yra geras, todël belieka tikëtis, kad ir ateityje ðios gimnazijos turës mokiniø“, – sakë J. Lukoðevièius. Mieste turime dvi keturmetes gimnazijas – „Atþalyno“ ir Ðviesiàjà, bet kol kas neturime progimnazijø, taèiau rajono ðvietimo ástaigø tinklo pertvarkos plane yra numatyta, kad jø 2014–

Komiteto nariai (ið kairës) R. Karnilavièienë, N. Mykolaitienë, A. Mikalauskas, R. Rimoðaitis posëdþio metu.

2015 m. atsiras. Pasitarime aptartos kitos pertvarkos, kurios turës bûti ágyvendintos per porà artimiausiø metø. Reorganizacija palies ðias mokyklas: Këdainiø M. Daukðos pagrindinë mokykla (vidaus struktûros pertvarkymas, nekomplektuojant 5 ir 9 klasiø), Gudþiûnø P. Rabikausko pagrindinë mokykla (vidaus struktûros pertvarkymas, nekomplektuojant 9–10 klasës), Miegënø pagrindinë mokykla (vidaus struktûros pertvarkymas, nekomplektuojant 9 klasës), Akademijos mokykla-darþelis „Kaðtonas“ (reorganizavimas prijungimo bûdu prie Akademijos gimnazijos, ásteigiant joje skyriø), Këdainiø J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos Tiskûnø J. Urbðio skyrius (bus skirtas mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programà). Taip pat bus nutrauktas pradinio ugdymo programø vykdymas kai kuriuose skyriuose. Komiteto nariai iðkëlë klausimà: gal reiktø Jaunimo mokyklà perkelti á M. Daukðos pagrindinæ mokyklà, kurioje jau nemaþai metø glaudþiasi ir Suaugusiøjø mokymo centras. Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius supaþindino komiteto narius ir su Ðvietimo ir mokslo minis-

terijos paþyma dël specialiosios tikslinës dotacijos, skirtos mokinio krepðeliui finansuoti, paskirstymo savivaldybëje 2012 metais. Ministerijos specialistai, ávertinæ savivaldybës ðvietimo sistemos padëtá, siûlo maþinti klasiø komplektø skaièiø, ið naujo ávertinti mokyklø iðlaidas valdymui (kad jos nevirðytø 20 proc. mokinio krepðelio lëðø) ir kt. Komiteto nariai svarstë, kad reiktø „iðgryninti“ (t. y. atskirti) valdymà ir pagalbos paslaugas ir galbût labiau verta pagalbos paslaugas pirkti, o ne turëti nuolatiná darbuotojà.

Apsvarstë kultûros ástaigø veiklà Kultûros ir sporto skyriaus vedëjas K. Stadalnykas pasitarimo metu kalbëjo apie pagrindiniø kultûros ástaigø – Kultûros centrø ir jø skyriø, M. Daukðos vieðosios bibliotekos, Kraðto muziejaus veiklà. Komiteto nariai svarstë, kad galbût reikëtø labiau stiprinti kultûros centrus, o kai kuriuos skyrius, kurie labai maþi, kur praktiðkai dirba vienas þmogus, panaikinti. „Reikëtø daugiau edukaciniø renginiø kultûros ástaigose, ne tik mëgëjø meno kolektyvai èia turëtø veikti, bet ir jaunimas, vaikai

turëtø èia rasti sau uþsiëmimø, veiklos“, – sakë K. Stadalnykas. Mûsø biblioteka turi 38 filialus ir jie daþnai atlieka ne tik knygø bei kitø spaudiniø iðdavimo funkcijà, bet ir socialiná vaidmená. Á kaimo bibliotekas renkasi vaikai. Daþniausiai jie ateina tik kompiuteriu paþaisti ir sunku juos kaþkuo kitu sudominti. Todël pagrindinis bibliotekininkø uþdavinys bûtø sudominti jaunus þmones skaitymu ir kita prasminga veikla. Vedëjas pasidþiaugë, kad nors gyventojø rajone maþëja, taèiau skaitytojø visgi daugëja: pernai rajono bibliotekose buvo registruota beveik 12 tûkst. skaitytojø, kurie apsilankë daugiau kaip 216 tûkst. kartø. Kraðto muziejaus darbuotojai, anot skyriaus vedëjo, jauèia, kad stiprëja edukacinës veiklos poreikis, tad muziejininkams reikës kurti programas ne tik mokiniams, bet ir vyresniems. Problema – reikëtø atnaujinti ekspozicijà, taèiau Kultûros ministerija neskyrë tam lëðø. K. Stadalnykas kaip didþiausià problemà ávardijo ne tik lëðø trûkumà, bet ir þmogiðkøjø iðtekliø stokà. Kvalifikacijos këlimas tapo sunkiai ágyvendinamas, kai buvo likviduotas respublikinis Kultûros darbuotojø tobulinimosi centras. Lëðos dabar skiriamos projektø konkursams, o per juos asociacijos rengia kursus tik nedidelëms tikslinëms kultûros darbuotojø grupëms, tad bûna, kad á kursus tegali iðvaþiuoti ið rajono vienas du þmonës. K. Stadalnyko nuomone, reikia gráþti prie to, kaip buvo daroma kaþkada anksèiau: patiems savivaldybëje rengti kursus, mokymus, seminarus. Komiteto pasitarime buvo tartasi, kokius renginius reikës organizuoti kitais metais, kà reikës daryti, kad 2013 m. paminëtume 1863 metø sukilimo 150-àsias metines. Taip pat kiti metai paskelbti ir Tarmiø metais. Komitetas aptarë ir dþiazo festivalio Këdainiuose organizavimo idëjà. „Ðiuo metu daug dëmesio skiriame etninës kultûros plëtros plano rengimui, yra sudaryta darbo grupë, parengtas plano projektas. Darbo grupë ketina siûlyti ðvietimo ástaigoms mokyti vaikus etninës kultûros pagrindø, – sakë skyriaus vedëjas K. Stadalnykas. Komiteto nariai iðkëlë keletà klausimø: kultûros centrø bei skyriø ir kaimo bendruomeniø veiklos dubliavimasis, kultûros ástaigø aprûpinimas instrumentais, darbo priemonëmis ir kt. „Kultûros ir ðvietimo ástaigø ryðys turëtø bûti stiprus. Tam mums reiktø skirti didesná dëmesá. Taip pat turime taip organizuoti veiklà, kad kultûros darbuotojams nereikëtø eiti nemokamø atostogø. Kultûrai skiriamo finansavimo nebeámanoma maþinti“, – sakë rajono vicemerë N. Naujokienë. Rûta ÐVEDIENË, rajono savivaldybës vyr. specialistë


10

2012 m. rugsëjo 11 d.

Naudingi patarimai

Valgiø receptai

Kriauðës – dietinis vaisius Kas þinotina apie sintetinius audinius Kriauðës yra vertinamos kaip puikus dietinis, daug vitaminø turintis vaisius. Jos nepapildo organizmo kalorijomis, be to, puikiai malðina troðkulá ir alká. Kriauðëse gausu ávairiø vitaminø, mineraliniø medþiagø, cinko, baltymø komponentø, kuriuos organizmas lengvai pasisavina. Prinokusius vaisius geriausiai laikyti ðaldytuve ir tamsoje, nes tuomet nesuyra jose esanti ir organizmui bûtina folio rûgðtis.

Kriauðiø ir cukinijos salotos Reikës: 3 vienetø kriauðiø, 200 gramø cukinijos, po vienà ðaukðtà acto arba svarainiø sulèiø ir aliejaus, pagal skoná druskos ir cukraus. Kriauðes stambiai sutarkuokite, cukinijà supjaustykite ðiaudeliais arba kubeliais. Actà arba svarainiø sultis ir aliejø suplakite, kol gausis emulsija. Viskà sumaiðykite, áberkite cukraus ir druskos pagal skoná. Tinka prie paukðtienos ir triuðienos patiekalø.

Kriauðiø desertai Reikës: 4 vnt. kriauðiø, 100 g varðkës, 100 g graikiniø rieðutø, 1 ðaukðto medaus, 0,5 ðaukðtelio vanilës ekstrakto. Kriauðes nulupkite ir ðiek tiek iðskaptuokite, kad tilptø ádaras. Varðkæ sumaiðykite su sutrintais rieðutais, medumi ir vanile. Varðkës ádaro pridëkite á kriauðiø puseles. Kiekvienà kriauðës puselæ susukite á folijà. Kepkite apie 20 minuèiø 170° C orkaitëje.

Moliûgø ir kriauðiø pyragas Reikës: 300 g moliûgø, 2 kriauðiø, po 1 stiklinæ kvietiniø miltø ir cukraus, 200 g sviesto, 3 vnt. kiauðiniø, 0,5 citrinos, 2 ðaukðteliø kepimo milteliø. Kriauðes nulupkite ir supjaustykite skiltelëmis. Moliûgui nulupkite odà ir sutarkuoti burokine tarka. Kitame inde iðtirpinkite sviestà ir iðtrinkite su cukrumi, supilkite miltus ir kepimo miltelius. Atskirkite kiauðiniø trynius nuo baltymø. Trynius sudëkite ir iðmaiðykite, nutarkuokite citrinos þievelæ ir iðspauskite citrinos sultis. Tada sudëkite moliûgus ir kriauðes. Atskirame inde iðplakite kiauðinio baltymus ir atsargiai sumaiðykite su visa paruoðta teðla. Kepkite apie 1 val. 180 laipsniø orkaitëje.

Skanaus!

NEÞINANTIEMS! PIGIAUSIAI Këdainiuose parduodame laminuotas grindis, vidaus duris, lauko dailylentes. Mus galite rasti J. Basanavièiaus g. 89C, (uþ prekyvietës), tel. 8 698 45 667.

Mes negalime uþpildyti Jûsø netekties, bet norime pasidalinti Jûsø skausmu... Vidos Aksenavièienës ámonë teikia visas laidojimo paslaugas visà parà. Prekiauja karstais, ákapëmis, gëlëmis, vainikais. Vaþiuoja ðarvoti á kaimo vietoves, turi reikalingà nuomos atributikà. Tel.: 8 687 85 748, 8 610 49 083. Radvilø g. 12, prie Ðv. Juozapo baþnyèios.

Sintetiniø pluoðtø era prasideda tik mûsø amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje. Jie taip sparèiai iðpopuliarëjo, kad ðiandien savo gyvenimo nebeásivaizduojame be sintetinio pluoðto audiniø. Kainuoja maþiau Amerikietiðkas nailonas – poliamidas, buvo sukurtas 1936 metais. 1944-aisiais kaprono gamyba organizuota Sovietø Sàjungoje. Jau po 30 metø poliamidiniai pluoðtai pasaulyje sudarë net 35,7 procento visø sintetiniø pluoðtø. Sintetiniø pluoðtø gamybai, kuri yra daug pigesnë ir praktiðkai neterðia gamtos, o gautø pluoðtø panaudojimo ribos yra daug platesnës nei natûraliø, gaunami ið anglies, naftos ir gamtiniø dujø.

Gamina ið naftos Cheminis pluoðtas poliesteris gaminamas ið naftos. Jis atsparus trinèiai, beveik nesiglamþo, yra tvirtas, nesugeria drëgmës, todël greitai dþiûsta. Poliesteris daþniausiai yra maiðomas su vilna, medvilne, linu. Jis audiniui suteikia tvirtumo, ne taip glamþosi. Poliesterio gaminiai nereikalauja ypatingos prieþiûros. Drabuþius, kurie turi daug poliesterio, reikia saugoti nuo karðèio ir tiesioginiø saulës spinduliø. Taip pat reikia atkreipti dëmesá á drabuþio etiketæ, kur nurodyta, kaip já lyginti.

Labai elektrinasi Poliamidas yra sintetinis pluoðtas, labai atsparus trinèiai.

Jo privalumai – nesiglamþo, elastingas, tvirtas. Taèiau labai elektrinasi, neatsparus ðviesai, greitai blunka. Poliamidas daþniausiai naudojamas kaip priedas su natûraliais pluoðtais. Jis suteikia gaminiui tvirtumo, ilgina tarnavimo laikà. Skalbiant negalima naudoti balikliø, lyginti tik per audeklà.

Gamina kojines Elastanas naudojamas kojiniø, apatinio trikotaþo gamyboje. Jis gali temptis iki 500 procentø ið savo pirminës bûsenos ir visiðkai atsistatyti atgal. Audiniai, kuriuose yra 1–15 proc. elastano yra tvirti, juos kur kas lengviau priþiûrëti, jie daug maþiau glamþosi. Veikiamas prakaito elastanas praranda savo elastingumà, todël neðvariø drabuþiø patariama ilgai nelaikyti neskalbtø. Ðio audinio negalima balinti chloru.

Naudoja neseniai Poliuretanas visai neseniai pradëtas naudoti tekstilëje. Jis áaudþiamas á kità audiná, kuriam suteikia kietumo. Ðis pluoðtas nelaidus orui, drëgmei. Kadangi poliuretanas daþniausiai naudojamas paltinëse medþiagose, tai rûbai, turintys poliuretano, valomi valyklose. Poliakrilo pluoðtas pasiþymi patvarumu ir elastingumu. Jis nesiglamþo, nesugeria drëgmës, dël to drabuþá daro patvaresná. Poliakrilo drabuþiuose bûna labai maþai, todël prieþiûra priklauso nuo kitø audinio sudedamøjø daliø.

Nëra tvirtas Acetatas gaunamas ið celiuliozës cheminiu bûdu (sintetinis viskozës pakaitalas), savo iðvaizda pri-

mena ðilkà, yra ðiugþdus. Pluoðtas nesugeria drëgmës, nelabai glamþosi, labai gerai krenta, bet nëra itin tvirtas. Daþniausiai naudojamas pamuðalo audiniams. Kadangi pluoðtas nëra tvirtas, bûtina atsargi prieþiûra, ypaè valant chemikalais. Skalbti 30– 40 laipsniø temperatûros vandenyje, lyginti iki 110 laipsniø ákaitintu lygintuvu.

Primena ðilkà Nailonas – ðilkà primenantis sintetinis pluoðtas. Ðis audinys ir poliamidas pranoksta kitus audinius dëvëjimo ir tvirtumo savybëmis. Ði medþiaga yra jautri saulës spinduliams ir ilgai bûnant saulëje pagelsta, todël tam, kad bûtø iðvengta pageltimo, nailonas daþniausiai maiðomas su kitomis medþiagomis. Kitø audiniø sudëtyje jis naudojamas visø tipø sportiniø drabuþiø audiniams, rankinëms ir kitiems aksesuarams gaminti. Skalbiamas esant 40 laipsniø temperatûrai.

Maiðomos su kitais PVC – drabuþiai su plastikiniu padengimu, pvz., lietpalèiai, gali bûti skalbiami neprikimðtoje skalbimo maðinoje esant 40° C. PVC negalima græþti sukant ir dþiovinti dþiovyklëje. Spandeksas niekada nenaudojamas vienas. Tai – elastinë medþiaga, kuri paprastai maiðoma su kita medþiaga, kad ði taptø elastingesnë. Sumaiðius spandeksà su kitais pluoðtais, gaunamas labai tamprus, bet formos neprarandantis gaminys, pvz.: maudymosi kostiumëlis. Þinomiausia spandekso rûðis yra laikra. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Rugpjûèio mënesá uþregistruoti naujagimiai Këdainiø mieste

Pelëdnagiø seniûnijoje

Liepa Germanavièiûtë Rokas Ðvelnikas Fausta Trakðelytë Elena Pertaia Majus Jaugelas Faustas Kosovas Augustas Visockas Rugilë Þydelytë Laura Janeliûnaitë Domas Lukoðius Rokas Astrakovas Jokûbas Brazauskas Augustë Stakelytë Tautvydas Ðulcas Pijus Vaivada Armandas Seliuginas Tëja Ðukutytë Benas Pribuðauskas Gaudrë Vaitkunskaitë Maxime Lukas CarpentierBurbaite

Dominykas Planèiûnas Tajus Bagdonas Simas Staðaitis Samanta Dirdaitë

Këdainiø miesto seniûnijoje Emilita Ðtuikytë Gustë Ribikauskaitë

Pernaravos seniûnijoje Dotnuvos seniûnijoje Arminas Vitkus Lijana Jurevièiûtë Pijus Okladnikovas Adomas Korolkovas Nerijus Snieðka Danas Ribaèauskas

Netas Kuznecovas Rugilë Kaþamekinaitë

Surviliðkio seniûnijoje

Josvainiø seniûnijoje

Gabrielë Taliðauskytë Tëja Liubomirskaitë Enrika Liubomirskaitë Benas Þuperka Martyna Rakevièiûtë

Augustë Devënaitë

Truskavos seniûnijoje

Gudþiûnø seniûnijoje

Rytas Liuþinas Matas Drumþlys

Darijus Patlaba Nojus Darulis

Krakiø seniûnijoje Benas Ceinoris Lëja Þièkytë Goda Raèaitë

Vilainiø seniûnijoje Austëja Naudþiûnaitë Vanesa Taèilauskaitë Dþiugas Gelþinis Goda Vaièiulytë Kamilë Areðkevièiûtë

Antradienio laikraštis  

Jame skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you