Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. rugsëjo 8 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. rugsëjo 8 d. Ðeðtadienis

Nr. 103 (2 468)

Vokietijos ambasadorius su palyda vieðëjo Këdainiuose

Kaina 1,20 Lt

Vyriðkis nusiðovë slapta turëtu ginklu Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusio treèiadienio popiete Këdainiuose nusiðovë 1956 metais gimæs Krakiø miestelio gyventojas A. D. Vyriðkis tai padarë Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros Psichikos sveikatos skyriaus tualete, kur uþëjo po gydytojo apþiûros, laukdamas siuntimo á kità gydymo ástaigà. Nei medikai, nei policija neátarë vyriðká esant ginkluotà. /Nukelta á 3 psl./

Bëglë „Saulutëje“ nesirodo jau antras mënuo Jovita ÞEBRAUSKAITË

Tik ðiemet pavasará Këdainiø vaikø globos namuose „Saulutë“ apgyvendinta, bet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëti paauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vël praðomi padëti jà surasti surasti.. Vokietijos ambasadoriø M. Mülmenstädt su þmona Sylvi (pora deðinëje) ir bûrá ambasados darbuotojø priëmë uþdarosios akcinës bendrovës Këdainiø konservø fabriko generalinis direktorius V. Vanagas (treèias ið kairës). /Nuotr. autorës/

Auðra MALINAUSKIENË

Dar nëra në penkiø mënesiø, kai 16metë Justina Kisieliûtë apgyvendinta „Saulutëje“, taèiau ji jau spëjo antrà kartà ilgam pabëgti ið globos namø. Ðiuo metu vyksta antroji jos paieðka.

Ketvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi V okietijos Federacinës Respublikos ambasadorius Matthias Vokietijos Mülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiai pradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.

Skaitomiausias rajono laikraðtis

/Nukelta á 2 psl./

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

/Nukelta á 3 psl./

Këdainiuose, Sodø g. 20

Sodø g. 20, tel. 8 608 57 098

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba

ZARAZA

kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt


2

2012 m. rugsëjo 8 d.

Vokietijos ambasadorius su palyda vieðëjo Këdainiuose /Atkelta ið 1 psl./

Lydëjo po gamyklà Gausià 36 asmenø delegacijà – vokieèius ir lietuvius, pasitiko ir ekskursijà po fabrikà surengë generalinis direktorius Vygantas Vanagas. Sveèiams jis aprodë gamybines patalpas, papasakojo apie gamyklà, pristatë jos produkcijà ir atsakë á daugybæ klausimø. „Paragausiu këdainietiðkø agurkø ir palyginsiu su vokiðkais, nes pats esu kilæs ið Spreewaldo netoli Berlyno. Ten taip pat auginami agurkai, todël kvieèiu jus ten apsilankyti ir paragauti vokiðkø agurkø“, – pasiûlë V. Vanagui ambasadorius M. Mülmenstädt.

Vieðëjo pirmà kartà Këdainiø konservø fabriko vadovas V. Vanagas pasakojo, kad ámonë nemaþà dalá ávairios savo produkcijos eksportuoja á Vokietijà. „Mûsø fabrike apsilanko daug sveèiø ið ávairiø pasaulio valstybiø, bet pirmà kartà bendrovës istorijoje lankësi uþsienio ambasados darbuotojai. Malonu, kad jie susidomëjo mûsø ámone. Manau, jog vokieèiams buvo ádomu iðgirsti, kad daugelá savo gaminiø iðveþame á jø ðalá. Galbût ðis vizitas taps dar viena galimybe labiau iðplësti mûsø rinkà Vokietijoje“, – kalbëjo V. Vanagas.

Apþiûrëjo áþymybes Po ekskursijos fabrike sveèiai apsilankë firminëje Këdainiø konservø fabriko parduotuvëje, kur ásigijo produkcijos ir iðvyko á Këdainius. Èia jie apþiûrëjo senamiestá, sinagogø kompleksà, apsilankë Ðv. Juozapo ir Ðv. Jurgio baþnyèiose, Ðviesiojoje gimnazijoje, Vytauto Ulevièiaus droþiniø muziejuje. Vieðnagæ mûsø mieste Vokietijos ambasados delegacija uþbaigë evangelikø liuteronø baþ-

Kronika DALYVAVO ÞAIDYNËSE Rugsëjo 5–7 dienomis Kaune vyko VI Lietuvos greitosios medicinos pagalbos þaidynës, kuriose dalyvavo Këdainiø pirminio sveikatos prieþiûros centro Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus komanda: bendruomenës slaugytojos-medicinos felèerës Daiva Rankelienë ir Vitalija Pozniakovienë bei vairuotojas-sanitaras Albinas Rainys, kuriuos lydëjo vyresniosios slaugos specialistë Jolanta Vaiðvilienë. Mûsiðkiai tik nedaug kuo atsiliko nuo nugalëtojø – Ðilutës GMP komandos. Taèiau prizinës antrosios ir treèiosios vietos nebuvo skiriamos, todël ðákart këdainieèiai gráþo be apdovanojimø.

NETIEKS KARÐTO VANDENS AB „Panevëþio energija“ praneða, kad dël rekonstruojamø ðilumos

Vokietijos ambasadorius M. Mülmenstädt (centre) su delegacija vizità Këdainiuose uþbaigë apþiûrëdami evangelikø liuteronø baþnyèià.

nyèioje, o po to sveèiai iðvyko á Sviliuose (Josvainiø seniûnijoje) ásikûrusià sodybà „Laumës pëda“, kur surengë iðkylà.

Po vieðnagës sveèias paþadëjo èia apsilankyti dar kartà.

Paþadëjo sugráþti

Vokietijos ambasados Ekonomikos skyriaus darbuotoja Edita Eimutavièiûtë pasakojo, kad Vokietijos uþsienio reikalø ministerija yra nurodþiusi: kolektyvas – ambasadorius, jo pavaduotojas, kancleris, techniniai darbuotojai, diplomatai ir kt., privalo pabendrauti neoficialioje aplinkoje. Todël kartà per metus darbuotojai savo lëðomis iðvyksta á iðkylà, kurios marðrutà pasirenka balsuodami susirinkime. Ðiemet vienbalsiai nuspræsta vaþiuoti á Këdainius. Savaitæ prieð kelionæ á pasirinktà vietovæ siunèiamas savanoris darbuotojas, kuris apþiûri ir ávertina bûsimos kelionës marðrutà. „Tradiciðkai kelionëje pusdiená dalyvaujame kultûrinëje programoje, kurios metu apþiûrime miestà ir gamyklà, po to surengiame iðkylà“, – sakë E. Eimutavièiûtë.

Trejø metø kadencijai lygiai prieð metus á Vilniø paskirtas ambasadorius M. Mülmenstädt Këdainiuose lankësi pirmà kartà ir liko suþavëtas. „Mûsø kelionës tikslas yra kuo geriau paþinti ðalá, jos istorijà, kultûrà, architektûrà. Ið tiesø, jûsø miestas man labai patiko. Manau, kad Këdainiai turi ypatingà istorijà, nes XVI amþiuje ávairiausiø tautybiø atstovai: rusai, anglai, ðkotai, þydai, buvo pakviesti èia atvykti. Drauge jiems pavyko sukurti klestintá kultûros ir prekybos centrà. Tai – ypatingas momentas Lietuvoje, nes Këdainiai buvo evangelikø reformatø baþnyèios centras. Jûsø mieste buvo ágyvendinta tai, kà dabar mes visi bandome padaryti Europoje praëjus beveik keturiems ðimtams metø“, – sakë ambasadorius M. Mülmenstädt. tinklø Þydø gatvëje karðto vandens nuo rugsëjo 10 iki 24 dienos neturës ðie objektai: Tilto g. 2, Kæstuèio g. 9, Tulpiø g. 19, Vydûno g. 6, Þemaitës g. poriniai numeriai nuo 2 iki 32, Lukðio g. nuo 1 iki 9A ir poriniai nuo 10 iki 18. Ðiluminës trasos atjungimo ir prijungimo metu (rugsëjo 10 ir 24 dienomis) karðtas vanduo nebus tiekiamas ðiems namams: Smilgos g. nuo 1 iki 6, taip pat 8 ir 12.

KVIEÈIA LAUKIANÈIUS DANTØ PROTEZAVIMO Këdainiø ligoninës dantø protezavimo skyriaus specialistai kvieèia atvykti dantø protezavimo paslaugø laukianèius pacientus, gavusius antràjá Teritorinës ligoniø kasos praneðimà. Taip pat kvieèiami tik pirmàjá praneðimà gavæ pacientai, kuriø eilës numeriai – nuo 3595 iki 3795. Kreiptis patariama á minëto skyriaus 305 arba 306 kabinetus. Beje, ilgai delsiantys kreiptis pacientai gali bûti iðbraukti ið eilës.

Siunèia þvalgus

REMONTUOJA PERVAÞÀ Dël geleþinkelio kelio ir pervaþos kapitalinio remonto Dotnuvos geleþinkelio stotyje pervaþa rajoniniame kelyje Akademija–Ðlapaberþë– Berþelë nuo rugsëjo 8 d. 7 val. iki rugsëjo 24 d. 20 val. bus uþdaryta autotransporto eismui. Eismas bus nukreiptas aplinkiniais keliais: Dirbtuviø g., Kruosto g., vietiniu keliu, Sodø g. Kelio apylankos ilgis – 9 km.

PERÞIÛROJE – AMERIKIETIS KREPÐININKAS „Nevëþio“ krepðinio komandà gali papildyti jau treèias legionierius. Savaitei á perþiûrà pakviestas puolëjas Tony Bishopas. Atletiðkas 22 metø amerikietis gali þaisti ir lengvojo bei sunkiojo kraðto puolëjo pozicijoje. Á Këdainius jis atvyks po perþiûros Vokietijoje. Praëjusá sezonà T. Bishopas praleido Danijos „Aalborg“ komandoje.

Mintys balsu

Spalio 14-àjà – rinkimai á Seimà Spaudoje, televizijos ekranuose vis daþniau pasirodo politiniø partijø, kandidatø pasisakymai pasisakymai,, savosios rinkimø pozicijos aiðkinimai aiðkinimai.. Dalis pilieèiø ásiklauso á juos, atsakingai renkasi renkasi,, uþ kà atiduos savàjá balsà. Bet nemaþai ir negalvojanèiø apie tai tai.. Á svarstanèius, ar dalyvauti rinkimuose, kreipiasi þmonës, kurie neabejoja, kad savo nuomonæ iðreikðti bûtina.

Iki Seimo rinkimø liko 36 dienos

Ramûnas ZIGMANTAVIÈIUS, Josvainiø gimnazijos direktorius: „Kà iðrinksime, koká Seimà ir Vyriausybæ turësime artimiausius ketverius metus – tik nuo mûsø priklauso. Nedalyvausi rinkimuose – kiti uþ tave iðrinks Seimo narius, kurie tau gali ir nepatikti. Neabejoju, kad savo nuomonæ iðsakyti labai svarbu, kiekvienas turime jausti atsakomybæ uþ savo ðalá ir ateitá. Mokyklos bendruomenei svarbu, kad Seime bûtø þmonës, suprantantys ðvietimo reikmes, suvokiantys, koká finansavimo modelá pasirinkti, kad pinigø pakaktø ávairioms ástaigoms ir nereikëtø atsisakyti nedideliø kaimo mokyklø.“ Antanas BLIÛDÞIUS, josvainietis, Këdainiø konservø fabriko energetikas: „Nebalsuojantiems rinkimuose paprastai pasakyèiau: nebalsuoji, reiðkia, tau nereikalinga valdþia. O jei ji nereikalinga, tai ir tu nieko ið jos nepraðyk: nei paðalpø, nei kompensacijø, nei paramos, galiausiai net ir elementarios tvarkos negali reikalauti.“ Rima KIKILIENË, Krakiø ambulatorijos bendruomenës slaugytoja: „Mes patys esame atsakingi uþ tai, kokià valdþià iðsirinksime, todël kiekvienam pilieèiui privalu balsuoti. Nebalsavusieji neturi jokios teisës nei kritikuoti, nei keiksnoti valdþios. Kai kuriose uþsienio valstybëse pilieèiai praranda dalá savo teisiø, jei nedalyvauja rinkimuose. Manau, kad toks poþiûris yra teisingas. Ir atëjæ balsuoti negalime elgtis neatsakingai. Juokauti prie balsadëþës ne vieta. Prieð ketverius metus buvæ Seimo rinkimai parodë, kà reiðkia tokie pajuokavimai rinkimuose. Po jø ne vienam rinkëjui buvo gëda pasakyti, uþ kà balsavo, nes á Seimà pateko to visai neverti ir dirbti negebantys þmonës. Patys esame atsakingi uþ savo valstybæ, savo ir vaikø ateitá, todël rinkimø diena kiekvienai ðeimai turi bûti svarbi.“

RAJONO PARAPLEGIKØ ASOCIACIJOS NARIAMS! Rugsëjo 14 dienà 11 val. Këdainiø bendruomenës socailiniame centre (P. Lukðio g. 16) ávyks Këdainiø rajono paraplegikø asociacijos neeilinë ataskaitinë rinkiminë konferencija. Kvieèiame dalyvauti. Asociacijos taryba

Skubiai PERKA ávairius þemës plotus þemdirbystei. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 650 34 080.

Dël mylimos mamos mirties nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Rimantà Valioná ir jo artimuosius. J. Basanavièiaus g. 112-ojo namo gyventojai

Nuoðirdþiai uþjauèiame Albinà Skalská mirus tëveliui. Bendrijos „Lauko 9“ gyventojai


2012 m. rugsëjo 8 d.

3

Vyriðkis nusiðovë slapta turëtu ginklu /Atkelta ið 1 psl./

„Niekuo jis nesiðvaistë ir niekas ið jo nebuvo atimta.“

Medikus iðkvietë policija

Pasijuto esà nesaugûs

Á Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros Psichikos sveikatos skyriø krakiðkis vidurdiená, apie pusæ pirmos, buvo atveþtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Medikø brigadà jam iðkvietë policijos pareigûnai, nes á Policijos komisariatà su pareiðkimais atëjæs vyriðkis praðë tirti ne realius, o mistinius, fantastinius dalykus, tad buvo akivaizdu, kad jam reikalinga ne policijos, o medikø pagalba. Atvykæ medikai nusprendë veþti vyriðká gydytojo psichiatro apþiûrai, o du policijos pareigûnai já palydëjo iki pat skyriaus, kur krakiðkis buvo skubiai apþiûrëtas. Pareigûnai iðbuvo prie paciento iki pat nelemtojo ðûvio.

Pareigûnai liko uþ durø Pasirodo, A. D. turëjo su savimi nelegaliai laikomà revolverio tipo ginklà ir ðovë ið jo sau tiesiai á smilkiná. Tai jis padarë po gydytojo apþiûros laukdamas siuntimo á kità gydymo ástaigà. Vyriðkis pasipraðë á tualetà, o pareigûnai liko jo laukti uþ durø, prieð tai apþiûrëjæ patalpas ir pasidomëjæ, ar jose nëra langø. Këdainiø pirminës sveikatos

D. Dobilas sako, kad ðiame ávykyje policijos darbo broko nëra, nors medikams padëjæ pareigûnai, savaime suprantama, jauèiasi prastai. Dar prasèiau jauèiasi medikai, nes tai, kas atsitiko, akivaizdþiai parodë, kokie nesaugûs jie savo darbe, ypaè dirbdami su psichikos problemø turinèiais ligoniais. „Psichiatrø darbo kabinetuose visko atsitinka. Ligoniai yra ir stalus vartæ, ir su këde prieð gydyKëdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos skyrius – tojà uþsimojæ, ir savo sutuoktinius vieta, kur yra pasitaikæ ávairiø situacijø, taèiau tokio sukreèianèio ávykio, stumdæ. Bet prieð kelerius metus koks atsitiko praëjusá treèiadiená, èia dar nebuvæ. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/ Lietuvoje buvo nuspræsta, kad psiprieþiûros centro direktorë Aud- virðininkas Dainius Dobilas „Rin- chiatro darbas nepavojingas, todël pailgintos darbo valandos, neberonë Rimkevièienë sako, kad ávy- kos aikðtei“ atsakë: „Jis nebuvo teisës paþeidëjas, skiriamos ilgesnës atostogos“, – su kio sukrësti skyriaus darbuotojai skubiai iðkvietë „greitàjà“. nesielgë agresyviai, todël pareigû- apmaudu sako A. Rimkevièienë. Direktorës teigimu, vyriðkis nai neturëjo teisinio pagrindo atlikti èia pat buvo reanimuotas ir, atsi- asmens kratà, kaip neturëjo teisës staèius gyvybinëms funkcijoms, ir uþdëti antrankius. Tokie veiksmai nugabentas á Këdainiø ligoninës yra grieþtai reglamentuojami.“ reanimacijos skyriø, taèiau po vaA. Rimkevièienë savo ruoþlandos mirë. tu irgi patvirtino, kad „jokios paciento agresijos gydytojo kabineElgesys nebuvo agresyvus te nebuvo“. Paklaustas, kaip pareigûnai Komisariato virðininkas pagalëjo nepastebëti, kad krakiðkis neigë ir gandà, kad vyriðkis turëjo turi ginklà, Policijos komisariato peilá, kurá pareigûnai ið jo atëmë:

Nesuvokë tikros problemos Vis dëlto ir psichiatrø, ir jiems á pagalbà ateinanèiø policijos pareigûnø padëtá labiausiai apsunkina kai kurios Psichikos sveikatos prieþiûros ástatymo nuostatos, kuriø pagrindinë – ligonis turi gydytis savanoriðkai, o priverstinis gydymas taikomas tik retais atvejais. Jei nebûtø ðios nuostatos, galbût nebûtø ávykusi ir èia apraðoma nelaimë, nes, „Rinkos aikðtës“ þiniomis, A. D. sveikatos problemas buvo pastebëjusi ir ðeima, ir aplinkiniai, taèiau pats vyriðkis negalëjo bûti savikritiðkas. Jis buvo kamuojamas nepagrástø átarimø, jautësi esàs persekiojamas, manë jo gyvybei gresiant pavojø, iðdëstæs tai raðtu ne kartà bandë ieðkoti pagalbos, bet nesuvokë ir nepripaþino turás kitokiø problemø.

Bëglë „Saulutëje“ nesirodo jau antras mënuo /Atkelta ið 1 psl./ Geguþæ „Rinkos aikðtë“ raðë, kad su 19-meèiu këdainieèiu draugaujanti ir balandþio 29-àjà ið „Saulutës“ pabëgusi paauglë su draugu apsigyveno iðsinuomotame bute ir savo gyvenamàjà vietà kruopðèiai slepia nuo visø be iðimties. Vëliau, birþelio pabaigoje, paauglë pati prisistatë á Policijos komisariatà ir buvo sugràþinta á globos namus. Tada ðiø namø direktorë Ilona Ðventoraitienë „Rinkos aikðtei“ sakë bendravusi su mergaite ir susidariusi áspûdá, kad ji tvirtai nusiteikusi daugiau ið èia nebebëgti.

Á ðventæ iðëjo savavaliðkai Taèiau tokio nusiteikimo pakako tik mënesiui ir vienai savaitei – liepos 28-àjà 16-metë vël dingo. I. Ðventoraitienë sako, kad tà dienà Këdainiø stadione vyko miesto ir rajono visuomenei skirta ðventë, á kurià Justinai nebuvo leista eiti, taèiau paauglë nepaisë draudimo ir savavaliðkai iðëjo, o iðëjusi taip ir negráþo. Direktorës teigimu, nuo tada, kai gráþo po pirmojo pabëgimo, iki minëtojo renginio paauglës elgesys „Saulutës“ darbuotojams nekëlë problemø. Mergaitë bûdavo iðleidþiama aplankyti artimuosius ir visada sugráþdavo atgal. Bet ðákart atsitiko kitaip.

Galbût sugráþo vaikinas Globos namø direktorë spë-

J. Kisieliûtës paieðkos – nebe naujiena.

ja, kad paauglës pabëgimas ir ðákart susijæs su tuo paèiu jos draugu, kuris, „Saulutës“ darbuotojø þiniomis, vasarà buvo iðvykæs padirbëti uþsienyje. „Neþinau, ar tai tiesa, bet mûsø vaikai sakë, kad matë já sugráþusá. Teiravomës vaikino tëvø, taèiau jie nieko apie tai neþino. Jeigu jis ið tiesø gráþæs, gali bûti, kad vël abu kaþkur apsigyveno“, – sako I. Ðventoraitienë. Jeigu paauglë po kiek laiko atsiras, ji vël bus sugràþinta á „Saulutæ“, nors bëgdama ir pridaro ðiø globos namø darbuotojams bëdos.

Pagaliau dirba psichologë „Mes esame oficialûs tos mergaitës globëjai, todël turime ja rûpintis, nors ji ið mûsø ir bëga“, – tvirtina I. Ðventoraitienë.

Ji sako, kad sugràþintus bëglius, kaip ir kitus ávairiø problemø turinèius globotinius, bando paveikti socialiniai pedagogai. Þinoma, tiek, kiek leidþia globos namø sàlygos ir ástatymai. Per pirmàjá Justinos Kisieliûtës pabëgimà direktorë apgailestavo, kad nepavyksta rasti psichologo, norinèio „Saulutëje“ dirbti ketvirtadaliu etato, taèiau ðákart situacija jau pasikeitusi – nuo rugsëjo 3-iosios specialistas jau yra ir dirbs kasdien po dvi valandas.

Tikisi gyventojø pagalbos I. Ðventoraitienë sako pastebëjusi, kad globos namø vaikai labai dþiugiai sutiko þinià apie psichologæ ir jau pirmà jos darbo dienà verþësi su ja bendrauti. Gali bûti, kad po kiek laiko „Saulutës“ psichologei teks dirbti ir su bëgle, o kol kas tæsiama paieðka. Policija praneða, kad mergaitë – apie 160 cm ûgio, mëlynø akiø, ðviesiø ilgø plaukø, ant deðinio skruosto, prie nosies, turi apgamà. Visø, þinanèiø, kur gali bûti dingusioji, praðoma praneðti Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Vilmai Vyðniauskienei (tel. 68 736) arba anoniminiu pasitikëjimo telefonu 53 342. Galima kreiptis ir á to paties poskyrio tyrëjà Sandrà Bukauskaitæ (tel. 8 347 54 213 arba 8 655 66 882).

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 69 9.


4

2012 m. rugsëjo 8 d.

Cukraus fabrike prasideda darbymetis

Rugsëjo 10 d. (pirmadiená) Këdainiø ðeimos klinikoje konsultuos Kauno klinikø kraujagysliø chirurgas prof. ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS. Konsultacijos sergantiems kraujagysliø ligomis (iðsiplëtusios venos, trofinës opos) bei esant kojø kraujotakos sutrikimams. Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962.

Ilonos Medelinskienës ðokiø studija „Altima“

merginas ir moteris kvieèia aktyviai sportuoti. Trijø daliø treniruotës programa – klasikinë aerobika, „Zumba Fitness“, dailioji mankðta. Pirmadieniais–treèiadieniais nuo 18.30 iki 19.30 val. „Atþalyno“ gimnazijos choreografijos salëje. Tel. 8 650 14 799.

AB „Nordic Sugar Këdainiai“ þemës ûkio direktorius S. Mozeris: „Laukuose uþderëjo rekordiðkai didelis cukriniø runkeliø derlius, tereikia já nuimti su kuo maþesniais nuostoliais.“

Irma BAJORÛNË

Ðiomis dienomis á rajono ûkininkø laukus iðvaþiuos cukriniø rinkeliø kasimo technika. Pirmadiená pirmøjø saldþiøjø ðaknø laukiama AB „Nordic Sugar Këdainiai“ fabrike, o antradiená prasidës cukraus gamybos sezonas. Planuojama, kad jis truks iki sausio pradþios pradþios.. Gamybos sezonui priimta 70 sezoniniø darbininkø. Laukuose – rekordinis derlius „Rugpjûèio pabaigoje daryti tyrimai patvirtino, kad uþderëjo derlius, lenkiantis visos Skandinavijos augintojø pasiekimus, – laukiamu derliumi patenkintas AB „Nordic Sugar Këdainiai“ þemës ûkio direktorius Saulius Mozeris. Biologinis derlius siekia 70 tonø hektare. Pernai tokiu lauku buvo uþaugæ apie 60 tonø, tik buvo didesnis cukringumas.“ Toks yra biologinis derlius, o kiek þemdirbiai atveð iki fabriko, priklausys nuo runkeliø nuëmimo ir sandëliavimo kokybës. Didesnis derlius turëtø atsverti ðiek tiek maþesná ðaknø cukringumà ir cukraus gamyba turëtø bûti ne maþesnë uþ praëjusiø metø.

Baigiama statyti saugykla, kurioje bus laikoma iki 40 tûkstanèiø tonø cukraus. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Augintojai – arti fabriko Fabrikas turi sutartis su 400 Këdainiø (èia dirba 54 procentai visø augintojø), Kauno, Ðiauliø, Panevëþio rajonø, Suvalkijos augintojø. „Mûsø runkeliø augintojai techniðkai yra bene geriausiai ið visos grupës ðaliø techniðkai apginkluoti derliaus nuëmimo technika. Tokios naujos ir naðios technikos neturi nei Vokietijos, nei Skandinavijos ðaliø ûkiai, – patvirtino S. Mozeris. – Belieka jà tinkamai naudoti, kad á fabrikà atvaþiuotø kuo daugiau iðaugintø ðaknø, maþëtø derliaus nuëmimo nuostoliai.“

Gamintojø planai Cukraus gamintojai ðiemet planuoja didesná dëmesá skirti logistikai – kad runkelius á fabrikà atveþusias transporto priemonës atgal iðvaþiuotø ne tuðèios, o pakrautos runkeliø grieþiniø, skirtø gyvuliø paðarams ar fabriko kalkiø, pagerinanèiø dirvoþemio struktûrà. Planuojama per dienà perdirbti 6 tûkstanèius tonø runkeliø. Pernai vidutiniðkai perdirbta 200 tonø maþiau. „Galime pasigirti, kad Këdainiø fabrikas yra vienas ið stabiliausiai dirbanèiø visoje kompanijoje, turime maþiausiai prastovø“, – sakë S. Mozeris.

Nauja sistema – daugiau informacijos, tikslesnë apskaita Kompanija „Nordic Sugar“ diegia naujà informacinæ ir ap-

skaitos sistemà SAP, kuria naudosis visos cukraus gamybos sistemos grandys, taip pat ir runkeliø augintojai. Gavæ prieigà prie sistemos jie matys savo produkcijos pristatymà ir kitus reikalus, galës ávesti savus duomenis, pasiraðyti sutartis, uþsakyti sëklø ir t.t. Á sistemà naudotojai galës áeiti ir naudodamiesi iðmaniuoju telefonu. Kol kas vyksta pirmasis sistemos diegimo etapas. Kai tam bus pasirengta, planuojami naudotojø mokymai. Naujos informacinës ir apskaitos sistemos diegimas yra didelë investicija á fabriko modernizavimà ir dar kartà árodo, kad kompanija tiki Këdainiø cukraus fabriko perspektyva.

Baigiami statybos darbai Spalio mënesá planuojama pradëti eksploatuoti naujà cukraus saugyklà. Bokðtas jau baigtas statyti, ðiomis dienomis projektà ágyvendinanti Lenkijos kompanija baigia „aprengti“ iðoriná sluoksná. Baigiamajame etape bus vedami elektros kabeliai, diegiama valdymo áranga. Baigiamas ir kitas didelis investicinis projektas – valymo árengimø statyba. Jø dëka á miesto valymo árengimus bus perduodamas ðvaresnis vanduo. Anksèiau ið fabriko sklisdavæ nemalonûs kvapai suvaldyti, kai pradëtas eksploatuoti fabriko kalkiø dþiovinimo cechas. Kadangi runkeliø nuoplovos iðsausinamos, jos neberûgsta. Situacijà dar pagerins naujieji valymo árengimai.

UAB „Krekenava“ perka þemës ûkio paskirties þemæ Panevëþio raj. Krekenavos sen., Pasvalio raj. Puðaloto sen., Këdainiø raj. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

ÞÛKB „Krekenavos mësa“ aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje Mes siûlome: · laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià skatinamàjà iðmokà; · apmokymà darbo vietoje. Reikalavimai: · mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais; · mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà. Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.


2012 m. rugsëjo 8 d.

5

Madø ðou kolekcija – spalvinga ir kvepianti Auðra MALINAUSKIENË

Antrà kartà Pelëdnagiuose surengtas avangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvo „Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, ið netradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius, prie kuriø buvo priderinti ir tradiciniai tradiciniai,, senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai: kepurës, apavas, dekoro detalës, demonstravo ir paaugliai paaugliai,, ir septyniø mënesiø kûdikis. Atsiþvelgë á charakterá Ðio renginio sumanytoja, kolekcijos modeliø kûrëja ir drabuþiø siuvëja Këdainiø kultûros centro Pelëdnagiø skyriaus vadovë Þydrë Jasudavièienë pasakojo prieð porà metø sukûrusi pirmàjà avangardinæ kolekcijà „Gëliø fiesta“, kuri su didþiuliu pasisekimu buvo demonstruota seniûnijos ir rajono renginiuose. /Nukelta á 6 psl./ Avangardinio ðou idëjos autorë Þ. Jasudavièienë su maþaisiais modeliais.

Jauniausias avangardinio ðou modelis – septyniø mënesiø Ignë Adomaitytë su mama Indre. Po pasirodymo – ðiuolaikinio ðokio grupë „Mistika“.

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas redakcija@rinkosaikste.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


6

2012 m. rugsëjo 8 d.

Madø ðou kolekcija – spalvinga ir kvepianti /Atkelta ið 5 psl./

renginyje vaikai puikiai pasirodë ir kolekcijà pristatë bûtent taip, kaip ji ir ásivaizdavo. „Didþioji dalis modeliø ðá darbà buvo dirbæ ir pirmajame avangardiniame ðou „Gëliø fiesta“, todël jiems nebuvo naujiena þygiuoti stilizuotu podiumu. Ðákart pasirodë devyniolika modeliø. Beje, kolekcijos pristatyme dalyvavo trijø ðeimø broliai ir seserys, taip pat mama su septyneriø mënesiø dukryte“, – ðypsosi Þ. Jasudavièienë. Kultûros darbuotoja graþiø þodþiø negailëjo visiems vaikams ir jø tëveliams. Taip pat ji liko patenkinta renginio vedëjo Mikës Pûkuotuko, á kurá ásikûnijo Matas Ruða, darbu.

„Su praëjusiais metais patobulinta „Gëliø fiestos“ programa dalyvavome dvejose deðimtyse ávairiausiø kraðto renginiø. Ðákart avangardinio ðou tema pasirinkau metø laikus. Kiekvienà kostiumà kûriau atsiþvelgdama á individualø vaiko charakterá, kuris geriausiai atspindëtø tam tikrà metø laikà“, – aiðkino Þ. Jasudavièienë.

Vyko seminarai Rugpjûèio mënesá paðnekovë vedë edukacinius seminarus „Avangardas. Stilius. Kostiumai“, á kuriuos ateidavo vaikai ir jø tëveliai. „Vasara kaimo þmonëms – pats darbymetis, todël tik nedaugelis suaugusiøjø galëjo dalyvauti seminare ir prisidëti prie kolekcijos kûrimo“, – kalbëjo Þ. Jasudavièienë. Todël paskutiná vasaros mënesá ji daugiausiai bendravo su jaunaisiais pelëdnagiðkiais, kuriø amþius svyravo nuo penkeriø iki ðeðiolikos metø.

Turi pasiûlymø

Medþiagos nesuplyðo

Renginio globëjas Pelëdnagiø seniûnas V. Tamulis uþ puikø pasirodymà áteikë saldþià dovanà.

Moteris pasakojo, kad ávairiaspalvæ kolekcijà ji pasiuvo ið vienkartiniø, ryðkiaspalviø ir net kvepianèiø atliekø maiðø, taip pat statybinës medþiagos, kuri klojama prieð formuojant alpinariumus, vienkartiniø staltiesiø, agroplëvelës, stipraus popieriaus, floristiniø tinklø, stogo dengimui skirtos ir nariuotos plëveliø rûðiø. „Visas ðias medþiagas, skirtas puoðniems kolekcijos apdarams, savo siuvimo maðina susiuvau áprastais, tam skirtais siûlais. Galiu pasidþiaugti, kad nei siuvant, nei vaikams persirenginëjant kostiumus, jie nesuplyðo“, – ðypsosi Þ. Jasudavièienë. Paðnekovë prie avangardiniø drabuþiø priderino paèios ið vilnos nuveltas kepures, apavà, taip pat daliai kostiumø sukûrë atskiras vilnones dekoro detales.

Domisi mada „Kurdama kostiumus nenoriu ðiukðlyno, bet trokðtu, kad jie bûtø puoðnûs, áspûdingi, ekstravagantiðki. Drabuþiams idëjø semiuosi ið visur. Domiuosi mada – skaitau spaudà internete, vartau þurnalus, taèiau nieko neko-

pijuoju. Kartais, jeigu man patinka kokia nors detalë, iðkart sumàstau kaip jà pritaikysiu. Buvo ir taip, kad siuvu ir svarstau kaip turëtø atrodyti kostiumas, kad jis atskleistø metø laikà“, – pasakojo Þ. Jasudavièienë. Avangardinio ðou „Metø laikai“ kolekcijos paruoðimas atsië-

jo apie keturis ðimtus litø. Dalá ðiø lëðø skyrë Këdainiø kultûros centro Pelëdnagiø skyrius, kità – vaikø tëvai, o kiek trûko – asmeniðkai pridëjo pati Þ. Jasudavièienë.

Pasirodymas pavyko Paðnekovë dþiaugësi, kad

Renginá vedë Mikë Pûkuotukas (M. Ruða). /Nuotr. ið Þ. Jasudavièienës asmeninio archyvo/

Visi ðie kostiumai sukurti ið atliekø maiðø, statybiniø ir kt. medþiagø.

Prie koncertinës avangardinio ðou programos, kurioje skambëjo klasikinë ir instrumentinë muzika, reþisûros prisidëjo ir Pelëdnagiø skyriaus reþisierë Daiva Urbonienë bei Þ. Jasudavièienës vadovaujama mergaièiø ðiuolaikinio ðokio grupë „Mistika“, atlikusi keletà numeriø. „Jau sulaukëme pasiûlymø „Metø laikø“ kolekcijà demonstruoti ir kitose mûsø seniûnijos gyvenvietëse. Artimiausiu metu jà pristatysime Labûnavos renginyje“, – sakë Þ. Jasudavièienë. Didelio vietos gyventojø dëmesio sulaukusá renginá tradiciðkai globojo Pelëdangiø seniûnas Valentinas Tamulis.


2012 m. rugsëjo 8 d.

7

Dar neuþgeso draugystës degantys lauþai

J. Virþintienë (kairëje) áteikia prizà ir gëlæ këdainietei menininkei L. Mockienei.

Budraièiuose susirinkusiems literatams koncertuoja dainuojamosios poezijos grupë (ið kairës): L. Barsukova, L. Mockienë, D. Barauskienë, R. Sakalauskienë. I. Sokelienë – sëdi deðinëje su gitara.

Giedrûna GIRDENYTË

Uþ Ðiluvos, uþ TTytuvënø, ytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yra toks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiø aplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël ddviejø viejø dalykø. Pirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veiklià bendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje. Antras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðki ryðiai su Këdainiø literatais. Todël këdainiðkiø nenustebino ðis neseniai ið Budraièiø kaimo atskriejæs laiðkas: „Maloniai kvieèiame dalyvauti ðventëje „Prozos aruodai – 2012“, skirtoje Igno Virþinto atminimui, kuri ávyks rugpjûèio 24 dienà 14 val. Vyks kûriniø skaitymai, geriausiø kûriniø autoriø apdovanojimas, skambës muzika ir dainos.“ Dabar – trumpas ekskursas á ðalá. Mat, daugeliui këdainieèiø

galbût dar negirdëta I. Virþinto pavardë. Ðis jau Anapilin iðkeliavæs þmogus buvo tikras kaimo ðviesulys – kûrëjas, Lietuvos kaimo raðytojø sàjungos narys, iðleidæs kelias apsakymø knygas, ðvietëjas, pedagogas, muziejininkas, visuomenës veikëjas. Budraièiø kaimo bendruomenës gerbtas ir mylëtas þmogus ir ðiandien gyvas jø atmintyje. Neatsitiktinai renginio pradþioje vienas ið vietos li-

teratø pasiûlë: – Nekalbëkim apie já, kaip apie mirusá, kalbëkim, kaip apie gyvà.

„Prozos aruodø“ ðventë – jau tradicija Renginys, á kurá buvo pakviesti këdainieèiai – neatsitiktinis ir nevienkartinis renginys. Budraièiuose jis vyksta kasmet – jau vienuoliktà kartà, todël jau seniai tapæs tradiciniu. Renginio vieta – Budraièiø þemës ûkio mokykla, mielai teikianti prieglobstá ávairiems kaimo bendruomenës susibûrimams. Jaukiai iðpuoðtoje salëje sveèius pasitinka ant didþiulio stalo iðdëstyti albumai – nuotraukø, laikraðèiø iðkarpø, atvirukø rinkiniai. Viskas – apie Tytuvënø kraðtà. Apie tai byloja albumø pavadini-

Këdainieèiai literatai – ávairiø literatûriniø renginiø dalyviai visoje Lietuvoje. Su daugelio rajonø literatais juos sieja nuoðirdi draugystë.

mai: „Graþieji Tytuvënai“, „Asmenybës, garsinusios Tytuvënus“, „Tremties Tytuvënai“, „Tarpukario Tytuvënai“, „Atgimimo sàjûdis Tytuvënuose“ ir kt. Ið stovinèios ant stalo didelës portretinës nuotraukos þvelgiantis Tytuvënø patriarchas I. Virþintas tartum drauge su susirinkusiais budraitiðkiais ir jø sveèiais klausësi literatø skaitomø apsakymø, ese, poezijos posmø, skambanèiø dainø.

Skambëjo ir këdainiðkiø literatø balsai Stebëjomës – kiek daug kurianèiø ir kûryba besidominèiø þmoniø yra Budraièiø kaimo bendruomenëje! Kuriuos subûrë jos ákurtas „Austëjos“ klubas. Todël nëra ko stebëtis, kad á Budraièius, kaip á medum kvepiantá þydintá sodà, sulëkë kûrybinës bitës ið ávairiø Lietuvos kampeliø, bet daugiausia ið Þemaitijos. Savo kûrinius skaitë literatai ið Kurðënø, Varniø, Kelmës, Rietavo, Tytuvënø ir kt. Stebint ðá turiningà renginá, ypaè malonu buvo, kad jame aktyviai dalyvavo nemaþas këdainiðkiø literatø pulkelis. Elenos Pauliukevièienës kûrinys „Vienkiemis“, Nijolës Kulnickienës „Mano Lietuva“, Kazio Daniûno „Akis á aká su prezidentu A. Smetona 1938-aisiais“, Jadvygos Petrusevièienës ir kitø këdainiðkiø kûryba buvo sutikta ypaè ðiltai. Ðtai këdainiðkë Rima Petrilevièienë pelnë geriausios siuþeto meistrës vardà, laimëjo pirmàjà vietà ir buvo apdovanota prizu. Irena Bièkienë uþ savo „Laiðkà tëvui“ laimëjo treèiàjà vietà ir taip pat buvo apdovanota prizu. Këdainietë menininkë ir literatë Leokadija Mockienë buvo apdovanota prizu uþ kupinà romantikos savo kûrybà. Labai ðiltai nuteikë tai, kad Budraièiø bendruomenës klubo „Austëja“ nariai prisiminë ir graþiai pagerbë mokytojus, kuriø ugdyti mokiniai tapo literatais ir paraðë graþius kûrinëlius. Norëtø-

si, kad taip bûtø visada ir visur, ne tik Budraièiuose.

Poezija ir muzika – sesës dvynës Literatûriná renginá pagyvino ir papuoðë muzika ir dainos. Ðiltai sutikta Irena Nevedomskienë ið Varniø, akompanuodama sau gitara, padainavo keletà lyriðkø romansø: „Paraðyk man paprastà laiðkà, man uþteks jo ðilumos vakarais...“ Nesislapstë „uþ kerèios“ ir këdainiðkiai. Kartu su literatais atvykusi dainuojamosios poezijos grupë, vadovaujama Irenos Sokelienës, gerai þinoma ne tik Këdainiuose, bet ir uþ mûsø rajono ribø. Todël renginio dalyviai, tikëdamiesi graþiø áspûdþiø, sutiko jà ypaè karðtais plojimais. Ir jie neliko nuvilti. Tradicinëmis skrybëlaitëmis pasipuoðusios atlikëjos nudþiugino klausytojus nenuvalkiotais, prasmingais dainø tekstais ir graþiomis melodijomis. – Televizinës estrados „þvaigþdës“ jau taip ágriso lëkðtais savo atliekamø dainø tekstais ir primityviomis melodijomis, kad I. Sokelienës grupës koncertas mums tikra atgaiva, – dþiaugësi viena ið renginio organizatoriø Justina Virþintienë. *** Renginys baigësi ekskursija á I. Virþinto muziejø – nedidelëje Þemës ûkio mokyklos skirtoje patalpoje prisiglaudusià gausià ir ávairià jo surinktà senienø kolekcijà, kuri nusipelno ir atskiro apraðymo, ir atskiros daug erdvesnës patalpos. Kurios suteikti kol kas nei vietos savivaldybë, nei tuo labiau mokykla negali. Kà gi – viskas ateityje. O dabar – ðiltas atsisveikinimas su budraitiðkiais. „Atvaþiuokite vël!“ – kvietë jie ir iðlydëjo këdainiðkius poezijos posmais: „Tik nesakyk, kad baigiasi gyvenimas, dar neuþgeso draugystës degantys lauþai...“


8

2012 m. rugsëjo 8 d.

Aktyviausi „Didþiojo þygio po Baltijos ðalis“ dalyviai – nuo 8 iki 68 metø

Irma BAJORÛNË

Baigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m. sukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtas kelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmo populiarinimui populiarinimui,, sudomino ne tik gintarinio pajûrio gyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø. Projektui skirtoje svetainëje per visà laikotarpá ið viso uþsiregistravo daugiau kaip 1,5 tûkst. þmoniø. Beveik 10 proc. jø aplankë visus 30 rekomenduotø turistiniø objektø Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir ið viso áveikë apie 2 tûkst. km. Vyriausias þygeivis buvo 68 m. latvis, jauniausias – aðtuoneriø Nojus ið Lietuvos. „Tai – vienas sëkmingiausiø ir labiausiai pasiteisinusiø tarptautiniø kelioniø projektø. Kasmet augantis keliautojø po Baltijos ðalis skaièius dþiugina ir skatina toliau tæsti ðià iniciatyvà, kuri padeda savo ir kaimyniniø kraðtø lobius atrasti asmeniðkai, ne tik ið turistiniø lankstinukø ar nuogirdø. Ypaè dþiaugiamës tais entuziastais, kurie ðiame projekte dalyvauja jau ketvirtà ar penktà kartà. Vadinasi, maþose Baltijos ðalyse vis dar yra kà atrasti ir paþinti, o gerø atostogø ir áspûdþiø tikëtis galima ne tik tolimuose egzotiniuose kraðtuose“, – dþiaugia-

Didþiojo þygio po Baltijos ðalis metu buvo lankomas ir 1863 m. sukilimo muziejus Paberþëje.

si Valstybinio turizmo departamento direktorë Raimonda Balnienë. Þygeiviai ne tik aktyviai keliavo po Baltijos ðalis, bet ir dalinosi savo áspûdþiais, komentarais, kûrë nuotraukø galerijas, diskutavo internetinëje erdvëje. Nemaþai daliai keliautojø didþiojo þygio kataloge rekomenduojamos net ir savo kraðto vietos buvo tikras atradimas. Lankomiausi objektai Lietuvoje buvo Krekenavos regioninio parko lankytojø centras, L. Ðepkos droþiniø ekspozicija Rokiðkio kraðto muziejuje, apþvalgos ratas prie Zaraso eþero ir karstinë ágriuva Karvës ola. Ið viso projektø dalyviams buvo siûloma aplankyti po 10 vertingø istoriniø, gamtos ir architektûriniø objektø Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Didþiojo þygio po Baltijos ðalis laimëtojas bus iðrinktas rugsëjo 12 d. Vilniuje. Jam atiteks pagrindinis prizas – skrydis dviem á

L. Ðepkos droþiniø ekspozicija Rokiðkio kraðto muziejuje.

pasirinktà Europos miestà su nakvyne 4-iø þvaigþduèiø vieðbutyje. Kiti aktyviausi dalyviai bus apdovanoti kelionëmis á pasirinktà Baltijos ðalies sostinæ, tad vël galës leistis á keliones,“ – teigia projekto „Didysis þygis po Baltijos ðalis 2012“ vadovë Ieva Druktenë.

Rokiðkio dvaras – vienas lankomiausiø objektø.

Jauniausias þygeivis Nojus.

Apþvalgos ratas prie Zaraso eþero.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


ÐEÐTADIENIO POPIETEI

Kraðto ðviesuoliai

2012 m. rugsëjo 8 d.

V. Ulevièiaus darbais dabar gërisi Latvija

V. Ulevièius: „Kiekvienas kûrinys turi filosofiná pagrindà. Jei þmonës þiûri, domisi, lanko parodà, klausia, vadinasi, gerai, jie valgo tavo dvasinæ duonà.“

Marija ÐEPETIENË

Prabëgusi skulptoriaus V ytauto ULE VIÈI AUS vasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidaryta Vytauto ULEVIÈI VIÈIAUS kunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës rr.), .), rugpjûèio 28 d. Daugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybiná derliø, jo vieðinimà.

/Nukelta á 3 psl./

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012 Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûros sergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruomenëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir darbai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mums apie Këdainiø kraðto ðviesuolius. Norime, kad apie tokius þmones þinotø, vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës semtøsi tiek jaunuomenë, tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø el. paðtu redakcija@rinkosaikste.lt /Nukelta á 2 psl./

Teirautis redakcijos tel.

56 511


2

2012 m. rugsëjo 8 d.

popietei

Intriga

Kepsnius iðkeitë á þalià maistà èius nevalgo, jà keièia nekeptais duoniukais, ryþiø ir kitø kruopø paplotëliais. Kvieèiø, rugiø patariama vengti, geriau valgyti ryþiø, grikiø gaminius. Tik bulves valgo keptas orkaitëje su lupena, ðlakeliu ðaltai spausto aliejaus, keliomis kruopelëmis druskos. Pieno produktai nerekomenduojami, tik retkarèiais gyvø bakterijø turintys – pasukos, rûgpienis, jogurtas, ilgai brandintas sûris. Po ranka Zenonas visuomet turi dþiovintø vaisiø, rieðutø. Su bièiuliais kartais iðgeria stipresnio gërimo, tik tuo nepiktnaudþiauja.

Þalias maistas tapo áproèiu Þaliavalgystës dëka Z. Strusevièius turi pakankamai energijos ir sveikatos darbuotis iðpuoselëtoje sodybos aplinkoje, konsultuoti aplinkosaugos, þaliosios energetikos ir kitais klausimais. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Pietaudamas kavinëje su Rotary klubo broliais buvæs Vandens ûkio instituto mokslininkas, dabar jau pensininkas Zenonas Strusevièius uþsisako salotø, kartais – lengvos sriubos. Jo ir þmonos Sigutës namuose V ilainiuose kepsniø, Vilainiuose troðkiniø kvapas retas. Sveikatos problemos beveik prieð metus Z. Strusevièiø paskatino kardinaliai keisti mitybos sistemà. Dabar jis þaliavalgis – valgo termiðkai neapdorotà maistà.

Vaistai nepadëjo „Sulaukæs 60 metø vienà dienà atsikëliau su didþiuliais skausmais. Tyrimai parodë, kad sergu reumatoidiniu artritu, – pasakojo Z. Strusevièius. – Padëtis buvo sudëtinga, ne visi vaistai padëjo. Santariðkiø gydytojai pasiûlë dalyvauti klinikiniø tyrimø programoje, vartoti amerikietiðkus vaistus. Kas tris savaites leidþiami vaistai sustabdë ligà, tik kartais suskausdavo vienà kità sànará. Jauèiausi neblogai, bet kelio sànarys jau buvo smarkiai paþeistas infekcijos, neiðvengiamas protezavimas.“ Ruoðiantis kelio sànario protezavimo operacijai atlikti kraujo tyrimai. O jie neparodë nieko gero – per didelis rûgðtingumas, daug gleiviø, arti ribos cukraus, cholesterolio kiekis. Tokia kraujo sudëtis ligoniui trukdytø sveikti po operacijos.

Tokia sistema vadinama paleomityba (gr. palaios — senovinis). Apie ðià sistemà daug raðiusi Maja Gogulan, jos knygø yra lietuviø kalba, daug informacijos internete.

Dabar – neverda, nekepa Z. Strusevièiaus meniu – þalia, tik ðiek tiek pasûdyta laðiða (daug druskos nerekomenduojama, todël sûdo labai saikingai), gerai iðmirkyta sûdyta silkë, dþiovinta mësa. „Mësos gabaliukus vos pasûdau, gausiai apvolioju stipriais prieskoniais ir dþiovinu tiesiog prie radiatoriaus“, – patirtimi dalijasi sveikatà pataisæs mokslininkas. Valgo ir þalià mësà. Á jautienos farðà ámuða kiauðinio tryná, beria daug prieskoniø ir pila ðlakelá brendþio (jis sutvirtina mësà, toká farðà galima pjaustyti). Keptos duonos Z. Strusevi-

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas langai@helanas.lt

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. paðtas keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

Ragino keisti mitybà Lietuvos olimpinës rinktinës gydytojas Dalius Barkauskas konstatavo – kalta prasta mityba. „Gyvenu labai gerai, daug dirbau ir gerai valgiau, – buvusià mitybà prisimena Z. Strusevièius. – Tris kartus per dienà mësa, viskas greita, skanu, graþu.“ Gydytojas ávardino, kad reikëtø atsisakyti termiðkai apdorotø (virtø, keptø, troðkintø) produktø.

Prie naujos mitybos mokslininkas perëjo staiga: vienà dienà jo lëkðtëje dar buvo deðrelës, kità dienà – tik þalias maistas. Paðnekovas neslëpë, kad pirmaisiais mënesiais labai norëjosi áprastø patiekalø. „Perversmas ávyko maþdaug po pusmeèio. Morka, obuolys ar salotos su svarainiø ir medaus uþpilu man dabar daug skaniau uþ kepsná ar troðkiná“, – sako þaliavalgis. Per keturis mënesius kraujo sudëtis pasikeitë, neliko jokiø kliûèiø atlikti operacijà. Po jos Z. Strusevièius sveiko itin sparèiai – temperatûra nebuvo palikusi, po dviejø savaièiø jis jau vaikðèiojo pats, kai kiti ligoniai du mënesius remiasi ramentais. Gydytojai patvirtino, kad pasikeitusi mityba iðvalë ligos pakenktà organizmà ir padëjo jam sveikti. Be to, per pirmuosius keturis mënesius Z. Strusevièius prarado apie 10 kilogramø antsvorio. Iðlaidos maistui sumaþëjo perpus, maþiau elektros ir dujø reikia maistui ruoðti.

B kategorijos kursai Nors save vadina senjoru, Z. Strusevièius iðliko aktyvus moksle ir visuomeniniame gyvenime.

MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë. Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.


2012 m. rugsëjo 8 d.

popietei

3

V. Ulevièiaus darbais dabar gërisi Latvija /Atkelta ið 1 psl./ – Kas kûrëjui yra paroda? – Tai tavo egzaminas. Praeina kiek laiko, ir privalai atsiskaityti, parodyti, kà tu padarei, kà davei þmonëms, valgydamas kitø uþaugintà duonà. Stovi tada prieð þiûrovus tarsi nuogas. Tavo darbai rodo, kà tu galvoji, kas tave domina, kaip màstai, kuo gyveni. Kiekvienas kûrinys turi filosofiná pagrindà. Jei þmonës þiûri, domisi, lanko parodà, klausia, vadinasi, gerai, jie valgo tavo dvasinæ duonà. Tada iðgyveni moraliná pasitenkinimà. – Tik moraliná? O gyvenate kaip? – Gerai gyvenu. Girdëjau kalbant apie krizæ, bet jà pamatyti að neturëjau laiko. Dirbu uþsisklendæs savam pasauly nuo auðros lig sutemø. Esu matæs kur kas blogesnio gyvenimo, bet apie jokià krizæ tada niekas neðaukë. Gyvenu ið savo kûrybos ir pensijos, kurià uþsidirbau taip pat ið kûrybos. Þinoma, kitur kûrëjai turi pajamø ir ið surengtø parodø. Dabar visur viskas yra mokama. Taip ir á Latvijà patekau. Kitas kûrëjas ið uþsienio papraðë uþ savo parodà sumokëti tam tikrà sumà, o Daugpilio kraðtotyros muziejus lëðø neturëjo. Ðtai að ir uþpildþiau niðà. – Ið Daugpilio gráþote tik prieð kelias dienas. Kokie áspûdþiai, kaip gyvena broliai latviai? – Þmonës Latvijoj gyvena prasèiau nei pas mus. Muziejaus darbuotojos labai nuoðirdþios, paslaugios, bet kokios suvargusios... Gyvena labai kukliai. Mums su þmona buvo nuoðirdþiai jø gaila. O muziejus geras. Senoji architektûra, salës patogios, tvarkingos. Jautësi, kad savo istorijà latviai atidþiai saugo neiðkirpdami jokiø dëmiø. Lenino biustas tebestovi. Jie sako: „Tai jau istorija. O istorijos neiðmesi“. – Kokius darbus pristatëte savo personalinëje parodoje Daugpilyje? – Tai daugiausia nauji parodiniai darbai. Dvideðimt penki kûriniai. Tarp jø – „Dievas Janusas“, visko þmones iðmokæs visø þemës galybiø saugotojas su dviem raktais rankose: nuo dvasinio pasaulio ir nuo materialiojo. „Trigal-

V. Ulevièiaus namø kieme – darbai, paruoðti iðveþti á Daugpilá. Ðiø kûriniø autorius kartu su Lietuvos tautodailininkø sàjungos Kauno bendrijos vadovu Valentinu Jezersku (deðinëje).

/Nuotr. V. Jezersko ir M. Ðepetienës/

vis drakonas“, su kuriuo kovoja ne ðv. Jurgis, o ðv. Jonas. Ðiuo kûriniu iðreiðkiau savo poþiûrá: prievartos bûdu, ið jëgos pozicijos nieko nepadarysi. Tik nusisuksi, piktadarys vël darys savo. Tik geruoju, tik savo pavyzdþiu gali padaryt toká poveiká, kad kitas gerai elgsis bei darys gera net ir tada, kai niekas nemato. Nuveþiau savo „Metraðtininkà“, kurio postamente iðraðiau visus tris Justino Marcinkevièiaus eilëraðèio stulpelius „Tai graþiai mane augino laukas, pieva, kelias, upë, tai graþiai ...“ Justino Marcinkevièiaus savo kûryboje apeit negalëjau, bet paminklo jam nepastatysi, nes já sau pasistatë pats poetas. Pasistatë visu savo gyvenimu, elgesiu, savo kûryba, darbais, savo meile. Man Just. Marcinkevièius – Þmogaus etalonas. Tai galingas pavyzdys, kaip reikia gyventi, kaip reikia kurti, kaip þmogø gerbti ir tëvynæ mylëti. Jo þodþiai: „Jeigu yra paðaukimas, tai didþiausias paðaukimas yra darbas“ – tapo mano gyvenimo moto. – Kokiø turite planø gráþæs ið Latvijos? – Ið Daugpilio pirmiausia parodà ketinu iðkart uþveþti á Vytauto Valiuðio keramikos muziejø (Ute-

V. Ulevièius su Latvijos televizijos þurnalistëmis.

V. Ulevièiaus kûriniø ekspozicija Daugpilio kraðtotyros muziejuje.

nos kraðtotyros muziejaus padalinys) Leliûnø miestelyje, pas puodþiø karaliø Vytautà. Jam atiduota visa buvusi mokykla. Ten V. Valiuðis dirba, kuria, prekiauja, organizuoja metodiná darbà su mokiniais bei tautodailininkais. Kûrëjui sudarytos puikios sàlygos. Na, o ið V. Valiuðio muziejaus tolimesni mûsø keliai dar nesubrandinti, bet, aiðku, kad namo paroda dar nevaþiuos. – O kokie áspûdþiai ið skulptoriø plenero Uþventyje? – O, tai ypatingà aurà turinti vietovë, alsuojanti Povilo Viðinskio, Þemaitës, Jono Smilgevièiaus, Ðatrijos Raganos dvasia. Tai nuostabiø þmoniø, liaudies meno puoselëtojø – Mildos ir Alvydo Knyzeliø – malûnas, tai kûrybinis darbas bendraminèiø bûryje. Nepakartojami áspûdþiai. Pastaèiau prie Uþvenèio kraðtotyros muziejaus savo Rûpintojëlá ir dþiaugiuosi tokia garbinga vieta mano kûriniui budët. Lenkiu savo galvà prieð Knyzelius, dëkojau jiems uþ kûrëjams sudarytas puikiausias sàlygas,

skatinusias mûsø ákvëpimà. – Naujas Rûpintojëlis tai nebe pirma Jûsø skulptûra Þemaitijoje? – Þemaitijoje yra ne vienas mano darbas. Nesumeluotas darbas. Dar ðventas Kazimieras yra pasakæs, jog po Dievo labiausiai reikia mylëti teisybæ ir teisingumà. Mene negalima meluoti. Skulptûroje atsispindi visas þmogaus dvasinis pasaulis, kuriam savo gyvenimà atiduodi. Að dirbu, kuriu, ir man mano gyvenimo maþai. Tik ugnelæ dar teuþdegiau. O materialiná pasaulá sukurti kur kas paprasèiau. – Tarp kurianèiøjø materialiná pasaulá graþiø autoritetø nesimato. Gal jø nëra? – Daþnai pagalvoju apie pernai Amþinybën iðëjusá Bronislovà Lubá. Vis dëlto jo þmonës verkë. Energijos ir idëjø kupinas verslininkas bei pramonininkas labai daug lëðø skyrë labdarai. Beveik tiek pat,

kiek mûsø biudþetas. O kodël jis ið politikos pasitraukë? Manau, pamatë, kad su tokia mûsø valdþia nieko gero nenuveiksi ir nepasieksi. Iðëjæs ir sukûræs savo didþiulá verslà, jis padarë daugiau, nei galëjo politikoj padaryti. O kiti? Mato, kad nieko neiðeina, nieko doro nenuveikia, o sëdi lovio ásikibæ ir vël verþiasi ten ið kadencijos á kadencijà. Gëda. O tavo menas valdþiai iðvis nesvarbu. Jai svarbu tavo paklusnumas ir nuolankumas. Gana daþnai menininkai vertinami, apdovanojami bûtent uþ paklusnumà. – Kaip jautëtës, kai Jus 2009 metais á Nacionalines vertybes pasiûlë, kai þmonës uþ Jus balsavo? – Nekaip jauèiausi, labai nepatogu buvo dël Just. Marcinkevièiaus. Nesmagu, kad tuose rinkimuose ne viskas tikra. Pridaro klaidø, paskui netikrumo atsiranda. Manau, kad Just. Marcinkevièius specialiai á apdovanojimus neatvyko. Pasijuokëm dar ið tokios detalës: buvo nominantams paruoðtos statulëlës. Sustatytos ant staliuko, bet taip niekam ir neáteiktos. Dëmesys, aiðku, kiekvienam yra malonus. Nesu ið tø, kuriuos pradëjus girti, pasijunta pasaulio bamba ir dirbti nustoja. – O kokiu bûdu Jûsø darbai á kunigaikðèio M. Oginskio rûmus nukeliavo? – Tai istorija, susijusi su mano piktumu. Norëjau savo darbus padovanoti Krakëms, bet negavau patalpø bei pagalbos joms suremontuoti. Pasiûliau dovanà Këdainiams, ir vël nebuvo patalpø, nebuvo pinigø. Nenorit, nereikia, – uþpykau. Plungëje kaip tik buvo ruoðiamasi ðeðtajai pasaulio lietuviø þemaièiø dailës parodai. Nors að ne þemaitis, bet pasiûliau Þemaièiø dailës muziejui savo darbus. Apsidþiaugë, priëmë, dvylika tûkstanèiø kainuojanèius pjedestalus kûriniams padarë. Uþ juos nuoðirdþiai dëkoju Kazlø Rûdoje ásikûrusiai ámonei „Jurës medis“ bei jos ðeimininkui Ovidijui Jankauskui. Taip padovanojau 46 savo kûrinius þemaièiams, ir stacionari mano personalinë darbø paroda dabar lankoma graþiuosiuose restauruotuose kunigaikðèio Oginskio rûmuose. O tai ne ðiaip sau rûmai. Tai lietuviðkasis Versalis. Pasaulio þemaièiø dailës paroda veiks iki spalio 15 d., o mano darbø salë pirmame aukðte, kaip ir kitos stacionarios parodos, lankytojus priims nuolatos. – Tad kiek gi kûriniø jau iðdovanojote? – Sako, laimingi valandø neskaièiuoja. O að nebeskaièiuoju savo darbø. Stacionari paroda yra padovanota këdainieèiams (ákurta savivaldybës II a.), kita Panevëþio santuokos rûmuose – panevëþieèiams, maþesnë kûriniø dalis sudaro stacionarià mano parodà Romoje (Italija) ir ði, ketvirtoji, – Plungëje.

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Kraðto ðviesuoliai“ remia

Šeštadienio laikraštis  

Jame skaitykite

Advertisement