Issuu on Google+

Rinkosaikðtë 2012 m. liepos 21 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. liepos 21 d. Ðeðtadienis

Nr. 83 (2 448)

Kaina 1,20 Lt

Aruodai laukia grûdø 2012 m. liepos 28 d.

Këdainiø „Ledinis“ choras, Edmundas Kuèinskas, „Rojaus tûzai“, Natalija Bunkë ir grupë, Rytis Cicinas, SEL

Veronika Gordijevskaja, „Bajan Mix“, „Samocvety“

V. Ðarûnas: „Jei reikës, dirbsime iðtisà parà, kad þemdirbiai pas mus sugaiðtø kuo maþiau laiko.“

Dainius ÐEPETYS

Kooperatinës bendrovës „Këdainiø aruodai“ specialistai visiðkai pasiruoðæ priimti prognozëse rekordiniu vadinamà ðiømetiná javø derliø. Bendrovës vadovas Valdas Ðarûnas uþtikrino, kad darbai elevatoriuose vyks sklandþiai ir ûkininkai ûkininkai,, atveþæ derliø, tikrai liks patenkinti teikiamomis paslaugomis. /Nukelta á 2 psl./

ATVYKSTA „NEDELSK“ AUTOBUSËLIS Liepos 24–26 dienomis geriausiø Lietuvos onkologø ir sveikatinimo projekto „Nedelsk“ koordinatoriø komanda nemokamai tikrins ir konsultuos moteris dël krûties vëþio Këdainiø rajone. Norinèias nemokamai pasitikrinti krûtis kvieèiame atvykti:

Skanaukite duonà pigiau! Su ðiuo kuponu visiems pirkëjams taikoma 10 proc. nuolaida duonos, pyrago ir konditerijos gaminiams firminëje „Këdainiø duonos“ parduotuvëje, J. Basanavièiaus g. 49 (prekybos centre „Norfa“).

liepos 24 d. 9–13 val. – á Josvainius, prie seniûnijos, kontaktinis tel. 8 657 54 577; 14–18 val. – á Gudþiûnus, prie seniûnijos; kontaktinis tel. 8 650 87 618. liepos 25 d. 9–13 val. – á Vilainius, prie seniûnijos, kontaktinis tel. 8 655 31 678; 14–18 val. – á Dotnuvà, prie seniûnijos, kontaktinis tel. 8 675 18 180; liepos 26 d. 9–13 val. – á Pelëdnagius, prie seniûnijos, kontaktinis tel. 8 640 53 019.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba

ZARAZA

kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Akcija! PRENUMERATA – 2013

Kaina*

9,99 Lt mënesiui!

juridiniams asmenims – 10,99 Lt.

Galioja iki liepos 31 d. * uþsisakant metams


2

2012 m. liepos 21 d.

Kronika REMONTUOJA PARAPIJOS NAMUS Ðiuo metu vyksta darbai Labûnavos parapijos ðarvojimo salëje. Ji remontuojama uþ parapijieèiø surinktus pinigus. Darbus atlikti padeda uþ paðalpas visuomenei naudingus darbus dirbantys þmonës.

R. Rasèiauskui – „Profesijos riterio“ titulas Irma BAJORÛNË

Këdainiø rajono vartotojø kooperatyvo valdybos pirmininkui Rimvydui Rasèiauskui áteikta Lietuvos pramonininkø konfederacijos (LPK) nominacija „Profesijos riteris“. Nominacijos simbolá R. Rasèiauskui ir kitiems nominantams áteikë LPK generalinis direktorius Gediminas Rainy s. Rainys.

NORËJO PIRKTI SODYBÀ Liepos 17 dienà á rajono Policijos komisariatà kreipësi trisdeðimtmetis vilnietis R. A. ir praneðë, kad ðiø metø sausio mënesá pagal skelbimà jis ið 34-eriø metø A. B. ir 47-eriø Z. B. ketino pirkti sodybà, esanèià Vilainiø sen., Katkø kaime. Kai vyriðkis sumokëjo rankpinigius paaiðkëjo, kad minëtas turtas nuo 2011 metø yra areðtuotas. Sostinës gyventojui padaryta 3 000 litø þala.

NEPASTATË PAMINKLO Liepos 18 dienà rajono Policijos komisariatas gavo 84-eriø metø Gudþiûnø gyventojos G. K. pareiðkimà, kad birþelio pradþioje Ðiauliuose, Tilþës g. prie Ginkûnø kapiniø, pas moterá, pardavinëjanèià paminklus, ji uþsisakë paminklà ir avansu sumokëjo 300 litø. Po keliø dienø á gudþiûnietës namus atvyko ðiaulietës siøstas darbininkas R. S., kuriam ji davë 3 330 litø. Vyriðkis ásipareigojo iki birþelio 19-osios pastatyti paminklà, taèiau to nepadarë ir negràþina pinigø. Átariamieji nustatomi, o gudþiûnietei padaryti nuostoliai siekia 3 630 litø.

„Profesijos riterio“ nominacija áteikta uþ ilgametá darbà, profesionalumà ir iðtikimybæ kooperacijai. LPK ðia nominacija siekia paskelbti ir pavieðinti plaèiajai visuomenei asmenis, daranèius átakà tiek atskirø verslo struktûrø, tiek ir paèios konfederacijos veiklai, demonstruojanèius pasiðventimà ir iðtikimybæ profesijai, elegancijà ir etikos normø puoselëjimà versle, taip pat uþ pasiektus rezultatus darbinëje ir kitoje veikloje.

Ávertinimu dalinasi su kolektyvu „Uþ kà suteikiamas „Profesijos riterio“ vardas? Manau, kad uþ dalyvavimà valstybës ekonominëje veikloje, darbo vietø kûrimà, indëlá á ðalies biudþetà per sumokamus mokesèius, – savo sampratà apie nominacijà aiðkino R. Ras-

R. Rasèiausko vadovaujamas kooperatyvas sëkmingai vykdo veiklà prekybos, patalpø nuomos srityse. /Nuotr. autorës/

èiauskas. – Ðià nominacijà priimu ne kaip asmeniná, o kaip viso Këdainiø vartotojø kooperatyvo darbuotojø kolektyvo ávertinimà.“ Këdainiø kooperatyvo vadovà garbingam apdovanojimui pristatë Lietuvos kooperatyvø sàjunga, ávertinusi R. Rasèiausko vadovaujamo kooperatyvo sëkmingà darbà, paslaugø teikimà kaimo vietovëse, kuriose verslas plëtojamas sudëtingesnëmis sàlygomis negu kaime, sugebëjimà sklandþiai pereiti á naujas verslo sàly-

APÐVARINO PRIE KAPINIØ Liepos 18 dienà 14 val. automobiliø stovëjimo aikðtelëje prie Surviliðkio kapiniø trys Panevëþio rajono gyventojai, atvykæ vienu automobiliu, pastebëjo iðdauþtà 2001 metø laidos automobilio „Opel Zafira“ uþpakaliniø dureliø stiklà. Viduje pasigesta rankinës, kurioje buvo dvi piniginës su pinigais, bankø kortelës, pasas, vairuotojo, traktorininko ir neágaliojo paþymëjimai, skëtis. Savininkui padaryta 420 litø þala. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu ir signalizuotas. Átariamieji nustatinëjami.

gas, prekyvieèiø, kuriose sudarytos sàlygos prekiauti smulkiesiems verslininkams, statybà.

Vyko kooperatininkø ðventë Lietuvos kooperatyvø sàjungos nariai ðventiniu renginiu Birþø pilyje paþymëjo 90-àjà Tarptautinæ kooperacijos dienà ir Tarptautinius kooperatyvø metus. Ðventës dalyvius sveikino Lietuvos kooperatyvø sàjungos pirmininkas Robertas Miliauskas, þemës ûkio ministras, Nacionali-

nës kooperacijos komisijos pirmininkas Kazys Starkevièius, Seimo Kaimo reikalø komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Lietuvos prekybos ámoniø vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Þemës ûkio rûmø pirmininkas Andrejus Stanèikas, asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramûnas Stonkus. „Profesijos riterio“ nominacijos taip pat áteiktos Anykðèiø rajono vartotojø kooperatyvo valdybos pirmininkei Ritai Kripaitienei, Kaiðiadoriø vartotojø kooperatyvo valdybos pirmininkei Danutei Radzevièienei, Vartotojø kooperatyvo „Kelmës prekyba“ direktoriui Rimantui Girþadui, UAB „Gulbelë“ direktoriui Arûnui Tarnauskui.

Aruodai laukia grûdø

SUMUÐË VYRIÐKÁ Treèiadiená 4.30 val. Këdainiuose, È. Miloðo ir Radvilø g. sankryþoje, prie 48-eriø metø këdainieèio A. J. privaþiavo lengvasis automobilis, ið kurio iðlipo du apie 25 metø amþiaus jaunuoliai. Ásitempæ vyrà á automobilá, jie tyèiojosi, grasino, o vienas ið jaunuoliø apie deðimt kartø smûgiavo jam á veidà. Po to kompanija nuvaþiavo á Gedimino g. ir iðlipæ ið automobilio uþpuolikai vyrà ëmë spardyti. Dël patirtø ávairiø kûno suþalojimø A. J. gydomas Këdainiø ligoninëje, o átariamieji nustatomi. Nukentëjusiam iðduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus.

Këdainiø rajono vartotojø kooperatyvo valdybos pirmininkui R. Rasèiauskui áteikta „Profesijos riterio“ nominacija.

Javø supirkimo punktø laboratorijose sëkmingai atlikta matavimo prietaisø sertifikacija. /Nuotr. I. Bajorûnës/

/Atkelta ið 1 psl./

Atlikta patikra Ðiomis dienomis rajono ûkiuose net akmuo kruta, nes jau pradedami kulti þieminiai mieþiai, po to – þieminiai rapsai, o pirmosiomis rugpjûèio dienomis prasidës tikroji javapjûtë, kai bus nuimamos visos kitos grûdinës kultûros. Moderniuose kooperatinës bendrovës „Këdainiø aruodai“ elevatoriuose Krekenavoje ir Këdainiuose paruoðiamieji darbai jau baigti. Abiejose javø supirkimo punktø laboratorijose sëkmingai atlikta matavimo prietaisø sertifikacija, svarstykliø metrologinë patikra ir darbuotojø profesinë atestacija. Visa tai atlikusi Valstybinë augalininkystës tarnyba prie LR Þemës ûkio ministerijos áteikë ámonei jos statusà atitinkanèius

paþymëjimus. Bendrovës „Këdainiø aruodai“ vadovas Valdas Ðarûnas uþtikrino, kad darbai elevatoriuose vyks sklandþiai ir ûkininkai, atveþæ derliø, tikrai liks patenkinti teikiamomis paslaugomis. „Jei reikës, dirbsime iðtisà parà ir darysime viskà, kad þemdirbiai pas mus sugaiðtø kuo maþiau laiko“, – kalbëjo V. Ðarûnas.

Vagonø bus Prognozuojama, kad ðiemet galime sulaukti rekordinio, didesnio nei 4 mln. tonø, grûdø derliaus Lietuvoje, kurio dalá, apie 2–2,5 mln. t, planuojama eksportuoti. Todël labai svarbu laiku uþtikrinti reikiamà vagonø kieká grûdø eksportuotojams. Sklandus derliaus iðveþimas kaip galima greièiau, kai derlius tik bus nuimtas, ðiemet itin svarbus, nes ðalyje

trûksta talpyklø tinkamai susandëliuoti grûdus. Kalbëdamas apie „Këdainiø aruodø“ elevatoriø darbà V. Ðarûnas akcentavo, kad ðiuo metu Lietuvos grûdø perdirbëjø asociacija derasi su akcine bendrove „Lietuvos geleþinkeliai“ dël grûdø iðveþimo á uostà uþtikrinimo. „Tikimës, kad kompromisas bus rastas ir grûdø iðveþimo klausimas bus iðspræstas, taèiau perveþimo vagonais paslaugos kaina bus þymiai didesnë nei praeitais metais. Taigi, nors Këdainiø elevatoriuje galime sutalpinti 10 tûkst. tonø, o Krekenavos – 20 tûkst. tonø grûdø, mes nelauksime, kol talpyklos bus pilnutëlës, o iðkart dalá derliaus iðveðime á uostà“, – sakë kooperatinës bendrovës vadovas.

Partneris – patikimas Dotnuvos seniûnijos ûkininkas Egidijus Giknius kartu su broliu dirba apie 600 ha þemës. Ðiemet, kaip ir praëjusiais metais,

nuimtà derliø jis planuoja veþti á „Këdainiø aruodus“. „Ûkininkauju jau ne vienerius metus ir esu iðbandæs nemaþai elevatoriø. Galiu tvirtai pasakyti, kad „Këdainiø aruodai“ – tai ámonë, kuria tikrai galima pasitikëti. Èia objektyvi laboratorija, greitas aptarnavimas ir patogus privaþiavimas, o ir atsiskaitymas uþ pristatytà produkcijà visuomet atliekamas laiku“, – kalbëjo E. Giknius.

Mirus mylimai mamai dalijamës skausmu ir nuoðirdþiai uþjauèiame Ramutæ Ðulcienæ. UAB „Vikstata“ administracija ir darbuotojø kolektyvas

Mirus mylimai mamai dalijamës skausmu ir reiðkiame nuoðirdþià uþuojautà Virginijai Ðemeþienei. Kaimynai E. ir P. Paurai bei V. ir A Þièiai


2012 m. liepos 21 d.

3

Þmonës nori gyventi graþiau Marija ÐEPETIENË

Treèiadiená konkurso „Graþiausiai tvarkoma aplinka“ vertinimo komisija lankësi Krakiø seniûnijoje. Komisijos pirmininkë vicemerë Nijolë Naujokienë bei na rës Agnë Èerenkovaitënarës Sinickienë ir Aurelija Zmejauskaitë kartu su seniûnu Jonu Dalboku apþiûrëjo pirmojo vertinimo etapo metu atrinktas seniûnijos sodybas. Tvarka – pavyzdinga Ið biudþetiniø ástaigø pasiûlyta vertinti Krakiø M. Katkaus gimnazijos aplinkà. Pavyzdinga tvarka, ðvara, ryðkiaspalviø begonijø ir pelargonijø þiedai traukë aká, kvietë sustoti, pasigërëti. „Nëra në vienos pirktos gëlës, viskas personalo rûpesèiu uþauginta. Vasario– kovo mënesiais daigais buvo nustatytos gimnazijos palangës“, – savo kolektyvo darbo rezultatà pristatë direktoriaus pavaduotoja ûkiui Loreta Grybienë. Gimnazijos bendruomenë saugo ir puoselëja ne tik gëles: sutvarkyti, priþiûrëti paminklai, graþiai uþaugintos vëjà uþstojanèios tujø eilës, þilagalviø mokytojø sodintas berþynëlis, ilgameèiø pedagogiø liepø gojelis ir, aiðku, vardiniai abiturientø àþuolai. Estetinis vaizdas, persipynæs su medþiø istorine verte, kalba apie gimnazijos aplinkos harmonijà, pastovumà ir groþá.

Aplankë ûkininko sodybà

Komisija, vadovaujama rajono vicemerës N. Naujokienës (deðinëje), vertino Krakiø M. Katkaus gimnazijos aplinkà.

parkeliui tik penkeri, nes jis vis stengësi sodinti jau gerai paaugusius medelius. Bûta, aiðku, ir praradimø, taèiau rezultatai tiesiog kelia nuostabà. Per 200 medþiø ir krûmø rûðiø gerai jauèiasi globojami Giedriaus. Nors ankðtoka, taèiau ádomu. Èia jau suveðëjæs tulpmedis, per þiemà raudonuojanèius obuoliukus uþmezgusi Niedzvieckio obelis, nebemaþas plaðtakiðkasis raudonlapis klevas, raudonasis àþuolas, ðeimininko ypaè mylima këniø kolekcija ir visai maþutis bekotis àþuolas, kiti numylëtiniai. Gal bent gëlëmis moteris rûpinasi? „Ne, – sako G. Ambrasas. – Vilma turi savo hobá, jos galva uþimta fotografija, o aplinkos puoselëjimas – mano hobis.“ Gëlyne keturiasdeðimt lelijø rûðiø, labai graþi viendieniø veislë, ávairios roþës, daugybë ávairiausiø tulpiø, narcizø, bet gëliø rûðiø ðeimininkas seniai nebeskaièiuoja.

klausta apie áspûdþius, komisijos pirmininkë N. Naujokienë sakë: „Josvainiuose man labiausiai patiko Socialinio centro aplinka. Harmoninga, labai stipriai pakeitusi savo veidà, pritaikyta socialinio centro gyventojø poreikiams. Pernaravoje áspûdá padarë pati Pernaravos gyvenvietë – graþiai priþiûrëta jos centrinë dalis. Na, o Krakëse nustebino G. Ambraso mini botanikos sodas. Jau esame apþiûrëjæ ir paèiø Këdainiø graþiausiai tvarkomus objektus, ir Vilainiø bei Pelëdnagiø seniûnijø so-

G. Ambraso mini botanikos sodas, ákurtas prieð penkerius metus.

dybas. Visur matome þmoniø norà ir sieká gyventi graþiau, tvarkingiau. Randame ir toká groþá, kurá tik rojaus kampeliu gali pavadinti. Vertindami didþiausià dëmesá skiriame ne prabangai, o originalumui, graþiai, harmoningai aplinkos visumai.“ Seniûnijø iðrinktø objektø apþiûra – tai jau konkurso „Gra-

Dëmesys – harmoningai

Antkalnio kaime aplankytas visumai Ðarûno Ðiuðës ûkininko ûkis. Sodybos vietà Ðuðvës ðlaite prieð 15 Tà paèià dienà komisija apmetø iðrinko pats ûkininkas. Þmo- lankë ir Josvainiø bei Pernaravos Graþiai þaliuoja G. Ambraso na Laima, stovëdama plyname seniûnijø iðrinktas sodybas. Pa- sodintas àþuolas. lauke, kur þolës siekë juosmená, tuomet verkë. Dabar malonu gyventi patiems, ir sveèiui yra kà parodyti. Tris vaikus auginanti ðeima labai uþimta. Vaikams – mokslai, sportas, sava veikla, ûkininkui – begaliniai darbai, tad didþiausia groþio puoselëtoja sodyboje lieka tik pati ðeimininkë. Viskuo besidominèios ponios Laimos rankø prisilietimas regimas ties kiekvienu gëlynëliu, tvenkinëliu, alpinariumu ar graþiai nukirpta veja. Itin tvarkingas technikos kiemas, ûkiniai pastatai – tai jau gero ðeimininko þenklas. Èia pulsuoja darbð- Aplankytas ir Antkalnio kaime esantis Ð. Ðiuðës ûkis. èiø lietuviø ûkininkø gyvenimas ir èia norisi sugráþti.

Vicemerë N. Naujokienë apþiûri G. Ambraso (centre) sodybà, kurioje kruopðèiai puoselëjama aplinka.

Parduotuvëje „Stone Asia“ (J. Basanavièiaus g. 49, 2 ir 3 aukðtai)

Iðpardavimas! Vasaros nuolaidos! Moteriðkai avalynei – iki 50 proc. Drabuþiams (palaidinëms, suknelëms ir kt.) – iki 50 proc. Vaikiðkiems ðortams, marðkinëliams ir suknelëms – iki 30 proc.

Kiekis ribotas!

Ávertino parkelá Miestelyje bene didþiausias aplinkos puoselëjimo ir augmenijos kolekcionavimo entuziastas – Giedrius Ambrasas. Kaþkada privatizavæs net trijø apleistø sodybø sklypà, uþbaigæs statybø ir buities tvarkymo maratonà, tik prieð penkerius metus pradëjo kurti groþá, uþsidegë meile medþiui, krûmui ir gëlei. Nepasakysi, kad G. Ambraso

þiausiai tvarkoma aplinka“ baigiamasis etapas. Rudená komisija, vadovaudamasi patvirtintais konkurso nuostatais, mieste ir kaime iðrinks graþiausiai tvarkomà aplinkà: individualaus gyvenamojo namo; ûkininko sodybos, biudþetinës ástaigos; kitos ámonës ir organizacijos; gyvenvietës (miestelio ir kaimo); daugiabuèio namo.

Mus rasite adresu: Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

Rankø prisilietimas regimas ties kiekvienu gëlynëliu, tvenkinëliu, alpinariumu ar graþiai nukirpta veja. /Nuotr. autorës/


4

2012 m. liepos 21 d.

Nuomonë

Dëmesio! Atidaryta nauja

Pagaliai savivaldos ratuose Giedrûna GIRDENYTË

Kurá laikà Seimo uþkulisiai dûzgë kaip bièiø avilys. Pritars Prezidentë savivaldybiø smulkinimui smulkinimui,, ar nepritars? Liks Lietuvoje dabartinës 60 savivaldybiø. Ar prisidës dar keturios naujos? Paskui atskriejo þinia: Prezidentë nepritaria. Savivaldybiø dauginimuisi dauginimuisi.. Vetavo tai áteisinanèià ástatymo pataisà. Vël nauja dûzgimo banga. Atsiþvelgs Seimas á prezidentiná veto, ar neatsiþvelgs? O kà paèios savivaldybës? Kà Lietuvos þmonës? Ogi nieko. Koks jiems skirtumas, kiek tø savivaldybiø bus respublikoje. Jeigu jos vis tiek bebalsës ir beteisës. Kas nuo to pasikeis – 60 ar 64 savivaldybës bus Lietuvoje? Jeigu jose vietoj savivaldos ir toliau galios centralizuotas valdymas. Ið Vilniaus. Ne stambinimo ar smulkinimo. Ne dar kokiø nors konfigûracijos pakeitimø. Ne kosmetiniø pagraþinimø laukia savivaldybës ir jose gyvenantys þmonës. Jie laukia esminiø pasikeitimø. Laukia savivaldos. Ne menamos, o tikros. Savivaldybiø kompetencijos ribose uþtikrinanèios esminiø sprendimø ir veiksmø laisvæ. Bet daug kartø þadëta reali savivalda tolsta nuo savivaldybiø kaip miraþas dykumoje.

Duok rankà, vaike, kad nenueitum, kur nereikia „Lietuvos savivaldybës tikisi didesnio valstybës pasitikëjimo, suteikiant joms daugiau savarankiðkumo“. Ðie pacituoti þodþiai áraðyti rezoliucijoje. Kurià priëmë Utenoje ávykæs Lietuvos savivaldybiø asociacijos XVIII suvaþiavimas. Minëta rezoliucija vadinasi „Dël vietos savivaldos padëties Lietuvoje“. O ta padëtis tokia, kad net þodis „savivalda“ jai sunkiai pritaikomas. Ðiandien kiekviena ðalies savivaldybë – tarsi vaikas, priþiûrimas keliø ar net keliolikos aukliø. Reziduojanèiø sostinëje. Bet neveltui mûsø liaudies iðmintis byloja: tarp dviejø aukliø – vaikas be galvos. O jeigu tø aukliø net ne dvi, o kelios? Vaikas bus ne tik be galvos, bet ir be rankø, kojø? Bûtent taip savivaldybes ásivaizduoja Vilniuje apsikasusi mûsø valdþia. Kaip vaikus be galvø. Nieko neiðmananèius ir todël neágalius. Kuriuos reikia uþ rankutës vedþioti. Kad nenueitø uþ ástatymø ribø. Ir nepridarytø eibiø. Pavyzdþiui, ðilumos ûkyje ar vandentvarkoje. Ar, neduokdie, kokios nors bobutës darþo aruose. Nekalbant jau apie valstybinës þemës iðteklius. Kuriø ne tik tvarkyti, bet ir prisiliesti prie jø nevalia. Tik neþinia, nuo ko tuos iðteklius taip saugo? Blogiausia, kas su jais galëjo nutikti – jau nu-

tiko. Ir anaiptol ne savivaldybiø, o centralizuotomis pastangomis. Vadovaujant centralizuotiems þemëtvarkos, þemëvaldos ir dar visokiems kitokiems specialistams. Taip pat reziduojantiems uþ savivaldybiø ribø. Aiðku, sostinëje. O jeigu ir savivaldybiø ribose, tai turintiems valstybinæ (ministerinæ, agentûrinæ, departamentinæ ar kt. ) nelieèiamybæ. Kurià dar sunkiau panaikinti, kaip Neringos Venckienës teisëjiðkà nelieèiamybæ.

Ilgai laukæ, dar palauks Mûsø valdþios vyrai ir moterys turi áprotá – vis á Europos Sàjungà, Europos Komisijà ar Europos Tarybà pirðtais baksnoti: ES reikalauja, EK patvirtino (arba nepatvirtino), ET nurodo... Ypaè patogu pirðtu á tà pusæ baksnoti, kai reikia apginti ar pateisinti koká nors savo paèiø iniciatyva priimtà sprendimà. Susipykusá su logika ir sveiku protu. Prieðtaraujantá Lietuvos þmoniø interesams. Suvertei bëdà Europos Sàjungos institucijoms, nusiplovei rankas kaip Pontijus Pilotas ir ðvilpauk sveikas! Jokios atsakomybës. Jeigu kas – bakstelsi pirðtu ES pusën. Atseit, ES kaltinkit. Ji, nelaboji, liepë. Ji reikalauja. Þada sankcijas. Jeigu neklausysim. Patogu eiti pramintu keliu. Per pusðimtá metø taip gerai pramynëm, kad ir dabar kojos paèios á já suka. Tik tada mynëm á Maskvà, o dabar – á Briuselá. Kartais atrodo, kad dabartinei valdanèiajai koalicijai vienodai rodo. Á kurià pusæ minti. Kad tik atsikratytø atsakomybës. Uþ savo paèios darbus. O dar labiau – uþ nieko neveikimà. Nëra ko stebëtis. Juk rinkimai, galima sakyti, jau ant nosies. Ir nëra valdantiesiems didesnio rûpesèio ðiuo metu. Tik tas vienas. Kaip rasti bûdà, kad ir po rinkimø valdþioje iðliktø. O savivaldos problemos, ilgai laukusios, gali dar palaukti. Ir nieko gero nesulaukti. Kaip atsitiko su mero rinkimø ástatymo pataisa. Leidþianèia merà rinkti visu tuntu. Visiems savivaldybës þmonëms, turintiems rinkimø teisæ. Tiesioginius mero rinkimus þadëjo soc-

demai, kai buvo valdþioje, þadëjo konservatoriai, ir net abi liberalø atmainos lyg ir neprieðtaravo. Bet ið tø ðiaudø nebuvo grûdø. Paþadai taip ir liko paþadais. Kuriø valdantieji ðiandien net prisiminti nenori.

Balsas tyruose Bet svarbiausia – vis á ES linkèioti ápratusi mûsø valdþia kaþkaip sugeba ignoruoti jai nepatinkanèius ES nurodymus. Ir atkakliai nenori atsiþvelgti á 2011 ir 2012 m. Europos Tarybos Vietos ir Regionø valdþiø kongreso priimtas rekomendacijas. Kuriomis raginama suteikti savivaldybëms teisæ disponuoti valstybine þeme miesto ir kaimo vietovëse. Manau, galima neabejoti: jeigu minëta rekomendacija bûtø atvirkðtinio pobûdþio, t.y. draustø savivaldybëms disponuoti valstybine þeme savo teritorijose – ði rekomendacija bûtø „iðtriûbyta“ per visà Lietuvà ir kalte ákalta á galvà kiekvienam ðalies pilieèiui. Bet dabar... Negi valdantieji gera valia atsisakys teisës tvarkytis savivaldijø teritorijose kaip nuosavame kieme Vilniuje? Niekada! Tiesa, Lietuva ásipareigojo vykdyti dar 1999 m. ratifikuotà Europos vietos savivaldos chartijà. Bet vienas dalykas yra ásipareigojimas, o visai kitas – jo vykdymas. Nors vieðai ir garsiai prieðtaraujanèiø lyg ir nëra, bet problema nesprendþiama. (Ne)savivaldos veþimas nejuda ið vietos. Jo neiðjudino netgi Europos Tarybos 2011 m. kovà priimta rezoliucija „Dël vietos demokratijos Lietuvoje“. Kurioje europieèiai pirðtu parodo vietos savivaldos padëties Lietuvoje trûkumus. Gali jie rodyti, kiek nori. Bet valdanèioji koalicija ir jos komitetai bei ministrai þiûrës tik ten, kur jiems paranku þiûrëti. Ir nematys to, ko nenori matyti. Ir nuo to, kà rodo Europa – mûsiðkiai akis uþsidengs. Jeigu jiems tai bus prieð plaukà. Todël sunku tikëtis, kad bus atsiþvelgta ir á Lietuvos savivaldybiø asociacijos rezoliucijà. Greièiausiai ji liks balsu tyruose. Bent iki ðios kadencijos pabaigos.

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. p. langai@helanas.lt

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. p. keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

VAIKØ A VAL YNËS IR DRABUÞIØ AV ALYNËS parduotuvë (J. Basanavièiaus g. 83) Drabuþiai vaikams iki 12 m. Darbo laikas: I–V – nuo 10 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 14 val., VII – nedirbame.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursai MOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe, neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu. TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojo paþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniam vairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet koká automobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos. UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

AUTOSERVISO PASLAUGOS J. Basanavièiaus g. 13A • Diagnozuojame ir remontuojame vaþiuoklæ. • Restauruojame lankstus („ðarnyrus“). • Keièiame tepalus, paskirstymo dirþelius, sankabas. • Viriname duslintuvus. • Remontuojame variklius. • Greitas automobiliø detaliø pristatymas. • Iðraðo PVM sàskaitas faktûras. NUOLA TINIAMS KLIENT AMS NUOLATINIAMS KLIENTAMS TAIK OME NUOLAID AS. AIKOME NUOLAIDAS.

Tel.: 8 685 17 871, 8 687 56 054. Pigus, skubus ir malonus aptarnavimas – Jums

(8 347) 61 111 (8 347) 52 225 8 641 61 605 8 615 52 225 Vaþiuok ir gauk 10 proc. nuolaidà, á uþmiestá (pirmyn ir atgal daugiau kaip 10 km) – 50 proc. nuolaida

UAB Krekenava perka þemës ûkio paskirties þemes Panevëþio r. Krekenavos sen., Pasvalio r. Puðaloto sen., Këdainiø r. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.


2012 m. liepos 21 d.

Kapliai pirmàkart paminëjo savo jubiliejø 1372 metais Livonijos Kronikose pirmà kartà buvo paminëti Këdainiai ir aplinkiniai kaimai kaimai,, tarp jø – ir Kapliai Kapliai.. Nuo to laiko jau praëjo 640 metø. Ðia proga liepos 6-àjà kaplieèiai surengë nedidelæ ðventæ. Tai pirmasis kartas, kai Kapliai mini savo jubiliejø. Ðventæ pradëjo Obelies upe atplaukæs Kapliø upës valdovas Obelûnas, kuris papasakojo legendà apie Kapliø kaimo atsiradimà, pasveikino susirinkusiuosius ir pavaiðino obuoliais. Jubiliejaus proga kaplieèiø pasveikinti atvyko Ðëtos seniûnas P. Pupkus, Ðëtos gimnazijos direktorë ir bendruomenës pirmininkë A. Likðienë, buvusios Kapliø profesinës mokyklos pirmasis direktorius J. Kvietkauskas ir Këdainiø PRC direktorius S. Danyla, þodá tarë Kapliø seniûnaitis A. Glebauskas. Minëjimo metu buvo apdo-

Jaunieji kaimo ðokëjai Nojus ir Simona. Kapliø kaimo gyventojai prie ðventës metu pasodinto àþuoliuko.

vanotos ðeimos, kuriø jau 3 ar 4 kartos gyvena Kapliuose – tokiø yra net dvideðimt. Pagerbta vyriausia kaimo gyventoja Nastazija Macionienë ir pasveikintas jauniausias, dar metukø neturintis Saimonas Noreika. Maþieji ðokëjai Simona ir

Jauniausias Kapliø kaimo gyventojas – Saimonas Noreika.

Nojus Kapliø kaimo gyventojams padovanojo du ðokius, pasirodymà surengë ir kaimo jaunimas. Dainomis linksmino vienas ið ðventës dalyviø G. Rugienius. Jis kartu su V. Glebauskiene atliko dainà, kuri nuo seno laikoma Kapliø himnu. „Jubiliejaus proga surengëme parodà, kurioje sveèiai galëjo susipaþinti su Kapliø kaimo ir mokyklos istorija. Parodoje eksponuojami G. Nagevièiûtës bei V. Naruðevièienës rankdarbiai, Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo èempiono A. Glebausko ir daugkartinio Lietuvos artojø varþybø nugalëtojo R. Kleivos trofëjai. Baigiantis oficialiai ðventës daliai pasodinome àþuoliukà“, – pasakojo seniûnaitis A.Glebauskas. Sporto entuziastø laukë þvejybos, draugiðkos krepðinio ir futbolo varþybos. Maþieji surengë pieðiniø parodà „Ateities Kapliai“, lankstë malûnëlius ir dalyvavo ávairiuose þaidimuose. Kaplieèiai, kaip ir viso pasaulio lietuviai, giedojo „Tautiðkà giesmæ“, o po to vaiðinosi moèiuèiø paruoðtais ðaltibarðèiais, vakarojo prie lauþo ir linksminosi skambant puikiai muzikai. „Rinkos aikðtës“ inf.

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas raredakcija@ra.w3.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Kaimo jaunimas surengë pasirodymà.

Kapliðkiai jëgas iðbandë draugiðkose krepðinio ir futbolo varþybose.

5


6

2012 m. liepos 21 d.

Krakiø gimnazija atsisveikino su 68-àja laida

Virð abiturientø sodintø àþuolø pakilo bûrys balandþiø. Seimo narys V. Gedvilas ir vicemerë N. Naujokienë sveikina geriausià rajono abiturientæ D. Ivanauskaitæ.

Iðkilmingas brandos atestatø áteikimas Krakiø M. Katkaus gimnazijoje vyko liepos 13 d. Viduriná iðsilavinimà ðioje ugdymo ástaigoje ágijo 35 abiturientai abiturientai,, tarp kuriø – tik trylika vaikinø. Geriausi rezultatai Gimnazijos direktorius Alanas Magyla, áteikdamas brandos atestatà Dovilei Ivanauskaitei, sakë, kad tokio atestato jam dar neteko áteikti: „Abiturientës rezultatai iðskirtiniai. Ji nuolat mokësi deðimtukais, o valstybinius egzaminus iðlaikë puikiai: lietuviø kalba ir matematika ávertinti 100 balø, o anglø kalba ir istorija – 99 balais.“ Atestatas su pagyrimu áteiktas ir Eglei Butkevièiûtei, labai gerai valstybinius egzaminus iðlaikë Monika Plentauskaitë, Viktorija Gauèaitë, Romantë Urbonavièiûtë. Po devyniasdeðimt balø ir daugiau ávertinta keturiolika abiturientø.

Bendra nuotrauka atminimui.

Brandos atestatas áteikiamas darbðèiam ir atsakingam abiturientui Gyèiui Ðiuðei.

tams skyræs Krakiø geriausiems abiturientams savo premijà po 400 Lt. Ji áteikta D. Ivanauskaitei.

Tradicijos nemirðta Pagal senà mokyklos tradicijà abiturientai á aktø salæ þengë lydimi buvusio ðios mokyklos auklëtinio Vygando Telksnio dainos „Mano senai mokyklai“. „Jûsø 68-àjà laidà sveikina 28-oji laida. Keturiasdeðimt metø einu per gyvenimà su meile ðirdyje ðiai mokyklai ir mokytojams. Jûs iðeinate ið graþios, pripaþintos ir vertinamos mokyklos, ðiandienà jûs ásiliejate á Maironio Lietuvà, á Èiurlionio, Basanavièiaus, Kudirkos Lietuvà. Tikiu jumis ir jûsø sëkme. Linkiu padaryti tai, apie kà svajojate“, – sakë Këdainiø rajono savivaldybës vicemerë Nijolë Naujokienë Prieð dvideðimt metø mokyklos auklëtinë ðviesaus atminimo

Pagerbë ir sportininkus

Tëveliø vardu mokyklai dëkoja D. Gauèienë.

Janina Bûdaitë Urvelienë ávedë tradicijà: kasmet geriausiam abiturientui skirti savo asmeninæ premijà po ðimtà doleriø. „Tuomet tai buvo nemaþi pinigai“, – prisiminë direktorius A. Magyla. Ðià tra-

dicijà ryþosi pratæsti kitas auklëtinis, pirmasis Janinos Bûdaitës premijos laureatas Donatas Pilinkus, nûnai Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas Istorijos katedros vedëjas, trejiems me-

Renginyje dalyvavæs Seimo narys Vydas Gedvilas, sveikindamas abiturientus bei jø tëvelius, priminë, kad jø pastangas ir siekius nuolat rëmë puikûs Krakiø mokytojai, juos supo puiki aplinka, kur viskas daroma profesionaliai ir nuoðirdþiai. Jis kvietë abiturientus dràsiai priimti visus iððûkius ir atkakliai siekti savo tikslo. Sveèias ávertino ugdytiniø sportinius laimëjimus. Aðtuoniems abiturientams jis áteikë Lietuvos kûno kultûros þenklelius bei paþymëjimus, o Gintarei Stulgytei ir Dovilei Ðilkaitytei – dar ir Lietuvos kûno kultûros aukso þenklelius su àþuolo vainiku bei Elito diplomus.

Tëveliai – bendruomenës dalis Ketvirtàjá vaikà, paskutiniàjà abiturientæ ið ðeimos iðleidþianti mama Danutë Gauèienë nuoðirdþiai dëkojo mokytojams uþ iðugdytus vaikus, meilæ darbui, uþ tëvø interesø palaikymà, uþ idëjà net iðkilmingai ðventei rengtis mokyklinëmis uniformomis. Abiem auklëtojoms tëveliai áteikë rausvø gerberø bei levaþandþiø puokðtes.

Skriskit, balti balandþiai Visiems sustojus pievelëje prie paminklo Krakiø vardui, þodá tarë klasës auklëtoja I. Marèienë: „Tegul ðie balandþiai simbolizuoja þinià, jog ið Krakiø gimnazijos á savo kelià iðskrenda 35 mums brangûs paukðteliai, mano geriausi bendrakeleiviai. Balandþiai turi savybæ sugráþti tenai, kur uþaugo. Praðau, sugráþkite, vaikai. Bûtinai sugráþkit.“ Marija ÐEPETIENË


2012 m. liepos 21 d.

Tæsiame raðiniø ciklà, skirtà Dotnuvos miestelio jubiliejui

Apie Dotnuvos mokyklà Prieð Antràjá pasauliná karà Dotnuvos mokykla buvo pradinë, po karo tapo septynmetë. Padidëjus mokiniø skaièiui ji pertvarkyta á vidurinæ. Dotnuvos vidurinë, kuriai iki 1961 metø vadovavo Juozas Milaknis, buvo viena ið geriausiø rajone, aukðti buvo ir jos mokiniø sportiniai rezultatai. Ðeðiolika metø dirbau Dotnuvos vidurinëje mokykloje. Ið pradþiø lietuviø kalbos ir literatûros mokytoju, nuo 1961 iki 1970 metø – direktoriumi. Mokykloje mokësi 430–440 mokiniø. Joje sëkmingai veikë miðrus ir vaikø chorai, dalyvaudavæ respublikinëse dainø ðventëse. Aktyviai koncertavo mergaièiø ansamblis, kuriame dainavo vëliau þinoma dainininke tapusi Danutë Neimontaitë. Populiarus

1959 metø pirmoji abiturientø laida su mokytojais ir direktoriumi /Nuotr. ið A. Juðkevièiaus asmeninio archyvo/ A. Milakniu.

buvo vyrø ansamblis, kuriame dainavo mokytojai ir tëvai. Mokykla neturëjo sporto salës, fizinio lavinimo mokytojai V. Juðkûnas ir L. Tvarijonavièius pamokas vesdavo lauke, paèiø pastatyta-

Tokiame pastate dirbo Dotnuvos septynmetë mokykla 1967 metais.

me stadione. Dotnuvos vidurinæ baigë þinomi dviratininkai Grybauskas ir Berankis. Mokykloje veikë mokiniø ir mokytojø dramos bûreliai, su spektakliais aplankydavæ daug Këdainiø rajono kaimø kultûros namø. Tradicija tapo abiturientø spektakliai, pastatyti atsisveikinant su mokykla. Tuo laiku mokykla buvo miestelio kultûros centras. Palaikëme glaudþius ryðius su miestelio bendruomene, tëvø susirinkimø metu buvo rodoma mokiniø paruoðta meninë programa. Áspûdingos bûdavo Naujøjø metø sutikimo ðventës, kuriose dalyvaudavo daug Dotnuvos gyventojø. Senelis Ðaltis su Snieguole aplankydavo miestelio gyventojus, paskui mokykloje linksmindavosi su mokiniais. Mokykloje dirbo darnus ir darbðtus mokytojø kolektyvas. Antanas Juðkevièius

Miestelio ligoninë prieð penkias deðimtis metø Dotnuvos ligoninëje dirbusios moterys prisimena kartu su jomis ligonius gydþiusius ir priþiûrëjusius medikus, sudëtingas ano meto sàlygas ir ádomius nutikimus. Jadvyga BALANDYTË– STEPONAVIÈIENË Apie 1955–1956 metais ásteigtos ligoninës pastatai buvo pastatyti ið Sibiran iðtremtø ûkininkø namø. Dviejø aukðtø pastate buvo vidaus ligø, gimdymo, vaikø, chirurginis skyriai. Apie 1957 metus perkeltame ûkininko pastate ásteigta poliklinika. Dirbo gydytoja Teiðerskienë, ginekologë Rimkevièiûtë–Danilevièienë, vaikø gydytoja Grincevièiûtë. Ligoninëje sanitarë uþdirbdavo 270 rubliø, seselë – 350, gydytoja – 520 rubliø (palyginimui: uþ vieno kambario buto nuomà reikëjo mokëti 100 rubliø, guminiai batai kainavo 70 rub.) Vanda KUPRYTË–BATURIENË Vyriausia gydytoja Teiðers-

kienë ið manæs priëmusi pareiðkimà ásidarbinti paskyrë dviejø savaièiø bandomàjá laikotarpá. Pirmàjà dienà pasiuntë plauti spjaudykliø, antrà – ðveisti basonø. Kità dienà reikëjo sukarpyti ir antspauduoti 5 tûkstanèius receptø. Darbà padariau, bet rytojaus dienà pirðtai sutinæ buvo. Vëliau pasiuntë sutvarkyti lavoninæ po skrodimo. Du lavonai tàdien buvo: kûdikio ir senutës. Su kûdikiu susitvarkiau nesunkiai. Su senuèiuke – tikra bëda. Paverèiu jà, kraujas ir sutepa visà kûnà. Teko pastatyti kûnà á kampà ir tada nuplauti stalà. Po tokio bandomojo laikotarpio mane priëmë dirbti. Ligoninëje naktimis nebuvo elektros, tekdavo pasiðviesti þibalinëmis lempomis. Á iðkvietimus pas ligonius gydytojai vaþiuodavo arkliu. Þiemà budintiems gydytojui ir seselei buvo skirti veltiniai ir ilgi kailiniai, vadinami tulupa. Vandená neðëme kibirais ið ðulinio. Utëles ir kitus parazitus naikinome dustu, DDT milteliais. Apie jø kenksmingumà þmogui

tuomet niekas nekalbëjo. 1959 metais ið tremties gráþo ir dirbti pradëjo seselë N. Paulauskaitë, kiek anksèiau – Birutë ir Janina Kristanavièiûtës. Birutë pasiþymëjo dràsa, draugiðkumu ir gebëjimu organizuoti darbà, todël ilgai dirbo vyr. seserimi. Apie medikø skurdà pasakoja toks nutikimas. Dirbo dantø technikas Ðimonis, turëjæs labai graþià þmonà. Kaip jis sakydavo, kad kiti vyrai nesiþavëtø ja, jie turëjo penkis vaikus. Rugsëjo pradþioje kompanija ið ligoninës sutarë eiti vogti pupø savo ðeimoms pamaitinti. Iðsiruoðë technikas, vyr. sesuo, vyr. sesuo ðeimininkë ir sanitarë. Skynë nupjautø pupø ankðtis nuo gubø. Pamatë ateinanèià moterá. Visi uþsidëjo po gubà ant galvos ir sutûpë, kol moteris praeis. O ji perkëlë besigananèià karvæ ir nutarë paduoti jai pupø. Pakëlë didþiausià gubà, po kuria tupëjo dantistas. Ðis suriko: „Vagilka, pupas vagi!“ Moteris iðsigando ir nubëgo keikdamasi. O „ne vagys“ prisiskynë pupø ðeimoms.

7

Dotnuvos paðtas Romualdo VITKEVIÈIAUS prisiminimai Dotnuvos paðtas dirbo nuomojamuose butuose, nes savø patalpø neturëjo. Pradþioje buvo ásikûræs 25-ajame name. Vëliau, kai ponia Boguslauskienë suremontavo savo namà, esantá Vytauto g. 29, ten ir buvo iðnuomota patalpa paðtui. Daug metø paðte dirbo virðininkas Banaitis, vienas laiðkaneðys ir veþikas. 1940 metais vietoj Banaièio virðininku buvau paskirtas að, Romualdas Vitkevièius, ir dirbau iki pat senatvës. Laiðkininku dirbo Rajunèas. Prie vokieèiø buvo árengtas toks numeratorius, kuriuo buvo galima paskambinti. Akademija jau turëjo komutatoriø. Vëliau, jau atëjus rusams, paðtas plëtësi, todël ir Dotnuvoje atsirado komutatorius, dirbo daugiau þmoniø. Dotnuva labai pagyvëjo, kai buvo ákurtas rajonas. Tada buvo ryðiø mazgas ir jam vadovavo virðininkas Vaitkevièius, laiðkininku dirbo Romanas Minkevièius, kuris vëliau buvo mazgo virðininku. Jo dëka ið Krakiø buvo perveþtas Sibiran iðveþto ûkininko Kuprio namas ir jame árengtas ryðiø mazgas, tuomet ið Boguslauskø namo paðtas persikëlë á tam skirtas patalpas. Èia jau buvo daug darbuotojø, veikë telegrafas, visà parà budëdavo telefonistës. Maþiau mokytiems buvo sunkoka áveikti rusø kalbà.Visos instrukcijos bûdavo paraðytos rusø kalba, lietuviø kalba buvo patvirtintos 1972 metais, o iðleistos ir jomis pradëta naudotis gal tik apie 1976 metus. Rusø laikais paðte bûdavo labai daug darbo. Daug þmoniø buvo iðveþta, daug sëdëjo kalëjimuose, jaunuoliai tarnavo armijoje. Visi susiraðinëdavo, siøsdavo siuntinius, perlaidas, atvirukus. Tuomet paðte jau dirbo net iki 12 laiðkininkø. Laikraðèius turëjo uþsisakyti kiekviena ðeima, ir net po du. Jei to nepadarydavo, paðto virðininkà ir laiðkininkà kviesdavo pas miesto pirmininkà. Gerai, kad tuomet laikraðèiai

bûdavo pigûs, tai ir patys uþsisakydavome po kelis egzempliorius pigiausio leidinio, kad kiekvienai ðeimai tektø po du. Þinoma, bûdavo ir turtingesniø ðeimø, kurios uþsisakydavo ir 8–10 leidiniø. Neretai bûdavo, kad virðininkai gaudavo ið prokuratûros ásakymà, sulaikyti vieno ar kito þmogaus gaunamà korespondencijà. Þinoma, tai buvo tais baisiais represijø metais. Buvæs virðininkas R. Vitkevièius, ðiø eiluèiø autorius, apsimesdavo, kad negavo, ar kad tas þmogus su niekuo nesusiraðinëja. Paprastai net savo darbuotojams to nesakydavo. Vëlesniais laikais tokiø dalykø maþëjo, o jau dirbant paskutiná deðimtmetá neteko ir girdëti, kad kas nors kà nors sektø, bet problemø, kaip ir visais laikais, uþtekdavo. Spaudà paskutiniuoju laiku veþdavo tai ið Kauno, tai ið Vilniaus, nors ir maðinomis, bet spaudos trûkumø bei vëlavimø netrûko. Pasakoja Vanda BATÛRIENË 1991 metais dirbau paðto virðininke. Tai buvo baisiausios sausio 11– 13 dienos. Kai iðgirdome, kad Spaudos rûmai jau puolami komunistø, per kûnà nuvilnijo bloga nuojauta, sutriko darbo ritmas. O naktis ið sausio 12-osios á 13àjà buvo tokia ilga ir nerami, kad atrodë, jog dienos nebesulauksime. Tuometinis apylinkës pirmininkas Antanas Bruþas pasikvietë apie 1 val. nakties ir aptarëme, kaip prieðintis uþpuolikams. Naktá nuëjau á paðtà ir paëmiau visus dokumentus bei antspaudus, kurie reikalingi pradëti naujai darbo dienai. Paðto kaimynai pamatë, kad einu, todël jie ramiai atsigulë. O iki að atsineðiau savo reikmenis, jie budëjo prie lango, pasiruoðæ butelius su degiu skysèiu. Þmonës tuomet buvo labai vieningi. O jau kità dienà gavome ryðiø ministro Kosto Bertulio telegramà-instrukcijà, kaip reikëtø elgtis okupacijos sàlygomis. Visiems darbuotojams buvo visiðkai aiðku, kas bus toliau. Jei reikës, aukosimës.

Dotnuvos vaikø darþelis Zofijos MARKEVIÈIENËS (Peèeliûnaitës), buvusios Dotnuvos darþelio vedëjos, prisiminimai 1955 metais, tik baigusi Kauno pedagoginæ mokyklà, buvau paskirta dirbti á Dotnuvos rajono vaikø darþelá, ásikûrusá buvusiose mokyklos patalpose kartu su ðvietimo skyriumi. Darþelis uþëmë didelá pastato plotà: buvo árengti trys dideli kambariai, vedëjos kabinetas, rûbinë, tualetas, virtuvë ir maisto sandëlis. Patalpos buvo ðildomos krosnimis, ðulinys kieme, vanduo ðildomas virtuvëje. Vaikai þaidë nedideliame kieme, kur buvo tik smëlio dëþë ir vienerios sûpynës. Dirbau auklëtoja, grupëje buvo 14 vaikø nuo 3-ø iki 7-iø metø. Metams bëgant vaikø skaièius iðaugo – grupëje jau buvo 25 vaikai, dirbo keturios darbuotojos. 1957 metais geguþës 18 dienà buvau paskirta dirbti darþelio vedëja. Nuo rugsëjo darþelyje auklëtoja pradëjo dirbti Genovaitë Ðarûnaitë

(Gervatauskienë). 1959 m. panaikinamas Dotnuvos rajonas, Dotnuva prijungiama prie Këdainiø rajono. Vietoj ðvietimo skyriaus ásikûrë vaikø internatinë mokykla. Todël sumaþëjo darþelio patalpos ir kiemas. Maþdaug po dvejø metø darþelá perkëlë á atskirà pastatà Dotnuvëlës gatvëje. Namas nedidelis, nepritaikytas darþeliui, kiemas maþas. Patalpos maþos, o grupëje vaikø vis daugëjo. Darþelio kieme tilpo tik sûpynës, maþa pavësinë, smëlio dëþë. Kadangi patalpos apðildomos krosnimis, kieme dar buvo sandëlis kurui. Prie darþelio dar ilgai stovëjo senas, apgriuvæs pastatas – buvusi þydø sinagoga. Joje anksèiau buvo prekiø sandëlis, supirkimo punktas. Vis þadëjo já nugriauti, þemës plotelá prijungti prie darþelio kiemo, bet ðis vaiduoklis dar ilgai stovëjo nenugriautas. 1970 metø lapkrièio 16 dienà pradëjau dirbti Dotnuvos miesto vykdomajame komitete.


8

2012 m. liepos 21 d.

Akademijos gimnazija sugeba bûti patraukli Irma BAJORÛNË

Akademijos gimnazijos, kaip mokyklos, kelias gana ilgas. Ði ugdymo ástaiga garsëja ne tik ugdymo, bet ir sportiniais pasiekimais. Èia puoselëjamos ðiuolaikinës pedagogikos tendencijos, mokykla yra mylima ir gerbiama mokiniø, tëveliø, visos bendruomenës. Apie gimnazijos istorijà nuo jos iðtakø iki ðiandienos kalbamës su ðios ugdymo ástaigos direktoriumi Liudu TAUGINU. – Kada prasidëjo mokyklos kelias. – Akademijos gimnazijos, kaip mokyklos, kelias prasidëjo dar 1874 metais, kai Dotnuvos dvare grafienë Liudmila Kreicienë ákûrë privaèià Dotnuvos dvaro mokyklà. Ði mokykla veikë iki 1919øjø. Nuo tada ji tapo valstybine pradþios mokykla ir tokia, nepakeitusi savo struktûros, veikë iki 1944 metø. – Kokie svarbiausi mokyklos gyvavimo etapai. – 1930-ieji buvo svarbûs tuo, kad pastatytas naujas mûrinis modernus raudonø plytø pastatas, kuriame ir ðiuo metu mokosi gimnazijos pradiniø klasiø mokiniai. Nuo 1944 iki 1948 m. mokykla veikë kaip Dotnuvos progimnazija, o 1948–1949 mokslo metais buvo reformuota ir veikë kaip gimnazija. Taèiau 1949 metø rugsëjá gimnazija buvo pervadinta á Dotnuvos–Akademijos vidurinæ mokyklà, kurioje tuo metu mokësi 585 mokiniai ir dirbo 36 mokytojai.

Dëmesys – biologijai 1955 metais LTSR Aukðèiausios tarybos prezidiumo nutarimu

L. Tauginas: „Gimnazijoje ir toliau bus puoselëjamos ðiuolaikinës pedagogikos tendencijos, mokykla ir toliau atsinaujins, bus mylima, gerbiama mokiniø, tëveliø ir visos bendruomenës.

vidurinei mokyklai suteiktas Ivano Mièiurino vidurinës mokyklos vardas. Tuo metu didelis dëmesys buvo skiriamas gamtamoksliniam ugdymui, ypaè biologijai. Nuo 1956 metø mokyklai pradëjo vadovauti energinga ir reikli pedagogë Veronika Rimûnienë. Tuo metu formavosi vidurinës mokyklos prioritetai, kurie, manau, tæsiami ir ðiuo metu. – Ar anuomet mokykloje iðsitekdavo visi mokiniai? – 1976 metais buvo pastatytas naujas mokyklos korpusas su didele sporto sale ir tuo metu moderniais kabinetais. Èia pradëjo mokytis 5–12 klasiø mokiniai. O iki tol pamokos vyresniø klasiø mokiniams vykdavo ávairiuose Akademijos miestelio pastatuose. Mokykla su stadionu ir dideliu aikðtynu buvo pastatyta ðalia Dotnuvëlës tvenkinio plyname lauke. Po to prasidëjo visos mokyklos didelës teritorijos apþeldi-

nimas. Ðiuo metu mokykla jau skendi graþiame ávairiø medþiø parke. Prie naujo mokyklos pastato taip pat buvo ákurtas bandymø sklypas-darþas, kuriame mokiniai, vadovaujami mokytojø, augino ir puoselëjo vaismedþius, ávairius medelius, vaistaþoles, gëles, darþoves. Èia mokiniai galëjo stebëti ir tyrinëti augalus, jø vystymàsi nuo sëklos iki subrendusio augalo, kuris vël duoda sëklø. Nemaþai abiturientø rinkdavosi profesijas, susijusias su biologija. – Mokykla turbût iðugdë nemaþai dabar þinomø þmoniø? – Galima pasidþiaugti, kad ðiuo metu buvæ mûsø mokiniai eina atsakingas pareigas: Þuvinto rezervato direktorius Arûnas Pranaitis, Kauno zoologijos muziejaus Ornitologinio skyriaus vedëjas Saulius Rumbutis, Lietuvos gamtos fondo vyr. specialistas Darius Stonèius, Kamanø rezervato vyr. biologë Sigita Sprainai-

Per pastaràjá laikotarpá Akademijos gimnazija ið esmës pasikeitë: pakeisti langai, durys, ðildymo sistema, visas pastatas pradedant pamatais, sienomis ir stogu apðiltinti. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

tytë ir t.t. Nuo 1980 metø mokyklai pradëjo vadovauti direktorius Romualdas Lengvinas, turëjæs gilø pedagogikos mokslø iðmanymo potencialà, kuris buvo nukreiptas naujoviø diegimui ir akademiniam mokiniø ruoðimui. Tuo metu mokykloje dirbo nemaþai puikiai savo dalykà iðmananèiø pedagogø: V. Berankienë, O. Nevardauskienë, M. Survilienë, A. Janèenkovaitë, vëliau R. Tamaðauskas. Ðiø ir kitø mokytojø paruoðti mokiniai sëkmingai dalyvaudavo ávairiø tipø olimpiadose, konkursuose. Kasmet po kelis mokinius mokyklà baigdavo aukso medaliais. 1988 metais mokyklos pavadinimas vël buvo pakeistas á Akademijos vidurinæ mokyklà. Akademijos miestelyje 1996aisiais ásikûrë mokykla-darþelis „Kaðtonas“, á kurá perëjo pusë pradiniø klasiø mokiniø, nes vidurinëje mokykloje neuþteko patalpø. Tik vienerius metus 2001– 2002 m. m. mokyklai vadovavo direktorë Graþina Sagulinienë, prieð tai dirbusi istorijos mokytoja.

Kokybiðkos ugdymo paslaugos – Kada Jûs pradëjote vadovauti gimnazijai? – Nuo 2002 m. rugsëjo. Prieð tai dirbau Këdainiø J. Paukðtelio gimnazijoje, po to Ðviesiojoje gimnazijoje fizikos mokytoju. Smagu, kad rajono savivaldybë atkreipë dëmesá á Akademijos bendruomenës poreiká renovuoti mokyklos pastatà ir turtinti dalykinius kabinetus. Per pastaràjá laikotarpá mokykla ið esmës pasikeitë: pakeisti langai, durys, ðildymo sistema, sutvarkyti sanitariniai mazgai, visas mokyklos pastatas pradedant pamatais, sienomis ir stogu apðiltinti. Ðiuo metu yra pradëtas statyti dar vienas mokyklos korpusas, kuriame ásikurtø visi Akademijos miestelio pradinukai, bus árengta aktø salë ir kabinetai ávairiems mokykloje dirbantiems pedagogams specialistams. Ir ðiais metais rajono savivaldybë skyrë lëðø mokyklos grindims ir durims pakeisti. 2005 metais reorganizavus Ðlapaberþës pagrindinæ mokyklà, buvo ákurtas Ðlapaberþës pradinio ugdymo skyrius, o vyresni mokiniai ásiliejo á Akademijos vidurinës mokyklos klases. 2010 metais vyko Akademijos vidurinës mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacija ir nuo tø paèiø metø rugsëjo 1 d. vidurinë mokykla tapo Akademijos gimnazija. Nuo ðiol mokiniai, siekiantys vidurinio iðsilavinimo, gali gauti kokybiðkà ugdymosi paslaugà, kaip ir bet kurioje miesto gimnazijoje.

Garsëja sporto ir ugdymo pasiekimais – Gimnazija garsëja sportiniais pasiekimais. O kaip ugdymo rezultatai? – Galime dþiaugtis ne tik sportiniais pasiekimais. Dþiugina ir pastarojo deðimtmeèio aukðti ugdymo pasiekimai. Kasmet po vienà, du mokinius gauna brandos atestatus su pagyrimu. Nemaþa dalis abiturientø sëkmingai iðlaiko valstybinius egzaminus. Didþioji dalis abiturientø mokslus tæsia universitetuose, kolegijose bei kitose mokymosi ástaigose. Itin aukðti sportiniai pasiekimai. Gimnazija sëkmingai dalyvauja Olimpinio festivalio ávairiose varþybose. Bendroje visø Lietuvos kaimo mokyklø áskaitoje ðiais metais uþimta VI vieta, o didesniø Lietuvos rajonø grupëje – III vieta. Ávairaus amþiaus mokiniø komandos sëkmingai dalyvauja turizmo technikos varþybose. 2008 metais kûno kultûros mokytojas metodininkas Rimvydas Proscevièius iðrinktas Këdainiø rajono Metø mokytoju.

Mokykla – traukos centras – Mokyklà galima vadinti traukos centru. Kodël? – Gimnazijoje nuolatos vykdoma projektinë veikla, kurioje dalyvauja nemaþai mokytojø ir mokiniø. Projektø kûrimas ir raðymas duoda nemaþà paþintinæ, praktinæ bei materialinæ naudà mokiniams, mokytojams, mokyklai. Anksèiau ir pastaràjá deðimtmetá mokykla glaudþiai bendradarbiauja su Lietuvos þemdirbystës institutu, ðiuo metu Agrariniø miðkø centru, Akademijos kultûros centru. Nuolatiniai mokyklos rëmëjai – UAB „Dotnuvos projektai“. Taip, mokykla yra traukos centras. Jà daþnai renkasi ne tik Akademijos ir Vainotiðkiø, bet ir aplinkiniø gyvenvieèiø mokiniai. Èia aukðta pedagoginio personalo kompetencija, nuolatos siekiama paþinti kiekvienà mokiná ir sudaryti sàlygas kuo geresniam mokymuisi. Gimnazijoje pedagogø kaita nedidelë ir natûrali. Net 10 ðiuo metu dirbanèiø mokytojø yra baigæ ðià mokyklà. – Kokie ugdymo ástaigos prioritetai? – Mokytojø kompetencijos puoselëjimas ir këlimas; naujø technologijø naudojimas ugdymosi procese; darbo sàlygø gerinimas tiek mokytojams, tiek mokiniams. Smagu, kad gimnazija sugeba bûti patraukli, mokiniai ir tëvai renkasi ir pasitiki ja. Ðámet bendruomenë turi parengti strateginá planà trejiems metams, kuriame, manau, ir toliau bus puoselëjamos ðiuolaikinës pedagogikos tendencijos, mokykla ir toliau atsinaujins, bus mylima, gerbiama mokiniø, tëveliø ir visos bendruomenës.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia


Liepos 21 dienos laikraštis