Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. liepos 14 d.

17-ieji leidimo metai

Këdainiø rajono laikraðtis

2012 m. liepos 14 d. Ðeðtadienis

Nr. 80 (2 445)

Kaina 1,20 Lt

Rengia virtualià Þeidë þodþiais, muðë kumðèiais atminimo knygà ir beisbolo lazdomis Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusio treèiadienio vakare Këdainiø senamiestyje buvo sumuðtas jaunas këdainietis, kuriam kumðèiu á veidà kelis kartus smogë bendraamþis. Ðis ávykis buvo tik vienas ið smurto protrûkiø, dël kuriø ðá mënesá policijoje pradëti ikiteisminiai tyrimai tyrimai.. /Nukelta á 3 psl./

Jaunieji talkininkai nufotografuoja kiekvieno paminklo áraðus ir nuraðo nuo jo visà informacijà. /Nuotr. ið asmeninio archyvo/

Auðra MALINAUSKIENË

Dvi savaites Gudþiûnø ir Krakiø apylinkiø kapinaitëse vyksta Lapkrièio 2-osios draugijos ekspedicija, kurios tikslas yra atlikti ðiø seniûnijø kapiniø informacinio inventorizavimo darbus – nufotografuoti ir á skaitmeninæ erd væ perkelti paminklø uþraðus erdvæ bei informacijà apie mirusiuosius. /Nukelta á 2 psl./

Skanaukite duonà

Këdainiø senamiesèio Didþiosios Rinkos aikðtë pavakare ir vakarais niekada nebûna tuðèia, todël ir konfliktø galimybë èia egzistuoja. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Kvieèia tradicinë Agurkø ðventë Ugná prislopino Ðeðtadiená, liepos 14 dienà, gesintuvais miesto parke ðurmuliuos 15-oji tradicinë Agurkø ðventë. Nuo 14 iki 16 valandos visø rajono seniûnijø agurkininkai varþysis iðmone, iðradingumu, lieþuviø aðtrumu, patiekalø ið agurkø gardumu. Ðventës dalyviai sieks rekordo – matuos, kas iðaugino ilgiausià agurkà. Nuo 16 valandos rengiamos sporto varþybos. Jose – ne olimpinës, o kë-

dainietiðkos, su mûsø kraðto tradicijomis susijusios rungtys. Vakarop scenoje prasidës koncertas. Klausysime Këdainiø rajono meno mëgëjø kolektyvø, „Ledinio“ choro ir legendinës grupës „Rondo“ koncerto. Tie, kurie bent kartà buvo Agurkø ðventëje, þino, kad ten linksma, galima sutikti daug draugø ir paþástamø. Ðeðtadiená galësime didþiuotis, kad Këdainiai – Lietuvos agurkø sostinë. „Rinkos aikðtës“ inf.

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes! Su ðiuo kuponu visiems pirkëjams taikoma 10 proc. nuolaida duonos, pyrago ir konditerijos gaminiams firminëje „Këdainiø duonos“ parduotuvëje, J. Basanavièiaus g. 49 (prekybos centre „Norfa“).

Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba

ZARAZA

kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø r., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

Akcija! PRENUMERATA – 2013

Kaina*

9,99 Lt mënesiui!

juridiniams asmenims – 10,99 Lt.

Galioja iki liepos 31 d. * uþsisakant metams

Truskavos seniûnijos Petkûnø kaime treèiadienio vakare buvo uþsidegusi ferma, bet jos savininkui pavyko ugná aptramdyti aptramdyti.. Kai ugniagesiai gelbëtojai atskubëjo á Petkûnus, fermos savininkas ugná buvo prigesinæs keturiais milteliniais gesintuvais. O degë mûriniame dviejø daliø pastate árengtø buities patalpø prilydoma stogo danga. Sutramdyti ugná, kol ji neásisiautëjusi, ne visada pavyksta. Antai praëjusià savaitæ Këdainiuose, J. Basanavièiaus gatvëje, netoli „Kaðtonø“ vaistinës uþsidegë mikroautobusas „Ford Transit“. Dël elektros instaliacijos gedimo kilæs gaisras visiðkai suniokojo mikroautobusà. „Rinkos aikðtës“ inf.


2

2012 m. liepos 14 d.

Rengia virtualià atminimo knygà

Mokykloje prabëgo vaikystë, atëjo jaunystë, praleidote savo graþiausius metus. Èia jums buvo leidþiama pakilt ir suklysti, suprasti gyvenimà, rasti draugø. Jûs pradedate naujà savo gyvenimo etapà. Iðleistuviø proga sveikinu visus Këdainiø kraðto abiturientus. Linkiu Jums atrasti savàjá kelià, iðsirinkti svajoniø profesijà, sëkmingai ásilieti á studentiðkà gyvenimà ir niekada nepamirðti Këdainiø.

/Atkelta ið 1 psl./

Sukurs duomenø bankà Lapkrièio 2-osios draugijos vadovas Vaidas Kaminskas pasakojo, kad ði draugija ákurta siekiant plëtoti protëviø atminimo ir pagerbimo tradicijas Lietuvoje bei skatinti domëjimàsi asmens kilmës iðtakomis, þiniø apie savo protëvius kaupimo kultûrà, skatinti etniniø ir genealoginiø ðaknø ieðkojimà. „Pagrindinis mûsø darbo, vykdomo antrus metus, tikslas yra sukurti Atminimo knygà – visuotinai internete prieinamà duomenø bankà apie Lietuvoje palaidotus þmones. Beje, mes gerokai atsiliekame nuo kitø uþsienio ðaliø, nes daugelyje jø kapinës jau yra suskaitmenintos, o informacija perkelta á internetà, duomenø bazes ir kt. Tinklalapis www.atminimoknyga.lt – puiki galimybë po pasaulá iðsibarsèiusiems lietuviams rasti informacijà apie mirusiuosius, nes jis atviras ir skirtas visiems þmonëms“, – kalbëjo V. Kaminskas. Paðnekovo teigimu, maþosios Lietuvos kapinaites jau suskaitmenino vokieèiai, o Vilniaus kraðto – lenkai.

Átraukia vietos gyventojus Ðiuo metu prie Atminimo knygos V. Kaminsko vadovaujami darbuojasi aðtuoni 12–15 metø paaugliai ið Vilniaus, Ðirvintø, Molëtø rajonø ir studentas ið sostinës. Prie komandos prisijungë ir du jauni krakiðkiai: Dominykas Dubinka ir Pijus Cechanavièius. Ekspedicijos dalyviai gyvena ir prie kompiuteriø darbuojasi Krakiø M. Katkaus gimnazijoje. Penktadiená prie jaunimo prisidëjo ir apie dvideðimt „Misijos Sibiras‘12“ dalyviø, besiruoðianèiø kelionei á Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikà. „Kai vykstame á ekspedicijà, visada á darbà stengiamës átraukti ir vietos vaikus, suaugusius þmones, mokyklø bei kaimø bendruomeniø narius. Ðákart mums labai padëjo Krakiø M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla“, – sakë V. Kaminskas. Jaunuoliø darbo priemonës: dviraèiai, fotoaparatai, uþraðø knygutës, kompiuteriai, skutimo-

Viktoras FIODOROVAS, Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Këdainiø rajono savivaldybës jaunimo reikalø tarybos pirmininkas

Antstolis Aleksandras Ðèiukinas rugpjûèio 9 d. skelbia skolininkø turto varþytynes Parduodamo turto pavadi- Parduodamo nimas ir priklausomybë turto vertë

Prie kiekvienø kapiniø, kuriose dirbo V. Kaminskas (deðinëje) ir jo komanda, pakabinama lentelë su nuoroda á Atminimo knygà.

si putos, peiliukai.

Griebiasi skutimosi priemoniø Kapinëse komandos nariai nufotografuoja tà kiekvieno kapo paminklo dalá, kurioje suraðyta visa esminë informacija apie mirusájá: vardai, pavardës, gimimo ir mirties datos. „Á kapinaites vykstame turëdami jø planà. Po to paeiliui fotografuojame kiekvienà paminklø eilæ. Darbuojamës poromis – vienas fotografuoja, o kitas sàsiuvinyje áraðo informacijà nuo paminklø, kad kuo tiksliau atkurtume duomenis apie mirusájá. Mûsø darbe didþiausia problema yra neáskaitomi ir apsamanojæ uþraðai ant paminklø, todël norëdami surinkti informacijà ir griebiamës skutimosi árankiø“, – pasakojo V. Kaminskas.

Knygoje padaugës áraðø Paðnekovo teigimu, kol kas komanda darbuojasi nedidelëse kapinaitëse, kuriose palaidota nuo keliasdeðimt iki pusantro tûkstanèio þmoniø. „Interneto erdvëje Atminimo knygà pildome nuo 2011 metø. Ðiuo metu duomenø bazëje yra 10 kapiniø: Kernavës, Birþø senosios reformatø, Rinkuðkiø, Bernardinø bei kt. ir 11 943 áraðai. Ti-

UAB „ELB“ ieðko BALDØ MONTUOTOJO-SURINKËJO. Bûtina turëti vairuotojo paþymëjimà.

Tel. +370 698 32 642.

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA Priimamos paraiðkos Këdainiø miesto gimtadienio ðventës sportiniø renginiø organizavimo projektø konkursui Këdainiø rajono savivaldybës administracija skelbia 2012 m. kûno kultûros ir sporto projektø veiklos finansavimo ið rajono savivaldybës biudþeto lëðø konkursà Këdainiø miesto gimtadienio ðventës sportiniams ren-

Mieli Këdainiø kraðto abiturientai,

giniams organizuoti. Paraiðkas dël projektø finansavimo gali teikti pelno nesiekiantys vieðieji juridiniai asmenys, veikiantys kûno kultûros ir sporto srityje ir teikiantys kûno kultûros ir sporto srities paslaugas.

kiuosi, kad po ekspedicijos Këdainiø rajone jau turësim daugiau kaip 15 000 áraðø. Beje, visoje Lietuvoje yra apie 10 000 kapiniø, jau nekalbu apie lietuviø laidojimus uþsienyje, todël darbo dar tikrai turësime“, – tikisi V. Kaminskas. Iki ðiø metø liepos vidurio jau suskaitmenintos ir mûsø rajono Gudþiûnø, Devynduoniø, Paberþës, Miegënø, Þibartoniø ir kt. kapinaitës.

Praðo bendruomeniø pagalbos „Kai mûsø surinkta informacija apie Lietuvos kapinëse besiilsinèius þmones atsiduria internete, jà galima nuolat papildyti, nes kiekvienas velionis turi savo kortelæ, kurioje nurodyta jo vieta kapinëse, ádedama informacija apie mirusájá, taip pat suteikiame galimybæ artimiesiems ákelti atsiminimus, nuotraukas, filmus ir tokiu bûdu kurti vietos bendruomeniø priþiûrimas ir puoselëjamas mirusiøjø pagerbimo ir atminimo vietas virtualioje erdvëje. Ðiame darbe praðome pagalbos vietos bendruomeniø, kuriø atstovai ne tik papasakotø apie mirusiuosius, bet ir ateityje bendrautø su mumis, kad Atminimo knygà nuolat galëtume papildyti naujomis þiniomis apie velionis“, – kalbëjo V. Kaminskas.

Skubiai PARDUODA Didelá kieká svogûnø galvø. Tel. 8 620 49 244. Nustatytos formos paraiðkos (1 originalas ir 3 kopijos) priimamos rajono savivaldybës administracijos Kultûros ir sporto skyriuje (S. Jaugelio-Telegos g. 2, 101 kab.) iki liepos 18 d. 17 val. Paraiðkos formà ir kità dokumentacijà rasite Këdainiø rajono savivaldybës svetainëje (www.kedainiai.lt –Sritys –Sportas– Programos ir projektai). Këdainiø r. savivaldybës administracijos Kultûros ir sporto skyrius Uþs. Nr. 2 552

Parduodamo turto buvimo vieta

Dviejø kambariø butas su Pirmosios rûsiu, bendras plotas – 52,26 varþytynës kv. m, 8 aukðtas, priklausantis Remigijui Tumënui ir 57 600 Lt Dianai Tumënienei ½ dalis dviejø kambariø bu- Pirmosios to su rûsiu, bendras plotas – varþytynës 45,31 kv. m, 5 aukðtas, priklausantis Vytautui Vinickiui 20 000 Lt Pirmosios Dviejø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas – 52,76 varþytynës kv. m, 2 aukðtas, priklausan48 000 Lt tis Agnei Kliunkienei

Respublikos g. 12-50 Këdainiai

9 val.

P. Lukðio g. 4-30 Këdainiai

9.10 val.

Josvainiø g. 43A-29 Këdainiai

9.20 val.

Dviejø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas – 50,57 kv. m, 5 aukðtas, priklausantis Virginijai Klevinskienei Trijø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas – 77,64 kv. m, 1 aukðtas, priklausantis Virginijai Èerniauskienei Gyvenamasis namas, bendras plotas – 112,50 kv. m, su ûkio, kiemo statiniais ir 0,1375 ha þemës sklypas, priklausantys Inai Ðimaitienei ir Jûratei Montvilienei Poilsio klubas, bendras plotas – 132,71 kv.m, ir ûkinis pastatas, priklausantys Rasos Karalienës ðiltnamiø ûkiui ½ dalis pastato – sandëlio, bendras plotas – 1 229,78 kv. m, priklausanèio Robertui Ruðui ½ dalis pastato – stoginës, bendras plotas 19 kv. m, priklausanti Robertui Ruðui ½ dalis pastato – mëðlidës, bendras plotas – 36 kv. m, priklausanti Robertui Ruðui 5,4000 ha þemës sklypas, naðumo balas – 45.9, priklausantis Virmantui Ivanauskui Dviejø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas – 51,16 kv. m, 1 aukðtas, priklausantis Ðarûnui Diksui Keturiø kambariø butas su rûsiu, bendras plotas – 77,28 kv. m, 4 aukðtas, priklausantis Linai Pûrienei ir Artûrui Pûrui

Pirmosios varþytynës

Respublikos g. 16-29 Këdainiai

9.30 val.

44 000 Lt Pirmosios varþytynës

Chemikø g. 18-2 Këdainiai

9.40 val.

78 400 Lt Pirmosios varþytynës

Auðros g. 8 Këdainiai

9.50 val.

168 000 Lt Pirmosios varþytynës

Parko g. 4-2 10 val. Akademija, Këdainiø r.

56 000 Lt Pirmosios varþytynës

Bakainiø k., Këdainiø r.

10.10 val.

17 424 Lt Pirmosios varþytynës 24 Lt

Bakainiø k., Këdainiø r.

Pirmosios varþytynës

Bakainiø k., Këdainiø r.

432 Lt Pirmosios varþytynës

Lasongalio k. Këdainiø r.

10.20 val.

Liepø al. 9-16 Këdainiai

10.30 val.

Chemikø g.2–48 Këdainiai

10.40 val.

29 600 Lt Antrosios varþytynës 45 000 Lt Antrosios varþytynës 69 000 Lt

Varþytynës vyks antstolio Aleksandro Ðèiukino kontoros Këdainiø skyriuje adresu Didþioji g. 29, Këdainiai. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises á parduodamà turtà, iki varþytyniø turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanèius dokumentus. Norintys dalyvauti varþytynëse, turi pateikti praðymà dalyvauti varþytynëse ir ámokëti 10 proc. norimo pirkti turto kainos á antstolio depozitinæ sàskaità Nr. LT454010043900781919, AB DNB bankas Jonavos skyrius, banko kodas 40100.


2012 m. liepos 14 d.

3

Socialiniø iðmokø gavëjams – lengvatos ir pas antstolius Naujai papildyta instrukcija

„Rinkos aikðtës“ paklausta, ar skolà iðieðkoti norintis klientas visais atvejais turi sumokëti tam tikrà mokestá, savo kontorà Këdainiuose turinti antstolë Ramunë Mikliuðienë atsakë, kad prieð tris savaites, birþelio 20-àjà, teisingumo ministras savo ásakymu atnaujino ir papildë Sprendimø vykdymo instrukcijà. „Pakeistame ðios instrukcijos 32 punkte raðoma, kad atsiþvelgdamas á iðieðkotojo turtinæ padëtá antstolis gali visai ar ið dalies atleisti já nuo bûtinø vykdymo iðlaidø apmokëjimo arba ðá mokëjimà atidëti“, – sako antstolë.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Teismo priteistos kompensacijos nesulaukia, o kreiptis á antstolius neiðgali neiðgali,, nes skolos iðieðkojimo bylai pradëti reikia ámokëti pradinæ ámokà. TTaip aip savo situacijà nupasakojo á „Rinkos aikðtës“ redakcijà paskambinusi Pelëdnagiø kaimo gyventoja Jolanta Bagdonavièiûtë. Priteisë kompensacijà Maþametis pelëdnagiðkës J.Bagdonavièiûtës sûnus pernai pavasará buvo sumuðtas nepilnameèiø, gyvenanèiø gretimame daugiabutyje name, ir moteris tvirtina, kad pernai spalá teismas priteisë jos naudai 8 tûkst. litø kompensacijà, kurià sudaro ir moralinë, ir materialinë þala. „Tà sumà turi sumokëti mano sûnø sumuðusiø dviejø ber-

Gali atleisti arba atidëti R. Mikliuðienë pabrëþia, kad socialinæ paðalpà gaunantá þmogø antstolis turi atleisti nuo ðio mokesèio arba mokëjimà atidëti ne Antstolë R. Mikliuðienë sako, kad birþelio pabaigoje atnaujinta ir papildyta trumpesniam nei 30 dienø laikoSprendimø vykdymo instrukcija. /Nuotr. autorës/ tarpiui, per kurá þmogus privalo niukø motina, taèiau ið jos dar ne- ðë sumokëti 120 litø, o man tokia kreiptis á valstybës garantuojamos gavau në lito. Kai pirmà kartà bu- suma – labai didelë“, – sako so- teisinës pagalbos tarnybà dël antvau nuëjusi pas antstolá, iðëjau cialinæ paðalpà gaunanti J. Bag- rinës teisinës pagalbos. Atidëti mokëjimà leidþiama nieko nepeðusi, nes manæs papra- donavièiûtë.

Þeidë þodþiais, muðë kumðèiais ir beisbolo lazdomis /Atkelta ið 1 psl./

Aðtuoniolikmetis T. D. buvo sumuðtas Didþiosios Rinkos aikðtëje, apie pusæ devyniø vakaro. Jam du kartus kumðèiu á veidà smogë ið matymo paþástamas jaunuolis. Nustatyta, kad pastarasis – 1994 metais gimæs E. L. Dar blogiau yra buvæ 1990 metais gimusiam vilainieèiui T. V., kuris per iðgertuves pas Panevëþio rajone gyvenantá draugà yra smarkiai nukentëjæs nuo nepaþástamo jaunuolio. Nepaþástamasis taip sumuðë vilainietá, kad ðiam teko gultis á Këdainiø ligoninës traumatologijos skyriø.

konfliktas buvo kilæs Krakiø seniûnijos Meironiðkiø kaime, kur prie pieno supirkimo punkto meironiðkietæ R. V. necenzûriniais þodþiais iðplûdo ir sumuðë kita to paties kaimo gyventoja. Abi moterys – jau solidaus amþiaus. Átariamoji 61-eriø metø, o sumuðtoji – 57-eriø. Tarp to paties kaimo gyventojø konfliktas kilo ir Pernaravos seniûnijoje, Kupsèiuose. 1988 metais gimusi ðio kaimo gyventoja S. B. ir 1992 metais gimæs A. L. praëjusá pirmadiená policijai praneðë, kad á jø kiemà atëjæs kaimynas J. È., gimæs 1960 metais, visaip juos iðplûdo ir moteriai kartà trenkë kumðèiu á veidà, o jaunuoliui – dukart. Tai atsitiko Joniniø iðvakarëse.

Moteris sumuðë moterá

Vienas buvo be sàmonës

Kumðèiu smogë á veidà

Kitokio amþiaus þmoniø

Ketvirtadienio rytà á Këdai-

niø ligoninës priëmimo skyriø ið savo namø atveþtas 1988 metais gimæs këdainietis A. J. sumuðtu veidu, o pavakare atgabentas be sàmonës 1965 metais gimæs këdainietis A. B. Pirmasis paguldytas á Këdainiø ligoninæ, o antrasis iðveþtas á Kauno klinikas. Policija tiria abiejø ávykiø aplinkybes.

Kaukëti „beisbolininkai“ Policijos komisariate pradëtas ikiteisminis tyrimas ir dël ávykio, nuo kurio praëjo daugiau nei du mënesiai. Dotnuviðkë V. K., gimusi 1990 metais, tvirtina, kad vëlø geguþës 1-osios vakarà á namus ásibrovë kaukëti vyriðkiai su beisbolo lazdomis ir keletà kartø trenkë jos sutuoktiniui, gimusiam 1981 metais. Moteris teigia, kad nuo ásibrovëliø nukentëjo ir kartu su jos sutuoktiniu buvæs draugas A. K., gimæs 1988 metais.

Telefonai gundo kaip gundæ Nuëmë þiedà ir Nors mobiliojo ryšio telefonai šiais laikais – nebe naujiena, jie ir toliau smarkiai gundo vagis. Këdainietis E. A. neseniai pastebëjo nebeturintis dviejø savo telefonø, këdainietë J. A. – vieno, ðlapaberþietë J. A. – irgi vieno, o Stasiûnuose gyvenanti ir Kë-

dainiuose prie Obelies upelio laikà leidusi V. G. telefonà prarado kartu su visa rankine ir kitais joje buvusiais daiktais. Nukentëjo ir du nepilnameèiai: þaidimø aikðtelëje telefonas pavogtas ið berniuko Plinkaigalyje, o Pelëdnagiø maudymvietëje – ið vietinio nepilnameèio.

Pavogë vandens dviratá Pernaravos seniûnijos Griniø kaime dingo vandens ddviratis. viratis. Jo savo sodyboje pasigedo

1958 metais gimæs këdainietis K. C., savo nuostolá ávertinæs 1,8 tûkst. litø. Rajone pavogta ir paprastø dviraèiø.

laikrodá

Garbaus amþiaus këdainietë praëjusá treèiadiená tapo plëðiko auka. Vakare ásibrovæs á 1926 metais gimusios këdainietës T. V. namus, nepaþástamas vyriðkis reikalavo pinigø. Jø negavæs plëðikas nuëmë nuo moters rankos auksiná þiedà bei laikrodá ir iðëjo. Apiplëðtajai padaryta 325 litø þala. „Rinkos aikðtës“ inf.

ne ilgesniam laikui nei baigiama vykdyti skolos iðieðkojimo byla. Uþ skolos iðieðkotojus, kuriems teikiama antrinë teisinë pagalba, vykdymo iðlaidas ar jø dalá apmoka ðià pagalbà teikianèios tarnybos.

Kreipiantis – pateikti paþymà R. Mikliuðienë nurodo, kad teisæ á èia aptariamà lengvatà turintys þmonës kreipdamiesi á antstolius turi pateikti paþymà, árodanèià, jog skolos iðieðkotojas yra socialinës paðalpos gavëjas. Taèiau pakartotinai á antstolius kreipusis ir tokià paþymà pateikusi J. Bagdonavièiûtë kaip reikiant susirûpino supratusi, kad atidëtas mokestis bus iðskaièiuotas ið teismo jai priteistos ir antstoliø bûsianèios iðieðkotos sumos. Vis dëlto Sprendimø vykdymo instrukcijoje aiðkiai paraðyta, kad valstybës garantuojamos teisinës pagalbos tarnybos apmokëtos vykdymo iðlaidos ar jø dalis bûna iðieðkomos ið skolininko, taigi skolà siekiantys atgauti þmonës tokiais atvejais finansiðkai nenukenèia.

Daþniausiai suko á garaþus Këdainiuose, J. Basanavièiaus gatvëje, esanèios degalinës „Lukoil Baltija“ vadovai treèiadiená policijai praneðë, kad ið degalinës pavogta degalø. Kitur vagys irgi nesnaudë, bet daþniausiai suko á garaþus. Padarë daug þalos Prieð kelias dienas á minëtà degalinæ atëjæs kaþkoks jaunuolis á savo atsineðtus du indus prisipylë 61 litrà dyzelino ir nesumokëjæs 268 litø nuëjo. Jaunuolis, matyt, tikëjosi prisidengti prieblanda, nes vagystei pasirinko vëlyvà metà – jau artëjo deðimta valanda vakaro. O nakties tamsoje „pasidarbavæ“ vagys padarë net 3,85 tûkst. litø nuostolá Dotnuvos seniûnijoje, Jaunakaimyje, gyvenanèiam R. G. Ankstø rytà gráþæs á namus 1953 metais gimæs ðeimininkas rado numuðtà pakabinamà garaþo durø spynà, o viduje pasigedo nemaþai daiktø. Vagys pagrobë kampiná ðlifuoklá, du elektrinius gràþtus, suvirinimo skydelá, ðeðis elektros va-

riklius, melþimo aparatà, savadarbá elektriná malûnà, keturias universalias automobilio padangas ir kitokius vertingus daiktus.

Tarsi epidemija Daugiau nei 3 tûkst. litø nuostolis padarytas ir josvainietei J. L., gimusiai 1956 metais. Ið jos garaþo praëjusio treèiadienio naktá pavogtas suvirinimo aparatas, þoliapjovë ir du motoriniai pjûklai. Pastaruoju metu Josvainiø seniûnijoje ávykdytos dar trys vagystës. Antruosiuose Kampuose ið 1983 metais gimusio vyriðkio garaþo dingo benzininis pjûklas ir þoliapjovë, ið 1984 metais gimusios këdainietës A. G. automobilio „Peugeot 307“, stovëjusio prie Josvainiø kapiniø, pavogta rankinë su pinigais ir dokumentais, o Skaistgiriuose nuo 1969 metais gimusio G. P. keturiø traktoriø pavogti visi þibintai ir raktø rinkinys. Vienos vagystës metu padarytas 1,98 tûkst., kitos – 1,82 tûkst., o treèios – 230 litø nuostolis. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. liepos 14 d.

Vicemerë ávertino maudymvieèiø bûklæ maudymosi sezonui. „Këdainieèiams maudymosi sàlygos kasmet gerëja, taèiau dar trûksta persirengimo kabinø, tualetø. Pagal galimybes stengiamës tai sutvarkyti. Tiesa, mûsø paplûdimiams sutvarkyti siekiame pritraukti Europos Sàjungos lëðø, kurios leistø kokybiðkai árengti kraðto maudymvietes“, – kalbëjo N. Naujokienë. Besiilsintys këdainieèiai mero pavaduotojai uþdavë daugybæ klausimø ir iðsakë savo nuomonæ, kaip reikëtø pagerinti paplûdimiø bûklæ.

Ðienauja kas mënesá Vicemerei N. Naujokienei (kairëje) ir seniûnui A. Kleivai poilsiaujanti këdainietë iðsakë rûpesèius dël paplûdimio. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

Treèiadiená rajono savivaldybës mero pavaduotoja Nijolë Naujokienë, lydima Këdainiø miesto seniûno Alvydo Kleivos, lankësi trijose miesto maudymvietëse, esanèiose J. Biliûno gatvës gale, Babënø karjere Këdainiuose ir prie buvusio profilaktoriumo.

Tikisi pritraukti lëðø Kasmet po keletà kartø sezono metu vicemerë N. Naujokienë apvaþiuoja rajono paplûdimius,

domisi, kaip jie árengti, sutvarkyti ir priþiûrimi. Dar pavasará su miesto seniûnu ji aptarë darbus, kuriuos reikia atlikti Këdainiø maudymvietëse prieð prasidedant

Kasmet po kelis kartus maudymvietëse apsilanko ir miesto seniûnas A. Kleiva. „Këdainieèiø pamëgtos maudymosi vietos ðiltuoju metø laiku ðienaujamos kiekvienà mënesá. Jose árengtos ðiukðliadëþës, tualetai. Tiesa, po pavasariniø potvyniø dalis J. Biliûno gatvës gale esanèio paplûdimio yra uþpelkëjusi, priþëlusi þoliø, todël gyventojai praðo iðvalyti þoles, nes krantas slidus, o augalai þmonëms neleidþia mëgautis vandens teikiamais malonumais“, – kalbëjo A. Kleiva.

Nuoðirdþiai dëkojame P. Valatkai, S. ir E. Gikniams, I. ir D. Masiliûnams, kaimynams, draugams, giminëms, Vainotiðkiø kaimo bendruomenei ir gyventojams bei visiems, kurie padëjo ir parëmë mus nelaimëje. Visiems Jums linkime sveikatos ir Dievo palaimos. S. ir A. Kulikauskai

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. p. langai@helanas.lt

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526, el. p. keliai@helanas.lt Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

UAB Krekenava perka þemës ûkio paskirties þemes Panevëþio r. Krekenavos sen., Pasvalio r. Puðaloto sen., Këdainiø r. Surviliðkio sen. Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

AB KREKENAVOS AGROFIRMA Këdainiuose

siûlo darbà ávairaus profilio darbuotojams (mësos iðpjaustymo, deðrø, gaminiø ir kt. skyriuose) Mes siûlome: · laiku mokamà tiesiogiai nuo darbo rezultatø priklausantá atlyginimà; · apmokymà darbo vietoje. Gyvenimo apraðymà galite uþpildyti adresu: Mantviloniø k., Këdainiø r. (apsaugos skyriuje), darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., arba atsiøsti el. paðtu neringa.d@krekenavos.lt Telefonas pasiteirauti ar uþsiregistruoti pokalbio dël darbo (8 347) 77 236.

Reikalinga VIRËJA (-AS) Darbo pobûdis – maisto gamyba. Reikalavimai: noras dirbti ir tobulëti, kûrybingumas, gebëjimas dirbti komandoje, sàþiningumas. Mes jums siûlome: laiku mokamà atlyginimà nuo 1 100 Lt, apmokymà darbo vietoje, socialines garantijas. Tel. pasiteirauti 8 600 25 768, el. paðtas mantas@grejausnamas.lt

Keleivinio transporto paslaugø ámonei UAB „Këdbusas“ reikalingas VYR. BUHALTERIS Siûlomo darbo pobûdis: buhalterinës apskaitos tvarkymas (kaupti, sisteminti, analizuoti ámonës finansinæ informacijà, rengti ámonës finansines ataskaitas, teikti ataskaitas valstybës institucijoms, apdoroti, kontroliuoti). Reikalavimai: aukðtasis iðsilavinimas, vyr. buhalterio darbo patirtis, teisës aktø iðmanymas, atsakingumas, sàþiningumas. Pranaðumas – mokëjimas dirbti buhalterine programa Autoinfa. Skelbimas galioja iki liepos 17 dienos. Telefonas pasiteirauti (8 347) 71 253, gyvenimo apraðymà (CV) siøskite el. paðtu info@kedbusas.lt arba pateikite adresu J. Basanavièiaus g. 93, Këdainiai, autobusø stotis (II a.) direktoriaus padëjëjai.

Informuojame apie bendràja tvarka parengto þemës sklypo Këdainiuose, J. Basanavièiaus g. 1A, kadastrinis Nr Nr.. 5333/0022:60, detaliojo plano vieðo svarstymo procedûras. Planavimo organizatorius – AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Planavimo tikslas – AB „Lifosa“ nuomojamo 1,5376 ha kitos paskirties (rekreaciniø teritorijø) þemës sklypo Këdainiuose, J. Basanavièiaus g. 1A, kadastrinis Nr. 5333/0022:60, naudojimo bûdo pakeitimas á komercines teritorijas universaliam daugiafunkciam sporto ir pramogø kompleksui statyti.

Plano rengëjas – UAB „Planuotojai“, Vasario 16-osios g. 8-6, Kaunas, tel. (8 37) 20 92 60, info@planuotojai.lt, projekto vadovë – Nijolë Tuleikienë, tel. 8 698 84 139. Detaliojo plano rengimo laikotarpis – 2012 m. Susipaþinimo su sprendiniais laikotarpis – nuo 2012-0727 iki 2012-08-27. Projekto ekspozicija – nuo 2012-08-10 iki 2012-08-27 Këdai-

niø rajono savivaldybëje, J. Basanavièiaus g. 36, 6 aukðte. Vieðo svarstymo susirinkimas – 2012-08-27 14 val. Këdainiø rajono savivaldybëje, J. Basanavièiaus g. 36, 607 kab. Pasiûlymus ir motyvuotas pretenzijas raðtu teikti planavimo organizatoriui ir plano rengëjui arba Architektûros ir urbanistikos skyriui, J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiuose, ne vëliau kaip iki vieðo susirinkimo pabaigos.

Sparèiai besipleèianti tarptautinë kompanija, uþsiimanti finansinëmis paslaugomis, pleèia savo veiklà Lietuvoje ir Këdainiuose bei ieðko

FINANSØ KONSULTANTØ. Jei esi nepatenkintas savo finansine situacija ar manai, kad nerealizuoji savæs esamoje darbovietëje ir tiki, kad esi geras pardavimo specialistas, þinai, kiek uþdirba tokios kategorijos atstovai, esi imlus naujovëms, atkaklus bei nori bûti geriausias – mes tavæs laukiame. Darbo apraðymas: – naujø klientø paieðka ir bendradarbiavimas su esamais klientais, – klientø finansiniø poreikiø analizë, – finansinio pasiûlymo parengimas, – sutarèiø sudarymas, – ataskaitø pildymas ir pateikimas vadovui. Vieta – Këdainiai. Savo CV siøsti el. paðtu daiva.simanauskiene@clife.lt


2012 m. liepos 14 d.

Vilniuje – paþintis su ES

5

Að myliu savo kraðtà

Stovyklautojai tvarkë apleistus Apytalaukio kapiniø kapus.

Tiskûnø kaimo vaikai vasaros atostogas leidþia stovyklaudami stovyklaudami.. Birþelio 15–21 ir 25–27 dienomis organizuota jau tradicine tapusi vasaros stovykla „Að myliu kraðtà, kuriame gimiau“, kurioje dalyvavo 19 vaikø nuo 8 iki 18 metø.

Gabiausi J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos mokiniai lankësi Vilniuje, „Uþupio respublikoje“.

Keturiasdeðimt trys J. Paukðtelio pagr indinës mokyklos puikiai pagrindinës besimokantys, aktyvûs mokiniø savivaldos, neformaliojo ðvietimo veikloje dalyvaujantys mokiniai lankësi Lietuvos uþsienio reikalø ministerijoje vykusiame „Atvirø Europos namø“ dienos renginyje. Uþsienio reikalø ministerijos darbuotojai trumpai, taèiau ádomiai pristatë ministerijos veiklà. Mokiniai turëjo galimybæ apþiûrëti ministerijos patalpas, suþinojo daug informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sàjungoje privalumus ir galimybes. Kiekvienas gavo atminimo dovanëles su Europos Sàjungos vëliavële bei susitiko su Lietuvos uþsienio reikalø ministru Audroniu Aþubaliu.

„Uþsienio reikalø ministerijoje Iðoriniø ekonominiø santykiø departamento direktoriaus pavaduotoju dirba buvæs J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos mokinys, dabar respublikinio projekto „Dràsinkime ateitá“ mokyklos Garbës galerijos narys Regimantas Jablonskas, – pasakojo J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos socialinë pedagogë Loreta Pabrinkienë. – Besisveèiuodamas Këdainiuose jis ir pakvietë mokinius apsilankyti ministerijos organizuojamame „Atvirø Europos namø“ renginyje.“ Ðio renginio tikslas – atverti Lietuvoje ásikûrusiø Europos Sàjungos institucijø ir su ES reikalais dirbanèiø valstybës ástaigø duris ðalies gyventojams, supaþindinti juos su ES ir jos atspindþiais Lietuvoje. „Rinkos aikðtës“ inf.

Mieli këdainieèiai, Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“ keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas ir sklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra: - atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðto bendruomenëse; - ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá; - atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà Këdainiø kraðte; - skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi, istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis; - átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà; - paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte. Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø! El. paðtas raredakcija@ra.w3.lt Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Stovyklautojai tvarkë apleistus Apytalaukio kapiniø kapus, keliavo á È. Miloðo gimtinæ, aplankë Ðventybrastá ir jo istorinius bei gamtos paminklus. Pasak stovyklos organizatoriø, vaikai noriai dalyvavo veikloje: parengë kûrybinæ meninæ programà „Grybø karas“, mokësi ðokti, dalyvavo edukaciniame seminare „Vasaros spalvos“. Be to, turëjo galimybæ susipaþinti su technine áranga ir dainuoti

karaokæ, apsilankyti Kauno zoologijos sode, kurti ir gaminti ávairius darbelius. Stovyklautojai daug dëmesio skyrë bendravimui, mokësi iðgirsti, suprasti ir atjausti kitus. Stovyklos uþdarymui buvo surengta vaikø sukurtø darbeliø paroda ir kûrybinë meninë programa „Grybø karas“. Bendruomenës nariai buvo suþavëti. Visi pasidþiaugë, kad per trumpà laikà buvo pasiekta graþiø rezultatø. Uþ ðias suteiktas galimybes vaikams tobulëti ir graþias dþiugesio akimirkas stovyklos organizatoriai ir vaikai dëkingi Këdainiø rajono savivaldybei, kuri finansavo ðá projektà. „Rinkos aikðtës“ inf.

Vaikai daug dëmesio skyrë bendravimui, mokësi iðgirsti, suprasti ir atjausti kitus.


6

2012 m. liepos 14 d.

Ðiemet Dotnuva gyvena jubiliejinëmis nuotaikomis – miesteliui sukanka 640 metø. Ta proga miestelio bendruomenës centro vadovës Nijolës Mykolaitienës paraginti kraðtieèiai raðë savo atsiminimus apie gyvenimà, darbà, svarbiausias vietovës veidà formuojanèias ástaigas ir jø kolektyvø þmones. Jø mintyse – kraðto ir jo þmoniø tapatumas, unikalumas, istorijos þingsniai þingsniai.. Pradedame raðiniø ciklà apie Dotnuvà, jos apylinkes ir þmones.

Dotnuvos kraðtà garsina ðaunûs þmonës

Dotnuva – ðalies augalø selekcijos centras per devynis deðimtmeèius Intensyvëjat V akarø Europos Vakarø þemës ûkiui vystosi ir selekcinës sëklininkystës kompanijos. Vokietijoje 1867 m. sëkmingà selekcinæ veiklà pradeda Wilhelm Rimpau, 1881 m., Ferdinand von Lochow–Petkus ddvare vare selekcionuoja rugius, 1886 m. selekcija pradedama Ðvedijoje, Svalefe, kur vëliau Hjalmar Nilson iðplëtë individualià hibridø atrankà. 1880 m. selekcija pradëta kaimyninës Lenkijos Dankovsko kompanijoje. Dotnuvoje selekcija buvo pradëta 1922 m., kur ið Rusijos sugráþæs prof. D. Rudzinskis (vëliau pasiraðinëjæs Rudzinsko pavarde) ákûrë Dotnavos (vëliau pavadinta Dotnuvos) selekcijos stotá. Savo bagaþe jis atsiveþë 380 ávairiø augalø selekciniø numeriø, sukurtø savo ankstesnës selekcinës veiklos metu. Ið jø jau 1924 m. buvo sukurta pirmoji lietuviðka þieminiø kvieèiø veislë ‘Akuotuotieji‘ bei kitos pirmosios lietuviðkos þemës ûkio augalø veislës. Ið tikrøjø prof. D. Rudzinskas Dotnuvoje ne pradëjo, o tæsë savo selekcinæ veiklà. Verta paþymëti, kad prof. D. Rudzinskas, ákûræs ne tik Dotnuvos, bet ir pirmàjà Rusijoje selekcijos stotá, turëjo didþiulæ selekcinio darbo patirtá bei gerai þinojo tarptautinæ selekciniø tyrimø praktikà. Selekciná darbà D. Rudzinskas pradëjo 1902 m. Maskvos þemës ûkio institute. Tais paèiais metais jis iðklausë K. Riumkerio paskaitø kursà selekcijos klausimais, kurias tuo metu jis skaitë Breslau (dabar Vroclavas) universitete, aplankë þymias tuo metu Vokietijos selekcijos ir sëklininkystës firmas „Rimpau“, „Gizike“, „Strube“, „Besseler“, „Cimbal“, „Heine“, „Rabethe“ bei „Svalefo“ selekcijos stotá Ðvedijoje. Dalis ðiø firmø dirba iki ðiol. Didelæ átakà D. Rudzinsko selekcijos praktikai turëjo susitikimas su Nilsonu Ehle Svalefo selekcijos stotyje, ið kurio perëmë individualios palikuoniø atrankos ir kitas idëjas. 1904 m. D. Rudzinskas publikavo pirmuosius straipsnius apie selekcijà ir sëklininkystæ, 1908 m. buvo apdovanotas Rusijos Didþiuoju aukso medaliu uþ veisliø tyrimo darbus. Nuo 1924 m. Dotnuvos selekcininkai kartu su kitø 30 ðaliø selekcininkais prisijungë prie

Prof. D. Rudzinskas – Maskvos ir Dotnuvos selekcijos stoèiø ákûrëjas (1866–1954).

prof. N. Vavilovo organizuoto geografiniø tyrimø tinklo, kur buvo keièiamasi selekcine medþiaga. Taigi selekcija Lietuvoje buvo pradëta turint gerà tarptautinio lygio pagrindà. Svarbus mûsø nacionalinës selekcijos teorijos ir praktikos formavimo momentas – Dotnuvos selekcijos stoties vedëjo, perëmusio D. Rudzinsko darbus, Zigmo Mackevièiaus 10 mënesiø vizitas á Ðvedijos ir Vokietijos selekcines ástaigas 1932 m. Po jo buvo pakoreguotos selekcijos schemos, pradëtas selekciniø laukeliø tyrimo metodas, kurá, su nedidelëmis pataisomis, taiko visi selekcininkai ir ðiandien. Dotnuvos selekcijos stotis áneðë svarø indëlá á atkurtos nepriklausomos Lietuvos ekonomikà. Nenaðius pasëlius pakeitë veisliniai, þemës ûkio produktai tapo svarbia ðalies eksporto ðaka. Kaip raðë Z. Mackevièius, jau 1936 metais Dotnuvoje sukurtos veislës

sudarë 90 proc. ið visø auginamø veisliø plotø. Dotnuvos selekcijos stoties veiklà ðiuo metu tæsia Lietuvos þemdirbystës institutas, 1956 m. stotá átraukæs á savo struktûrà. Selekciniai darbai niekada nebuvo nutraukti, net per Antràjá pasauliná karà, augynai iki ðiol árengiami ir tiriami tuose paèiuose laukuose. Taigi, augalø selekcija yra ne tik mokslinis, bet ir kultûrinis ðalies paveldas, turintis gilias tradicijas. Augalø veislës svarbios þemdirbiams, nes nuo jø derlingumo bei kitø savybiø priklauso þemdirbiø pajamos. Kad þemdirbiai gautø teisingà informacijà apie veisles, kruopðèiai tikrinamos Valstybiniø veisliø tyrimo sistemoje. Tik pasiþyminèios vertingomis savybëmis, Valstybinës augalø veisliø vertinimo komisijos sprendimu veislës áraðomos á Nacionaliná veisliø sàraðà. Ástojus á Europos Sàjungà ðiek tiek pasikeitë naujø augalø veisliø registravimo tvarka, greta anksèiau buvusiø Valstybiniø ûkinio vertingumo tyrimø prisidëjo genetinio originalumo tyrimai – veislë savo poþymiais turi skirtis nuo visø iki tol þinomø veisliø. Nuo selekcijos pradþios iki ðiol Lietuvos selekcininkai sukûrë 305 augalø veisles. Ðiuo metu ðalies Nacionaliniame veisliø sàraðe ir ES bendrajame þemës ûkio augalø veisliø kataloge áraðytos 74 Þemdirbystës institute sukurtos augalø veislës. 2008– 2012 metais ðalies veisliø sàraðe áraðyta 37 naujos augalø veislës, sukurtos Dotnuvoje. Tai mûsø ánaðas á ðalies aruodà. Doc.dr. Vytautas RUZGAS, Þemdirbystës instituto direktorius

Skverelio su paminkliniu akmeniu projektà sukûrë architektas V. Kundrotas.

Laimei Laimei,, Dotnuvoje yra maþai skeptikø, kurie nieko gero þmoniø labui nenuveikæ sugeba viskà kritikuoti kritikuoti.. Dotnuviðkiai dar tiki tiki,, kad miestelis Këdainiø rajonà ir visà respublikà dar sudomins savo gyvenimu, darbais ir ádomiais þmonëmis.

Kilo daug asmenybiø Dotnuva buvo ir yra istorinis miestelis, kuris gana ryðkiai paþymëtas þemëlapiuose ir enciklopedijose. Daug garsiø mokslininkø ir visuomenës veikëjø yra kilæ ið Dotnuvos-Akademijos. Dotnuvoje gyveno ir savo dvasinæ kultûrà skleidë ðviesaus atminimo Tëvas Stanislovas. Jo idëjos, kuriø neámanoma pamirðti, pasiliko ir ðiandien.

Dirba be atlygio Dþiugu ir ðiandien matyti tikrai pagarbos vertas moteris, kurios aukodamos savo laisvalaiká, poilsá ir ramybæ be jokio atlygio dirba dotnuviðkiams. Visada maloniai besiðypsanti ir dëmesinga rajono Tarybos narë, bendruomenës pirmininkë, pedagogë Nijolë Mykolaitienë. Ði kantri, visus iðklausanti, mylima vaikuèiø ir jø tëveliø moteris daro viskà, kad Dotnuvos þmonës bûtø patenkinti savo buitimi ir kultûriniu gyvenimu. Niekam nepasakodama ji iðrûpino neágaliai moteriai modernø neágaliojo veþimëlá, su kuriuo ji gali dalyvauti renginiuose, aplankyti draugus ir gimines. N. Mykolaitienës ruoðiami projektai padës ágyvendinti dotnuvieèiø svajones: turëti vietà laisvalaikio praleidimui.

Iðtiesia pagalbos rankà

Rankinë augynø sëja fiksuotais atstumais (neþinomo aut. nuotrauka, Dotnuva, apie 1930 m.)

Daug gerø þodþiø ir padëkà skiriu ir Vandai Batûrienei. Ði moteris – tarsi neiðsenkantis idëjø ðaltinis. Garbingo amþiaus, taèiau jaunatviðkai þvali dotnuvietë organizuoja ekskursijas ir renginius, taip pat visada yra pasiruoðusi padëti bëdos iðtiktam þmogui.

Ðirdis dþiaugiasi, kad tarp mûsø yra tiek daug nuostabiø þmoniø. Svarbiausia yra tai, jog kaþkada ið Dotnuvos kraðto kilæ þmonës esant reikalui sugeba iðtiesti pagalbos rankà. Didþiuojamës Këdainiø rajono vyriausiuoju architektu, dotnuviðkiu Vytautu Kundrotu, nepamirðtanèiu savo ðaknø. Jis – geros sielos ir draugiðkas þmogus, padedantis konkreèiais darbais. V. Kundrotas be jokio atlygio paruoðë projektà pastatyti paminkliniam akmeniui, kurá padovanojo E. ir V. Kisieliai, gyvenantys Këdainiuose. Ði ðeima niekada neatsisako paremti Dotnuvos miestelio þmoniø.

Renka istorinæ medþiagà Daug pagalbos sulaukiame ir ið Dotnuvos parapijos klebono Graþvydo Geresionio. Taip pat yra ir daugiau þmoniø, padedanèiø Dotnuvai. Norisi padëkoti mokytojui Rytui Tamaðauskui, kuris visada dalyvauja ávairiuose renginiuose ir artimiausiu metu padës surinkti istorinæ medþiagà apie Dotnuvà, kuri suguls á knygà. Taip pat dþiaugiamës graþia renovuota ambulatorija ir ðviesia bei jaukia biblioteka. Uþ ðá pastatà esame dëkingi Seimo pirmininko pavaduotojai Virginijai Baltraitienei.

Tikisi graþios ðventës Skeptikai pasakytø, kam reikia stengtis ir dirbti uþ dykà. Atsakau: tam, kad mûsø miestelis gyvuotø, kad turëtume, kur susitikti ir pasikalbëti, kad nesusvetimëtume, kad mûsø vaikai ir vaikaièiai didþiuotøsi savo tëvais ir seneliais. Beje, rugpjûèio 4 dienà miestelyje vyks didelë ðventë – ðvæsime Dotnuvos miestelio 640 jubiliejø, prie kurio organizavimo vienaip ar kitaip prisideda visi mano iðvardinti þmonës. Tad tikimës dþiugø akimirkø ir daug sveèiø. Virginija BILVINIENË, dotnuvietë, buvusi bibliotekininkë


2012 m. liepos 14 d.

7

Gimnazistë Këdainius garsino Amerikoje Edvyna KAÈANAUSKAITË

Puikûs akademiniai rezultatai rezultatai,, entuziazmas ir ryþtas septyniolikmetei Këdainiø ðviesiosios gimnazijos mokinei Simonai POCIÛT EI suteikë POCIÛTE galimybæ vienus mokslo metus mokytis Jungtinëse Amerikos V alstijose. Valstijose. Pagal JAV ambasados Vilniuje inicijuotà mainø programà ExCEL ið daugybës atrankoje dalyvavusiø mokiniø buvo pasirinkta bûtent ji. Daugelis JAV vadina svajoniø ðalimi ir yra regëjæ tik filmuose ar þurnaluose, o ðtai këdainietë ðià ðalá iðvydo savo akimis.

Sëkmingai áveikë atrankà – Kaip suþinojote apie mainø programà ExCEL? – Anglø kalbos mokytoja Daiva Petkevièiûtë supaþindino mane su ðia programa, kuri susidëjo ið trijø etapø – pirmieji du turëjo vykti Kaune, o paskutinis – Vilniuje. Prizas – galimybë 2011–2012 mokslo metus praleisti Amerikoje. Nusprendþiau pamëginti. Kiekviename etape buvo pateikiamos skirtingo lygio anglø kalbos uþduotys. Anglø kalba teko raðyti raðinius tokiomis temomis, kuriomis mokykloje raðysime, matyt, tik dvyliktoje ar vienuoliktoje klasëje. Bet man toks iððûkis patiko ir rankø nuleisti neketinau. Kai suþinojau, kad patekau á antràjá etapà, pernelyg nesidþiaugiau. Jei atvirai, iki pat ðiø etapø pabaigos neþinojau, kur einu – pernelyg nesigilinau. Galvojau, jei pasiseks, tai pasiseks, o jei ne – kà gi. Ir ðtai, dar po keliø mënesiø suþinojau, kad patekau á treèiàjá etapà. Jis buvo sunkiausias – susidëjo ne tik ið anglø kalbos patikrinimo raðtu, bet dar ir ið interviu, teko angliðkai kalbëtis su JAV ambasadorës Vilniuje asistentu. Buvo tikrai sunku, tad nemaniau, kad pateksiu. Bet patekau, ðtai tada ir apsidþiaugiau. Kartu su manimi pateko dar ðeði Lietuvos moksleiviai – du ið Vilniaus, po vienà ið Ðiauliø, Priekulës ir Birðtono. Labai nekantravau, laukiau kelionës. Iðvykau rugpjûèio 9 dienà á Ilinojaus valstijà, Aledo miestà.

Á Amerikà vykstanèius mokinius iðlydëjo ir prezidentas V. Adamkus.

Gyveno ðeimoje – Ar nebijojote ilgam ivykti tiesiai uþ Atlanto? – Kol skrydþio laukiau, gal kiek ir jaudinausi, taèiau didþiàjà laiko dalá teko skirti atsisveikinimui su ðeima, artimaisiais, draugais. Be to, iðskridau treèià valandà nakties, tad norëjau kuo greièiau pasiekti JAV. – Kas Jus pasitiko Amerikoje? – Amerikieèiø ðeima, kurioje ir gyvenau. Á savo naujuosius namus vykome keturiasdeðimt minuèiø. Pakeliui jie manæs klausë, ar Lietuvoje ið tiesø greièiausias internetas pasaulyje. Taip pat daug dainavome. Jei per radijà uþgrodavo kokia gerai þinoma daina, mes iðkart pradëdavome dainuoti. Buvo kartu ir keista, ir smagu.

Susirado daug draugø – Kaip sekësi gyventi naujoje aplinkoje? Ar greitai pripratote? – Þinoma, ið pat pradþiø buvo keista girdëti aplinkinius kalbant tik angliðkai, bet prie to grei-

Simona (antra ið deðinës) netruko ásilietá á naujø draugø bûrá.

tai pripratau. Nebuvo sunku susigyventi ir su naujais ðeimos nariais, visi buvo labai draugiðki ir geranoriðki, pasiryþæ padëti, paslaugûs. Aplinkiniai – taip pat. Buvo keista, kai einant gatve visai nepaþástama moteris nusiðypsodavo ir paklausdavo: „Kaip sekasi?“, bet ir prie to pripratau, nes Amerikoje þmonës labai komunikabilûs, uþmegzti pokalbá su nepaþástamuoju jiems áprasta. Tik atvykusi pradëjau þaisti tinkliná, tad neilgai trukus susiradau naujø draugø. O po dviejø savaièiø turëjo prasidëti nauji mokslo metai naujoje mokykloje, tad tam spëjau emociðkai nusiteikti ir pasiruoðti. Buvo smagu, kai mokykloje jau turëjau su kuo pasisveikinti. Visos pamokos Amerikoje be galo ádomios, o mokytojai – tikri profesionalai, perteikia mokiniams þinias kartu sudomindami savo dalyku. Jiems tai puikiai sekësi.

Priklausë savanoriø klubui – Ar buvo tokiø dalykø, prie kuriø niekaip negalëjote priprasti? – Taip, buvo. Prie amerikieèiø rûpesèio kaip padëti kitiems pripratau negreit. Veiklos Amerikoje netrûksta, tik spëk suktis. Tai man labai patiko. Taigi lankiau tinkliná ir dar priklausiau vienam savanoriø klubui „Key Club“. Ðio klubo tikslas – padëti þmonëms. Vienai mergaitei reikëjo specialios këdës, kad galëtø mokytis mokykloje, tam reikëjo 2 000 doleriø. Taigi, mes kepëme sausainius ir juos pardavinëjome. Uþdirbome tuos pinigus ir skyrëme mergaitei. Taip pat mano vienas draugas ið Kenijos papasakojo, kad jo miestelyje nëra gëlo vandens, o iki artimiausio vandens ðaltinio

tenka eiti apie valandà. Taèiau ir ten vanduo netinkamas gerti. Buvo galimybë iðkasti ðuliná gëlam vandeniui paèiame miestelyje, bet tam reikëjo 18 000 doleriø. Mes ir juos surinkome, didesnës kompanijos ir firmos mums nemaþai padëjo. O „Key Club“ koordinatorë viskà suruoðë, nusiuntë pinigus, ir ðtai – ðulinys tame miestelyje jau yra, þmonës turës kà gerti. Dar vienas dalykas, prie kurio negalëjau priprasti, – namuose, kuriuose gyvenau, nebuvo virdulio. Namo ðeimininkai turëjo kavos aparatà, o arbatà pirkdavo atðaldytà, su ledukais. Kadangi að arbatos mëgëja, tad vandená ðildþiausi mikrobangø krosnelëje. Linksma patirtis.

Amerikieèiai suþavëjo

Pasak Simonos, áspûdþiai, patirti Amerikoje, atmintyje iðliks ilgam.

– Nepasiilgote savo tikrø namø, ðeimos, draugø? – Juk þinojau, kad iðvykstu ne visam laikui. Be abejo, norëjau pagaliau vël iðvysti artimøjø veidus, taèiau JAV laikas pralëkë þaibiðku greièiu, tad nebuvo kada ir galvoti, jog pasiilgau gimtosios ðalies. Galiausiai, kai atëjo laikas gráþti á Lietuvà, iðvykti jau nebenorëjau. – Kà veikdavote laisvalaikiu? – Beveik visà savo laisvà lai-

kà praleisdavau su draugais. – Kuo ði ðalis Jus suþavëjo? – Tikrai ne naujausiomis technologijomis. Þmonës èia visai kitokie. Jie supranta, kad laikas nestovi vietoje, o gyvename tik vienà kartà. Jø veidai retai bûna be ðypsenos, o pokalbiuose nevartojamas þodis „pinigai“. Ten þmonës moka linksmintis ir be svaigalø, tiesiog smagioje draugø kompanijoje.


8

2012 m. liepos 14 d.

Jaunimas vasarà nori daugiau paþinti Edvyna KAÈANAUSKAITË

Pasibaigus mokslo metams vieni paaugliai kaip pakvaiðæ ieðko darbø ávairiose ámonëse, degdami noru uþsidirbti uþsidirbti,, kiti mieliau renkasi atostogas bei darbà ávairiose asociacijose, tarp savo bendraamþiø. Ðviesiosios gimnazijos moksleivë, asociacijos „Iðvien“ pirmininkë Silvija Motekaitytë dþiaugiasi, kad pasibaigus mokslo metams galima lengviau atsipûsti ir S. Motekaitytë: „Vienintelis mano darbas ir pomëgis – asociacija „Iðvien“.

P. Melinauskaitë atsipûsti nuo mokslo nusprendë Norvegijoje.

pasidþiaugti vasara. „Labai smagu, kad nebereikia galvoti apie rytojø, pamokas, namø darbus ir kitus su mokykla susijusius dalykus. Porà savaièiø pailsëjusi kibau á asociacijos darbus ir reikalus. Vis dëlto prasidëjo vasaros atostogos, per kurias galima daug visko nuveikti. Tik reikia turëti noro ir idëjø“, – vasaros áspûdþiais dalijosi S. Motekaitytë. Ðià vasarà moksleivë nusprendë skirti poilsiui bei jaunimui skirtø renginiø organizavimui. Paklausta, ar neieðkanti kokio darbo, mergina atsakë, jog vienintelis jos darbas ir hobis yra asociacija „Iðvien“. Asociacijoje ji ir

dirbanti, ir leidþianti laisvalaiká, ir besimokanti. „Didþioji dauguma jaunø þmoniø nori dirbti vasaros atostogø metu, bet að nusprendþiau, kad ðià vasarà tiesiog ilsësiuos ir dþiaugsiuos vasaros teikiamais malonumais“, – teigë S. Motekaitytë. Atostogø teikiamais malonumais mëgaujasi ir „Atþalyno“ gimnazijos moksleivë Paulina Melinauskaitë. Ji vasaros pradþià nusprendë pradëti atostogomis Norvegijoje. „Mokslai pagaliau baigti, egzaminai iðlaikyti, reikia nuo visko pailsëti prieð þengiant nauja

G. Tamulionytë vasaros dienas leidþia fotografuodama.

gyvenimo pakopa. Stengiuosi aplankyti kuo daugiau Norvegijos miestø, patirti kuo daugiau áspûdþiø“, – sakë P. Melinauskaitë. Gráþusi ið Norvegijos mergina planuoja padirbëti, taèiau jei darbo neras – perdaug nesikrims. Ðviesiosios gimnazijos moksleivis Ignas Vaznys savo laisvalaiká praleidþia þvejodamas. „Vasarà þvejoti labai mëgstu ir tai darau jau ðeðerius metus ið eilës Kapliø bei Bubliø uþtvankose. Tai puikus laisvalaikio praleidimo bûdas, nes þvejyba padeda atsipalaiduoti, o ko daugiau reikia norint atsipûsti nuo patirtos átam-

Þvalgësi po Þemaitijos ir Pamario kraðtà Parnidþio kopos, pasivaikðèiojo miestelyje, aplankë raðytojo Tomo Mano muziejø. Ið Nidos garlaiviu plaukë á Mingæ, kur sëdo á autobusà ir patraukë á Ðventosios kurortà pajûryje. Kità dienà vaikai galëjo mëgautis saule, ðiluma ir trumpomis

pos“, – dalijosi mintimis vaikinas. Jaunoji fotografë Goda Tamulionytë vasarai skirtà laikà leidþia draugø kompanijoje bei fotografuodama. „Fotografija – didþiausias mano hobis, jai skiriu daugiausia savo laiko. Su ja noriu sieti ir savo ateitá, todël netinginiauju“, – sakë mergina, jau spëjusi surengti ir vienà kuklià fotosesijà. O ðtai dvyliktokas Ðviesiosios gimnazijos mokinys Justas Grigas vasaros dienas leidþia raðydamas apsakymus. „Kurti pradëjau jau seniai, matyt, tada, kai tik iðmokau raðyti ir sudëlioti þodþius, – patirtimi dalijosi Justas. – Taèiau dabar, prasidëjus vasaros atostogoms, vis daþniau prisimenu sàsiuviná ir tuðinukà, galvoje gimsta tiek siuþetø, kad norisi juos visus uþraðyti ir iðplëtoti popieriaus lape.“ J. Grigas yra daug kartø tapæs ávairiø raðiniø konkursø laureatu, o lietuviø kalbos egzaminà iðlaikë net 99 procentais. Ðià vasarà daugelis paaugliø nusprendë skirti ne darbui, o poilsiui. Taèiau laiko ðvaistyti veltui irgi nenori, juk tai – brangus malonumas, tad laikà leidþia atrasdami save vienoje ar kitoje srityje, lavindami savo turimus ágûdþius, prisimindami galbût jau primirðtus gabumus. maudynëmis dar gana ðaltoje Baltijos jûroje. Svarbiausia, kad iðpildyta daugumos vaikø svajonë – nuvaþiuoti prie jûros... TV3 Iðsipildymo akcijos metu geros valios þmoniø paaukoti pinigai ðiai iðvykai yra puiki dovana vaikø globos namø auklëtiniams, uþ kurià esame nuoðirdþiai dëkingi. Sandra SAGATIENË, vaikø globos namø „Saulutë“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Vaikai mëgavosi saule, ðiluma ir trumpomis maudynëmis dar gana ðaltoje Baltijos jûroje. Plaukdami Minijos upe vaikai groþëjosi vandens lelijø ir purienø sàþalynais, gausybe vandens paukðèiø.

Vasara – tai metø laikas, kurio, ko gero, laukia visi vaikai vaikai.. Atostogos ir daugybë laisvo laiko... Këdainiø vaikø globos namø „Saulutë“ globotiniø vasara prasidëjo turiningai: lietuje graþiai paminëjus Tarptautinæ vaikø gynimo dienà, birþelio 20-àjà jø laukë dar viena nemaþa staigmena. Anksti ryte didþiulis autobusas pajudëjo Panemunës link – taip prasidëjo vaikø kelionë po Þemaitijos ir Pamario kraðtà, tru-

kusi net dvi dienas. Keliautojai apsilankë Raudonës pilyje, uþlipo á pilies bokðtà ir anksti ryte pasigroþëjo Nemuno upe. Kitas numatytas kelionës taðkas – Ventës ragas. Èia vaikai dar nebuvæ, tad jiems buvo nepaprastai ádomu. Apsilankë ir muziejuje, kur susipaþino su paukðèiø þiedavimo istorija, paukðèiø migravimo tyrimais ir áspûdingu ðiø apylinkiø sparnuoèiø pasauliu. Pasigroþëjæ Ventës rago vaizdais, visi patraukë Lietuvos

Venecija vadinamo Mingës kaimo link, kur laukë ádomi paþintinë ekskursija garlaiviu. Plaukdami nuo Mingës kaimo Minijos upe Kniaupo álankos link, vaikai groþëjosi vandens lelijø ir purienø sàþalynais, gausybe vandens paukðèiø. Grynu oru kvëpavo ir Kurðiø marimis plaukdami á Nidà. Labai norëjosi, kad vaikai pajustø Pamario kraðto dvasià ir pamatytø á UNESCO pasaulio paveldà átrauktos Nidos áspûdingà groþá. Nidoje keliautojai pakilo ant

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Laikraštis  

Šeštadienio laikraštyje skaitykite