Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. balandþio 19 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. balandþio 19 d. Ketvirtadienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 45 (2 410)

Vargstanèiai ðeimai – rotarieèiø dovana

Kaina 1,20 Lt

Su ðaknimis áaugæs á savàjá kraðtà Giedrûna GIRDENYTË

J. Kaniðauskas dþiaugësi, kad „Rotary“ klubo nariai galëjo palengvinti sunkiai besiverèianèios ðeimos gyvenimà. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Auðra MALINAUSKIENË

Per keturias paras trys meistrai sutvarkë dalá buto, esanèio Këdainiø miesto seniûnijos Keleriðkiø kaime. Netikëtas remontas – Këdainiø „Rotary“ klubo nariø dovana vargstanèiai ðeimai ðeimai.. /Nukelta á 2 psl./

Aptarë knygos leidybà Rajono meras Rimantas Diliûnas ir jo pavaduotoja Nijolë Naujokienë susitikime su Këdainiø ðv apo ðv.. Juoz Juozapo parapijos kunigu TTomu omu TTreèioku reèioku aptarë knygos apie baþnyèios istorijà knygos leidybos klausimus.

ko iniciatyva rengiamas leidinys, kuriame bus atspindëta baþnyèios istorija – ir jos klestëjimo laikai, ir skaudûs metai, kuomet baþnyèia buvo paversta gamyklos sandëliu. Savivaldybës vadovai sveikiKëdainiø dekanato dekano, na dvasininkø norà áamþinti istoðv. Juozapo parapijos klebono rijà ir paþadëjo visokeriopà pagalGintaro Pûro ir kunigo T. Treèio- bà ruoðiant leidiná.

Antradiená Kaune vyko konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 201 1“ 2011“ laureatø pagerbimo ðventë. B uvo Buvo apdovanoti iðkiliausi ðalies kaimo þmonës, kaimo ðviesu ðviesuooliai liai,, darbðèiausi ûkininkai bei stropiausi þemës ûkio bendroviø vadovai arp vadovai.. TTarp pagerbtøjø – ir Krakiø þemës ûkio bendrovës vadovas Nikolajus DANILÈENKO. Ðia proga jis sutiko pasidalinti su mûsø laikraðèio skaitytojais kai kuriomis savo mintimis bei prisiminimais. /Nukelta á 3 psl./

Prezidentë D. Grybauskaitë (pirmoje eilëje ið kairës) sveikino „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ ðviesuolius. Krakiø þemës ûkio bendrovës direktoriui N. Danilèenko (antroje eilëje ið kairës) skirta „Ekonomiðkai ir socialiai motyvuotos þemës ûkio ámonës vadovas“ nominacija.

Stadionà rekonstruos dar dvejus metus Irma BAJORÛNË

Ðalies kûno kultûros ir sporto departamento vadovai patikino Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriø Romualdà Gailiûnà, kad miesto stadiono rekons trukcija bus rekonstrukcija baigta iki 2015 metø. TToks oks paþadas R. Gailiûnui duotas su departamento vadovais á vykusiame susitikime.

Dingusi honda rasta Gudþiûnuose Praëjusá antradiená Krakëse buvo pavogtas automobilis, kuris vëliau rastas kitos seniûnijos teritorijoje. Á policijà kreipusis 51-eriø metø Krakiø seniûnijos Milvydø

kaimo gyventoja teigë, kad tos dienos rytà jos automobilio pasigesta Krakiø miestelyje esanèios sodybos kieme. Dingusi „Honda Civic“, pagaminta 1994 metais, vëliau buvo rasta Gudþiûnø kaimo ribose.

/Nukelta á 2 psl./

„Rinkos aikðtës“ inf.

Ðiais metais bus atnaujinti bëgimo takai, árengtos këdës tribûnose. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!!! Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt


2

2012 m. balandþio 19 d.

Vargstanèiai ðeimai – rotarieèiø dovana /Atkelta ið 1 psl./

Seniûnaitë papraðë pagalbos Këdainiø „Rotary“ klubo prezidentas, uþdarosios akcinës bendrovës prekybos namø „Agroûkis“ direktorius Juozas Kaniðauskas pasakojo, kad á rotarieèius kreipësi Keleriðkiø seniûnaitë Stasë Albaitienë ir ðio kaimo bendruomenës pirmininkë Renata Verikienë, kurios praðë paramos tvarkingai vargstanèiai daugiavaikei ðeimai. „Mûsø pagalbos prireikë 35 metø Janinai Patapienei ir kartu gyvenanèiai jos mamai, kurios dviese augina penkis vaikus. Jauniausias ið ðios ðeimos vaikø mokosi antroje, o vyriausias – aðtuntoje klasëje. Prieð keletà metø ið gyvenimo pasitraukë Janinos vyras ir vaikø tëvas, tad mama viena liko su vaikais. O, kaip daþnai sakoma, kad viena bëda – ne bë-

Këdainiø rajono savivaldybës ataskaita bus pateikta gyventojams

Tarësi su ðeima ir sprendë

Keleriðkiø seniûnaitë S. Albaitienë rotarieèiø papraðë pagelbëti ðio kaimo gyventojoms.

Paðnekovas tikisi, kad galbût ateityje rotarieèiai ðiai ðeimai nupirks ir taip reikalingà spintà. Keleriðkiuose gyvenanèios ðeimos patalpø remontas klubui atsiëjo apie pusantro tûkstanèio litø.

Stadionà rekonstruos dar dvejus metus /Atkelta ið 1 psl./ Nors ið valstybës biudþeto lëðø finansuojama rekonstrukcija prasidëjusi prieð keletà metø, iki pabaigos dar toli. Pagal projektà turi bûti pastatytas naujas administracinis pastatas su dengta tribûna, árengta tvora ir apðvietimas. Ðiems darbams reikia apie 10 milijonø litø.

Departamento vadovai patikino, kad reikalingi pinigai bus skirti 2013 ir 2014 metais. Ðiemet Kûno kultûros ir sporto departamentas Këdainiø stadiono rekonstrukcijai skyrë 890 tûkstanèiø litø. Pinigø pakaks pakloti bëgimo takø dangà ir árengti këdes þiûrovø tribûnose. Kol kas jos yra tik vienoje futbolo aikðtës

pusëje. Siekdama kuo greièiau baigti rekonstrukcijà rajono savivaldybë jau ðiais metais planuoja ávykdyti vieðøjø pirkimø procedûras, pagal ástatymus vykstanèias apie pusmetá. Atlikus „popierinius“ darbus realûs statybos darbai galëtø prasidëti iðkart patvirtinus finansavimà.

Sunkiai suþalota moteris skundë Këdainiø teismo nuosprendá Jovita ÞEBRAUSKAITË

Panevëþio apygardos teismas neseniai atmetë pernai eismo ávykyje suþalotos moters apeliaciná skundà, kuriuo ji praðë panaikinti ðiemet sausá priimtà Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendá. Nelaimë slidþiame kelyje

Keleivë liko nepatenkinta

Nelaimë, kurioje buvo suþalota 55-eriø metø keleivë, ávyko pernai sausio 28-àjà, apie pusæ devyniø vakaro, Pernaravos seniûnijos teritorijà kertanèiame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipëda. Tà sniegingos þiemos vakarà eismo sàlygos buvo sudëtingos, ir Ðiauliø miesto savivaldybës mokyklinis autobusas ,,Volkswagen LT 28“, veþæs vaikus ið sporto varþybø Kaune, vienu momentu ëmë slysti, o vairuotojui nepavyko jo suvaldyti. Mikroautobusui parvirtus ant ðono susiþalojo 57-eriø metø vairuotojas ir vaikus lydëjusi moteris. Vyriðkis dël stuburo traumos buvo paguldytas á Këdainiø ligoninës traumatologijos skyriø, o keleivë dël galvos traumos iðveþta á Kauno klinikø reanimacijos skyriø.

Kelyje ávykusià nelaimæ ir jos prieþastis po metø, ðiemet sausá, nagrinëjo ir vertino Këdainiø rajono apylinkës teismas. Iðnagrinëjæs baudþiamàjà bylà, jis atleido vairuotojà nuo baudþiamosios atsakomybës ir paskyrë baudþiamojo poveikio priemonæ – ámokëti á Nukentëjusiø nuo nusikaltimø asmenø fondà 650 litø dydþio ámokà. Suþalotoji keleivë liko nepatenkinta ðiuo nuosprendþiu ir pateikë apeliaciná skundà. Moteris praðë Panevëþio apygardos teismo priimti apkaltinamàjá nuosprendá ir skirti vairuotojui grieþtesnæ bausmæ.

Pasekmës – visam gyvenimui Baudþiamosios bylos dokumentuose atsispindi ir graudþios ávykio pasekmës, ir nemaþo bûrio þmoniø pastangos jas palengvinti. Sunkiai suþalota moteris pa-

Gyventojus priims tarybos nariai

Këdainiø rajono savivaldybës tarybos narys, Verslo ir ûkio komiteto narys Boleslovas VIÈIUS balandþio 19 dienà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12 valandos gyventoRINKEVIÈIUS Aleksandras RINKE jus priims Këdainiø rajono savivaldybës administraciniame pastate, 215 kab. (J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai), telefonas (8 347) 60 930. Informacija teikiama telefonu (8 347) 69 555.

da. Tai prieð porà metø paaiðkëjo, kad moteris susirgo nepagydoma ir progresuojanèia liga“, – kalbëjo J. Kaniðauskas.

Anot „Rotary“ klubo prezidento, ðeima labai tvarkingai gyvena trijø kambariø bute daugiabuèiame name. Èia jis lankësi keletà kartø ir pastebëjo, kad du kambariai buvo kukliai ir nepriekaiðtingai suremontuoti bei kruopðèiai priþiûrimi, taèiau dalis patalpø praðyte praðësi remonto. „Ið pradþiø ði ðeima norëjo spintos, taèiau kartu pasitarëme ir nusprendëm, kad vis tik jiems labiau reikëtø sutvarkyti apleistà koridoriø ir tualetà. Netrukus meistrai kibo á darbus – suremontavo tualetà, koridoriuje nuglaistë sienas, jas iðklijavo tapetais, apdailino apvadais. Dabar abi moterys yra patenkintos“, – pasakojo J. Kaniðauskas.

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA

tyrë sudëtingà galvos operacijà, buvo ilgai gydoma, prarado daugiau nei pusæ darbingumo, pagal sveikatos bûklæ nebegalëjo ir nebegali dirbti ankstesnio darbo, kenèia nuolatinius skausmus. Bylos duomenimis, vairuotojas stengësi jai padëti, siûlësi atlyginti neturtinæ þalà, ir pats aukojo, ir kitus praðë aukoti fondui, kurá moters darbovietë ásteigë, norëdama surinkti lëðø gydymui Latvijoje bei reabilitacijai.

Saugos dirþo nesegëjo Ásigilinusi á baudþiamosios bylos dokumentus ir ávertinusi kiekvienà aplinkybæ, Panevëþio apygardos teisëjø kolegija atmetë nukentëjusiosios apeliaciná skundà ir paliko galioti Këdainiø rajono apylinkës teismo nuosprendá. Beje, byloje krenta á akis viena smulkmena, kuri svarstant apeliaciná skundà nebuvo akcentuojama, bet vis dëlto yra pamokanti ir galëjo turëti reikðmës eismo ávykio pasekmëms. Mikroautobuse, kuriuo vaþiavo vaikai ir juos lydinti moteris, buvo árengti saugos dirþai, taèiau lydinèioji nelaimës metu nebuvo prisisegusi.

Kovo 30 d. vykusiame 9-ajame Këdainiø rajono savivaldybës tarybos posëdyje buvo patvirtintos (arba joms pritarta) ðios ataskaitos: Këdainiø rajono savivaldybës tarybos 2011 metø veiklos ataskaita, Këdainiø rajono savivaldybës mero 2011 metø veiklos ataskaita, Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriaus ir administracijos 2011 m. veiklos ataskaita, Këdainiø rajono savivaldybës kontrolës ir audito tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita, Këdainiø rajono savivaldybës biudþetiniø ástaigø vadovø 2011 metø ataskaitos, Këdainiø rajono savivaldybës vieðøjø ástaigø, kuriø savininkë ar dalininkë yra Këdainiø rajono savivaldybë, vadovø 2011 m. ataskaitos, Këdainiø rajono savivaldybës kontroliuojamø ámoniø vadovø 2011 metø ataskaitos. Ið ðiø ataskaitø sudaryta Këdainiø rajono savivaldybës 2011 metø veiklos ataskaita, su kuria bus galima susipaþinti nuo balandþio 23 d. Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriaus priimamajame (205 kab., J. Basanavièiaus g. 36, Këdainiai) ir visø rajono seniûnijø administracinëse patalpose. Dotnuvos seniûnija, Vilties g. 19, Dot-

nuva, tel. (8 347) 39 300, Gudþiûnø seniûnija, Dotnuvëlës g. 1, Gudþiûnai, tel. (8 347) 45 433, Josvainiø seniûnija, Këdainiø g. 9, Josvainiai, tel. (8 347) 73 223, Këdainiø miesto seniûnija, S. Jaugelio-Telegos g. 2, Këdainiai, tel. (8 347) 67 287, Krakiø seniûnija, Vilniaus g. 18, Krakës, tel. (8 347) 38 124, Pelëdnagiø seniûnija, V. Koncevièiaus g. 3, Pelëdnagiai, tel. (8 347) 67 601, Pernaravos seniûnija, Jadvygos Juðkytës g. 26, Pernarava, tel. (8 347) 42 148, Surviliðkio seniûnija, Këdainiø g. 29, Surviliðkis, tel. (8 347) 41 133, Ðëtos seniûnija, Këdainiø g. 6, Ðëta, tel. (8 347) 35 265, Truskavos seniûnija, Liepø g. 2, Pavermenys, tel. (8 347) 41 369, Vilainiø seniûnija, Parko g. 6, Vilainiai, tel. (8 347) 68 310. Darbo laikas: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – 8–17 val., penktadiená – 8–15.45 val. Taip pat primename, kad visas ataskaitas jau dabar galima rasti rajono savivaldybës interneto svetainëje www.kedainiai.lt>E.demokratija.

Dël autobusø eismo tvarkaraðèiø pakeitimo 2012 m. balandþio 16 d. išleistas Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriaus ásakymas Nr. AD-1-506 „Dël autobusø eismo tvarkaraðèiø pakeitimo“.. Ásakymo esmë: nuo 2012 m. balandþio 21 d. pakeièiami ðie autobusø tvarkaraðèiai: 1-uoju marðrutu Autobusø stotis–Kuro tiekimo bazë – 20.27 ir 21.28 val. vaþiuos iki stotelës „Kuro tiekimo bazë“. Ið stotelës „Kuro tiekimo bazë“ atitinkamai iðvyks 21.01 ir 22.02 val.; 1-uoju marðrutu Autobusø stotis–Daðkoniai–Kuro tiekimo bazë – 8.55 ir 17.05 val. vaþiuos kiekvienà dienà iki stotelës „Daðkoniai“. Ið stotelës „Daðkoniai“ iðvyks 10.20 ir 19.15 val.; 62-uoju marðrutu Këdainiai–Labûnava poilsio dienomis vaþiuoti 16.14 val.; 64-uoju marðrutu Këdainiai–Daumantø kolektyviniai sodai treèiadieniais ir ðeðtadieniais vaþiuos 7.50, 11.40 ir 17.35 val.;

74-uoju marðrutu Këdainiai–Ðventybrastis poilsio dienomis vaþiuos 13.10 val. iki Tiskûnø; 76(0)-uoju marðrutu Këdainiai–Paðiliai– Labûnava Respublikos, Liaudies gatvëmis vaþiuos 9.00; 17.50 val., poilsio dienomis – 7.42 ir 12.50 val.; 76(1)-uoju marðrutu Këdainiai–Paðiliai Respublikos, Liaudies gatvëmis vaþiuos pietiniu apvaþiavimu 10.43 val.; 77-uoju marðrutu Këdainiai–Apytalaukis Respublikos, Liaudies gatvëmis vaþiuos 8.30 ir 17.26 val. 4-uoju marðrutu Autobusø stotis–Profesinio rengimo centras iðvykus ið stotelës „Autobusø stotis“ 19.59 val. uþsukti á stotelæ „Geleþinkelio stotis“. Këdainiø rajono savivaldybës administracijos direktoriaus Romualdo Gailiûno balandþio 16 d. pasiraðytà ásakymà Nr. AD-1-506 galima rasti savivaldybës interneto svetainëje www.kedainiai.lt, skyrelyje „Teisinë informacija“.

Këdainiø rajono savivaldybë kvieèia visus dalyvauti akcijoje „Darom“ Balandþio 21 d. (ðeðtadiená) Lietuvoje skelbiama aplinkos tvarkymo akcija „Darom Global 2012“. Këdainiø rajono savivaldybë atsiliepë á kvietimà tapti partneriais, ágyvendinant akcijà, kurià VðÁ „Mes darom“ inicijuoja penktus metus ið eilës. Kvieèiame ástaigas, organizacijas, bendruomenes, mokyklas, namø bendrijas, visus rajono ir miesto gyventojus dalyvauti aplinkos tvarkymo talkoje. Akcijos metu tvarkomos vietos nurodytos lentelëje, kuri pateikiama savivaldybës svetainëje www.kedainiai.lt (Naujienos). Norintys dalyvauti akcijoje kvieèiami kreiptis á seniûnijø seniûnus. Galbût patys esate pastebëjæ teritorijà, kurioje reikëtø imtis ðvarinimo veiklos, tuomet taip pat informuokite apie tai seniûnijas. Ketinantys prisidëti prie VÁ Këdainiø miðkø urëdijos nurodytø taðkø tvarkymo

Dëkojame

informacijos galës gauti paskambinæ vyriausiajam miðkininkui, koordinavimo grupës nariui Kaziui Vutencui tel. 8 686 17 145. Seniûnijø telefonø numeriai: Dotnuvos – 39 155, 39 300; Gudþiûnø – 45 433; Josvainiø – 73 223, 73 130; Këdainiø miesto – 67 287, 67 286; Krakiø – 38 124, 38 193; Pelëdnagiø – 67 601; Pernaravos – 42 198, 42 148; Surviliðkio – 41 133, 41 123; Ðëtos – 35 265, 35 361; Truskavos – 41 369, 41 359; Vilainiø – 68 310, 68 314. Visa informacija apie akcijos organizacijos eigà bus skelbiama interneto svetainëse www.mesdarom.lt ir www.delfi.lt Ðiais metais Këdainiai mini 640-àjá gimtadiená, tad kvieèiame jau dabar visus ásitraukti á miesto ir rajono tvarkymo, ðventinio puoðimo darbus! Uþs. Nr. 1 320

Esame labai dëkingi visiems, kurie padëjo, uþjautë ir nepaliko vienø, netikëtai uþkluptø didþiulio skausmo – mirus seseriai Matildai Þebrauskaitei. Seserys Zita ir Jovita su ðeimomis

Mirus UAB „Vikstata“ elektrikui Arûnui Kulvieèiui nuoðirdþiai uþjauèiame jo ðeimà ir artimuosius. UAB „Vikstata“ administracija ir darbuotojø kolektyvas


2012 m. balandþio 19 d.

3

Su ðaknimis áaugæs á savàjá kraðtà /Atkelta ið 1 psl./

Krakës – tapo tëviðke – Ir krakiðkiai, ir viso Këdainiø kraðto gyventojai þino Jus daugybæ metø ir laiko ðiø kraðtø senbuviu. Ar ið tikrøjø Jûsø ðaknys mûsø rajone? – Tiek daug kas mane riða su Krakëmis ir taip seniai èia dirbu, kad ir pats laikau save tikrø tikriausiu senbuviu, visomis ðaknimis áaugusiu á ðità þemæ. Bet ið tikrøjø yra ne visaip taip. Ði þemë ne gimtoji, bet sava. O mano gimtinë tolokai nuo Lietuvos. Tai Þitomiro sritis Ukrainoje, netoli nuo Kijevo. Á Lietuvà patekau tarnaudamas kariuomenëje. Trejus metus „atpyliau” Karmëlavoje. Kai mane demobilizavo, ástojau á Lietuvos þemës ûkio akademijà (dabar – universitetas), studijuoti agronomijos. Èia sutikau ir savo bûsimà þmonà Honoratà. Baigæs mokslà 1971aisiais taip ir likau Lietuvoje. – Demobilizuotas kareivis pasirenka studijuoti þemës ûkio mokslus. Kas tai – atsitiktinumas, lemtis, ar toks buvo tikslas? – Atsakymas vienareikðmis – toks buvo mano tikslas.

Trauka prie þemës ir mokslo – Tada dar ádomiau – ið kur atsirado bûtent toks tikslas, ta trauka prie mokslo ir kartu prie þemës? – Manau, kad ta trauka gimë kartu su manim, ji atsirado ið mano ðeimos. Mano seneliai buvo ûkininkai, tëvas – agronomas. Nuo maþens ðeimoje girdëdavau kalbant apie þemæ, derliø, kvieèiø veisles. Nuo pat vaikystës pavasaris man asocijuodavosi su sëja, vasara – su javapjûte, ruduo – su rudens darbymeèiais. Norëjau bûti tuo, kuo buvo mano tëvas. Taigi galima sakyti, kad mano tikslas augo kartu su manim. Ir kai po demobilizacijos atsirado galimybë studijuoti, man nereikëjo rinktis, nes tvirtai þinojau, ko noriu.

N. Danilèenko: „Esu laimingas, kad man likimas lëmë dirbti bûtent su Krakiø þmonëmis.“

Ðeimoje – visi þemës ûkio specialistai – Ir niekada nesuabejojot dël savo pasirinkimo, dël nieko nepasigailëjot? – Niekada. Në akimirkai. Ir dþiaugiuosi, kad vaikai taip pat nuëjo mudviejø su þmona pëdomis. Dabar mûsø ðeimoje visi – þemës ûkio specialistai. Þmona dësto ten pat, kur studijavo – Þemës ûkio universitete. Að pasirinkau praktinæ veiklà, gamybà, o ji – moksliná darbà. Habilituota þemës ûkio mokslø daktarë, profesorë, dirba Agronomijos fakulteto sodininkystës–darþininkystës katedroje. Sûnus baigë agronomijos mokslus, duktë – ekologijos, marti – þemëtvarkos, þentas – miðkininkystës. Ir visi mokësi ten pat, toje paèioje þemës ûkio mokslø Alma Mater. Dar daugiau – visi vienas kità radome irgi bûtent ten. – O kas Jus priviliojo á Krakes? – Tuometis Krakiø kolûkio pirmininkas, dabar jau a. a. Antanas Petkevièius. Jis mane prikalbino. Prisipaþástu – nelengvai pri-

kalbino, nes þinojau, kad dirbdamas Krakëse ðeimai galësiu skirti labai maþai laiko. Bet A. Petkevièius buvo atkaklus ir galø gale prikalbino. Sakë, padirbëk nors metus, o paskui pamatysim. Pradþioje susitarëm, kad padirbësiu vienerius metus, o jis per tà laikà susiras kità jam tinkantá agronomà. Bet metai praëjo, jis kito nesusirado, o að jau susigyvenau su vietos þmonëmis, ásisukau á ûkio reikalø ir darbø verpetà, taip ir likau. Dirbau su A. Petkevièium septynerius metus, iki pat jo mirties.

Buvo ir liko stiprûs – Þinote, kuo stebiuosi – nepriklausomybës metais daugelis buvusiø rajono kolûkiø iðsidalino, kiti tiesiog iðsidraskë, dauguma jø vëliau sunyko ir visai iðnyko ið rajono þermëlapio, o Krakës kaip buvo, taip ir liko vienu ið stipriausiø ûkiø Këdainiø kraðte. Kas tai nulëmë, juk negalëjo bûti atsitiktinumas? – Manyèiau, kad labai daug priklausë nuo vietos þmoniø ir nuo specialistø. Krakëse specialistai buvo pastovûs, ilgà laikà èia dirbæ, jie norëjo ir toliau dirbti.

Krakiø þmonës, buvæ kolûkieèiai, taip pat stengësi iðsaugoti savo sunkiu darbu per ilgus metus sukauptà ûkio turtà. Nenorëjo jo iðdraskyti, paleisti vëjais. Aplinkui matë daug pavyzdþiø, kaip niekais eina fermos, kitas iðsidalintas ar tiesiog iðdraskytas turtas. Tokio likimo Krakiø þmonës sau nelinkëjo. Todël susibûrë lyg á kumðtá ir atlaikë visus pereinamojo laikotarpio skersvëjus. Iðsaugojo ûká, kuris tapo þemës ûkio bendrove, iðsaugojo darbà ir pragyvenimà sau ir savo vaikams. Esu laimingas, kad man likimas lëmë dirbti bûtent su ðiais þmonëmis.

Þmonës supratingi ir drausmingi

toriai, fermø darbuotojai. Su jais malonu ir ádomu dirbti, o atokvëpio valandà – pabendrauti. Tokio kolektyvo, koks yra mûsø bendrovëje, galëèiau palinkëti kiekvienam vadovui ir specialistui. Bet ir Krakëse yra þmoniø, gyvenanèiø ne ið savo darbo, o ið valstybës mokamø paðalpø. Jie atpratæ dirbti ir uþsidirbti, gyvena nuo paðalpos iki paðalpos. Net per darbymetá juos sunku prisikviesti patalkininkauti. O jeigu ir ateina padirbëti, tai tik iki pirmo lito, patekusio á rankas. Ir iki pirmo „bambalio” alaus. Ir niekaip jø nepakeisi, neperauklësi, jeigu mûsø ástatymai tokie.

Tiki jaunàja karta – Gal tik uþaugus jaunajai kartai gyvenimas pasikeis... – Bet kà daryti, jeigu valstybë ir tà jaunàjà kartà siekia atskirti nuo darbo? Pas mus daug ðeimø norëtø vasarà ádarbinti savo paauglius vaikus. Kad pajustø darbo skoná ir ðiek tiek uþsidirbtø bent savo reikmëms. Bet pabandyk ádarbinti nepilnametá, tuo labiau – paauglá. Ástatymai apraizgys tokiais reikalavimais, kad rankas nuleisi ir daugiau nebebandysi. Nors ûkininko ðeimoje 13–14 metø berniokai jau sëdi prie traktoriaus vairo ir niekas neðaukia SOS. Argi normalu, kad vaikø globos namuose globotiniai neturi teisës patys uþsiauginti darþoviø, ravëti darþo, laikyti naminiø gyvûnø, na, bent triuðiø ar oþkà? Tai kaip jiems priprasti prie darbo, ásigyti reikalingø ágûdþiø? Negi taip sunku valdþiai suprasti, kad nëra geresnio auklëtojo kaip darbas ir savo darbu uþdirbtas litas? O kas lengvai ateina, tas lengvai ir iðeina. Nepripratinti dirbti jaunuoliai nemokës vertinti ir to darbo vaisiø. Ar ne tà matome ðiandien? Ir ne tik kaime, bet ir mieste.

– Bet kur bepaþvelgsi, visur iðgirsi, kad kaimas vis labiau grimzta á girtuoklystæ. Ar ðita bëda Krakes aplenkë? – Beveik galima bûtø ir taip pasakyti. Mûsø bendrovëje girtavimo beveik nëra. Þmonës supratingi ir drausmingi. Su tais, kurie nori dirbti ir uþdirbti, turëti tvarkingà ðeimà, uþauginti ir iðmoks- Gyvenime – daug ðviesiø linti vaikus – problemø nëra. La- spalvø bai puikûs visi mûsø mechaniza– Gráþkime prie ðviesesniø gyvenimo pusiø. Sakoma, kad neámanoma paþinti þmogaus, kol neþinai, koks jo hobis – mëgstamiausias laisvalaikio uþsiëmimas. Gal pasakysite, koks Jûsiðkis? – Labiausiai mëgstu staliaus darbus, kà nors meistrauti ið medþio, tik gaila, kad tam labai trûksta laiko. Patinka statybos darbai. Priklausau medþiotojø bûreliui, bet medþioti nelabai mëgstu. Á medþioklæ su bûrelio kolegomis iðsiruoðiu gal tik kartà – kità per metus. – Atëjo pavasaris. Su kokia nuotaika já pasitinkate? – Pavasaris – visada viltis, visada – ðviesa. Vaikðtau po laukus ir ðirdis dþiaugiasi: þieminiai javai, rapsai ðiemet gerai perþiemojo. Vadinasi, galima laukti gero derliaus, gerø metø. O juk mûsø, þemdirbiø, visas gyvenimas – kaip Mënulis aplink Þemæ – sukasi apie tà derliø, kurá auginame laistydami savo prakaitu ir viltimi.


4

2012 m. balandþio 19 d.

Ûkininkai priversti plëstis á maþiau derlingus rajonus Dël intensyvios þemdirbystës ir þemës ûkio paskirties sklypø trûkumo derlinguose rajonuose plëstis norintys ûkininkai priversti ûká plëtoti maþiau derlingose þemëse, praneða analizæ atlikusi þemës ûkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo ámonë „Agro MT“. „Nuo seno þemës ûkiu garsëjanèiame Këdainiø rajone þemë patraukli ne tik dël aukðto derlingumo balo, bet ir dël geografinës lokacijos. Rajonas apsuptas miestø, kuriuose iðvystyta pramonë, – Kauno, Jonavos, Raseiniø, Radviliðkio. Juose gyvena daug darbingø ir uþdirbanèiø þmoniø, veikia stambios maisto pramonës ámonës, kurioms reikalingos þaliavos. Tai naudinga ûkininkams,

nes atsiranda þemës ûkio gërybiø paklausa, – teigia „Agro MT“ direktorius Marius Þutautas. – Taèiau ðiandien paklausa tokia didelë, kad ásigyti þemës ûkio paskirties sklypà Këdainiø ir kituose derlinguose rajonuose yra itin sudëtinga – parduodami sklypai yra arba maþo ploto, arba gerokai virðija rinkos kainas. Dël ðios prieþasties stambûs ûkininkai pleèia ûkius á kitus rajonus.“ Hektaras ûkinës paskirties þemës sklypo Këdainiuose gali kainuoti nuo 9–10 tûkst. litø. Bendrovës teigimu, ði investicija atsiperka maþdaug per 5–6 metus, nes Këdainiø rajone þemës naðumas leidþia viename hektare iðauginti iki dviejø 2 kartø didesná derliø nei kituose vidutinio derlingumo rajonuose. Taèiau sklypø kainos ir pa-

klausa vidutinio derlingumo rajonuose yra maþesnës. Pavyzdþiui, labiau á vakarus nutolusiame, maþiau palankiame ûkininkauti Kelmës rajone dirbamosios þemës hektaro kaina siekia – 3–5 tûkst. litø. „Akivaizdu, kad þmonës linkæ pirkti brangesnæ, bet derlingesnæ þemæ, – teigia M. Þutautas. – Taèiau pavyzdþiai rodo, kad investicijos á maþiau derlingus þemës sklypus kituose rajonuose taip pat gali bûti iðeitis, norintiems plësti ûká.“ M. Þutauto teigimu, ûkininkui sudëtinga dirbti þemæ didesniu nei 30 kilometrø spinduliu, todël toliau nuo pagrindinio ûkio þemës sklypus ásigyjæ ûkininkai ten ákuria maþas ûkiø bazes, augina maþiau prieþiûros reikalaujanèias kultûras arba imasi ekologinës

Dël intensyvios þemdirbystës ir þemës ûkio paskirties sklypø trûkumo derlinguose rajonuose plëstis norintys ûkininkai priversti ûká plëtoti maþiau derlingose þemëse.

þemdirbystës. „Plëtra á rajonus, kuriuose þemës derlingumas yra maþesnis, negarantuoja greito investicijø atsipirkimo, taèiau ilgu laikotarpiu

Agurkai prekybininkams – ið vienø rankø Dainius ÐEPETYS

Stambiausia rajono agurkø augintoja – uþdaroji akcinë bendrovë „Këdainiø gëlës“ ir dar keturi didþiausi ðalies ðiltnaminiø darþoviø augintojai susivienijo á þemës ûkio kooperatyvà „Agrolit“. Kooperatyve – saugiau Ðiuo metu po kooperatyvo „Agrolit“ vëliava, be këdainieèiø, Ðalies darþoviø augintojai vienijasi tam, kad kartu galëtø parduoti savo produkcijà, nes pavieniui derëtis su prekybos tinklais jiems darosi per sunku.

vienijasi bendrovës „Kietaviðkiø gausa“ ir „Kauno ðiltadarþiai“, po keletà hektarø ðiltnamiø valdantys ûkininkai – alytiðkis Algimantas Þemaitis bei anykðtënas Andrius Juðka. Su ámone „Këdainiø gëlës“ siejamas patyræs ðiltnaminiø darþoviø augintojas Romualdas Valevièius sakë, kad ðalies darþoviø au-

ði plëtra duos daugiau finansinës naudos nei iðsvajoto sklypo, tarkime, Këdainiuose laukimas“, – teigia M. Þutautas. „Rinkos aikðtës“ inf.

gintojai vienijasi tam, kad kartu galëtø parduoti savo produkcijà, nes pavieniui derëtis su prekybos tinklais jiems darosi per sunku. „Ámonës, kurios ástojo á kooperatyvà tikisi, kad joms pavyks iðsiderëti palankesnes produkcijos supirkimo kainas bei sàlygas ir viliasi, kad bendrai gyventi bus lengviau“, – kalbëjo R. Valevièius. Ðiemet „Agrolit“ nuo sezono pradþios þada imtis tik derybø su prekybos tinklais, taèiau ateityje galvojama turëti bendrus produkcijos sandëlius, galbût sukurti vieningà logistikos padaliná. „Agrolit“ kooperatyvo nariai ið dalies bando pasekti Latvijos þemdirbiø pavyzdþiu, mat kaimyninëje ðalyje prieð keletà metø buvo ákurtos dvi darþoviø augintojus vienijanèios organizacijos. Jos praktiðkai kontroliuoja visà ðalies ðiltnaminiø darþoviø rinkà ir prekybos tinklams teikia savo nariø iðaugintà derliø.

Didesnës galimybës gauti paramà Lietuvos ðiltnamiø ûkiai gyvena ne paèius geriausius laikus. Nemaþa jø dalis praëjusius metus baigë nuostolingai. Ne iðimtis ir kooperatyvo „Agrolit“ nariai, todël susivienydami jie siekia iðspræsti ir kità problemà – gauti Europos Sàjungos paramà. Pagal ðiuo metu galiojanèià tvarkà ðiltnamius valdanèioms ámonëms Europos Sàjungos gauti paramà yra gana sunku, o kooperatyvams, gamintojø grupëms bei organizacijoms, kuriø statuso siekia „Agrolit“, tokia parama yra skiriama lengviau. Darþininkams parama bûtø itin naudinga rinkoje susidarius perteklinei produkcijai, kai esant darþoviø produkcijos pertekliui, siekdamos, kad darþoviø kainos nenukristø þemiau savikainos, gamintojø organizacijos sezono metu gali nuspræsti dalies produkcijos netiekti á rinkà, o iðdalinti jà labdarai ar kitaip panaudoti bei uþ tai gauti pinigines kompensacijas.


2012 m. balandþio 19 d.

Këdainiuose – pasaulinio masto paroda Irma BAJORÛNË

ATVEÞË DOVANØ Antradiená seniûnijoje sveèiavosi ið ðiø kraðtø kilæs savamokslis menininkas Petras Raila. Jo iniciatyva Pagiriuose buvo pastatytas politiniams kaliniams ir tremtiniams skirtas paminklas, kuriam sveèias atnaujino Lietuvos respublikos herbà – Vytá. P. Raila ðákart atveþë ir dar daugiau dovanø – du Mergelës Marijos paveikslus ir dvi þvakides. Ðie meno kûriniai papuoð Pagiriø ir Ðëtos koplyèias. Su sveèiu susitiko su rajono savivaldybës meras Rimantas Diliûnas ir Ðëtos seniûnas Petras Pupkus.

Parodos rengëjai kûriniø autoriams këlë vienintelæ sàlygà – darbai turi bûti ne didesni kaip 50x50x50 centimetrø.

Idëjos autorë – japonë

Pristato pluoðto menà „Mes norime, kad lankytojai suprastø, kas yra pluoðto menas. Já kûrëjai naudoja labai skirtingà: audinius, popieriø, vielà, plastikà ar organinës kilmës medþiagas. Kuria ne tik tradicinëmis, bet ir ðiuolaikiðkomis ar jø paèiø atrastomis technikomis, – sako parodos kuratorës. – Darbø ávairovë, jø ágyvendinimas parodo, kokia svarbi yra atlikimo technika.“ Vieni menininkai kvieèia þiûrovà ieðkoti pasaulio ar reið-

Seniûnijø naujienos Ðëta

Apie 40 menininkø ið daugelio Europos ir Azijos ðaliø J. Monkutës-Marks muziejujegalerijoje pristato savo darbus unikalioje maþø kûriniø parodoje. Darbai sukurti naudojant skirtingà technikà, ávairius pluoðtus, atspindi nevienodà menininkø poþiûrá. Skiriasi ir jø tematika.

Parodos idëjà pasiûlë menininkë ið Japonijos Kakuko Ishii, prieð keletà metø dalyvavusi Kauno bienalëje. Ten susitikusi su Këdainiø galerijos direktore Dalia Minkevièiene-Jazdauskiene ir tuometine kuratore Asta Federavièiûte-Jasiûne ji pasiûlë surinkti ávairius Azijos ðaliø menininkø darbus. Kolegës ið Japonijos idëjà palaikë Belgijos menininkë Erny Piret. Paskelbusios apie bûsimà parodà kuratorës sulaukë daug pasiûlymø. Azijos ðaliø – Japonijos, Malaizijos, Pietø Korëjos ir kt. – menininkai savo kûrinius siûlë K. Ishii, Europos – E. Piret. Atrinktø darbø autoriai patys apsirûpino jø atsiuntimu á Këdainius, daugiau kaip deðimt jø atvyko á atidarymà.

5

Pelëdnagiai RÛPINAMASI APLINKA

Pasaulinio masto parodos atidaryme J. Monkutës-Marks muziejuje-galerijoje dalyvavo (ið kairës) galerijos direktorë D. Minkevièienë-Jazdauskienë, Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienë, savivaldybës mero pavaduotoja N. Naujokienë, nemaþai darbø autoriø. /Nuotr. autorës/

kiniø esmës, kiti siûlo atsigræþti á gamtà. Á parodà atrinkti trijø Lietuvos tekstilininkø darbai. Jûratë Petruðkevièienë, Vilniaus dailës akademijos Kauno dailës fakulteto Taikomosios tekstilës katedros dëstytoja, savo darbus jau eksponavusi Këdainiø galerijoje, pripaþino, kad Lietuvoje prigijo japoniðka ðibori technika, mûsø ðalies menininkai susipaþásta ir su kitomis rytietiðkomis technikomis.

Krakës RÛPINASI GËLYNAIS

Mene – Europos ir Azijos skirtumai Parodos atidaryme dalyvavusios menininkës ið Europos ðaliø pastebëjo, kad europieèiai yra labiau individualûs, net tos paèios ðalies atstovai kuria visiðkai skirtingai. Tuo tarpu Azijos ðaliø kûrëjai turi sunkiai pastebimà panaðumà. Parodos sumanytojø pasiûlytas darbø dydis nëra áprastas Europoje – èia daþniau matome didesnius tekstilës, pluoðto darbus.

Nuo sausio 1 dienos pasikeitus piniginës socialinës paramos ástatymu seniûnijoje padaugëjo socialiniø paðalpø gavëjø, o tuo paèiu ir turinèiø dirbti visuomenei naudingus darbus uþ gaunamas socialines paðalpas. Dël to atsirado galimybë atlikti darbus, kuriems anksèiau pritrûkdavo darbo jëgos. Ðiuo metu yra tvarkoma puðynëlio teritorija aplink Gelnø kapines, taip pat ðalinami seni kelmai Labûnavos kapinëse. Be to, baigiami suplanuoti genëjimo darbai, tvarkomi Nociûnuose esantys þeldiniai, atliekami aplinkos tvarkymo darbai ir kituose kaimuose.

Ðiuo metu seniûnijos administracija rûpinasi bûsimais miestelio gëlynais, kurie tradiciðkai turëtø suþydëti prie seniûnijos administracijos pastato, autobusø stoties, paminklø ir Krakiø centre. Þemës ruoðimo ir gëliø sodinimo darbus atliks vieðøjø darbø darbininkai.

R. Yashiro ið Japonijos pasakoja apie miðkà.

ÁRENGS NUORODAS

Japonijoje ir kitose Azijos ðalyse trijø dimensijø nedidelio formato darbai labiau áprasti.

Menininkai ið skirtingø ðaliø domëjosi kolegø darbais, jø naudojama technika.

Domino kolegø darbai Nedidelëje, bet plaèias ávairiø kûriniø eksponavimo galimybes turinèioje galerijoje parodos atidarymo dienà skambëjo kalbos apie menà lietuviø, anglø, prancûzø, japonø ir kitomis kalbomis. Autoriai, pasiryþæ atvaþiuoti pristatyti savo darbø ið Japonijos, Juntiniø Amerikos Valstijø, Portugalijos, Belgijos ir kitø ðaliø, bendravo su lankytojais ir tarpusavyje. Parodoje daugelis darbø atlikti netradicine, daþnai paties autoriaus sukurta technika. Kuriantys þmonës domëjosi, kokias medþiagas naudoja jø kolegos, kaip stengiasi atskleisti unikalø pasaulio matymà. Paroda, kurià galerijos direktorë D. Minkevièienë–Jazdauskienë pavadino pasaulinio lygio kûrybos reiðkiniu, J. MonkutësMarks muziejuje-galerijoje veiks iki birþelio 15 dienos.

Krakiø seniûnijose miðkuose planuojama árengti nuorodas, kuriose bûtø pateikta informacija apie miðkuose esanèius paminklus. Seniûno Jono Dalboko teigimu, tokiø paminklø seniûnijoje yra apie deðimt, taèiau neþinant tikslios jø buvimo vietos, sunku juos surasti. Numatytus nuorodø árengimo darbus atliks vieðuosius darbus dirbantys þmonës.

TVARKO TERITORIJAS Krakiðkiai ið anksto prisijungë prie tradicinës gamtos ðvarinimo akcijos „Darom“. Ðià savaitæ seniûnijos administracijos darbuotojai ðalina vis kitoje vietoje kaskart atsirandanèius nelegalius sàvartynus, Krakiø M. Katkaus bendruomenë valo keturis miestelio tvenkinius, ið kuriø traukiama plastikinë tara, ir tvarko þydø bei 1863 metø sukilimo kapinaites. Ðeðios kaimø bendruomenës rûpinasi savø kaimø teritorijomis, o girininkijos darbuotojai ðvarina pakeles, renka ðiukðles.


6

2012 m. balandþio 19 d.

Paskirstytos biudþeto lëðos sporto plëtrai Irma BAJORÛNË

Didþioji dalis rajono savivaldybës biudþeto pinigø, skirtø sporto plëtrai plëtrai,, atiteks krepðiniui krepðiniui.. Ið viso prioritetiniø sporto ðakø finansavimui ðiø metø savivaldybës biudþete numatyta 430 tûkstanèiø litø. Kûno kultûros ir sporto taryba pasiûlë, o savivaldybës taryba pritarë, kad 81 proc. ðios sumos atitektø krepðiniui, 14 proc. – futbolui, 3 proc. – boksui. Ðios trys sporto ðakos kaip prioritetinës Këdainiø rajone ávardintos prieð keletà metø.

Parama krepðiniui Rajono savivaldybës Kûno kultûros ir sporto veiklos projektø, finansuojamø ið savivaldybës biudþeto, vertinimo komisijos pirmininkë Nijolë Naujokienë sakë, kad á krepðiniui skirtus pinigus pretendavo vienintelis klubas, pateikæs detalià veiklos programà ir pinigø panaudojimo sàmatà. Vieðosios ástaigos „Verþlusis Nevëþis“, valdanèios reprezentaciná Këdainiø krepðinio klubà, veiklai skirta 348 tûkstanèiai litø. Savivaldybës skirtus pinigus klubas naudos atsiskaityti su þai-

„Nevëþio“ futbolo klubo vadovas S. Skibiniauskas (deðinëje) ir treneris S. Vertelis paþadëjo jubiliejiná sezonà siekti tik pergaliø.

dëjais pagal sutartis ir treneriais, padengti transporto, maitinimo, apgyvendinimo iðlaidas.

Finansavo bokso programà Boksui teko 12,9 tûkst. litø. Ðios sporto ðakos atstovai pateikë vienà programà, pinigai skirti Këdainiø bokso federacijos veiklai.

Skyrë lëðø futbolui Sudëtingiausia buvo paskirstyti futbolui tenkanèius 68,8 tûkst. litø. Ðio þaidimo gerbëjai praðë finansuoti keturias veiklos

programas. Nedideliø sumø praðiusiems „Nevëþio“ veteranø klubui skirta 1 500 litø, vaikus futbolininkus ugdanèiam klubui „Autara“ – 1 300 litø. Visa likusi suma – 66 tûkstanèiai litø – skirta vieðajai ástaigai „Sporto perspektyvos“, pateikusiai komandos „Nevëþis“ veiklos programà. Futbolo komandai „Këdainiai“ neskirta. „Visi dëjome daug pastangø, kad abi toje paèioje lygoje þaidþianèios Këdainiø komandos susijungtø, kad optimaliai bûtø panaudojami rajono savivaldybës ir kitø rëmëjø skiriami pinigai, – sa-

Sezono finalui – pergalë

2011–2012 metø „Këdainiai Triobet“ komanda LKL pirmenybëse uþëmë septintàjà vietà. /Nuotr. autorës/

Irma BAJORÛNË

Graþia pergale namø aikðtëje ir septintàja vieta Lietuvos krepðinio lygos turnyro lentelëje 201 1–2012 2011–2012 metø sezonà baigë „Këdainiai Triobet“ krepðinio komanda. Penktadiená këdainieèiai 20 taðkø skirtumu rezultatu 88:68 nugalëjo Panevëþio „Lietkabelá“, kuris galutinëje turnyro lentelëje liko vienuoliktas.

Þaidë savo ir sirgaliø malonumui Intriga paskutiniosiose sezono rungtynëse iðliko tik pirmajame ketvirtyje. Rungtynes sëkmingiau pradëjo „Lietkabelis“, taèiau baigiantis këlinukui „Këdainiai

Triobet“ spurtavo 12:0 ir pirmoji pertrauka prasidëjo esant deðimties taðkø aikðtës ðeimininkø pranaðumui. Toká ar didesná skirtumà ðeimininkams pavyko iðlaikyti visas rungtynes. Ketvirtojo këlinuko viduryje Panevëþio komanda akivaizdþiai prarado viltá iðplëðti pergalæ, o ðeimininkai þaidë savo ir sirgaliø malonumui: efektingi perdavimai ir dëjimai, tritaðkiø serijos padidino skirtumà iki dvideðimties taðkø. Paskutiniosiose sezono rungtynëse rezultatyviausias buvo Laimonas Kisielius (14 taðkø, 5 atkovoti kamuoliai), Davidas McClure‘as ir Tomas Èerneckis pelnë po 13, Egidijus Dimða – 12.

Pasikeitimai á geràjà pusæ „Këdainiai Triobet“ treneris Gediminas Petrauskas prisipaþino

negalás gerai vertinti viso sezono – jo pradþia buvo silpna, Këdainiø komanda aikðtæ daþnai palikdavo su pralaimëjimo kartëliu. „Kol vyrai susiþaidë, kol atsirinkome þaidëjus, kurie þaidþia komandos labui, o ne savo þaidimà, praëjo nemaþai laiko, – sakë treneris. – Antroje sezono pusëje þaidimas ryðkiai pasikeitë á gera.“ G. Petrauskas ir po paskutiniøjø rungtyniø liko sau iðtikimas – neiðskyrë në vieno þaidëjo. Jo teigimu, prie pergaliø prisidëjo kiekvienas krepðininkas. Apie kità sezonà G. Petrauskas sakë dar negalvojàs, bet gavæs pasiûlymà vël treniruoti Këdainiø komandà, mielai já priimtø.

Dþiaugësi graþiu finiðu VðÁ „Verþlusis Nevëþis“, valdanèios Këdainiø krepðinio klubà, valdybos pirmininkas Vygandas Valiukevièius po rungtyniø norëjo tik pasidþiaugti graþiu finiðu, o problemas spræsti pasirengæs vëliau. „Graþiai finiðavome, – reziumavo V. Valiukevièius. – Manau, kad rëmëjai ir sirgaliai gali bûti patenkinti, nes komanda garsino Këdainius ir pasiekë tai, ko tikëjosi pradëdama sezonà.“

Dëkingumo plojimai Su þaidëjais ir treneriu fanai atsisveikino dëkingumo plojimais. Krepðininkai neliko skolingi: atidavë aktyviausiems sirgaliams savo marðkinëlius, kuriø ðiemet jau nebeprireiks.

LKL, BBL, LKF taurës turnyruose þaidþianèiai krepðinio komandai ið savivaldybës biudþeto skirta treèdalis milijono litø. /Nuotr. autorës/

kë komisijos pirmininkë, mero pavaduotoja N. Naujokienë. – Spræsdami, kuriai ið pateiktø programø skirti finansavimà, rinkomës aukðtesniø rezultatø pasiekusià, 50 metø istorijà ir tvirtas tradicijas turinèià, vaikus ir jaunimà ugdanèià „Nevëþio“ komandà.“

Diskutuoja apie strategijà N. Naujokienë pastebëjo, kad vis dar iðskaidomos jauniesiems futbolininkams rengti skirtos lëðos. Kelias vaikø komandas tu-

ri „Nevëþio“ klubas, kelias – Sporto mokykla. Futbolo bendruomenë ne vienus metus diskutuoja apie tai, kad jaunøjø futbolininkø ruoðimà reikëtø atiduoti á klubo rankas, kad bûtø tampresnis ryðys tarp reprezentacinio klubo ir vaikø komandø, kad augant meistriðkumui jaunieji sportininkai neiðvaþiuotø á geresnes sàlygas pasiûlanèius klubus. N. Naujokienë mano, kad ateitis yra bûtent tokiam keliui ir ateityje jaunøjø futbolininkø rengimo sistemoje bus permainø.

Plaukikø medaliai tarptautinëse varþybose Këdainiø sporto mokyklos jaunieji plaukikai omo Pakðèio, plaukikai,, treniruojami TTomo varþësi Kaune vykusiose tarptautinëse vaikø plaukimo varþybose „Jûrø arkliukas-2012“. Tradiciniame renginyje dalyvavo Panevëþio, Vilniaus, Alytaus, Ðiauliø, Këdainiø ir Kauno sportininkai bei sveèiai ið Estijos, Latvijos, Lenkijos. Dvylikos metø amþiaus grupëje 200 m plaukimo laisvu stiliumi sidabro meda-

lá iðkovojo Mantas Lauruðinis. Perpus trumpesnëje distancijoje jis liko ðeðtas. Simas Jurevièius buvo treèias plaukdamas 50 m peteliðke. Varþybose startavo deðimt Këdainiø sporto mokyklos auklëtiniø.

T. Janutauskas – Lietuvos jauniø bokso èempionas Lietuvos jauniø bokso pirmenybëse Marijampolës „Sûduvos“ sporto centre èempionu svorio kategorijoje iki 80 kg tapo Këdainiø sporto mokyklos auklëtinis TTomas omas Janutauskas. Këdainiø sporto mokyklos boksininkai ðiame èempionate iðkovojo penkis medalius. Bronzos medaliais apdovanoti Dalius Jalunskis (iki 52 kg), Edgaras Èepas (iki 63 kg), Darius Aðmontas (iki 70 kg) ir Aidas Lukoðius (iki 80 kg).

Dël apdovanojimø trylikoje svorio kategorijø rungësi 179 boksininkai. Ðalies jauniø èempionu tapæs Tomas Janutauskas Lietuvos rinktinës sudëtyje ruoðis maèui su Lenkijos ir Rusijos jauniø rinktinëmis, o liepos pabaigoje vyks á Europos èempionatà Bulgarijoje.

Futbolo komandø startai skirtingi Lietuvos futbolo federacijos I lygos èempionato kovas Këdainiø komandos pradëjo skirtingai skirtingai.. „Nevëþis“ iðvykoje rezultatu 4:3 nugalëjo Nacionalinës futbolo akademijos komandà. Këdainieèiø gretose pasiþymëjo Aivaras Lyberis, Nerijus Kestenis, Giedrius Klevinskas (ið 11 metrø) ir Gabrielius Zagurskas. „Këdainiai“ pirmàsias sezono rungtynes namø aikðtëje 0:2 pralaimëjo Vilniaus „Polonijai“.

Ðeðtadiená, balandþio 21 dienà, 14 valandà „Këdainiø“ komanda namø aikðtëje iðbandys jëgas su „Ðilutës“ futbolininkais. Sekmadiená, balandþio 22 dienà, 14 valandà „Nevëþis“ Këdainiø stadione susitiks su Vilniaus „Granitu“. „Rinkos aikðtës“ inf.


2012 m. balandþio 19 d.

Nepatogi liga – akiø alergija Alergija – itin stipri stipri,, neáprasta organizmo reakcija, atsakas á ið aplinkos patekusià medþiagà. Kas jà iðprovokuoja? Pasirodo, þmogaus organizme prieð áprastines aplinkos medþiagas ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E. Jie paprastai gaminasi tø þmoniø organizme, kurie turi ágimtà polinká iðkreiptai reaguoti á alergenus, kitaip tariant, á vienokias ar kitokias medþiagas, kurios ir sukelia alerginæ reakcijà. Alergija dar kitaip yra vadinama civilizacijos liga, kurià nulëmë pasikeitæs gyvenimo bûdas, urbanizacija, aplinkos uþterðtumas, ávairios kitos prieþastys.

Pavasario palydovës – alerginës akiø reakcijos Kaip teigia Kauno centro poliklinikos akiø ligø gydytoja Alina Grabauskienë, pavasará itin padaþnëja alerginës akiø ligos. „Tai bûtø ávairûs konjunktyvitai (sezoninis ir nuolatinis alerginis konjunktyvitas, vernalinis keratokonjunktyvitas, gigantiniø papilø ir atopinis keratokonjunktyvitas) arba, paprasèiau tariant, ávairûs akiø junginës – skaidrios gleivinës plëvelës, dengianèios vidiná vokø pavirðiø ir akies obuolá, uþdegimai. Pastarieji paprastai paþeidþia abi akis, jos stipriai aðaroja, perðti, raudonuoja, ið akiø skiriasi vandeningos, gleivingos iðskyros. Gali patinti vokai. Ligai paþeidus ragenà, tampa sunkiau matyti, akys bijo ðviesos, nuolat aðaroja. Ligai kartojantis, akyse gali atsirasti randiniø junginiø pakitimø, ragenoje – padrumstëjimø“, – pasakoja gydytoja. Anot A. Grabauskienës, sezoninis alerginis konjunktyvitas daþniausiai pasireiðkia balandþio–birþelio mënesiais, taip pat vëlyvà vasarà arba ankstyvà rudená. Já gali lydëti alerginë sloga, alerginë bronchinë astma, alerginis sezoninis konjunktyvitas taip pat gali bûti ir vienas ið alerginio dermatito poþymiø.

Pagrindiniai kaltininkai Alergines akiø ligas, gydytojos A. Grabauskienës teigimu, gali sukelti ávairûs alergenai, patekæ á organizmà oro laðeliniu (au-

7

Ligos paðalpa mokama tik pripaþinus laikinai nedarbingu „Sodra“ primena, kad iki asmená pripaþástant laikinai nedarbingu, jam mokamas darbo uþmokestis. Jeigu asmuo laikinai nedarbingu pripaþástamas po darbo valandø, ligos paðalpa mokama nuo kitos dienos. Svarbu, kada kreipiasi

Alergines akiø ligas gali sukelti ávairûs alergenai.

galø þiedadulkës, dulkiø erkutës, naminiø gyvûnø pleiskanos, pelësiniø grybeliø dalelës) arba kontaktiniu (ilgà laikà laðinami akiø vaistai, kosmetinës akiø priemonës, kontaktiniai læðiai) bûdu. „Pavasarinio keratokonjunktyvito prieþastys nëra visiðkai aiðkios. Manoma, kad ðià ligà sukelia saulës spinduliai, uþterðtas oras, ozono sluoksnio pokyèiai, dujø, dulkiø ir dûmø perteklius aplinkoje, endokrininës sistemos sutrikimai“, – teigia gydytoja. Pasak maþø kainø vaistiniø tinklo „Camelia“ vaistininkës Jûratës Cijunaitienës, kiekvienà pavasará pradëjus skleistis medþiø pumpurams, þydëti pirmiesiems augalams, vaistines uþplûsta þmonës, kurie skundþiasi ávairiomis alerginëmis akiø reakcijomis, teiraujasi patarimø, kà daryti, norint sumaþinti nemalonius simptomus. „Perðtinèioms, skaudanèioms, aðarojanèioms, paraudusioms akims padeda ðalti pavilgai, dirbtinës aðaros, kuriø sudëtyje nëra konservantø. Jei akiø alergija yra lëtinë, pavyzdþiui, nulemta aplinkos uþterðtumo, ji gali paûmëti. Tokiais atvejais neretai reikalingas specifinis gydymas, kurá gali skirti tik akiø gydytojas. Alergija gydoma specialiais medikamentais – jie sumaþina alerginius simptomus, stiprina imuninæ sistemà“, – tvirtina vaistininkë. Gydytoja A. Grabauskienë priduria, jog esant sezoniniam ir nuolatiniam alerginiam konjunktyvitui, labai svarbu vengti kontakto su uþdegimà sukelianèiais alergenais. „Alerginei reakcijai nepraeinant, nuolat kartojantis, gali reikëti atlikti specialius tyrimus, kuriø metu yra nustatomi specifiniai alergenai. Tokiais atvejais gydy-

mas paprastai pradedamas prieð konkreèiø augalø þydëjimà, taip iðvengiama sezoninio alerginio konjunktyvito paûmëjimo“, – teigia medikë.

Pasirûpinti savo akimis – nesunku Norint iðvengti akiø alergijos ar pastaràjà susilpninti, anot „Camelia“ vaistininkës, reikia atminti ðtai kà: • pavasará ir dalá vasaros (kai þydi augalai) rekomenduojama langus laikyti uþdarytus. Patalpas patariama vësinti kondicionieriumi. • Jei yra galimybë, reikëtø ásigyti oro valytuvus ir drëkintuvus, reguliariai keisti jø filtrus. • Daþniau keisti patalynæ. Uþvalkalus skalbti karðtame vandenyje. • Bûtina sekti orø prognozes. Stengtis kuo maþiau bûti lauke karðtomis, sausomis ir vëjuotomis dienomis, kai þiedadulkiø koncentracija ore bûna aukðèiausia. Derëtø atminti, jog didþiausia þiedadulkiø koncentracija ore bûna ankstyvà rytà, maþdaug nuo 5 iki 10 valandos. • Nedþiovinti skalbiniø ir rûbø lauke, nes prie jø gali lengvai prikibti þiedadulkës. • Rekomenduojama daþniau siurbti automobilio salonà – ant sëdyniø uþtiesalø, kilimëliø pavirðiaus gali kauptis ávairûs su rûbais ir daiktais atneðti alergenai. Dar ðá mënesá visi pageidaujantys kvieèiami á „Camelia“ vaistines nemokamai pasikonsultuoti su okulistais, aptarti jiems rûpimus klausimus, pasimatuoti akispûdá, atlikti ávairiø tyrimø.

Pagal Elektroniniø nedarbingumo paþymëjimø bei elektroniniø nëðtumo ir gimdymo atostogø paþymëjimø iðdavimo taisykles, kai apdraustasis á asmens sveikatos prieþiûros ástaigà (ASPÁ) kreipiasi darbo metu ir nustatoma, kad jis yra laikinai nedarbingas, nedarbingumo paþymëjime nedarbingumo laikotarpio pradþia nurodoma nuo kreipimosi dienos. Kai apdraustasis á ASPÁ kreipiasi po darbo (iðdirbæ visà darbo dienà, pamainà) ir nustatoma, kad jis yra laikinai nedarbingas, tuomet nedarbingumo paþymëjime nedarbingumo laikotarpio pradþia nurodoma kita diena. Jeigu asmuo iðdirbo, pavyzdþiui, 4 valandas, kreipiasi á ASPÁ ir jis nuo tos paèios dienos pripaþástamas laikinai nedarbingu, o darbdavys taip nurodys ir darbo laiko apskaitos þiniaraðtyje, tai apmokëdamas ligos paðalpà uþ 2 pirmàsias kalendorines nedarbingumo dienas, uþ pirmos dienos 4 valandas darbdavys mokës darbo uþmokestá, o uþ likusias 4 valandas – ligos paðalpà. Jeigu darbdavys darbo laiko apskaitos þiniaraðtyje nurodys, kad asmuo buvo nedarbingas visà dienà, uþ

pirmàjà nedarbingumo dienà mokës ligos paðalpà.

„Sodra“ primena Uþ 2 pirmàsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampanèias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (iðskyrus slauganèius ðeimos nará bei organø donorus). Ði paðalpa negali bûti maþesnë negu 80 proc. ir ne didesnë kaip 100 proc. paðalpos gavëjo vidutinio darbo uþmokesèio. Asmenims, gaunantiems pajamø pagal autorines sutartis, ligos paðalpa uþ pirmàsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Ið „Sodros“ biudþeto lëðø ligos paðalpa mokama nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos. Nuo 3 iki 7 laikinojo nedarbingumo dienos (imtinai) mokama 40 proc., nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. paðalpos gavëjo kompensuojamojo uþdarbio dydþio. Ligos paðalpà norintys gauti asmenys turëtø pateikti praðymà „Sodrai“. Patogiausia tai padaryti per Elektroninæ gyventojø aptarnavimo sistemà (EGAS) adresu https://gyventojai.sodra.lt/ „Sodra“ inf.

Asta KEIBIENË, UAB „Nemuno vaistinë“ Komunikacijos projektø vadovë

Ámokas „Sodrai“ galima sumokëti per loterijos „Perlas“ terminalus „Sodra“ informuoja, kad valstybinio socialinio draudimo ámokas, delspinigius ar baudas galima sumokëti per loterijos „Perlas“ terminalus. „Ðiø terminalø tinklas yra labai platus, todël manome, kad dalis ámokø mokëtojø nuo ðiol galës daug paprasèiau, patogiau ir greièiau sumokëti socialinio draudi-

mo ámokas“, – ásitikinæs „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevièius. „Sodros“ ámokos priimamos visuose loterijos „Perlas“ terminaluose, esanèiuose prekybos vietose. Norint sumokëti socialinio draudimo ámokà reikia nurodyti: - ámokos mokëtojo asmens, ámonës arba draudëjo kodà - ámokos kodà

- mokamà sumà. Ið viso ðalyje yra 1800 loterijos „Perlas“ terminalø. Prekybos vietø, kur galima rasti loterijos „Perlas“ terminalus sàraðas pateikiamas svetainëje www.perlopaslaugos.lt. Valstybinio socialinio draudimo ámokas taip pat galima sumokëti banko pavedimu bei „Lietuvos paðto“ skyriuose. „Sodra“ inf.

Balandþio 21 d. 15 val. Këdainiø kultûros centre á teatralizuotà koncertà kvieèia “Þvaigþdþiø duetø” nugalëtojai aktorius Marius Jampolskis ir Irûna. Sveèiai – grupë STUDENTËS ir Paulius. Bilieto kaina – 20 Lt, 25 Lt.


8

2012 m. balandþio 19 d.

Vaikai aplankë bendraamþius

Ákurtas besimokanèiø mokyklø tinkliukas Mokykloms ágyvendinat metinius veiklos ir ugdymo planus, nuolat iðkyla problema, kaip nuosekliai modernizuoti ugdymà, kaip tobulinti mokymà ir mokymàsi odël balandþio pradþioje mokymàsi.. TTodël rajono mokyklø grupë jau treèià kartà rinkosi á besimokanèiø mokyklø tinklø (BMT 2) seminarà, kurio tema – „V ertinimas ir „Vertinimas ásivertinimas“.

Vaikai þaidë susipaþinimo þaidimà.

Këdainiuose ðeðtadieninë (sekmadieninë) rusø mokykla veikia jau septynerius metus. Per tà laikà ðios ugdymo ástaigos mokiniai surado draugø visame rajone, o visai neseniai aplankë Specialiosios mokyklos V aikø globos skyriuje Vaikø gyvenanèius vaikus, kurie per atostogas neturi kur vaþiuoti vaþiuoti.. Ðá susitikimà organizavo Specialiosios mokyklos auklëtoja Aldona Bukauskienë, kuri sugebëjo sukurti gerà ir ðiltà atmosferà. Todël vaikai labai greitai susipaþino su ðio skyriaus globotiniais ir tapo savi jø namuose. Ið pradþiø vaikai parodë, kur gyvena, þaidþia, miega ir valgo bei papasakojo apie savo gyvenimà. Beje, patiko jø ðviesûs, erdvûs kambariai.

Kad dar artimiau susipaþintø, vaikai ásitraukë á þaidimus. Pirmiausia globotinius iðmokëme rusø liaudies þaidimo „Upeliukas“. Po to jie parodë savo þaidimà – ið rankø á rankas perduodant siûlø kamuoliukà kiekvienas pasakojo apie save. Netrukus vaikai pajuto, kad tarpusavio ryðys stiprëja. Tuo susitikimas nesibaigë. Koncerte visi vaikai dainavo savo

mëgstamiausias dainas, deklamavo eiles, minë másles, pasakojo apie savo mokyklà, dalyvavo ðaðkiø turnyre, kurá po atkaklios kovos laimëjo dienos didvyris Deimonas. Jis tàdien ðventë gimtadiená, tad já pasveikinome padovanodami dainà apie gimtadiená ir þaidimà „Ragaiðis“. Vaikai dar ilgai þaidë ir kalbëjosi bei nusprendë, kad ir ateityje susitikinës bei draugaus, kvies naujuosius draugus á savo ðventes. Roberta ÐULÈIÛTË, Karolina JUKNAITË, Ðeðtadieninës rusø mokyklos mokinës

Naudinga patirtis tarptautinëje konferencijoje

Konferencijoje mokiniai ne tik pateikë savo projektinius darbus, bet ir turëjo galimybæ pasisemti patirties, susipaþinti su Lietuvos ir Latvijos mokiniø darbais.

J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos mokiniai ir mokytojai dalyvavo tarptautinëje konferencijoje „Moksleiviø matematikos, informaciniø technologijø ir ekonomikos projektiniai darbai“, kuri vyko Ðiauliø S. Daukan to gimnazijoje. Daukanto Ðiai konferencijai projektus parengë dvi mokyklos mokiniø grupës: 6a klasës mokinës Roberta Kybartaitë ir Meda Tamaðevièiûtë (mokytoja Tereza Sotnik,

bibliotekininkë Genovaitë Noreikienë) pristatë projektà „Matematinis þvilgsnis á Këdainiø miesto istorijà“ ir 8b klasës mokiniai Agnë Mickutë ir Andrius Sotnik (ruoðë mokytoja Virginija Valèiukienë) – projektà „Kurdami mokomës“. Konferencijoje mokiniai ne tik pateikë savo projektinius darbus, bet ir turëjo galimybæ pasisemti patirties, susipaþinti su Lietuvos ir Latvijos mokiniø darbais. Dalyviai iðklausë plenarinio posëdþio praneðimus, kuriuose

buvo aptariama daugybë temø: „Ar privalo raðytojas mokëti matematikà?“, „Pirminiai skaièiai ir muzika“, „Mano matematikos pasaulis – ávairûs þaidimai“, „Matematika ir menai“, „Geometriniai raðtai tekstilëje“ ir kt. Buvo ádomu suþinoti, kokiais klausimais ir problemomis domisi Latvijos mokiniai. Savo praneðimuose jie gvildeno ðeimos biudþetà, nuostabiàsias trikampio linijas ir kt. Konferencijoje perskaityti 52 praneðimai bei eksponuoti 6 mokyklø stendiniai praneðimai. Po plenarinio posëdþio darbas vyko sekcijose, kur vyravo darbinë nuotaika ir temø ávairovë. Projektinius darbus aptarë ir komentavo Ðiauliø universiteto Matematikos katedros profesorë Roma Kaèinskaitë, Ðiauliø universiteto Matematikos katedros docentë Renata Macaitienë, Ðiauliø universiteto Informatikos katedros lektorius Valerijonas Dumskis. Konferencijos dalyviai buvo apdovanoti padëkos raðtais bei atminimo dovanëlëmis, kiekvienas gavo ir proginá laikraðèio „Integralas“ numerá. Visi dalyviai, ypaè atvykæ pirmà kartà, apie renginá kalbëjo susiþavëjæ. Dauguma tikisi ir ateityje dalyvauti konferencijoje, ruoðti naujus projektus, plëtoti pradëtus. Tereza SOTNIK, J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Pasibaigus projektui kartu ásiamþino Këdainiø rajono besimokanèiø mokyklø komandos.

Suteikë teisæ Jaunimo mokyklos pedagogø komanda, 2010–2011 metais laimëjusi konkursà, dalyvavo ESF projekte BMT-2 (Besimokanèiø mokyklø tinklai-2), kurio metu ásisavino teorinæ medþiagà, atliko praktines veiklas, dalijosi patirtimi projekto praktinëse konferencijose ir gavo sertifikatà, suteikiantá teisæ rajone steigti besimokanèiø mokyklø tinkliukus ir mokytis kartu. Todël ðiø metø vasario mënesá Jaunimo mokyklos BMT-2 komandos, vadovaujamos ðios ugdymo ástaigos direktorës ir nepriklausomos vadybos ekspertës Almos Jociuvienës, iniciatyva ákurtas besimokanèiøjø mokyklø tinkliukas Këdainiø rajone.

Panoro mokytis Á ðá tinkliukà ásitraukë Labûnavos, Tiskûnø J. Urbðio, Surviliðkio V. Svirskio pagrindiniø, Specialiosios ir Jaunimo mokyklø komandos – ið kiekvienos mokyklos po septynis pedagogus. Ðiø ugdymo ástaigø atstovai pageidavo mokytis tinkliukuose, atlikti praktines uþduotis ir jas taikyti savø mokyklø ugdymo proceso modernizavime. Kadangi iniciatyvios mokyklos suinteresuotos nuolat atnaujinti ugdymo turiná, metodus ir aplinkà, mokymasis kartu yra tikslingas, nes stiprinama tarpmokyklinë partnerystë, mokiniø motyvacija ávairiais lygmenimis, pamokos kokybë. Tai itin aktualu ðiuolaikinëje mokykloje, moderniø teoriniø ir praktiniø pagrindu atnaujinanèioje edukacines veiklas. Besimokanèios mokyklos

mokymosi tikslus sieja su konkreèiomis misijomis savo bendruomenëse.

Surengti seminarai Vasario ir kovo mënesiais vyko seminarai „Kaip tobulinti mokymà ir mokymàsi“ ir „Pokyèiø mokykloje ir klasëje galimybës, mokantis tinkliukuose ir taikant ES SF programos BMT-2 teorinius ir praktinius metodus“. Antrame seminare dalyvavo ir konsultavo BMT koordinatorë, UPC informaciniø technologijø skyriaus vedëja Daiva Drungilienë, teikianti edukacines konsultacijas regionuose. Inicijuoti ir valdyti pokyèius mokykloje – bendras lektorës, BMT-2 komandos ir besimokanèiøjø tinkliuke mokyklø iððûkis. Teoriniai patarimai, praktinës veiklos nukreipia tolesná mokymosi tinkliukuose organizavimà 2012–2013 metais optimalia linkme nagrinëjant mokyklø problemas.

Pritaikys praktiðkai Seminarø metu mokyklø komandos nagrinëjo ðiuolaikinius ugdymo ir ugdymosi proceso modernizavimo klausimus, skatinant ugdymo ir ugdymosi pokyèius mokyklose, mokësi iðgryninti problemas ir analizuoti jas taikant optimalius sprendimo bûdus, atliko praktines uþduotis, siejamas su mokymo ir mokymosi proceso tobulinimu. Ágytas þinias ir mokymosi komandos patirtá pedagogai pritaikys organizuojant ugdymà savose mokyklose. Rita KARNILAVIÈIENË, Labûnavos pagrindinës mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nemokami skelbimai priimami telefonu 60 763.


2012 m. balandþio 19 d.

15

RENGINIAI JANINOS MONKUTËS-MARKS MUZIEJUS-GALERIJA (J. Basanavièiaus g. 45, el. paðtas galerija@jmm-muziejus.lt, www.jmm-muziejus.com) Paroda „Netradicinis mini menas ið Azijos ir Europos“. Nuostabûs ávairiø technikø ir skirtingø pluoðtø kûriniai ið dviejø þemynø (veiks iki birþelio 15 d.) ÐV. JUOZAPO BAÞNYÈIA Nuo balandþio 20 dienos kiekvienà penktadiená baþnyèioje vyks adoracija. Balandþio 22 d. – III Velykø sekmadienis. 12 val. – ðv. Miðios uþ parapijà, ðeimos ir jaunimo centrø darbuotojus, Gyvojo Roþinio kalbëtojus, Ðiluvos Dievo Motinos draugijà, „Carito“ organizacijà ir moteris adoruotojas. Balandþio 23 d. – ðv. Jurgio ðventë. 18 val. – ðv. Miðios, kuriø metu J. E. Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevièius suteiks Sutvirtinimo sakramentà. Ðià dienà pasveikinsime Arkivyskupà Metropolità Sigità Tamkevièiø, ðvenèiantá 50 metø kunigystës jubiliejø. Balandþio 29 d. – IV Velykø sekmadienis. 12 val. – ðv. Miðios uþ Gyvybës dovanà, minint Pasaulinæ gyvybës dienà. ÐV. JURGIO BAÞNYÈIA Balandþio 22 d., sekmadiená – Tituliniai Ðv. Jurgio atlaidai. 10 val. – ðv. Miðiose giedos Vilniaus Pilaitës baþnyèios choras. Po ðv. miðiø koncertas. 12 val. – atlaidø procesija ir ðv. Miðios. Po ðv. Miðiø koncertas, marguèiø ridenimas ir kitos pavasario linksmybës. Balandþio 29 d. sekmadiená – 12 val. ðv. Miðios þvakeliø aukotojø intencijoms. Kiekvienà penktadiená nuo 10.30 val. Ðvè. Sakramento adoracija. KULTÛROS CENTRAS (J. Basanavièiaus g. 24, tel. 52 978. Kasa dirba darbo dienomis nuo 12 iki 18 val. ir 1 val. prieð renginá, www.kedainiukulturoscentras.lt) Balandþio 20 d. 15 ir 18 val. – Lietuvos kino projektas „Trys viename“. Trumpametraþiai filmai „Deðimt prieþasèiø“ (reþ. A. Blaþevièius), „Laikinai” (reþ. J. Samulionytë), „Paskutinë medaus mënesio diena” (reþ. R. Eltermanas). Bilieto kaina – 5 Lt. Balandþio 21 d., ðeðtadiená, 15 val. – Irûnos, Mariaus Jampolskio ir Ko... bei Paulius ir grupës „Studentës“ koncertas. Bilieto kaina – 20–25 Lt. Balandþio 24 d., antradiená, 18 val. – muzikinis spektaklis „Intymi (-iø) vyrø trupë „Erelis“ (Keistuoliø teatras). Bilieto kaina – 30–40 Lt. Balandþio 27 d., penktadiená, 17 val. – Medicinos darbuotojø dienos ðventë. Balandþio 28 d., sekmadiená, 14–16 val. – meditacija pagal Sahadþa jogà. SENOSIOS RINKOS AIKÐTË Balandþio 21 d., ðeðtadiená, 7–14 val. – Jurginiø kermoðius. Nuo 7 val. – sodinukøir daigø, vaiskrûmiø, dekoratyviniø augalø, medaus, sodo ir darþo inventoriaus, tràðø, tautodailës dirbiniø mugë. Nuo 10 val. – Këdainiø kultûros centro Labûnavos liaudiðkos muzikos kapelos koncertas. JOSVAINIØ KULTÛROS CENTRAS Geguþës 4 d., 19 val. – KONCERTAS skirtas Motinos dienai. Geguþes 20 d., 14 val. – Labdaros koncertas su þinomais Lietuvos atlikëjais. Organizuoja moterø klubas AUÐRA ir Josvainiø kultûros centras. Áëjimas mokamas (visos surinktos lëðos bus skirtos sunkiai besiverèianèioms ðeimoms).

Koncertas atidedamas Kryþiaþodþio, spausdinto balandþio 12 d. laikraðtyje, konkurso laimëtoja – Irena Þukauskienë.

Ðeðtadiená – „BRAVO mokiniai 2012“ Jau ðá ðeðtadiená, balandþio 21 d., Këdainiuose, Pramogø centre „V ikonda“, – ilgai laukti „BRA VO mokiniai 2012“ apdovanojimai „Vikonda“, „BRAVO apdovanojimai.. Jau devintus metus ið eilës Këdainiuose vykstantys „BRA VO „BRAVO mokiniai“ ruoðiasi nustebinti jaunimà. „Video filmukai jau paruoðti, scenarijus jau juda link pabaigos, o visus taðkus „ant“ vakarinës dalies sudëliojo patys këdainieèiai. Todël tikimës, kad ðiais metais “BRAVO mokiniai” bus ásimintini tiek nominantams, tiek sveèiams ir þiûrovams”, - kalbëjo projekto vadovë Roneta Bajorinaitë. Ðiais metais Këdainiø miesto bei rajono moksleiviai rinko ir varþësi 7 nominacijose, ið kuriø komisija iðrinks laimëtojus, kurie bus apdovanoti iðkilmingos ceremonijos metu. Bûtina paminëti, kad ðá kartà këdainieèiø laukia dar viena naujovë – Kauno kolegijos Këdainiø Jonuðo Radvilos fakulteto studentai rinko ðauniausià studentà nominacijoje „BRAVO studentas“.

Organizatoriai á komisijà pakvietë: 1. Viktorà Fiodorovà, Këdainiø rajono savivaldybës Tarybos nará, Këdainiø rajono jaunimo reikalø tarybos pirmininkas, 2. Nijolæ Naujokienæ, Këdainiø rajono savivaldybës mero pavaduotojà, 3. Virginijà Baltraitienæ, Seimo Pirmininko pavaduotojà, 4. Jolantà Bareikienæ, Kauno kolegijos Këdainiø Jonuðo Radvilos fakulteto dekanæ, 5. Indræ Bitkovaitæ, naujienø ir informacijos portalo Këdainietis.lt redaktoræ. Praeità savaitæ socialiniame tinklapyje vyko organizatoriø apklausa dël vakaro atlikëjø. Daugumos pageidavimu á

Dûzges atvyksta M&D Substance, EMMA, DANIUKËLIS. Taip pat këdainieèiams gros DJ Baltas ir DJ Nistirenko. Apdovanojimø ceremonijà ves vedëjas ið Klaipëdos. Renginys moksleiviams bei studentams yra nemokamas. Organizatoriai dëkoja: Renginio globëjai Seimo pirmininkës pavaduotojai Virginijai Baltraitienei. Pagrindiniams rëmëjams: Koncernui „Vikonda“, Jaunimo organizacijos DARBAS Garbës pirmininkui Viktorui Fiodorovui, Europos parlamento nariui Viktorui Uspaskich, portalui „Këdainietis.lt“. Rëmëjams: Reklamos gamybos studijai, Jaunimo organizacijai DARBAS, restoranui - vieðbuèiui „Grëjaus namas“, salonui „Gëliø kraitë“, „Senamiesèio krautuvëlë“ bei informaciniams partneriams: Këdainiø kraðto televizijai, laikraðèiams „Rinkos aikðtë“, „Këdainiø garsas“, jaunimo laidai „(Ne)Rimtas reikalas“.

Vytauto Ðapranausko „Juodojo humoro turas“ per Lietuvà, atidëtas dël atlikëjo ligos, Këdainiø kultûros centre vyks balandþio 22 d. 18 val. ir balandþio 23 d. 18 val. Balandþio 11 d. bilietai galioja balandþio 22 d., balandþio 12 d. bilietai galioja balandþio 23 d.Bilietø dar yra.

Josvainiø g. 41, tel.: 56 589, 8 682 47 835. El. paðtas spaustuve@ra.w3.lt

Kalendorius SAULË Teka 05.08 val., leidþiasi 19.29 val., dienos ilgumas 14.21 val. MËNULIS Delèia. Dienà +7–+12 oC naktá -1–+4 oC vëjas 3–4 m/s.

VARDADIENIUS ÐVENÈIA Ketvirtadiená: Leonas, Leontina, Eirimas, Aistë, Simonas, Laisvûnë. Penktadiená: Gostautas, Eisvydë, Marcijonas, Agnë.


16

2012 m. balandþio 19 d.

„Ryto“ vidurinë mokykla pasirengusi pertvarkai dymo programos klasiø“, – viliasi A. Stankevièius.

Turës modernià technikà

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

„Ryto“ vidurinës mokyklos A. Stanevièius (centre) ir pedagogai (kairëje) pristatë bûsimus pokyèius.

Auðra MALINAUSKIENË

Didþiausios rajone „Ryto“ vidurinës mokyklos bendruomenë – vadovai vadovai,, mokytojai mokytojai,, mokiniø ir tëvø klubo atstovai atstovai,, á spaudos konferencijà pakvietë rajono þiniasklaidos atstovus, kuriems pristatë bûsimus pokyèius – 1980 metais duris atvërusi vidurinë mokykla naujuosius mokslo metus pradës kaip pagrindinë ugdymo ástaiga. Keièia ástaigos tipà „Nuo rugsëjo 1 dienos mûsø mokykla keièia tipà ir ið vidurinës

tampa pagrindine, todël ðiemet bus iðleista paskutinë – 31-oji abiturientø, laida. O dar po trejø me-

tø mes tapsime ir progimnazija“, – sakë „Ryto“ vidurinës mokyklos direktorius Albinas Stankevièius. Vadovo teigimu, mokyklø tinklo pertvarkai rajone átakos turëjo mokiniø maþëjimas. „Jeigu gerà deðimtmetá mûsø mokykloje mokësi daugiau kaip tûkstantis vaikø, tai ðiemet pirmà kartà turime 946 mokinius. Labai optimistiðkai tikimës, kad naujaisiais mokslo metais rugsëjo 1-àjà á mûsø mokyklà susirinks apie 880-900 vaikø. Planuojame, kad turësime 34 klasiø komplektus – 12 pradinio ugdymo ir 20 pagrindinio ug-

„Nepaisant pasikeitusio statuso, visos mûsø kolektyvo pastangos bus nukreiptos á tai, kad dirbtume gerai, patraukliai ir kas bûtø priimtina mûsø bendruomenei, pirmiausia tëvams ir mokiniams“, – pabrëþë A. Stankevièius. Pasak mokyklos vadovo, nuo naujøjø mokslo metø tëvø pageidavimu mokykloje veiks pailginta darbo dienos grupë, kuri sunkmeèiu buvo panaikinta dël lëðø stygiaus. Jai jau numatytos patalpos, nupirkti baldai ir priemonës, todël dalis pradinukø èia galës leisti laikà pasibaigus pamokoms. Taip pat nuo naujøjø mokslo metø keisis ir mokyklos edukacinë aplinka. „Beveik visose klasëse ir kabinetuose bus pastatyti kompiuteriai, vaizdo projektoriai ir ekranai, todël mokytojai galës kûrybiðkiau ir veiksmingiau organizuoti ugdymo procesà“, – sakë A. Stankevièius.

Ágyvendins projektus „Taip pat keletà metø dël sumaþëjusio finansavimo neturëjome neformalaus vaikø ðvietimo organizatoriaus. Dþiugu, kad ðiemet nuo rugsëjo 1-osios mokykloje atsiras toks etatas. Tikimës, kad naujo pedagogo atëjimas teigiamai paveiks mokiniø nefor-

maløjá ugdymà“, – kalbëjo A. Stankevièius. Mokyklos direktorius pasakojo, kad kitais mokslo metais tuomet jau „Ryto“ pagrindinë mokykla ir toliau þengs kryptingo meninio ugdymo keliu, todël visose 1-ose klasëse, visi vaikai bus mokomi dainavimo, dailës, teatro ir ðokio. „Taip pat tikimës ágyvendinti ir du tarptautinius projektus – patyèiø programà „OLWEUS“ ir ðvietimo mainø paramos fondo „Commenius“ meninio ugdymo pakraipos programà“, – ateities planus vardijo A. Stankevièius.

Taps progimnazija Paðnekovo teigimu, be jau numatytø darbø 2013 metais planuojama mokyklos pastato renovacija. „Nuo mûsø ástaigos pastatymo joje nebuvo atliktas në vienas rimtesnis remontas, taip pat nebuvo tvarkyta ðildymo sistema ir elektros instaliacija“, – sakë A. Stankevièius. Rajono taryba patvirtino 2012–2015 metø mokyklø tinklo pertvarkos bendràjá planà, pagal kurá „Ryto“ vidurinë mokykla jau kitais mokslo metais taps pagrindine. Jose mokysis vaikai nuo 1 iki 10 klasës. O nuo 2015-øjø ði ugdymo ástaiga taps bendràjà progimnazija, todël nuo 2014 metø nebebus komplektuojamos 9-osios klasës, èia liks mokytis vaikai nuo 1 iki 8 klasës.

Nebus tiekiamas karðtas vanduo Këdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasi 2012-2013 m. ðildymo sezonui ir atliks termofikacinio vandens tinklø remonto bei hidraulinio bandymo darbus. Nuo geguþës 2 d. 7 val. iki geguþës 8 d. 22 val. karðto vandens tiekimas laikinai sustabdomas Këdainiø miesto abonentams, iðskyrus Liepø al. kvartalo ir Ðëtos g. abonentus. Praneðame, kad esant galimybei karðto vandens tiekimas gali bûti atnaujintas prieð nurodytà terminà.

Kad bûtø iðvengta karðto vandens nutekëjimø butuose, praðome gyventojø karðto vandens èiaupus butuose patikimai namo ðilumos ûká (bendrijos piruþsukti, o jei minëtu laiku bute mininkui, santechnikui). Atsipraðome uþ nepatogubûtø atliekami karðto vandens mus. tiekimo sistemos remonto profiAlgimantas MIÞUTAVIÈIUS, laktiniai darbai, praneðti apie tai AB „Panevëþio energija“ Këdainiø pastato karðto vandens sistemà ðilumos tinklø rajono virðininkas eksploatuojanèiai organizacijai arba asmeniui, atsakingam uþ to Uþs. Nr. 1 321

Këdainiø ðviesioji gimnazija skelbia naujø mokiniø priëmimà nuo geguþës 2 iki geguþës 31 dienos. Balandþio 25 dienà gimnazijoje organizuojama ATVIRØ DURØ

DIENA. Maloniai kvieèiame visus apsilankyti. Detalesnë informacija apie priëmimo sàlygas ir atvirø durø dienos programà interneto svetainëje www.sviesioji.lt Adresas: Didþioji g. 62, Këdainiai, telefonas pasiteirauti 60 102.

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) @ra.w3.lt raredakcija@ El. paðtas raredakcija Spausdino UAB

„Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763 El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444 www.rinkosaikste.lt

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 432 Tiraþas 5 940 egz.

2012_04_19  

Ketvirtadieniolaikraštyje skaitykite