Page 1

margas

2012 m. vasario 28 d.

Rinkosaikðtë Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas 2012 m. vasario 28 d., antradienis

G GYVENIMAS YVENIMAS margas

Portretas

Tai ádomu

Kûrybingos moterys ruoðiasi mugei

1999 – tais metais Tiskûnuose ásikûrë klubas „Mano namai“.

2011 – praëjusiais metais buvo ásteigta „Idëjø studija“.

20 – tiek nariø priklauso klubui „Mano namai“.

„Idëjø studijos“ moterys save realizuoja kûrybinëje veikloje.

Auðra MALINAUSKIENË

Prieð trylika metø TTiskûnuose, iskûnuose, V ilainiø seniûnijoje, Vilainiø Vitalijos AUGUL AUGULIIENËS iniciatyva susikûrë iki ðiol sëkmingai gyvuojantis klubas „Mano namai“. O pernai ðio klubo ir Këdainiø kultûros centro V ilainiø skyriaus vadovei kilo mintis ásteigti Vilainiø „I„Idëjø dëjø studijà“. „Ðià studijà nutariau ákurti ieðkodama naujø saviraiðkos formø, kurios moteris patrauktø ateiti á klubà „Mano namai“. Kiek-

vienà moterá á studijà kvietëme ateiti su savo idëjomis bei pasidalinti savo sukauptomis þiniomis. Juk kiekviena moteris yra kûry-

/Nuotr. ið asmeninio V. Augulienës archyvo/

binga, iðradinga ir á klubo veiklà gali áneðti ádomiø naujoviø“, – kalbëjo V. Augulienë.

„Suneða“ idëjas – Kokia buvo Jûsø klubo veiklos pradþia? – Kai dirbau Tiskûnø kultûros namø direktore, kartu su bendraminèiais nusprendëme kurti klubà, kuriame uþsiimtume ðirdþiai miela veikla.

Pasikvieèiau aktyvias moteris: Renatà Ðimanauskienæ, Daivà Suchockienæ, Giedræ Valansevièæ ir Þiedûnæ Aleknaitæ, kurios palaikë ðià mano mintá ir mielai ásitraukë á klubo veiklà bei padëjo kviesti moteris. Jo nariais tapo trylika ávairiø profesijø þmoniø – mokytojø, kultûros darbuotojø.

1 – tik vienas vyras priklauso klubui „Mano namai“. Tai – Tiskûnø pagrindinës mokyklos mokytojas ir fotografas Vilmantas Jasiulevièius.

/Nukelta á 9 psl./

Blykstë

Rotarieèiai ne tik poilsiauja, bet ir ágyvendina paramos projektus Këdainiø Rotary klubo nariai ir jø artimieji kartu su bendraminèiais ið kitø Lietuvos rajonø linksmai ir turiningai praleido laikà vieðëdami Kupiðkyje, kur juos pakvietë ðio rajono rotarieèiai rotarieèiai..

Po paþinties susirinkusieji dalyvavo þvejybos varþybose þuvingame Puoþo eþere, rungtyniavo linksmose sportinëse varþytuvëse. Këdainiø rotarieèiai ið Kupiðkio parsiveþë keturis medalius. Vinies kalimo rungtyje nepralenkiamas buvo Petras Staliorius, antroji vieta atiteko Këdainiø Rotary klubo prezidentui Juozui Kaniðauskui. Ðaudymo ir boulo rungtyse Egidijus Kaniðauskas iðkovojo antràjà ir treèiàjà vietas. „Pabendrauti, dalyvauti renginiuose kvieèia Kauno, Pa-

nevëþio, kitø miestø Rotary klubai“, – sakë Këdainiø klubo prezidentas J. Kaniðauskas. Rotarieèiai ne tik kartu poilsiauja, bet ir ágyvendina graþius paramos projektus. Artimiausiu metu klubo nariai ketina Keleriðkiuose gyvenanèiai ðeimai pagerinti buities sàlygas. Parengë Irma BAJORÛNË Këdainiø rotarieèiai turiningai praleido ðaltà savaitgalio dienà sveèiuose pas Kupiðkio klubo brolius. Centre – Këdainiø klubo prezidentas J. Kaniðauskas. /Nuotr. ið Këdainiø Rotary klubo archyvo/


8

margas

2012 m. vasario 28 d.

Kûryba

Nerimas

Ásimintina þiemos ðventë

Á ðventæ suguþëjo gausus bûrys kapliðkiø: nuo jauniausiø, vos keleriø metukø, iki garbaus amþiaus senoliø.

Aukðtøjø Kapliø gyventojus nudþiugino nuostabus ávykis – suorganizuota „Þiemos ðventë“. Jos sumanytojai ir rengëjai – Aukðtøjø Kapliø kaimo gyventojai gyventojai,, Ðëtos gimnazijos septintokai septintokai,, Raminta Èiplytë ir Martynas Pravilionis. Á ðventæ suguþëjo gausus bûrys kapliðkiø: nuo jauniausiø, vos keleriø metukø, iki garbaus amþiaus senoliø. Susirinkusieji galëjo dalyvauti ir stebëti ávairias rungtis, konkursus, pasivaiðiti ðilta arbata ir naminiais pyragais, kuriuos kepë organizatoriø mamos. Pirmoji rungtis – originaliausios èiuoþimo nuo kalno priemonës rinkimai. Kiekvienas dalyvis pristatë savo priemonæ, nurodë geràsias savybes ir sugalvojo pavadinimà. Iðradingiausiomis priemonëmis pripaþintos Laurintos Praðèiûnaitës balionais puoðtos rogës ir Valdo Korsakovo slidës „Tarakonai“. Vëliau vyko varþybos – kas nuèiuoð nuo kalno toliausiai. Ði rungtis sulaukë itin gausaus dalyviø bûrio. Jà laimëjo Evelina Ûsaitë, aplenkusi visus savo varþovus. Po to laukë originaliausias nusileidimas nuo kalno. Ðiose varþybose kiekvienas parodë savo iðradingumà. Dalyviai nuo kalno leidosi ir þemyn galva, ir ridendamiesi, ir ant

Originaliausio nusileidimo nuo kalno varþybose kiekvienas parodë savo iðradingumà.

þmogaus vietoj rogiø, ir susëdæ keliais aukðtais. O sniego gniûþèiø mëtymo á taikinius varþytuvëse vienodomis sàlygomis varþësi ir deðimtmeèiai ir dvideðimtmeèiai. Jose taikliausiu iðrinktas Valdas. Renginiui ápusëjus buvo renkamas geriausias èiuoþëjas paèiûþomis atbulai. Ja tapo Raminta Èiplytë. Taip pat buvo ir ledo ritulio varþybos, kuriose dalyvavo trys komandos. Laimëtojais tapo „veteranø“ komanda, kurià sudarë trys jaunuoliai, nugalëjæ visà bûrá maþesniøjø. Galiausiai vyko komandinës sniego skulptûros lipdymo varþybos. Ðioje rungtyje da-

lyvavo tik dvi komandos, nulipdþiusios „Uþðalusá kurmá“ ir „Moræ graþuolæ“. Nugalëjo merginø komanda, nulipdþiusi Moræ. Ðventës pabaigoje visus pradþiugino apdovanojimø ceremonija, kurioje buvo áteikti organizatoriø padaryti medaliai ir kiti originalûs prizai. Saldþius apdovanojimus áteikë Ðëtos seniûnas Petras Pupkus ir Kapliø seniûnaitis Arûnas Glebauskas. Visi buvo suþavëti tokia puikia ðvente. Kapliðkiai gali didþiuotis jaunuoliø iniciatyva ir tikëtis, kad þiemos ðventë taps tradicija ir dar daug metø dþiugins visus. Justina KLEIVAITË

Kandidatai á „BRAVO studentas 2012“ nominacijas Projekte „BRA VO mokiniai 2012“ ðiemet pirmà kartà dalyvauja ir Kauno „BRAVO kolegijos Këdainiø J. Rad vilos fakulteto studentai ad po balsavimo paaiðkëRadvilos studentai.. TTad jo kandidatai á „BRA VO studentas 2012“ nominacijà: BRA VO studente „BRAVO BRAVO pretenduoja tapti Lina Jonaitytë, Gintarë Berlëtaitë, IIeva eva V isockytë, Visockytë, BRA VO studentu – Deividas Smulskis, Justas Þilinskas, Ovidijus Roèius. BRAVO „Studentai nustebo gavæ galimybæ dalyvauti jau tradiciniame „BRAVO mokiniai“ projekte. Aktyviai dalyvavome ir iðrinkome, jø

manymu, „braviðkiausius“ studentus. Balsavimas vyko sklandþiai, buvo apklaustos visos fakulteto grupës. Dþiaugiamës, kad ga-

lime prisidëti prie Këdainiø bendruomenës ir turime galimybæ parodyti, kad mieste yra akademinio jaunimo“, – po balsavimo pasakojo KJRF studentø atstovybës pirmininkë G. Berlëtaitë. Balsavimo metu, kuris vyko vasario 13–15 dienomis, Këdainiø miesto bei rajono mokyklø mokiniai rinko „braviðkiausius“ moksleivius 7 nominacijose. „Rinkos aikðtës“ inf.

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Stovëjo Justë prie lango ir dairësi á gatvæ. Ðalimais glaudësi kambarinës roþës þiedelis, lyg norëdamas paglostyti moters nerimà. Justë þiedo lyg nepastebëjo. Kaþkokia átampa apraizgë jos jausmus ir mintis. Ið mokyklos jau turëjo gráþti Jaunius, o jo vis nebuvo. Ákiðo rankà á chalato kiðenæ, èiupinëjo ten ádëtà telefonà, tikëjosi, kad jis suskambës ir pasigirs Jauniaus balsas: „Uþtrukau pas draugà. Greitai gráðiu“. Juk taip ápratino sûnø – visada praneðti, kur esàs, jei laiku negráþta namo. Dabar visokiø atsitikimø bûna. Todël Justë ir sekë visas sûnaus keliones. Juk visà laikà namie uþdarius vaiko nelaikysi. Jauniui reikia ir draugø, ir þaidimø. O jei gryname ore ilgiau pabûna, tai á vaiko sveikatà. Ir taip ilgai prie kompiuterio sëdi. Átempusi klausà, Justë laukë, kad ðtai skambtelës rakinamos durys arba kiðenëj suskambës telefonas. Nuo tos átampos net ðirdis nenormaliai pradëjo ðokinëti. Saulë poþeme jau ritosi á vakarus, o vaiko vis nesulaukë. Bandë pati susukti Jauniaus telefono numerá, bet niekas neatsakë. Jau ir pagamintas maistas atðalo, o gatvëje uþkliuvæs þvilgsnis uþ kiekvieno praeinanèio vaiko Jauniaus neatpaþino. Juk jo nebuvo. Ið akiø aðaras spaudë bloga nuojauta: gal kas vaikà pagavo, gal jo jau gyvo nëra, gal po maðina papuolë. Jau ir á gatvæ ilgiau þiûrëti Justë neástengë. Vaikðèiojo po kambará ið kampo á kampà, delnais trynë smilkinius, lyg kokià nors iðeitá protas galëtø padiktuoti. Pasigirdo durø skambutis. Ðoko moteris duris atidaryti – gal jau policija ar kas nors kitas blogà þinià atneðë... Tai buvo Saulius – gráþæs ið darbo suðalæs, ávirto á kambará su sniego gniuþulais ant kojø. – Ak, kaip maloniai spaudþia ðaltukas... Tik kodël tu verki? Ar kas atsitiko? – Jaunius neparëjo ið mokyklos... – jau kûkèiodama ásikniaubë á Sauliaus palto atlapus Justë. – O tu jam skambinai? – Skambinau, bet niekas neatsako, – virkavo Justë. – Renkis, eisim ieðkoti, kol dar visai nesutemo, – greitai nusprendë Saulius. Þinoma, pirmiausia pasuko á mokyklà. Ten rado tik valytojà, beplaunanèià koridorius. Toji nieko apie Jauniø negalëjo pasakyti. Juk vaikai jau seniai iðguþëjo ið mokyklos. Suþinojo tik, kur gyvena Jauniaus mokytoja. Tai ir patraukë pas jà – gal kà nors þino. Pagyvenusi moteris atidarë duris ir nustebo pamaèiusi Jauniaus tëvus. – Ar kas atsitiko? – buvo pirmas klausimas. – Atsitiko. Gal þinote, kur mûsø sûnus? – virpanèiu balsu

paklausë Justë. – Skambinam jo telefonu, bet niekas neatsako – pridûrë tëvas. Mokytojos veidas persikreipë: – Atsipraðau. Èia að kalta, – þiûrëdama po kojomis, kaip koks mokinukas, atsipraðinëjo mokytoja. Nesuprato tëvai, kuo èia kalta mokytoja, kol neiðgirdo paaiðkinimo. – Að kalta, – patvirtino mokytoja dar kartà. – Jaunius per pamokà þaidë telefonu, tai að já paëmiau. Ámeèiau á stalèiø ir uþmirðau gràþinti... Að labai atsipraðau... Tuoj einam á mokyklà, að atiduosiu telefonà... – Kam mums tas telefonas, mums sûnaus reikia, – pyktelëjo tëvas. – Palaukit, að paskambinsiu kitø vaikø tëvams. Gal Jaunius kur nors pas draugus, – pasiûlë pagalbà mokytoja. Rinko ir rinko skaièius savo mobiliajame telefone Jauniaus mokytoja. Visi atsakydavo, kad berniuko nebuvo, nieko apie já neþinà. Vis labiau niaukësi ir tëvø, ir mokytojos veidai. Pagaliau mokytojas veidas praðviesëjo. – Ar seniai iðëjo? – klausinëjo mokytoja. Justë pripuolë arèiau mokytojos, supratusi, kad yra gerø naujienø. – Taigi vaikas pas Poviliukà buvo nuëjæs. Sako, kad prieð pusvalandá iðëjo namo... Gal jau dabar namie rasite... – su palengvëjimu atsiduso mokytoja. – Tai gal að nubëgsiu á mokyklà paimti Jauniaus telefono. Að labai atsipraðau, labai atsipraðau... – vis dar jautë kaltæ mokytoja. – Rytoj Jauniui atduosite. O mes skubame namo... – patempæs þmonà uþ rankovës, nusisuko á duris Saulius. Kai tëvai gráþo, sûnus jau laukë jø. – Tai kur buvai, sûnau, kad taip neatsakingai pasielgei? – rûsèiai paklausë tëvas, kai motina su aðaromis akyse griebë vaikà á glëbá. – Að, að neturëjau telefono... Mokytoja paëmë... – teisinosi Jaunius. – O tu, iðeidamas ið mokyklos, negalëjai mokytojos papraðyti, kad gràþintø telefonà, ir atsipraðyti uþ þaidimus per pamokà? – Kad að uþmirðau... – panarino galvà vaikas. – Mokytoja gal per dvideðimt jûsø turi suþiûrëti. Vadinasi, ji viskà turi prisiminti, o tu – „uþmirðai“... – barë tëvas sûnø. Justë glostë vaiko plaukuèius ir ramino Sauliø: – Nebark daugiau jo. Jis daugiau nebus uþuomarða. Þinai, vaikeli, kiek mes èia dël tavæs jaudinomës. Gal galëjai papraðyti draugo telefono ir mums praneðti, kur esàs... – Nepagalvojau... – prisipaþino Jaunius. – O vis dëlto bûtø blogai, jei vaikams neleistø naudotis mobiliaisiais telefonais. Mes èia ið proto iðsikraustytume neþinodami, kur jie ir kà veikia. Juk dabar – tai ne mûsø laikai, kai buvai daug saugesnis, – jau samprotavo atsigavusi Justë ir nuëjo paðildyti atvësusá maistà. Kambary buvo ðilta ir gera. Atrodë, nerimas iðëjo pro duris á ðaltà þiemos naktá...


margas 9

2012 m. vasario 28 d.

Kûrybingos moterys ruoðiasi mugei /Atkelta ið 7 psl./ Nuo pat susibûrimo pradþios atsidëjome ávairiai meninei veiklai – tapybai, fotografijai, rankdarbiams ir kt. – Ar turite tokiø nariø, kurie iki ðiol nepaliko klubo? – Þinoma, tai Audronë Rudienë,Vida Vansevièienë,Vilmantas Jasiulevièius. Dabar „Idëjø studijos“ uþsiëmimus pastoviai lanko dvideðimt þmoniø ne tik ið Vilainiø, Tiskûnø, bet ir ið Këdainiø miesto. Nuo praëjusio rugsëjo Vilainiø seniûnas Antanas Bruþas edukacinius seminarus leido rengti seniûnijos patalpose. Dabar kiekvienà ketvirtadiená nuo 18 val. moterys renkasi á uþsiëmimus, trunkanèius dvi tris valandas. – Kaip manote, kas þmones traukia á studijà? – Galbût jiems ádomi kiekvieno nario siûloma nauja, originali ir netradicinë idëja, kurià vietoje galime iðbandyti savarankiðkai kurdami ávairius dekoro elementus, papuoðalus ir kt. Studijos narës „suneða“ savo idëjas, sutariame, kokiø darbø pirmiausia imsimës ir bendramintëms parodome bei pamokome, kà ir kaip reikia daryti (ðypsosi). Kiekviena moteris gali pasiûlyti savo meninæ idëjà, kurià èia pat vietoje iðbandome praktiðkai. Taip gimsta netikëti, graþûs ir originalûs kûriniai.

Lanko trys kartos – Ar savo studijoje turite vyrø? – Vienà. Tai – Tiskûnø pagrindinës mokyklos mokytojas ir fotografas Vilmantas Jasiulevièius. Jis su þmona, taip pat mokytoja, Vilma stovëjo prie klubo „Mano namai“ kûrimo iðtakø. Abu iki ðiol yra jo nariai. Tiskûnietë „Ryto“ vidurinës mokyklos mokytoja Audronë Rudienë taip pat yra klubo narë nuo jo ákûrimo. – Gal moterys á uþsiëmimus ateina su vaikais? – Dþiaugiuosi, kad idëja ásteigti studijà pasiteisino su kaupu, nes èia ateina kelios vienos ðeimos kartos. Tad mûsø kolektyvas itin moteriðkas, nes kai kurios moterys á studijà ateina su dukterimis ir anûkëmis. Ðtai Vida Bukauskienë uþsiëmimus lanko kartu su dukra Lina Petrauskiene ir anûke Paulina Petrauskaite, Elena Paluckienë – su dukra Laima Unikiene ir anûke Akvile Unikaite, Juzefa Dijokienë – su anûke Violeta Grinkaite, Renata Ðimanauskienë – su dukra Juste. Beje, jauniausia mûsø narë yra aðtuonmetë, o vyriausiai – per septyniasdeðimt. – Kokiø profesijø atstoves vienija „Idëjø studija“? – Ávairiø. Mûsø narës – mokytojos, pensinio amþiaus moterys, sodybø apþeldintoja, buhalterë, þurnalistë, kultûros darbuotojos ir kt.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Bendra veikla suartina mamas ir dukras. R. Ðimanauskienë su dukra Juste dekoruoja butelá.

V. Augulienë ásitikinusi, kad kiekviena moteris yra kûrybinga, iðradinga ir á klubo veiklà gali áneðti ádomiø naujoviø.

– Ar pasiteisino Jûsø mintis ákurti studijà? – Mûsø studijos gyvavimo pusmetis parodë, kad mintis pasiteisino, nes bendra veikla suvienijo dvi deðimtis moterø. Moterø idëjas ir kûrybiðkumà atskleidþia per trumpà laikà jø sukurti originalûs, saviti darbeliai. Todël tikimës sulaukti ir daugiau naujø nariø. Tiesa, kol kas „Idëjø studijoje“ yra tik kelios moterys ið klubo „Mano namai“, nes dauguma jø – naujos, kurios papildë klubo gretas.

Tinka ir þuvø kaulai – Gal galite plaèiau papasakoti apie studijoje vykstanèius uþsiëmimus. – Visos kartu mokomës gaminti ávairiausius dirbinius: nuo papuoðalø ir kalëdiniø þaisliukø iki floristiniø kompozicijø ir dekoracijø. Mes kuriame ir teminius darbelius. Ðtai prieð naujuosius metus gaminome stilizuotas eglutes ið popieriaus, makaronø, sagø ir kt. Ið balionø, lipalo ir siûlø darëme áspûdingus aþûrinius burbulus. Butelius puoðëme lininiais siûlais, karoliukais, kriauklelëmis ir net senais raktais, sagomis, vinimis bei… þuvø kaulais. O ðtai sages kûrëme ið nedideliø blizganèio audinio atraiþø. Studijos moterys ið ypaè netradiciniø medþiagø – binto ir lipalo, gamino baltas snaiges. Artimiausiuose planuose – iðbandyti tapybà ant ðilko ir netradiciná fraktaliná pieðimà (ðioje srityje mûsø narë Zita Kazokevièienë jau yra toli paþengusi), kuris yra mûsø vidiniø resursø veidrodis, padedantis geriau paþinti save ir savo galimybes bei jas keisti. – O ties kuo dirbate ðiuo metu? – Jau antrà mënesá esame pasinërusios á naujà technikà – sutaþà, atsiradusià Prancûzijoje XIV amþiuje. O sutaþo technikos idëjà atneðë Milda Verkauskienë, kuri pamokë jo pagrindø. Sutaþas yra virvutë ið skersai

Moterys ið binto ir lipalo gamina snaiges.

sukryþiuotø spalvotø siûlø, naudojama drabuþiø puoðybai. Ji buvo naudojama paslëpti siûles, moteriðkø rûbø dekoravimui ir kariniø uniformø puoðimui bei papuoðalams. Sutaþo juostelës bûna ávairiø spalvø, daþniausiai gaminamos ið natûraliø medþiagø ðilko ir vilnos, taip pat ið sintetinio ir pusiau sintetinio pluoðto, pavyzdþiui viskozës, taip pat naudojamos metalo gijos ið sidabro ir aukso. Prieð pradëdamos kurti papuoðalus ðia technika, pirmiausia pabandëme juos pagaminti ið paprastø virveliø, naudojamø buityje. Ðiuo metu að sages kuriu naudodama sutaþo technikà, kuriai ávairiø spalviniø ir faktûros akcentø suteikia karoliukai, akutës, perliukai ir pusbrangiai akmenys.

ris yra savitai individuali ir turi savo stiliø, todël ir visø „Idëjø studijos“ nariø kûriniai yra be galo skirtingi ir originalûs. Todël mûsø darbai geriausiai atskleidþia moterø kûrybiðkumà, iðradingumà bei iðskirtinumà. – Gal rengiate ir savo darbeliø parodas? – Taip, kasmet Këdainiø kultûros centro Vilainiø skyriuje vyksta tradicinë Kaziuko mugë, kurioje kiekviena moteris, kurianti darbelius, gali juos pristatyti. Praëjusá gruodá surengëme „Idëjø studijos“ atidarymo ðventæ bei kalëdinæ mugæ. O ðiuo me-

tu intensyviai ruoðiamës net dviem Kaziuko mugëms. Tradicinë – devintus metus rengiama, Kaziuko mugë vyks kovo 3 dienà nuo 10 iki 15 val. Vilainiø skyriuje, kur mes pristatysime „Idëjø studijos“ nariø darbus. Èia kartu organizuojamas ir tradicinis ðokiø festivalis „Kaziûnës suktinis“. Jame dalyvaus ðokëjai ið Rygos, Panevëþio ir Këdainiø. – Gal dalyvausite ir kitose mugëse? – Antroji mugë, kurioje dalyvaus „Idëjø studijos“ ir klubo „Mano namai“ nariai, vyks kovo 4 dienà nuo 10 iki 16 val. Daugiakultûriame centre. Ten këdainieèiai galës ne tik ásigyti klubo bei studijos moterø kûriniø, bet ir savo jëgas iðbandyti kûrybinëse dirbtuvëlëse. Tokià, galima sakyti, autorinæ klubo „Mano namai“ mugæ Këdainiø mieste darome pirmà kartà ir norime pritraukti kuo daugiau þmoniø ádomiai praleisti savo laisvalaiká. Dþiaugiuosi ir esu dëkinga, kad mugës idëjà palaikë ir bendradarbiauti sutiko Daugiakultûrio centro vadovë Audronë Peèiulytë. – Kà ðioje mugëje iðvys ir galës ásigyti lankytojai? – Veiks A. Rudienës tapybos, fotografijos, mano ir kitø autoriø floristiniø darbø parodos, bus ávairia technika gamintø papuoðalø, bûsto dekoro elementø ir kt. Uþsukusieji á klubo mugæ patikusá darbà galës nusipirkti. Tiesa, renginys yra nemokamas. – Kokie artimiausi „Idëjø studijos“ planai? – Iðkart po Kaziuko ruoðimës graþiausiai pavasario ðventei – ðv. Velykoms. Mokysimës velykiniø puokðèiø ir dekoracijø gamybos, ávairiø kiauðiniø marginimo bûdø. Moterys, norinèios tapti „Idëjø studijos“ narëmis, kvieèiamos skambinti jos vadovei Vitalijai Augulienei telefonais: 68 311, 8 686 69 804 arba ketvirtadieniais nuo 18 valandos ateiti á Vilainiø seniûnijos patalpas.

Ruoðiasi mugëms – Naudojate netradicines technikas ir medþiagas. Kodël? – Mes nemëgstame to, kà daro kiekviena lietuvë, nes norime kurti tai, kas mus iðskirtø ið minios ir stebintø apÐios stilizuotos kalëdinës eglutës padarytos ið linkinius (ðypsosi). Kiekviena mote- kartono, sagø, uþtrauktukø ir net makaronø.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

V. Augulienës sutaþo technika (nuotr. virðuje) ir ið skalbiniø virvës pagamintos sagës.

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“, „Kûryba“, „Blykstë“ remia


10

margas

2012 m. vasario 28 d.

Naudingi patarimai

Valgiø receptai

Kvapni kava

Kà þinome apie druskà?

Ðis gërimas visais laikais buvo savotiðkas bendravimo arba paþinties ritualas. O ir dabar norëdami iðblaðkyti rytiná snaudulá daþnai uþsiplikome puodelá gardþios kavos. Ja gardþiuojamës darbe, susitikimuose, kavos uþsisakome prie gabalëlio gardaus pyrago.

Pasaulinë sveikatos organizacija rekomenduoja per dienà suvartoti ne daugiau kaip penkis gramus druskos – tai yra ðiek tiek maþiau nei vienà arbatiná ðaukðtelá. Beje, á ðá druskos kieká áeina tiek maisto produktø sudëtyje esanti druska, tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintà maistà.

Ðokoladinë kava Reikës: 4 garuojanèiø puodeliø nesaldintos kavos, 8 ðaukðtø kà tik iðtirpinto tamsaus ðokolado, purðkiamosios grietinëlës (arba saldþios, jau iðplaktos), ðokolado droþliø arba kakavos milteliø pabarstymui. Á karðtà stiprià kavà supilkite ðokoladà, papuoðkite grietinële, kurià apibarstykite nesaldintais kakavos milteliais arba tamsiojo ðokolado droþlëmis.

Naudokite ir kitur

Tyra, paprasta kava Reikës: 4 puodeliø karðtos kavos ið ðvieþiai maltø pupeliø, po þiupsnelá druskos ir cinamono, arbatiná ðaukðtelá rudojo cukraus. Viskà suberkite á kavà ir gerai iðmaiðyti.

Vanilinë moka kava Reikës: 4 puodeliø karðtos kavos be priedø, 4 nubrauktø ðaukðteliø vanilinio cukraus, kiekvienam puodeliui po 1,5 pilnutëlio ðaukðto ðvieþio ir ðalto pieno, po 1 ðaukðtelá tarkuoto tamsaus kartaus ðokolado. Á karðtà kavà supilkite visas sudedamàsias dalis ir gerai iðmaiðykite.

Bananinë latës kava Reikës: 800 ml – 4 puodeliø nesupilstytos karðtos kavos be cukraus, 2 minkðtø prinokusiø bananø, 2 – po 0,5 vienai porcijai, ðaukðteliø rudojo cukraus, 2 – po 0,5 vienai porcijai, ðaukðteliø cinamono, 8 valg. ðaukðtø ðvieþio ðalto pieno. Bananus nulupkite, sutrinkite smulkintuvu iki visiðkos tyrës, tada labai atsargiai uþpilkite juos karðta kava, supilkite pienà, cinamonà ir cukrø. Keletà sekundþiø gerai iðsukite su maiðytuvu, supilstykite á puodelius ir patiekite.

Ledinë kava Reikës: 4 puodeliø ðvieþiai maltø pupeliø kavos, 4 arb. ðaukðteliø cukraus, 2 a. ð. cinamono, 4 valg. ð. ðalto pieno, kiekvienai porcijai po 3 gabalëlius ledo (gali bûti su viduje uþðaldyta mëta). Á kavà ámaiðykite cukrø ir cinamonà, supilkite pienà ir leiskite visiðkai atvësti. Tada sudëkite ledukus ir po keliø sekundþiø patiekite.

Skanaus!

Be to, kad druska vartojama maisto skoniui pagerinti, manoma, jog yra daugiau nei 14 000 druskos vartojimo ir naudojimo bûdø, áskaitant ávairiø chemikalø gamybà, keliø valymà, vandens minkðtinimà ir t. t. Druskà pabandykite naudoti vandens virinimui, nes ji pakelia vandens virimo temperatûrà, todël sutrumpës vandens virimo laikas. Sûdytame vandenyje virti kiauðiniai lengviau lupsis. Druska galite patikrinti ir kiauðiniø ðvieþumà – á stiklinæ vandens áberkite du ðaukðtelius druskos ir ádëkite kiauðiná. Ðvieþias kiauðinis nugrims, senstelëjæs plûduriuos.

Kad neparuduotø Kad neruduotø nulupti vaisiai ir darþovës, juos ámeskite á lengvai pasûdytà vandená. Jeigu ðpinatus plausite pasûdytame vandenyje, pakaks tik vieno plovimo. Truputëlis druskos pyrago glaiste apsaugos nuo kristalizavimosi. Druska galite valyti ir neteflonines keptuves – á jà áberkite nedidelæ saujà rupios druskos, pakaitinkite ir iððveiskite popieriniu rankðluosèiu. Ji tinka ir puodukams valyti. Kavos ir arbatos nuosëdø dëmes galite paðalinti ábëræ druskos

ir ðiek tiek paðveitæ.

Tinka ir valymui Druska – puiki orkaièiø valymo priemonë. Druskos ir cinamono miðinys panaikins degësiø kvapus. O jeigu kà nors iðpylëte orkaitëje, kol vis dar karðta, pabarstykite miðiniu ir palikite, kad atvëstø, tada iððluokite ðepetëliu. Druska galite valyti ir ðaldytuvà. Vandenyje iðtirpdykite truputá druskos ir sodos, ðiuo miðiniu iðvalykite ðaldytuvo vidø. Tokiu bûdu panaikinsite kvapus ir nesubraiþysite pavirðiaus. Jeigu kartas nuo karto á kriauklæ ápilsite druskos tirpalo – iðvalysite riebalais apsineðusius vamzdþius ir panaikinsite nemalonius kvapus.

Naikina kvapus Norëdami panaikinti nemalonø svogûno kvapà, rankas sudrëkinkite actu ir patrinkite druska. O pienas ilgiau iðsilaikys nesurûgæs, jei ábersite þiupsnelá druskos. Karts nuo karto druska pabarstykite batø vidø, kad sugertø drëgmæ ir nemalonius kvapus. Druska valo ir dëmes. Jei iðpylëte vynà ant kilimo ar staltiesës, skudurëliu ar popieriniu rankðluosèiu sugerkite kaip galima daugiau iðsipylusio vyno, o dëmæ pabarstykite druska. Vëliau staltiesæ iðskalaukite ðaltu vande-

niu, o nuo kilimo surinkite druskà ir iðsiurbkite já. Norëdami paðalinti dëmes, atsiradusias ant stalo nuo karðtø puodukø, pasidarykite skystokà masæ ið augalinio aliejaus ir druskos, lengvai átrinkite dëmæ, palikite valandai ar dviem ir nuvalykite.

Padeda atsipalaiduoti Druskà galite naudoti ir atsipalaidavimui vonioje. Prisileiskite vonià vandens, áberkite kelias saujas druskos ir pagulëkite bent 10 minuèiø. Jeigu norite pasidaryti veido masaþà, sumaiðykite lygias dalis druskos ir alyvø aliejaus ir penkias minutes ðvelniai masaþuokite veidà. Baigæ nuprauskite veidà vandeniu.

Ðalina piktþoles Pamirkykite kempinæ druskos tirpale, nuvalykite langà ir gerai nusausinkite – langas neapðals. Á vandená, skirtà pamerkti gëlëms, áberkite druskos, tuomet gëlës stovës ilgiau. Druska naikina ir piktþoles. Jei tarp ðaligatvio plyteliø pridygo piktþoliø, tarpuose atsargiai pribarstykite druskos ir sudrëkinkite vandeniu ar tiesiog palikite, kad nuplautø lietus. Parengë Auðra MALINAUSKIENË

Psichologo komentaras

Dukra maiðtininkë „Mano paauglë dukra – tikra maiðtininkë. Jau daugybæ kartø esu jà nutvërusi meluojant. Netgi suþinojau, kad vietoj mokyklos bûreliø ji su draugais vaikðtinëja po miestà ir neþinia kuo uþsiima. Jokie argumentai ir kalbos nepadeda. Patarkite, kà man daryti“, – klausia U. P. Këdainiø ligoninës Fizinës reabilitacijos ir ankstyvosios korekcijos skyriaus vaikø psichologë Daiva GOVOROVA: „Ið tikrøjø su paaugliais bendrauti yra sunku, nes jie nebelaiko suaugusiøjø autoritetais, nori vis daugiau laisvës ir labai gerai pastebi tëvø silpnàsias charakterio puses.

Iðspræsti nesutarimus padeda bendri susitarimai – sutartys. Sunkiausia yra iðgirsti vieniems kitø norus ir rûpesèius. Todël daþnai padeda tai padaryti treèio asmens dalyvavimas. Vëliau kartu suraðomi ápareigojimai kiekvienai pusei ir pasiþadama vykdyti ðià sutartá. Taip pat yra numatoma, kaip

reaguos kiekviena pusë, jeigu nebus laikomasi susitarimo. Jeigu nepavyks Jums paèioms sudaryti sutarties, kreipkitës pagalbos á socialiná pedagogà ar psichologà.“

Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arba skambinkite telefonu 57 771

Antradienio priedas  

Gyvenime margam skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you