Page 1

Rinkosaikðtë 2012 m. vasario 28 d.

17-ieji leidimo metai

2012 m. vasario 28 d. Antradienis

Këdainiø rajono laikraðtis

Nr. 24 (2 389)

Policijai jau tenka rinktis, kur vaþiuoti, o kur – ne

Kaina 1,20 Lt

Ugniagesiui darbe ákando ðuo Vienam ið ugniagesiø gelbëtojø, sekmadienio rytà nuvykusiø á Surviliðkio seniûnijos Sirutiðkio kaimà, prireikë medikø pagalbos, nes já kieme uþpuolë ðuo. Ugniagesiai gelbëtojai á Sirutiðká buvo kvieèiami dël atlydþio sukeltø problemø – vieno Vilties gatvës gyvenamojo namo rûsyje atsirado nemaþai vandens, ir savininkai ëmë baimintis dël rûsyje árengtos katilinës bei darþoviø saugyklos. /Nukelta á 3 psl./

Sulaikomas spyrë policininkui Sekmadienio vakare labai girtas jaunuolis apspardë policininkus ir jø tarnybiná automobilá.

Policijos darbà sunku ásivaizduoti be nuolat skubanèiø tarnybiniø automobiliø, taèiau sumaþëjusios degalø normos ðiø automobiliø judëjimà truputá pristabdë.

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Visà vasará rajono Policijos komisariatas dirbo tarnybiniams automobiliams gaudamas maþiau degalø nei sausá ar visus praëjusiø metø mënesius. Degalø nepadaugës ir kovà ar balandá, tad pareigûnams ir toliau teks atidþiai skaièiuoti nuvaþiuotus kilometrus, o gavus praneðimà – ávertinti kvieèiami.. ávertinti,, ar tikrai bûtina vykti ten, kur yra kvieèiami /Nukelta á 3 psl./ Vasario 28 dienà (antradiená) 19 val. per Këdainiø kraðto televizijà bus transliuojama tiesioginë laida

„Atviras pokalbis“.

Laidoje dalyvaus ir á visus Jums rûpimus klausimus atsakys Seimo pirmininko pavaduotoja, Darbo partijos Këdainiø rajono skyriaus pirmininkë

Virginija BALTRAITIENË. Klausimus laidos dalyvei galite pateikti ið anksto telefonais: 52 717 bei 56 894.

Restorane „Novus Rex“

Apie 17 valandà Policijos komisariato budintiesiems buvo praneðta, kad Këdainiuose, Liaudies gatvës 9-ojo namo kieme, prie automobiliø sukinëjasi kaþkoks átartinas vyrukas. Nuvykæ patruliai mëgino sulaikyti 22ejø metø jaunuolá, neturintá nuolatinës gyvenamosios vietos, taèiau ðis ëmë labai aktyviai prieðintis. /Nukelta á 3 psl./

Darbas su skolininkais – iðtisus metus UAB „Këdainiø butai“ ðiais metais þada skirti daugiau dëmesio iðaugusioms privaèiø butø savininkø skoloms maþinti maþinti.. Vienur augo, kitur – maþëjo Pasak bendrovës direktoriaus Remigijaus Naujoko, palyginus su 2010 metais, per praëjuBendrovë sius metus privaèiø butø savininkø skolos uþ administravimo ir „Këdainiø butai“ pernai turëjo eksploatavimo paslaugas iðaugo daugiau kaip beveik 10 tûkstanèiø litø, o sociapusantro linio bûsto nuomininkø skolos sutûkstanèio maþëjo 1 615 litø. skolininkø.

/Nukelta á 4 psl./

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

kiekvienà penktadienio vakarà Jums skambës gyva muzika ir kaskart vis kitoks, nenuspëjamas muzikos stilius.

Ðventiniai patiekalai á Jûsø pobûvio vietà

Mus rasite adresu: Didþioji g. 52, Këdainiai Informacija telefonais: +370 347 55 555, +370 656 23 807, www.novusrex.lt, info@novusrex.lt

Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Suderinsime kainà pagal Jûsø finansines galimybes! Tel. 8 630 01 106, www.svenciucentras.lt


2

2012 m. vasario 28 d.

V. Uspaskichas siûlo ávesti teisinæ atsakomybæ uþ valstybës prasiskolinimà Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas ásitikinæs, kad Lietuvos sprendimas pasiraðyti Europos Sàjungos (ES) fiskalinës drausmës sutartá yra teisingas. Politikas mano, kad bûtina kuo greièiau teisiðkai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus þadëti neágyvendinamus dalykus ir ðvaistyti biudþeto pinigus papirkinëjant rinkëjus. V. Uspaskichas ragina ne tik nedelsiant perkelti ES inicijuotas fiskalinës drausmës sutarties nuostatas á Lietuvos teisinæ sistemà, bet ir sugrieþtinti neatsakingai besielgianèiø politiniø organizacijø atsakomybæ valstybës viduje. „Puikiai þinome, kad yra daug politikø, kurie per rinkimus þada, o atëjæ á valdþià nevykdo savo ásipareigojimø. Jie tiesiog paþadais papirkinëja savo rinkëjus. Kitas atvejis, kai politikai prieð rinkimus þada neágyvendinamus dalykus, o atëjæ á valdþià tai daro biudþeto pinigais, paþeisdami fiskalinæ drausmæ ir didindami biudþeto deficità. Taip visa Lietuvos valstybë ir ateities kartos yra klampinamos á prasiskolinimo pragarà. Neiðvengiamai kyla klausimas – kodël tos partijos, kurios papirkinëja rinkëjus savo pinigais, yra traukiamos baudþiamojon atsakomybën, o papirkinëjanèios valstybës biudþeto pinigais – ne, arba kodël þada ir nevykdo?“ – klausia V. Uspaskichas. Europos Parlamento narys sako, kad ðias nuostatas reikia kuo greièiau átvirtinti Lietuvos ástatymuose ir tai bûtina padaryti iki ðios Seimo kadencijos pabaigos, kad dabar Seime esantiems politikams nekiltø noro piktnaudþiauti savo padëtimi ir ðvaistyti biudþeto pinigus. „Taip mes paþabosime prieð

V. Uspaskichas: „Bûtina kuo greièiau teisiðkai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus þadëti neágyvendinamus dalykus ir ðvaistyti biudþeto pinigus papirkinëjant rinkëjus.

ateinanèius rinkimus prasidedanèià populizmo lavinà ir ið dalies uþtikrinsime ðalies finansiná stabilumà“, – neabejoja europarlamentaras. Darbo partijos pirmininkas mano, kad fiskalinës drausmës sutarties nuostatoms turi pritarti visos ðalies politinës partijos, kurios tikrai galvoja apie valstybës ir jos þmoniø interesus, todël jis tiki, kad ðios sutarties reikalavimus galima bus greitai inkorporuoti á ðalies teisinæ sistemà. „Bûtina svarstyti baudþiamosios atsakomybës áteisinimà toms valdþioje esanèioms partijoms ir politikams, kurie nesilaiko savo paþadø ir (ar) nesilaiko fiskalinës drausmës. Jeigu politinë organizacija atëjusi á valdþià nevykdo savo paþadø ir (ar) ðvaisto þmoniø pinigus, ji turi bûti baudþiama – ribojant jai skiriamas dotacijas ið valstybës biudþeto, o gal ir draudþiant jai dalyvauti rinkimuose vienà ar dvi kadencijas, o gal net jos vadovai turëtø sësti á teisiamøjø suolà. Ir tada bus tvarka“, – sako V. Uspaskichas. Jis primena, kad iki ðiol nie-

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA

Rajono savivaldybë teikia nemokamà teisinæ pagalbà Këdainiø rajono savivaldybë informuoja, kad visi Këdainiø rajono savivaldybës gyventojai turi teisæ pasinaudoti nemokama pirmine teisine pagalba, kuri finansuojama ið valstybës biudþeto. Ði paslauga apima teisinës informacijos, teisiniø konsultacijø ir teisinio pobûdþio dokumentø, skirtø valstybës ir savivaldybiø institucijoms, iðskyrus procesinius dokumentus, rengimà, patarimus dël ginèo iðsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dël taikaus ginèo iðsprendimo bei taikos sutarties parengimà. Pirminë teisinë pagalba neapima mokesèiø administratoriui teikiamø deklaracijø pildymo ir atstovavimo teismuose. Asmenys, norintys gauti pirminæ teisinæ pagal-

bà, neprivalo deklaruoti savo pajamø ir turto. Pirminës teisinës pagalbos trukmë yra ne ilgesnë kaip viena valanda, tuo paèiu klausimu asmuo gali kreiptis tik vienà kartà. Gyventojai gali pasinaudoti ir antrine teisine pagalba, kurià apima dokumentø rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, áskaitant vykdymo procesà, atstovavimas iðankstinio ginèo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokià tvarkà nustato ástatymai ar teismo sprendimas. Be to, ði teisinë pagalba apima bylinëjimosi iðlaidø bylose, iðnagrinëtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinëjimu administracinio proceso tvarka susijusiø iðlaidø ir su baudþiamojoje byloje pareikðto civilinio ieðkinio nagrinëjimu susijusiø iðlaidø atlyginimà. Antrinæ teisinæ pagalbà turi teisæ gauti Lietuvos Respublikos pilieèiai, kitø Europos Sàjungos valsty-

kas taip ir neatsakë bei liko nenubaustas uþ tokias aferas kaip nuostolingas „Maþeikiø naftos“ pardavimas bendrovei „Williams“, uþ prieðtaraujantá Konstitucijai „Alitos“ privatizavimà, uþ „Lietuvos dujø“ pardavimà 10 kartø pigiau nei rinkos kaina, uþ neteisëtà „Draugystës“ vieðbuèio pardavimà, uþ milþiniðkà valstybës skolà, kuri greitai pasieks 45 mlrd. Lt ribà. Taip pat politikas atkreipia dëmesá á valdanèiosios konservatoriø partijos populistinius paþadus prieð rinkimus, kurie taip ir liko neágyvendinti. „Valdanèiøjø konservatoriø programoje pilna skambiø fraziø apie ekonomikos augimà, infliacijos paþabojimà, gimstamumo skatinimà, ðvietimo ir mokslo átraukimà á prioritetiniø valstybës srièiø sàraðà ir net apie pensijø didinimà! Taèiau visi mes puikiai þinome, kà jie ið tikrøjø darë nuo Seimo kadencijos pradþios – viskà atvirkðèiai – ir niekas uþ tai neatsakys. Tai yra neteisinga ir tai bûtina keisti“, – teigia V. Uspaskichas. „Rinkos aikðtës“ inf..

biø nariø pilieèiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sàjungos valstybëse narëse teisëtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinæ teisinæ pagalbà ðie asmenys gauna, kai jø turtas ir metinës pajamos nevirðija Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytø turto ir pajamø lygiø teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybës garantuojamos teisinës pagalbos ástatymà. Minëtame ástatyme taip pat detalizuoti asmenys, kuriems antrinë teisinë pagalba teikiama, neatsiþvelgiant á jø turtà ir pajamas. Detalesnë informacija interneto puslapyje www.teisinepagalba.lt. Këdainiø rajono savivaldybëje pirminæ teisinæ pagalbà teikia Teisës ir personalo skyriaus vyr. specialistas Marius Stasiukonis. Savivaldybë kvieèia pasinaudoti teikiama paslauga visus gyventojus, kuriems reikalinga teisinë pagalba, ir kreiptis á Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Teisës ir personalo skyriø, J. Basanavièiaus g. 36, 212 kab., tel. 69 596. Këdainiø rajono savivaldybës administracija Uþs. Nr. 564

SA VIV ALD A SAVIV VIVALD ALDA Këdainiø rajono savivaldybës administracija skelbia konkursà savivaldybës ðvietimo ástaigos vadovo – Këdainiø rajono Krakiø darþelio direktoriaus – pareigoms eiti Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. Turëti ne þemesná kaip aukðtàjá koleginá iðsilavinimà. 2. Atitikti bent vienà ið ðiø reikalavimø: 2.1. turëti pedagogo kvalifikacijà, ne maþesná kaip 3 metø pedagoginio darbo staþà, vadovavimo ðvietimo ástaigai bendràsias ir vadovavimo srièiø kompetencijas*; 2.2. turëti magistro laipsná, pedagogo kvalifikacijà, ne maþesná kaip 2 metø pedagoginio darbo staþà, vadovavimo ðvietimo ástaigai bendràsias ir vadovavimo srièiø kompetencijas*; 2.3. turëti ne maþesnæ kaip 3 metø profesinës veiklos patirtá, kuri atitinka VI ar aukðtesná kvalifikacijø lygá**. Kvalifikaciniø reikalavimø vadovavimo ðvietimo ástaigai bendrøjø ir vadovavimo srièiø kompetencijø* lygio vidurkis turi bûti ne þemesnis kaip pakankamas. 3. Turëti ne maþesnæ kaip vienø metø vadovavimo asmenø grupei (grupëms) patirtá. 4. Mokëti naudotis informacinëmis technologijomis. 5. Gerai mokëti lietuviø kalbà. Kitakalbiø lietuviø kalbos mokëjimo lygis turi atitikti Valstybinës kalbos mokëjimo kategorijas***. 6. Ne þemesniu kaip B1 kalbos mokëjimo lygiu mokëti bent vienà ið trijø Europos Sàjungos darbo kalbø (anglø, prancûzø ar vokieèiø). Pret endentai turi pateikti ðiuos dokumentus: Pretendentai 1. Praðymà dalyvauti konkurse. 2. Asmens tapatybæ ir iðsilavinimà patvirtinanèiø dokumentø kopijas. 3. Gyvenimo apraðymà pagal pateiktà formà*. 4. Vadovavimo ðvietimo ástaigai gaires, kuriose iðdëstyti pretendento siûlymai dël Këdainiø rajono Krakiø darþelio veiklos (tikslø, prioritetø, jø ágyvendinimo bûdø ir kt.), taip pat pretendento nuostatos apie vadovavimà ir vadovo vaidmená. Vadovavimo ðvietimo ástaigai gairiø apimtis neturi bûti didesnë kaip 10 000 spaudos þenklø (iki 5 puslapiø teksto). 5. Pretendento vadovavimo ðvietimo ástaigai bendrøjø ir vadovavimo srièiø kompetencijø vertinimo ataskaitos, liudijanèios, kad pretendentas atitinka kvalifikaciná reikalavimà turëti vadovui privalomas vadovavimo ðvietimo ástaigai kompetencijas, kopijà, iðduotà Nacionalinëje mokyklø vertinimo agentûroje. 6. Darbo staþà patvirtinanèiø dokumentø kopijas. 7. Dokumentø, liudijanèiø kitø kvalifikaciniø reikalavimø atitikimà, kopijas (jeigu tokius dokumentus turi). 8. Gali pateikti buvusiø darbdaviø rekomendacijas. Pretendentai dokumentus gali pateikti tiesiogiai, elektroniniu paðtu arba registruotu laišku iki 2012 m. kovo 22 d. áskaitytinai. Tiesiogiai dokumentai teikiami Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriui (J. Basanavièiaus g. 36, 708 kab.); registruotu laiðku teikiami adresu: Këdainiø rajono savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriui, J. Basanavièiaus g. 36, 57288 Këdainiai; elektroniniu paðtu teikiami adresu rasa.petretiene@kedainiai.lt Dokumentø originalai pateikiami tiesiogiai teikiant dokumentus arba atrankos dienà ir, sutikrinti su kopijomis, gràþinami. Pasiteirauti galima tel. (8 347) 69 593, el. p. rasa.petretiene@kedainiai.lt Pretendentø atranka vyks 2012 m. balandþio 3 d. * – Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 ásakymas Nr. V-1194 „Dël Kvalifikaciniø reikalavimø valstybiniø ir savivaldybiø ðvietimo ástaigø (iðskyrus aukðtàsias mokyklas) vadovams apraðo patvirtinimas“. ** – Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2010-05-04 nutarimas Nr. 535 „Dël Lietuvos kvalifikacijø sandaros apraðo patvirtinimo“. *** – Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003-12-24 nutarimas Nr. 1688 „Dël Valstybinës kalbos mokëjimo kategorijø patvirtinimo ir ágyvendinimo“. Këdainiø rajono savivaldybës administracija Uþs. Nr. 565

Kronika STUDIJOS Kovo 1–3 dienomis visus, besidominèius stojimu á aukðtàsias mokyklas, studijomis kolegijoje ir studentiðku gyvenimu, Kauno kolegijos Këdainiø J. Radvilos fakultetas kvieèia á atvirø durø dienas. Fakulteto adresas – J. Basanavièiaus g. 4.

KREPÐINIS Sekmadiená „Këdainiai Triobet“ krepðinio komanda namø aikðtëje rezul-

tatu 89:60 sutriuðkino Kauno „Baltus“. Rezultatyviausias Këdainiø komandos gretose buvo Laimonas Kisielius (15 taðkø), naudingiausias – Egidijus Dimða (24 naudingumo balai).

KNYGA Vilniaus knygø mugëje pristatyta britø filosofo prof. Alasdair MacIntyre knyga „Marksizmas ir krikðèionybë“, kurià ið anglø kalbos vertë Paberþës kunigas Skaidrius Kandratavièius ir Andrius Bielskis.

Dëkojame Uþ paskutinæ pagarbà palydint á amþinojo poilsio vietà mylimà vyrà, tëvelá ir senelá Vincentà Mikolaitá nuoðirdþiai dëkojame buvusiems bièiuliams, bendradarbiams, kaimynams, draugams, giminëms ir visiems, kurie buvo ðalia mums sunkià netekties valandà. Þmona, sûnus Augis ir dukra Þydrë su ðeimomis

Iðëjus artimam þmogui, pasilieka tuðtuma... Tegul jà bent akimirkai uþpildo ir didelæ ðirdies gëlà suðvelnina uþuojauta. Mirus Jonui BAJARÛNUI uþjauèiame þmonà ir vaikus. A. ir P. Satkai, A. ir G. Gudaièiai, A. Liutkevièienë, O. Martusevièienë, R. ir A. Argustai, R. ir È. Þukauskai

Mirus Jonui BAJARÛNUI nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðeimà ir artimuosius. V. Ðileikienë, J. ir A. Judickai

Mirus brangiam ir mylimam tëveliui nuoðirdþiai uþjauèiame Egidijø Grigaitá ir jo ðeimà. Darþø g. artimiausi kaimynai


2012 m. vasario 28 d.

3

Policijai jau tenka rinktis, kur vaþiuoti, o kur – ne /Atkelta ið 1 psl./

Vietai nurodyti pateikiamas ir þemëlapis, o þemiau jo – net ðeðios pozicijos, kurias siûloma uþpildyti. Be iðsamaus ávykio aplinkybiø apraðymo, praðoma nurodyti nukentëjusiuosius, galimus liudytojus, galimus átariamuosius, ádëti papildomà medþiagà ir pateikti kontaktinius duomenis. Èia pat – ir taisyklës, ið kuriø svarbiausia – uþ neteisingà informacijà gresianti atsakomybë.

Apie 15 procentø maþiau „Rinkos aikðtës“ paklaustas apie sumaþintas degalø tarnybiniams automobiliams normas, Policijos komisariato virðininkas Dainius Dobilas pasakë, kad visi komisariatai, pavaldûs Kauno vyriausiajam policijos komisariatui, nuo vasario 1-osios turi tenkintis apie 15 proc. maþesniu degalø kiekiu. „Tai daryti privertë gyvenimas. Jau dveji metai mums skiriamø degalø normos nesikeitë, nors kaina per tà laikà smarkiai iðaugo. Degalams vis brangstant gyvenimas verèia dar labiau juos taupyti“, – dejuoti nelinkæs D. Dobilas sako, kad degalams vis D. Dobilas.

Ar bûtina siøsti ekipaþà? Á klausimà, ar ámanoma tinkamai atlikti darbà dar labiau ribojant tarnybiniø automobiliø judëjimà, komisariato virðininkas atsakë, jog stengiamasi, kad niekas dël to nenukentëtø. „Á telefono skambutá atsiliepæs budëtojas su skambinanèiuoju iðsiaiðkina kiek ámanoma daugiau ávykio, dël kurio jis skambina, aplinkybiø, o tada ir paaiðkëja, ar bûtina siøsti patruliø ekipaþà“, – paaiðkino D. Dobilas. Jo teigimu, jeigu þmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui gresia pavojus, policija, be abejo, iðkart skuba á ávykio vietà, bet jeigu pavojaus nëra, daugeliu atvejø pas skambinantájá po kiek laiko gali

brangstant gyvenimas verèia dar labiau juos taupyti.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

atvykti apylinkës inspektorius.

Visais atvejais tikrinama Paklaustas, ar beverta policijai ir skambinti, jeigu ji ne visais atvejais gali atvykti pas þmogø, komisariato virðininkas atsakë, kad, kokia bebûtø finansinë situacija, gyventojø praneðimai visais atvejais tikrinami. „Kiek leidþia galimybës, stengiamës þmonëms padëti“, – uþtikrino rajono policijos vadovas. Suðnekus apie policijos elektroniniø paslaugø sistemà, pradëjusià veikti nuo praëjusiø metø

Ugniagesiui darbe ákando ðuo /Atkelta ið 1 psl./ Siurbliu iðsiurbæ vandená, ugniagesiai gelbëtojai nuëjo apþiûrëti kitø tos gatvës sodybø ir ásitikinti, ar ir kitur rûsiuose atsiradæ vandens, ir vienos sodybos kieme gana didelis palaidas ðuo ásikibo vienam vyriðkiui á kojà.

Nuo smarkesnio ákandimo ugniagesá gelbëtojà iðgelbëjo specifiniai jo darbo drabuþiai, taèiau þaizda vis dëlto buvo padaryta, todël, gráþæs á Prieðgaisrinæ gelbëjimo tarnybà, vyriðkis buvo nuveþtas á Këdainiø ligoninës priimamàjá, kur buvo paskiepytas nuo pasiutligës.

Sulaikomas spyrë policininkui /Atkelta ið 1 psl./ Iðkvietus dar vienà policijos ekipaþà, jaunuolis buvo ásodintas á tarnybiná automobilá ir veþamas á komisariatà. Pakeliui sulaikytasis spardë automobilio duris ir nepakluso pareigûnø reikalavimui liautis. Kai automobilis sustojo ir vienas

Atsakomybë uþ netiesà

patrulis atidarë duris, jaunuolis spyrë jam á veidà, iððoko laukan, dar kartà pamëgino áspirti patruliui, taèiau pataikë á automobilio dureliø stiklà ir já iðkûlë. Sutramdytas jaunuolis buvo uþdarytas á areðtinæ. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – net 4,88 promilës. „Rinkos aikðtës“ inf.

lapkrièio 1-osios, D.Dobilas pabrëþë, kad tai – ne visiems praneðimams skirta sistema. Pavyzdþiui, apie eismo ávyká praneðti negalima.

Portalas www.epolicija.lt Jau keturis mënesius internete veikiantá policijos elektroniniø paslaugø sistemos portalà galima susirasti adresu www.epolicija.lt. Ðio portalo titulinio lango kairëje yra nuoroda „praneðti policijai“. Jà spûstelëjus atsiranda praneðimui uþpildyti skirta lentelë, kurioje reikia tiksliai nurodyti ávykio vietà, laikà ir pobûdá.

Elektroniná praneðimà pildanèiam þmogui siûloma patvirtinti, kad jis susipaþinæs su atsakomybe uþ melagingà áskundimà ar praneðimà apie nebûtà nusikaltimà. Èia pat yra nuorodos á Baudþiamojo kodekso ir Administraciniø teisës paþeidimø kodekso straipsnius, kuriais ði atsakomybë nustatyta. Be to, nurodomas ir Vieðojo administravimo ástatymo straipsnis, kuriuo nustatyta, kad praneðimas be nurodyto asmens vardo, pavardës ir adreso gali bûti nenagrinëjamas. Vis dëlto praneðti galima ir anonimiðkai. Tiesa, uþpildyti formà minëtame interneto portale – ne vienintelë galimybë elektroninëje erdvëje. Galima ir iðsiøsti laiðkà elektroniniu paðtu epolicija@policija.lt arba paraðyti policijai trumpàjà þinutæ mobiliojo ryðio telefono numeriu 8 614 34 567.

Persiøsti tik du pareiðkimai Policijos departamento duomenimis, vien per du pirmuosius

Teismas nenuðalintas Praëjusá penktadiená Panevëþio apygardos teismas netenkino Kauno apygardos teismo teisëjos N. V enckienës noro nuðalinti Venckienës Këdainiø rajono apylinkës teismà nuo jai asmeniðkai svarbios bylos nagrinëjimo. Këdainiø teismas pernai gruodá ápareigojo minëtàjà teisë-

jà skubiai perduoti globojamà maþametæ mirusio brolio Dràsiaus Kedþio dukterá jos motinai Laimutei Stankûnaitei, o antstolë Sonata Vaicekauskienë po kiek laiko kreipësi á teismà praðydama skirti mergaitës tetai baudà uþ ðio sprendimo nevykdymà. Praneðdama apie atmestà Neringos Venckienës pareiðkimà

Tikrino su visa Europa Vienà vasario savaitæ rajone buvo tikrinami krovininiai automobiliai ir autobusai aip buvo atsiliepta á autobusai.. TTaip Europos keliø policijos tinklo iniciatyvà. Ðio tinklo iniciatyva daugelyje Europos ðaliø, tarp kuriø buvo ir Lietuva, vyko prevencinë priemonë „Krovininiø transporto priemoniø ir autobusø kontrolë“. Lietuvos policijos pareigûnai

Degë garaþe Praëjusio penktadienio pavakare, apie 16 valandà, V ilainiø seniûnijoje Vilainiø degë automobilis, stovintis garaþe. Tai atsitiko Vasariðkiø kai-

stabdë ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse áregistruotus krovininius automobilius bei autobusus ir tikrino jø techninæ bûklæ, vairuotojø blaivumà, saugos dirþø naudojimà. Pareigûnai taip pat atkreipdavo dëmesá á tachografø rodmenis, vairuotojø darbo ir poilsio reþimo reikalavimus, taip pat tikrino, ar nepaþeista didþiagabarièiø, pavome, vienos sodybos mûriniame pastate, kuriame árengtas garaþas. Jame stovintis „Opel Monterey“ buvo pagamintas 1996 metais, o gaisras kilo jo variklio skyriuje. Liepsna kaip reikiant apniokojo opelá – apdegë ne tik minëtasis skyrius, bet ir prietaisø skydelis, vai-

elektroninës paslaugos teikimo mënesius gauta 1,1 tûkst. praneðimø, atsiøstø elektroniniu bûdu ar trumposiomis þinutëmis, o ið to skaièiaus net 953 praneðimai pateikti uþpildþius minëtàjà formà portale www.epolicija.lt. Kiek elektroniniø pareiðkimø ið viso gauta ið Këdainiø rajono ar apie ávykius Këdainiø rajone, D. Dobilas sako negalintis tiksliai þinoti, nes elektroniniais kanalais gauta informacija negali tiesiogiai pasiekti rajono Policijos komisariato, jà perþiûri, atrenka ir paskirsto portalo ðeimininkai. „Iki ðiol mums buvo persiøsti tik du pareiðkimai. Sunku pasakyti, ar tik tiek jø ir buvo paraðyta, ar tik du buvo konkretûs, dalykiðki“, – sako komisariato vadovas.

Svarbi kiekviena detalë Nors panaðu, kad Këdainiuose elektroninë policijos paslauga dar nepopuliari, taèiau tikriausiai nereikia abejoti, kad ji populiarës, todël D. Dobilas pabrëþia, kad praneðimai turëtø bûti kiek ámanoma iðsamesni ir konkretesni. Prieðingu atveju tai nebus palengvinimas nei paèiam pareiðkëjui, nei policijai. „Tiriant ávykio aplinkybes svarbi kiekviena detalë, o jø neþinant sunku sëkmingai iðtirti, todël pareigûnams gali tekti susirasti pareiðkëjà, kad ðis patikslintø savo pareiðkimà“, – perspëja komisariato virðininkas. Þinoma, jeigu pareiðkimas bus anoniminis, policija tokios galimybës neturës. Panevëþio apygardos teismo atstovë ryðiams su visuomene Jolita Gudelienë pabrëþia, kad N. Venckienë ásitikinusi, jog Këdainiø teismo sprendimas neteisëtas, todël ir bauda dël jo nevykdymo negali bûti skiriama. Visà Këdainiø teismà nuo ðio reikalo nagrinëjimo N. Venckienë norëjo nuðalinti motyvuodama tuo, kad visi teisëjai, jos manymu, gali bûti ðaliðki, nes minëtàjá sprendimà gruodþio mënesá priëmë teismo pirmininkas. jingø kroviniø veþimo tvarka. Këdainiø rajono policijos komisariato pareigûnai patikrino devyniolika Lietuvoje ir penkias uþsienyje áregistruotas transporto priemones. Buvo uþfiksuoti keturi paþeidimai, kurie nustatyti patikrinus Lietuvos transportà. Paaiðkëjo, kad vienas vairuotojas vairavo neblaivus, viena transporto priemonë buvo techniðkai netvarkinga, dviem atvejais nebuvo naudojamasi saugos dirþais. ras, abu priekiniai ratai, nuo kaitros sutrûkinëjo priekinis stiklas. Nukentëjo ir garaþas: aprûko pakeliami jo vartai, apsilydë jø pakëlimo mechanizmas. Apsilydë ir garaþe stovinti skalbyklë, muzikos centras, elektros skydelis. „Rinkos aikðtës“ inf.


4

2012 m. vasario 28 d.

Darbas su skolininkais – iðtisus metus /Atkelta ið 1 psl./ UAB „Këdainiø butai“ administruoja 137 daugiabuèius gyvenamuosius namus ir pagal Turto patikëjimo sutartá valdo Këdainiø rajono savivaldybei priklausantá socialiná bûstà.

Neapsieita be teismø R. Naujoko teigimu, per praëjusius metus 1 630 gyventojø buvo raginami sumokëti susidariusià 479 tûkst. 408 litø dydþio skolà. Iðsiøsti 284 raðtiðki áspëjimai dël 113 tûkst. 840 Lt skolos sumokëjimo su priminimu, kad nesumokëjus skolos iki nurodyto termino bus kreipiamasi á teismà. Bendrovë pasiraðë 52 skolos

gràþinimo sutartis 45 tûkst. 264 Lt sumai su skolininkais, kurie prisiëmë ásipareigojimà skolà gràþinti dalimis ir sumokëti einamuosius mënesinius mokesèius. 2011 m. teismui perduoti 146 ieðkiniai ir pareiðkimai dël 126 tûkst. 478 Lt skolos priteisimo. Dauguma ðiø ieðkiniø iðnagrinëti. Antstoliams perduoti 104 vykdomieji raðtai dël 96 tûkst. 236 Lt skolos iðieðkojimo.

Piktybiðkai nemokëjo mokesèiø „Praëjusiais metais didelá dëmesá skyrëme socialinio bûsto nuomininkams, kurie nuomos ir komunaliniø paslaugø mokesèiø nemokëjo daugiau nei tris mënesius, taip pat tiems, kurie vengdavo arba visai ne-

Karðtoji linija

Vairuotojø ir keleiviø bëdos „Þiemà, kai slidu ir vaikðèioti nepatogu, norisi tarpusavio supratimo, bet ne visuomet jo sulaukiame. Miesto marðrutiniai autobusai daþnai sustoja toli nuo ðaligatvio ir keleiviams sunku iðlipti bei álipti. Neretai jie sustoja greta sniego gûbrio, per kurá sunku perþengti. Kartà papraðiau vairuotojo

sustoti taip, kad bûtø patogu iðlipti senutei, bet jis labai nemandagiai burbtelëjo kaþkà“, – laiðke redakcijai pasakojo daþnai miesto marðrutiniais autobusais vaþiuojanti Vita K. Uþdarosios akcinës bendrovës „Këdbusas“ direktorius Liudvikas BLIÛDÞIUS paþadëjo dar kartà áspëti vairuotojus, kad jie pa-

mokëjo mokesèiø nuo nuomos sutarties pasiraðymo dienos“, – sakë UAB „Këdainiø butai“ direktorius. Net 12 socialinio bûsto nuomininkø po áspëjimo, jog bus kreiptasi á teismà dël iðkeldinimo, patys paraðë praðymus dël nuomos sutarties nutraukimo. Këdainiø rajono apylinkës teisme iðkeltos 35 civilinës bylos dël nuomos sutarties nutraukimo ir iðkeldinimo. „Tokiø drastiðkø priemoniø buvome priversti imtis, nes nuomininkai pradëjo piktybiðkai nemokëti mokesèiø“, – paaiðkino R. Naujokas. Pasak jo, antstoliams perduota 15 vykdomøjø raðtø iðkeldinimo procedûrai vykdyti, ávykdyta 13 iðkeldinimø. „Rinkos aikðtës“ inf.

sistengtø tvarkingai sustoti stotelëse ir mandagiai bendrauti su keleiviais. Taèiau, anot L. Bliûdþiaus, ne viskas priklauso tik nuo vairuotojø. Nuo gatviø valant sniegà neretai autobusø stotelës apvaþiuojamos, lieka prisnigtos. Autobusai sniegà iðvaþinëja, susidaro gûbriai, trukdantys tvarkingai privaþiuoti prie ðaligatvio. Direktorius patvirtino dël ðiø problemø kalbëjæs su keliø tarnybos, miesto seniûnijos, rajono savivaldybës atsakingais darbuotojais.

Iðmokø pristatymo grafikas nesikeitë „Anksèiau ðalpos iðmokà visiðkos negalios ligonis gaudavo kiekvieno mënesio 15 dienà, o ðá mënesá jà á namus atneðë tik 22 dienà, kartu su senatvës pensija. Kaip ligoniui iðgyventi, atsilyginti já priþiûrinèiam þmogui, kai pasikeitë iðmokëjimo diena? Be to, ápratæs gauti pinigus du kartus per mënesá jis kitaip planuoja iðlaidas, o kai visa priklausanti suma iðmokama per vienà kartà, neágaliajam nepatogu“, – pasikeitusia ðalpos iðmokø mokëjimo da-

ta piktinasi këdainietë Veronika Ðidlauskienë. Rajono savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriaus vedëja Jûratë BLINSTRUBAITË paaiðkino, kad ðalpos pensijos ligoniams turi bûti pristatomos kiekvienà mënesá nuo 14 iki 22 dienos. „Pinigus paðtui, kuris iki ðiol pristatydavo gyventojams ðalpos iðmokas, pervedame tuoj pat gavæ juos ið valstybës biudþeto, – aiðkino J. Blinstrubaitë. – Jei gyventojai gauna pinigus iki 22 dienos,

reiðkia, pristatymas neatsilieka nuo grafiko.“ J. Blinstrubaitë informavo, kad nuo kovo mënesio ðalpos iðmokas gyventojams pristatys ne paðtas, o konkursà laimëjusi uþdaroji akcinë bendrovë „Godlija“ (ta pati ámonë Këdainiø rajono gyventojams pristato „Sodros“ mokamas pensijas). Pasikeitus ámonei iðmokø pristatymo grafikas nesikeis, neágalieji jas gaus nuo 14 iki 22 mënesio dienos.

Kovo 10 d. Këdainiø ðeimos klinikoje konsultuos Kauno klinikø kraujagysliø chirurgas prof.

ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS. Konsultacijos sergantiems kraujagysliø ligomis (iðsiplëtusios venos, trofinës opos) bei esant kojø kraujotakos sutrikimams. Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962.

Kovo 10 d. (ðeðtadiená) VENØ IR PËDØ IÐTYRIMAS. Kompiuterinis pëdø tyrimas, matematiðkai tiksliai parodantis pëdø spaudimo taðkus, gelbsti nuo pëdø nuovargio, kojø ir nugaros skausmø. Kojø sunkumas, ðlaunø ar blauzdø odoje ir poodyje iðryðkëjusios venos ar melsvi minkðti odos iðkilimai reiðkia venø ligas. Kojø venas specialistai tikrins kompiuterine „VenoScan“ sistema. Turësite galimybæ ásigyti aukðèiausios kokybës vokiðkas kompresines kojines ir batø ádëklus su nuolaida. Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962.

Kovo 13 d. Këdainiø ðeimos klinikoje

konsultuos gydytojas traumatologas Ðarûnas Tarasevièius. Registracija ir informacija telefonu (8 347) 50 819, Rasos g. 6A, Këdainiai.

Parduotuvëje

„Prekës darþininkui“ Geriausiomis kainomis parduodame: polietileno plëvelæ ir agrodangà, darþoviø ir gëliø sëklas, durpiø substratus, vazonëlius bei daigyklas, kitas sodo ir darþo prekes. Dirbame kasdien nuo 8 iki 17 val. ðeðtadiená iki – 13 val. Sekmadienis – poilsio diena. Parduotuvë „Prekës darþininkui“, Dvaro g. Nr. 4, (prie centrinio turgaus), tel. 52 570.

Minkðtø baldø salonas Þemaitës g. 21, tel. 8 663 63 853

Ekspozicijoje esanèiø baldø iðpardavimas! Nuolaidos nuo 15 iki 30 proc.

UAB „Vikrema“ siûlo darbà automobiliø remonto ir techninës prieþiûros ámonës padalinio vadovui(-ei). Reikalavimai: - Vadovaujanèio darbo patirtis (bûtø privalumas). - Aukðtasis inþinerinis mechaniko arba atitinkamas iðsilavinimas. - Gebëjimas motyvuoti ir sutelkti pavaldinius, ryþtingai siekti bendro tikslo. - Gebëti dirbti kompiuterinëmis programomis. - Analitinis màstymas, atsakingumas, veiklumas ir energingumas. Ámonë siûlo: - Motyvuojanèio darbo aplinkà. - Geras darbo sàlygas. - Tobulëjimà ir karjeros augimo perspektyvas. Jeigu Jus domina ðios pareigos, CV siøskite el. paðtu autoservisas@freemail.lt Konfidencialumà garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Darbo laikas: visa darbo diena. Vietovë: Këdainiai. Pozicija: Padalinio vadovas. Kontaktinë informacija: el. paðtas autoservisas@freemail.lt. J. Basanavièiaus g. 95, Këdainiai. Telefonas pasiteirauti (8 347) 53 350.


2012 m. vasario 28 d.

5

Mësa ir jos produktai – ið patikimø rankø anot technologës, tai gana brangus ir dël to ðiuo metu ne itin paklausus produktas. Taèiau ji patikino, kad idëjos gaminti tikrus lietuviðkus „kindzukus“ cecho kolektyvas dar nelaidoja ir galvojama apie jø gamybos atnaujinimà. Krakiðkiai nesivaiko paèio pigiausio mësos gamintojo vardo, todël èia negaminamos itin pigios pieniðkos deðrelës ar kiti tokio pobûdþio gaminiai. Èia dirbanèiø þmoniø siekis – gaminti natûralius, kokybiðkus bei sveikus produktus.

Ðaðlykui – ne bet kokia mësa

Technologë V. Kazlauskienë mësos ceche dirba nuo pat jo ákûrimo. J. Pacauskas ið rûkyklos iðtraukia tikrais dûmais kvepianèias deðras.

Dainius ÐEPETYS

Krakiø þemës ûkio bendrovës mësos ceche pagamintos deðros kvepia tikrais alksnio dûmais, o skonis tarsi nukelia á kaime prabëgusià vaikystæ, kur seneliai ant lentelës papjaustydavo ðio nuostabaus raudonmedþio spalvos gardësio.

Ne ið gero gyvenimo

Pasekë vakarieèiø pavyzdþiu

Bendrovës vadovas Nikolajus Danilèenko prisimena, kad idëja Krakëse árengti mësos perdirbimo cechà gimë ne ið gero gyvenimo. „Tais laikais visos ðalies maisto perdirbimo ámonës labai vangiai atsiskaitinëjo uþ supirktus gyvulius, o kai kurios iðvis bankrutuodavo taip ir negràþinusios pinigø. Be to, perdirbëjø mokama kaina paprastai bûdavo labai maþa ir net nepadengdavo gyvuliø auginimo iðlaidø. Todël buvo nuspræsta apseiti be tarpininkø ir mûsø bendrovëje uþaugintas kiaules bei raguoèius skersti ir perdirbti savo paèiø mësos ceche“, – pasakojo N. Danilèenko. Pirmieji krakiðkiø mësos gaminiai pirkëjus pasiekdavo per niûrokas valstybines parduotuves, nes ðiuolaikiðkø moderniø prekybos centrø tuo metu paprasèiausiai nebuvo. „Tuo metu maisto produktø asortimentas nebuvo gausus, todël mûsø gaminiai vitrinose neuþsibûdavo. Krakiø deðros, deðrelës, kumpeliai buvo kitokie, todël jie nesunkiai nurungdavo sovietinius laikus primenanèius mësos gaminius“, – pirmuosius mësos cecho gyvavimo metus prisimena jo virðininkas Jonas Pacauskas.

Prasidëjæs didþiøjø prekybos tinklø kûrimosi bei jø klestëjimo vajus ið esmës pakeitë krakiðkiø prekybos savo mësos gaminiais áproèius bei nuostatas. Kaip þinia, didieji prekybos tinklai ëmë diktuoti savo kainas, „spausti“ gamintojus, ypaè maþuosius. „Mûsø netenkino prekybininkø siûlomos kainos, be to, mes þinojome, kad Krakiø gaminiai „paskæs“ didþiulës pasiûlos jûroje ir mes prarasime savo pirkëjus“, – kalbëjo J. Pacauskas. Norëdami prekybos rinkoje iðlikti konkurencingi þemës ûkio bendrovës vadovai nusprendë pasukti kitu keliu ir pasinaudoti Vakarø Europos ðaliø smulkiøjø mësos gaminiø perdirbëjø patirtimi. Vakaruose dauguma smulkiøjø maisto produktø gamintojø, ne tik mësos, bet ir pieno, darþoviø, savo produkcija prekiauja patys. Taip yra iðvengiama nuostolingo tarpininkavimo, be to, pirkëjai gali tiesiogiai pabendrauti su gamintojais, daugiau suþinoti apie siûlomà produkcijà, pareikðti pretenzijas dël jø kokybës ar pateikti individualø uþsakymà.

Arèiau pirkëjø Krakiø þemës ûkio bendro-

vë, siekdama bûti arèiau savo produkcijos pirkëjø, atidarë dvi nedideles firmines mësos cecho krautuvëles, ásigijo du prekybai mësa ir jos gaminiais pritaikytus automobilius. Ðiuo metu Këdainiuose ir Krakëse esanèias krautuvëles gerai þino visi rajono gyventojai, negalintys á jas atvykti sulaukia krakiðkiø savo gyvenvietëse ir kaimuose. „Viskas labai paprasta ir patogu – rytà ávairiausiø mësos gaminiø pilnas maðinas iðleidþiame á Ðëtà, Labûnavà, Josvainius ar kitas labiau nuo Krakiø nutolusias gyvenvietes, o vakare jos sugráþta. Taip iðsprendþiame apyvartiniø lëðø problemà, be to, tokia prekyba labai patogi þmonëms, kurie þinodami mûsø marðrutus bei atvykimo grafikà laukia tikrais alksnio dûmais kvepianèiø automobiliø“, – sëkmingos prekybos paslaptis atskleidþia cecho virðininkas. „Be to, þmonës ëmë pageidauti kuo natûralesniø produktø, o tai visiðkai atitinka mûsø cecho gamybos koncepcijà, nes mes visur, kur tik ámanoma, stengiamës iðvengti cheminiø priedø. Þinoma, visiðkai jø iðvengti ðiandien yra neámanoma, taèiau sumaþinti iki minimumo pasistengus tikrai galima“, – teigia J. Pacauskas.

Receptûra – protëviø palikimas Prakalbus apie mësos gaminiø receptûrà paaiðkëjo, kad ji didele dalimi yra paimta ið mûsø kraðto kaimuose gyvenusiø tëvø ir seneliø. Ðtai cecho technologë Vida Kazlauskienë sako, jog gaminant pirmàsias deðras, sûdant laðinius ar darant mësos vyniotinius, ji naudojo savo asmeninæ patirtá, kurià buvo ágijusi ið mamos, mokëjusios skaniai paruoðti mësà. Daug kumpiø sûdymo, o ypaè mësos rûkymo asmeninës patirties turi ir J. Pacauskas, kuris anksèiau namuose visada pats tvarkydavo mësà. Kuriant mësos gaminiø receptus, savo patarimais nemaþà indëlá áneðë ir bendrovës vadovas N. Danilèenko.

Anksèiau Krakëse ðaðlykus kepæs gruzinas Levanas Sepaðvili niekada mësos nepirkdavo didþiuosiuose prekybos centruose,

Mobiliosios parduotuvës ruoðiasi kelionën.

„Þinoma, ðiame kûrybiniame darbe mes visuomet laikomës Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytø normø bei standartø, taip pat vadovaujamës mûsø ámonës patvirtintais standartais“, – teigë V. Kazlauskienë. Mësos cecho technologë tvirtina, kad pagrindinis ir geriausias produkcijos vertintojas yra pirkëjas. „Jei matome, kad kaþkurio mûsø gaminio þmonës neperka, ieðkom prieþasèiø, keièiam gamybos technologijà“, – sako V. Kazlauskienë.

Tikro dûmo kvapas Pasidomëjus, koks yra iðskirtinis Krakiø mësos cecho gaminiø bruoþas, suþinojome, jog tai yra mësos rûkymas tikromis alksnio arba juodalksnio malkomis. „Deðras, kumpius, laðinius rûkome pagal senàsias tradicijas kaimiðko tipo rûkyklose. Tai, þinoma, padidina gamybos kaðtus, taèiau tikro dûmo kvapas yra nenugalima pirkëjø trauka“, – sako J. Pacauskas. Pasirodo, kokybiðkai iðrûkyti mësà nëra taip paprasta, tai gali padaryti tik gerai águdæs meistras. Ypaè sunku rûkyti mësà vasarà, kai lauke tvyro karðtis, o rûkykloje reikia iðlaikyti ne per aukðtà temperatûrà. J. Pacauskas pasidþiaugë, kad jo vadovaujamame ceche yra net du specialistai, galintys gerai atlikti ðá darbà. Krakiø cecho rûkyklose ðiuo metu nerûkomi skilandþiai, nes,

/Nuotr. autoriaus/

nes, anot jo, dël savo kietumo ji netikdavo kaukazietiðkø patiekalø gamybai. Levanas mësos ieðkodavo prekyvietëse, kur bûdavo prekiaujama ið rajono kaimø gyventojø supirkta kiauliena arba pirkdavo Krakiø mësos ceche. Pasak J. Pacausko, Krakiø þemës ûkio bendrovës fermose kiaulës yra auginamos áprastu „senoviniu“ bûdu, t. y. nenaudojant gyvuliø augimà skatinanèiø preparatø, didþiulio kiekio kombinuotøjø paðarø: „Pas mus kiaulës ðeriamos áprastais, bendrovëje uþaugintø javø miltais. Tai todël jos ir auga palyginti ilgai – apie 6 mënesius, kai didþiuosiuose kompleksuose toká patá svorá ðie gyvuliai pasiekia per treèdaliu trumpesná laikà.“ Todël ne tik gruzinas, bet ir patys cecho darbuotojai ðiltuoju metø laiku gamina ðaðlykus ir parduoda juos savo prekybos taðkuose. Beje, technologës V. Kazlauskienës teigimu, vidurvasará – ðaðlykø kepimo ir valgymo ákarðèio metu, dël puikios receptûros ðiø gaminiø pardavëjos daþnai pritrûkdavo. Nepageidaujantys paruoðtø gaminiø Krakiø mësos cecho parduotuvëse visada gali ásigyti ðvieþios mësos. Tiesa, èia prekiaujama tik kiauliena, nes jautiena dël savo palyginti aukðtos kainos naudojama tik mësos gaminiams. Norintys ásigyti Krakëse uþaugintos jautienos, gali kreiptis á pardavëjus ir uþsakyti pageidaujamos mësos.


6

2012 m. vasario 28 d.

Á pagalbos ðauksmà atsiliepia savivaldybë Irmina VALANTONYTË

tai, ar tinkamai buvo pateikti praðymus paremiantys dokumentai, kokios yra þmogaus ar ðeimos pajamos, kokià dar valstybës ir savivaldybës paramà gauna besikreipiantys þmonës. „Labai svarbu, kad praðymus dël ligos paremtø gydytojo paþyma apie skirtus medikamentus bei jø ásigijimo èekiai“, – pabrëþia N. Naujokienë.

Praëjusià savaitæ rajono savivaldybëje vyko V ienkartinës Vienkartinës piniginës socialinës paramos ir kompensacijø skyrimo iðimties tvarka komisijos posëdis, kurio metu sunkioje materialinëje padëtyje atsidûrusiems þmonëms paskirstyta beveik pusketvirto tûkstanèio litø, patenkinti devyni praðymai skirti socialines paðalpas ir (arba) kompensacijas uþ bûstà.

Ieðkoma ir alternatyvø

Tarp kriterijø – ir þmogiðkumas Besikreipianèiøjø pagausëja ðildymo sezono metu, kai miesto ir kaimo þmonëms reikia kompensacijø uþ ðildymà arba kietàjá kurà. Ðá kartà komisija svarstë 22 praðymus gauti vienkartinæ paramà, 13 praðymø dël socialinës paðalpos ir kompensacijø bei 2 nukentëjusiøjø nuo gaisro praðymus. Daugelis jø buvo patenkinti. Pasak komisijos pirmininkës, mero pavaduotojos Nijolës Naujokienës, parama ir kompensacijos skiriamos laikantis ástatymuose bei kituose teisës aktuose numatytø kriterijø, taèiau neuþmirðtamas ir paprasèiausias þmogiðkumas.

Kliûtys socialinei paðalpai Mero pavaduotoja taip pat

Vienkartinës piniginës socialinës paramos ir kompensacijø skyrimo iðimties tvarka komisijos nariai ásigilina á kiekvienà pagalbos praðymà. /Nuotr. autorës/

pabrëþë paties þmogaus atsakomybæ bei iniciatyvumà. Nekyla diskusijø dël paramos ar socialinës paðalpos skyrimo tvarkingoms, atsakingoms ðeimoms. Taèiau ir ðiame posëdyje svarstyta keletas praðymø, kuriuos pateikë sàmoningai darbo neieðkantys, tai yra, darbo birþoje nesiregistruojantys þmonës, o tokiu atveju jie netenka teisës á socialinæ paðalpà. Pasak Socialinës paramos skyriaus vedëjos Jûratës Blinstrubaitës, komisija tik iðimtiniais at-

vejais gali patenkinti socialinës paðalpos ar kompensacijø uþ bûstà praðymus, kuriuos pateikia vieniðos, taèiau oficialaus skyrybø proceso nepradëjusios mamos. Ðiuo atveju moterims bûtø pravartu kreiptis á savivaldybæ ir gauti nemokamà teisinæ pagalbà skyrybø klausimu.

Pagalba sunkiems ligoniams Daþniausiai vienkartinës paramos praðo sunkiomis ligomis sergantys þmonës – kreipiasi ir vieniði pensinio amþiaus ligoniai,

ir mamos dël serganèiø vaikø. Sunkioje materialinëje padëtyje esantiems þmonëms savivaldybë gali skirti vienkartinæ paramà valstybës lëðomis nekompensuojamø operacijø, medikamentø ar medicininës prieþiûros priemoniø ásigijimo iðlaidoms ið dalies padengti, kelionës á gydymo ástaigà iðlaidoms kompensuoti. Laikomasi pozicijos nepalikti bëdoje onkologinëmis ligomis serganèiø neturtingø þmoniø. Spræsdami, ar patenkinti praðymà, komisijos nariai atsiþvelgë á

Statyba vëluoja dël rangovø kaltës Rangovams uþvilkinus statybos darbus, naujø dumblo apdorojimo technologijø árengimas Këdainiø rajone ëmë strigti strigti.. Projekto vykdytojø UAB „Këdainiø vandenys“ atstovø teigimu, dël rangovø neveiklumo statybos darbai vëluoja, taèiau tikimasi tikimasi,, jog atsilikimas bus áveiktas. „Kol kas rangovø darbo sparta kelia nerimà. Jau projekto pradþioje strigo projektavimo darbai ir jø derinimas, o dabar atsirado kliuviniø statybvietëje. Nuo praëjusiø metø pabaigos, kai ásigaliojo naujas darbø vykdymo grafikas, fiksuojamas daugiau nei mënesio atsilikimas, o jei lyginti su pirmi-

niu grafiku, vëlavimas siekia apie pusmetá“, – sakë UAB „Këdainiø vandenys“ vadovas Kæstutis Vaitkevièius.

Turës likviduoti atsilikimà Jo teigimu, galutinis darbø uþbaigimo terminas pagal sutartá nebus keièiamas, tad rangovas,

norëdamas ávykdyti sutartá, turës rasti bûdø, kaip likviduoti atsilikimà. „Ðiai dienai reikalingi darbo brëþiniai bendriesiems darbams, pamatø rengimui yra uþbaigti ir patvirtinti, tad vilkinimas, mûsø nuomone, neturi jokio pagrindo. Ið mûsø, kaip projekto vykdytojo, pusës visi ásipareigojimai yra vykdomi, todël tikimës, jog netrukus darbai ágaus pagreitá“, – pabrëþë K. Vaitkevièius. Projekto „Këdainiø dumblo apdorojimo árenginiø statyba“ darbus atlieka Jungtinës veiklos

Modernios dumblo tvarkymo technologijos Këdainiø rajone leis sumaþinti dumblo grësmæ aplinkai bei uþtikrins efektyvesná þaliøjø atliekø perdirbimà.

grupë: UAB „Laugina“, UAB „Manfula“ ir „Dorset Green Machines BV“. Projekto vykdymo sutartis buvo pasiraðyta 2010-øjø gruodá. Iki 2012 m. pabaigos bus atlikta darbø uþ 22,8 mln. Lt (be PVM). Didþioji dalis lëðø skirta ið 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmø programos.

Bus pastatyti dumblo apdorojimo árenginiai Projekto metu bus pastatyti Këdainiø dumblo apdorojimo árenginiai, kuriø pajëgumas sieks 4 250 kg dumblo sausos medþiagos per parà. Këdainiø nuotekø valykloje statomi bendri dumblo mechaninio tankinimo ir sausinimo, pûdymo ir dþiovinimo árenginiai, o Këdainiø ir Josvainiø nuotekø valyklose – gravitaciniai ðiø nuotekø valyklø dumblo tankintuvai. Kaip informavo rangovai, ðiuo metu parengta ir suderinta 65 proc. darbo projekto, atlikta deðimtadalis dumblo grandies rekonstrukcijos, árenginëjamas dumblo priëmimo mazgas, taip pat dumblo persiurbimo, tankinimo ir sausinimo bei dþiovinimo ir pûdymo mazgai. Kartu tvarkomi

Komisijos nariai taip pat nusprendë padëti dviem nuo gaisro nukentëjusiems vyriðkiams. Be pastogës likusiam Krakiø seniûnijos gyventojui bus suremontuota gyvenamoji patalpa – ástatyti langai ir durys, nupirkta lova. Tiesa, lëðø panaudojimà priþiûrës seniûnija, kad jos bûtø panaudotos tikslingai. Tam, kad bûtø galima ásigilinti á kiekvieno paramos praðytojo padëtá bei visapusiðkai jà ávertinti, á komisijà áeina ávairiø tarnybø atstovai. Tarp komisijos nariø – savivaldybës Socialinës paramos skyriaus, kitø socialiniø tarnybø, asmens sveikatos prieþiûros ástaigø, darbo birþos atstovai. „Tad diskutuojant neretai randama ir kitø galimybiø padëti ar patarti besikreipianèiam þmogui“, – sakë N. Naujokienë. Komisija renkasi 11 kartø per metus, kiekvieno posëdþio metu svarstoma apie 10–20 praðymø, paramai paskirstoma 2–3 tûkstanèiai litø savivaldybës biudþeto lëðø. Kità posëdá planuojama surengti kovo mënesá. sklypo inþineriniai tinklai, dujø energetinis ûkis, árenginëjama stoginë dumblui, vietiniø nuotekø siurblinë. Modernios dumblo tvarkymo technologijos Këdainiø rajone leis sumaþinti dumblo grësmæ aplinkai bei uþtikrins efektyvesná þaliøjø atliekø perdirbimà. Anot ekspertø, netinkamai tvarkomas dumblas kelia pavojø aplinkai, terðia orà, vandená ir dirvoþemá.

Sumaþës aplinkos tarða Pastaèius dumblo apdorojimo árenginius sumaþës aplinkos tarða, taip pat sumaþës ir sandëliuojamo dumblo tûris. Iki ðiol sandëliuojamas dumblas pûdamas skleisdavo ávairius kvapus, o uþbaigus projektà, ði medþiaga bus pûdoma dirbtinai, biodujos bus surenkamos ir panaudojamos valyklos reikmëms – elektros bei ðiluminës energijos gamybai, o patá dumblà bus galima panaudoti kaip aplinkos neterðiantá kurà, ar kaip vertingà tràðà, kadangi jame yra daug vertingø maistingøjø medþiagø. Be to, sumaþintas neigiamas dumblo poveikis turës átakos pavirðiniams bei poþeminiams vandenims, gruntui – dirvoþemiui. Ðvaresnës aplinkos naudà pajus gyventojai Këdainiø mieste ir Josvainiø bei Akademijos gyvenvietëse. „Rinkos aikðtës“ inf.


2012 m. vasario 28 d.

11

Labûnavieèiai keliavo á ðventàjá miestà èia. Èia jie uþtruko ilgiausiai, nes Mikelandþelo freskos nepalieka abejingo në vieno. Be to, juk èia posëdþiauja konklava, rinkdama naujàjá popieþiø. Vëliau ið Ðv. Petro bazilikos kupolo visi groþëjosi amþinojo miesto panorama ir Vatikano sodais. Taip pat savo akimis iðvydo Mikelandþelo „Pietà“, pasimeldë prie palaimintojo Jono Pauliaus II kapo.

Ne vienas Labûnavos parapijos narys seniai svajojo pabuvoti Romoje ir pasimelsti V atikane. Vatikane. Suþinojæs toká troðkimà parapijos klebonas kun. Oskaras Petras Volskis ëmësi organizuoti kelionæ á amþinàjá miestà. Juolab kad Romoje lietuviø laukia ir juos svetingai priima lietuviðkosios Ðv Ðv.. Kazimiero kolegijos sveèiø namai „V illa Lituania“. „Villa

Vaþiavo autobusu

Apþiûrëjo áþymybes Piligriminë kelionë prasidëjo po antikinæ Romà. Pirmiausia aplankyta Ðv. Marijos Didþioji bazilika, kuri tiek savo dydþiu ir graþumu, tiek senumu, yra pagrindinë baþnyèia, dedikuota Ðv. Mergelei Marijai. Vëliau labûnavieèiai aplankë didingà Koliziejø, kuris dar vadinamas Flavijø amfiteatru. Jame vykdavo gladiatoriø kovos tarpusavyje ir su laukiniais þvërimis, o já prileidus vandens – laivø mûðiai. Romos Koliziejus yra átrauktas á áspûdingiausiø pasaulio statiniø sàraðà, vadinamà Naujaisiais septyniais pasaulio stebuklais. Taip pat apþiûrëta ir pagrindinë katalikiðkojo pasaulio ðventovë – Laterano bazilika, senosios Romos forumas, Kapitolijaus kal-

Labûnavieèiai keliautojai su klebonu O. P. Volskiu (antras ið deðinës)lankësi Romoje ir pasimeldë Vatikane.

va ir miesto merija, Venecijos aikðtë su B. Musolinio valdþios rezidencija, gigantiðkas Tautos altorius, Trevi fontanas, Ðventieji laiptai, Ispanijos aikðtë, Panteonas. Tà dienà Labûnavos piligrimai aplankë nemaþai baþnyèiø, bet didþiausià ir neiðdildomà áspûdá paliko Ðv. Pauliaus bazilika, pastatyta ant apaðtalo Pauliaus kapo.

Pasitikrino raðymo ágûdþius Nacionalinis V V.. Kudirkos dailyraðèio konkursas „Raðom!“, kuriame ir vël bus iðrinktas dailiausiai bei originaliausiai raðantis Lietuvos gyventojas, rengiamas jau antrus metus ið eilës. Anot konkurso iniciatoriaus Artûro Tumino, bendrovës „Biuro pasaulis“ generalinio direktoriaus, raðymas ranka XXI amþiuje yra iððûkis. „Kompiuterizuotame pasaulyje graþiai ranka paraðytas tekstas yra retenybë. Rengdami konkursà norime ugdyti taisyklingo, aiðkaus ir estetiðko raðymo ágûdþius“, – sako A. Tuminas. Pirmà kartà ðiame konkurse aktyviai dalyvavo nemaþas bûrelis Tiskûnø J. Urbðio pagrindinës mokyklos mokiniø ir mokytojø. Konkurso dalyviai varþësi trijose amþiaus grupëse: 3–6 klasiø, 7–12 kla-

siø moksleiviai ir suaugusieji. Jie automatiniu plunksnakoèiu mëlynu raðalu turëjo perraðyti organizatoriø parinktus tekstus. Ið pirmo þvilgsnio mokiniams pasirodë, kad tai labai paprasta. Tik pradëjus raðyti tapo aiðku, kad tai yra nelengvas darbas. Atrenkant darbus paaiðkëjo, kad ðiais kompiuterinio raðtingumo laikais mokiniai baigia prarasti taisyklingo, aiðkaus ir estetiðko raðto ágûdþius. Taigi esame dëkingi konkurso iniciatoriams uþ pastangas gaivinti ir puoselëti dailøjá raðtà. Renginá organizuoja Lietuviø kalbos instituto Lituanistikos þidinys ir raðtinës reikmenø prekybos bendrovë „Biuro pasaulis“. Konkurso globëjas – ðvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavièius. Jolanta SAGATYTË, Tiskûnø J. Urbðio pagrindinës mokyklos mokytoja

Pirmà kartà dailyraðèio konkurse aktyviai dalyvavo nemaþas bûrelis Tiskûnø J. Urbðio pagrindinës mokyklos mokiniø.

Pabuvojo Vatikane Antra kelionës diena buvo skirta Vatikanui – maþiausiai pasaulyje valstybei. Labûnavieèiai turëjo iðskirtinæ galimybæ dalyvauti Miðiose, á kurias pakvietë Vilniaus Ðv. Arkangelo Rapolo parapijos klebonas Arûnas Kesilis. Miðios vyko Ðv. Petro bazilikos rûsiuose esan-

èioje Lietuviø koplyèioje. Ði diena buvo ypatinga dar ir tuo, kad labûnaviðkiai dalyvavo bendroje audiencijoje pas Romos popieþiø Benediktà XVI, po kurio palaiminimo aplankë Vatikano muziejø ir vienus ið didþiausiø pasaulyje Ðv. Petro bazilikos lobynø. Tai – muziejai su gausiomis vertingomis meno kolekcijomis, Rafaelio salëmis ir Siksto koply-

Treèioji piligriminës kelionës diena buvo skirta apþvalginei kelionei po Romà panoraminiu autobusu. Be to, piligrimai pabuvojo aukðèiausiame baþnytiniame teisme – Romos Rotoje ir ðalia esanèiame turguje, kuriame ásigijo italiðkø prieskoniø ir suvenyrø. O kelionæ vainikavo susipaþinimas su italø nacionaline virtuve. Nors praëjo daugiau nei savaitë, bet Labûnavos parapijieèiai vis dar gyvena prisiminimais. Kelionës metu jie ne tik daug kà pamatë ir suþinojo, iðvyka paþadino troðkimà labiau domëtis katalikybës istorija, kultûra ir paveldu. Tikimës, jog ði kelionë nëra paskutinë, kad drauge aplankysime dar ne vienà garsià pasaulio vietà. Labûnavos parapijieèiø vardu Onutë BARKAUSKIENË

Bûkime stiprûs vienybëje

Renginio organizatorës pakvietë visus renginio dalyvius á varþytuves, kuriose mokiniai turëjo atlikti keletà paruoðtø uþduoèiø.

J. Paukðtelio pagrindinëje mokykloje Lietuvos valstybës atkûrimo diena buvo paminëta jaunatviðkai asario 16-ajai skirtas renginys jaunatviðkai.. V Vasario pradëtas Lietuvos himnu. Priminti svarbiausi 1918 m. ávykiai, kai vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos nepriklausomybës aktas. Iðkilmingai skelbiant Lietuvos Valstybës Tarybos nariø, Lietuvos Nepriklausomybës akto signatarø pavardes, mokiniai uþdegë po atminimo þvakelæ, ásiklausë á Aleksandro Stulginskio, tuo metu buvusio Lietuvos Tarybos nario, þodþius: „Didþiausias tautos turtas – jos laisvë, nepriklausomybë. Ant mûsø tautos laisvës aukuro buvo paaukota daug þmoniø gyvybiø, iðkæsta paþeminimø, kalëjimø, trëmimø, perse-

kiojimø. Vasario 16 dienos aktas yra mums ypatingai brangus ne tik dël to, kad jis skelbia Lietuvos nepriklausomybæ, bet kad tai yra dràsus, savarankiðkas vieningos tautos þygis, kuris pasiekë tikslà.“ Renginio organizatorës mokytojos D. Volkevièienë ir E. Zabutkienë pakvietë visus renginio dalyvius á varþytuves, kuriose mokiniai turëjo atlikti keletà paruoðtø uþduoèiø. Jie kûrë tautinæ sa-

vo klasiø emblemà ir ðûká, atsakinëjo á istorijos klausimus, bandë rimuoti eiles apie tëvynæ. Visiems buvo netikëta geografijos þiniø patikrinimo uþduotis. Mokiniai, pasiþiûrëjæ vaizdo klipà, turëjo atspëti matytas Lietuvos vietoves. Vëliau komandoms teko atskleisti muzikinius gebëjimus – visi susikibæ rankomis nuoðirdþiai dainavo dainas apie gimtàjá kraðtà. Vertinimo komisijai buvo nelengva ávertinti klasiø kûrybinius gebëjimus, nes visos pasirodë ðauniai.Susumavus balus buvo iðrinkti nugalëtojai. Jais tapo 5d, 6b, 7d ir 8c klasës. Pralaimëjusiøjø ðiame renginyje nebuvo, nes visi buvo apdovanoti ávairiais prizais ir saldþiomis dovanëlëmis. Ðiandien mes – tik mokiniai, todël mûsø mintys ir jausmai apie Tëvynæ gal nëra itin brandûs, taèiau tai netrukdo dþiaugtis, kad gyvename laisvoje, demokratinëje, graþioje valstybëje. Tikime, kad Vasario 16-osios dvasia padës mums augti ir bûti vieningiems, o maþos valstybës iðdidø nepriklausomybës jausmà perduosime ið kartos á kartà. Bûkime stiprûs vienybëje! Monika LYDEKAITË, J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos 7b klasës mokinë

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia


16

2012 m. vasario 28 d.

Pilietinës iniciatyvos

Rajone – Uþgavëniø ðëlsmas

Þiemà ið kiemo vijo ir pavasará kuo greièiau ateiti ragino Miegënø, Nociûnø, Meironiðkiø ir Beinaièiø bendruomenës.

Persirengëliø eitynës, muzika, juokas ir vaiðinimasis blynais. TTaip aip mûsø rajono bendruomenës ðventë vienà savièiausiø ir þaismingiausiø tradiciniø ðvenèiø – Uþgavënes. Seni þmonës sakydavo – jei Uþgavëniø neðvæsi neðvæsi,, tai visus metus nuo nelaimiø neatsiginsi neatsiginsi..

Þiemos palydø ðventë Miegënuose Á ðventæ Miegënuose suvaþiavo ne tik aplinkiniø kaimø, bet ir sveèiø ið kitø rajonø. Seniai jau tiek þmoniø, krûvon susirinkusiø, miegëniðkiai nematë. Nuo ankstyvo ryto mëgëjiðkos poledinës þûklës varþyboms rinkosi þvejai, ne po vienà – ðeimom ëjo. Juos sàþiningai registravo ir visà pusdiená akylai stebëjo Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijos Balsiø bûrelio pirmininko pavaduotojas Egidijus Cironka su ðeima. Netrûko ir smalsuoliø, kurie bëgiojo nuo þvejo prie þvejo, domëjosi kas kimba, koká masalà þvejas ant kabliuko kabina. Ant tvenkinio kranto darbavosi Miegënø bendruomenës centro vyrai. R. Koreiva ir E. Bajarûnas, padedami kaimynø, sukrovë ðventiná lauþà, o jaunimëlis á paèià lauþo virðûnæ ákëlë kasmet J. Simonsonaitës rëdomà Moræ – atsisveikinimo su þiema, susikaupusio blogio simbolá. Vidurdiená, á ðventës pradþià, ið visø kampeliø ratuoti, pësti ir su rogutëmis ëmë rinktis ðventës dalyviai. Dþiaugësi sutikæ seniai matytà þemietá, sveikino atvykusá sveèià ir ragino vienas kità iðmëginti rankà ir aká dalyvaujant ðaudymo varþybose. Daug dëmesio ir dalyviø sulaukë automobiliø slalomas. Jëgas bandë ir savo sugebëjimus rodë vyrai, o nuo jø neatsiliko ir moterys. Kad pilvai negurgtø, nuo ðventës pradþios D. Staugienë ir D. Dzimavièienë tris valandas suplukusios, be poilsio kepë gardþius blynus, kuriø paragavæ visi laiþë pirðtus. Akademijos kultûros centro Gudþiûnø skyriaus vadovë V. Juknienë virë þuvienæ, kuri savo kvapu viliojo sveèius. Aplinkui pilvà glostydamas sukiojosi Laðininis uþkandþiavo ir gyrë M. Dzimavièienës keptas bandeles su lašinukais.

Pasibaigus varþyboms sëkmingiausi dalyviai buvo apdovanoti diplomais, taurëmis ir paguodos prizais, kuriuos áteikë Balsiø medþiotojø ir þvejø bûrelio pirmininko pavaduotojas E. Cironka ir Gudþiûnø seniûnas R. Valiauskas. Besibaigiant apdovanojimams pasirodë Kanapinis ir iðkvietë nuolat aplink slankiojantá Laðininá á dvikovà. Po nuoþmios kovos, dþiûgaudamas savo pergale, Kanapinis pareikalavo sudegint susikaupusá blogá ir iðvaryti þiemà. Akademijos kultûros centro Gudþiûnø skyriaus vadovë V. Juknienë ir meno vadovas K. Kuprys linksmai visus pakvietë á ratelá paðokti, pasilinksminti kartu su Kanapiniu. Iðsrëbti katilai þuvienës, suvalgyti kubilai blynø, Morë sudeginta, kova laimëta, þiema iðvaryta, linksmybës nurimo... Ðventë baigësi. Jos rengëjai dëkojo rëmëjams: Këdainiø medþiotojø ir þvejø draugijai, Akademijos kultûros centrui, Gudþiûnø seniûnijai, Miegënø bendruomenës centrui, ûkininkui E. Bajarûnui ir visiems padëjusiems organizuoti ðventæ. Rengëjai dëkojo ðventës dalyviams, o dalyviai negailëjo graþiø þodþiø ðventës organizatoriams. Visi skirstësi, o kam dar labai nesinorëjo gráþti á namus, liko dalintis áspûdþiais prie gæstanèio lauþo. Na, ir kas, kad kaimas pavadintas Miegënø kaimu, taèiau jo gyventojai toli graþu ne miegaliai – ne tik dirbti, bet ir ðventes moka ðvæsti!

Kanapinio ir Laðininio kova Nociûnuose Þiemà ið kiemo vijo, pavasará kuo greièiau ateiti ragino ir Nociûnø kaimo bendruomenë. Visi svarbiausi Uþgavëniø personaþai èia susirinko: þydai, elgetos, èigonai, daktarai, velniai, na, ir, aiðku, Laðininis su Kanapiniu. Taip pat nebuvo apsieita ir be Uþgavëniø medikës, kuri linkëjo visiems geros sveikatos, gydë serganèius arba besiruoðianèius susirgti. Pasiëmæ Èiuèelà persirengëliai, nuo Këdainiø kultûros centro Nociûnø

Asmeniniai skelbimai –

Josvainiø g. 41 41,, Këdainiai

Redakcijos tel. 8 605 19 294 (T ELE2) (TELE2) El. paðtas raredakcija @ra.w3.lt raredakcija@ Spausdino

UAB „Rinkos aikðtë“ spaustuvë

tel. 60 763

El. paðtas rinkosaikste@ra.w3.lt

skyriaus ðûkaudami, dainuodami Uþgavëniø dainas patraukë á miestelio centrà, prie parduotuvës „Aibë“, kur ir vyko visa ðventë. Nuostabios èigonëlës parduotuvës darbuotojos Irena Gugienë ir Nijolë Nikiforova su prie lauþo jau bestoviniuojanèiais velniais pasitiko visà persirengëliø bûrá su dainomis.Visi kaimo gyventojai ðoko aplink lauþà, rungtyniavo ávairiose Kanapinio ir Laðininio paskelbtose rungtyse. Pati svarbiausia ðventës dalis buvo Kanapinio ir Laðininio kova. Nors Kanapinio komandos visà laikà praloðdavo, o mësaëdis Laðininis niekaip nenorëjo pasitraukti ir palikti þiemos ir visada laimëdavo, taèiau tarpusavio kovoje jam iðseko jëgos ir jis buvo nugalëtas. Kanapinio kova skelbë visiems apie artëjantá pavasará ir jau kità dienà prasidedanèià Gavënià, trunkanti iki Velykø. Sudëjus á lauþà visus blogus darbus, t. y. visas ðiukðles buvo sudeginta Èiuèela. Ðventæ organizavo Këdainiø kultûros centro Nociûnø skyriaus vadovë Daiva Makutienë ir Bendruomenës centras.

Meironiðkiuose – roguèiø ralis Meironiðkiuose, Krakiø seniûnijoje, Uþgavëniø linksmybës prasidëjo kviesliø – persirengëliø vaþinëjimu su arkliuku po kaimà. Sniegas tik pagraþino ðventæ, niekas nepabûgo nei pûgos, nei vëjo ir suguþëjo prie kultûros namø iðvyti þiemà. Visi ðauniai dalyvavo tradicinëse Uþgavëniø apeigose, taèiau didþiausios aistros virë roguèiø ralyje, kuris ðioje ðventëje buvo surengtas pirmà kartà. „Neðëlsi, nedûksi, laimingas nebûsi“, – kvietë ðventës organizatoriai, todël ir linksminosi visi kaip ámanydami.

Beinaièiø gyventojai varë þiemà Prieð keletà dienø Pelëdnagiø seniûnijos Beinaèiø kaimo gyventojai kartu su visais tautieèiais varë þiemà ir tradiciðkai smagiai ðurmuliavo Uþgavënëse. „Mûsø bendruomenës centras ketvirtà kartà rengia ðià ðventæ, á kurià suguþa ne tik ávairaus amþiaus vietos gyventojai, bet atvaþiuoja ir sveèiø ið kitø vietoviø. Uþgavënes ðvenèiame laikydamiesi visø tradicijø – pradedant persirengëliais ir baigiant Morës deginimu“, – pasakojo Beinaièiø kaimo bendruomenës pirmininkas Bronislovas Mickevièius. Gyvenvietës parkelyje ðià ðventæ áprastai organizuoja Rita Lankelienë. Parengta pagal L. JANKAUSKAITËS, Z. DZIKIENËS, G. DZIMAVIÈIÛTËS laiðkus

Á ðventæ paðëlti, pasilinksminti susirinko visi svarbiausi Uþgavëniø personaþai.

Beinaèiø kaimo gyventojai varë þiemà ir tradiciðkai smagiai ðurmuliavo Uþgavënëse.

Direktorë-vyr. redaktorë Vitalija Surgautienë tel./faks. 52 444

KORESPONDENT AI KORESPONDENTA

Irma Bajorûnë Giedrûna Girdenytë Irmina Valantonytë Tel. 56 51 5111

www.rinkosaikste.lt

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà „Pilietinës iniciatyvos“ remia

Auðra Malinauskienë Jovita Þebrauskaitë Tel. 57 771

Stilius, korektûra – Inga Valiukevièienë Rankraðèiai negràþinami. Redakcijos ir straipsniø autoriø nuomonës gali nesutapti

Reklamos vadybininkas – tel. 56 589

Laikraðtis „Rinkos aikðtë“ yra Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Steigimo liudijimo nr nr.. 573 Indeksas 67420 ISSN 1648-0376 4 sp. l. Uþs. Nr Nr.. 229 Tiraþas 5 987 egz.

Laikraštis  

Antradienio laikraščio numeryje skaitykite

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you