Page 1


ĮŽANGINIS ŽODIS Išgirdai onkologinės ligos diagnozę? Lauki tyrimų rezultatų ir Tau neramu? Kankina ligos atsinaujinimo baimė? Jauti, kad niekas Tavęs nebedžiugina, esi pavargęs ir išsekęs? Jauti, kad šeimoje Tau susirgus atsirado daug įtampos ir darosi sunku tarpusavyje bendrauti? O galbūt Tau artimas žmogus susirgo onkologine liga ir nežinai, kaip elgtis? Kreipkis pagalbos, nes mes galime Tau padėti. Projekto „Mylintys gyvenimą“ komanda


Susipažinkime Mielieji, Psichologo profesija dažnai apgaubiama paslapties ir nepasitikėjimo šydu. Vyrauja įvairiausios nuostatos, kad psichologai „mato žmogų kiaurai“, „gali perskaityti mintis“, „jeigu kreipsiuos, tai pasirodysiu silpnas“. Susidūrus su onkologine liga dažnai kyla mintis - „Aš juk sergu vėžiu, tai kuo psichologas pagalba man gali padėti?“. Kad paslapties ir nepasitikėjimo būtų mažiau, mes norime Jums prisistatyti. Su onkologijos sritimi pažintis prasidėjo dar besimokant universitete – rašant mokslo darbus, skaitant literatūrą. Vėliau tai virto kasdieniu sunkiu darbu, bandant suprasti sudėtingus medicinos terminus, gydymo planus ir visa kita, kas iš pradžių, kaip ir Jums, kėlė daug sumaišties ir sutrikimo. Šios žinios apie ligos diagnozę, stadijas, jų gydymą, galimus šalutinius reiškinius, prognozes mums reikalingos, kad kuo geriau galėtume suprasti Jūsų situaciją ir kuo efektyviau padėtume prisitaikyti prie ligos sukeltų pokyčių. Gydant kūną, rūpinantis fizine žmogaus savijauta, negalima pamiršti psichologinės būsenos. Jausmus ir mintis, kurie gali trukdyti keliauti sveikimo link, galime pasiekti tik per pokalbį. Todėl mes su žmogumi kalbamės, priimame jį su didžiausia pagarba, klausiame apie jo baimes, nepuolame raminti, o leidžiame išsakyti, kas slegia. Tampame tuo neutraliu ir patikimu žmogumi, su kuriuo kalbantis galima labiau suprasti savo išgyvenimus, išreikšti susikaupusius jausmus, ieškoti stiprybės ir palaikymo šaltinio savo gyvenime, mokytis būdų, kaip padėti sau sveikti ir geriau jaustis sergant onkologine liga. Tuomet stebime, kaip mūsų pacientai pajaučia iš naujo save bei savo poreikius, išgirsta savo vidinį balsą, patiria dėkingumą ir sustiprina viltį, kad viskas yra taip, kaip turi būti. Išlaisvina kūrybiškumą, džiaugsmą, atjautą sau ir kitiems, iš naujo atranda savo pačių tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, savo gyvenimu, gebėjimą patirti džiaugsmą ir mėgautis buvimu su kitais,

2


bendravimu, dalijimusi, rūpinimusi. Jie išmoksta mylėti gyvenimą net ir po tokio stipraus sukrėtimo kaip liga. Esame ne tik psichologės, bet taip pat moterys, žmonos, mamos, sesės, draugės. Onkologijos srityje dirbame ne vienerius metus. Dažnai mūsų klausia, kodėl būtent šitą sritį pasirinkome? Juk turėtų būti labai sunku? Prisipažinsime, nesame geležinės – būna dienų, kai mes pačios verkiame, netekusios paciento, su kuriuo ilgą laiką bendravome. Būna dienų, kai pavargstame nuo darbo ir norime ilsėtis – juk tai taip žmogiška ir bendra mums visiems. Kai labai sunku, mes kalbamės tarpusavyje – dalinamės sunkumais, išgyvenimais ir taip palengvėja. Sunkiomis akimirkomis įkvepia ir mūsų pacientų istorijos, jų stiprybė, išmintis, nuoširdumas, atvirumas, bendravimo su jais džiaugsmas. Nuolat iš jų mokomės branginti ir vertinti tai, kuo gyvename šiandien. Atsiverti, kalbėtis kartais tikrai būna nelengva. Tačiau niekada neatsikratysi to, apie ką tylėsi. Jeigu perskaitę pajutote, kad norite pasikalbėti, neleiskite abejonėms, baimėms, gėdai šio jausmo nuslopinti. Visada sunku žengti pirmą žingsnį. Mes žengiame žingsnį link Jūsų ir sakome, kad esate labai laukiami. Nuoširdžiai, onkopsichologės Marija, Eglė ir Sandra

3


Apie onkopsichologiją Sužinojus diagnozę, kamuoja įvairūs jausmai ir išgyvenimai. Apniukusios mintys kelia nerimą, baimes, stresą, nuovargį ir neapibrėžtumo jausmą. Tuomet klausiame savęs – kas dabar bus? Šias mintis vaizdžiai iliustruoja vienos pacientės žodžiai:

„Juk kai susergi, kai gydaisi, kai po gydymo grįžti namo, kai reikia vėl keliauti į darbus, išeiti į gatvę, pažiūrėti į save, pasikeitusią veidrodyje, – tiek jausmų ir minčių kyla. Kartais ateina toks stiprus bejėgiškumo jausmas, jog atrodytų norisi pasislėpti nuo pasaulio: kad niekas nekalbintų, neliestų, nematytų...“ Tačiau tyrimai rodo, jog kalbėjimas apie sunkumus, kai galime išreikšti žodžiais savo jausmus ir neramias mintis, skatina gerus savijautos pokyčius. Todėl kviečiame Jus susipažinti su vienu iš pagalbos būdų, gerinančių gyvenimo kokybę, onkologinės ligos akivaizdoje – onkopsichologija. Onkopsichologija – tai psichologinė pagalba onkologinėmis ligomis susirgusiems žmonėms ir jų artimiesiems. Pasitelkę profesines žinias, onkopsichologai stengiasi padėti pacientams bei jų artimiesiems suprasti užplūdusius išgyvenimus, susijusius su liga, išreikšti susikaupusius jausmus bei suteikia emocinę paramą. Kai reikalinga stiprybė ir palaikymas, onkopsichologai moko būdų, kaip pašalinti psichologines kliūtis, trukdančias sveikti ir jaustis gerai ligos akivaizdoje.


Projektas

„Mylintys gyvenimą“ „Mylintys gyvenimą“ – tai meno terapijos ir psichologinio konsultavimo projektas, siūlantis NEMOKAMĄ psichologinę pagalbą vėžiu sergantiems, jau pasveikusiems pacientams ir jų artimiesiems.

5


Psichologo konsultacijos – tai pokalbiai su psichologu, asmeniškai arba telefonu, kurių metu galite aptarti Jums aktualius ir svarbius klausimus. Projekto „Mylintys gyvenimą“ pagrindinė idėja – prieinama psichologinė konsultacija iš bet kurios vietos. Jei po ranka yra telefonas, galite skambinti ir aptarti Jums rūpimus klausimus tel. 8 646 46444. Individualiam pokalbiui laukiame adresu Trakų g. 9/1, 103 kab., Vilniuje. Apie individualią psichologinių konsultacijų naudą pacientų žodžiais:

„Šie pokalbiai man buvo laikas, skirtas išsiverkti, išpasakoti per ilgus metus susikaupusį skausmą... O vėliau – pažiūrėti į save kitaip... Švelniai... Su meile... Su priėmimu...“ „Psichologas yra tarsi tuščia lenta, mano jausmų bei minčių atspindys. Per pokalbį jis įvardina, atspindi mano išsakytus išgyvenimus, tada tarsi pamatau juos iš šalies – tarsi užrašytus ant lentos. Tai padeda geriau suprasti save.“ Meno terapija – tai patyrimas, kūrybinis procesas, kelionė į save per meninės išraiškos priemones. Užsiėmimų metu drauge eisime sveikimo link naudodami vaizduotę, intuiciją, vidinę kūrybą, sveiką mąstymą. Pasitelkę piešimą, muziką, šokį, judesį, teatrą, atsipalaidavimo pratimus ieškosime naujų įžvalgų apie save, santykius bei gyvenimo prasmę. Mokysimės sustoti bei gyventi svarbiausiame laike – „čia ir dabar”. KUO NAUDINGA MENO TERAPIJA? º Užsiėmimuose galima geriau pažinti bei suprasti save – savo mintis, jausmus ir elgesį. º Yra daug galimybių išreikšti palaikymą, paramą vienas kitam; sulaukti atjautos ir supratimo, pasimokyti iš kitų patirties, pasidalinant istorijomis ir patirtimis, kurios padeda sveikti. º Užsiėmimai padeda prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos keturiuose pagrindiniuose žmogaus būties lygmenyse: fiziniame (pasitikėti savo kūnu), psichologiniame (įsiklausyti į savo poreikius), socialiniame (pastebėti savo partnerius skatinančius eiti sveikimo keliu), dvasiniame (įžvelgti prasmę išgyvenant bet kokią patirtį). º Tyrimais įrodyta, kad meno terapija mažina įtampą, depresiją, buvimo ligoninėje trukmę, padeda kontroliuoti skausmą, pagerina nuotaiką, tarpusavio bendravimą ir stiprina viltį sveikti.

6


KAM TINKA MENO TERAPIJA? º Sužinojusiems onkologinės ligos diagnozę, atsinaujinus ligai, gydantis ar jau po gydymosi. º Norintiems aktyviai sau padėti, susirgus onkologine liga. º Norintiems įveikti vienišumą ir izoliaciją, išmokti atviriau reikšti jausmus, įgauti pasitikėjimo savimi ir stiprybės, susirgus onkologine liga. º Norintiems įveikti nerimą, depresiją, sumažinti įtampą onkologinės ligos akivaizdoje. KAIP VYKSTA MENO TERAPIJA? º Meno terapija – tai 10 užsiėmimų ciklas. º Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė 2 val. º Užsiėmimas vyksta pagal iš anksto parengtą planą, kai pateikiamos užduotys, relaksacijos pratimai, tačiau paliekama laiko ir laisva aptarti jausmus, mintis, įspūdžius bei patirtis. º Kiekvienas dalyvis pats nusprendžia, kiek atsiskleisti, kiek papasakoti apie save užsiėmimų metu, tačiau svarbu, kiek įmanoma, išsakyti savo mintis ir jausmus, pasidalinti prisiminimais, išgyvenimais.

7


Apie meno terapijos naudą pacientų žodžiais:

„Į šią meno terapiją ėjau nežinodama, kas ir kaip. Bet tik įžengusi supratau, jog čia vieta ramybei, harmonijai, jaukumui, emocijoms, kad ir kokios jos būtų. Viduje ramu, gera, pasisėmiau daug minčių, patarimų. Jaučiuosi dvasiškai „paaugusi“, sustiprėjusi, galbūt mažiau abejojanti. Ko negalėjau išreikšti žodžiais, padėjo piešimo kreidelės ir popieriaus lapas. Labai lauksiu kitų užsiėmimų, nes dėl jų toje monotoniškoje kasdienybėje atrandu ramybę, kurios taip trūksta“. Užsiregistruoti į meno terapiją arba daugiau pasiteirauti apie užsiėmimus, galite tel. 8 646 46444, 8 646 46669, 8 614 32962 arba el.paštu: info@mylintysgyvenima.lt. Taip pat paskaityti „Facebook“ interaktyviajame profilyje „Mylintys gyvenimą“ - www.facebook.com/mylintysgyvenima

Įvertink savijautą: distreso termometras Distresas – nemaloni emocinė patirtis, apimanti fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius išgyvenimus bei sutrikdanti paciento prisitaikymą prie ligos situacijos, apsunkinanti gydymąsi ir sveikimą (Zainal ir kt., 2007). Distresas – tai normali emocinė reakcija. Tačiau nuolat patiriamas aukštas ar vidutinis distreso lygis sutrikdo paciento gyvenimo kokybę, sukelia vienišumo ir izoliacijos jausmą bei yra depresijos, nerimo, panikos, adaptacijos sutrikimų rizikos veiksnys. Pagal žemiau pateiktą distreso termometrą, patys įvertinkite savo išgyvenamo distreso lygį. 4 ir mažiau balų – žemas lygis, daugiau nei 4 balai – vidutinis arba aukštas distreso lygis (Gessler ir kt., 2008). Jeigu išgyvenate vidutinį arba aukštą distreso lygį, siūlome nebijoti kreiptis profesionalios onkopsichologinės pagalbos.

8


Distreso termometras 1. Prašome pažymėti skaičių (nuo 0 iki 10), kuris geriausiai apibūdintų Jūsų patirtą stresą praėjusią savaitę, įskaitant ir šiandieną.

2. Nurodykite, kuri žemiau išvardintų problemų varginos jus praėjusią savaitę, įskaitant ir šiandieną (tinkamus atsakymus pažymėkite X) Praktinės problemos Vaikų priežiūros Ruošos Pinigų/Draudimo Transporto Darbe/Mokykloje Šeimos problemos Susijusios su vaikais Susijusios su partneriu Emocinės problemos Depresija Baimė Nervingumas Liūdesys Nerimas Nedomina įprastinė veikla Dvasinės/Religinės (tikėjimo) problemos Fizinės problemos Išvaizda Maudymasis/Apsirengimas Kvėpavimas Šlapinimosi pokyčiai Vidurių užkietėjimas Viduriavimas Valgymas Nuovargis Patinimai Karščiavimas/Karščio pylimas Bendravimas Nevirškinimas Atmintis/Koncentracija Burnos opos Pykinimas Sausa/Užsikimšusi nosis Skausmas Seksualumas Sausa oda/Niežulys Miegas Rankų/Kojų dilgčiojimas Kitos problemos (įrašykite)

9


Distresą patiria daugelis onkologinę diagnozę sužinojusių pacientų:

„Sužinojus diagnozę atrodė – viskas slysta iš po kojų. Nemačiau prasmės kasdieniuose darbuose, nenorėjau nei kad kas mane matytų, nei kad kalbėtų, liestų. Užsisklendžiau nuo visų artimųjų, draugų, maniau – jie vis tiek nesupras, kaip jaučiuosi. Nebeliko spalvų, saulės... Man nereikėjo nieko...“ „Buvau apimta panikos. Įprastinė aplinka, pažįstami elgesio modeliai susidariusioje naujoje situacijoje negelbėjo.  Minčių „fabrikas“ prigamino daug padrikų emocijų, kurių net atpažinti pati nepajėgiau. Reikėjo pagalbininko. Ir geriau tokio, kuris neturi jokių išankstinių nuostatų mano atžvilgiu.“ Kviečiame nebijoti kreiptis profesionalios onkopsichologinės pagalbos, galinčios Jums padėti tvarkytis su negatyviomis mintimis, įkyriomis baimėmis, geriau prisitaikyti prie ligos sukeltų pokyčių ir kokybiškiau gyventi ligos akivaizdoje.

Onkopsichologijos nauda Tyrimai rodo, kad psichologinė pagalba: Nerimas Depresija Baimės Stresas Nuovargis Neapibrėžtumo jausmas Kontrolės praradimo jausmas Pasimetimo jausmas Izoliacijos ir vienišumo jausmas Buvimo ligoninėje trukmė

10

Gyvenimo kokybė Psichologinė adaptacija Problemų sprendimo įgūdžiai Įveikos įgūdžiai Savęs supratimas Patirties įprasminimas Socialiniai santykiai Bendravimas Skausmo kontrolė


Mano istorija Sarmitė, krūties vėžys

„Liga užaštrino šiltų žmogiškų santykių poreikį. Labai palaiko ir suteikia jėgų paprastas, šiltas artimųjų, draugų, medicinos personalo ar visai svetimų žmonių nuoširdumas. Manau, kad svarbu sveikstant bendrauti su kitais onkologiniais ligoniais, keistis patirtimi. Iš pradžių išgirdus diagnozę man buvo svarbu pakalbėti su žmogumi, kuris visą tai jau buvo patyręs – išgirsti sėkmės istoriją. Tai buvo man iki tol nepažįstama moteris – sesė pagal ligą, kuri sutiko pabendrauti, kantriai atsakė į visus mano klausimus, dalijosi savo sveikimo patirtimi. Pokalbis su ja man buvo labai reikšmingas, nuramino ir sustiprino, esu be galo jai dėkingai. Taip pat man buvo svarbūs (daug daugiau nei galima spėti iš šalies) pasivaikščiojimai paupiu su draugėmis kiekvieno chemoterapijos seanso išvakarėse. Smagi kompanija, grynas oras, judesys – kas tiksliai apskaičiuos, kiek visa tai prisidėjo prie to, kad cheminis gydymas praėjo itin sklandžiai? Žmogui pirmą kartą atsidūrus onkologinio ligonio vaidmenyje yra painu, kokia eilės tvarka būsi siunčiamas nuo vieno gydytojo prie kito, ir apie kokius savo nusiskundimus ir simptomus su kiekvienu kalbėtis. Nes paaiškėja, kad kiekvieną jų domina tik jo kuruojama sritis, o ribos tarp jų ligoniui, bent jau gydymosi pradžioje, yra mistika – jautiesi tarsi suskaidytas į „sudedamąsias dalis“. Visą gydymosi kelią (su tyrimų rezultatų laukimu, abejonėmis, nežinia, džiaugsmu ir liūdesiu) tau tenka eiti vienam. Šioje vietoje prasmingai atsiranda trūkstanti gydymo grandis – onkopsichologija. Jutau norą dirbti su onkopsichologijos specialistais, kurie padeda atkurti visuminį vaizdą. Esu laiminga, kad Lietuvoje esama tokių specialistų. Tačiau teko patirti, kad esamoje gydymo sistemoje nepagrįstai iškeliami vieni ir nuvertinami kiti specialistai, dalyvaujantys onkologinio gydymo procese, o psichologai kažkodėl priskiriami prie pastarųjų – „ne tokių svarbių“. Man labai pasisekė, kad būtent tuo metu, kai reikėjo, prasidėjo projektas „Mylintys gyvenimą“,

11


siūlantis nemokamą psichologinę pagalbą, ir aš gavau neįkainojamą dovaną – turėjau galimybę užpildyti trūkstamą gydymo grandį. Psichologinė pagalba man asmeniškai buvo naudinga tuo, kad turėjau galimybę papasakoti apie savo savijautą, rūpesčius, baimes, susijusias su liga, gauti sustiprinantį grįžtamąjį meno terapijos grupės narių, psichologės ryšį. Tas bendravimas buvo ypač vertingas, nes dažniausiai „pataikydavo į dešimtuką“. Juk „sveikųjų“ dažnai stengiamės „neapkrauti“ savo rūpesčiais, o jeigu ir dalijamės, būna, kad bendravimas sukelia tik papildomą skausmą vienai ar kitai pusei (ligos akivaizdoje išryškėja sutrikimas, suirzimas, mirties baimė, pykčio proveržiai). Būtent psichologinė pagalba, gydydama žodžiu, kaip nė vienas kitas onkologinio gydymo būdas, leidžia ligą priimti išmintingiau ir todėl tvirčiau siekti geriausių gydymo rezultatų“.“ Gediminas, šlapimo pūslės vėžys

„Sveikstant mane labiausiai palaikė ir jėgų suteikė viltis, kad medicinos priemonėmis ir savo asmeninėmis pastangomis liga bus pašalinta, arba bent pakankamai pailgintas gyvenimas. Apie onkopsichologinę pagalbą pirmą karta išgirdau per psichologo paskaitą Onkologijos institute, vėliau pamačiau skelbimą - Šv. Kryžiaus namuose. Man asmeniškai pokalbiai su psichologu padeda atitrūkti nuo kasdienybės. Išskirčiau individualias onkopsichologo konsultacijas, nes jų metu yra galimybė išsikalbėti, kas tądien atrodo aktualu. Įdomu ir meno terapijos užsiėmimuose, kai aptarinėjami piešiniai ir pamatai, kaip skirtingai tą pačią temą vaizduoja kiti dalyviai. Norėčiau patarti visiems besigydantiems ir jau pabaigusiems gydymą: be abejonių, pradėkite bendrauti su onkopsichologais, nes tai dar viena priemonė sveikimo kelyje, šis bendravimas padeda gerinti besigydančiojo (pagijusiojo) gyvenimo kokybę“.

12


Greta, ūminė leukemija

„Onkopsichologinės pagalbos krei-piausi, nes norėjau, kad mane kažkas iš nepažįstamų išklausytų, iš šalies patartų, kaip gyventi su liga, kaip neatsitverti barjerais nuo kitų. Kai tik sužinojau, kad mano mieste bus meno terapijos užsiėmimai, net nedvejodama užsiregistravau dalyvauti, nes žinojau, kad ten tikrai būsiu išgirsta ir suprasta. Terapijos metu pasikroviau geros energijos, teigiamų emocijų, naudingų patarimų. Lyg ir drąsiau pasidarė, kai žinai, kad yra žmonių, kurie tau tikrai padės, jei netikėtai suklupsi, pasidarys liūdna ir nesaugu. Apskritai, bendravimas, kalbėjimas yra labai naudingi. Svarbiausia, neužsisklęsti savyje ir nelikti vienam, kreiptis pagalbos ir nesivadovauti žmonių sukurtais stereotipais, jog psichologinė pagalba tinka tik silpniems žmonėms. Man asmeniškai tikrai negėda kreiptis psichologo pagalbos, nes man jos reikia, kad būtų lengviau keliauti sveikimo link. Mes, ligoniukai, ne geležiniai žmonės. Juk ir geležis pradeda rūdyti, taip ir mūsų vidus, perkrautas visokiausių emocijų, pradeda silpti, kartais net verkti. Pagalbos prašymas ‒ tai didelis žingsnis ir įrodymas, jog aš tvirtėju emociškai, nes kaip viduje taip ir išorėje“. Irena, krūties vėžys

„Lankiau meno terapiją, į kurią mane atvedė smalsumas. Buvo įdomu, kaip piešiant, liejant akvarele galima rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Jeigu yra siūloma nemokama profesionalių psichologų pagalba, manau, kad nesinaudoti ja būtų tiesiog kvaila. Aš tai aiškiai supratau jau po meno terapijos. Buvo situacijų, kai artimiems žmonėms negalėjau kažko pasakyti. Buvo situacijų, kai artimiems žmonėms sakiau, bet man atrodė, kad likau neišgirsta ar nesuprasta, ar nesulaukiau tokio supratimo ar atsakymo, kurio tikejausi. Meno terapijos metu atsakymų ant lėkštutės niekas nepadėjo. Per visus užsiėmimus buvau tarp tokių pačių žmonių kaip aš. Visos moterys buvo praėjusios gydymą, tuo metu visos sveiko. Vienos gydymą buvo baigusios anksčiau, aš vėliau, ir jų gyvenimo patirtis buvo atsakymai į šiandien man rūpimus klausimus. Psichologas padėjo susivokti esamoje padėtyje ir nukreipti mintis ten, kur reikėtų ieškoti stiprybės ir jėgų gyventi“.

13


Vida, krūties vėžys

„Bendraudama su psichologe supratau, kad su daug kuo galiu susitvarkyti pati. Ji parodė būdus, kur ir kaip galiu nukreipti savo mintis. Bendraujant su psichologe, kalbantis, sumažėjo mirties baimė, dėl kurios ir kreipiausi psichologinės pagalbos. Meno terapijoje ypač naudingas buvo susipažinimas su tokiomis pačiomis moterimis kaip ir aš. Sutikau nuostabių žmonių, kurie suteikė tiek daug gerų emocijų, bendravimo, naujų idėjų. Dabar jų labai trūksta. Pamenu su kokiu džiaugsmu skubėdavau į susitikimus. Tiek besigydantiems, tiek jau pasveikusiems noriu pasakyti ‒ nebijokite žmonių, nebijokite pasidalinti savo mintimis, baimėmis, abejojimais su psichologais, jie puikiai supranta ir nuoširdžiai padeda. Aš sveika jau 7,5 metų, ir tik dėl šeimos, draugų bei psichologų pagalbos, aš ir būsiu sveika“. Virginija, idiopatinė aplazinė anemija

„Sveikstant mane labiausiai palaikė mylimi žmonės: šeimos nariai, draugai. Taip pat stiprino ir palaikė tikėjimas Dievu ir Jo meilė man, dėl kurios net tamsiausiomis akimirkomis turėjau viltį, ir nors dažnai nesupratau, bet tvirtai žinojau, kad mano kančia yra prasminga, kad viskas išeis į gera. Po gydymo grįžusi į namus, kai atrodė, kad galiu džiaugtis tuo, kas atlikta, buvau išvargusi nuo pykinimo, silpnumo, raumenų skausmo, nuolat akyse išnyrančių ligoninės vaizdų, išsekinta baimės, nerimo, nuo ateities nežinios, negražios plikos galvos. Nepaisant artimųjų palaikymo, nebeturėjau jėgų džiaugtis, nepatikau sau, norėjosi tik gulėti ir verkti. Jaučiau, kad nebegaliu, o baisiausia buvo save suvokti kaip nieko nenorinčią. Supratau, kad jei tai tęsis, bus tik blogiau, ko labai bijojau. Tad gavusi kvietimą į meno terapijos grupę, tvirtai apsisprendžiau ją lankyti tikėdamasi pagalbos.

14


Grupėje galėjau kalbėti. Su artimaisiais taip pat galėdavau kalbėtis, tačiau norėjosi kalbėti daug ir vis apie ligą, gydymą, nuovargį, o nesinorėjo jų apsunkinti. Artimieji visada stengiasi paguosti, pagailėti, patarti, o dažniausiai norėdavosi ne paguodos ir ne pamokymo, kaip gyventi, bet tiesiog išklausymo ir to sunkumo išgyvenimo. Grupėje nebuvo duodama receptų, kaip įveikti sunkumus, bet tuos receptus atrasdavau pati, išgyvenusi savo patirtį, pažvelgusi į ją iš šono, susipažinusi su kitų grupės narių patirtimi, pasiklausiusi jų pasakojimų, pamatydavau savo patirties grožį, svorį, po kiekvieno susitikimo rasdavau naujų jėgų, aiškesnį kelią, ir išeidavau su džiaugsmu trykštančia širdimi ir lengvumu. Kas kartą net fiziškai labiau išsitiesusi“. Marija, krūties vėžys

“Sveikstant mane labiausiai palaikė tikėjimas, supantys žmonės, kuriems aš netapau kitokia negu iki ligos. Dirbau, pramogavau, ėjau į renginius, koncertus. Psichologinės pagalbos pati nesikreipiau, kadangi man atrodė, kad nieko netrūksta, tai padarė mano dukra Ieva. Kaip sakoma, iš šono gal geriau matyti, manau, jai pačiai ta žinia buvo baisi. Apie save dabar dažnai net negalvoju, perbėga mintis, ką ir kaip turėčiau daryti, kad mano vaikams netektų to patirti. Nors pati neieškojau onkopsichologinės pagalbos, bet džiaugiausi, kad dalyvavau meno terapijos užsiėmimuose, nes buvimas tarp to paties likimo žmonių ir psichologų suteikė vidinės ramybės, dar didesnės vilties. Manau kiekvienam ligoniui reikalinga kitokia psichologinė pagalba, juk yra visiškai į paniką kritusių žmonių, ir kitų ‒ stiprių, kuriuos ne liga, o jie ligą užtikrintai įveikia“. Lina, ūminė leukemija

„Iki ligos nebuvau iš tų žmonių, kurie atvirai kalba apie savo jausmus, tačiau psichologei pavyko pakrutinti tą akmenį, kuris buvo užspaudęs jausmų upelį. Ir kiekvieną kartą mums susitikus, tas upelis tekėdavo vis stipriau. Iki šiol man psichologinės konsultacijos yra tik malonumas.

15


Psichologinė pagalba leido kur kas labiau pažinti save, o kartu ir aplinkinius. Galėjau labiau įsiklausyti ir suprasti save. Tai paveikė ir mane supančius žmones bei bendravimą su jais. Savęs pažinimas pagerino tarpusavio santykius su pačiais artimiausiais žmonėmis, taip pat padėjo išvengti tokių žmonių, kurie galėjo ne palengvinti, o apsunkinti mano padėtį. Man asmeniškai psichologinė pagalba labiausiai padėjo išsikalbėti. Tiesiog kalbėti. Atsakyti į klausimus. Tai privertė perlipti per save. Nustebdavau, kad iš tikrųjų nemažai maldavau liežuviu, nors laikiau save mažai plepančia. Psichologinė valandėlė man būdavo tarsi išėjimas iš komforto zonos ‒ mažas žingsnelis to, kas tau ne itin smagu ar patinka, bet po to jautiesi be galo gerai, laisvai ir lengvai. O tai nuramina bei suteikia džiaugsmo. Ir man tikrai negėda kreiptis psichologinės pagalbos, nes myliu save ir branginu savo gyvenimą”.


NAUDINGA INFORMACIJA Primename, kad tiek onkopsichologinės konsultacijos, tiek meno terapijos užsiėmimai – NEMOKAMI. Onkopsichologų konsultacijos: I-V, 12.00–16.00 val. individualios konsultacijos adresu Trakų g. 9/1, Pranciškonų rūmai, 103 kabinetas, Vilnius arba telefonu 8 646 46444. Meno terapija: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Registruotis tel. 8 646 46669 arba 8 614 32962. Artimiausių užsiėmimų datos: Vilniuje užsiėmimai prasideda spalio 8 d., lapkričio 13 d. Klaipėdoje – spalio 1 d. Kaune – spalio 17 d.  Panevėžyje – spalio 5 ir 12 d.  Šiauliuose – spalio 12 ir 19 d.  ! Vėlesni užsiėmimai prasidės sausio ir kovo mėn. Tikslių datų teirautis tel. 8 646 46669 arba 8 614 32962. Kitos pagalbos onkologiniams ligoniams organizacijos Vilniuje: Vilniaus moterų, sergančių krūties ligomis, bendrija „VIKTORIJA“, tel. 8~683 80 762 Vėžio informacijos centras Vilniuje, tel. 8~527 86 802, www.vuoi.lt Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“, tel. 8~687 40 952, www.kraujas.lt Kaune: Kauno apskrities moterų sveikatos draugija „ALMA“, tel. 8~652 68 438 Kauno onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugija „EIVENA“, tel. 8~674 37 971, www.eivena.lt Alytuje: Vėžio informacijos ir paramos centras Alytuje „Tėviškės namai“ , tel. 8~602 29 760, www.teviskesnamai.lt Kretingoje: Šv. Pranciškaus onkologijos centras Kretingoje, tel. 8~671 35 417, www.viltiesbegimas.lt

17


PACIENTŲ PALINKĖJMAI JUMS „Svarbiausia NIEKADA neprarasti vilties, tikėti, mylėti gyvenimą, skanauti jį, džiaugtis kiekviena diena ir nepamiršti dėkoti už patekėjusią saulę, už šiltą vėją, už žalią žolę, tiesiog už galimybę būti.“ „Mano draugės močiute sakydavo: ne toks velnias baisus, koks nupaišytas. Kai gydytoja sako, jog dabar reikia pakentėti, kad vėliau būtum sveika, reikia tuo tikėti. Viską galima ištverti. Savo vyrui aš pati gražiausia buvau plika galva. Artimų, o kartais ir visai svetimų žmonių palaikymas, padrąsinimas, kartais tik supratingas žvilgsnis ‒ viskas suteikia jėgų nepasiduoti, kovoti, pasveikti ir džiaugtis gyvenimu.“ „Niekada nepamirškite, kad esate ne vieni. Kad liga nėra atlygis, liga visada yra šansas, su ja kai ką prarandame, bet tikrai ne svarbiausius dalykus, dažniausiai net nesvarbius dalykus, o gauname esminius. Kantrybės ir tikėjimo!“ „Didelė laimė GYVENTI, džiaugtis tekančia saule, mėnulio pilnatimi, vasaros malonumais... ir viskuo, ką duoda mus supantis pasaulis“ „Taip netikėtai turiu tris patarimus: 1. Nebūkite išdidūs ir priimkite artimųjų ir visų norinčiųjų Jums padėti pagalbą. Jei šiuo metu jos nelabai reikia, tai nesakykite „ačiū, viskas gerai, tikrai nieko nereikia“, nes tai netiesa. Pagalba visada reikalinga. Geriau sakykite „ačiū, man jos tikrai prireiks“. 2. Branginkite ir mylėkite šalia esančiuosius. Nešvaistykite laiko pykčiams ir barniams, kad vėliau netektų gailėtis.

18


Geriau kurkite stiprius bei harmoningus ryšius, kurie suteiktų Jūsų gyvenimui daugiau prasmės bei džiaugsmo. 3. Ir visada turėkite norų, tikslų bei svajonių. Užsirašykite kiekvieną iš jų ir visada turėkite su savimi. Pradėkite nuo pačių paprasčiausių ir nė nepastebėsite, kaip įgyvendinsite pačius neįtikimiausius. Tai vienas iš didžiausių gyvenimo variklių.“ „Mūsų sveikata turi tris sudedamąsias dalis: fizinę, psichologinę bei dvasinę. Linkiu nepamiršti nė vienos iš jų: judėkite, bendraukite ir medituokite.“ „Optimizmo!“ „Sergantiesiems palinkėčiau pirmiausia kantrybės, atkaklumo, išgirsti save ir nebijoti eiti pro atviras duris: pasidalyk skausmu ar rūpesčiais, palengvės, jei manai, kad artimiesiems tai bus sunku, išdrįsk kreiptis pagalbos į psichologą.“ Projekto iniciatorė ir rėmėja – tarptautinė sveikatos priežiūros ir farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“ „Pastaruosius keletą metų plėtojame socialines problemas atliepiančius projektus, skirtus įvairioms mūsų šalies bendruomenėms. Dirbdami sveikatos priežiūros srityje ir būdami arti sergančiųjų bei juos gydančių sveikatos priežiūros darbuotojų, nutarėme inicijuoti ir finansuoti meno terapijos ir psichologinės pagalbos programą „Mylintys gyvenimą“. Teikdami paramą žmonėms, kovojantiems su onkologinėmis ligomis, ir jų artimiesiems, tikimės, jog programa pagelbės gyventi ilgiau, jaustis geriau, ir nuveikti daugiau.” Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Čereška Projekto iniciatorė ir rėmėja

Projekto partneriai

Projekto vykdytojas ‒ Všį „Onkopsichologijos ir komunikacijos centras“

19


UŽRAŠAMS

20


21

Mylinčio gyvenimą dienoraštis  

Tai projekto "Mylintys gyvenimą" dienoraštis apie onkopsichologinę pagalbą, skirtas onkologine liga sergantiems, jau pasveikusiems ir jų art...

Advertisement