Issuu on Google+

2013- 2015 METŲ PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS

Papilio pagrindinė mokykla


PATVIRTINTA Direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr.V-130

2013- 2015 METŲ PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I . BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – Tvarka) nustato priešmokyklinio ugdymo organizavimą bendrojo lavinimo mokykloje, vykdančioje priešmokyklinio ugdymo programą (toliau vadinama – Mokykla). 2. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin.1991, Nr. 23-593; 2003, Nr.63-2853), Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, pavirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin. 2004, Nr. 95-3510), Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Žin., 2004, Nr. 103-3809), Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1374, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1478 (Žin., 2003, Nr. 111-4970), kitais teisės aktais ir šia Tvarka. 3. Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin.1991, Nr. 23593; 2003, Nr.63-2853) vartojamas sąvokas. II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 4. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. 5. Priešmokyklinis ugdymas nėra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. 6. Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai. 7. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas daugiau nei vienerius metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7 metai, specialistams įvertinus vaiko galimybes ugdytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis Asmens specialiųjų ugdimosi poreikių įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1221/527/83 (Žin., 2000, Nr. 85-2608) ir rekomendavus šiuo atveju, kai nėra mokyklos, galinčios tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymas(-is) priešmokyklinėje grupėje padės sumažinti specialiuosius ugdymosi poreikius. 8. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą (toliau vadinama – Programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147, (Žin., 2003, Nr. 5 -214). 9. Programos įgyvendinimo minimali trukmė – 640 valandos. 10. Programos įgyvendinimo laikotarpiu organizuojamos vaikų atostogas pagal bendrojo lavinimo mokykloje nustatytą mokinių atostogų laiką.


11. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui priešmokyklinės grupės lankymas yra privalomas. 12. Vaikas, kuris priešmokyklinio ugdymo grupės nelankė daugiau kaip du trečdalius šios Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyto laiko, yra laikomas nedalyvavusiu priešmokyklinio ugdymo programoje. 13. Specialiojoje priešmokyklinio ugdymo grupėje, kurioje ugdosi vaikai, turinys žymų ir labai žymų protinį atsilikimą, dirba specialusis pedagogas. 14. Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdoma ne daugiau kaip 20 vaikų: 14.1. vienas sutrikusio, riboto intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, emocijų, elgesio ir socialinės raidos ar žymių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų vaikas, integruotai ugdomas priešmokyklinio ugdymo grupėje, prilyginimas 2 tos grupės vaikams – atitinkamai mažinamas maksimalus vaikų skaičius grupėje; 14.2. specialiojoje priešmokyklinio ugdymo grupėje vaikų skaičius nustatomas vadovaujantis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin. 2004, Nr. 95-3510) 6.13 punktu. 15. Priešmokyklinio ugdymo grupės su pradinėmis klasėmis nejungiamos. III. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS 16. Mokykla: 16.1. pagal steigėjo nustatytus terminus priima ir registruoja tėvų (globėjų) prašymus ir teikia švietimo padaliniui informaciją apie vaikų priešmokyklinio ugdymo poreikį; 16.2. informuoja tėvus (globėjus) apie steigėjo patvirtintą (-us) priešmokyklinio ugdymo modelį (-ius) Mokykloje; 16.3. mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į steigėjo patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį (-ius), parengia ir tvirtina priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) pareigybės (-ių) aprašymą (-us); 16.4. pasirašo mokymo sutartį su tėvais (globėjais), kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, Mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų. 17. Sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje. 18. Sudarius sutartį vaikas įrašomas į mokinių registrą, formuojama asmens byla. 19. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje: 19.1. ugdomoji veikla grupėje pradedama 8 val. 55 min.; 19.2. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai. 19.3. priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas(i) į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ir regiono ypatumus: 19.3.1. per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos vadovas; 19.3.2. mokyklos Mokytojų tarybai priėmus sprendimą, rengia pusmečio grupės ugdomosios veiklos planus; 19.3.3. planuoja savaitės veiklą. 20. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas: 20.1 vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK- 1015 (Žin.,2003, Nr. 77-3525); 20.2. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai); 20.3. vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su specialistu (-ais) (specialiuoju pedagogu, logopedu ir kt.), individualiai dirbusiu(-ais) su vaiku; 20.4. vaikų pažanga programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinami nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus; 20.5. pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų apraše; 20.6. vaikų pasiekimų įvertinimas turi būti atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje: 20.6.1. priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą.


20.6.2. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

2013- 2015 METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas. 2. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS 3. Mokyklos 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrąja programa, Bendruoju ugdymo planu, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir kitą mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. 4. Mokyklos pradinio ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. 5. Mokykla pradinio ugdymo planą rengia dvejiems metams. 6. Mokyklos pradinio ugdymo planą iki ugdymo proceso pradžios tvirtina mokyklos vadovas, projektą suderinęs su mokyklos taryba, steigėju.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS I. PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 7. Mokslo metai: 7.1. 2013–2014 mokslo metai prasideda 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. gegužės 30 d. Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos; 7.2. 2013-2014 mokslo metais ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais: Pirmas pusmetis 2013- 09- 02 - 2014- 01-31 Antras pusmetis 2014-02-03 – 2014-05-30 7.3. 2014–2015 mokslo metai prasideda 2014 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2015 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2014 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2015 m. gegužės 29 d. 2014-2015 mokslo metais ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais: Pirmas pusmetis 2014-09-01 – 2015-01-30; Antras pusmetis 2015-02-02 – 2015-05-29. 8. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.


9. Mokiniams skiriamos atostogos: 9.1. 2013-2014 m.m. Atostogos Rudens Žiemos (Kalėdų) Pavasario (Velykų) Vasaros

Prasideda 2013-10-28 2013-12-23 2014-04-14 2014-06-02

Baigiasi 2013-10-31 2014-01-03 2014-04-18 2014-08-31

9.2. 2014-2015 m.m. Atostogos Rudens Žiemos (Kalėdų) Pavasario (Velykų) Vasaros

Prasideda 2014-10-27 2014-12-22 2015-03-30 2015-06-01

Baigiasi 2014-10-31 2015-01-02 2015-04-03 2015-08-31

10. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų ( du kartus per metus): 10.1. Papildomos atostogos 2013-2014 m. m. 2014-02-17 - 2014-02-21 2014-03-17 - 2014-03-21 10.2. Papildomos atostogos 2014-2015 m. m. 2015-02-17 - 2015-02-20 2015-03-30 - 2015-04-10 2015-05-04 - 2015-05-05 11. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.( Priedas Nr. 1) 12. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS 13. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis nustatytomis bendrosiomis ugdymo nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybes ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo reikalavimų. 14. 2013-2015 m. pradinio ugdymo programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriama valandų, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.: Dalykai

1–2 klasės

3–4 klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba Matematika Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos Muzika Kūno kultūra Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si)

64

64

Iš viso skiriama ugdymo valandų 128

480

448

928

64 288 128 128 128 160 64

128 288 128 128 128 192 96

192 576 256 256 256 352 160


poreikiams tenkinti Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti Neformaliojo švietimo valandos

1504

1600

3104

128

128

256

15. Atsižvelgusi į mokinių ugdymosi poreikius, mokykla gali iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių. 16. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti: Dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius 1-2 klasės 3–4 klasės Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės) 2 2 4 15 14 29 2 4 6 9 9 18 4 4 8 4 4 8 4 4 8 5 6 11 1 kl. – 22 3 kl.– 24 92 2 kl. – 23 4 kl.– 23 2* 2*

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba (anglų) Matematika Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos Muzika Kūno kultūra Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti Maksimalus pamokų skaičius 1 kl. – 22 3 kl.– 24 94 mokiniui 2 kl. – 24 4 kl.– 24 Iš viso 97 Pastaba: *1 val. skiriama anglų k. 2 klasėje ir 1 val. skiriama matematikai 4 klasėje. 17. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugymo programai įgyvendinti, kai pamokos trukmė 1 klasėje- 35 min., 2-4 klasėse- 45 min.: Dalykai / klasės Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos: Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba Matematika Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos Muzika Kūno kultūra Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui Valandos, skiriamos mokinių ugdymo poreikiui tenkinti Maksimalus pamokų skaičius mokiniui Programai įgyvendinti skiriamos valandos Neformaliojo švietimo valandos

1 1

2 1

3 1

4 1

8 4 2 2 2 3 22 22 22 2

7 2 5 2 2 2 2 23 1 24 24 2

7 2 5 2 2 2 3 24 24 24 2

7 2 4 2 2 2 3 23 1 24 24 2

18. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui; valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti( 2 kl.- anglų k.), neformaliojo švietimo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Privalomų pamokų skaičių sudaro minimalus pamokų skaičius mokiniui. 19. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti naudojamos: 19.1. užsienio kalbai mokyti (1val. 2 kl.);


19.2. Sveikatos ugdymo bendrajai programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347) įgyvendinti; 19.3. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nedidinant mokiniui privalomų ugdymo valandų skaičiaus per savaitę, pvz., kai vienu metu dirba du mokytojai: mokytojas ir specialusis pedagogas); 19.4. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (pvz., mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų); 19.5. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti. 20. Klasės dalijamos į grupes: 20.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; 21. Laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimas lėšas, nustatomas 7 mokinių minimalus skaičius grupėje. Mokinių laikinosios grupės sudaromos: 21.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai); 21.2. grupinėms konsultacijoms ar kitai ugdymo veiklai (pvz. mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų); 21.3. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti; 22. Bendrosios programos ugdymo dalykams (matematika, lietuvių kalba (gimtoji), pasaulio pažinimas, užsienio kalba, dailė ir technologijos, muzika) mokyti laikinosios grupės pagal mokinių gebėjimus iš kelių klasių mokinių nesudaromos. 23. Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus arba integravus atskirų ar visų ugdymo dalykų programas. 24. Formuojant integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus) mokykla: 24.1. sudaro galimybes pačiam mokytojui planuoti dienos laiką ir ugdymo veiklas. Mokykloje numatoma dienos ugdymo proceso pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymo veiklų laikas, dalykų pamokos nenurodomos. 25. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo organizavimo formomis: 25.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min. Jei pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min. ir 2–4 klasėse – 45 min., per dieną turėtų būti ne daugiau kaip 5 pamokos. 25.2. Ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. formomis: 25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios trukmės periodus; 25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos 26. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas. 27. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). 28. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių. III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 29. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą. 29.1. Dorinis ugdymas: 29.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 29.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių; 29.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą. 29.2. Kalbinis ugdymas: 29.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne lietuvių kalbos) Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus; 29.3. Užsienio( anglų) kalbos mokymas:


29.3.1 užsienio( anglų) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 29.3.2 užsienio( anglų) kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę. Mokykla skiria 1 papildomą pamoką 2 klasės mokiniams iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; 29.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 29.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Pagal galimybes organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje. 29.4.2. socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/4 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Pagal galimybes organizuoti ugdymą socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.). 29.5. Matematinis ugdymas: 29.5.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 m. rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones. 29.6. Kūno kultūra: 29.6.1. klasėse, kuriose kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę, sudaromos sąlygos mokiniams ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje 31.6.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: 29.6.2.1 Mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 29.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika): 29.7.1. technologiniam ugdymui skiriama 1/3 dalykui „ Dailė ir technologijos“ skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20 punkte; 29.7.2 Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose nuo pamokų neatleidžiami. 29.8 Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: 29.8.1 Į Pradinio ugdymo programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: 29.8.1.1 švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šių programų atskirai vykdyti nereikia; 29.8.1.2 Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668), ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347) 29.8.1.3 mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos; 29.9.Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas 29.9.1 Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų. 30. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo 5 val. (pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, matematika), Žmogaus saugos bendroji 18 val. (pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, matematika), Etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys. 31. Mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės, mokinių ugdymosi poreikius, Bendrojo ugdymo plano 36.1.3 punkte nurodytoms ugdymo programoms įgyvendinti skiria atskirą ugdymo laiką iš valandų, skirtų ugdymosi poreikiams tenkinti, o etninei kultūrai ugdyti – iš neformaliojo švietimo valandų.

IV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 32. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa. 33. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas


susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). 34. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: 34.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes; 34.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes: 34.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas; 34.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.); 34.2.3. mokytojas vertinimo informaciją kaupia vertinimo aplankuose. 34.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi: 34.3.1. Elektroniniame dienyne: 34.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“; 34.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“; 34.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“; 34.3.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą. V. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 35. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. 36. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms Bendrojo ugdymo plano 20 punkte numatomas ugdymo valandų skaičius per metus. Šios valandos turi būti naudojamos pagal paskirtį. 38. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. 39. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje ne mažesnis kaip 10 mokinių. VI. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 40. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos vadovui, kurioje mokėsi, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. 41. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio


mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. 42. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą. VII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 43. Gali būti jungiamos dvi arba trys klasės. Dvi klasės jungiamos susidarius ne daugiau kaip 18 mokinių, trys – ne daugiau kaip 15. 44. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 21.3 punkte numatytą skiriamų valandų skaičių jungtiniam pradinių klasių komplektui gali būti skiriama iki 30 ugdymo valandų per savaitę. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos ugdymo valandos. Šios valandos įeina į didžiausią 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui. VIII. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS 45. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100-4088). 46. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788): 46.1. Bendroji programa įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą; 46.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį); 46.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo valandos /pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; 46.4. mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 proc., individualioms konsultacijoms – 15 proc. Bendrojo ugdymo plano 21.3 punkte nustatytų ugdymo valandų per savaitę, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) – Bendrojo ugdymo plano 21.3 punkte nustatytų ugdymo valandų per savaitę; 46.5 namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų. Dalį ugdymo laiko gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 47. Mokykla rengdama Mokyklos ugdymą planą, atsižvelgia į mokinių specialiųjų ugdymo poreikių įvairovę, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadas ir rekomendacijas ir numato šių poreikių tenkinimo tvarką: priima sprendimus dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi krūvio (planuoja privalomas, specialiąsias pamokas, specialiąsias pratybas), specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės pedagoginės ir (ar) specialiosios pagalbos teikimo, ugdymosi aplinkos


pritaikymo, aprūpinimo ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis ir specialiosiomis mokymo priemonėmis. 48. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti, mokytojas pritaiko dalykų Bendrąją programą; formuoja ugdymo turinį (integralų, pagal dalykus), numato ugdymosi erdves, parenka tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka, projektinė veikla ar pan.), atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. 49. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą, mokykla atsižvelgia: 49.1. į mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli), galimai juos sukėlusias priežastis (negalias, sutrikimus, aplinkos veiksnius); 49.2.ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ar pradinio ugdymo individualizuotą programą); 49.3. turimas mokymo lėšas; 49.4. švietimo pagalbos prieinamumą; 50. Mokykla, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą: 50.1. vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20, 21.3 punktuose, skaičiumi; 50.2. gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 90 punktu; 50.3. gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 70 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, papildomai mokytojo pagalbai teikti. 50.4. turi išlaikyti Bendrajame ugdymo plane nurodytą privalomą mokinio ugdymo valandų skaičių pradinio ugdymo programai įgyvendinti. Mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą ar pritaikytą Bendrąją programą, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 20, 21.3 punktais, mokykla gali, 1–2 ugdymo valandomis sumažinusi mokinio privalomų ugdymo valandų skaičių, gali padidinti neformaliojo švietimo valandų skaičių; 50.5. bendrą ugdymo valandų skaičių ir neformaliojo švietimo valandų skaičių gali mažinti ar didinti 1– 2 ugdymo valandomis, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 90 punktu; 50.6. per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių; 50.7. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei; 50.8. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą; 50.9. specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas gali trumpinti ugdymo veiklų / pamokų trukmę 5 min., o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti. 51. Mokykla, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones gali nustatyti pati. 52. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 88–90 punktais, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: 53. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali: 53.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (kurtieji ir neprigirdintys, turintys autizmo sindromą (normalaus intelekto), turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, elgesio ir (ar) emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, bendrųjų mokymosi sutrikimų ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis); 53.2. nesimokyti muzikos (sutrikusios klausos mokiniai), o kurtieji – visai nesimoko muzikos; 53.3. būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai);


53.4. vietoj Bendrojo ugdymo plano 70.1, 70.2, 70.3 punktuose nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą, 53.5. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi Bendrojo ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami mokyklos vadovo įsakymu. II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS 54. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikius Bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą pradinio ugdymo programą mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 37–39 punktų nuostatomis.

III. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS 55. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro teikiamomis patvirtintomis tvarkomis. IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE 56. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. 57. Dėl ligos ar patologinės būklės negalintiems mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas Bendrojo plano 52.5 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti. 58. Turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo mokiniams mokyti namie skiriamos 8 ugdymo valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti. 59. vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ugdyti namie skiriamos 6 ugdymo valandos per savaitę: 59.1. ugdymas organizuojamas atskiromis veiklomis – komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės – sritimis. 59.2. mokinį namie ugdo specialusis pedagogas, kuris atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, kartu su tėvais( globėjais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina jo gebėjimus ir įgūdžius, konsultuoja tėvus (globėjus); ______________________


SUDERINTA: Mokyklos taryba 2013 m. birželio 19 d. Protokolas Nr.MP1-2

PRIEDAS

UGDOMOJI VEIKLA 1-4 KLASIŲ MOKINIAMS 2013-2014 M. M.

Eil. Nr.

Pavadinimas

Atsakingi

Data

1.

Mokslo ir žinių diena

4 kl. mokytojos

09- 02

2.

Sveikatingumo diena

V. Januševičienė

Rugsėjis

3.

2013 metai- Tarmių metai

A. Povilauskienė

Spalis

4.

K. Binkio 120 gimimo metinių minėjimas

V. Januševičienė,

Lapkritis

V. Didzinskienė 5.

Medžių puošimo šventė

V. Didzinskienė

Gruodžio 1 savaitė

6.

Kalėdinis renginys

R. Kirslienė

Gruodis

7.

Renginys, skirtas Lietuvos įžymioms datoms paminėti

V. Didzinskienė,

Vasaris

V. Januševičienė

8.

Profesijų diena

A. Povilauskienė

Kovas

9.

Mokslo metų baigimo šventė

R. Kirslienė

Gegužė

10.

Veikla klasės mokytojo nuožiūra

1-4 klasių mokytojos

Mokslo metų eigoje


PAPILYS 2013-2014 m.m.


Pradinio ugdymo planas