Page 1

2011 m. lapkritis. Nr. 64

Ruduo vasarą arba vasara rudenį „...ir medžių pavėsio, aš noriu rėkt, noriu rėkt...“ – tokie atgarsiai sklido iš grotuvo ausinių į mano smegenėles. Ir kad ims jos suktis – vargšė vokalistė! Nori pasislėpti nuo saulės spindulių, kurie, matyt, negailėdami kaitros žaidė balso stygomis, lyg patyręs bosistas savo gitara, ir neleido rėkt... Ką gi, pavydėk man, nes guliu aukštielninkas beržo pavesy, ir nors balso laidyt negaliu (kaimynai dar persižegnos!), parėkausiu pirštais. Šalia numesto kompiuterio klaviatūra prašyte prašosi masažo, o ir „Paupėja“ iš galvos neišeina, nors dar tik rugpjūčio vidurys. Marga vasara, jei taip anksti pareigos prispiria... Skaitytojau, jau išgyveni rugsėjo mėnesį, o man, dabar dėstančiam mintis, dar vasara. Aišku, tai nėra kažkoks pranašumas – tiesiog galva „šviežesnė“. Nors ir skiria mus visas mėnuo, drauge pamąstykim apie buvusius bei būsimus mokslo metus Adolfo Šapokos gimnazijoje. Jei esi pirmokas(-ė), teks pasitelkti fantaziją. Rugsėjo 1-osios išvakarėse apninka keistas jausmas: taip norisi greičiau supre-

Ar jie ne puikus pavyzdys? Dovilė Meidutė 2d Nauji metai – nauji pirmokai, su kuriais turėjome džiaugsmo susipažinti, taip pat visi pasijautėme vyresni, įžengę į aukštesnes klases. Be abejo, teko atsisveikinti su pačiais vyriausiais, mūsų gerbiamais dvyliktokais, kurie per ketverius metus prisitaikė Adolfo Šapokos gimnazijoje, patyrė begalę įvairių emocijų ir paskutiniaisiais metais ruošėsi egzaminams bei stengėsi įstoti į norimus universitetus. Taigi galime ir turime kuo pasidžiaugti, nes visi du šimtai dvidešimt trys abiturientai išlaikė dvyliktos klasės egzaminus. Iš jų šimtas dvidešimt devynios merginos ir devyniasdešimt keturi vaikinai. Kaip ir beveik kiekvienais metais panelių būta kur kas daugiau. Taip pat galime didžiuotis šimtukininkais, kurių buvo net šeši. Iš jų – viena mergina, Rasa Narbutaitė, kuri įstojo į Anglijos universitetą Kembridžą, laikydama valstybinius brandos egzaminus net iš trijų dalykų surinko po šimtą balų. Turime Rasa didžiuotis ir palinkėti siekti savo tikslų ateityje. Vienas iš įdomesnių faktų tai, kad iš visų abiturientų

Piešė Indrė Salanginaitė, 4c.

Ovidijus Stauskas 4c

suoti sąsiuvinius, tušinukus ir kitus „rakandus“ į kuprinę, pravert mokyklos duris ir surėkt „va ir aš!”. Jautiesi toks drąsus, nes žinai, kad nieks pirmą dieną itin nespaus, netgi nešauks! Šią situaciją palyginčiau su momentu, kai miegodamas apverti pagalvę ta vėsesne puse – užtikrinta ramybė ir saugumas. Po poros panašių dienelių laikrodis pradeda suktis normaliu ritmu. Valandos pavirsta minutėm, šios sekundėm ir lyg tyčia erzindamos atgena Mokytojų dieną, Kalėdas, ŠGMA, Paupoforus ir kitus užkandžiautojus laiku. Ir tai yra labai gerai, nes gyvas darbu nebūsi – reikia į tvarkaraštį įtraukti ir linksmybių. Aišku, linksminsiesi, jei pramogas pats išradingai buvo dvidešimt septyniolikmečių, šimtas aštuoniasdešimt trys – aštuoniolikmečiai, devyniolika – devyniolikmečių ir vienas – dvidešimtmetis. Abiturientai kaip ir kiekvienais metais rinkosi, kur norėtų studijuoti ateityje. 10,2 %, tai yra 23 mokiniai, įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas, 66,37% –148 abiturientai – pasirinko Lietuvos universitetus, o 16,59%, tai yra 37 mokiniai, įstojo į Lietuvos aukštąsias neuniversitetines mokyklas. Abiturientai rinkosi mokymo įstaigas, tokias kaip Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino tecnikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus kolegija, Utenos kolegija, Vilniaus dailės akademija. Kaip ir visada, Vilniaus universitetas yra populiariausias, jis sulaukė didžiausio ne tik šapokynės, bet ir visos Lietuvos abiturientų dėmesio. Taigi remdamasi tokia statistika galiu teigti, jog buvę dvyliktokai puikiai atliko savo misiją šioje gimnazijoje, įvykdė vieną iš savo gyvenimo tikslų: išlaikė egzaminus, pasiruošė naujai gyvenimo atkarpai ir tapo mums, būsimoms kartoms, puikiu pavyzdžiu.

sukursi. Argi tai negalėtų tapti mūsų devizu? Ši paragrafą rašau jau spaliui prasidėjus. Paskutiniųjų mano mokslo metų Adolfo Šapokos gimnazijoje pradžia visiškai atitinka vasarą kurptus lūkesčius: nedidukė pirmųjų pažymių baimė, bent vizualinė pažintis su pirmokais ir įsiliejimas į kasdienybę. Čia vėl už stalo šypsosi Vida Gudelienė, kai pasprukęs iš klasės valandėlės (tai ne propaganda) ilsiesi bibliotekoje. Čia vėl bėgi į Rimanto Vaitkaus glėbį, iki kurio tik 100 metrų distancija, ir net nekreipi dėmesio į šalia dūstantį kolegą. Viskas klostėsi pagal planą, tačiau staiga BLYKST fotoaparatas ir jau mačiau, kaip atrodysiu vinjetėje. Tikra pabaigos pradžia, nors dar beveik visi metai... Kabos mano šelmiška šypsena ir primins apie klajones mokyklos koridoriais drauge su panašiais dabartinių ketvirtokų kartos šelmiais. Linkiu, kad Tau, skaitytojau, panaši šypsenėlė nepradingtų, nes ji rodo, kad kažkas visiškai naujo sukasi galvoje. Nebūtinai korektiško, įmantraus ar filosofiško, tačiau primygtinai reikalingo. Pažiūrėk į mus: nors ir seniai besam, tačiau paraką universitetams taupom, o Tu kada pradėsi?

Šturmuojant karalystę Ovidijus Stauskas 4c Prabėgus vasarai, vis mažiau šapokiečių lieka Marijos žemėje. Emigruojam ir pažindinam užsienį su lietuviško studento mentalitetu. Šįkart kalbamės su trijule, prieš keletą savaičių išvykusia į Jungtinę Karalystę naujos patirties ir žinių semtis. Tai Aleksandras Kiseliovas, Rūta Verbickaitė ir Tadas Paškevičius. Pastarasis Adolfo Šapokos gimnazijos krepšinio lankų siaubas, neįsivaizduojantis savęs be antrosios Lietuvos religijos. Jis studijuoja Northumbria universitete Anglijoje, Newcastle mieste. Aleksandras – debatų, fizikos bei būgnų trenksmo mėgėjas, išvykęs į Škotiją, Glasgow universitetą. Rūta – aktyvistė bei jaunimo organizacijos „Ateities Raktas“ lyderė, savo kelią tęsianti Heriot-Watt universitete Edinburge. Nukelta į 2 p.


Paupėja

Šturmuojant karalystę

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 2 paminklai tiesiog užburia.

Atkelta iš 1 p.

Tadas: Atmosfera tikrai gera. KadanKas paskatino rinktis universitetą? Ką gi dar tik pirmos savaitės, jaučiasi šioks studijuoji? toks susikaustymas, tačiau iškilus bėdai ar neaiškumams bet kada drąsiai galima prašyt Aleksandras: Specialybė vadinasi Elec- pagalbos, dėl to esu ramus. Žmones mandagūs tronics & Electrical Engineering. Rinktis Glas- ir malonūs, klausdamas net elementarių dalykų gow paskatino du pagrindiniai faktoriai. Pirma- neišvysi nepatenkinto pono ar ponios veido. sis – mokslo kokybė bei universiteto ir dėstytojų pasiekimai: trys pasaulio rekordai mokslo srity, Kuo studijos pranašesnės už lietuviškus keletas nanotechnologijų pradininkų. Taip pat pasiūlymus? Glasgow miestas yra žinomas dėl muzikinio gyvenimo. Daug puikių grupių užsuka! Aleksandras: Neteko čia studijuot, tad nesijaučiu kompetetingas atsakyti į šį Rūta: Reitingai. Nusprendžiau studi- klausimą. juoti ekonomiką ir marketingą, o ketvirtasis Jungtinėje Karalystėje pagal šią studijų Rūta: Turbūt geriausias būdas sužinoti, kuo programą yra būtent Heriot-Watt. Be to, tai studijos užsienyje pranašesnės, yra palyginti labiausiai tarptautinis universitetas Škotijoje, pasakojimus su tų, kurie studijuoja Lietuvoje. gavęs dar ir 2011-2012 Škotijos metų univer- Čia yra daug privalumų (ES piliečiams studisiteto vardą. jos yra nemokamos, aukšta mokslo kokybė. Esame supažindinami su naujausia informaciTadas: Studijuoju Business with Interna- ja, mokomės iš knygų, išleistų 2010 ar 2011 tional Management. Lietuviškai – Verslas ir m.). Visgi yra ir trūkumų. Liūdina akimirkos, Tarptautinė vadyba. Išorinių paskatinimų nebu- kai norėtum, tačiau negali apkabinti artimųjų, vo, tiesiog ėmiau domėtis studijomis užsienyje esančių už beveik 3000 km. ir ieškoti sau tinkamo universiteto. Buvo tam tikros ribos, kadangi stojau per KASTU.lt. Tadas: Kadangi beveik neteko susidurGalėjau rinktis iš universitetų, su kuriais ši ti su lietuviškais pasiūlymais, negaliu drąsiai organizacija bendradarbiauja. Kriterijai, pagal daryti išvadų. Visgi čia yra galimybė trečiais kuriuos rinkausi būtent Northumbria, buvo studijų metais gauti darbą pagal studijuojamą žavus miestas ir moderni aplinka. Pavyzdžiui profesiją. Tai praktika, tačiau gauni algą – lyg 30 milijonų svarų vertės sporto centras. kasdienis darbas. Po tokios praktikos grįžti atgal į universitetą ginti bakalauro darbo. Pirmas universiteto įspūdis? Kur įsikūrei? Aleksandras: Pirmą įspūdį sudarė kiti pirmakursiai garsiojoje freshers week. Ir jis tikrai Aleksandras: įsikūriau 7 minutės kelio buvo nekoks – publika nepasižymėjo intelektu pesčiomis iki universiteto, bet ne bendrabutyje ar sąmoningumu. – nuomoju butą su drauge lietuve ir jau draugu spėjusiu patapti britu. Rūta: Jis nėra didelis, bet labai jaukus, modernus. Studentai čia labai motyvuojami Rūta: Įsikūriau studentų bendrabutyje, mokytis. nes pirmaisiais metais kito varianto net ir nesvarsčiau. Gyvenu viena dideliame kamTadas: Įspūdis nepakartojamas! Uni- baryje. Bendrabučiai čia radikaliai skiriasi versitetas, kerintis ne tik modernumu ir IT nuo lietuviškų. Tiesa, kainos irgi kaip reikiant galimybėmis, bet ir architektūra: išdėstymas, europietiškos... detalės ir taip toliau. Tadas: Įsikūriau name, Ferham rajone. Kokia tvyro atmosfera? Aplinka? Keturių kambarių namas su svetaine, bendru Aleksandras: Universiteto aplinka/atmosfera, kaip ir tikėjausi, yra jauki bei skatinanti mokytis ir užsiimti papildoma veikla. Meluočiau, jei sakyčiau, kad dėstytojams studentas yra labai svarbus: dėstytojai čia yra nuolat užsiėmę įvairia moksline veikla ir projektais, kurie universitetui kasmet neša milijonus svarų. Taigi čia ir yra jų prioritetas, bet jie suvokia, kad tai jiems nesuteikia teisės abejingai dėstyti ar ignoruoti studentų poreikius. Rūta: Heriot-Watt įsikūręs Edinburgo priemiestyje. Čia tarsi atskiras studentų miestelis, todėl aplink vien jauni žmonės. Visi šypsosi, tiesiog spinduliuoja. Žmonės čia patenkinti tuo, ką daro, ir tai labai pozityviai nuteikia. Iki paties miesto centro autobusu reikia važiuoti apie 30 min. Atrodo, kad ten galėčiau vaikščioti dienų dienas. Architektūra, įvairūs kultūriniai

tualetu, dušu. Koks kurso mikroklimatas? Aleksandras: Mokymo metodai atrodo daug žadantys ir kol kas įdomūs. Pavyzdžiui, pirmą semestą elektronikos inžinieriai Glasgow universitete gamina pusantro metro aukščio realaus lifto imitaciją. Studentai turi iš jiems duotų metalinių dalių sukonstruoti korpusą ir patį liftą, sujungti elektroninę dalį ir galiausiai ją suprogramuoti. Rūta: Studijuojamas dalykas patinka. Paskaitos vyksta gana moderniai: visuomet rodomos skaidrės, susiję pavyzdžiai iš YouTube ar BBC tinklalapių. Gauname konspektus, todėl nereikia jaudintis, kad kažko nespėsime užsirašyti. Tadas: Bendrakursius dar menkai pažįstu, nes baigėsi tik antra savaitė. Šios savaitės metu turėjom 18 valandų trukmės paskaitų, jos visos tebuvo įžanginės, taigi, dar neprasidėjus komandiniam darbui seminaruose, nebuvo progų geriau pažinti savo bendrakursių. Ar įsiliejai į papildomas veiklas? Aleksandras: Deja, ne. Rūta: Universitete veikia daug skirtingų asociacijų, susijusių su pomėgiais: picos valgytojų, pokerio žaidėjų, fotografų. Taip pat susikūrusių tam, kad vienytų vienos tautybės studentus: kinų, indų, afrikiečių. Bendraminčius buria ir chemikų, matematikų, fizikų klubai. Ir dar daug daug kitų. Aš prisijungiau prie ekonomistų draugijos. Tadas: Kadangi be sporto neįsivaizduoju savo laisvalaikio, tai dalyvavau atrankinėj krepšinio treniruotėj ir man pavyko patekti į kitą turą. Universitetas turi net tris skiringuose divizionuose žaidžiančias komandas. Tikiuosi pakliūti į vieną iš jų. Ar labai skiriasi tavo išankstinė nuomonė nuo tos, kurią susidarei atvykęs? Aleksandras: nuomonės.

Neturėjau

išankstinės

Rūta: Išankstinė nuostata apie universitetą buvo gera, o atvykus čia paaiškėjo, kad nuo šiol ji bus dar geresnė. Visgi noriu priminti, kad Edinburge gyvenu tik mėnesį, todėl požiūris į kai kuriuos dalykus yra susiformavęs visai neseniai ir laikui bėgant apie tai galiu pasakoti visai kitaip. Tadas: Manau, nuomonės visiškai nesiskiria. Gal tiesiog kai kas pranoko lūkesčius, o esminių skirtumų, kurie liūdintų, tikrai nėra.

Rūta internacionalinėje draugijoje

Taigi šitaip gyvuoja šapokiečiai saloje už 3000 kilometrų. Apsirūpinę, atviri įspūdžiams ir visai nepanašūs į robinzonus. Iki kol sulauksime gyvo pasakojimo, teks palūkėti, geriausiu atveju iki Kalėdų. Pasitenkinsim tik šiek tiek praskleistu šydu.


Paupėja

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 3

Patinka ne tik bandelės Evelina Dilytė 2d Šiais metais į mūsų mokyklą sugužėjo 150 pirmokėlių. Praėjus pirmajam mėnesiui, vieni jų jau spėjo apsiprasti naujoje aplinkoje, o kiti vis dar sunkiai orientuojasi painiuose koridoriuose. Turbūt ne vienam iš mūsų įdomu, kaip jiems sekasi apsiprasti naujoje mokykloje, ar pasiteisino jų viltys bei lūkesčiai. Taigi pašnekinau keturis pirmokus: Vaivą Valiulytę 1a, Martyną Jakučionį 1a, Klaudiją Cicėnaitę 1d, Luką Degulį 1d. Štai kokie pirmokų įspūdžiai mūsų mokykloje! Dėl ko pasirinkai mokytis Adolfo Šapokos gimnazijoje? Vaiva: Nes, mano nuomone, Adolfo Šapokos gimnazija – geriausia gimnazija Utenoje. Taip pat manau, kad ji geriausiai paruošia dešimtos ir dvyliktos klasės egzaminams. Ir, žinoma, faktas, jog dauguma draugų pasirinko būtent šią mokyklą, paskatino ir mane taip pat pasirinkti ją. Martynas: Visų pirma pasirinkau dėl to, kad čia mokosi sesė ir nemažai pažįstamų. O antra, manau, šioje mokykloje galima pasiekti daug daugiau negu kitose. Klaudija: Nes jau nuo mažens žinojau, kad į ją eisiu. Lukas: Nes ji yra geriausia Utenoje ir manau, jog geriausiai paruoš egzaminams. Kokie įspūdžiai praėjus pirmajam mėnesiui besimokant čia? Vaiva: Labai geri. Mokiniai labai draugiški ir kai kurie mokytojai tikrai labai smagūs. Martynas: Įspūdžiai išties geri, mokiniai mandagūs bei turintys puikų humoro jausmą. Maistas valgykloje taip pat skanus. Na, nusiskundimų kol kas neturiu. Klaudija: Labai puikūs įspūdžiai. Lukas: Kol kas mokyklos įspūdžiai geri, tik dėl mokslų truputį nekaip, nes čia

Ar norisi dvyliktoje klasėje „nusišaut“? Edvinas Jurgelionis 4c Turbūt nekyla jokių abejonių, jog daugiausiai streso mūsų gimnazijoje patiria abiturientai. Būtent tada, kai mokymosi krūvis tampa nebepakeliamas, miego deficitą tenka kompensuoti nuo mokslų apsunkusią galvelę parėmus ant mokyklinio suolo, o mokytojai, atrodo, tik ir laukia progos, kada galės pagrasinti artėjančiais egzaminais, - tiesiog „norisi nusišaut“. Visgi, tai gana asmeniška būsena ir visiškai objektyvūs būti negalime, todėl pagalbos paprašėme jau minėtų dvyliktokų. „Būsena „norisi nusišauti“ manęs kol

Skaičių magija mokykloje

daug sunkiau negu senojoje mokykloje. Iveta Slabšytė 2d Kas mūsų gimnazijoje patinka labiauRuduo. Ir vėl reikia į mokyklą, mokytis ir vėl siai? skaičiuoti minutes iki pamokos pabaigos. Vasara Vaiva: Patinka bandelės, taip pat šaunu, prabėga taip pat greitai, kaip prabėga mokyklos metai kad vyresni mokiniai nesistumdo, kaip kad nuo jos įkūrimo. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje keitėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Vieni atėjo, būdavo pagrindinėje mokykloje. kiti išėjo. Taip ir gyvenome visus 15 metų. Martynas: Jei konkrečiai, patinka 1997 metais Utenos vidurinė mokykla – gimtai, kad galima per pertrauką eiti į rūsį ir, nazija buvo pavadinta istoriko Adolfo Šapokos vardu. liaudiškai sakant, „pasikačialint“. Tais metais mokėsi 590 mokinių, buvo 24 klasių komKlaudija: Mokytojai, žinoma. plektai, o mokiniams dėstė 45 mokytojai. Gimnazija Lukas: Patinka mokytojas Breiva. Be tuomet turėjo bendrąsias ir gimnazijos klases. 2002 to, valgykloje skanus maistas. metais Adolfo Šapokos gimnazija buvo reorganizuota mokiniams mokytis keturis metus su profiliavimo Ar patiko rugsėjo pirmosios šventė? Vaiva: Taip, tikrai labai patiko. Dar pradmenimis 1-2 klasėms bei 3-4. Taip pat nebeliko kartą įsitikinau, kad šapokiečiai labai stojamųjų egzaminų į pirmąją gimnazijos klasę. išradingi. Per visus darbo metus mokykla išlydėjo apie Martynas: Taip, patiko. Tik su tais 3000 gimnazistų. Vieni pasiekė aukštumų sporto srivyrukais niekas nedarė atsispaudimų, tyse, kiti muzikos, kultūros ar teatro, kaip Modestas Vaišnoras, Laura Čepukaitė, Augustė Vedrickaitė, Igmatyt, pirmokai drovėjosi, kaip ir aš. nas Ciplijauskas, Tomas Žaibus ir daugelis kitų. Šiuo Klaudija: Žinoma, kad patiko metu gimnazijoje mokosi 655 mokiniai: 150 pirmokų, Lukas: Rugsėjo pirmoji labai patiko, 151 antrokas, 163 trečiokai ir 191 ketvirtokas. Iš 655 geras pristatymas buvo. mokinių 413 merginų ir 242 vaikinai. Mokykloje Ar draugiški su pirmokais vyresnių dėsto 57 mokytojai: 6 ekspertai, 31 metodininkas, 16 vyr. mokytojų bei 4 mokytojai. Šioje gimnazijoje klasių mokiniai? kaip jokioje kitoje gausu mokytojų vyrų, net 17 – tai Vaiva: Draugiški. labai retas atvejis Lietuvos gimnazijose. Visi mokiMartynas: Taip. niai skirtingi, kaip ir jų norimo mokslo pasirinkimas. Pavyzdžiui, šiuo metu gimnazijoje 310 mokinių Klaudija: Taip. lanko tikybą, o 345 – etiką. Net 420 mokinių mokosi Lukas: Manau, draugiški. Ar ketini dalyvauti kokioje nors dviejų užsienio kalbų. 32 gimnazistai lanko Dailės mokyklą. Na, o pasitaiko ir tokių, kurie nori kartoti popamokinėje veikloje mūsų mokykloje? tą pačią klasę, kurioje jau mokėsi. Dauguma iš mūsų Vaiva: Nežinau, gal ir ketinu. į mokyklą atkeliaujame iš miesto „peškomobiliu“ Martynas: Šiokių tokių planų yra, bet arba tiesiog automobiliu ar net dviračiu, tačiau 120 mokinių į gimnaziją atvažiuoja iš kaimų bei miestelių. dar neapsisprendžiau. Žvelgiant į gimnazistų amžių 18 mokinių dar neturi Klaudija: Taip, aš jau tarybos narė. 15 metų, o 19-kai jau suėję 19 metų. Lukas: Dar nežinau. Kai tiek daug mokinių mokosi mokykloje, neAr nesigaili, jog nepasirinkai kitos nuostabu, kad daugelis turi bendravardžių. Šiais metais Adolfo Šapokos gimnazijoje mokosi net 20 mokyklos? Vaiva: Nesigailiu, kaip tik labai Ievų, 17 Miglių, 16 Karolių, po 10 Gintarių ir Mantų bei 7 Tadai. O retesni vardai (tik po vieną): Dalia, džiaugiuosi, kad atėjau į šią gimnaziją. Anelė, Saulius, Ivas, Paulas.. . Kuo toliau, tuo geresnę nuomonę apie ją susidarau! Taigi gimnazijai jau 15 metų, jos gyvenimas Martynas: Kol kas ne, kaip bus vėliau, keičiasi kone kasmet. Tačiau ne tai yra svarbiausia. Mokiniai, pradedantys savo didįjį gyvenimo kelią, pamatysim. kurį pradeda būtent čia, su mokytojų pagalba ir Klaudija: Nė trupučio nesigailiu. žengia į platųjį pasaulį žvelgdami jau kitomis akims, Lukas: Kartais, kai būna labai sunku, yra patys svarbiausi. Buvo visko: šilto ir šalto, bet bet kai viskas praeina, tikrai nesigailiu. tikras šapokiukas visada išliks šapokiukas. abiturientė Anelė. „Turiu pripažinti, kartais aplanko tokia nuotaika. To priežastys, manau, įvairios: kas tikrai nekankina (galbūt derėtų nunuo abejonių, ar eidamas į mokyklą įsidėjai sispjauti per petį už tokią šventvagystę). Jau daugybę metų girdime, kokia siaubinga visus reikiamus vadovėlius, iki paskutinių ir gyvenimus žalojanti pabaisa yra dvy- „minčių pasispardymų“ renkantis, kokius likta klasė. Manau, žmonės visada susi- egzaminus teks laikyti. Taip pat tam tikrą kuria visokiausių mitų, kad gyventi būtų nesusipratimą tarp mokinių ir mokytojų įdomiau. Mano kasdienybė dar kardi- lemia pastarųjų mąstymas, jog pasirinktas naliai nepasikeitė ir jokių siaubų kol kas tam tikro dalyko „A“ lygis būtinai reiškia, nejaučiu. Niekada nevengiau „pasėdėti kad laikysi minėto dalyko egzaminą. Taigi prie knygų“ ir mokymosi proceso niekada visokios mintys apie ateitį kartas nuo karto nenukelinėjau paskutiniams metams. Visos tikrai surėkia „Nusišauk! Nusišauk!“ – kartos dvyliktą klasę išgyveno, masinių vyriškai atrėžė Ernestas. savižudybių lavinos nebuvo, taigi manau, „Kadangi vadovaujuosi principu „neNukelta į 4 p. kad išgyvensime ir mes,“ – samprotavo


Paupėja

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 4

ART. „Active Reaching Talents“ Laura Umaraitė 3b Šių metų rugsėjo 18-28 dienomis mūsų gimnazijos devyni mokiniai su mokytoju Algiu Bernotu lankėsi Liubline, Bursa Szkół Artystycznych – meno mokyklų bendrabutyje. Šis bendrabutis bei „Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubas“ pirmą kartą organizavo projektą „Active Reaching Talents“. Jo tikslas – skatinti jaunų žmonių socialinį aktyvumą, tarpusavio toleranciją, bendradarbiavimą bei vystyti talentą, išbandant naujus dalykus. Atvykus į Liubliną, mūsų laukė bendraamžių lenkų grupė, su kuria ir dirbome viso projekto metu. Gyvenimas, maitinimas, net ir dalis kelionės buvo apmokėti, tad šiam projektui tereikėjo atsivežti gerą nuotaiką bei norą sužinoti daug naujo. Veiklų programa buvo kruopščiai suplanuota visai dešimčiai dienų. Pirmosiomis dienomis vyko trijų skirtingų menų pamokos: muzikos, teatro ir dailės. Jas vedė patyrę, savo sritį išmanantys specialistai. Kiekvienas iš užsiėmimų įtraukdavo savo originalia veikla, palikdamas vis naujų įspūdžių. Mintyse išliko salsa, braziliškų būgnų ritmai, kuriais mokėmės groti per muzikos pamokėles.

Sustok, teatrališka akimirka žavinga!

Ar norisi dvyliktoje klasėje „nusišaut“? Atkelta iš 3 p.

svarbu, ką veikei iki dvyliktos klasės, svarbu, kaip ją užbaigsi“, nemanau, kad verta „nusišauti“. Verčiau išbandymus priimti kaip žaidimą ir bandyti jį užbaigti kuo geriau. Kita vertus, šiais mokslo metais mokytojai suteikia milžinišką kiekį papildomos medžiagos. Žinoma, aš nieko neturiu prieš papildomą informaciją, tačiau ji pati nevaikšto... Rūpestį kelia mano laikysena, kuri dėl vienuolikos metų, praleistų mokyklos suole, pakito. Aš grakščiai pasviręs į priekį ir visai nenorėčiau, kad

Dailės pamokos sužavėjo jaukia aplinka, kuri puikiai nuteikė gaminti pinholus (tai fotoaparatas be įprasto objektyvo), piešti ant foto juostų bei raižyti liną, o teatras padėjo geriau pažinti save. Įvairūs pratimai bendrabučio parkelyje įtraukdavo taip, kad laikas prabėgdavo nepastebimai. Be muzikos, dailės ir teatro užsiėmimų taip pat turėjome ir kitokios, labiau atpalaiduojančios veiklos. Beveik kiekvieną vakarą vyko įvairūs renginiai, tokie kaip vakaras prie laužo su dainomis, šokiais, lietuvių – lenkų vakaras, per kurį pristatėme savo kultūrinius skirtumus. Taip pat pasivaikščiojome po Liublino senamiestį, žaidėme biliardą, o paskutinę dieną aplankėme turistų pamėgtą Kazimierz Dolny miestelį bei grožėjomės saulėlydžiu plaukdami keltu Vyslos upe. Šį projektą vainikavo pasirodymas Lietuvių aikštėje, esančioje pačiame Liublino centre. Pasirodymą, kurį patys vadinome „happening“, turėjome paruošti per dvi dienas ir panaudoti viską, ką išmokome įvairių užsiėmimų metu. Tai buvo ypač naudinga patirtis: dviejų skirtingomis kalbomis kalbančių grupių bendradarbiavimas bei vienybė leido pasiekti, mano manymu, puikų rezultatą.

Sienas aptepliojom, liko popierius

įmitusi kuprinė dabar ją bjauriai iškreiptų į priešingą pusę,“ – nerimavo dvyliktokas Vaidas. Galiausiai, norėdami būti visiškai objektyvūs, apklausėme visus likusius, be abejonės, šių mokslo metų pabaigoje gimnaziją paliekančius. Nors buvo tikėtasi daugiau ar mažiau triuškinančios vienos pusės pergalės, akivaizdu, kad gimnazistų nuomonės pasidalijo beveik po lygiai. Vieni skundėsi mokytojais, kurie nuolat sugadina nuotaiką, laiko trūkumu, blogu oru, nuogąstavo dėl praėjusios paskutinės nerūpestingos vasaros ir „nusišaut“ žadėjo po egzaminų, kiti oponavo, jog po vienuolikos metų mokymosi, dabar viskas eina

Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai (I dalis) Eglė Daugsevičiūtė 4b Bonjour. Tai AŠ! Kaip tai kas? Specialiosios tyrimų tarnybos (STT ) seklys Morka. Po jaudinančios vasarėlės Prancūzijoje, kurioje įdegiau labiau nei vidutinės oranžinės spalvos morka šiaurės Lietuvoje, grįžau į darbą, tuo pačiu ir į Šapokynę. Kadangi tai paskutiniai metai, likę iki mano išėjimo į užtarnautą poilsį, t.y. pensiją, gavau ypatingą užduotį pavadinimu: „Slapta byla nr. 2148. Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai“. Na, pavadinimas gąsdinantis, galbūt tiksliau būtų sakyti ne maniakiški, o kiek keisti. Tačiau pažadu, kad būsite šokiruoti išgirdę, kokia popamokine veikla užsiima Jūsų numylėtieji mokslo šviesuliai. Jūsų dėmesiui pirmasis įtariamasis. XXI amžiaus Fidijas, gerbiamasis poliglotas ponas Antanas Budvytis puikiai išmano ne vien anglų kalbą ar anekdotų pasakojimo techniką. Turbūt ne vienam šapokiečiui ar net mokytojui į galvą nebūtų atskridus vieniša mintis, kad šis žmogus – antrasis Donatelas. Savaime suprantama, skirtumas tarp šio skulptoriaus ir mokslo šviesulio yra jų darbo technika. Slaptas, o galbūt labiau ir viešas pono Antano užsiemimas – drožimas iš medžio. Tačiau pradėkime iš pradžių. Seniai seniai, apie 1991 metus, už devynių jūrų, devynių marių, Kauno miestelyje gyveno paprastas žmogelis. Gyveno jis savo gyvenimą iki netikėto nutikimo. Kartą įsigytos dvi medinės kaukės – „Laumės“– pasėjo abejonę jo širdyje. „Kodėl aš turiu už tai mokėti pinigus, kad jas pasigaminti galiu kuo puikiausiai ir pats‘‘ – mąstė jis sau. Pasvarstęs, pasvėręs bei devynis kartus viską išmatavęs, dešimtajį nusprendė nukirpti. Nuo to laiko jis jau buvo drožėjas. Nukelta į 5 p.

„kaip per sviestą“ ir priminė, kad „mokslas vienas svarbiausių gyvenimo įvykių“. Taigi, ši abiturientų laida kelia sparnus kankinama lygiai tokių pačių kasdieniškų rūpesčių kaip ir bet kurie jų pirmtakai. Belieka tik tikėtis, jog praėjus baisingiesiems egzaminams ir įstojus į išsvajotuosius universitetus mažiau nei pusės iš jų atsakymai pasikeis kardinaliai į gerąją pusę.


Paupėja

Serijinių mokytojų maniakiški užsiemimai (I dalis) Atkelta iš 4 p.

Taip gimė dar vienas menininkas Marijos žemėje. Pradžioje buvęs tik žaidimas, užsiėmimas tapo tikra aistra pedagogo gyvenime. Paprasti medinukai, virėjų šaukštai – pirmieji žmogelio kūriniai. Ir galime teigti, turbūt neprisvilę, nes, pasak rašytinių šaltinių, apie 1996 metus keletas mokytojo - drožėjo darbų buvo eksponuojami vienoje tautodailės parodoje. Nesakykite – progresas. Pasak poligloto, šis užsiemimas atsipalaidavimas nuo darbo. Per dienų dienas pamoka po pamokos varginantį protinį darbą padeda užmiršti fizinių jėgų reikalaujantis drožimas. Tai atgaiva, švelnus brizas, pučiantis karštą dieną. Kiekvienas

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 5 meniškos sielos žmogus supranta, kad kurti padeda mūza. Keletą metų ši mitinė būtybė buvo dingusi ar tiesiog iškeliavusi atostogų, nes anglų kalbos meisteris kurį laiką neužsiėmė jokiais drožėjo darbais. Kitas galimas šio įvykio paaiškinimas – laiko trūkumas. Nes atėjus mokslo metų sezonui, vis mažiau laiko lieka kitiems dalykams. Galbūt visą dėmesį patraukia depresuojantys abiturientai, krykštaujantys, lyg gavę saldainį, pirmokai ir kiti mintantys žiniomis šapokiukai. Tačiau drožėjo noras atgimė tarsi feniksas iš pelenų ir liepsnoja iki šiol akinama šviesa. Gerbiamasis Antanas prisipažino, kad kartais, kai mokiniai rašo kontrolinį darbą, jis mėgsta mintimis nukrypti ir įsivaizduoti kitus būsimus medinukus, pagrandukus ir kitokius „padarus“. Pasirengę didžiajam finalui? Nemanykite, kad drožėjas tik visokius mažmožius colio dydžio moka kurti.

Nepatikėsite, tačiau viena jo skulptūra sieka net 2,5 metro aukštį! Netikite? Patikėkite. Ši gigantiška skulptūra iš ąžuolo, kurioje pavaizduotas Šventas Florijonas, saugantis nuo gaisrų, išdidžiai sergi Tauragnų miestelio gaisrinę. Taip pat skulptorius šiuo metu dirba prie dar didesnio kūrinio: trijų metrų objekto, pavadinimu „Stichijos“. Galbūt visus šiuos kūrinius pamatysime menininko autorinėje parodoje po kokių 5-10 metų. Juk parodyti ir išvysti tikrai yra ką. O ir pats Gerbiamasis neatsisakytų tokios progos. Taigi pirmasis įtariamasis apklaustas, parodymai užrašyti ir padėti į bylą. Tačiau, kaip matome, rezultatai maloniai stebinantys ir sunkiai protu suvokiami. Ponui Antanui linkiu sekmės kūryboje, spaudžiu dešinę ranką ir skubu toliau dirbti savo darbo, kurio rezultatus išvysite kitame „Paupėjos“ numeryje.

Mokytojas Budvytis ir jo darbo vaisiai

To dar niekas nesapnavo. Bet sapnuos Kasparas Mociūnas 2c Ankstyvą trečiadienio rytą pirmieji atėję į mokyklą liko kiek nustebinti: kabinami helio balionai, prie įėjimo dalinamos šventinės kepurėlės, o visa tai darantys mokiniai žvalūs kaip niekad, nors dar tik septinta valanda ryto. Nesupratusiems priežasties – paaiškinimas ant dalinamų bilietėlių. Tai Adolfo Šapokos gimnazijos penkioliktasis gimtadienis ir mokytojų diena. Dviguba proga – dvigubai ir švenčiama. Pirmąsias dvi pamokas tradiciškai vedė abiturientai, leidę pailsėti mokytojams. Po jų – gimtadienio šventės veiksmas, apėmęs mokyklos „trikampius“. Foto studija, kur kiekvienas norintis galėjo įsiamžinti norimame ampulua, įsikūrė prie aktų salės. Prie lietuvių kalbos kabinetų antrajame aukšte duris atvėrė karaoke klubas. „Disco“ stiliaus aplinka ir vedėjai, popu-

liariausios lietuviškos melodijos ir palaikymo komanda, virtusi gausia minia – tai viskas, ko reikia, kad net pats santūriausias užtrauktų dainą kartu. Trečiajame trikampyje vien grožio ar balso neužteko – ten įsikūręs sporto klubas kvietė tiek į bokso ringą, tiek išbandyti treniruočių programą. Viską aplankę mokiniai jau traukė namo. O tada prasidėjo šventė mokytojams... „To dar niekas nesapnavo, bet nuo šiol – sapnuos“. Tokiais žodžiais pradėtas renginys kėlė nemažą intrigą tiek tarp pačių pedagogų, tiek tarp salės gale laisvas likusias vietas užėmusiųjų. Pokario laikotarpis, gramofonas, vinilinės plokštelės, prie stalo rymo jaunasis būsimas padagogas. Visas jo „studentavimo“ (ne studijavimo!) kelias: nuo knygų iki roko koncertų, nuo krepšinio aikštelės iki merginų ir meilės iš pirmo žvilgsnio. „Visa tiesa apie Jus, mokytojai“. Abiturientai privertė mokytojus išspausti ne vieną džiaugsmo ašarą. Ar paskutinę? Turbūt ne. Tikiuosi, ne.

Automobilio karma. Vairuotojams, ir ne tik Marija Keraminaitė 4c Kaip žinia, dyla mūsų gimnazijos mašinų stovėjimo aikštelių asfaltas ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokinių mašinėlių. Nuo pastarųjų turbūt labiausiai.... Nors, jei mokytojams priskirtume ir tuos, kurie gimnazistus ,,lamdo“ vairavimo paslaptyse, galėtume ir pasiginčyti. Bet kokiu atveju, tai, apie ką skaitysite toliau, liečia visų rūpesčius dėl avarinių incidentų, baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus ar tiesiog individualią vairavimo charakteristiką. Įdomu, ar vairuotojai žino, kad jų sugebėjimai kelyje yra jau iš anksto numatyti? Ką? Netikite tuo? O zodiako Nukelta į 6 p.


Paupėja

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 6

ženklais ar tikite? Taigi! Tiesą sakant, nelabai man rūpi jūsų atsakymas – teigiamas ar ne – vis vien ketinu pasidalinti savo atradimu. Visai (netyčia, tyčia) taršydama Atkelta iš 5 p. internetą, radau tyrimą, kurį šešerius metus vykdė viena Kanados draudimo bendrovė. Jos darbuotojai surinko daugiau nei 100 000 JAV ir Kanados draudimo bendrovių klientų asmeninius duomenis (tai turėtų įtikinti, kad išvados nėra iš piršto laužtos), juos išnagrinėjo ir sukaupė išsamią medžiagą, kuri atskleidė netikėtus rezultatus: Baudomis už eismo taisyklių Į avarijas dažniausiai patekdavo šių pažeidimus dažniausiai buvo baudžiami Zodiako ženklų atstovai: šių ženklų vairuotojai: 1. Svarstyklės (blogiausi vairuotojai) 1. Žuvys (daugiausia baudų) 2. Skorpionai 2. Avinai 3. Ožiaragiai 3. Vandeniai 4. Avinai 4. Ožiaragiai 5. Vandeniai 5. Svarstyklės 6. Šauliai 6. Jaučiai 7. Žuvys 7. Skorpionai 8. Jaučiai 8. Liūtai 9. Mergelės 9. Vėžiai 10. Dvyniai 10. Mergelės 11. Vėžiai 11. Šauliai 12. Liūtai (geriausi vairuotojai). 12. Dvyniai (mažiausiai baudų) Piešė Indrė Salanginaitė, 4c.

Automobilio karma. Vairuotojams, ir ne tik

Šie du sąrašai taip sužadino mano smalsumą, kad nusprendžiau įsivaizduoti pažįstamus zodiako ženklų pavidalais, tik už vairo. Mano išvados ir patarimai.... Svarstyklės ir Vandeniai ant savo mašiniukų turėtų turėti skiramuosius ženklus dėl nedrausmingumo (kaip kad jaunieji vairuotojai žalius lapus turi), o užsispyrėliai ir vaikiškumo nestokojantys Avinai galėtų kad ir ant kaktos užsirašyti ,,nepasitikėk manimi kelyje“. Svajoklės Žuvys tikriausiai ir taip apsieiti galėtų, jei tik už vairo jaustųsi kaip ant žemės... Skorpionų instinktas padeda jiems pasikliauti savimi, tačiau jie turėtų valdyti norą lenktyniauti, kai kas pačius pralenkia. Didžiausi ekstremalūs užsispyrėliai Jaučiai galėtų mažiau ,,šokinėti“ per sankryžą plieskiant raudonam šviesoforo signalui. Šauliai, regis, yra supratingi, tad ir toliau visokius triukus, esant eismui, galėtų palikti profesionalams, bet dėl plepumo – kuo giliau nukiškite mobilųjį! Panašu, kad Ožiaragiai nuoširdžiai tiki eismo taisyklių galio-

jimu tik kitiems – derėtų susimąstyti. Geruolės Mergelės, pasiryžusios kirsti per stabdžius, kad sustotute prieš ežiuką, pagalvokite, ar spės sustoti iš paskos važiuojantis automobilis. Kaprizingieji Vėžiai, ar verta dėl smulkmenų spaudyti garso signalą kone visiems iš eilės? Na, o Liūtai ir Svarstyklės... tiesiog neužmikite ant laurų. Taip išeina, brangieji, kad geri ar blogi esate vairuotojai, jau senai žvaigždės numatė (nelaimės atveju bus ką kaltinti). Na, o kitais atvejais, manau, suprasite, jog statistika nėra pramanyta (beje, pasak kompanijos, tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, po kurios JAV valstijos dangumi pavojingiausia vairuoti. Išėjo – po kuria žvaigžde gimusiems). O mano norui pasidalyti šiuo atradimu išsipildžius, kaltės jausmas ima ,spausti“, tad palieku jums galimybę tikėti straipsnio žodžiais ar ne. Tik šįkart. Tad sėkmės ir toliau krptingai zulinant asfaltą ir tolerantiškai kitų atžvilgiu ugdant ,,vairuotojo charakterį“.

Vaidas Karvelis 4g

Brangus dienorašti, nepatikėsi, tačiau tai, kad geriausi pasaulio kulinarai yra vyrai – visiška tiesa. Ir jei manai, kad tokiu tapti reikia didelių pastangų, tai tu klysti. Štai jo receptas: ant tamsių, ąžuolinių grindų išbarstyti namų darbai, baltos sienos turi būti apkabinėtos automobilių plakatais, ant spintos užkelta pernykštė Kalėdų eglutė, o po lova paslėptas dviračio ratas. Dar yra reikalingas vaikinas, tai yra aš, o netvarka ir dulkės tik padeda kūrybingiau galvoti. Tiesa, jaunajam kulinarui reikia nedidelio paskatinimo veikti, todėl šį kartą iš gilaus miego mane pažadino nedidelė katastrofa, įsiveržusi į kambarį – Monikutė. Jaunėlė sesutė raudonais skruostais, geltonom kasom ir siaurom akim, kurios dabar mane įdėmiai skenavo lyg sakytų: „gal pamiršai mamos gimtadienį ir mūsų susitarimą dėl netikėtų pusryčių?“ – Eik miegot, čiukče, pusryčius mamai paruošiu...– per miegus ištariau aš. – Moliūgas! – ir kinietė išbėgo į savo kambarį. Nutariau nieko nelaukti ir išdidžiai atsistojęs nuėjau virtuvės link. Šįkart ji atrodė kitokia: kriauklė nebebuvo kriauklė, dabar ji priminė sapne regėtus fronto apkasus, druska atstojo paraką, o didžioji medinė mentelė man buvo lyg revolveris. Staiga atgijo pirmykščiai pojūčiai ir supratau, jog laukia kova. Mama keliasi septintą valandą, todėl vienintelis priešininkas buvo laikas, neskaitant šašo, kuris sėdėjo savo kambaryje. Mūšio laukas virtuvė, o mūšio pradžia šešta valanda. Nieko nelaukdamas čiupau bulves ir pradėjau įnirtingai skusti. – Maniau, kepsim pyragą? – po kiek laiko įslinkusi Monika papriekaištavo. – Ką? Galėjai pasakyti, kai pradėjau skust bulves, o ne kai baigiau jas tarkuoti.. – Pasirodo buvau pasiėmęs visai ne vyšnių pyrago, o bulvinių blynų receptą. Iki septintos valandos liko tik 10 minučių tad turėjau veikti greitai... – Su gimtadieniu, mama! Dribsniai su pienu!

Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis Karolina Vijeikytė 4e „…Žalias medis ir žalias brolis\ Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą.\ Nekirsk medžio, broli!...“ aidi Aistės Smilgevičiūtės ir „Skylės“ patriotinės dainos žodžiai, ošia miškas, o senoji sodyba alsuoja garbinga praeities našta. Tačiau dabar ant šios, partizanų krauju išvaduotos, žemės stovi beveik vien jaunimas, nesusidūręs su praeities baisumais ir turintis jau padovanotą laisvę. Rugsėjo 3-4 dienomis Lietuvos šaulius, visuomeninių organizacijų atstovus, moksleivius, studentus, laisvės kovų amžininkus bei visus Tėvynę mylinčius žmones subūrė „Trakinių partizanai 2011“. Jau tradiciniu tapusį renginį organizavo

Lietuvos šaulių studentų korporacija „Saja“, kurios pre-zidentas anykštėnas Mindaugas Nefas ir Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno 1-oji šaulių kuopa. Renginio sumanytojas VU istorijos doktorantas, šaulys Norbertas Černiauskas. Jis stengiasi sutelkti aktyvų jaunimą ir pagerbti Trakinių partizanus. Anot istoriko, svarbu nepamiršti tų žmonių, kurie kovojo už mūsų tautos garbę. Todėl kiekvienais metais idėjų pilna kūrybinė grupė plečia programą ir stengiasi pritraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių, mat Lietuvos laisvės kovos iki šiol nėra tinkamai suprastos, nes žmonių mąstymas yra sujauktas dėl ilgai trukusios Lietuvos okupacijos. Didelis dėmesys yra skiriamas jaunajai kartai, nes, istorikės Mingailės nuomone, norint

švariai pažvelgti į Lietuvos laisvės kovas, būtina, kad užaugtų visiškai nauja karta, kuri nebus susidūrusi su sovietmečiu. Pirmąją dieną susipažinome su Laisvės kovotojų gyvenimu. Naujos patirties įgijome įsitraukę į bunkerio statybas, kurios tik kitą dieną buvo baigtos. Tada turėjome galimybę užsidaryti jame ir bent truputį pajausti, kaip sunku buvo miško broliams ilgai išbūti drėgme ir šalčiu dvelkiančiose slėptuvėse. Po darbų ragavome partizaniškus pietus: sriubą su grybais, bulvių lupenomis ir neįprastus koldūnus su dilgelėmis. Tokiu maistu mes, gyvenantys gana sotų gyvenimą, neužsikimšome, todėl po to visi pasisotinome šauliška koše. Dieną dalyviai galėjo Nukelta į 7 p.


Paupėja

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 7

Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis Atkelta iš 6 p.

Degradacinis nuosmukis Dovilė Kirdeikytė 4c

Anykščių mero žodis

išbandyti jėgas partizanų trikovėje (orientavimasis, šaudymas, partizanų minklės). Pavakare klausėmės „Misija Sibiras‘11“ pristatymo. Misijos dalyviai išsamiai ir įdomiai supažindino su nuveiktais darbais ir patirtais įspūdžiais atšiauriuose rytuose. Vieni jų buvo Tomsko srityje, o kiti – Tadžikistane. Jau temstant atvyko Vytautas V. Lansbergis ir pristatė dokumentinį filmą „Partizano žmona“. Kino juostoje paskojama tragiška partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės meilės istorija žiūrovus žavėjo atvirumu. Vakare prie laužo skambėjo dainos ir Broniaus Krivickio, Vytauto Mačernio, Alfonso Nykos – Niliūno, Mamerto Indriliūno poezija... Rugsėjo 4 diena. Tautiška giesme, tylos minute pagerbėme visus žmones, kurie kovojo, kentėjo ir padėjo galvas už Lietuvos laisvę. Trakinių kapinaitės, kur vyko pagerbimas, kruopščiai sutvarkytos, pastatytas kryžius Trakinių partizanams, o šalia stūkso vėtros nulaužtas beržas, lyg gyvas paminklas, menantis suluošintus žmonių likimus...Vidudienį KASP kariai (Anykščių 806 kuopos) pristatė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Vėliau prasidėjo atvira diskusija: tarsi gyva istorijos pamoka, kurią vedė N. Černiauskas. Joje dalyvavo partizanų rėmėjų dukra, sodybos šeimininkė Marija Kalvaitienė, Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas ir LŠS vadas Antanas Plieskis. Diskusijos metu buvo girdėti unikalių minčių, mitų griovimų, tokių kaip tas, kad lietuvius į miškus išeiti paskatino „amerikonai“.Be to, buvo išsakytos dabartinės Lietuvos problemos ir siūlyti jų sprendimo būdai. Renginį vainikavo „Sielos“ koncertas, kurio gyvo skambesio klausėmės susėdę, sugulę ant žolės...

Patirtis savu kailiu

Gaila buvo palikti tarsi nuo pasaulio Virintos upės atskirtą kampelį, kuriame tvyrojo tokia sava ir miela atmosfera... Senoliai nepeikė jaunimo, atvirkščiai, jie džiaugėsi, kad čia jo tiek daug ir tokio motyvuoto yra. Pabuvęs sąskrydyje supranti, kad susirinkusieji Tėvynę myli ne žodžiais, o darbais!

Nusimokėm? Pernai Šapokos gimanzija buvo 23 vietoje pagal respublikinį gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, šiemet – baisingai smukę – tik 24. Nuo Vilniaus licėjaus, laimėtojų, atsiliekam 44,37 % lietuvių kalbos egzamino šimtukininkais (ne mažiau 90% surinktų balų teisingų atsakymų), 65,87% istorijos, 67,25% matematikos, 81,94% užsienio kalbos, 68,07 bendru balų skaičiumi ir net 35 „tėvynės išdavikais“ – pabėgeliais į užsienio univeritetus. (Ak, och, ai... Tas šiuolaikinis jaunimas... Ir kokio velnio jie grūdasi į užsienį? Kas ten geriau nei Lietuvoj, brangioj Tėvynėj, šaly, kur miega kapuos didvyriai?! Mano laikais tokių tėvynės išdavikų nebūdavo... Argi dėl to senoji mūsų karta kovojo už nepriklausomą šalį? Tiesiog baisu! Begėdišika! Akiplėšiška!) Visos kitos Utenos rajono gimnazijos pakilo (išskyrus „Saulės“ gimnaziją): Užpalių gimnazija iš 216 pakilo į 171 vietą, Dauniškio – iš 432 į 382. Statistika ir skaičiai aukščiau visko. Taigi klausimas kyla, kas kaltas dėl tokios baisios degradacijos? Svarbiausia, kaltų reikia ieškoti. Nebūtina kaltininkus pašalinti, pakreipti teisinga mąstymo bei veiklos linkme ar kažką pataisyti. Svarbiausia surasti. Taigi kas kaltas? Vienas kalčiausių yra „Feisbukas“ – pagrindinis degradacijos šaltinis. Kiekvienas, užeinantis į biblioteką, kaip narkomanas lenda į „Feisbuką“, kuris jį užhipnotizavo, dėl to per pertraukas nespėja padaryti namų darbų. Prigriebti mokytojų, gauna neigiamą įvertinimą. Tai mokinius paveikia psichiškai, ir jiems pasąmonėj užsiciklina mokytojų pastaba: „Kaip išlaikysi egzaminą šimtukui, jei net namų darbų nedarai?“. Taigi visa tai atisliepia vaikams laikant egzaminus. Antrasis svarbus nuosmukio veiksnys – egzamino laikas. Mokiniai egzaminus laiko pavasarį, per patį morčių. Tai juos, be abejo, blaško. Paukščiukų čiulbėjimas, katinų serenados, upelio čiurlenimas... Abiturentai nuolatos mąsto ne apie tai, kas pirmiau okupavo Lenkiją: Stalinas ar Hitleris, bet kas anksčiau okupavo širdį: Juzė Petrui ar Petras Juzei. Taip pat iki pavasario neužsilieka tai, ką mokytojai kišo į galvas rudienį. Ir Juzė nepriminė Petrui funkcijų išvestinių, kaip jam žadėjo prieš suusitinkant. Todėl dėl nesėkmių galima kaltinti orą. Na, o visų kalčiausia yra Lietuvos valdžia. Negaliu tiksliai pasakyti kuo, bet ji tikrai dėl to yra kalta. Būtų neetiška jos dėl kažko neapkaltinti. Taigi, kaip matome, patys moksleiviai čia niekuo dėti. Jie tik mokosi (arba ne) ir kiša į savo kuklias smegenėles nuogirdas iš mokytojų, kurie, kad ir kaip stengtųsi, negali pralenkt visagalio „Feisbuko“ ir pavasarinių gamtos kataklizmų. P.S. Esam 24 vietoje iš 462 „Veido“ žurnalo žr. ‚Veidas“, 2011, nr.32) reitinguotų šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų. Gerai tai ar blogai – spręskite patys.


Paupėja

2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 8 • Trenk galvą į bulvių košę. • Kokie taškai!!! Gaila, kad jų nebuvo... • Būna balsų, nuo kurių dūžta stiklinės. Nuo mano balso tik kibiras sulinksta. • Netyčia nužudžiau žuvį... • Negalima savęs apgaudinėt, kad esi protingas... Paskui skaudžiai nusivilsi. • Nejuokinga ne tai, kad juokinga, bet • Autorius panaudoja ranką ir lietaus nejuokinga, nes reikia skaityt. personifikaciją. (iš 11 - tokų interpretacijos) • Jei ėdi žmones – žmonės suėda tave. Dedi• Gašlios vertybės. (Iš 11 - tokų interkuojama Kiklopui. pretacijos) • Truputis humoro yra gerai, jis kaip van• Vertimas: Liverpool – kepenų baseinas. • -Aš manau... Koks buvo klausimas? duo pažadina miegantį, bet jei jo bus per daug -Koks tavo reikalas. Atsakinėk. (Baura) – kils potvynis. • Į tešlą įmuškite 2 nevirtus kiaušinius. (iš 11 - tokų namų darbo) O gal filosofijos semiamės iš mokytojų? • Aš išsprendžiau, bet neapskaičiavau. • Persidirbėliai blogiau už tinginius. Darbo• Demokratijos tėvas – Paksas. (iš 11 - tokų holikai – už alkoholikus. (Baura) istorijos kontrolinio) • Prieš gamtą nepapūsi. (Rastenis) • Žemę supa įvairaus plauko žmonės. (iš 11 • Knygos buvo pigios. Bet jų nebuvo. (Bau- tokų rašinio) ra) Mokytojai dažnai mus auklėja: • Nuo romansų man mėnesiui organizmas iš • Ropė kepa ne taip, kaip subinė norėtų. rikiuotės išeina. (Baura) (Jarmalavičius) • Žmonės kvadratinėm galvom... O ko čia • Nupiepiabalsiai. (Baura) juokiatės? Su kuo žmonės daugiausia bendrau• Pagal kalendorių suprantu, jums morčius, ja, į tuos ir tampa panašūs. (Baura) bet pagal peizažą nepasakyčiau. (Baura) • Gudrumui ribų nėra. Idiotizmui – dar la• Kai juokas ima iš tavo bejėgiškumo, biau. (Jarmalavičius) liūdna darosi. (Baura) • Net pati kvailiausia moteris sugeba savo • Pažymys – 2 su gelžkeliu. (Baura) • Jei žinotum, kad nežinai – būtų gerai. vyrą padaryti milijonieriumi. Jei jis prieš tai (Baura) buvo milijardierius. (Jermalavičius) • Kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo • Modelis – lenta, į kurią įkaltos dvi vinys laipsnį. (Dūdėnienė) vietoj krūtinės. (Jarmalavičius) • Eiti gyvenimo keliu... Bet kai kurie jūsų • Girtus ir kvailus lengva valdyti. (Baura) sėdi gyvenimo kely. (Baura) • Mama – pati, tėtis – pats, vaikai – patsu• Liežuvis neturi ryšio su smegenimis. kai. (Jarmalavičius) (Baura) • Savo akimis girdėjau. (Latonas) • Griebti jautį už uodegos. (Baura) Gal todėl mes ir esam tokie filosofai? • Geras muzikontas pagros ir su šluota. • Aš daryčiau kitaip, jei būtų mano valia, Tikrąja to žodžio prasme. Pasims šluotą ir bet, ačiū Dievui, ne mano valia. (Baura) gros. • Merginos su vainikėliu karvių melžt nei• Vėjelis užsidegė. davo. Dėl labai paprastos priežasties: karvės jį • Juk ne kasdien pamatysi, kaip mokykla nuvalgytų. (Baura) dega. Tik kartą per metus. • O aš turiu 4D katę! • Plėvesuojantys daiktai nelūžta. (P.S. Kas rado savo išmintį, neįsižeiskit, • Man viskas atrodo kaip tas pats. mes nepiktybiškai) • Tu man – aš sau.

GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI (Ne Šopenhauerio) Dovilė Kirdeikytė 4c Aplinkui – vieni filosofai. Nebereikia nei Šopenhauerio, nei Nyčės, nei Platono... Tad štai kokia mūsų filosofija mokykloj: Mokytojai visada aiškiai paaiškins... : • Verčiau jau būčiau nusipirkęs tą suknelę. (Kvedarienė) • Jūs numirsit anksčiau, nei lietuvių kalba. (Baura) • - Man nesigauna... - Tik ligonis gaunasi. Arba miršta... (Baura) • • Užimt valdžią lengva, bet valdyt sunku. (Jarmalavičius) • -Po pavadinimo taškas nededamas. -Čia ne taškas. -Nežinau, gal koks organinės kilmės, netyriau. (Baura) • Klausimas: žodis “nuostabus” kilęs nuo žodžio “stebėtis” ar “stabas”? Tikriausiai nuo “stabas”, nes garbinam. (Baura) • Lietuviai turi 5 lėktuvus, iš kurių du neveikia. Bet, aišku, mes jų turim 3 kartus daugiau negu latviai. (Jarmalavičius) • Nebaigė rašyt A raidės ir numirė. (Baura) ...todėl mes išmintingai jiems atsakinėjam: • Valstybė – žemės gabalas, atitvertas siena. • Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis leis vagai tekėti palei srovę (iš 12 - tokų rašinio) • Už tai Abeliui atlyginta mirtimi. • Kūninės vertybės. (iš 10 - tokų rašinio) • Tai... Typo Mykolo ir Petro sūnus yra tas pats? • Mokytojo profesija yra įdomi tuo, kad kasdien matai naujus veidus. (iš 12 - tokų rašinio) • Vertės idealai, netekę vertės. (iš 11 - tokų rašinio)

Kronika Dalia Smalakytė 4d 09 – 01 Prasidėjo nauji mokslo metai. 09 – 01 4e ir 2b klasių gimnazistai naujus mokslo metus pradėjo dalyvaudami edukacinėje programoje „Kiekvienas lietuvis turi turėti istorinę atmintį“ Kriaunose (Rokiškio raj.). 09 – 12-16 Mokyklos naujokams vyko pažintinės pamokos bibliotekoje. 09 – 22 Minėjome dieną be automobilio. 09 – 23 Gimnazijoje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena. 09 – 26 Gimnazijos antrokai dalyvavo akcijoje „Pasaulinei

širdies dienai paminėti“. 09 – 28 Mūsų mokykloje paminėta sveikatingumo diena „Aš bėgioju. O tu?“. 10 – 04 Debatų anglų kalba klubas pristatė savo veiklą ir „įšventino“ naujus narius. 10 – 05 Visa mokykla šventė mūsų gimnazijos 15-ąjį gimtadienį bei paminėjo mokytojų dieną. 10 – 05 Skaitykloje atidaryta miniatiūrų paroda „Su mokytojo diena...“. Parodų salėje 1-3 klasių mokinių paroda „Tau, mokytojau“. 10 – 06 Konstitucijos egzaminas mokiniams. 10 – 07 Norintys mokyklos skaitykloje laikė konstitucijos egzaminą. 10 – 10

Gimnazijos bendruominė paminėjo psichinės sveikatos dieną. 10 – 10 Psichologo dr. Arvydo Liepuonio paskaita 1-3 klasių mokiniams „Paauglio agresyvumo raiška ir jo valdymas“. 10 – 13 Gimnazijoje svečiavosi Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos mokytojai. 10 – 17 Trečiokų ir ketvirtokų informavimas apie studijas užsienyje. 11 – 04 Vilniuje Litexpo parodų rūmuose vykusioje parodoje „Mokykla-2011“ debatų programą bei kitas inovacijas Lietuvai pristatė Adolfo Šapokos gimnazija.

PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorius: Ovidijus Stauskas. Redakcija: Marija Keraminaitė, Eglė Daugsevičiūtė, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė. Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.

Paupeja_64  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you