Issuu on Google+


Sudarytoja

Ramunė Vėliuvienė

MINTIS VILNIUS, 2013


UDK 398(474.5) Li216

Knygos leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

© Sudarytoja, Ramunė Vėliuvienė, 2013 © Vertimas į lietuvių kalbą, V. Balaišis, A. Gailius, A. Galginas, V. Jurgutis, Z. Marienė, R. Matulis, J. Pilypaitis, A. Rabačiauskaitė, S. Skrodenis, ISBN 978-5-417-01068-2 ISBN 978-5-417-01069-9

A. Tekorius, J. Trinkūnas, D. Urbas, 1995, 2013

© MINTIS, 2013


5

PRATARMĖ

Senoji lietuvių religija ir mitologija (SLRM), būdama archajiška, kaip ir lietuvių kalba, išlaikiusi daug bendrų indoeuropietiškų bruožų, jau turi ilgą ir garbingą tyrimo istoriją, kurią, deja, dar menkai pažįsta ir patys jos tyrėjai. Tai neleidžia jai susiformuoti į savarankišką mokslo šaką, užimti prideramos vietos visoje Lietuvos mokslų sistemoje, o mokslininkus verčia vėl grįžti prie jau seniai išspręstų problemų. Tai iš esmės trukdo geriau pažinti visą mūsų senąją religiją ir mitologiją. O nenusimanydami apie savo protėvių garbintus dievus, papročius ir apeigas, jų senąją mitologinę pasaulėjautą, negalime kaip reikiant suprasti visos savo kultūros, ypač etninės, savitumo ir universalumo. Sunku mums suprasti ir kaimyninių tautų, visų pirma indoeuropiečių, kultūrą, nes kaip be lietuvių kalbos neįmanoma tinkamai išmanyti visų indoeuropiečių kalbų istorijos, taip be lietuvių religijos ir mitologijos sunku nustatyti visų indoeuropiečių religijos ir mitologijos kilmę ir įvertinti jos raidą. Siekiant paspartinti religijos ir mitologijos bei visos tradicinės (etninės) kultūros pažinimo procesą ir kilo sumanymas parengti šią pirmąją SLRM tyrimų chrestomatiją. Joje skaitytojai galės susipažinti su svarbiausiais lietuvių religijos ir mitologijos tyrimais nuo XIX a. pradžios, kai padvelkus gaiviems romantizmo vėjams buvo atkreiptas dėmesys į visų tautų tradicinę kultūrą, pradėjo formuotis naujos, modernios etnologijos, tautosakos religijos ir mitologijos tyrimo kryptys. Su dar senesniais lietuvių bei kitų baltų religijos ir mitologijos tyrimais galima susipažinti leidinyje „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“. Šiame leidinyje pateikiami visi svarbiausi XIX–XX a. SLRM tyrimai arba jų ištraukos. Tekstai sugrupuoti chronologiniu principu: pirmajame tome pateikiami XIX a., antrajame – XX a. pirmosios pusės, trečiajame – antrosios pusės tyrimai. Kadangi leidinys skiriamas ne tik specialistams,


6

P R ATA R M Ė

bet ir visai lietuvių mitologija besidominčiai Lietuvos visuomenei, kitomis kalbomis parašyti tekstai išversti į lietuvių kalbą. Populiaresni mitologiniai terminai, dievybių, žynių ir kiti vardai, švenčių pavadinimai literatūrinami, bet kai jie minimi pirmą kartą, skliausteliuose kursyvu pateikiamos autorių vartotos formos. Kai norima tiksliau atspindėti autorių vartotus terminus, jie visai nekeičiami (net jų rašyba) ir tekste pateikiami kursyvu. Originalų tekstuose minimi šaltiniai mūsų leidinyje perkeliami į išnašas, kurios kiek galima patikslinamos, suvienodinamas jų pateikimas, ir kiekviename tekste jos numeruojamos iš eilės. Autorių žodžių retinimai, pabraukimai ir kitokie šrifto išryškinimai šiame leidinyje nežymimi, kursyvu rašomi tik lotynų ir kitų kalbų žodžiai, posakiai, veikalų citatos. Tekstai, spausdinami iš pokario metais išėjusių leidinių, neredaguojami, šriftai nekeičiami, yra tik vienas kitas kalbos ar skyrybos taisymas. Knygos gale pateikiami teksto parengėjo paaiškinimai, jų nuorodos tekste žymimos laužtiniuose skliaustuose. Knygoje norima ne tik supažindinti skaitytojus su SLRM tyrimais, bet ir įvertinti juos, pateikti rašančiajam jų istoriją jau sugrupuotus ir šiek tiek apdorotus duomenis. Todėl atskirai pristatomas kiekvienas autorius, supažindinama su svarbiausiais jo gyvenimo ir veiklos įvykiais. Tyrėjų biografijų duomenys paimti iš lietuvių ir kitų tautų (rusų, lenkų, vokiečių, anglų, amerikiečių) enciklopedijų, enciklopedinių žodynų ir kitų populiarių leidinių. Jų indėlis į lietuvių religijos ir mitologijos tyrimo istoriją apibūdinamas knygos parengėjo. Bendriausi SLRM tyrimo istorijos bruožai išryškinami įvadiniame straipsnyje. Straipsnyje, autorių pristatymuose ir paaiškinimuose panaudotos literatūros ir kitokios santrumpos aiškinamos knygos gale, kur taip pat pateikiamos knygoje paminėtų asmenvardžių ir svarbiausių mitologinių vardų (dievų, mitinių būtybių, žynių, mitinę prasmę įgijusių gyvūnų, augalų ir kitų vardų) rodyklės.


7

Norbertas Vėlius SE NOSIOS LIE T U V IŲ R E LIGIJOS I R M ITOLOG IJOS T YRI M O M E T M E NYS

Lietuviai, ištisus amžius nuolat gyvendami savo teritorijoje, mažai tekeliaudami ir tesimaišydami su kaimyninėmis nebaltų gentimis, sukūrė savitą baltų kultūros atmainą, išlaikė joje daugelį senosios Europos ir indoeuropiečių kultūros bruožų. Jie buvo tvirtai prisirišę prie savo tradicinio gyvenimo būdo ir ilgiausiai Europoje laikėsi senųjų papročių, tikėjimo. Paskutiniai žemaičiai buvo pakrikštyti tik XV a., kai Vakarų Europoje jau buvo prasidėjęs Renesansas, imta domėtis antikine (graikų ir romėnų) kultūra – filosofija, vaizduojamuoju menu, architektūra, religija ir mitologija. Ir ši „pagoniška“ kultūra jau nebuvo niekinama kaip ankstyvaisiais krikščionybės amžiais ir viduramžiais – pradėta ja žavėtis, ją tirti ir mėgdžioti. Ne taip smerkiamai imta žiūrėti ir į vietinius įvairių tautų papročius, šventes, tikėjimus, kuriuos anksčiau buvo stengiamasi išnaikinti kaip nereikalingas ir net kenksmingas „pagonybės liekanas“. Renesanso idėjos plito ir ne taip seniai santarvę sudariusiose Lenkijos ir Lietuvos valstybėse, kuriose antikine ir senąja vietine kultūra buvo susidomėta, kai lenkų galvose dar buvo gyvas naujųjų sąjungininkų lietuvių „pagoniškosios“ kultūros vaizdas, o daugeliui lietuvių ši kultūra buvo vienintelė, nes neseniai garbinti dievai ir deivės nebuvo galutinai užleidę vietos krikščionių Dievui. Todėl visų istorikų žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į senąjį lietuvių gyvenimo būdą, jų papročius ir tikėjimus. Tas domėjimasis senąja lietuvių kultūra, religija ir mitologija Lenkijos ir Lietuvos valstybėse atsirado pačiu laiku ir buvo labai perspektyvus, nes dar daug duomenų buvo galima užfiksuoti iš gyvosios tradicijos. Nuo tada, nuo ankstyvojo Renesanso laikų, ir prasideda SLRM tyrimo istorija, o pirmuoju jos tyrėju (tiksliau – aprašinėtoju) reikia laikyti žymų lenkų istoriką J. Dlugošą (Jan Długosz, 1415–1480), kuris, savo veikale „Lenkijos istorija“ („Historiae Polonicae“) aprašydamas Lenkijos ir Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų, net trijuose traktatuose –


580

Tu rinys

Pratarmė 5 Norbertas Vėlius. Senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimo metmenys DIONIZAS POŠKA (apie 1757–1830) 28 Apie senovės pagoniškas religines apeigas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštijose (1823) 31 TEODORAS NARBUTAS (1784–1864) 44 Lietuvių mitologija (1835) 49 Įvadas 49 Didieji dievai 55 Praamžius (Pramžimas) 55 Perkūnas 57 Deivės 59 Lada (Lado) 59 Laima 60 Veliona (Wellona) 62 Mažesnieji dievai, arba dievaičiai 63 Vaižgantas 63 Aitvaras 64 Kaukai 65 Dangaus kūnų sudievinimas 66 Saulė 66 Mėnuo 67 Paslaptingos dievybės ir fetišai 68 Žaltys 68 Rupūžė 70 Paskutinė žmogaus gyvenimo pakopa 70 Apie pomirtinį gyvenimą 70

7


581

SIMONAS STANEVIČIUS (1799–1848) 73 Lietuvių mitologijos aiškinimas (apie 1838) 76 Pratarmė 76 Lietuvių mitologijos šaltiniai 77 Lietuvių-žemaičių mitologija pagal Strijkovskį ir Lasickį 80 Romene (Ruminiai arba Romainiai) 81 Pastabos 83 Pseudobažnyčia, tai yra tariamoji Perkūno bažnyčia Kaune 84 Pastabos prie paminėtųjų dievų 85 Apie žemaičių dievus pagal Lasickį 88 Pastabos apie Lasickio minimus dievus ir žemaitiškus žodžius 90 IGNACAS JOHANAS HANUŠAS (1812–1869) 93 Bendroji slavų mitologija, nagrinėjanti senovės prūsų ir lietuvių mitus (1842) 95 Apie pagrindinius slavų ir prūsų mitų bruožus 95 1. Apie Perkūną-Brahmą 96 2. Apie Patrimbą-Višnų 99 3. Apie Pikulą-Šyvą 101 4. Apie prūsų ir slavų dievų trejybę 102 5. Apie parsiškus elementus slavų ir prūsų mitologijoje 104 a) Apie senovės prūsų vyriausiąjį šviesos dievą 104 b) Apie senovės prūsų ir lietuvių vyriausiąjį tamsos dievą 111 JUOZAPAS JAROŠEVIČIUS (1793–1860) Religija (1844) 115

114

SIMONAS DAUKANTAS (1793–1864) 129 Tikyba senovės lietuvių (1845) 134 LIUDVIKAS ADOMAS JUCEVIČIUS (1813–1846) Lietuva (1846) 154 Mitologijos pradai 154 Laumė 154 Laimė 155 Karaliūnė 157 Dzivsvits 157 Čeltyčios 158 Kastytis 158 Lietuvių deivių akmenys 159 Kaukai 161 Undinės 161

150


582

Medžiojma 163 Metamorfozės lietuvių mitologijoje Gegužė 165

164

JUZEFAS IGNACAS KRAŠEVSKIS (1612–1887) Tikėjimas (1847) 173 Žyniai ir religinės apeigos 173

171

AUGUSTAS ŠLEICHERIS (1821–1868) 200 Lietuvių dievų vardai (1853) 201 Lietuvių kalba surinkti iš tikrų lietuviškų šaltinių PAVELAS KUKOLNIKAS (1795–1884) Lietuvių padavimai (1854) 217 Priešistoriniai padavimai 217

216

MIKALOJUS AKELAITIS (1829–1887) Žodelis apie lietuvių dievus (1858) Pastabos (1863) 226

221 222

ANDRIUS BOTYRIUS (apie 1845 – apie 1900) 227 Pasakojimas apie lietuvių griaustinį Perkūną (1871) VILHELMAS MANHARTAS (1831–1880) Motiejus Strijkovskis (apie 1870–1880) Aisčių Mater deum (1880) 258

201

228

243 244

JULIUS LIPERTAS (1839–1909) 268 Lietuvių religija (1881) 269 ADOMAS HONORIS KIRKORAS (1818–1886) Lietuvių mitologija (1882) 280

278

JONAS KREČINSKIS (apie 1820 – apie 1890) 288 Pagoniškos lietuvių dievybės (1885) 289 Laumės, Lazdona, Krūminė, Laima 290 Žaltys, gyvatės, rupūžė 293 Gardeoldijis, Pergrubias, Kurcho, Perdoitė, Perdoitus, Judimė, Ežerinis 294 JULIUS KRONAS (1835–1888) 299 „Kalevalos“ temos Lietuvoje (1885)

300

EDUARDAS VOLTERIS (1856–1941) 308 Mitologijos apybraižos (1886) 310


583 Lietuvių dievai Jono Malalos „Chronografo“ rusiškojoje 1261 m. redakcijoje 311 Velinas (1886) 316 Lietuvių mitologija (1896) 321 VASILIJUS ROTKIRCHAS (TEOBALDAS) (1821–1891) Lietuvių pagonybės bruožai (1890) 326 Aušlavis (žaltys) 326 Praurimė 329 Nijolė 333 Upyna 335

325

ROBERTAS KRUMBHOLCAS (1863–1939 Miunsteryje) Žemaičių religinis gyvenimas (1890) 337

337

ANTONIS MEŽINSKIS (1829–1907) 339 Lietuvių mitologijos šaltiniai (1892) 341 Pratarmė 341 Intarpai iš 1261 m. rusiškojo Jono Malalos vertimo Volynės metraštis 352 KONSTANCIJA SKIRMUNTAITĖ (1855–1934) Senovės lietuvių mitologijos bruožai (1892) HERMANAS UZENERIS (1834–1905) Lietuvių dievai (1896) 385

369 371

383

TEODORAS GRINBERGERIS (1855–1932) 398 Baltistikos dalykai Lasickio knygelėje (1896) 399 ALEKSANDRAS BRIUKNERIS (1856–1939) 416 Iš lietuvių mitologijos (1886) 419 Senoji Lietuva. Žmonės ir dievai (1904) 429 Mitologija 429 Išvados. Lietuvių mitologijos lygis, palyginti su kitomis mitologijomis 433 Lietuvių mitologijos apibūdinimas 437 Lietuvių mitologija (1910) 445 Paaiškinimai 450 Literatūros sąrašas 516 Sutrumpinimai 523 Mitologinių vardų ir objektų rodyklė Asmenvardžių rodyklė 564

524

343


Li216

Lietuvių mitologija: iš Norberto Vėliaus palikimo / sudarytoja Ramunė Vėliuvienė. – Vilnius: Mintis, 2013–. ISBN 978-5-417-01068-2 T. 1. – 2013. – 584 p. – Mitologinių vardų ir objektų bei asmenvardžių r-klės: p. 524–579. – ISBN 978-5-417-01069-9 Chrestomatinio leidinio „Lietuvių mitologija. Iš Norberto Vėliaus palikimo“ pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX amžiaus senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų. Taip pat knygos skaitytojai trumpai supažindinami su autorių gyvenimu ir moksline veikla, jos indėliu į lietuvių religijos ir mitologijos tyrimų istoriją. UDK 398+293](474.5)

LIETUVIŲ MITOLOGIJA, I tomas Iš Norberto Vėliaus palikimo Sudarytoja Ramunė Vėliuvienė Redaktorė Rima Mekaitė Knygos dailininkas Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė

Leidykla MINTIS, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Spaustuvė AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius



Lietuvių mitologija: iš Norberto Vėliaus palikimo. 1 tomas