Issuu on Google+


Popieriaus


Skiriu savo dukroms Jutai ir Anelei, kurios mane visko iĹĄmokÄ—


Popieriaus

Joana ImbrasienÄ—

Vilnius 2013


UDK 741 Im-07

Knygos leidybą rėmė LR kultūros rėmimo fondas Leidėjai dėkoja už bendradarbiavimą UAB „Mylida“

© Visos teisės saugomos. Jokia šio leidinio dalis jokiu būdu negali būti atgaminama, saugoma paieškos sistemose arba perduodama naudojant bet kokias elektronines, mechanines, fotokopijų, įrašymo ar kitas priemones, negali būti platinama jokiu būdu be išankstinio raštiško leidėjų sutikimo.

ISBN 978-609-8107-02-9

© Joana Imbrasienė, tekstas, karpiniai, 2013 © Diana Kmieliauskienė, meninis apipavidalinimas, 2013 © Liudas Masys, fotografijos, 2013 © Leonardas Armonas, fotografijos, 2013 © Išmintis, 2013


Tu r inys Įžanga 6 Karpinių istorija ir raida Apie karpytojus 11 Ką rasite šioje knygoje?

8 13

Įrankiai ir medžiagos 15 Karpymo ir pjaustymo būdai 16 Klijavimo priemonės ir būdai 20 Pradžiamokslis 23 Karpinio struktūros piešimas 24 Svarbiausi komponavimo principai 25 Atvirukai ir kiti darbeliai vaikams 26 Patarimai pradedantiems karpyti 29 Nuotaikingi sveikinimo atvirukai 30 Kai vaikai piešia ruošinį patys 32 Vaisių ir spalvų mėgėjams 34 Trys atvirukai mylimiems žmonėms 36 Tautiniai motyvai mažiesiems meistrams 38 Saulėtosios vasaros palikimas 40 Toliau – sudėtingiau ir linksmiau! 41 Dviejų tokių pat karpinukų kirpimas iškart 47 Drugeliai – svajonių nešėjai 48

Spalvos – tai mūsų nuotaika 54 Nuo paprasto – prie sudėtingo rašto

58

Idėjos 63 Kitoks karpinių pritaikymas 64 Bus šventė? Jums reikia rožių 67 Užuolaidėlių karpymas 71 Kaip kuriamos užuolaidėlės? 72 Užuolaidėlių raštai 74 Metodiniai patarimai 76 Baltos, o gal spalvotos? 77 Servetėlių karpymas 81 Kaip pasidaryti servetėlę? 84 Kampinės servetėlės 86 Snaigės ir kitos Kalėdų grožybės 89 Snaigelės mažiesiems 90 Sudėtingesnių raštų snaigės 92 Kalėdinės puošmenos langams ir erdvėms Autorės pabaigos žodis Schemos 114

112

98


KARPINIAI

Į žang a „Visos žmogaus kančios kyla iš jo nesugebėjimo vienam tyliai sėdėti kambaryje“ – taip XVII a. pasakė prancūzų filosofas, matematikas ir rašytojas Bleizas Paskalis (Blaise Pascal). Ar kas imtų ginčytis su šiuo mąstytoju ir mūsų laikais? Labai abejotina, ar kam pavyktų paneigti jo ištartą tiesą. Kasdienybės šurmulys kartais nuščiūva ir liekame vieni su savo vidumi, savo siela. O kai kas turime per daug laiko arba neretai sunkiai prispaudžia šiokiadienių rutina ar minčių našta. Tada kaip oro reikia meno terapijos žmogui, pavargusiam nuo nesibaigiančių darbų. Ši knyga yra dar vienas kvietimas kurti savo kasdienybę ar šventes, nebėgant nuo savęs paties į komercinį triukšmą, abejotinų verčių pilną išorinį pasaulį. Tai siūlome daryti per karpinius, labai paprastą ir aiškią kūrybinę raišką. Turime svarių argumentų – popierius jau seniai kasdienis mūsų tarnas, o ir patogesnes žirklutes nėra brangu ar sunku gauti. Pats karpymo meno žanras labai daugialypis: kartais karpinys lyg grafikos brolis, kartais, senąją Lietuvos buitį prisiminus, puiki nėrinių imitacija. Karpinius gali kurti kiekvienas, nes nereikia būti itin geru piešėju, kad sukurtum gražų karpinuką. Kurti popieriaus nėrinius geba net ir visai nedideli vaikai. Šioje knygoje visiems – ir mažiems, ir dideliems – siūlome daug patarimų ir jau paruoštų „receptų“, kaip kurti grožį „tyliai vienam sėdint kambaryje“. Arba su bendraminčių kompanija – kad ir su savo vaikais. Pavartykite knygą, ir Jūs jau viena koja atsidursite karpinių pasaulyje...





KARPINIAI 

K ar p inių istor ija ir raida Karpiniai pasaulyje žinomi jau labai seniai, gal net apie

Viduramžiais Vakarų Europoje karpymo menas tampa

porą tūkstančių metų. Nenuostabu, kad jie atsirado

tradicija: tarp miestiečių jis išpopuliarėja kaip puiki

ten, kur buvo išrastas popierius – senovės Kinijoje.

buities pagyvinimo priemonė, tarp aukštuomenės –

Yra žinių, kad viduramžiais Kinijos karpytojai buvo

kaip portretų-siluetų kūrimo būdas. Lietuvoje pirmieji

labai populiarūs buities dekoratoriai. Rašto reikmėms

karpiniai (tiesa, tada dar labai maži) buvo pritaikyti

nepamainomas popierius ilgainiui plito, o kartu su juo

didikų antspaudams ženklinti ir puošti. Jie naudoti taip:

buvo perduodamas ir popieriaus karpinių menas. Šio

antspaudui paruoštoje vietoje užlašinama vaško ir ant jo

meno tradicijos jau nuo pat senovės siekia Japoniją,

dedamas dailus popieriaus lakštelis iškarpytais kraštais,

Indiją, Turkiją. Visur jos turi išskirtinių etninių tų tautų

po to uždedamas antspaudas. Kokybiškas popierius,

bruožų: sąsajų su vietos mitologija, religija, atspindi

beje, nuo 1524 m., buvo gaminamas šalia Vilniaus pilies,

šalių kultūros istoriją.

vėliau ir senajame Kauno popieriaus malūne.

Kinų karpinys

Liudmilos Babič (Ukraina) karpinys




Kai popierius tapo prieinamas ir įperkamas paprastiems

Ant žibalinių lempų ar šviestuvų būdavo dedami balti

žmonėms, karpymas, ypač kaimuose, įsigalėjo kaip

karpyti gaubtai, o veidrodžių, šventų paveikslų rėmai

greitas būdas papuošti ne itin įvairią ir dažnai skurdoką

tamsesnėse seklyčiose ryškinami puošniais popieriniais

tuometę namų aplinką. Juk visad norėta, naudojant

apvadais, – ir rasdavosi namuose šventė, graži tiek akiai,

kuo mažiau laiko ir kitokių sąnaudų, gauti kuo greitesnį

tiek sielai.

ir geresnį rezultatą – o tam, žinoma, puikiausiai tiko

Taigi kurį laiką Lietuvoje, XIX a. pab. ir keletą XX a.

karpinių menas, kuriam tereikdavo miklių rankų, baltą

pirmųjų dešimtmečių, karpiniai buvo daugiausia

popierių greitai paverčiančių dailia siuvinėto ar nerto

taikomojo pobūdžio: kurti estetinėms buities reikmėms.

audinio imitacija. Nereta šeimininkė švenčių išvakarėse

Jie atstojo brangius pirktinius nėrinius ir nereikalavo

savo pirkią dabindavo karpytomis užuolaidėlėmis,

tiek daug laiko kaip naminių tekstilės grožybių

užtiesalėliais ar juostelėmis ant lentynų kraštų.

gamyba. Nors raštus, ornamentus „savinosi“ kaip tik iš

Halinos Rudnickos (Baltarusija) karpinys


KARPINIAI 



kitų dėka nenugrimzdo į užmarštį. Ačiū jiems, nes daugėjant naujų technologijų taip lengva pamiršti senąsias. O užmiršti karpinių tikrai neverta – tą rodo tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tebegyvuojanti jų tradicija. Daug tautų įvairiuose regionuose turi išsiugdžiusios nemažą savo karpytojų būrį, kurį dažnai vienija bendras tautinės kultūros paveldas, etninė dvasia ir estetika. Lietuvos karpinių meno raida taip pat atspindi daugybės prieš mus gyvenusių kartų pasaulėžiūrą, psichologiją, gyvensenos ypatumus. Žinoma, ir pastangas suprasti, jausti, žinoti, tikėti, matyti ir suimti mūsų žemės ir dangaus, dažnai liūdno ir pilko, o kartais – besijuokiančio, grožį. Mūsų tautos menas, taip pat ir karpiniai, nežėrintys itin gausiomis spalvomis ir blizgesiu, turi tai, ką galime įvardyti kaip neabejotiną vertę – natūralumą, J. Basanavičiaus karpinys „Monstrancija“

žemės ir gamtos spalvų dermę. Jam būdingas formų archaizmas, rami visa ko energija. Kitos šalys ir tautos

senųjų buities audeklų, nėrinių ir siuvinių stilistikos. Šie raštai buvo daugiausiai geometriniai, su būdingais elementais (saulutėmis, žvaigždutėmis, krypučių pasikartojimais). Kada karpiniai tapo vaizduojamosios dailės dalimi, sunku pasakyti, bet jau XX a. pr. – tikrai galime teigti – tokių pavyzdžių turime. Vienas jų yra mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus karpyta monstrancija – tikras karpinys-paveikslas. Vėliau karpiniai mūsų šalyje lyg ir nelabai mėgti, buityje paplito atpigusi tekstilė, tačiau kelių menininkų karpytojų – J. Daniliauskienės, N. Jurėnienės ir

dažnai turi kitokią meno stilistiką, atspindinčią jų istoriją ir mentalitetą. Bet tuo juk pasaulis ir puikus – savo įvairove, galimybėmis daug pažinti, suprasti, pamilti.






Ap ie k ar pytojus Jeigu pažįstate kokį nors karpytoją, ko gero,

klausimai šiam žmogui ilgam, o gal net visam laikui

pritarsite, kad jis lyg apsėstas savo pomėgio nuolat

yra išspręsti. Jis tik nori kurti karpinį – dar vieną

popieriuje kurti piešinį – tam, kad tuojau pat

darbelį ta naivia senamadiška technika, kuriai tereikia

žirklėmis imtųsi jį „vaduoti“ iš vientisos plokštumos.

tiesiog perlenkti popieriaus lapą pusiau, ką nors

Su didžiausiu malonumu toks žmogus čeksi

nusipiešti ir kirpti. Paklaustas, kodėl jis ne piešia,

žirklėmis ar užgulęs stalą kažką pjausto, raižo, jo

ne tapo, ne siuvinėja ar mezga, karpytojas visada

viršų, grindis nusėdamas popieriaus skiautėmis,

turi atsakymą: „Karpymo procesas man tiesiog labai

didesnėmis ar visai mažytėmis, kurias, regis, gali

patinka, tai labai įdomu, padeda gerai atsiriboti nuo

netyčia įkvėpti. Karpytojo drabužiai nuolat apkibę

kasdienių namų ar darbo rūpesčių, leidžia vienu

tomis šiukšlelėmis, jų gali rasti bet kur – net batuose,

metu ir maksimaliai susikoncentruoti, ir puikiai

lovoje ar indaujoje. Toks žmogus retai vien tik

atpalaiduoja. Vienu žodžiu, tie karpiniai yra labai

bendrauja ar vien tik žiūri televizorių, tai yra vien

geras dalykas mano gyvenime“, – sako toks žmogus.

tik pasyviai dalyvauja kokiame nors vyksme. Ir jau

Jeigu paklaustume, kiekgi metų karpiniai jį lydi per

tikrai niekad nespokso į vieną tašką, nežinodamas,

gyvenimą, išgirstume: „Gal 10, gal 15, gal net daug

ką jam šiuo metu veikti, kuo užsiimti. Panašūs

daugiau“. Jie tikrai jau daug metų gyvena kūrybos

H. K. Anderseno karpinys

A. Matiso karpinys


KARPINIAI 



pasaulyje, į kurį lengva persikelti namuose ar studijoje, vos tik į rankas paimi žirkles. Tai pasaulis, tenkinantis daugybę žmogaus poreikių, vidinių impulsų, saviraiškos, užimtumo, laiko paskirstymo, gėrio ir grožio sklaidos – visko nė neišvardysi, ką kurdamas žmogus, nebūtinai karpinius, patiria. Karpiniai turi labai gerą, subalansuojantį ir gal net vidinius prieštaravimus išsprendžiantį poveikį, kai kyla nerimas. Galbūt dėl to, kad aštriu įrankiu ardydamas popieriaus lapo visumą, karpantysis kuria naują struktūrą, turinčią aiškią nuotaiką, apibrėžtį, plastiškumą, išgautus iš kokios tik nori ritmikos ar tvarkos. Karpinių kūrimas – tai destrukcijos būdu išgaunama konstrukcija, nė minutei neatsiejant šių priešingų procesų. Tai statymas griaunant. Argi ne nuostabu? Kaip ir tai, kaip labai turi sukoncentruoti dėmesį, panirti į save, kontroliuoti vyksmą. Pati koncentracija jau yra didžiulis malonumas, ji gal net artima vadinamajai judesio meditacijai, kas žino. Pabandykim. Juk karpyti bandė ir puikių karpinių mums paliko net ir pasaulio didieji: Hansas Kristianas Andersenas (Hans Christian Andersen), Anri Matisas (Henri Matisse), Pablas Pikasas (Pablo Picasso). Jie mėgo karpinius, gal pamėgsite ir Jūs?

P. Pikaso karpinys






K ą rasite šioje k nyg oje ? Šis leidinys – tai teorinis ir praktinis vadovas žmogui, norinčiam save išbandyti karpinių kūrimo mene. Nemažai karpyti besimokančiųjų išties susižavi karpymo procesu ir jau vėliau nebegali padėti žirklių. Karpymo menas džiugina juos ir jų artimuosius. Ši meno rūšis ypatinga tuo, kad net „didelių talentų“ neturintis piešėjas joje gali puikiai jaustis – pats paprasčiausias, elementariausias piešinėlis ar schema iškarpius atrodo gana dailiai. Taip yra dėl to, kad tinkamas popieriaus spalvų kontrastas kelia kažkokį nenusakomą darbo profesionalumo įspūdį. Kaip ir simetrija – pabrėžianti karpinio darnumą, išraiškingumą. Įvairios tautos savo mene siekė simetrijos. Ir ne veltui: pasirodo, kad žiūrint į simetrišką reginį gerėja galvos smegenų pusrutulių

vaikučiams. Jeigu vaikas mokosi greitai, galima drąsiai pereiti prie kitų knygos skyrių. Juose rasite tiek

veiklos dermė. Be to, galvos smegenų veiklą aktyvina

vaizduojamojo, tiek taikomojo pobūdžio darbelių

ir plaštakų darbas, o kuriant karpinius, plaštakos

pavyzdžių, schemų, patarimų, kaip greičiau, patogiau

ypač daug dirba. Mokslininkų teigimu, intensyvus

karpyti. Bus ir teorinio bendrųjų karpymo principų

plaštakų, ir ypač pirštų, darbas itin gerai stimuliuoja

perteikimo, ir labai konkrečių pasiūlymų namų ar

galvos smegenų veiklą, nes plaštakos, atlikdamos

kalendorinėms šventėms skirtų puošmenų, atvirukų,

tikslius, sudėtingus judesius, į smegenis siunčia

dovanėlių gamybai. Nurodytų schemų nebūtina itin

daug daugiau impulsų nei, pavyzdžiui, kitų kūno

tiksliai laikytis. Jos pateikiamos tam atvejui, jeigu

dalių sąnariai ar raumenys. Belieka tik pasidžiaugti

norėtumėte išsikarpyti kelias vienodas puošmenas

tokiu karpinių kūrimo poveikiu ir paskatinti karpyti

šventėms ar šiaip namams pasidabinti arba jeigu

net vaikus. Tai ypač tinkama veikla vaikui, nes dėl

dirbate su būreliu vaikų. Jas galite persipiešti ar

būtino susikaupimo, susitelkimo gerėja dėmesio

kopijuoti, padauginti. Taip pat jos tinka pačiai karpinių

koncentracija. Tikrai patarčiau mažuosius paraginti

kūrimo pradžiai – pabandę greitai perprasite karpinio

karpyti, todėl knygos pradžioje ir pateikiamas

struktūros kūrimo principus ir schemų nebeprireiks.

karpymo pradžiamokslis, tinkamas net ir visai mažiems

Tad sėkmingos pradžios!


Imbrasienė, Joana Im-07 Popieriaus karpiniai: nuo tradicijos iki meno / Joana Imbrasienė. – Vilnius: Išmintis, 2013. – 124 p.: iliustr. – (Kurkime kartu) ISBN 978-609-8107-02-9

Knygoje pateikiama tradicinių popieriaus karpinių istorija ir raida, daugiau dėmesio skiriant popieriaus karpinių menui, naujiems raiškos būdams ir technikoms. Norintieji išmėginti šią meno formą, gimusią mūsų senelių ir prosenelių namuose, suras įvairaus sudėtingumo karpinių schemų, tinkančių tiek vaikams, tiek įkvėpimo ieškantiems pažengusiems mėgėjams. UDK 741

Šiuo ženklu žymimos rankdarbių knygos, skirtos visiems atradusiems ir atrasiantiems nepakartojamą įkvėpimo jausmą kurti sau ir kitiems. Kiekvienoje knygoje rasite išsamių lengvai ir paprastai įgyvendinamų projektų aprašymų, gaminimo instrukcijų, dekoravimo technikų pamokų, naudingų praktinių patarimų ir gausybę įvairių idėjų, kaip pasigaminti įspūdingų dirbinių, dovanų, atnaujinti namų interjerą ir tuo pat metu smagiai ir įdomiai praleisti laiką.

Joana Imbrasienė POPIERIAUS KARPINIAI: nuo tradicijos iki meno Knygos dailininkė Diana Kmieliauskienė Fotografai Liudas Masys Leonardas Armonas Redaktorė Jurga Dirkstytė Išleido UAB „Išmintis“, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184, Kaunas

Daugiau informacijos apie rankdarbių knygas

w w w. m i n t i s. e u

Knygos internetu www.mintis.eu



Karpiniai. Nuo tradicijos iki meno