Page 1

Kompozicijos meninės raiškos priemonės


Taškas Taškas gali reikšti: Taškas (skyrybos ženklas) – skyrybos ženklas, Taškas (diakritinis ženklas) – diakritinis ženklas, Taškas (geometrija) – geometrijos objektas.

1 pav.

2 pav.


Linija Žodis linija reiškia: Linija – (matematika) ilgio matą teturinti taškų aibė, vaizduojama brūkšniu, taškais, brūkšneliais; Linija – (braižyba, grafika) tiesus ar kreivas brūkšnys; Linija – (technika) nutiestas laidas, kabelis, vamzdis ir pan, kuriuo perduodama energija, informacija, medžiagos ir pan. Pvz., elektros linija ir pan; Linija – (genealogija, veislininkystė) individo ar poros palikuonių visuma;

1 pav.

2 pav.


Dėmė Dėmė - 1. sutepta, suteršta vieta: Dėmė ant skarelės. 2. savo spalva išsiskirianti iš aplinkos vieta: Saulės dėmės. Ant veido raudona dėmė 3. prk. dorovinis negero elgesio padarinys, yda: Ţmogus be jokios dėmės. Δ Geltonoji dėmė (anat. macula lutea; akies tinklainės vieta, ypač jautri šviesai)..

1 pav.

2 pav.

3 pav.


Siluetas siluètas [pranc. silhouette]: 1. kontūrinis daikto vaizdas; 2. dailės kūrinys, kuriame figūros ir daiktai vaizduojami kaip dėmės ryškiais išoriniais kontūrais.

1 pav.

2 pav.


Spalva Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona,oranţinė, geltona, ţalia, mėlyna, ţydra, violetinė – kaip vaivorykštėje.

1 pav.

2 pav.


Forma Forma gali reikšti: dokumento forma – standartizuotas šablonas, kurį užpildžius gaunamas dokumentas. forma (filosofija) forma – įtaisas inžinerijoje, į kurį liejant lydalą (metalo, plastiko, uolienos ir pan.) ar panašią medžiagą arba presuojant birias ar plastiškas medžiagas, gaunamos reikiamos formos detalės ar kitokie objektai.

1 pav.


Šviesa Šviesa yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.

1 pav.

2 pav.


Šešėlis Šešėlis – sritis, į kurią šviesos spinduliai nepatenka dėl jų kelyje esančios kliūties. Taškinio šaltinio skleidžiamą šviesą kliūtis užstoja mesdama šešėlį, vadinamą tikruoju šešėliu. Jei spinduliai ateina iš įprasto šaltinio, apie tikrąjį šešėlį susiformuoja šviesesnė sritis – pusšešėlis. Seniau, kol dar nebuvo išrasti laikrodžiai, žmonės pagal daiktų šešėlius matuodavo laiką. Remtasi tų šešėlių krypties ir ilgio kitimu nuo ryto iki vakaro.

1 pav.

2 pav.


Faktūra figūrà [lot. išvaizda, pavidalas]: 1. išorinis daikto kontūras; pavidalas; 2. žmogaus arba gyvulio kūno sudėjimas, proporcijos; 3. žmogaus arba gyvūno atvaizdas tapyboje, skulptūroje, dekoratyvinėje dailėje; paveikslas, atvaizdas; 4. šachmatų karalius, valdovė, rikis, žirgas arba bokštas; 5. geom. plokštumos arba erdvės taškų (baigtinė ar begalinė) aibė, pvz., taškas, atkarpa, trikampis, kubas; 6. ypatinga kalbos konstrukcija, pasiţyminti vaizdiniu ir emociniu raiškumu, pvz., anafora, anakolutas, inversija, metafora; 7. muz. kūrinyje pasikartojanti garsų (melodinė Δ) arba ritminių verčių (ritminė Δ) grupė; 8. šokio judesių kompleksas; šokėjų padėtis, pozicija; 9*. neţinomas (neaiškios reikšmės, nežinomo vaidmens kokiuose nors įvykiuose) asmuo; 10*. svarbus, reikšmingas, ţymus, orus ţmogus.

1 pav.

2 pav.


Tekstūra tekstūrà [lot. textura], kietosios medţiagos sandaros ypatybės, kurias lemia jos

1 pav.

1 pav.


Simetrija simètrija [gr. symmetria — atitikimas]: 1. dalių, esančių priešingose skiriančiosios linijos arba centro pusėse, atitikimas pagal dydį, formą ir padėtį; tvarkingas išdėstymas, pasiţymintis taisyklingumu ir proporcijų analogiškumu;

1 pav.

2 pav.


Asimetrija asimètrija [gr. asymmetria — nedarna], simetrijos nebuvimas arba jos paţeidimas.

1 pav.


Statiškos kompozicijos kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]: 1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika; 2. muz. kūrinys; 3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose; teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas; 4. dailės kūrinio rūšis; būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti; 5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip; 6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medţiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.

1 pav.

2 pav.


dinamiškos kompozicijos dinãmiškas [↗ dinamika], judrus, kintantis, pasiţymintis greita, ryškia plėtote, turintis daug vidinės energijos.

1 pav.

2


Ritmas ritmas [gr. rhytmos — darnumas, proporcingumas], reiškinio, proceso tolydinis skaidymasis į laiko atţvilgiu tarpusavyje susijusius vienetus: 1. tam tikra žodžių, frazių, sakinių kaita, susijusi su jų prasme ir fiziologinėmis kalbėjimo galimybėmis, groţinėje literatūroje — ir su estetine jų paskirtimi; 2. muz. kūrinio garsų trukmės santykiai; melodijos (ar daugiabalsio muz. kūrinio fragmento) garsų trukmės (ritminių verčių) seka; 3. kiekvienas tolygus pasikartojimas, kaitaliojimasis, pvz., judesių Δ.

1 pav.


Ornamentas — architektūros elementas; raštas, sudarytas iš 1 arba kelių ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų.

1 pav.


Mindaugas Kolupaila 4e 2014 m.


Nesamone  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you