Issuu on Google+

www.lithinfo.com

2008 rugsėjo 5-18 d. 1 (2)

N e m o k a m a s !

Numerio tema:

Kam reikia emigranto balso?

Jurga Vidugirienė: „Gana svarstyti, laikas veikti!” „Draugystės Tiltas 2008“ Ispanijoje

Naujienos iš Airijos, Lietuvos ir pasaulio


02 | Numerio tema |Lith


[REKLAMA]

„Danske Bank“ padeda Airijos lietuviams išlaikyti ryšius su tėvyne

ske Bank“ Grupės klientais, gyventojai pradeda naudotis ir kitomis siūlomomis finansinėmis paslaugomis. Be to, šiuo projektu stipriname ryšius su savo partneriais Airijoje, taip pat tenykšte lietuvių bendruomene“, – aiškina D. Jasinskis.

Apie 150 tūkstančių – maždaug tiek Lietuvos gyventojų šiuo metu dirba ir reziduoja draugiškoje Airijos valstybėje. Tie, kurių galutinai neužliūliavo „pub‘uose“ upeliais tekantis „Guinness“ alus ir eurais gaunamas atlyginimas, prisipažįsta besiilgintys tėvynės ir stengiasi įvairiais būdais palaikyti ryšius su Lietuvoje likusiais namiškiais. Moralinius ryšius, žinia, dažnai papildo finansiniai. Būtent šiems ryšiams stiprinti siūlomas dviejų „Danske Bank“ Grupės narių – banko filialo Lietuvoje ir „National Irish Bank“ (NIB) – bendradarbiavimo projektas.

Lietuvius banke aptarnauja lietuvės

Greitai ir nemokamai

Emigracija – paradoksalus dalykas. Viena vertus, šalis praranda nemažai žmonių, idėjų, protų ir darbo rankų, kita vertus, svečioje šalyje susikuria „saviškių“ kolonijos, o tėvynės ekonomiką papildo pinigai, siunčiami artimiesiems į namus. Bene daugiausiai tokių pinigų Lietuva gauna iš vadinamųjų „salų“ – štai Airijoje gyvenantys tautiečiai per metus į Lietuvą persiunčia per milijardą litų. „Tapus „Danske Bank“ Grupės dalimi, atsivėrė puiki galimybė bendradarbiauti su kitu Grupės banku – „National Irish Bank“, – pasakoja „Danske Bank“ A/S filialo Lietuvoje Produktų departamento direktorius Darius Jasinskis. „Dabar, kai daugelyje bankų reikia mokėti komisinius už kiekvieną operaciją, mes abiejose šalyse esantiems klientams siūlome nemokamą greitųjų pinigų transakcijų paslaugą tarp Lietuvos ir Airijos bankų“. Šio projekto nauda klientui – keleriopa. Taupomi pinigai ir neribojama pervedimų laisvė – galima atlikti bet kiek pinigų pervedimų per dieną bei siųsti bet kokią pinigų sumą, nors ir porą eurų. Paprasta ir aiški e-banko sistema leidžia pervestus pinigus gauti per kelias valandas. Skeptikai paklaustų – „o kokia nauda iš to „Danske“ bankui ir NIB“? „Tiesioginės finansinės naudos iš pačių pinigų pervedimo operacijų nėra – juk jos atliekamos nemokamai. Tačiau tam, kad pasinaudotų šia galimybe, Airijoje esantys gyventojai turi būti NIB klientais, o jų siunčiamų lėšų gavėjai turi turėti sąskaitą mūsų banke. Tapę „Dan-

Jolanta Grotus National Irish Bank College Green 27 College Green Dublin 2 Mobilus: +353 86 048 9930 El. paštas: jolanta.grotus@ nationalirishbank.ie

Kristina Mamontovaitė National Irish Bank Blanchardstown Main street Blanchardstown Dublin 15 Mobilus +353 (0) 860486464 El. paštas: kristina.mamontovaite@ nationalirishbank.ie

www.nationalirishbank.ie

Nuo vasaros pradžios Airijoje prie įmantraus anglų kalbos akcento ir tamsaus alaus pratinasi dvi „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo Pardavimų skyriaus projektų vadovės – Jolanta Grotus ir Kristina Mamontovaitė. Merginų stažuotė Airijoje turi du pagrindinius tikslus – užmegzti tvirtus ryšius su vietos lietuvių bendruomene bei nešti „gerąją naujieną“ apie nemokamus pervedimus tarp „salos“ ir Tėvynės. Į Dubliną atvykusią Jolantą draugiškai sutiko miesto centre, šalia legendinio Trinity College universiteto esantis NIB banko College Green skyrius, o Kristina prisijungė prie priemiestyje esančio NIB Balchardstown skyriaus kolektyvo. Kiekvienas į banką užsukęs lietuvis iš merginų sulaukia išskirtinio dėmesio. „Džiaugiamės galėdami į savo kolektyvą priimti dvi darbščias, talentingas ir patyrusias lietuves“,– kalbėjo NIB generalinis direktorius Ken O‘Sullivan. „Tai – puiki paspirtis komandai ir dar vienas žingsnis arčiau klientų iš Lietuvos“.

Augantis projektas

Kol kas Jolanta ir Kristina nemokamas pervedimų operacijas ir kitas „Danske Bank“ grupės paslaugas siūlo tik Dublino apylinkėse gyvenantiems lietuviams, tačiau greitai ši naujiena turėtų pasklisti po visą salą. „Projektas bus pristatytas ir kituose Airijos miestuose, kuriuose gyvena daug lietuvių“,- žada D. Jasinskis. „Esame tikri, kad šis projektas sustiprins ryšius tarp lietuvių, išvykusių į kitas šalis – gali būti, kad kada nors panašių paslaugų bus pasiūlyta ir kitose tarptautinės „Danske Bank“ Grupės vėliava paženklintose šalyse“,- entuziastingai nusiteikęs D. Jasinskis.


Mielas bičiuli, Tai, jog šiandien rankose laikai naują mūsų leidinį - išties menkas LITH komandos nuopelnas. Žurnalas gimė iš įkvėpimo, kurį suteikė veiklūs, drąsūs ir įdomūs. Tokie kaip Tu. Turintys savo nuomonę, žingeidūs ir pilietiški, mokantys analizuoti ir vertinti, nebijantys žinojimo ir stebintys pasaulį per savo plataus akiračio prizmę.

Kaip ir gyvenime esti dvilypumo, žurnalas taip pat turi dvi puses. Kuri iš jų Tavo, spęsti pačiam. Tuo tarpu mes tikimės, kad abi jos Tau duos naujų potyrių, atradimų ar bent jau „turėsi gerą laiką“. Subalansuotas gyvenantiems svetur, bet tinka kiekvienam, tad gero skaitymo!

Tavo Lith komanda Nuotrauka: Zuen

T u rin y s

T u rin y s

3 Naujienos Žinios iš Airijos 2 Laisvalaikis Antroji meilės naujienos, Lietuvos ir pasaulio

6 Numerio tema Kam

reikia emigranto balso?

10 Aktualijos Ar puls

Lietuva į Rusijos glėbį?

11 Aktualijos Emigracija lietuviškų partijų rinkiminėje programoje

12 Interviu Jurga Vidugirienė: „Gana svarstyti, laikas veikti“

14 Sveikata Konsultuoja

gydytoja A. Malinauskienė

15 Fotoreportažas

„Draugystės Tiltas 2008“ Ispanijoje

vasara arba rūgščioji revoliucija

4 Tūsas Naktinis Dublinas. Klubinės naktys

5 STILIUS Kaudeksai – storuliai ant palangės

6 BALSAS Vox Populi. Ar esame pilietiški?

8 FOTO A. C. Apie nieką 9 ERDVĖ Vėjo pasaka apie velnią Zigmą

11 horoskopas Auros meilės

horoskopas rugsėjo mėnesiui

12 atradimai Vanilla Face Maroke

15 ANEKDOTAI

Leidinys nemokamas, Leidžiamas kas dvi savaites Žurnalą leidžia Lithinfo Ltd. Redakcijos adresas: 403 Collinswood Whitehall, Dublin 9 Telefonas: +353 (0)87 9171245 El. paštas: rasyk@lithinfo.com Reklama: Laura Garbatavičiūtė-Down Tel.: +353 (0)87 9214156 El. paštas: reklama@lithinfo.com Dizainas: Studija „Scriptorium Design“ Tel.: +353 (0)85 7252610 El. paštas: info@scriptorium.ie www.scriptorium.ie Lith viršelis Nuotraukoje: Alina Katiliūtė Ramūno Katiliaus nuotrauka Tavo Lith viršelis Iliustracija: Talented Minds Tel.: +353 (0)87 9214156 El. paštas: open@talentedminds.ie www.myspace.com/mytalentedminds Visos teisės saugomos © 2008 Lithinfo.Ltd Žurnale skelbiamą informaciją galima platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus raštišką Lithinfo Ltd. sutikimą. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LITH kaip šaltinį.


Lith | Airijos naujienos | 03

Vyriausybė kritikuojama dėl gausių klasių Nacionalinė mokytojų asociacija kritikuoja Studijų departamento pateiktus skaičius, kurie rodo, kad pernai klasėse vaikų sumažėjo 5 procentais. Remiantis šiais duomenimis, klasėse, kuriose mokosi daugiau kaip 30 vaikų, besimokančiųjų skaičius 2006-2007 metais sumažėjo 20-25 procen-

tais. Nepaisant to, INTO generalinis sekretorius John Carr teigia, kad šis sumažėjimas tėra silpnos Vyriausybės pastangos vykdyti pažadą sumažinti klases. Asociacijos teigimu, buvo žadama, jog klasėse mokysis ne daugiau kaip 20 moksleivių.

Paskolų krizė: situacija prasčiausia per 21 metus Paskolų vystymosi augimas pirmą kartą po daugiau kaip 20 metų, liepos mėnesį smuko 10%. Centrinis bankas pateikė savo paskutinį skaičiavimą, kiek nukrito veikla nekilnojamojo turto rinkoje. Liepos mėnesio duomenimis, pinigų, įsiskolintų kredituose, suma šiais metais padidėjo 9,6% - pirmą kartą žemiau 10% ribos nuo 1987 metų pabaigos. Tuo tarpu, paskolų tarpininkavimu užsiimantis IFG teigia, kad šiais metais tikėjosi iki 40% smukimo. ––––––––––––––

Vartotojai renkasi pigesnes prekes

Vienoje grafystėje – 100 įvairių kalbų Etninės įvairovės tyrimas parodė, kad vienoje grafystėje kalbama daugiau kaip 100 įvairių kalbų. Išsami etninių mažumų apžvalga Dublino šiaurės vakaruose esančioje Fingal grafystėje parodė, jog čia gyvena žmonės iš

100 skirtingų šalių. Numatoma, kad Blanchardstown‘o, Balbriggan‘o ir Swords‘ų gyventojų populiacija greitu metu pasieks 240 000, iš kurių 40 000 gyventojų – ne airių kilmės.

––––––––––––––

Garda pareigūnės reikalauja neperšaunamų liemenėlių Garda moterims policininkėms turi išduoti ypatingas neperšaunamas liemenėles, pareikalavo Airijos pareigūnės. Garda atstovaujanti asociacija (GRA) nori geresnės apsaugos pareigūnėms ir mano, kad tokios liemenėlės būtų paprasčiausias sprendimas. Organizacija, kuri atstovauja 12 000 pareigūnų teigia, jog policininkės dėvėdamos tradicines liemenėles

Pagal Airijos spaudą

Prekybos centrai kovoja su pastaruoju metu beveik 4% kritusiais pardavimais. Pramonės šaltiniai teigia, kad pirkėjai prekybos centruose šiais metais išleido 500 milijonų eurų mažiau, nes dažniau renkasi pigesnius prekių ženklus, nei žinomus. „Klientai perka pigesnes prekes ir išleidžia mažiau“, - teigia vienas mažmenininkas. Pasak jo, klientus prekybininkai šiuo metu suvilioja nuolat pasiūlydami pigesnių prekių.

po neperšaunamomis liemenėmis patiria sunkius sužeidimus. Po smūgio į neperšaunamą liemenę, tradicinių liemenėlių plastikinės detalės dažnai sužeidžia moteris. „Bet kokios metalinės ar plastmasinės dalys, dėvėtos po liemene, gali būti sudaužytos kulkos“, - teigia GRA atstovė Bernadette Connell. Šiuo metu kas penktas Garda pareigūnas yra moteris.

Daugėja prašančių paramos ir labdaros Šv. Vincent de Paul paramos organizacija praneša gavusi tūkstančius paramos prašymų iš šeimų, kuriose vaikai lanko mokyklą. Organizacijos teigimu, didžiulis paramos prašančiųjų skaičius smarkiai atsilieps paramos teikėjų biudžetui. SVP sako, kad šiemet besikreipiančiųjų skaičius vien Dubline išaugo 40%. Daugiau kaip 20% paramos prašo pirmą kartą. Daugeliui jų reikia pagalbos, norint išleisti vaikus į mokyklą. Organizacijos teigimu, valstybės skiriamos paramos šeimai – mokyklinių prekių pašalpos (The Back to School Clothing and Footwear Allowance) nebepakanka. Todėl paramą ir labdarą skiriančios organizacijos kreipiasi į Socialinių ir šeimos reikalų ministrę Mary Hanafin ir prašo padidinti pašalpą ir pakeisti paramos gavėjų kriterijus. Socialinių ir šeimos reikalų skyrius teigia, kad valstybės paramai šiemet skirta 46 milijonai eurų, 15% daugiau nei praėjusiais metais.


04 | Lietuvos naujienos | Lith

BVP augo mažiau, nei buvo teigta

Lietuvių liks ketvirtadaliu mažiau Per kelis artimiausius dešimtmečius, kur buvo keturi lietuviai, liks tik trys. Jei šių metų pradžioje šalyje gyveno daugiau nei 3,3 mln. žmonių, 2060-aisiais jų tebus kiek daugiau nei 2,4 mln. – pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempą būsime treti Europos Sąjungoje, prognozuoja Europos statistikai. Jų teigimu, būsime ir viena seniausių tautų. Dar prieš kelerius metus ES

statistikai perspėjo, kad jau po kelių dešimtmečių mūsų gretos nebesudarys nė 3 mln. Anot jų, emigracija bei nuo mirštamumo pastebimai atsiliekantis gimstamumas lems, kad 2050 metais Lietuvoje bus 2,88 mln. žmonių ir kas trečias iš jų bus pagyvenęs. Tuo metu visoje ES, statistikų skaičiavimais, gyventojų skaičius iki 2060 metų paaugs nuo 495 mln. iki 506 mln. Numatoma, kad pagrindiniu gyventojų skaičiaus augimą lemiančiu veiksniu taps migracija.

Internetinė racionalaus balsavimo sistema – vedlys rinkėjams, iššūkis politikams Artėjant rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, Lietuvoje startavo novatoriškas projektas, padedantis rinkėjams susirasti jiems artimiausią partiją ar politiką, o politikams – deklaruoti savo pažiūras ir taip tapti labiau matomiems rinkėjams. Tai pirma ir vienintelė racionalaus balsavimo internete sistema „manobalsas.lt“, kurią sukūrė pilietinė aktyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, IT, ekonomikos, politologijos profesionalų komanda. Projekto įgyvendintojai tikisi, kad ši racionalaus balsavimo sistema internete taps populiari tarp vartotojų, prisidės prie politinės kultūros Lietuvoje kėlimo ir paskatins kitų pilietiškų iniciatyvų kūrimą.

Patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 28,234 mlrd. litų ir, palyginti su 2007 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 5,3 proc., informuoja Statistikos departamentas. Anksčiau skelbtas pirmasis BVP įvertis sudarė 28,393 mlrd. litų, o jo augimas – 5,5 proc.. Didžiausią įtaką patikslintam įverčiui turėjo gauti statybos, transporto, prekybos, nekilnojamojo turto ir kitų verslo paslaugų statistiniai duomenys. Pirmojo 2008 m. pusmečio BVP siekė 52,428 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 6,1 proc.. 2008 m. balandžio–birželio mėn. vartojimo išlaidų augimo tempai buvo lėtesni nei pirmąjį šių metų ketvirtį, nes išaugusi infliacija stabdė vartojimą, o lėtėjančios statybos mažino kapitalo formavimą. Anksčiau Finansų ministerija prognozavo, kad šalies BVP 2008 metais augs 5,3 proc., o 2009 m. - 4,5 proc. ––––––––––––––

Statybininkai ateitį mato vis juodesnę Kaip praneša Statistikos departamentas, apklausus statybų versle dirbančius verslininkus, paaiškėjo, kad prognozuojamas darbų mažėjimas ir darbuotojų atleidimai. Artimiausiais mėnesiais prognozuojamas statybos darbų užsakymų mažėjimas. Beveik trečdalis (31 proc.) įmonių vadovų žada mažinti darbuotojų skaičių (prieš mėnesį – 23, prieš metus – 9 proc.). Statybos darbų kainų didėjimą prognozavo 14 procentų įmonių vadovų, mažėjimą – 19 procentų. Daugumos įmonių vadovų teigimu, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai šiuo metu yra paklausa (nurodė 51 proc. įmonių), finansiniai sunkumai (22 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas (16 proc. įmonių).Tačiau 24 procentai įmonių teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

Šildymo kainai šovus į viršų, kompensacijas gaus apie 125 tūkst. lietuvių Į neregėtas aukštumas šaunanti šilumos kaina po daugiau nei mėnesio greičiausiai taps lietuvių kišenių realybe. Ir nors Vyriausybė yra nuolat raginama spartinti seno būsto modernizaciją, nes šiuo metu yra „šildomas oras”, ši didina valstybės remiamas pajamas. Skaičiuojama, kad

į gaunančiųjų šildymo kompensacijas gretas šiemet įsilies dar keliasdešimt tūkstančių žmonių. Šiemet visoje Lietuvoje centralizuotai teikiama šiluma brangs rekordiškai – maždaug 40 proc., pavyzdžiui, Vilniuje šildymas brangs maždaug 52 proc., Kaune – apie 50 proc.

Nepaisant savivaldybių prieštaravimų ir kreipimųsi į teismus, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, daugumai didžiųjų miestų gyventojų teks pakratyti kišenes. Pagrindinė nurodoma brangimo priežastis – gerokai padidėjusi dujų kaina.


Lith | Pasaulio naujienos | 05

Gruzijos parlamentas – už diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą

Gruzijos parlamentas balsavo už diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą, taip pat paskelbė Pietų Osetiją ir Abchaziją Rusijos okupuotomis teritorijomis, praneša „Novosti Gruzija“. Už diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą balsavo visi 106 gruzinų parlamentarai. Parlamento posėdis buvo sušauktas po to, kai Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Tbilisis laiko šias respublikas Gruzijos teritorija. Parlamentas priėmė nutarimą visas Rusijos ginkluotąsias pajėgas Gruzijoje, net ir vykdančias taikdarių misiją, pripažinti okupacinėmis ir neteisėtai suformuotomis. Parlamentas pavedė šalies vyriausybei anuliuoti visus susitarimus, numatančius Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Gruzijos teritorijoje.

Gruzija griežtina vizų režimą Rusijos piliečiams Gruzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalies pasienio kontrolės punktuose nebebus išduodamos vizos Rusijos piliečiams. Rusijos federacijos patarėjui-pasiuntiniui Gruzijoje įteiktoje notoje informuojama, kad nuo rugsėjo 8 dienos vizos Rusijos piliečiams bus išduodamos tik užsienyje esančiose Gruzijos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Iki šiol Rusijos Federacijos piliečiai galėjo gauti Gruzijos vizą Tbilisio aerouoste, sumokėję 20 dolerių (apie 47 Lt.).

Išvakarėse Tbilisis pareiškė nutraukiantis diplomatinius santykius su Rusijos federacija. Kaip žurnalistams teigė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigolas Vašadze, „kaip Gruzijoje, taip ir Rusijos federacijoje neliks nei vieno diplomato“. „Liks tik konsulai, vicekonsulai ir techninis personalas,“ – vardino G. Vašadze. Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo teigimu, Gruzijos interesus Rusijoje atstovaus viena iš pasiuntinybių kitoje valstybėje.

Virš Puerto Riko vos nesusidūrė Rusijos ir JAV lėktuvai JAV oro erdvėje į šiaurę nuo Puerto Riko vos nesusidūrė Rusijos aviakompanijos „Transaero“ ir JAV oro kompanijos „Delta“ lėktuvai, praneša naujienų agentūra „Associated Press“. 294 km. į šiaurę nuo San Chuano 10 tūkst. metrų aukštyje „Transaero“ ir „Delta“ aviakompanijų lėktuvai skrido priešpriešais. Orlaivių susidūrimo pavyko išvengti, nes „Transaero“ kompanijos lėktuvo „Boeing-737“ pilotas skubiai nusileido į žemesnį aukštį. Lėktuvai vienas nuo kito prasilenkė 65-100 metrų atstumu. Kai „Transaero“ kompanijos pilotas ėmė staigiai leistis, iki galimo lėktuvų susidūrimo buvo likusi viena minutė. Dėl ko lėktuvai skrido kaktomuša vienas į kitą ir kiek jie gabeno keleivių nepranešama. ––––––––––––––

Kinijos Sičuano provincijoje vėl drebėjo žemė Kinijos pietvakarinę Sičuano provinciją vėl sukrėtė 6,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, žemės drebėjimas įvyko 16.30 vietos laiku 50 km. į pietryčius nuo Panzhihua miesto, esančio pietvakarinėje Sičuano provincijos dalyje. Prisistatyti nepanoręs Kinijos Valstybinės seismologijos valdybos atstovas naujienų agentūra AP informavo, kad žemės drebėjimas įvyko kalnuotoje vietovėje, tačiau pranešimų apie nukentėjusiuosius ar pakartotinius žemės smūgius negauta. Gegužės 12 d. šiaurinėje Sičuano dalyje įvykusio 7,9 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 70 tūkst. žmonių, o 5 mln. liko be namų. Šiame regione vyksta daugybė pakartotinių žemės drebėjimų, keliančių pavojų regiono gyventojams.


06 | Numerio tema | Lith

Kam reikia emigranto balso? L u kas R astenis

L

ietuvos politinis gyvenimas nuo vienos Seimo kadencijos iki kitos tekėjęs įprasta vaga, artėjant rinkimams sukunkuliavo geizeriu. Politikai, regis įmigę žiemos miegu, staiga atsibudo ir sukruto – „mieli rinkėjai, mes esame jums, balsuokite, nebūkite abejingi!“. Tūlas balsuotojas, o ypač gyvenantis svetur, ne juokais pasimeta – kas gi čia staiga įvyko? Kodėl ir už ką turiu atiduoti savo balsą? Ir išvis – ar kam nors rūpi mano balsas? Žydrūno Zaliecko nuotrauka


Lith | Numerio tema | 07

Politiniai pasivaidenimai

Kas gudresnis?

Jei gyveni Lietuvoje, Seimo peripetijos ir artėjančių rinkimų užkulisiai, be abejo, kaip ant delno. Jei savo gyvenimo vairą pasukai svetur – tolstantis tėvynės vaizdas neretai nutrina ir politikos aktualijų, bendros situacijos ir realybės suvokimą. Telieka mielos ir širdžiai artimos tėvynės vaizdiniai. Arba nemielos. Arba nieko nelieka. Savo kiaute gyvendamas svetimos valstybės rutinoje neretai nerandi laiko susimąstyti apie JĄ. Ir jei nesi visiškai JAI abejingas, kartas nuo karto sudalyvauji bent viename lietuviškame renginyje ar tautinės šventės minėjime – turi šansų išvysti ir vieną kitą politinį personažą. Suprantama, kad daugumai tai neturi jokios reikšmės (na nebent proga įsiamžinti šalia garbaus ministro ar kito veikėjo), o svaigios kalbos apie begalinį rūpestį emigracija sukelia šypsnį. Politinis abejingumas ir sarkazmas, paremtas asmenine patirtimi ar nusivylimais, neretam išsiveržia nebyliais priekaištais (akylai paslėptais po mandagia šypsena), o mintyse kuo toliau „pasiųstas“ politikas, garsiai apkaltinamas populizmu. Atsidusęs numoji ranka ir visas jo pastangas „nurašai“ artėjantiems rinkimams. Ir džiaugiesi, kad tai vyksta ne per dažnai. Taip, kad nespėja įsigrysti. Teisus tu ar ne, spręsti pačiam. Tačiau kai kurie reiškiniai (politiniai apsireiškimai), gali būti verti apmąstymo ir tavo laiko.

Natūralu, kad didžiuliai emigracijos mastai politikus baugina. Natūralu ir tai, kad jie kuria strategijas ir programas šiam reiškiniui stabdyti. Ir tai, jog kartas nuo karto aplankydami svečiose žemėse įsikūrusius tautiečius kalba apie tai, taip pat natūralu. Arba bando veikti. Žinoma, dažnai tas bandymas parodyti kaip mes jiems rūpime tampa panašus į koridą, kai išvykusieji įsiutinami programine popieriaus skiaute labiau nei bulius raudona spalva. Nesijaudinkite ir nepainiokite tikro rūpesčio su skambia kalba. Kas daug kalba, dažnai neturi laiko realiam darbui – tuo pasiguosdami ant vienos rankos pirštų galite suskaičiuoti politikus, kad ir per pastaruosius metus aplankiusius jus tolimojoje emigracijoje. Ne taip ir grėsminga, ar ne? Taigi, niekas nesikėsina į jūsų laisvę nuo lietuviškosios politikos. O visgi, gaila. Gaila, kad vos keli politikai realiai suvokia svetur gyvenančiųjų galią (tarkim ir rinkiminę), gaila, kad nepadeda išlikti pilietiškais, gaila, kad jiems mūsų balso paprasčiausiai nereikia. Sakot per drastiškai skamba? Bet faktai kalba patys už save.

Nežinia lemia abejingumą Vos vienas kitas politikas drįsta kelti koją į emigrantų nuvaikščiotas žemes. Vos vienas kitas parodo dėmesį, taip emigracijos reiškinio atstovams primindamas apie save ir prisimindamas atskirtyje gyvenančią tautos dalį. Žinoma, vėliau dėl savo žingsnio būna nulinčiuotas

lietuviškojo charakterio ypatumų – esą siekia naudos tik sau. Tebūnie. Tačiau ir tos menkos apraiškos duotų vaisių, nes nežinioje esanti balsuotojų masė paprasčiausiai nežino kaip elgtis, nežino kodėl ir už ką jie turi balsuoti ir ar išvis tai verta daryti. Kam tai naudinga? Net nesigilinant į šios problemos subtilumą aišku – informacijos stoka sėja abejingumą. Dauguma galimų politinių srovių, ko gero, pasuktų kita kryptimi, jei už jūrų marių esantieji taptų aktyvūs, deja, mes, neretai negalėdami pasirinkti geriausio, verčiau nesirenkame nieko. Palikdami atvirą kelią rinktis kitiems. Ir nesukame galvos. O kodėl turėtume? Pasirenkame ambicingą kelią: mes nerūpime jiems, jie nerūpi mums. Visgi šią grandinę mūsų pačių labui kažkas turi nutraukti. Ar tai būsime mes – naujoji emigrantų banga – parodys laikas. Tačiau naivu tikėtis, kad kažkas įvyks savaime. Pirmas žingsnis – atrasti tuos, kurie dirba neišsikėlę vėliavų ir transparantų. Tai padaryti nėra sunku – tereikia akyliau pastebėti, kas stoja ginti emigranto interesų svarstant dvigubos pilietybės klausimus, kas deda realias pastangas, jog Lietuva būtų patraukli grįžti. O tada atsikratyti atstumtųjų komplekso ir eiti išsakyti savo valią. Nes tokią teisę ir galimybę turime. Kad ir kaip tai beatrodytų nesvarbu ir neprasminga, vaisius nusiskinsime vėliau, dabar pakaktų pasėti sėklą.

Optimistiniai pragiedruliai Ir nors politikus, apsilankančius Žaliojoje saloje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, teigti, jog visiškai niekam nerūpime būtų per daug pesimistiška. Turbūt niekam nekils >> 7 psl.


08 | Numerio tema ||Lith Lith

<

noras ginčytis, kad kai kurie jų mus, emigrantus, myli ne tik artėjant rinkimams. Kadangi šalį valdantys asmenys įpratę, jog tūlam tautiečiui reikia „duonos ir žaidimų“, ir ne tik norint gauti jo balsą, bet ir kasdienybės rutinoje – šią rinkėjų užgaidą jie noriai pildo ne tik Lietuvoje. Kadangi svetur lietuviai duonos turi sočiai, belieka juos „palinksminti“, ir ne bet kaip, o taip, kad iki rinkimų nepamirštų. Bene uoliausiai tai daro žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė, įvairiom progom tautiečiams atveždama „pilną programą“, o bene labiausiai įsimintina jos kasmetinė dovana – Kaziuko mugė. Todėl jei gatvėje lietuvio paklaustume, kokį politiką yra sutikę Airijoje, nė nemirktelėję atsakytų, jog „Kazytę“. Ir beje, niekas ant jos neburnoja, kad atvažiuoja tik kai jai to reikia – pasipuikuoti savo darbais ar šiaip apie save priminti - ministrė šias akcijas daro iš širdies, beje, padedama savo partiečių Airijoje. Negali pykti. Pati ministrė sako, kad emigrantus myli ne žodžiais, o darbais: „Manau, kad yra politikų, kurie emigrantų nepamiršta, tačiau dėl vienokių, ar kitokių priežasčių mažai dėl jų daro. Jie deklaruoja, kad emigrantai rūpi, bet tai tik tušti žodžiai. Galvojimas tik tada turi prasmę, kai kažką dėl jų darai.“

Žygiais, o ne žodžiais... Būtent. O tam, kad padarytum gera, net nebūtina lankytis svečiuose. Kad meilė

Kas šeiminkaus šioje salėje artimiausius ketverius metus?

per atstumą ne visada pasmerkta žlugti, įrodė Liberalų sąjūdžio atstovai. Nei keptais karveliais viliojo, nei polkon su ragučiais kvietė. Bet partijos skyrių įkūrė, atsiraitojo rankoves ir... kibo į darbą. Išklausę džiaugsmus ir vargus, pirmieji ištiesė ranką prireikus pagalbos – 2005 metais inicijavo dvigubo apmokestinimo išvengimo klausimą, siekė, nors kol kas ir nesėkmingai, jog turėtume galimybę rinkimuose balsuoti elektroniniu būdu, gelbėjo emigrantus nuo dvigubos pilietybės įstatymo pinklių. Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio lyderis Gintaras Steponavičius sako, kad emigrantai jam ir jo kolegoms rūpi ne tik ataskaitose ir deklaracijose: „Yra politikų, kurie mano,

Žmonėms svarbesni politikų veiksmai, nei iš tribūnos deklaruojama „meilė“

kad šie žmonės išvyko ir jiems nebereikia tėvynės valdžios pagalbos, bet tai klaidinga nuomonė. Šiandien mes turim vieni kitiems tiesti ranką“. Turbūt neveltui ši partija, suvokdama abipusio ryšio svarbą nepabūgo į savo rinkiminius sąrašus įtraukti emigrantę (iki rinkimų pabaigos laikinai sustabdžiusią veiklą ALB pirmininkę Jurgą Vidugirienę – aut.past.). Kad susikibti būtų paprasčiau. Belieka tikėtis, kad susikibę rankomis būsime dar ne vieną kadenciją.

P.S. arba iš šalies Politologas Raimundas Lopata, pavasarį viešėjęs Airijoje ir iš arčiau susipažinęs su mūsų gyvenimu sakė, kad emigrantų ir politikų santykių šaltukas esti, tačiau tik pastarųjų nenaudai. „Tendencijos baugina, nes tie, kurie paliko Lietuvą, turėjo tapti aktyvia tautos dalimi. Nesinori, kad nusivylimas paimtų viršų ir žmogus nusišalintų manydamas, kad jo tėvynės reikalai – ne jo reikalai. Didžia dalimi tai priklauso nuo politikų - dėmesys turi būti pastovus, o žmogui tereikia noro. Politikai dar nesuvokia realaus emigracijos masto ir didžiausią dėmesį teikia vidaus politikai. Bet ribos tarp „čia“ ir „ten“ jau seniai nebeliko...“ Filosofas Leonidas Donskis įsitikinęs, kad „yra politikų, kurie nenori, kad vakarietiški lietuviai dalyvautų rinkimuose“ ir mieliau manipuliuoja masėmis, nes taip jiems patogiau. Norisi tikėti, kad tai netiesa. Viltis miršta paskutinė.


GAUMINA IS NOT ONLY IN:

Dublin London Vilnius GAUMINA IS AN INTERNATIONAL DIGITAL CREATIVE AGENCY MASTERING DIGITAL INTO AN EFFECTIVE MEANS OF COMMUNICATION.

BUT ALSO HERE : www.facebook.com www.netvibes.com/gaumina

Ireland

UK

Baltic states

www.gaumina.ie

www.gaumina.co.uk

www.gaumina.lt

The Digital Hub, 101

London, England

Vilnius , Lithuania

del.icio.us/gaumina

James Street,

www.flickr.com/gaumina

Tel. : +353 151 11261

Dublin 8, Ireland

w w w . l i t h i n f o . c o m


10 | Aktualijos | Lith

Ar Lietuva puls į Rusijos glėbį?

A

r paseksime airių pavyzdžiu ir drąsiai vetuosime įsipareigojimą ES, ar tyliai sutiksime su kitų mums nustatytomis sąlygomis?

Ar pritariate, kad „Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės dar­bas bū­tų pra­tęs­tas iki tech­ niš­kai sau­gių ter­mi­nų, bet ne il­giau, ne­gu kol bus pa­sta­t y­ta nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­ nė”? „Taip“ arba „Ne“ turės atsakyti tauta referendume dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. Galbūt manai, jog Ignalinos AE – nesaugi ir pavojinga Lietuvai ir ją privalu nedelsiant uždaryti? Gal esi įsitikinęs, kad, uždarius elektrinę, Lietuva atsidurtų dar stipresnėje ekonominėje krizėje ir taptų priklausoma nuo Rusijos vyriausybės. O gal tvirtai tiki, jog nepriklausomai nuo prognozuojamos „energetinės katastrofos“, Lietuva privalo laikytis Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų, net jei Europos Komisija nė nepradėjo vykdyti savo pažadų pastatyti jungtį su Lenkija ir Švedija? Netylėk! Šis konsultacinis referendumas – Tavo šansas įrodyti, kad turi nuomonę ir ESI pajėgus pats spręsti Lietuvos likimą. Savo nuomonę galėsi išsakyti kartu su Seimo rinkimais vyksiančiame referendume š.m. spalio 12 d. Referendumas bus laikomas įvykusiu, jei valią pareikšti ateis dau­giau kaip pu­sė pi­lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­ mų tei­sę ir įra­šy­tų į rin­kė­jų są­ra­šus. Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 m. gruodžio 31 d. Seimas konstatuoja, kad pasistatyti naują jėgainę Lietuvai užtruks maždaug

dešimtmetį. Taigi, uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką, Lietuva rizikuoja keletui metų netekti galimybės tiesiogiai įsigyti elektros energijos, o tai lemtų didelį elektros kainų šuolį. Prognozuojama, kad elektros kaina pakiltų dvigubai – iki 0,8 Lt už kilovatvalandę. Tai atsilieptų ne tik gyventojų sąskaitoms už elektrą, bet ir verslui, pramonės įmonėms. Galimas bendrojo vidaus produkto (BVP), užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjimas. Mūsų šalis dar labiau taptų energetiškai priklausoma nuo Rusijos bei padaugėtų ekologinių problemų, nes Elektrėnų elektrinė, kuri yra pagrindinė elektros gamybos alternatyva Ignalinos atominei elektrinei, išmeta didelį kiekį kenksmingų dujų. Lietuvos Respublikos rinkėjai, esantys Airijoje ir kitose užsienio valstybėse, rinkimų teisę 2008 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo gali realizuoti: – Rinkimų dieną atvykę į Lietuvos Respublikos ambasadą (90 Merrion Rd., Ballsbridge, Dublin 4, Airija). Su savimi reikia turėti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį asmens dokumentą;

– Iš anksto užsiregistravę adresu www.as-esu.ie ir balsuodami paštu.

Užsienio reikalų ministerija garantuoja, kad prieš balsų skaičiavimą Tavo balsas paštu bus sumaišomas su visais kitais, tad Tavo balsavimas bus visiškai slaptas. Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys balsuoti užsienio valstybėse, yra įrašomi į vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas (Naujamiesčio vienmandatė rinkimų apygarda), rinkėjų sąrašą.

Rūta Palšauskaitė

„Aš esu“ atstovė ryšiams su visuomene


Lith | Aktualijos | 11

Laba diena, Atstovauju Airijos lietuvių bendruomenės pilietinę iniciatyvą AŠ ESU, skatinančią pilietinį aktyvumą ir informuojančią Airijoje gyvenančius tautiečius apie šiais metais vyksiančius LR Seimo rinkimus, jų tvarką, dalyvaujančias partijas bei jų rinkimines programas. Norime visoms rinkimuose savo kandidatus keliančioms partijoms pateikti vieną klausimą: Kaip jūsų rinkimų programa susijusi su užsienyje gyvenančiais lietuviais? Atsakymai bus talpinami internetiniame puslapyje www.as-esu.com bei spausdinami užsienio lietuviams skirtame žurnale Lith. Jūsų atsakymo lauksime iki rugsėjo 1 dienos. Nesulaukę atsakymo darysime prielaidą, jog užsienio lietuvių reikalai į partijos programą nėra įtraukti. Pagarbiai, Rūta Palšauskaitė, „Aš esu“ atstovė ryšiams su visuomene

• Sudaryti galimybes mokytis ir įgyti išsilavinimą užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar sugrįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams. • Naujai susiformavusioms lietuvių išeivijos bendruomenėms padėti steigti kultūros ir švietimo centrus. • Stiprinti ryšius su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje. Inicijuoti tautiečių grįžimą į Tėvynę.

Partijos programoje skelbiama, kad Valstybė turi rūpintis savo piliečiais. Sieksime, kad Lietuva taptų šalimi, į kurią norisi grįžti, o ne išvažiuoti iš jos. Visokeriopai skatinsime ryšių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais palaikymą ir puoselėjimą. Santykiai su užsieniu: „Lietuviais esame mes gimę". Lietuviškos kultūros plėtra, regionų savitumo puoselėjimas ir gimtosios kalbos išsaugojimas – lietuvių tautos išlikimo pasaulio tautų bendrijoje pagrindas. Juk „ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą..." (M. Daukša). Pagarbiai, TPP administratorė J.Rybakova

Vienas iš iškeltų LVLS programos uždavinių - kuo glaudesnis ryšio palaikymas su Lietuva, bei dvigubos pilietybės išlaikymas ir suteikimas. Išsami informacija apie pokyčius šalyje, bei skatinimas išvykusiuosius investuoti, kurti naujas darbo vietas bei naujų Europos Sąjungos projektų įsisavinimas keliant šalies ekonomiką. Pagarbiai, Danguolė Tautvydienė

LLRA laikosi nuostatos, jog turi būti ginamos Lietuvos piliečių teisės ir interesai užsienyje bei sudaromos palankios sąlygos grįžti į Tėvynę. Partijos programa patvirtinta bus š.m. rugpjūčio 30 d. Pagarbiai, LLRA sekretoriatas

Labai dėkui, kad domitės mūsų partija. LR liberalų sąjūdis yra bene vienintelė partija Lietuvoje, kuri kreipia didelį dėmesį į užsienyje gyvenančius lietuvius. Aštuntasis Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio rinkimų programos skyrius kaip tik ir skirtas emigracijos reikalams bei ryšiams su išeivija palaikyti. Kalbama apie: • Dvigubos pilietybės išsaugojimą užsienyje gyvenantiems išeiviams; • Elektroninio balsavimo įteisinimą; • Paramą lietuvybės išlaikymui išeivijoje: pritaikytus ir parengtus vadovėlius lituanistinėms mokykloms, paramą mokytojams, pakankamą projektinį finansavimą lietuvių bendruomenių kultūrinėms iniciatyvoms ir informacinei sklaidai išeivijoje. • Atskiros rinkimų apygardos(ų) išeivijos lietuviams įteisinsimą. • Išeivijos verslininkų įtraukimą į investicijų Lietuvai paieškas. • Barjerų, kliudančių sugrįžti į Lietuvą naikinimą: administracines ir biurokratines kliūtis apskaičiuojant įmokas socialiniam draudimui, deklaruojant mokesčius, pripažįstant svetur įgytą išsilavinimą ir kt. Pagarbiai, Gintaras Steponavičius


12 | Interviu | Lith

Jurga: „Gana svarstyti, laikas veikti!” Kada savyje pajutai tą užtaisą, varikliuką, kuris tave vis užveda nestovėti vietoje?

Nuo pat mažens buvau vietoje nenustygstantis vaikas. Būdama ketverių išmokau skaityti. Viešajame transporte linksmindavau suaugusiuosius mintinai deklamuodama „Voro vestuves“, pradinėse klasėse laimėjau trečiąją vietą nacionaliniame Lietuvos moksleivių vakarų vedėjų konkurse. Tėvai niekuomet nevaržė mano kūrybiškumo, atvirkščiai, kiek galėdami skatino. Taip pradėjau vaidinti Panevėžio vaikų ir jaunimo teatre „Drevinukas“, su kuriuo, atstovaudami Lietuvą, per septynerius metus apkeliavome visą Europą. Vaidinau mokyklos teatre, dainavau Dainų dainelėje, be manęs neapsiėjo nė vienas Poezijos pavasaris ar Teatro diena. Net nežinau, kaip spėdavau mokytis...

Kada tavo aktyvumas išsiveržė už vaikystės ribų? Pirmą kartą suvokiau save kaip Lietuvos „ambasadorę“ būdama vienuolikos, kuomet dalyvaudami Vokietijoje vykstančiame pasaulio jaunimo teatrų festivalyje, į kurį, beje, buvome siųsti atstovauti tuometinės Tarybų Sąjungos, prisistatydami viso pasaulio atstovams į sceną išsinešėme dar nudžiūti nespėjusį kubą, nudažytą lietuviškos trispalvės spalvomis. Lietuva tomis dienomis išgyveno ekonominė blokadą. Šimtai festivalio dalyvių ir svečių medžiojo kad ir menkiausias naujienas iš Lietuvos ir nešė jas mums – vaikams iš laisvės trokštančio krašto.

K

ai žiniasklaida sumirgėjo pranešimais, kad Airijos lietuvė, panevėžietė Jurga Vidugirienė taikosi į Seimo narės kėdę – vieni jai spaudė ranką linkėdami sėkmės, kiti plūdosi interneto komentarų erdvėje, dar kiti gūžčiojo pečiais – kas ji tokia? Jauna, drąsi ir veikli. Nenustygstanti vietoje ir nuolat ieškanti iššūkių sau bei gyvenimui. Kitokia. Kokia? Ir kodėl ji? Atvirai apie visa tai. Nuotraukos Remigijaus Čižausko ir iš asmeninio albumo

Nenustygai vietoje ir baigusi mokyklą? Kaip pasisuko tavo gyvenimas išaugus iš mokyklinio suolo? Baigusi mokyklą, mokiausi Vilniaus Universiteto Kauno Humanitariniame fakultete. Šešeri metai prabėgo kaip viena diena: studijos, pažintis su būsimu vyru Mindaugu, įgyti lietuvių filologijos bakalauro ir magistro laipsniai. Besimokydama dirbau Kauno „Rasos“ gimnazijoje, vėliau savo iškalbą naudojau optikoje „Vision Express“ – gatvėje galėjau atpažinti ponias ir ponus, pasipuošusius mano parinktais akinių rėmeliais. O vėliau išvykau į Airiją. Kodėl? Išvažiavome kaip visi: genami nuotykių troškimo bei poreikio išgyventi nesėdint tėvams ant sprando. Čia pagaliau tapau savarankiška, patikėjau, kad gyvenime nėra nieko neįmanoma.

Kada įsiliejai į Airijos lietuvių bendruomenės veiklą? Atvykusi į Airiją, susipažinau su Linu Jakučioniu – pirmuoju ALB pirmininku, kuris jau seniai puoselėjo mintį įkurti Airijoje gyvenančių lietuvių bendruomenę. 2001 m. buvo įkurta Virtuali Airijos lietuvių bendruomenė, o 2004 m. rugsėjo 4 d. dar oficialiai neįsikūrusios bendruomenės aktyvistai atidarė pirmąją Airijoje lituanistinę mokyklėlę „4 Vėjai“. Šiuo metu esu sustabdžiusi savo, kaip Airijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkės, veiklą. Iš Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos, į kurią kartu su bendruomenės administracijos direktoriumi Arūnu Teišerskiu buvome išrinkti 2006-aisias, įstatams nenumatant laikino veiklos suspendavimo, dėl savo politinių planų teko pasitraukti.


Lith | Interviu | 13

Ir šios veiklos buvo maža? Juk esi reikalinga čia esantiems būdama šalia, kodėl nutarei kandidatuoti į Lietuvos Seimą? Kažkas turi žengti pirmą žingsnį, kad svetur esantieji būtų atstovaujami valdžioje, kad pagaliau būtų išgirsti. Kai pradedu piktintis Lietuvos politikais bei jų neveiksnumu, mano vyras visuomet klausia: “Ką tu padarei, kad kas nors pasikeistų?”. Jei būčiau išrinkta į LR Seimą, tai būtų savotiška visų užsienyje gyvenančiųjų pergalė.

Kodėl, tavo nuomone, Seime reikia atstovo „iš savų“ – išeivių, gal pakaktų „susidraugauti“ su jau esamais politikos atstovais? Jau ne kartą esu išreiškusi nuomonę, jog išeivijoje gyvenančiųjų interesus Seime atstovauti būtina. Atstovų skaičius galėtų būti tiesiogiai proporcingas užsienyje ilgai ar laikinai apsistojusių tautiečių skaičiui. Lietuvoje gyvenantiems trims milijonams tenka 141 Seimo narys, kai tuo tarpu pusės milijono už Lietuvos ribų reziduojančių lietuvių balso Seime iš viso stengiamasi neturėti. Visai neseniai LR Seimas balsų dauguma atsisakė įsteigti užsienyje gyvenančių rinkiminę apygardą, atmetė galimybę užsienio lietuviams turėti jų interesus ginantį parlamentarą. Tačiau nepaisant jokių trukdžių tokią galimybę turime ir, viliuosi, taip lengvai šios progos neatsisakysime.

Kodėl kandidatuoji būtent Liberalų sąjūdžio, o ne kokios kitos partijos sąraše?

mes silpni ir pažeidžiami, taigi, lengviau eliminuojami, greičiau paslepiami po neapykantos ar istorijos dulkėmis.

Ar užteks jėgų? Ar sulauki pritarimo, palaikymo? Jei užsienio lietuviai manys, jog užpildžius rinkimų biuletenį jie gali lengviau atsikvėpti, nes jų pilietinė pareiga yra įvykdyta – jėgų tikrai neužteks. Man nuolat reikės Jūsų palaikymo, patarimų ir pagalbos. Viena kregždė dar ne pavasaris. Kita vertus – šaukštas deguto gali pagadinti medaus statinę. Nenoriu gadinti. Noriu įrodyti, jog GALI būti ir kitaip, kad užsienyje gyvenantys ne tik gali, bet ir privalo turėti savo balsą LR Seime, jog mums nebūtina tik tykiai stebėti Lietuvos politinę areną – mes patys galime joje kautis. Tačiau jei norime permainų, reikia pradėti nuo savęs. Gana svarstyti, laikas veikti.

Kuo būtum kitokia, nei likusieji Seimo nariai? Tikiuosi galėsianti būti gurkšniu šviežio oro nūdieniame Lietuvos politiniame gyvenime. Puikiai suprantu, jog nepagyvenus atskirtyje, mūsų politikams be galo sunku suvokti, kuo kvėpuoja tūlas lietuvis, koks svarbus jam Lietuvos dėmesys bei pripažinimas, ką reiškia turėti arba neturėti lietuvišką pasą ar kaip ausį ir širdį rėžia kita kalba tariami mūsų vaikų žodžiai. Gyvendama Airijoje išmokau ne tik tvirtai kabintis į gyvenimą. Išsiplėtė akiratis. Žmogaus

Liberalų sąjūdis visuomet buvo ta politinė jėga, kuri gynė po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių interesus, kuri nuoširdžiai domėjosi užsienyje gyvenančiųjų reikalais visą savo kadencijos laiką, o ne likus keletui mėnesių iki rinkimų. Ši partija tiki, kad per pusę milijono užsienyje gyvenančių lietuvių privalo turėti savo atstovų šalies politikoje.

Kaip matai save politikoje? Ką veiksi, kuo rūpinsies? Stengsiuos įgyvendinti savo seną troškimą – suvienyti tautą. Gal kam tai skamba populistiškai, tačiau bandymai tautą suvienyti vien deklaracijomis, lozungais ar amžinai kuriamomis, bet niekad neįgyven-dinamomis popierinėmis išeivijos strategijomis bei programomis kol kas rezultatų nedavė. Noriu būti ta grandis, kuri pažįsta abi puses. Noriu, kad užuot pykęsi ir burnoję vieni ant kitų, visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vėl suvoktų savo bendrumo ir vienybės galią. Negalime leisti, jog mus kiršintų ir skaldytų. Po vieną

Originalumu pasižyminti Jurgos Vidugierienės reklaminė kampanija

teisės, socialinis bei pilietinis švietimas, šalies konkurencingumas skatinant įvažiuojamąjį turizmą, policijos pareigūnų darbas – tai tik kelios sritys, kuriose gali ir turi būti pritaikyta kitų šalių patirtis.

Ar nebijai likti nesuprasta, juk esi atstovė tų, kurie Lietuvoje šiuo metu ne itin maloniai sutinkami? Juk „emigrantas“ šiuo metu nėra prestižinė etiketė... Būtent. Vienas iš mano tikslų – panaikinti tą stereotipą. Norėtųsi, kad pagaliau baigtųsi sistemingas išvykusiųjų juodinimas. Dabar net kiek ilgiau dirbti ar stažuotis į užsienį važiuojantis, nebūtinai emigruojantis visam laikui, žmogus susiduria su gana neigiamu tautiečių požiūriu ir psichologiškai jaučiasi tikrai blogai. Ir iš esmės valdžia nieko nedaro, kad toks didelę dalį išeivijos ar užsienyje dirbančių piliečių turinčios tautos skaldymas būtų baigtas arba kiek galima labiau minimizuotas. Dabar madingos programos ir pastangos mažinti rasizmą, patyčias mokyklose, nusikalstamumą, tuo tarpu niekas negalvoja apie išvažiavusių (dažnai su tikslu grįžti) psichologinę būseną ir net nesistengia panaikinti dabar taip dažnai matomą, tiesiog atvirą„emigrantų” puolimą, nors daugelio nė negalima tokiais pavadinti.

Ar tiki savo pergale? O kas, jei nepavyks?

J. Vidugirienė aktyviai kovoja už dvigubos pilietybės klausimo sprendimą, nes jos sūnelis Jovaras Vėtra – taip pat šio įstatymo įkaitas

Kas sėja vėją, pjauna audrą. Be abejonės, turėsiu daug ko išmokti. Jei nepavyks – niekas nepasikeis. Mano darbas jau seniai tapo gyvenimo būdu. Noriu išmokyti lietuvius didžiuotis ne tik savo istorija ar žymių sportininkų pasiekimais. Noriu, kad jie didžiuotųsi patys savimi. Savo laisve. Laisve rinktis.


14 | Sveikata | Lith

Mens sana in corpore sano (Sveikame kūne – sveika siela)

• Pagal internete aprašytus požymius įtariu savo 6 mėnesių dukrelei rachitą. Airijos gydytojai problemos neįžvelgia. Ką galėtumėt patarti? Įtarti rachitą galima kai mažylis pasidaro neramus, blogai miega, prakaituoja, atsiranda pakaušio plikė, sumažėja raumenų tonusas, užkietėja viduriai. Rachito problema Airijoje bei UK tikrai egzistuoja, nes šiose šalyse nepakankamai saulės, kuri lemia kūdikiui taip reikalingą vitamino D gamybą organizme. Vitaminas D profilaktiškai skiriamas vaikams iki 12 metų amžiaus. Profilaktinės ir gydomosios vitamino D dozės labai skiriasi, tad, jeigu įtariate rachitą savo vaikui, reikalaukite atlikti laboratorinius testus kalcio, fosforo ir vitamino D koncentracijai kraujyje nustatyti. Girdant kūdikiui vitaminą D, reikėtų kruopščiai skaičiuoti lašiukus – vitamino D perdozavimas yra pavojingas sveikatai. Negydant rachito sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, gali deformuotis skeletas, silpnėja imunitetas, didesnė alergijų tikimybė.

Jei Jus vargina ūmūs nugaros skausmai, rekomenduojamas 2-3 dienų lovos režimas bei vaistai nuo skausmo. Airijoje be recepto parduodamos Nurofen plus, paracetamolio tabletės. Po to pradedama individuali reabilitacija. Į šią sąvoką įeina: – gydomoji mankšta; – masažai, atliekami skausmui aprimus; – fizioterapija. Ją galima atlikti ir namuose, tam skirtų prietaisų galima lengvai įsigyti; – vandens procedūros; – tęsiamas priešuždegiminių vaistų vartojimas. Mankštos tikslas – atstatyti perkrautų ir nusilpusių raumenų pusiausvyrą. Airijoje profesionaliai mankštos gali pamokyti fizioterapijos (angl.: physiotherapy) specialistas, Lietuvoje – kineziterapeutas. Kol nėra tikslios diagnozės ir neaišku, kodėl skauda nugarą, nepatarčiau atlikti manualinės terapijos, nes galima sau stipriai pakenkti. Labai svarbu: Nuo nugaros skausmo nevartokite Nimesilio, Lietuvoje be recepto parduodamo visose vaistinėse. Airijoje šis medikamentas jau metus uždraustas kaip itin kenksmingas sveikatai. • Mano ranku oda labai sausa, nuolat skilinėja. Ką patartumėt? Jeigu dirbate su chemikalais - dėvėkite apsaugines pirštines. Rankų plovimui naudokite muilus su neutraliu pH, pvz.: Simple, Dove, Aveeno, Cetaphil, Neutrogena. Po kiekvieno rankų plovimo odą patepkite rankų kremu, skirtu sausai, jautriai odai (angl.: dry, sensitive skin). Pvz.:

Šeimos gydytoja (GP) Dr. Albina Malinauskienė 2 Main Road, Tallaght, Dublin 24 Tel: +353 85 7774117 El. paštas: amalinauskiene@yahoo.com

Elave int. cream, E 45 Cream, Neutrogena, Oilatum. • Kiekvieną mėnesį iš naujo susergu sloga. Kodėl? Ir ką daryti? Sloga (rinitas) – tai nosies gleivinės uždegimas. Šiuo atveju įtarčiau alerginę slogą, kuri gali būti nuolatinė ar sezoninė. Jai būdingos vandeningos išskyros iš nosies, nosies niežulys, čiaudėjimas, raustančios akys, normali kūno temperatūra. Reikėtų įsitikinti, jog tai ne infekcinė, vazomotorinė, profesinė, hormoninė, iritacinė sloga, tirti dėl nosies polipų, iškrypusios nosies pertvaros. Sloga gali sustiprėti ir be perstojo vartojant kraujagysles sutraukiančius vaistus, pvz.: Otrivin. Tiksliai diagnozei ir gydymui reikalingas išsamus tyrimas. Įtariant alergiją, atliekama IgE koncentracijos kraujyje tyrimas su alergeno specifikacija, odos dūrio ir lopo mėginiai. • Man 28. Paskutiniu metu viena akimi pradėjau prasčiau matyti toli esančius daiktus. Ką tai galėtų reikšti? Tai gali būti pačios akies refrakcijos patologija ar sisteminės, neurologinės ligos išraiška. Pirmiausia patarčiau dėl išsamaus ištyrimo kreiptis į gydytoją-okulistą. Airijoje yra daug privačiai dirbančių optometristų – tai ne tas pats. Yra svarbus ir bendras neurologinis ištyrimas.

Norite paklausti gydytojos? Rašykite mums

Tallaght Square

Greenhills Road

Vyresnių nei 5 metų vaikų naktinis šlapimo nelaikymas – enurezė - laikoma patologija. 5-6-ais gyvenimo metais į lovą šlapinasi 15-25% vaikų, 15% tokių vaikų pasveiksta savaime. Enurezės atsiradimui turi reikšmės genetiniai veiksniai (12q ir 13q chromosomos), šlapimo pūslės funkcija, miegas, antidiurezinio hormono stoka. Vaiką reikėtų ištirti dėl cukrinio bei necukrinio diabeto, šlapimo takų infekcijos. Atliekami ir kitokie reikalingi tyrimai. Iš vaikui duodamo maisto reikėtų pašalinti produktus, kuriuose gausu kofeino ir cukraus, citrusinius vaisius ir sultis, šokoladą, gėrimus ir produktus, kurių sudėtyje yra maistinių dažų. Jokiu būdu negalima vaiko barti. Gydymas medikamentais trunka 3-6 mėnesius.

• Nuo stovimo darbo labai skauda nugarą. Kas man galėtų padėti?

Old Bawn Road

• 5 metų vaikas naktimis vis dar šlapinasi į lovą. Kaip spręsti problemą?

Dublino priemiestyje kabinetą atidariusios gydytojos konsultacijų prašo vis daugiau lietuvių

Belgard Road

Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja A. Malinauskienė

Main Road

N81

Tallaght Bypass

M50


Lith | Fotoreportažas | 15

„Draugystės Tiltas 2008“ Ispanijoje Nuotraukos: Jurgos Jasiukaitienės

Pietų Ispanijos Aguadulce miestelyje rugpjūčio 29-31 dienomis vyko jau tradicine tapusi savaitgalinė lituanistinė stovykla

užsienyje gyvenantiems lietuvių vaikams, tėveliams ir mokytojams – „Draugystės tiltas“. Keletas akimirkų...


5

12

19

26

4

11

18

25

Pr

S

Pr

1 d.– Naujieji metai

S

6

7

28

21

14

Tr

An

Tr

1

8

1

Kt

2

29

22

15

Kt

Balandis

27

20

13

An

Sausis

9

2

Pn

3

30

23

16

Pn

Š

Š

4

31

24

17

10

3

S

S

31

22

15

8

1

16

9

2

Pr

23

Pr 3

4

25

18

11

Tr

An

Tr

Gegužė

24

17

10

An

Vasaris

5

Kt

26

19

12

Kt

6

Pn 1

27

20

13

Pn

Š

Š

2

28

21

14

7

29

22

15

8

1

9

2

30

23

16

Pr

S

Pr 1

3

31

24

17

4

An 2

Tr 3

Birželis

25

18

11

Tr

Kovas

10

An

17 d. – Šv. Patriko diena

S

Tie, kurie eina į priekį

Lietuvos Respublikos Liebralų Sąjūdis

5

Kt 4

26

19

12

Kt

6

Pn 5

27

20

13

Pn

Š

Š

6

28

21

14

7

016 | Numerio tema |Lith


Lith No. 2