Page 1

ŠV. G

ERTR

ŪDO

S G.

GIMNAZIJOS G .

J. JABLONSKIO G.

A. MAPŲ G.

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ

NEM

GOS G .

UNO

BIRŠTONO G .

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO KURPIŲ G. VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJA PALA N

L. Z

AM EN

HO

FO

G.

VILNIAUS G.

PU

OD

ŽIŲ

G.

G.


PAVADINIMAS: Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija Užsakovai: Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba Vilniaus g. 22, Kaunas Kauno miesto savivaldybės administracija Laisvės al. 96, 44251 Kaunas Paslaugų teikėjai: MB „MMAP“ ir MASH Studio VOF Komanda: Martynas Marozas (MB „MMAP“) Živilė Šimkutė (MASH Studio VOF) Egidijus Kasakaitis (MASH Studio VOF) Redaktorė: Gritutė Petkevičiūtė Data: 2017 gegužė

KAUET

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBA


ĮŽANGA Prieš trisdešimt metų sustojęs Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų vystymasis paskandino analizuojamą miesto dalį nežinioje. Pastarųjų metų Kauno miesto atgimimas ir spartus augimas gali būti išnaudotas ryžtingai sprendžiant įsisenėjusius teritorijos klausimus. Galimybių studijos teritorijos audinyje aiškiai matoma kolizija tarp žalingų praeities miesto planavimo tendencijų ir siekio sukurti tvarią miesto formą šiandienos ir ateities kartoms. Galimybių studija – vienas iš planavimo įrankių, leidžiantis kūrybiškai žvelgti į daugialypę miesto ateitį. Galimybių studijos ir bendros vizijos generavimo procesas yra ne mažiau svarbus nei galutinis rezultatas. Jei galimybių generavimo procesas yra atviras, įtraukiantis svarbias interesų grupes, kurios bendrai prisideda prie galutinių rezultatų, jis stiprina viešą interesą, pritraukia investuotojų žvilgsnius, kuria pozityvumo, artėjančio pokyčio įspūdį. Galimybių studijos rezultatai tampa kelrodžiu, kuris gali padėti priimti svarbius sprendimus skirtingiems miesto audiniams, vedančius prie bendro užsibrėžto tikslo. Pasirinkta galimybių studijos metodologija vietos problemas ir galimus sprendinius skaido į keturias dalis: interesų derinimą, viešąją erdvę, susisiekimo sistemą ir erdvinį vystymą, o viešos diskusijos padeda priimti sprendimus skirtingiems studijos etapams. Galimybių studijos buklete pateikiamos analizuojamos teritorijos vystymo gairės, kurių sprendiniai apsvarstyti ekspertų ir vietos interesų grupių susitikimų metu.


VILIJAMPOLĖ KAUNO PILIS

LAISVĖS AL.

A L E K S O TA S


TURINYS 6

ĮŽANGA • Galimybių studijos objektas • Tikslai ir uždaviniai • Procesas • Vietos interesų grupių įtraukimas • Teritorijos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė • Studijos panaudojimas

14

BENDRA TERITORIJOS ANALIZĖ • Miesto ambicijos ir vystymosi kryptys • Teritorijų planavimas • Istorinės medžiagos apžvalga

22

VIEŠOJI ERDVĖ • Aikštė po turgaus • Teritorijos transformacija - modernizmas ir ideologija • Viešųjų erdvių pavyzdžių palyginimas • Steigiamojo Seimo aikštė šiandien • Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas • Viešosios erdvės planavimo gairės

32

SUSISIEKIMO SISTEMA • Esamos situacijos analizė • Susisiekimo sistemos vystymo gairės • Sprendiniai

46

ERDVINIS VYSTYMAS • Erdvinis vystymas Kauno senamiestyje • Istorinis užstatymas • Esama teritorijos programa • Daugiafunkciai pastatai • Sprendiniai • • • • •

76

Gretimybių programa ir vystymo gairės Scenarijus A: Aikštės vystymas išlaikant esamus gatvės parametrus Scenarijus B: Aikštės vystymas optimizuojant gatvės parametrus Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto salės integracija Apibendrinimas

IŠVADOS


G A L I M Y B I Ų S T U D I J O S O B J E K TA S

Galimybių studija skirta Steigiamojo Seimo aikštei ir jos gretimybėms. Analizuojamą teritoriją kerta Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvės. Teritorijos pietvakariuose įsikūrusi Kauno Maironio universitetinė gimnazija ir Steigiamojo Seimo aikštė, kadaise buvusi senoji rinkos aikštė. Šiaurės vakaruose – P. Eimučio laiptai, vedantys link Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno Ąžuolų kalno viršuje. Pastatai, besiribojantys su P. Eimučio laiptais (Šv. Gertrūdos g. 38 ir 40), yra apleisti, jų pašonėje įsikūręs greito maisto kioskas ir vieša automobilių stovėjimo aikštelė. Kitoje Gimnazijos gatvės pusėje, šlaite, stovi dar vienas apleistas pastatas – buvusioji chasidų sinagoga, kurioje ilgus metus veikė skulptorių dirbtuvės. Šlaito apačioje – automobilių stovėjimo aikštelė ir vieno aukšto pastatas, kuriame įsikūrusi kavinė. Už kavinės – dviejų aukštų pastatai su mansarda, kurių patalpose įsikūrusios įvairios paslaugų įmonės.

Analizuojamos teritorijos dydis: 3,3 ha. Teritorija jungia 37, 56, 53 ir 36 senamiesčio kvartalus. Visiems kvartalams būdingas nedidelio aukštingumo posesijinis, perimetrinis stichiško plano užstatymas. Kultūros paveldo vietovė: senamiestis (20171) Kultūros paveldo teritorija: pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinis sluoksnis (2978) GRETIMI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI: • pastatų kompleksas (29871) • gimnazijos pastatas (10677) • pastatas (10408) • saugomo antropogeninio kraštovaizdžio perspektyvą uždaro valstybės saugomo dominikonų vienuolyno ansamblio (1158) Dievo kūno bažnyčia (22358) • nacionalinės reikšmės paminklas: Kauno istorinės prezidentūros statinių kompleksas (25778)

us

ga

tvė

Teritorijos pietrytinėje dalyje, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių kampe – dar keli apleisti pastatai (Gimnazijos g. 4 ir 2). Pastatų sklypas ribojasi su Kauno istorinės prezidentūros statinių kompleksu.

TERITORIJOS DYDIS IR PARAMETRAI:

o ga

J.Ja

tvė

blon

Gim

nazij

skio

gatv

ė

Galimybių studijos ribos

os g

Vilnia us

gatvė

atvė

Gimnazijos gatv

Šv .G

ičiaus gatvė

ert

rūd

os

ga

tvė

ė

A. Mackev

šton

Šv .G

ert

rūd os g

atv ė

Vil nia

Steigiamojo Seimo aikštė

Analizuojamos teritorijos ribos

6 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


T I K S L A I I R U Ž D AV I N I A I

GALIMYBIŲ STUDIJOS TIKSLAS – pasiūlyti efektyvias ir racionalias gaires teritorijai vystyti, kurios galėtų tapti pagrindu organizuojant Steigiamojo Seimo aikštės regeneracijos architektūrinės idėjos konkursą. GALIMYBIŲ STUDIJOS UŽDAVINIAI: Interesų koordinavimas – Išsiaiškinti vietos bendruomenių poreikius, įtraukiant verslininkų asociacijas, gyventojų atstovus, miestokūros ekspertus, gretimų teritorijų suinteresuotąsias grupes.

Viešoji erdvė – Išanalizuoti ir pasiūlyti analizuojamos teritorijos viešųjų erdvių (aikščių, skverų, gatvių, pėsčiųjų takų ir pan.) vystymo gaires. Teritorijos vystymas – Siekiant užtikrinti gyvybingą teritorijos regeneraciją – išanalizuoti galimas Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų vystymo galimybes, identifikuoti egzistuojančias problemas ir grėsmes, siūlyti įvairius vietos programos turtinimo scenarijus.

Susisiekimo sistema – Vadovautis kitų Europos miestų patirtimi ir siūlyti galimas transporto sistemos ir mazgų pertvarkymo kryptis. Dėmesys turi būti skiriamas sprendiniams, gerinantiems pasiekiamumą įvairiomis judėjimo priemonėmis ir kuriantiems žmogaus mastelio gatvių profilius. Papildomai pateikti pasiūlymus dviračių ir automobilių statymui planuojamoje teritorijoje ar jos prieigose.

GALIMYBIŲ STUDIJOS VYKDYMO METODOLOGIJA 1.

2.

Informacijos rinkimas ir analizė

• •

+

Pirmas ekspertinis susitikimas (2017-02-22) Susitikimas su gyventojais ir vietos verslininkais (2017-02-23) Vertybių, prioritetų ir atspirties taškų gryninimas

Interviu su vietos interesų grupėmis ir ekspertais

Analizės išvados ir informacijos susisteminimas

Antras susitikimas su miestokūros ekspertais ir vietos interesų grupėmis (2017-04-03)

Viešas studijos rezultatų pristatymas

+

Vystymo scenarijų generavimas

3.

Vystymo gairių ir apribojimų formulavimas

+

Teritorijos vystymo programos formulavimas

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 7


[ 2017 m. vasario 22 d. ] Susitikimas su miestokūros ekspertais ir lokaliomis interesų grupėmis

PROCESAS PIRMASIS ETAPAS:

ANTRASIS ETAPAS:

TREČIASIS ETAPAS:

Pirmojo galimybių studijos etapo metu buvo surinkta istorinė informacija apie Steigiamojo Seimo aikštę ir gretimas teritorijas, gilintasi į Kauno miesto raidą, apžvelgta esama urbanistinė situacija: šiandieninis užstatymas ir teritorijoje vyraujančios funkcijos, Kauno kultūrinių erdvių išsidėstymas, viešųjų erdvių tinklas ir susisiekimo sistema. Analizuota teritorijos problematika, atlikti matavimai. Paraleliai vykdyti susitikimai su vietos interesų grupėmis ir miestokūros ekspertais.

Antrojo etapo metu analizuotos Kauno ir kitų Europos miestų viešosios erdvės, jų sėkmės istorijos. Taip pat ieškota analizuojamos teritorijos susisiekimo sistemos optimizavimo būdų. Siekta sukurti gyvybingus gatvių pjūvius, integruoti dviračių ir pėsčiųjų takus. Erdvinis vystymas aikštės teritorijoje yra sudėtingas, todėl antrajame etape pasirinkta apsvarstyti galimus vystymo principus atsiribojant nuo konkrečių funkcijų. Pateikti trys scenarijai išryškinant jų erdvines implikacijas, o galimos pastatų konfigūracijos leidžia išryškinti scenarijų privalumus ir trūkumus.

Trečiajame galimybių studijos etape apibendrinamos vystymo gairės ir erdviniai apribojimai, kurie buvo aptarti susitikimų su vietos interesų grupėmis ir miestokūros ekspertais metu. Steigiamojo Seimo aikštės vystymo programos variacijos bus parengtos atsižvelgiant į teritorijos erdvinius apribojimus, bendras miesto vystymosi tendencijas, miesto poreikius ir skirtingų funkcijų įtaką aikštės gyvybingumui. Studijos rezultatai bus pristatomi viešai, o jų pagrindu bus ruošiamos Steigiamojo Seimo aikštės atviro architektūrinio konkurso sąlygos.

[ 2017 m. balandžio 4 d. ] Susitikimas su miestokūros ekspertais ir vietos interesų grupėmis

8 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


KAUET

SAVININKAI

SUSISIEKIMO SISTEMA

ã9* (575 Ş'

26* 

VERSLININKŲ DRAUGIJA

ATEITIES MIESTAI ã9* (575 Ş'

URBANISTIKA

.80( /,Ŧ*

26* 

0'$8.ã26*

09$/$1þ,$86*

NEKILNOJAMO TURTO VYSTYMAS

52 78 ãĖ6

$

9,/1

þ,$8

6*

$0$3Ŧ*

MAIRONIO UNIVERSITETINĖ GIMNAZIJA

KULTŪROS PAVELDAS CENTRO SENIŪNIJA

9,/1,$86*

1(0

812

*

08

0'$8.ã26*

9. 8= 02 6

BIRŠTONO G.

*

,$8 6*

ARCHITEKTŪRA

*,01$=,-26*

.(9,

KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS

J. JABLONSKIO G.

96/$'

STEIGIAMOJO 6(,02$,.ã7Ė

,7,1

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA .853

,Ŧ*

38

Ė6

*

2'

å,Ŧ

*

VIETOS INTERESŲ GRUPIŲ ĮTRAUKIMAS Vietos interesų grupės – tai organizacijų atstovai ar individai, kurie bus paveikti teritorijos vystymo sprendimų arba kurie gali suteikti ekspertinių žinių, patarimų dėl tam tikrų sprendinių poveikio ir teritorijos vystymo apribojimų. Siekiant geriau suprasti analizuojamos teritorijos iššūkius ir poreikius, kiekvieno studijos etapo metu buvo aktyviai bendrauta su miestokūros ekspertais, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovais, vietos gyventojais ir aplinkinių sklypų savininkais. Kartu buvo generuojami teritorijos regeneracijos atspirties taškai, diskutuota apie galimus vietos apribojimus, poreikius viešajai erdvei. Ekspertų ir vietos interesų grupių įtraukimas vyko organizuojant susitikimus ir vykdant giluminius interviu, vėliau visi kviesti į susitikimus, kur pristatyta studijos medžiaga, apskritojo stalo diskusijos principu ieškota atsakymų į konkrečiam studijos etapui svarbius klausimus. Po susitikimų visiems atvykusiems ir negalėjusiems atvykti dalyviams siųstas susitikimo naujienlaiškis. Po kiekvieno etapo vykdyti atskiri susitikimai su Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kuri teikė kritiką ir rekomendacijas.

ĮTRAUKIMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 1. Interesų grupių narių identifikavimas 2. Įtraukimas: Giluminis interviu Dalyvavimas susitikimuose Atgalinio ryšio užtikrinimas Įtraukimas į sprendimų priėmimą 3. Bendras rezultatų aptarimas INTERESŲ GRUPĖS: • • • • •

pastatų (Šv. Gertrūdos g. 38, 40 ir Gimnazijos g. 4, 2) savininkai; Kauno Maironio universitetinė gimnazija (administracija ir mokiniai); miestokūros ekspertai: kultūros paveldo specialistai, architektai, susisiekimo sistemos specialistai; Senamiesčio verslininkų draugija; Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 9


U R B A N I S T I N I O V Y S T Y M O P R I O R I T E TA I

Regeneracija teritorijoje turi būti vykdoma vadovaujantis tvaraus vystymo principais: kuriamas kompaktiškas kontekstualus užstatymas, optimizuojama perteklinė susisiekimo sistema, į ją integruojami pėsčiųjų ir dviratininkų srautai. Turi būti siekiama sumažinti senamiesčio erdvinę fragmentaciją atkuriant išnykusius ryšius, pagerinant pėsčiųjų srautų sklandų judėjimą iš atskirtų senamiesčio dalių, kuriamas žmogaus mastelio gatvių profilis, atgaivinami nugriauti senamiesčio kvartalai.

Būtinos priemonės viešosios erdvės gyvybingumui ir patrauklumui gerinti, atsisakoma monumentalumo, skatinama mišrios funkcijos plėtra, užtikrinanti viešosios erdvės perimetro naudojimą. Reikalingos intervencijos, skatinančios negyvybingų sklypų regeneraciją, sukuriančios palankias ir patikimas sąlygas patiems sklypų savininkams imtis iniciatyvos ir pradėti teritorijos regeneraciją.

T E R I T O R I J O S S T I P RY B I Ų , S I L P N Y B I Ų , G A L I M Y B I Ų I R GRĖSMIŲ ANALIZĖ STIPRYBĖS:

SILPNYBĖS:

• • • • •

• • • •

geras pasiekiamumas automobiliu ir viešuoju transportu; greta svarbios miesto viešosios erdvės; lanksčius apribojimus turinti kultūros paveldo teritorijoje esanti erdvė; regeneracijos potencialas; netoliese besikuriantys biurai, jei bus palaikoma jungtis su jais, užtikrins nuolatinius lankytojų srautus.

• • • • •

intensyvus transporto eismas; gatvė – barjeras; prastas pasiekiamumas pėsčiomis ir dviračiais; negyva viešoji erdvė; negyvas teritoriją supančių pastatų pirmasis aukštas; nėra Kauno miesto centro vystymosi strategijos; regeneracija vyks lėtai, bus brangi; verslas neišsilaiko, nepritraukia lankytojų srautų; nedidelis gyventojų tankumas; reikalingos didelės investicijos regeneracijos bazei sukurti.

GALIMYBĖS:

GRĖSMĖS:

• • • • • • • • •

sukurti patrauklius gatvės perimetrus komercijai ir paslaugoms; sukurti gyvybingą viešąją erdvę; duoti toną Kauno centro susisiekimo sistemos tvariam vystymui; sujungti atskirtas senamiesčio dalis; viešąją erdvę papildyti gimnazijai reikalingais elementais, išnaudoti mokyklos renginiams; sukurti žalius gatvių profilius; didelis privataus kapitalo interesas; technologijų tobulėjimas; tvarių judumo priemonių populiarėjimas; miesto centras sparčiai vystosi.

• • •

užsitęsęs neužtikrintumas ir bendras teritorijos pesimizmas; augantis automobilių srautas, reikalingi kompleksiniai sprendimai, stipri politinė valia; užsitęsusi žemės reforma trukdo įgyvendinti pokyčius; dėl didelio neužtikrintumo verslas bus suinteresuotas investuoti tik į greitai atsiperkančius projektus, o šiam projektui reikia laiko.

10 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


K A I P S T U D I J Ą PA N A U D O T I ? Pagrindinė galimybių studijos paskirtis – būti įrankiu Kauno miesto savivaldybės administracijai brėžiant aiškią teritorijos vystymo kryptį.

Teritorija turi didelį potencialą atgimti, tapti gyvybinga miesto vieta, puikaus pasiekiamumo mazgu, kur kurtųsi biurai, viešbučiai, paslaugų ir prekybos verslas, maitinimo įstaigos. Turint aiškią teritorijos vystymo viziją, kuriamos galimybės privačiam sektoriui pagal galimybes ir interesus prisidėti prie vizijos įgyvendinimo. PAGRINDINIAI KLAUSIMAI: 1) Apie pasiekiamumą ir susisiekimo sistemą: Kaip bus sprendžiamas intensyvaus transporto eismo ir perteklinės susisiekimo infrastruktūros daromas neigiamas poveikis aplinkinėms teritorijoms? Ar pastatų savininkams, verslui ir gyventojams galima tikėtis geresnio pasiekiamumo pėsčiomis ir dviračiais? Ar bus sukurtos papildomos viešos automobilių stovėjimo vietos? Ar bus kontroliuojamas pravažiuojančio sunkiojo ir lengvojo transporto srautas pro analizuojamą teritoriją? Nuo šių atsakymų priklauso, kaip bus renovuojami apleisti pastatai, kokias funkcijas juose galima projektuoti, kad investicija atsipirktų. Taip pat, kokius verslus galima pritraukti į egzistuojančias nuomojamas komercines erdves pirmuose aukštuose. 2) Apie erdvinio vystymo galimybes: Ar galimas vystymas neužstatytuose sklypuose? Kokios tipologijos ir apimties pastatai gali būti statomi? Kas bus vystoma savivaldybės lėšomis, į ką investuoti bus galima privatiems vystytojams?

Vystymo gairės kiekvienam analizuotam teritorijos aspektui (viešajai erdvei, susisiekimo sistemai ir erdviniam vystymui) yra pateiktos skirtinguose galimybių studijos skyriuose. Įvertintas ir apibendrintas siūlomų sprendinių poveikis ir reikalingi žingsniai šiems sprendiniams įgyvendinti. Studija leidžia pateikti aikštės gretimybių ateities versiją, taip koncentruojant dalyvių dėmesį į sprendinius aikštės teritorijoje. Siekiama kurti terpę geriausios kokybės architektūrinės idėjoms, kurti teritoriją kaip traukos tašką pagal visus tvaraus miesto planavimo ir dizaino principus. Studijos medžiaga leis dalyviams susipažinti su teritorijos istorija, vietos problematika, gyventojų poreikiais, miestokūros ekspertų patarimais, o vystymo vizija leis įgyvendinti pagrįstus sprendimus. Gairės paremtos surinkta istorine medžiaga, programa ir vystymo parametrais, prie kurių buvo prieita diskutuojant susitikimuose su įvairiomis interesų grupėmis. Kauno miesto savivaldybės administracija, naudodamasi studijos medžiaga, gali priimti bendrai teritorijai svarbius sprendimus dėl pasiekiamumo gerinimo, atverti galimybes kryptingai regeneracijai ir taip skatinti tikslines intervencijas. Teritorijai šiaurinėje Šv. Gertrūdos g. pusėje ypač reikalingas impulsas regeneracijai, nes ji atlieka tamsaus senamiesčio krašto vaidmenį, kurį būtina keisti.

3) Apie viešąją erdvę: Ar aikštė taps traukos tašku, pritraukiančiu naujų lankytojų srautų ir katalizuojančiu gretimybių regeneraciją?

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 11


BENDRA TERITORIJOS ANALIZÄ–


Siekiant pritaikyti miesto susisiekimo infrastruktūrą prie augančio centro patrauklumo, pradėtas rengti Kauno miesto darnaus judumo planas, baigiama Senamiesčio ir Naujamiesčio dviračių takų schema, kurios pagrindu bus vykdoma dviračių takų plėtra.

Pastaraisiais metais Kaunas skiria daug dėmesio istoriniam miesto centrui (Senamiesčiui ir Naujamiesčiui) ir turi ambicijų sujungti šiaurinę ir pietinę miesto dalis. Daug investicijų skiriama mokslo ir kultūrinės programos vystymui. Tai puikiai iliustruoja pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybės patvirtinti planavimo dokumentai ir iniciatyvos: Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, integruota teritorijų vystymo programa, „Mokslo salos“ koncepcijos įgyvendinimas, ambicija statyti M. K. Čiurlionio koncertų centrą pietiniame Nemuno krante; Miesto centre kyla nauji biurų ir gyvenamieji statiniai, įsibėgėjusi Laisvės alėjos rekonstrukcija. Pozityviai nuteikia ir šiais metais iškovotas 2022 metų Europos kultūros sostinės titulas.

Nepaisant intensyvių statybų mieste, centras iki šiol neturi aiškios vystymosi strategijos, o plėtra vykdoma fragmentiškai. Šiandieniame miesto plėtros kontekste, galimybių studijoje analizuojama teritorija yra strategiškai palanki vieta, galinti išjudinti ne tik aikštės ir jos gretimybių regeneraciją, bet ir visų gretimų ir apleistų kvartalų atgimimą. Biurų paskirties statinių vystymas Šauklių žiedo prieigose ir Jonavos gatvėje gerokai padidins žmonių srautus, kuriuos tinkamai nukreipus galima išnaudoti analizuojamos teritorijos gyvybingumui kelti. Tam reikalinga stipri bazė, etapiškas ir apgalvotas teritorijos tvarkymas, strategiškas investicijų ir verslų įveiklinimas.

2017 metų miesto biudžete paveldotvarkos programai įgyvendinti numatyta skirti 1 mln. eurų. Ši programa pastatų savininkams leidžia prašyti dalinio finansavimo tvarkybos darbams ir dekoratyviniam pastatų apšvietimui. Programa jau antrus metus skatina miesto centro atsinaujinimą. Naujai vystomi biurų pastatai

Analizuojama teritorija

Svarbūs pėsčiųjų ryšiai

8 500m2

in .

11 000m2

5m

ANALIZĖ

M I E S T O A M B I C I J O S I R V Y S T Y M O K RY P T Y S

2 500m2

Kauno pilis

Pakopų takas

P. Eimučio laiptai

Laisvės alėja

Svarbios teritorijos jungtys ir naujai vystomi projektai senamiesčio gretimybėse

14 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


T E R I T O R I J Ų P L A N AV I M A S

Teritorija ribojasi su saugomais kultūros paveldo objektais: Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ir Istorinės LR Prezidentūros kompleksu. Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžinyje analizuojamoje teritorijoje posūkis iš Šv. Gertrūdos g. link Gimnazijos g. žymimas kaip senamiesčio kvartalų zonos, kuriose sunyko istorinės sklypų ribos. Brėžinyje taip pat žymima 1932 m. planuota tunelio vieta.

KAUNO MIESTO BENDRASIS PLANAS (2013–2023 METAMS) BRĖŽINYS: NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TVARKYMAS (IŠKARPA) LEGENDA: Esami kultūros paveldo objektai Kultūros paveldo vietovės ir teritorijos Esamų kultūros paveldo objektų, vietovių ir teritorijų apsaugos zonos Senamiesčio kvartalų zonos, kuriose sunyko istorinės sklypų ribos Istorinių miestų dalių gatvės Kauno miesto istorinės dalys 1932 m. planuota tunelio vieta Siūlomos apžvalgos aikštelės ir trasos

KAUNO MIESTO BENDRASIS PLANAS (2013–2023 METAMS) SPRENDINIAI, PAGRINDINIO BRĖŽINIO PENKTAS LAPAS (IŠKARPA) LEGENDA: Kultūros paveldo objektai Kultūros paveldo objektai, kompleksai ir vietovės Kultūros paveldo objektų, kompleksų ir vietovių apsaugos zonos Miesto centro teritorijos Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos Intensyviai lankymui naudojami želdynai ir aikštės Ekstensyviai lankymui naudojami želdynai Miškai Infrastruktūros teritorijos

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 15

ANALIZĖ

Kauno miesto bendrajame plane didelė dalis analizuojamos teritorijos žymima kaip miesto centro teritorijos, kuriose galima mišrios paskirties pastatų statyba. Buvusio turgaus statinių vietoje taip pat tęsiama mišrios paskirties žemės paskirtis, jos centre – „intensyviai lankymui naudojami želdynai ir miesto aikštės“. Šioje funkcinėje zonoje galima tik šios teritorijos poreikiams patenkinti skirtų pastatų statyba, užstatymo intensyvumas – iki 0,2, aukštingumas – iki 8,5 m. Ąžuolų kalno šlaitas priskirtas ekstensyviam lankymui naudojamų želdynų funkcinei zonai. Šie želdynai nepritaikomi lankymui, jose galima inžinerinės infrastruktūros, atskirų želdynų plėtra.


ANALIZĖ

1847 m. Kauno m. projektinio plano variantas (KAA. F. I-61, ap. 1,b 1728)

I S T O R I N Ė S M E D Ž I A G O S A P Ž VA L G A Analizuojamos teritorijos istorija ir urbanistinė raida apžvelgiama vadovaujantis Kauno senamiesčio regeneracijos projekto korektūra, 36-o kvartalo istorineurbanistine dalimi (A. Jakučiūnas, I. Grigaitienė, 1989), Kauno senamiesčio 36-o kvartalo sklypų ribos projektu (R. Padvarskas, S. Puyvis, 1994) ir Kauno senamiesčio turgaus aikštės (kv. 37) istoriniais tyrimais (B. Sabakonienė, 1975) 36-as kvartalas – vienas iš vėliausiai suformuotų Kauno senamiesčio kvartalų. Tai lėmė jo padėtis tuometiniame mieste – kvartalas buvo miesto pakraštyje, ir įvairūs istoriniai įvykiai, turėję didelės įtakos kvartalo urbanistinei raidai (2). XVIII a. lyginant su kitais senamiesčio kvartalais 36-as išsiskyrė dydžiu. Kvartalo vakarinė riba – Dominikonų skersgatvis (dab. J. Jablonskio g.), rytinė – senosios liuteronų kapinės, buvusios šalia Šv. Gertrūdos bažnyčios (žr. diagrama-1). Visa kvartalo žemė tuomet priklausė vienam savininkui – dominikonų vienuolynui. 1788 m. matininko J. Do Kurno inventoriuje minima, kad kvartalą iš pietų į šiaurę per dabartinę Steigiamojo Seimo aikštę įstrižai kirto skersgatvis, ėjęs nuo dabartinės Birštono iki Šv. Gertrūdos ir Dominikonų gatvių sankryžos. Šis skersgatvis, skiriantis vienuolyno teritoriją, pažymėtas 1796 m. J.E. De Vittes plane. 1840 m. T. Paškausko plane skersgatvio nėra, todėl galima teigti, kad tai nebuvo senamiesčio gatvė, o tik vidinis praėjimas tarp vienuolyno valdų (2). Istoriniuose šaltiniuose, naudotuose ruošti Kauno senamiesčio 36-o kvartalo sklypų ribų projektą, kvartalo posesijinė struktūra nefiksuota. Manoma, kad XVIII a. kvartale buvo vienuolyno dirbama žemė, daržai, todėl

daroma išvada, kad tuo metu kvartalas nebuvo gyvenama teritorija. 36-o kvartalo pradžia laikomi 1847 metai, kai Kaunas tapo gubernijos miestu. 1845 metais buvo konfiskuotos vienuolyno žemės: vienuolynas uždarytas, o dominikonų Švč. Sakramento bažnyčia paversta stačiatikių cerkve. 36-as kvartalas pirmą kartą buvo suplanuotas 1851 m. (žr. diagrama-3). Projekte numatytos trys stačiakampės posesijos rytinėje dalyje ir pusapvalė aikštė pietvakarinėje dalyje, tai yra seniausi kvartalo suplanavimo urbanistiniai reliktai (1). Kauną paskelbus gubernijos centru pradėjo aktyviau formuotis miesto ir kvartalo struktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje nutiesiama Gimnazijos gatvė. Kvartalas padalinamas į dvi dalis: nustatoma nauja vakarinė 36-to kvartalo kraštinė, prie kurios, 1851 m. projekte numatyta pusapvalė aikštė, suformuojamas gubernatoriaus rūmų sodas. Sklypai suformuojami ir šiaurinėje kvartalo dalyje. Suformuojamas 37-as senamiesčio kvartalas. XX amžiaus pradžioje 36-ame kvartale buvo 20 mūrinių ir 15 medinių namų, kuriuose įrengta 21 parduotuvė. Galima teigti, kad kvartalas buvo intensyviai užstatytas ir turėjo ryškią prekybinę funkciją (2). 36-o kvartalo urbanistinė struktūra buvo suardyta realizuojant XX a. septintajame dešimtmetyje kvartalo kompleksinio kapitalinio remonto projektą. Nepaisant brutalaus kapitalinio remonto, kvartalo išliekamąja verte neabejojama (2).

16 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


1796 M. 36-O KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA / PAGAL DE‘VITTE/ (DIAGRAMA - 1)

1796 M KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA / PAGAL DE‘VITTE/

MENAMA RIBA TARP 36 IR 35 KVARTALŲ

SKAJA G

ATVIS SKERSG

DOMINIKO NŲ

SK.

T.

ANALIZĖ

SMETAN

36 KV. 1 1

ŽINOMI KVARTALO VALDŲ SAVININKAI:

T.

AJA G

ANSK ROKIT

1 - Dominikonų vienuolyno valdos. Jas kirto gatvelė nuo didžiosios Vilniaus g. link Šv. Mikalojaus bažnyčios

US

DIDŽIOJI VILNIA

DIDŽ

IOJI

VILN

IAUS

1843 M. 36-O KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA / PAGAL T. PAŠKOWSKĮ (DIAGRAMA - 2)

1843M KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA / PAGAL T. PAŠKOWSKĮ ŽINOMI KVARTALO VALDŲ SAVININKAI: 1 - DOMINIKONŲ VIENUOLYNO VALDOS. JAS KIRTO GATVELĖ NUO DIDŽIOSIOS VILNIAUS GT. LINK ŠV. MIKALOJAUS BAŽNYČIOS

384

VILKOM

IRSKAJA

GT.

KONŲ GT .

36 KV.

375

E

SS

DOMINI

5

5

O

SK

RG

375

U RB

ŠO

JE

TE

PE

VILE

ŽINOMI KVARTALO VALDŲ SAVININKAI: 5 - Dominikonų vienuolyno valdos 375 - Jano Širo medinis namas nuosavoje valdoje

NSK

AJA

1850 M. 36-O KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA (DIAGRAMA - 3) ŽINOMI KVARTALO VALDŲ SAVININKAI:

1850 M KVARTALO RETROSPEKTYVINĖ SCHEMA

A

37 KV.

GOSTINAJA GT.

5 - DOMINIKONŲ VIENUOLYNO VALDOS 375 - JANO ŠIRO MEDINIS NAMAS NUOSAVOJE VALDOJE

VILKOMIR

SKAJA GT .

B C

D

E

F

O

36 KV. P KT

N

SA

(Šaltinis: Kauno senamiesčio 36 kvartalo sklypų ribų projektas (1994) (Proj.ŽINOMI vadovas R. Padvarskas) KVARTALO VALDŲ SAVININKAI: A - DOMINIKONŲ VIENUOLYNO VALDOS B - KALKATINO VALDA C - VALDININKO G.ČECHOVIČIAUS VALDA D - G.JANEVIČIAUS VALDA

UR

B

ER

ET

O A

A

AJ

K GS

. GT

ŽINOMI KVARTALO VALDŲ SAVININKAI: A - Dominikonų vienuolyno valdos B - Kalkatino valda C - Valdininko G. Čechovičiaus valda D - G. Janevičiaus valda link Šv. Mikalojaus bažnyčios E- Miestiečio G.V. Ritelerio valda F - G. Fogelio valda O - Savininkai nežinomi

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 17

E- MIESTIEČIO G.V.RITELERIO VALDA F - G.FOGELIO VALDA O - SAVININKAI NEŽINOMI


KAUNO SENOJI RINKA

Kauno Rotušės aikštėje jau nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos veikė turgus. Aikštė buvo nešvari tačiau joje buvo gausu įvairių krautuvėlių. Manoma, jog XIX a. pirmojoje pusėje turgus iš dabartinės Rotušės aikštės buvo perkeltas į 37-o kvartalo šiaurinę dalį (3).

Senoji rinka, įsikūrusi dabartinės Steigiamojo Seimo aikštės vietoje, tarpukariu buvo dominuojanti miesto turgavietė. „Kauno istorijos metraštyje“ (2011) A. MorkūnaitėLazauskienė rašo: „Anot amžininkų, tai „gyviausia judėjimo atžvilgiu vieta Kauno mieste. Tai yra nuolatinis virdulys, kuriame be pertraukos virte verda įvairių įvairiausios smulkios ir smulkesnės machinacijos, gešeftai, apdūmimai.“ Senoji rinka tuometiniams kauniečiams buvo žinoma „tolčiukės“ vardu. Rinką perimetru supusiuose pastatuose „įrengtos mažos krautuvėlės, kuriose galima gauti įvairiausių smulkmenų, pradedant adatomis, baigiant medumi arba skilandžiu.“ Gausiausiai prekiauta aikštėje. „Čia pakraščiais stūkso eilės būdelių, padengtų drobe, skarda ar senomis durimis. Už jų stovi vežimai pilni maisto produktų.“

Pietinė turgavietės dalis ribojosi su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sklypu, tada priklausiusiu dominikonų vienuolynui. Vakarinėje turgaus aikštės dalyje – J. Jablonskio gatvė. Manoma, jog ši gatvelė buvo nutiesta jau XVII a. XVIII amžiuje gatvelė vadinama „skersgatviu iš dominikonų į benediktinus“ (2).

Metraštyje taip pat akcentuojama, jog turgus turėjo savitą ritmą, kuris darė įtaką viso miesto gyvenimui. „Pagrindinėse miesto turgavietėse turgūs vykdavo kasdien, – tuo Kaunas išsiskyrė iš mažesnių miestelių, kuriuose turgūs vykdavo 1–2 kartus per savaitę.“ (4).

1860 metų plane matyti turgaus aikštė. Joje pastatai pažymėti šalia dabartinės Gimnazijos gatvės. Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių kampe – mūrinis pastatas. Į pietus nuo jo palei Gimnazijos gatvę, kampe – medinis pastatas. Likusi aikštės dalis neužstatyta. 1871 ir 1890 metų Kauno miesto plane Steigiamojo Seimo aikštės vietoje žymima „sena rinka“. 1904 metais turgaus pastatai, buvę tarp Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir J. Jablonskio gatvių, priklausė Kauno miesto valdybai. Manoma, jog šie pastatai pastatyti 1860–1904 metais.

Šaltiniai: 1 - A. Jakučiūnas, I. Grigaitienė (1989). Rytinės senamiesčio dalies (15-os kvartalų) istoriniai-urbanistiniai tyrimai. Kauno senamiestis – 36 kvartalas, istorinė-urbanistinė dalis. Kauno senamiesčio regeneracijos projekto korektūra. 2 - R. Padvarskas, S. Puyvis (1994). Kauno senamiesčio 36 kvartalo sklypų ribos projektas. Užsakovas: „Lit Polinter“ 3 - B. Sabakonienė (1975). Kauno senamiesčio turgaus aikštė (kv. 37) Istoriniai tyrimai, istorinė apybraiža (Vilniaus regioninis valstybės archyvas: VAA, F.1019 Ap. 11 B. 190) 4 - A. Morkūnaitė-Lazauskienė (2011). Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.). Kauno istorijos metraštis nr. 11, p. 55–72.

B. Sabakonienė (1975) teigia jog turgavietės aikštė ankstyvaisiais metais buvo slėsnesnė, kadangi teritorija buvo netoli ežerėlio. Laikui bėgant aikštės aukštis nuolat keitėsi dėl nuo kalno nešamų sąnašų. Aikštė nebuvo užstatyta namais ir ilgą laiką buvo naudojama kaip daržai. Nuo XIX a. pradžios iki 1976 metų aikštėje veikė turgus.

TURGAUS A

TURGAUS AIKŠTĖ 1925 M.

Ė 1903 M. Mūrinės krautuvės

gatvė

zija

J. Jablonskio g.

B

Gimnazijos gatvė

2

Mūrinės krautuvės

3

2

1

Medinis sandėlis

5

1

Seimo g.

C

K.Pož

Mūrinės krautuvės

Lukšio g.

4 Seimo rūmų sklypas

Turgaus planas 1925 metais. (2)

18 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

Jablonskio gatvė.

ANALIZĖ

37-O KVARTALO URBANISTINĖ RAIDA


ANALIZĖ

Gimnazijos g. (autorius: M. Cechanavičius)

Senasis turgus, dab. Šv. Gertrūdos g. (autorius nežinomas)

Vežimai, prikrauti Kauno žydų gėrybių, pajuda link tilto į Slabodką, o tušti vežimai grįžta į miestą. 1941 m. liepa– rugpjūtis (autorius nežinomas)

J. Jablonskio g. per 1946 m. potvynį Kaune (autorius: M. Cechanavičius)

Vyrų gimnazijos, dab. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastatas (autorius nežinomas)

Kauno St. Seimo rūmai, dab. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastatas (autorius nežinomas)

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 19


VIEŠOJI ERDVĖ


STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ

VIEŠOJI ERDVĖ

AIKŠTĖ PO TURGAUS 1976 m. turgus buvo panaikintas dėl tuometinių N. Gogolio (dab. Gimnazijos) ir K. Požėlos (dab. Šv. Gertrūdos) gatvių rekonstrukcijos. 1977 m. turgaus vietoje pagal architektės D. Juchnevičiūtės projektą buvo suformuota aikštė su dviem akcentais – fontanu ir paminkliniu biustu. Aikštė 1988–1990 m. vadinta F. Džeržinskio vardu. 1990 m. aikštės šiaurinėje dalyje stovėjęs paminklinis biustas nugriautas. 2000 m. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu aikštė pavadinta Steigiamojo Seimo vardu. Pavadinimą lėmė tai, jog šalia esančiame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate 1920–1922 m. dirbo LR Steigiamasis Seimas, 1922–1927 m. jame posėdžiavo I, II, III Seimai. 2011 m. įvyko Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir A. Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkursas, tačiau jis įgyvendintas nebuvo.

1981 m. F. Džeržinskio aikštė (Fotogr. J. Daniūnas)

TERITORIJOS TRANSFORMACIJA – MODERNIZMAS IR IDEOLOGIJA 1976 m. nugriovus senosios rinkos statinius dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje dalis teritorijos buvo panaudota gatvės dešiniajam posūkiui iš Šv. Gertrūdos g. į Gimnazijos g., likusioje dalyje suformuota aikštė su želdiniais, fontanu ir paminkliniu biustu. Vietos transformaciją galima vertinti dvejopai: viena vertus, senojo turgaus pastatai buvo prastos būklės, prekyvietės purvinos, erdvė chaotiška, o tuometinė modernistinio planavimo mokykla siekė kurti švarias, funkcionalias erdves, todėl masyvi susisiekimo infrastruktūra, perskrodusi Kauno senamiestį, buvo modernaus miesto ženklas. Miestas siekė įgyvendinti tunelio po Ąžuolų kalnu projektą, todėl buvo platinamos gatvės ir griaunami kvartalų kraštai, tačiau tunelis taip ir liko nerealizuotas. Kita vertus, turgaus naikinimą galima vertinti kaip ideologinę intervenciją: senojo daugiakultūrio, laisvo miesto dvasia buvo naikinama ją apleidžiant, griaunant nepageidaujamos sistemos likučius, o ant jos griaučių 1981 m. iškeliant raudoną vėliavą revoliucionieriaus F. E. Džeržinskio paminklinio biusto pavidalu. L. Sykora (2009) straipsnyje „Post-socialistiniai miestai“ teigia, jog didžiausias Sovietų Sąjungos politinis tikslas

– socialiai lygiateisės bendruomenės kūrimas. Tai buvo bandoma pasiekti naikinant kapitalistinius mechanizmus, kurie, kaip buvo manoma, yra atsakingi už socialinę atskirtį. Šį mechanizmą siekta pakeisti nauja, socialiai „teisinga“ sistema, užtikrinančia tolygų socialinių išteklių paskirstymą. Kadangi panaikinti kapitalistinį palikimą kuriamame socialistiniame mieste nebuvo lengva, ilgą laiką visos investicijos buvo nukreiptos į laisvas miestų teritorijas, kur siekta įgyvendinti socialistinius miesto planavimo principus. Mažo mastelio, mišrios programos, smulkios prekybos ir tamprių žmogiškųjų ryšių senasis miestas neatitiko sąlygų terpės, kurioje įgyvendinami kontroliuojamos planinės mastų ekonomikos principai. Vystymo resursų ir investicijų koncentravimas naujuose socialistiniuose kvartaluose buvo strategiškas veiksmas, lėmęs senųjų miesto dalių merdėjimą ir nykimą. Senųjų miestų dalių “atnaujinimai” pradėti 1970ųjų pradžioje, tačiau tai vyko brutaliai performuojant miesto kraštovaizdį. Puikus to pavyzdys Kaune – senamiesčio 36-o kvartalo be mokslinių tyrimų sudarytas kapitalinio remonto projektas (gen. projektuotojas Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas). Pastatai suprojektuoti to laiko „modernizmo“ dvasia, neatsižvelgiant į senamiesčio, o tuo labiau į kvartalo kontekstą (I. Grigaitienė, 1989). Turgaus arba smulkioji prekyba – viena iš svarbiausių senųjų miestų viešųjų erdvių gyvybingumo sąlygų, buvo nelaukiama ir neskatinama socialistiniame mieste. Šios

22 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


funkcijos naikinimas išsekino iki socialistinių miestų energiją, maitinusią miesto audinius nuo miestų įkūrimo laikų (K. Stanilov, 2007). Viešosios erdvės pamažu virto monumentaliomis, dekoruotomis aikštėmis, skirtomis šlovinti Komunistų partiją.

žmones. Po 11 metų (2011-aisiais) bandyta ieškoti būdų gaivinti aikštę organizuojant architektūrinį konkursą, ieškant naujos estetikos ir statant paminklą A. Mackevičiui. Konkursas susilaukė daug pasipriešinimo iš menininkų ir architektų, o laimėtojų projektas neįgyvendintas.

Senasis Kauno turgus buvo palaidotas ir, deja, iki šių dienų svarbi miestui erdvė neprikelta tarnauti gyvybingam, mišriam ir nuolat besikeičiančiam Kauno gyvenimui. 2000 m. Kauno miesto savivaldybės sprendimas aikštę pavadinti Steigiamojo Seimo vardu buvo patriotiškas ženklas pagerbti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir prie jų prisidėjusius

Siekiant aikštę ir gretimas teritorijas regeneruoti svarbu suvokti šios erdvės istoriją. Nevalia naudoti tų pačių priemonių, kuriomis ši vieta buvo numarinta, o ieškoti drąsių sprendimų vietai atgaivinti.

1949 m. Kauno senamiesčio planas

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 23

VIEŠOJI ERDVĖ

Aikštė po 1976 m. gatvių rekonstrukcijos (autorius nežinomas)


in

m 10 in

KAUNO PILIS

SANTAKA

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS KIEMELIS VIENYBĖS AIKŠTĖ

5m

ROTUŠĖS AIKŠTĖ

LAISVĖS AL.

BIRŠTO NO

AUS M

NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖ

INDAU

DAUGIRDO AMFITEATRAS

GO PR

. RAMYBĖS PARKAS

NEMUNO SALA

„ŽALGIRIO“ ARENA APŽVALGOS AIKŠTELĖ

VE IVE RIŲ

H.

G.

VIEŠOJI ERDVĖ

MIESTO SODAS

G.

KARALI

IR

O.

MI

NK

OV

ALEKSOTO BAŽNYČIA

Formalios centrinės miesto aikštės Erdvės greta religinių pastatų

SK

G.

ALEKSOTO MALŪNO Neformalios miesto viešosios erdvės STATINIŲ KOMPLEKSAS Negyvybingos viešosios erdvės

Rekreacinės erdvės

V I E Š Ų J Ų E R D V I Ų PA LY G I N I M A S Lyginant Steigiamojo Seimo aikštę su kitomis pirminėmis ir antrinėmis vakarų Europos ir Kauno aikštėmis pastebėta, jog gyvybingai aikštei sukurti svarbios sąlygos nėra susijusios su jos dydžiu. Steigiamojo Seimo aikštė užima du trečdalius Rotušės aikštės ploto, tačiau didelė jos dalis – nenaudojami želdynai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštės naudojami elementai: vienas suoliukas, pievelė greta Kauno Maironio universitetinės gimnazijos tvoros, naudojama vedžioti šunims, fontanas, prie kurio kartkartėmis sustoja tėvai su vaikais. Gyvybingai aikštei svarbus aktyvus perimetras, veiklų pasirinkimas, puikus pasiekiamumas ir atribojimas nuo transporto srautų. Pirminės arba pagrindinės miestų aikštės atlieka reprezentacinę funkciją, dažnai yra atviros,

jose vyksta dideli miestų renginiai, turgus, o aikščių akcentai (fontanai, paminklai ir pan.) – vietos susitikti, nusifotografuoti. Antrinės analizuotų Europos miestų aikštės ir skverai turi išskirtinius charakterius, yra jaukios, papildytos želdynais ir mažosios architektūros elementais: suoliukais, gultais, žaidimų aikštelėmis, mažomis scenomis, fontanais, daugiafunkciais paviljonais ir pan. Analizuojant Kauno centro viešąsias erdves pastebėta, jog mieste jaučiamas antrinių mažo mastelio, lanksčių, daugiafunkcių erdvių trūkumas. Miesto gyvenimas verda Vilniaus gatvėje ir Laisvės alėjoje – pėsčiųjų zonose, kuriose su gyvenamąja, prekybos ir biurų funkcijoms jungiasi kavinės, barai, galerijos, mokymo įstaigos.

KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖ

VIENYBĖS AIKŠTĖ

ISTORINĖS LR PREZIDENTŪROS KIEMELIS Steigiamojo Seimo aikštė

Kaunas, Lietuva 10 500 m2

Kaunas, Lietuva 9 700 m2

Kaunas, Lietuva 5 600 m2

24 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija Rotušės aikštė Rotušės aikštė 2 2 500m 1010 500m

Vienybės aikštė Vienybės aikštė 2 9 700 9 700 m2m

Kaunas, Lietuva 4 140 m2

Aikščių dydžių palyginimas LR Istorinė Prezidentūra 5 600m2


„Beestenmarkt“ aikštė Delftas, Nyderlandai Plotas: 3 400 m2

„Rembranto“ aikštė Amsterdamas, Nyderlandai Plotas: 4 500 m2

„Schouwburgplein“ aikštė Roterdamas, Nyderlandai Plotas: 9 600 m2

Delfto rotušės aikštė Delftas, Nyderlandai Plotas: 8 850 m2

Gento turgaus aikštė Gentas, Belgija Plotas: 5 920 m2

VIEŠOJI ERDVĖ

Steigiamojo Seimo aikštė Kaunas, Lietuva Plotas: 4 120m2

Reprezentaciniai miesto renginiai organizuojami Rotušės ir Vienybės aikštėse, minėjimams naudojamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelis, mieste daug rekreacinių erdvių (Santakos parkas, Nemuno sala, LR Prezidentūros kiemelis, Miesto sodas). Viešosios erdvės aplink religinius pastatus yra konservatyvios, nuolankios ir skirtos ramiai veiklai, susikaupimui. Miestiečių lankomos erdvės yra žalios, atribotos nuo transporto, patogios ir pritaikytos įvairių poreikių gyventojų grupėms: senjorams, šeimoms su mažais vaikais, neįgaliesiems. Jaukus skveras Steigiamojo Seimo aikštėje papildytų Kauno viešųjų erdvių įvairovę, nekonkuruotų su aplinkinėmis rekreacinėmis zonomis. Reikalinga erdvė, įgalinanti

„BEESTENMARKT“ AIKŠTĖ Delftas, Nyderlandai 3 400 m Steigiamojo Seimo aikštė Kaunas, Lietuva 2 5 780 m2

amojo Seimo aikštėSteigiamojo Seimo aikštė Beestenmarkt aikštė Beestenmarkt aikštė Dam aikštė s, Lietuva Kaunas, Lietuva Delftas, Nyderlandai Amsterdamas, Nyderlandai Delftas, Nyderlandai m2 5 780 m2 400m m22 3 400 m2 43100

spontanišką ir kūrybišką veiklą, mažiau kontroliuojanti, labiau išplečianti įvairių veiklų spektrą. Visos analizuotos aikštės tiek kituose Europos miestuose, tiek Kaune turi išskirtinę istoriją, kuriančią erdvės charakterį, tačiau Steigiamojo Seimo aikštė išskirtinio charakterio neturi. Gyventojai aikštę žino kaip vietą, kur buvo turgus, arba kaip vietą su fontanu sukant iš Šv. Gertrūdos link Birštono gatvės. Aikštė miestiečiams nesiasocijuoja su Steigiamojo Seimo pavadinimu, dėl to svarbu šią istoriją (įvaizdį) stiprinti arba kurti naują, kauniečiui savitą ir asociatyvų.

DELFTO ROTUŠĖS AIKŠTĖ Beestenmarkt aikštė Delftas, Nyderlandai 3 400 m2

GENTO TURGAUS AIKŠTĖ

Delftas, Nyderlandai 8 850 m2

Delfto rotušės aikštė Schouwburgplein aikštė Delfto rotušės aikštė Delftas, Nyderlandai Roterdamas, Nyderlandai Delftas, Nyderlandai 8 600 850 m m22 8 850 m2 9

RembrantoBelgija aikštė Gentas, Amsterdamas, Nyderlandai 4 500 m 5 920 m2

Delfto rotušės aikštė Delftas, Nyderlandai 8 850 m2

2

aikštė Rembranto aikštė TalinoRembranto rotušės aikštė Gento turgaus aikštėpalyginimas Aikščių dydžių Amsterdamas, NyderlandaiAmsterdamas, Nyderlandai Talinas, Estija Gentas, Belgija

m 4 500 m 5 220 4m500 5 920 m Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 25 2

2

2

2


Anot JAV nevyriausybinės organizacijos „Project for Public Spaces“ (PPS), geros viešosios erdvės, nepriklausomai nuo to, ar tai centrinė miesto aikštė, ar nuolankus rajono parkelis, pasižymi keturiomis kertinėmis savybėmis: jos yra gerai pasiekiamos ir jungiasi su kitomis svarbiomis viešosiomis erdvėmis; jos yra patogios ir kuria gerą įspūdį; jos pritraukia žmones dalyvauti įvairiose veiklose; jos yra socializaciją skatinančios aplinkos, į kurias žmonės nori grįžti. Steigiamojo Seimo aikštė atitinka tik pirmąją sąlygą. Šiandien Steigiamojo Seimo aikštės programa, įrengimai ir želdiniai yra skurdūs. Aikštė yra lengvai pasiekiama, jungiasi su aktyvia Vilniaus gatve, tačiau jos architektūra neskatina bendravimo, nevilioja sugrįžti, o transporto srautai kelia daug triukšmo ir teršia orą. Aikštės gretimybėse daug apleistų sklypų, aplinkiniuose pastatuose įsikūrusios komercinės įstaigos nepritraukia lankytojų srautų, todėl dauguma verslų merdi.

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos bendruomenė – svarbi būsimosios aikštės naudotoja Greta Steigiamojo Seimo aikštės įsikūrusi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos bendruomenė yra labai svarbi žmonių grupė, kuri kasdien naudojasi analizuojamos teritorijos erdvėmis. Projektuojant naują mokyklos sporto salę mokyklos kieme, bendro naudojimo plotas žymiai sumažės, todėl mokyklos administracija išreiškė norą esant galimybei rekonstruotą viešąją erdvę išnaudoti mokyklos renginiams. Mokiniai norėtų turėti galimybę pertraukų metu leisti laiką aikštėje, geru oru joje pietauti ir bendrauti. Svarbu užtikrinti, kad rekonstravus aikštę mokyklą lankantiems 500 gimnazistų būtų sudarytos sąlygos saugiai ir patogiai patekti į mokyklos teritoriją nuo artimiausių viešojo transporto stotelių.

Nepaisant prastos aikštės būklės, vietos gyventojams tai svarbi viešoji erdvė. Svarstant apie erdvės regeneraciją, reikia sukurti saugiklius, užtikrinančius viešosios erdvės išsaugojimą. Gilinantis į statinių atsiradimo aikštėje klausimą, svarbu aiškiai komunikuoti ir pagrįsti to naudą miestui ir vietos bendruomenei. 1980 m. Maironio gimnazija, paskutiniojo skambučio šventė (autorius nežinomas)

ATGAUTAS PLOTAS 1 640 m2 LĖ

ŽELDYNAI 2 220 m2

AIKŠTE OBILIŲ

AIKŠTĖS PLOTAS 4 140 m2

AUTOM

77m

VIEŠOJI ERDVĖ

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ ŠIANDIEN

AIKŠTĖS NAUDINGASIS PLOTAS 1 920 m2

82m

VEIKLOS: pasėdėti, pavedžioti šunį NAUDOTOJAI: vietos gyventojai, mokykla švenčių metu PROBLEMOS: automobilių triukšmas ir tarša, nepatogus dizainas, negyvybingas aikštės perimetras, nesaugu tamsiuoju paros metu, nesociali aikštės programa 26 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


KAUNO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS IR PALYGINIMAS

VEIKLŲ PASIRINKIMAS APSAUGA NUO AUTOMOBILIŲ EISMO

PASIEKIAMUMAS

ŽMOGAUS MASTELIS

LANKSTUMAS

PRITAIKYTA ĮVAIRIUS POREIKIUS TURINTIEMS ŽMONĖMS KOKYBIŠKAS ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

Steigiamojo Seimo aikštė Istorinės LR prezidentūros sodas Vienybės aikštė

Miesto sodas Laisvės alėja Vilniaus gatvė

Steigiamojo Seimo aikštė, 2017 m. kovo–balandžio mėn. (autorių nuotraukos)

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 27

VIEŠOJI ERDVĖ

SAUGUMAS


VIEŠOJI ERDVĖ

V I E Š O J O I R P R I VATA U S S E K T O R I Ų B E N D R A D A R B I AV I M A S Lietuvos miestuose vyrauja požiūris, jog viešosios erdvės tvarkymas ir rekonstrukcija yra tik savivaldybės administracijos paslauga ir atsakomybė. Tačiau didėjanti miesto išlaikymo kaina lemia, jog viešosioms erdvėms tenkanti miestų biudžetų dalis neužtikrina kokybiškos viešųjų erdvių priežiūros ir aukštos kokybės regeneracijos projektų įgyvendinimo. Bendradarbiavimo ir finansavimo modelių trūkumas yra didžiausias kliuvinys viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui. Užsitęsusi žemės reforma neleidžia savivaldybėms lanksčiau disponuoti valdomomis teritorijomis. Vyrauja nuomonė, jog privataus kapitalo įsitraukimas pažeis viešąjį interesą, o privačiomis lėšomis tvarkomos viešosios erdvės taps uždarais kiemais, kontroliuojamomis erdvėmis. Šis nerimas yra pagrįstas ir plačiai diskutuojamas miestų procesų analizes atliekančių tyrėjų. Dauguma pasaulio miestų susiduria su šia dilema, ieškoma metodų ir saugiklių, užtikrinančių prieinamos viešosios erdvės kūrimą diegiant įvairius bendradarbiavimo principus. VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO NAUDA

VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO RIZIKA IR SĄLYGOS Kita vertus, įtraukiant daugiau interesų grupių sprendimų priėmimas tampa sudėtingesnis, o jų įgyvendinimas užtrunka ilgiau. Papildomų šalių įtraukimas taip pat reiškia, jog skirtingos pusės bus priverstos daryti kompromisus, kas gali lemti projekto kokybės prastėjimą. Išlieka klausimas, kokią įtaką privatus sektorius turės viešosioms erdvėms, jų naudojimui, laisvam judėjimui, patekimui, viešųjų veiklų organizavimui jas regeneravus privačiomis lėšomis arba kartu su viešuoju sektoriumi. Kiek įtakos privatus sektorius galės turėti tam, kaip miestiečiai tas erdves naudos. Planavimo įrankių įveiklinimas leidžia užtikrinti daugiau aiškumo, teritorijos naudojimo sutartys apibrėžia šalių įsipareigojimus ir šalių teisių užtikrinimą vystymo projektuose. Derybomis ieškoma abiem pusėms tinkančių sąlygų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tolygų investicijų grąžos paskirstymą. Privačiam kapitalui investuoti į viešųjų erdvių regeneraciją bus patrauklu tada, kai bus sukurtos sąlygos gauti pelno iš nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos. Privačiam sektoriui nebus įdomu įsitraukti į projektus, kurių pagrindinis tikslas – kosmetinė viešosios erdvės renovacija.

Bendradarbiavimas su skirtingomis interesų grupėmis, privataus kapitalo įtraukimas į viešųjų erdvių regeneraciją ir vietos bendruomenių dalyvavimas leidžia paskirstyti projekto atsakomybę ir riziką, užtikrina investicijų atsiperkamumą. Be to, daugiau suinteresuotų šalių stebi ir siekia užtikrinti, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Anot R. A. Beauregard ir A. Haila (1997), stambių vystytojų ir investuotojų įsitraukimas užtikrina, jog pradėti dideli projektai bus užbaigti. Prisidedant privačiam sektoriui, viešosios erdvės regeneraciją galima vykdyti vienu etapu, kas užtikrintų projekto vientisumą ir darnumą tarp viešosios erdvės ir privačių valdų.

Šaltinis: Van Melik, R., Van Aalst, I. and Van Weesep, J., 2009. The private sector and public space in Dutch city centres. Cities, 26(4), pp.202–209.

28 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


V I E Š O S I O S E R D V Ė S P L A N AV I M O G A I R Ė S Apsauga nuo transporto

Skatinamas bendravimas

Tvarumas (green design)

Tvarumas (green design)

Apsauga nuo transporto

1. Apsauga nuo transporto keliamo triukšmo ir taršos Apsauga nuo transporto

Gyvybingas aikštės perimetras

2. Viešosios erdvės architektūra Pritaikymas įvarių poreikių žmonėms pritaikyta įvairų poreikių žmonėms

Tvarumas (green design) Skatinamas bendravimas

Gyvybingas aikštės perimetras

Skatinamas bendravimas Aiškios ribos turi aiškias ribas 4. Aikštė

3. Gyvybingas aikštės perimetras

Lankstumas/aikštės daugiafunkciškumas Gyvybingas perimetras Pritaikymas įvarių poreikių žmonėms

Aiškios ribos

Pritaikymas įvarių poreikių žmonėms Neformalumi aikštė Aiškios ribos Neformalumi aikštėne monumentali 5. Aikštė

6. Planas lankstus, daugiafunkcis Lankstumas/ daugiafunkciškumas Apsauga nuo transporto

Neformalumi aikštė Lankstumas/ daugiafunkciškumas

Tvarumas (green design)

7. Aikštė kurta vadovaujantis tvaraus vystymo principais

Skatinamas bendravimas

8. Viešojoje erdvėje skatinamas bendravimas

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 29

VIEŠOJI ERDVĖ

Analizės ir diskusijų metu buvo pabrėžta, kad gyvybingai aikštei kurti būtini pokyčiai. Akcentuota, kad net ir šiuolaikiškai įrengta aikštė, tačiau neatribota nuo transporto, didelė tikimybė, liks tuščia, negyvybinga, o aplinkinių sklypų regeneracija nevyks. Atsižvelgiant į analizuotus sėkmingus Europos miestų aikščių pavyzdžius siūlomi planavimo įrankiai, galintys sukurti naują, neformalią, miestiečiui artimą erdvę.


SUSISIEKIMO SISTEMA


SUSISIEKIMO SISTEMA

Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus Kauno mieste, automobilizacijos lygis auga. Tam reikšmės turi augantis gyventojų skaičius Kauno rajone, dėl ko daugėja gyventojų, kasdien atvykstančių į miestą dirbti, apsipirkti, mokytis ar leisti laisvalaikį. Siekdama patenkinti augantį susisiekimo sistemos poreikį Kauno miesto savivaldybė vykdė gatvių platinimo ir susisiekimo sistemos plėtros politiką, kuri, kitaip nei tikėtasi, ne sumažino, bet padidino automobilių kiekį mieste. Nehumaniški gatvių profiliai, dideli greičiai mieste, nesaugi aplinka pėstiesiems ir dviratininkams yra vienos iš didžiausių šiandieninio Kauno susisiekimo sistemos problemų. Automobilių stovėjimo vietų poreikis augo, o gatvės ir šaligatviai užsipildė visą darbo dieną stovinčiomis mašinomis. Susisiekimo sistemos plėtra neaplenkė ir senosios miesto dalies: 5–6 eismo juostų gatvėmis sudalytas senamiestis, miesto centras visiškai atskirtas nuo upių. Sukurtas gatvės profilis padarė didelę įtaką gatvių gretimybėse esančio nekilnojamojo turto vertei ir galimybėms sėkmingai vystyti komerciją pirmuosiuose aukštuose, vietomis iškirsti miesto oro kokybei svarbūs želdynai. Šias negatyvias plėtros pasekmes pastaraisiais metais ryžtingai siekiama mažinti investuojant į viešojo transporto tinklo efektyvumą ir gerinimą, tobulinama elektroninio bilieto sistema, šiais metais bus pradėtas ruošti Kauno miesto tvaraus judumo planas, baigiama ruošti centro dviračių takų schema, sujungsianti jau nutiestus dviračių takus ir juostas. Savivaldybės tarybos sprendimu brangsta automobilių stovėjimas centro teritorijoje, taip siekiama gyventojus paskatinti naudotis prie centro esančiomis nemokamomis aikštelėmis, o Senamiesčiu ir Naujamiesčiu judėti viešuoju transporto, pėsčiomis ar dviračiu. Šie sprendimai dera su tvarių miestų planavimo principais, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti gyvybingo ir visiems pasiekiamo miesto ateities kūrimą.

SUSISIEKIMO SISTEMOS ATEITIS KAUNO MIESTO CENTRE Kauno miesto bendruoju planu (2013–2023) numatoma: mažinti transporto srautus Senamiesčio ir Naujamiesčio aplinkoje, humanizuoti greta esančias teritorijas, pritaikyti aplinką žmonių poreikiams, mažinti pernelyg didelių gatvių techninius parametrus, pritaikyti upių krantines miestiečių poreikiams. Pagrindinis pro Senamiestį važiuojantis transporto srautas yra tranzitinis. Siekiant perkelti intensyvų transporto srautą iš istorinės miesto dalies, būtina optimizuoti susisiekimo sistemą ir kurti alternatyvias jungtis pro Senamiestį pravažiuojantiems gyventojams ir krovininiam transportui. Taip pat svarbu neapsunkinti istorinės miesto dalies pasiekiamumo vietos gyventojams, dviratininkams, pėstiesiems, ir prekes pristatančiam transportui. Kaip alternatyva labiausiai svarstytina Kėdainių tilto jungtis, numatyta Kauno miesto Bendrame plane. Planuojamas B kategorijos gatvių tinklas formuoja Senamiesčio–Naujamiesčio apylanką, įrengiant Kėdainių gatvės trasą su tiltu per Nemuną bei gerinant H. ir O. Minkovskių gatvės parametrus kairiajame Nemuno krante iki pat M. K. Čiurlionio tilto.

KĖDAINIŲ TILTAS

CENTRAS

Planuojamas vidinis miesto žiedas

32 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ SUSISIEKIMO SISTEMOS TINKLAS

TRANSPORTO SRAUTAI

Šiandien Šv. Gertrūdos g., Gimnazijos g., ir Birštono g. sankryža yra pasiekusi maksimalų pralaidumą, todėl atsižvelgiant į transporto srauto mažėjimo tendencijas, analizuojamos sankryžos maksimalus pralaidumas neturėtų būti didinamas. Dešinysis posūkis iš Šv. Gertrūdos g. į Gimnazijos g., suprojektuotas 1975 metais atspindi modernistinio planavimo principus, kai susisiekimo infrastruktūros planavimas aklai rėmėsi gatvių profilių standartais ir siekiu atskirti automobilių ir pėsčiųjų srautus. Šiandien šie sprendiniai yra ne tik nebeaktualūs, bet ir svetimi istorinei miesto struktūrai. To meto sprendiniai padarė didelę žalą senamiesčiui.

Atlikti transporto srautų skaičiavimai naudojant savaitės trukmės (2017 m. vasario 20–26 d.) filmuotą medžiagą iš analizuojamos sankryžos parodė, jog analizuojamu laikotarpiu eismo intensyvumas yra žymiai mažesnis nei nurodytas esamos situacijos bendrojo plano susisiekimo sistemos analizėje (duomenys bendrajame plane viršyti nuo 10 iki 32 %). Projektuotas sankryžos pralaidumas, deklaruojamas bendrajame plane, – 5 800 automobilių per valandą (piko metu), nors realiai sankryžą piko metu vidutiniškai pervažiuoja 4 664 automobiliai per valandą. Pirmojo susitikimo metu buvo nuspręsta, jog esamas sankryžos pralaidumas yra maksimalus ir pereinant prie tvarių susisiekimo būdų ateityje bus mažinamas. Atsižvelgiant į tai, siūlomi sprendiniai, atitinkantys šiandien egzistuojančius srautus, paliekant galimybę sankryžą dar labiau optimizuoti ateityje.

5267

Šv. Gertrū

4132

Požėlo

dos g.

2191

zijos g. Gimna

Gimna

5267

Eismo intensyvumo analizė Diagrama, pagal Kauno m. BP 2013–2023, Inžinerinė aplinka, (2017 vasario 20-26) susisiekimas, eismo intensyvumo schema 2011-12-04

Šv. Gertrū

3532 (-1735)

Šauklių

g.

Goglio g.

Šauklių

g.

Kauno miesto BP 2013-2023

4132

J.Jablonskio

g.

zijos g.

s g.

3532 (-1735)

2191

1975 (-216) Šv. Gertrū

dos g.

Gimna

Gimna

zijos g.

zijos g.

dos g.

Diagrama, pagal 1976 m. aikštės išplanavimo ir sutvarkymo projektą. Arch. D. Juchnevičiūtė

Šauklių

Šauklių

g.

Eismo (20

g.

Analizuojant filmuotą sankryžos eismo medžiagą pastebėta, jog dabartinė konfigūracija kuria sąlygas kelių eismo taisyklių pažeidimams. Dėl neatsakingo vairuotojų elgesio, nekantraus vairavimo, kai į sankryžą įvažiuojama degant raudonam šviesoforo signalui arba blokuojant sankryžą pralaidumas sumažėja ir susidaro automobilių spūstys. Nors kelių eismo taisyklės ir nedraudžia, apsisukimai sankryžoje Kauno miesto BP 2013-2023 arba Šv. Gertrūdos gatvėje kuria avarines situacijas.

SUSISIEKIMO SISTEMA

Siekiama mažinti senamiesčio erdvinę fragmentaciją ir sukurti gatvės profilį integruojant automobilių, dviračių ir pėsčiųjų srautus. Siūlomi susisiekimo sistemos pokyčiai, kurie leistų sumažinti Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių techninius parametrus, bet užtikrintų gatvių pralaidumą esamam transporto srautui. Antrojo galimybių studijos etapo metu atlikti detalūs sankryžos srautų skaičiavimai, siūlomi sprendiniai testuojami naudojant transporto modeliavimo programas.

3288 (-844)

Eismo intensyvumo analizė (2017 m. vasario 20–26 d.)

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 33


T R A N S P O R T O S R A U TA I Rytinis pikas 07:30 - 08:30

Vakarinis pikas 16:30 - 17:30

Rytinis pikas 07:30–08:30

Vakarinis pikas 16:30–17:30 A. Mackevičiaus g.

A. Mackevičiaus g.

30

1369 1828

44

26

Link pilies 364

Nuo Laisvės al. 364 404

975

779 523

779

1049

2050

591 1415

1302 1558

Laisvės al. link

Nuo pilies

Nuo Laisvės al.

Link pilies

768

544 1014

591 423

1014

544 577

1121

Laisvės al. link

Nuo pilies

1453 1511

1437 2002

Nemuno Nuo link Nemuno

SUSISIEKIMO SISTEMA

20

Nemuno Nuo link Nemuno

Rytinio piko (7:30–8:30) matrica Link Pilies (A) Nuo Pilies (A) Nuo Nemuno (B) Nuo Laisvės al. (C) Nuo A. Mackevičiaus g. (D)

Link Nemuno (B) 1021

28

905

70

340

24

398

6

27

3

x

x

Link Laisvės al. (C)

Link A. Mackevičiaus g. (D)

732

47

0

0

473

50

12

1

12

1

x

x

Vakarinio piko (16:30–17:30) matrica Link Pilies (A) Nuo Pilies (A) Nuo Nemuno (B) Nuo Laisvės al. (C) Nuo A. Mackevičiaus g. (D)

Link Nemuno (B)

Link Laisvės al. (C)

984

492

52

0

0

543

34

9

1

9

1

30

1362

53

573

18

420

3

40

4

x

x

x

Link A. Mackevičiaus g. (D)

x

Skaičiavimai atlikti naudojantis filmuota medžiaga iš sankryžoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Duomenys rinkti 2017 m. vasario 20 – 26 d.

34 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


2 | 5 | 7 | 10 | 11 | 13N | 14N | 20 | 21 | 22 | 23 | | 27 | 31 |35 | 37 | 37N | 39 | 40 | | 44 | 47 | 48 | 49 | 52 | 57 |

0m

2 | 5 | 7 | 10 | 11 | 13N | 14N | 20 | 21 | 22 | 23 | 31 | 37 | 37N | 39 | 40 | 44 | 47 | 48 | 49 | 52 | 57 |

50

1 | 2 | 5 | 7 | 10 | 11 | 14 | 15 | 14N | 26 | 29 | 35 |

550 m |6m 470m in |5m in

240 m | 3 min

730

m|8

6 | 6A | 20 | 22 | 26 | 31 |

340 m | 4

min

480 m | 5

min

5 | 7 | 10 | 11 | 13N | 26 | 120 |

1 | 5 | 7 | 13 | 16 | 6 | 6A | 13N | 18 | 23 | 27 | | 29 | 35 | 37 | 37N | | 39 | 40 | 42 | 47 |

min

51 | 52 | 56 | 57 | 1 | 2 | 5 | 7 | 14 | 15 | 14N | 23 | 29 | 35 | 37 | 37N | 39 | 40 | 47 | 52 | 57 |

6 | 6A | 18 | 20 | 22 | 26 | 31 | 42 | 51 | 56 |

6 | 6A | 18 | 20 | | 22 | 26 | 31 | 42 | 51 | 56 |

Aikštės pasiekiamumas nuo artimiausių viešojo transporto stotelių

00 - Troleibusai

00 - Autobusai

00 - Maršrutiniai taksi

TRANSPORTO PRIEMONĖS

VIEŠASIS TRANSPORTAS Analizuojama teritorija – miesto vieta, kuria pervažiuoja didelis autobusų, troleibusų ir maršrutinių taksi srautas. Piko metu teritoriją pervažiuoja 166 viešojo transporto priemonės, kurios užpildytos 85 % gali vežti daugiau nei 12 000 žmonių. Automobiliai piko metu, važiuodami ta pačia atkarpa, veža du kartus mažiau žmonių. Svarstant apie analizuojamos teritorijos susisiekimo sistemos transformaciją svarbu užtikrinti sklandų viešojo transporto judėjimą. Keturių šimtų metrų spinduliu aplink teritoriją išsidėsčiusios viešojo transporto stotelės pasiekiamumą užtikrina, tačiau ateityje, siekiant pritraukti į aikštę daugiau žmonių ir suteikti galimybę mokiniams lengviau pasiekti Kauno Maironio universitetinę gimnaziją, reikėtų įrengti stotelę aikštės prieigose. Siekiant skatinti tvarius judumo metodus, šioje vietoje turėtų būti išskiriamos atskiros viešojo transporto juostos.

4664 (96%)

166

12 070 (68%)

6 063 (32%)

KELEIVIAI Piko metu per analizuojamą sankryžą pervažiuojančių transporto priemonių srauto sudėtis ir pervežamų žmonių kiekis

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 35

SUSISIEKIMO SISTEMA

6 | 6A | 18 | 20 | 22 | 26 | 31 | 42 | 51 | 56 |


SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMO GAIRĖS

SUSISIEKIMO SISTEMA

Racionalus ir efektyvumas teritorijos naudojimas

Antverpenas, Belgija (www.urb-i.com)

Čestochova, Lenkija (www.urb-i.com)

3–3,5m

Žmogaus mastelio gatvės profilis

Optimalus susisiekimo infrastruktūros plotas;

Susisiekimo sistema visoms judėjimo rūšims (multimodalumas);

Įrengti dviračių takams pirmiausia naudojama važiuojamoji dalis, tik pritrūkus vietos naudojamas pėsčiųjų takas;

Daugiau vietos medžiams gatvių profiliuose;

Juostos plotis neviršija rekomenduojamo maksimumo atsižvelgiant į gatvės kategoriją. Analizuojamoje teritorijoje rekomenduojama neviršyti 3,25m pločio juostoms kuriomis važiuoja viešasis transportas ir 3,00m kitoms juostoms.

Sankryžoje integruoti išmaniąsias transporto reguliavimo sistemas, vykdyti stebėseną, greičio kontrolę, spręsti nesaugius apsisukimus;

Senamiesčio automobilių aikštelės koncentruojamos tam tikrose vietose, perkeliant automobilių stovėjimo vietas iš kapiliarinių senamiesčio gatvelių, taip suteikiant galimybę vietos verslininkams didinti gatvių gyvybingumą.

36 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


SPRENDINIAI

Siūloma transformuoti sankryžą su papildomomis dviem dešinio posūkio juostomis į T formos sankryžą atsisakant vienos dešinio posūkio juostos. Mažinamas sukimo lankas, įrengiama papildoma pėsčiųjų perėja, jungianti J. Jablonskio g. ir P. Eimučio laiptus. Važiuojamosios dalies juostų plotis mažinamas iki vidutinio leidžiamo – 3,25 m. Siekiant sukurti miesto centrui būdingos gatvės profilį, juostų pločio optimizavimas leidžia atgauti erdvės pėsčiųjų takams ir dviračių juostoms. Dviračių juostas siūloma įrengti išnaudojant buvusios gatvės perteklinius parametrus, o labai susiaurėjusiose gatvių vietose - dviračių eismą organizuoti važiuojamojoje dalyje. Naudojant Nyderlanduose ištobulintą dviračių takų integravimo į sankryžas metodologiją, planuojamas patogus ir saugus dviračių eismo organizavimas sankryžoje.

us

vičia

acke

A. M

Analizuojant esamą situaciją pastebėta, jog sankryžai įtakos turi Jonavos ir Šauklių g. žiedas, Birštono g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankryžą bei miestą kertantis tranzitinis srautas, todėl transporto sistemos transformaciją privaloma planuoti kompleksiškai.

Gimnazijos gatvė

Šv. Gert

rūdos g

atvė

Šv. Gertrū

dos gatvė

skio gatv ė

J. Jablon

Gimnazijos gatvė

Siūlomų sankryžos sprendinių palyginimas su esama situacija

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 37

SUSISIEKIMO SISTEMA

Siūlomi sprendiniai leidžia mažinti gatvių techninius parametrus, nebloginant realaus sankryžos pralaidumo. Svarbu pabrėžti, kad visus siūlomus sprendinius privaloma patikrinti miesto susisiekimo sistemos kontekste ir tik atlikus

tikslius aplinkinių gatvių matavimus. Sklandžiam judėjimui per šį transporto mazgą reikalingi kompleksiniai sprendimai, susiję su: • tranzitinio eismo mažinimu jį nukreipiant nauja jungtimi iš Vilijampolės seniūnijos per Nemuną (Kėdainių tilto ir susijusios trasos įgyvendinimas); • saugaus greičio užtikrinimu centrinėje miesto dalyje, pavyzdžiui, mažinant bendrą greitį iki 40 km/h, ir drausminant nusižengiančius vairuotojus, įrengiant išmaniąsias greičio matavimo technologijas; • sunkiojo transporto nukreipimu kitomis miesto trasomis; • bendro perteklinio eismo juostų pločio mažinimu miesto mastu, skatinant vairuotojus laikytis numatyto saugaus greičio miesto teritorijoje; gatvė


SUSISIEKIMO SISTEMA

T R A N S P O R T O M O D E L I AV I M A S

Esamos situacijos transporto srautų modelis

Projektuojamos sankryžos srautų modelis

38 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


G AT V I Ų P J Ū V I A I ESAMA SITUACIJA

PROJEKTUOJAMA

ESAMA SITUACIJA

1.79

14.12 17.70

SPRENDINIAI

1.79

2.35

3.25

GATVĖS PJŪVIS NR.2

ESAMA SITUACIJA

1.79

GATVĖS PJŪVIS NR.3 GATVĖS PJŪVIS NR.4

3.50

15.49 17.13 19.07 22.30

1.79 1.79

3.25

2.35

PROJEKTUOJAMA

3.00 3.25 3.25 3.25 3.25 3.00 13.00 3.25 1.50 1.00 3.25 3.25 3.25 3.25 16.25 22.30

3.00

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 2

15.20 23.05

4.80

3.40 1.50

3.25

3.25 3.25 13.00

3.25

1.50 1.95

GATVĖS PJŪVIS NR.6

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 2

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 39

SUSISIEKIMO SISTEMA

3.20

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 1

3.25 3.25 13.00 17.70


1.79

14.12 17.70

1.79

2.35

3.25

3.25 3.25 13.00 17.70

GATVĖS PJŪVIS NR.2

3.25

2.35

ESAMA SITUACIJA

SPRENDINIAI

ESAMA SITUACIJA

PROJEKTUOJAMA

3.20

17.13 22.30

1.79

1.50 1.00 3.25

3.25

GATVĖS PJŪVIS NR.4 0.70

Šv.4.00Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 31.751.25

15.18 19.88

3.25

3.25 16.25 22.30

3.25 3.25 13.00

3.25

3.25

3.25

3.00

1.251.60

SUSISIEKIMO SISTEMA

GATVĖS PJŪVIS NR.5

2.40

13.57 20.12

GATVĖS PJŪVIS NR.9

4.15

3.75 1.50

Gimnazijos gatvės pjūvis Nr. 4

Gimnazijos gatvės pjūvis Nr. 4

40 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

3.25 3.25 6.50

1.50

5.90


ESAMA SITUACIJA

PROJEKTUOJAMA

ESAMA SITUACIJA

PROJEKTUOJAMA

ESAMA SITUACIJA

0.70

4.00

15.18 19.88

GATVĖS PJŪVIS1.79 NR.5

15.49 19.07

1.79

1.751.25 3.25

3.00

3.25

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 5

GATVĖS PJŪVIS NR.3

4.15

13.57 20.12

3.25 3.25 13.00

3.25 3.25 13.00

3.75 1.50

1.251.60

3.25

3.25

3.25 3.25 6.50

3.00

1.50

5.90

GATVĖS PJŪVIS NR.9 3.50

GATVĖS PJŪVIS NR.6

15.20 23.05

4.80

3.40 1.50

3.25

3.25 3.25 13.00

3.25

1.50 1.95

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 6

Šv. Gertrūdos gatvės pjūvis Nr. 5

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 41

SUSISIEKIMO SISTEMA

2.40

SPRENDINIAI


AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS Automobilių stovėjimo vietų stoka yra bendra miesto centro problema, tačiau vietos verslininkai automobilius norėtų matyti koncentruotose antžeminėse daugiaaukštėse arba požeminėse aikštelėse, o ne siaurose senamiesčio gatvelėse. Chaotiškas automobilių statymas senamiestyje yra nepatrauklus ir neestetiškas, apsunkina pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, kuria negyvybingo miesto įvaizdį ir užima plotą potencialioms verslininkų terasoms, stendams ar gėlynams. Koncentruota automobilių stovėjimo aikštelė galėtų perkelti automobilius iš J. Jablonskio, A. Mapu, M. Daukšos ir kitų gatvelių, mažinti oro taršą, apsaugoti kultūros paveldo objektus ir gaivinti senamiestį.

A po gatvėmis tokiau Rekomenduojama aikštelių įrengimo nesvarstyti, tuo tarpu aikštelių įrengimas po aikšte ir teritorijos gretimybėse yra realus ir įgyvendinamas.

Gimnazijos gatvė

ūdos

tvė

us ga

vičia

cke . Ma

SUSISIEKIMO SISTEMA

Po Steigiamojo Seimo aikšte galima įrengti požeminę stovėjimo aikštelę, kurioje tilptų iki 240 automobilių, abiejose Gimnazijos g. pusėse esančiuose sklypuose antžeminėse daugiaaukštėse aikštelėse galėtų tilpti iki 100 automobilių kiekviename aukšte. Susitikimų metu diskutuota galimybė neapsiriboti vien tik požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis po neužstatytais sklypais, bet ir įvertinti galimybę

jas pratęsti ir sujungti po gatvėmis, kas leistų sukurti dar papildomas 150 vietų. Automobilių stovėjimo aikštelių pratęsimas po gatvėmis iš dalies galėtų funkcionuoti kaip požeminė sankryža (tai ženkliai sumažintų vietų skaičių), tačiau ypatingai svarbu pažymėti, jog toks sprendimas prieštarautų siekiui sumažinti automobilių kiekį centre ir palengvinti pervažiavimą per analizuojamą komplikuotą transporto mazgą. Siekiant sustiprinti miesto sprendimą skatinti automobilius statyti centro prieigose, naujos stovėjimo aikštelės senamiestyje turi užtikrinti tik būtiną stovėjimo vietų skaičių naujai vystomai programai. Aikštelių įrengimas po gatvėmis reikalautų esamų komunikacijų tinklų perkėlimo, būtų ilgam laikotarpiui uždaryta viena svarbiausių miesto sankryžų, rekonstrukcijos kaina būtų milžiniška ir sunku prognozuoti, ar tokia investicija atsipirktų.

gatvė

2 860 m2 ~100 vietų

Šv. Gert

rūdos g

atvė

3 850 m2 ~150 vietų

Šv. Gertrū

dos gatvė

J. Jablon ė

skio gatv

6 030 m2 ~240 vietų

Gimnazijos gatvė

Patekimas į automobilių aikštelę Galimos požeminės automobilių aikštelės zonos

Požeminės automobilių ė aikštelės schema s gatv

u Vilnia

42 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

Vilniaus gatvė


Parkingas po aikšte: variantas 2 Viso vietų: 249

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS POŽEMINĖ AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ Šv. Gertrū

Šv. Gertrū

dos g.

Gimnazijos g.

5.5

5.5

5.8

5.5

5.7

J.Jablon

skio g. 5.5

Gimnazijos g.

5.5

J.Jablon

skio g.

5.6

dos g.

Parkingas gretimybėse: variantas 1

Parkingas gretimybėse: variantas 2

Viso vietų: 101 per aukštą

Viso vietų: 49 per aukštą

Variantas A: 249 vietos

Variantas B: 248 vietos

5.5 5.5

700m2

8.0 6.0

5.5

5.5

Šv. Gert

Šv. Gertrū

rūdos g.

dos g.

Variantas A: 101 vieta per aukštą

Variantas B: 49 vietos per aukštą

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS POŽEMINĖS AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ SCENARIJAI A.

Viešos automobilių aikštelės vietos – 100 vietų Vieša sporto salė (600 m2) – 60 vietų Komercija (900 m2) – 30 vietų Kavinės (300 m2) – 20 vietų Gyvenamieji būstai (60–90 m2) – 39 vietos

Bendras vystomas plotas – 4 700 m (249 vietos)

B.

Viešos automobilių aikštelės vietos – 100 vietų Vieša sporto salė (600 m2) – 60 vietų Viešas sporto klubas (600 m2) – 20 vietų Komercija (900 m2) – 30 vietų Kavinės (300 m2) – 20 vietų Gyvenamieji būstai (60–90 m2) – 19 vietų

Bendras vystomas plotas – 3 800 m2 (249 vietos)

C.

Viešos automobilių aikštelės vietos – 100 vietų Komercija (600 m2) – 20 vietų Kavinės (600 m2) – 40 vietų Gyvenamieji būstai (60–90 m2) – 89 vietos

Bendras vystomas plotas – 7 800 m2 (249 vietos)

D.

Viešos automobilių aikštelės vietos – 100 vietų Komercija ir biurai (900 m2) – 30 vietų Kavinės (300 m2) – 20 vietų Gyvenamieji būstai (60–90 m2) – 99 vietos

Bendras vystomas plotas – 8 600 m2 (249 vietos)

2

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 43

SUSISIEKIMO SISTEMA

6.3

AIKŠTĖS GRETIMYBIŲ DAUGIAAUKŠTĖ AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ


ERDVINIS VYSTYMAS


INTERESAI

VIEŠOSIOS TERITORIJOS SUSISIEKIMO ERDVĖS URBANISTINIS SISTEMOS VYSTYMO VYSTYMO VYSTYMAS GAIRĖS GAIRĖS ERDVINIO VYSTYMO GAIRĖS

ERDVINIS VYSTYMAS

Analizuojamos teritorijos urbanistinio vystymo kryptys jungia visus keturis analizuotus sluoksnius: susijusių grupių interesus, viešosios erdvės vystymo gaires, susisiekimo sistemos vystymo gaires ir erdvinio vystymo gaires. Kryptys siūlomos atsižvelgiant į istorinį vietos kontekstą, egzistuojančią struktūrą ir vietos programą, problemas ir potencialą. Siūlant pokyčius Kauno senamiestyje privaloma užtikrinti, kad siūlomos intervencijos nepažeistų Kauno senamiesčio vertingųjų savybių, o siūlomas užstatymas savo aukščiu, apimtimi ir išraiška nenustelbtų gretimybėse esančių kultūros paveldo objektų. Užstatymas Steigiamojo Seimo aikštėje galimas buvusios senosios rinkos statinių vietoje, atkuriant perimetrinį teritorijos užstatymą.

KAUNO SENAMIESTYJE SAUGOMA: • susiklosčiusios savitos išplanavimo ir užstatymo struktūros, siluetas ir panoramos; • būdinga tūrinė ir erdvinė kompozicija - dominuojančių ir formuojančių struktūros elementų tankiai užstatytų kvartalų, aikščių bei želdynų santykis; • pastatų ir statinių visumos stilistika, medžiagų, spalvų ir dekoravimo ypatumai; • vieningi atskiri elementai - teritorija, reljefas, statiniai, gatvės bei kultūriniai - archeologiniai sluoksniai, vertingi želdynai. (Kauno senamiesčio (unikalus objekto kodas 20171) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas. p.4)

SENAMIESČIO ŽENKLAI:

SENAMIESČIUI SVETIMI ŽENKLAI:

• • • • •

• • • • • • •

• • • •

Posesijinis užstatymas Dinamiškos senamiesčio gatvių išklotinės Kintančios funkcijos Mažas mastelis Pirmajame pastatų aukšte – komercinės arba visuomeninės paskirties patalpos Kavinių, gatvės muzikantų ir gyventojų keliamas šurmulys Mišrios funkcijos Akcentai Dinamiška veikla 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę

Pažeistas kvartalinis užstatymas Didelis mastelis Intensyvus automobilių srautas Didelis automobilių srauto greitis Automobilių triukšmas Visiška tyla Didelės monofunkcinės teritorijos

46 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


I S T O R I N I S U Ž S TAT Y M A S urbanistinę analizę ir sklypų ribų projektus, pažymėtos buvusių išnykusių posesijų ribos. Ruošiant projektinius pasiūlymus, ribas privaloma tikslinti atliekant istorinius ir archeologinius tyrimus, matavimus.

Analizuojama teritorija apima Senamiesčio dalis, priklausančias 36, 37, 51, 53 ir 56 kvartalams. Visiems, (išskyrus 37tą) analizuojamai teritorijai priklausantiems Senamiesčio kvartalams būdingas posesijinis dalijimas ir perimetrinis užstatymas, kurį rekomenduojama atkurti neužstatytuose sklypuose. Analizuojant buvusio Kauno paminklų konservavimo instituto ir Kauno restauravimo projektavimo instituto rengto Kauno senamiesčio regeneracijos projekto ruošimo metu atliktą istorinę,

dos g

atvė

Šv. Gert

Gimnazijos gatvė

56 kvartalo sklypo nr.1 užstatymas 1858–1940 m.

tvė

us ga

evičia

ack A. M

53 kvartalo sklypų užstatymas

rūdos g

atvė

dos gatvė

skio gatv ė

J. Jablon

37 kvartalo Senojo turgaus sklypo užstatymas 1880 m. 36 kvartalo Bregovskio valdos sklypo užstatymas 1903 m.

Gimnazijos gatvė

Esami suformuoti sklypai Istorinės sklypų ribos

Esamų ir istorinių sklypų ribų planas niaus

gatvė

Vil Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 47

ERDVINIS VYSTYMAS

Šv. Gertrū


ESAMA TERITORIJOS PROGRAMA

Esama programa

Kauno Šv. Mykalojaus bažnyčia

Paslaugos, parduotuvės

Šv. Gertrūd os

VDU Katalikų teologijos fakultetas

gatvė

Paslaugos, kavinės parduotuvės Šv. Gertrūd os

Paslaugos, parduotuvės

Senamiesčio seniūnija Parduotuvės

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ Istorinė LR prezidentūra

gatvė

Paslaugos, kavinės parduotuvės

Gimnazijos

Maironio gimnazija

Kauno Dievo kūno bažnyčia

VILNIAUS GATVĖ

gatvė

Komercinė paskirtis Visuomeninė paskirtis

PREZINDENTŪROS KIEMELIS

Gyvenamoji paskirtis Religinė paskirtis

Paslaugos, kavinės parduotuvės

VILNIAUS GATVĖ

Apleisti pastatai

Analizuojamos teritorijos gretimybėse yra įsikūrusios kelios mokymo įstaigos (Kauno Maironio universitetinė gimnazija (1), Šv. Ignaco Lojolos kolegija (2), Kauno vaikų lopšelisdarželis „Ežiukas“ (3), teritorijos šiaurinėje dalyje – VDU Katalikų teologijos fakultetas (4)), religiniai pastatai (Kauno Dievo Kūno bažnyčia (5), Šv. Mikalojaus bažnyčia (6), apleista Kauno chasidų sinagoga (7)), muziejus (Istorinė LR prezidentūra(8), Kauno meno inkubatorius(9)). Apleistuose pastatuose planuojamos apgyvendinimo ir komercinės paskirties patalpos. Komercinės patalpos Šv. Gertrūdos gatvėje yra negyvybingos, o verslas jose nuostolingas. Aikštės prieigose įsikūrusios kelios parduotuvės, paslaugų

įmonės. Maitinimo paslaugas teritorijoje teikia greito maisto kioskas. Teritorijos patrauklumui gyvybiškai svarbu suardyti susisiekimo sistemos tinklo sukurtą fragmentaciją ir atgaivinti nutrūkusius ryšius su Laisvės alėja, senamiesčiu ir kvartalu Ąžuolų kalno papėdėje. Sukuriant užtikrintą regeneracijos kryptį ir bazę bus sudaromos sąlygos teritorijoje kurtis naujiems verslams, kils nekilnojamojo turto kainos, didės investicijų pritraukimo galimybės ir bendras patrauklumas gyventi teritorijoje ir jos gretimybėse.

9

Vil nia

us

ga

tvė

3

Šv .G ert rūd

5

no g

atvė

J.Ja

blon

1 Gim

nazijo

skio

6

gatv

ė

4

s ga

ė

tvė

Gimnazijos gatv

tvė ga os ūd ertr Šv .G

Esama teritorijos programa

48 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

7

ičiaus gatvė

ė

8

A. Mackev

Biršto

os

ga

tvė

2

Vilnia us ga tv

ERDVINIS VYSTYMAS

Esamų funkcijų ryšių schema


D A U G I A F U N K C I A I PA S TATA I DAUGIAFUNKCIAI PASTATAI

PRIVAČIOSIOS FUNKCIJOS

VISUOMENINĖS FUNKCIJOS

PRIVAČIOSIOS FUNKCIJOS

PRIVAČIOSIOS FUNKCIJOS

+

+

+

KOMERCINĖS FUNKCIJOS

VISUOMENINĖS FUNKCIJOS

PRIVAČIOSIOS FUNKCIJOS

+ KOMERCINĖS FUNKCIJOS

+

+

KOMERCINĖS FUNKCIJOS

VISUOMENINĖS FUNKCIJOS

suteikti galimybę naujuose pastatuose įsikurti įvairaus dydžio ir veiklos parduotuvėms bei paslaugų įmonėms, derinti gyvenamąją ir visuomeninę funkcijas. Analizuojamoje teritorijoje siūloma mišri užstatymo programa. Pastatų programos daugiafunkciškumas yra rekomenduotinas kalbant ir apie automobilių aikšteles – projektuojant aikštelių pastatus pirmame aukšte tikslinga įrengti komercines patalpas.

Siekiant gerinti gyvenimo mieste kokybę, mažinti užterštumą ir efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, daugelyje Europos miestų, kurie kryptingai juda tvaresnio miesto modelio kryptimi, yra paplitusios mišrios-daugiafunkcės zonos. Mišrų-daugiafunkcį zonavimą taip pat galima rasti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013–2023 m. sprendiniuose. Mišrių funkcijų projektavimas pastatuose užtikrina statinio ekonominį tvarumą (patalpų PRIVAČIOS FUNKCIJOS funkcijos prisitaiko prie rinkos poreikių). VISUOMENINĖS FUNKCIJOS

Diagramose apžvelgiamos skirtingų realizuotų pastatų VIEŠA schemos. ERDVĖ programinės Pastatuose derinamos komercinė ir gyvenamoji, komercinė ir visuomeninė funkcijos. APARTAMENTAI BUTAI

KOMERCINĖS FUNKCIJOS VIEŠA ERDVĖbūdinga funkcijų Kauno senamiesčiui gausa, dinamiškas pirmasis aukštas, todėl erdvinio vystymo PARKINGAS scenarijai turi BUTAI

EKONOMINIAI BUTAI DARŽELIS

KOMERCIJA

KOMERCIJA

„122 Rue des Poissonniers“, Paryžius, Corner house,Prancūzija Londonas, Anglija

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ

APARTAMENTAI

BUTAI

BUTAI 122 Rue des Poissonniers pastatas, Paryžius, Prancūzija

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ

Corner house, Londonas, Anglija

122 Rue des Poissonniers pastatas, Paryžius, Prancūzija

APARTAMENTAI EKONOMINIAI BUTAI

AUDITORIJA

„Hancock“ daugiafunkcis pastatas, Los Andželas, JAV

APARTAMENTAI, STUDIJOS

PRIVATŪS BUTAI

JAUNIMO CENTRAS

VIEŠA AIKŠTĖ

KOMERCIJA

KOMERCIJA

KOMERCIJA

KOMERCIJA

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ

Auditorija su daugiafunkciniu pastatu, Muskiz, Ispanija Corner house, Londonas, Anglija

Hancok, Los Andželas, JAV

JAUNIMO CENTRAS

AUDITORIJA

Auditorija su daugiafunkciniu pastatu, Muskiz, Ispanija

STUDENTŲ BENDRABUTIS

VIEŠA AIKŠTĖ

KOMERCIJA

BUTAI KOTEDŽAI SPORTO KLUBAS

STUDENTŲ BENDRABUTIS

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ Playtime, Nantes, Prancūzija

KOMERCIJA

Apartamentai (31) Studijos (7) Komercija – 1 780 m2 Privati automobilių aikštelė (61 vieta) Vieša automobilių aikštelė (156 vietos) Bendras plotas – 12 400 m2 „Playtime“ daugiafunkcis pastatas, Nantes, Prancūzija Apartamentai (38) Kotedžo tipo būstas (8) Studentų bendrabutis (57) Sporto klubas – 1 925 m2 Automobilių aikštelė Bendras plotas – 5 707 m2

ERDVINIS VYSTYMAS

Butai (107) EKONOMINIAI PRIVATŪS BUTAI DarželisBUTAI Komercija KOMERCIJA Automobilių aikštelė (91 vieta) Bendras plotas – 7 340 m2

DARŽELIS

KOMERCIJA

PRIVATŪS BUTAI

APARTAMENT

SAVIVALDYBĖS B

KOMERCINĖS FUNK APARTAMENTA AUTOMOBILIŲ AIK

SAVIVALDYBĖS BIU Timmerhuis, Rotterd

BUTAI Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 49 KOTEDŽAI SPORTO KLUBAS

KOMERCINĖS FUNK

AUTOMOBILIŲ AIKŠ


TERITORIJOS VYSTYMAS

Siekiant sumažinti teritorijos erdvinę fragmentaciją, atkurti gyvybingus gatvių profilius, pristatomos analizuojamos teritorijos erdvinio vystymo galimybės. Generuojant analizuojamos teritorijos erdvinio vystymo scenarijus, teritorija padalyta į tris dalis. Pirmoji – užstatyta teritorijos dalis šiaurinėje Šv. Gertrūdos gatvės pusėje. Antroji – rytinė teritorijos dalis, besiribojanti su Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvėmis, ir trečioji – Steigiamojo Seimo aikštės ir Kauno Maironio universitetinės gimnazijos teritorija. Siekiama ieškoti sprendinių, kuriančių bendrą teritorijos charakterį, senamiesčio tipo kvartalus.

Pirmoji dalis trūdos

Trečioji dalis

g.

Gimnazijos g.

Šv. Ger

Antroji dalis

stovėjimo aikštelės vystomos Kauno miesto savivaldybės lėšomis, likę sklypai vystomi privataus kapitalo lėšomis. Apleistus pastatus Šv. Gertrūdos g. 38 ir 40 ketinama renovuoti. Siekdami užtikrinti investicijų grąžą, apleistų pastatų savininkai yra suinteresuoti bendra teritorijos regeneracija.

ANTROJI DALIS Šiuo metu apleisti Gimnazijos g. 2 ir 4 pastatai jau ruošiami rekonstrukcijai, pastatų savininkas akcentuoja bendros teritorijos regeneracijos svarbą. Didžiausia teritorijos problema – gatvių plėtros metu iki nepraeinamo pločio susiaurinti šaligatviai. Drastiškai sumažėjus atstumui nuo važiuojamosios dalies, pastatų fasadai yra nuolatos aptaškomi pravažiuojančių automobilių, beveik neįmanoma išlaikyti estetiško pastato vaizdo. Taip pat siūloma galimybė užstatyti tuščią sklypą tarp Gimnazijos g. 4 ir Šv. Gertrūdos g. 7 (3) pastatų. Automobilių stovėjimo vietų klausimą siūloma spręsti numatant stovėjimo vietas sklypuose arba pasinaudojant kitoje gatvės pusėje esančia aikštele.

ERDVINIS VYSTYMAS

TREČIOJI DALIS

PIRMOJI DALIS Atsižvelgiant į istorinę senamiesčio raidos medžiagą, siūloma užstatyti tuščius sklypus, kuriuose šiuo metu veikia automobilių aikštelės. Sekant istorinėmis sklypų ribomis, siūloma atkurti perimetrinį užstatymą, o naujų statinių aukštingumą derinti su esama gatvės išklotine. Naujai formuojamuose sklypuose palei Šv. Gertrūdos g. Kauno miesto savivaldybės iniciatyva galimas daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių vystymas integruojant komercines patalpas pirmuose aukštuose. Taip siekiama užtikrinti gyvybingą pastatų fasadą gatvės perimetru. Sklypuose, besiribojančiuose su Gimnazijos gatve, suformavus barjerą nuo Šv. Gertrūdos g. ir susiaurinus Gimnazijos g., galimas nedidelio tūrio komercinės ar administracinės paskirties pastatų vystymas. Automobilių

Diskusija dėl erdvinio vystymo Steigiamojo Seimo aikštėje reikalauja gerai įsigilinti į esamą situaciją, suprasti vietos ir miesto poreikius, nustatyti aiškius kriterijus ir gaires. Siekiant nustatyti tinkamiausius teritorijos vystymo principus, siūlomi trys skirtingi scenarijai: Scenarijus A: Aikštės vystymas išlaikant esamus gatvės parametrus Scenarijus B: Steigiamojo Seimo Aikštės vystymas optimizuojant gatvės parametrus

50 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


Vil nia us ga tvė

AIKŠTĖS GRETIMYBIŲ PROGRAMA

Trečia dalis

Šv .G ert

rūd

os

ga

tvė

Sporto salė

J.Ja

blon

skio

Ekonominiai būstai

gatv

ė

Pirma dalis Gim

nazij

Antra dalis

os g

atvė

Paslaugos

(1)

Kavinės, paslaugos

Viešbutis

Biurai

(2) Patalpos renginiams

Biurai

Gimnazijos gat

(3)

rūd

ert

Šv .G

GRETIMYBIŲ PROGRAMA IŠ VISO 17 200 m2

Ekonominiai Paslaugos būstai

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

Viešbutis

15%

2 600 m2

Komercinės patalpos ir gyvenamasis būstas

14%

2 400 m2

Sporto salė

4%

600 m2

Komercija

12%

2 100 m

Biurai

9%

1 500 m

Viešbutis su komercinėmis patalpomis

Paslaugos, kavinės Biurai

SPA paslaugos, ekonominiai būstai

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto salė Parduotuvės, paslaugos, kavinės, restoranai

Turgus STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ

Co - working tipo biurai

Visuomeninės funkcijos

Galerijos, patalpos renginiams

Viešbutis su komercinėm

Komercinės patalpos ir gyvenama

SPA paslaugos, ekon

2

Parduotuvės, paslaugos, kavin

Co - work

2

Visuomeninė

Galerijos, patalp

9%

1 500 m2

Daugiaaukštė stovėjim

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

~ 260 vietų

37%

6 500 m2

Sporto salė

Šiuo metu vystoma sporto salė Šiuo metu vystomos komercinės funkcijos Šiuo metu vystomi gyvenamieji būstai

S

Kauno Maironio universitetinės gimnazij

Patalpos renginiams Viešbutis

ERDVINIS VYSTYMAS

(1) Šv. Gertrūdos g. 38; 40 | (2) Gimnazijos g. 2; 4 | (3) Šv. Gertrūdos g. 7 A. Mackevi č

os

ga

tvė

Gretimybiu programa

Steigiamojo Seimo aikštės gretimybių vystymo schema

iaus gatvė

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

Kavinės, paslaugos

Steigiamojo Seimo aikštės gretimybių vystymo programa

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 51


URBANISTINIO VYSTYMO GAIRĖS Perimetrinis užstatymas Perimetrinis užstatymas

VIEŠOS FUNKCIJOS VIEŠOS FUNKCIJOS Perimetrinis užstatymas 1. Perimetrinis užstatymas Perimetrinis užstatymas

Aktyvus pirmas aukštas

Aktyvus pirmas aukštas

VIEŠOS FUNKCIJOS VIEŠOS FUNKCIJOS 24/7 Pasiekiamumas pėsčiomis Aktyvus pirmas aukštas 2. Aktyvus, viešai prieinamas pirmasis aukštas AktyvusPatekimas pirmas aukštas į aikštę 24/7

24/7

Patekimas į aikštę 24/7

3. J. Jablonskio g. užstatymas – vartai į aikštę, atviri visą parą; Pasiekiamumas pėsčiomis

24/7 24/7 Mišri programa Patekimas į aikštę 24/7 Patekimas į aikštę 24/7 Patekimas į aikštę 24/7

ERDVINIS VYSTYMAS

4. Formuojama jungtis su Kauno Maironio

Pasiekiamumas pėsčiomis universitetinės gimnazijos sporto sale

Patekimas į aikštę 24/7 Mišri programa 5. Integruoti, nenutrūkstantys pėsčiųjų ryšiai Pasiekiamumas pėsčiomis

Patekimas į aikštę 24/7 Patekimas į aikštę 24/7 Mišri programa

6. Mišri užstatymo programa

Mišri programa

Mišri programa Mišri programa 7. Lankstūs pastatų planai

Vieša privati partnerystė

8. Skatinama viešoji ir privati partnerystė Vieša privati partnerystė teritorijai vystyti

Racionalus irirefektyvumas teritorijos naudojimas 9. Racionalus efektyvus teritorijos naudojimas

Mišri programa

Mišri programa 52 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


Miestietiška ir visiems prieinama viešoji erdvė

ERDVINIS VYSTYMAS

J. Jablonskio g. atkuriamas senamiesčio mastelis ir nutrūkę ryšiai

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 53


VYSTYMAS ESAMOS SITUACIJOS KONTEKSTE

SCENARIJUS A

Šv. G

Gimnazijos gatvė

2A 2A

ertrūd

os ga

tvė

2A Šv. Ger

trūdos

gatvė

ė

skio gatv

J. Jablon

2A

Gimnazijos gatvė

Galimybių studijos teritorijos riba Senojo turgaus užstatymo riba Esamų sklypų ribos 54 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

Vilniaus gatvė


A.

2A

2A/3A

2A/3A 3A Šv. Gertrū

dos gatvė

2A

2A

Šv. Gertrū

dos gatvė

2A

iau

n Vil

tvė

a sg

s gat

u Vilnia

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 55


VYSTYMAS ESAMOS SITUACIJOS KONTEKSTE: SCENARIJUS A AIKŠTĖS VYSTYMAS IŠLAIKANT ESAMUS GATVĖS PARAMETRUS

P

P

A-1. Perimetrinis užstatymas

A-2. Paviljonas aikštėje

Neatkūrus istorinio kvartalo ribų Steigiamojo Seimo aikštėje, galima formuoti perimetrinį užstatymą tik ties J. Jablonskio gatve ir Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sklypu, tačiau toks sprendimas nepagerins viešosios erdvės kokybės. Pro teritoriją ir toliau riedės intensyvus transporto srautas, kurį mažinti palikus tuos pačius gatvės parametrus bus labai sudėtinga. Nesprendžiant transporto intensyvumo mažinimo klausimo gretimų sklypų vystymas galimas, tačiau nebus patrauklesnis nei šiandien. Daugiaaukštės aikštelės, komercinės ir biurų paskirties statiniai gali būti vystomi, tačiau esminių vietos problemų nesprendžia. Užstatymo formavimas ties Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvėmis įteisintų esamą, senamiesčiui svetimą situaciją, gatvės profilis liktų nepatrauklus pėstiesiems, ženkliai sumažėtų viešosios erdvės plotas. Dėl šių priežasčių, toks variantas nėra svarstomas.

Steigiamojo Seimo aikštėje galima statyti visuomeninį pastatą, kuris papildytų viešosios erdvės funkcijas. Neatribojus aikštės nuo transporto, privaloma pritraukti veiklų, kurioms vietos sąlygos yra tinkamos. Pastačius daugiafunkcį paviljoną ir paliekant aikštę atvirą išlieka galimybė pritraukti ūkininkų turgų, tačiau tam būtinas pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis. Gretimuose sklypuose vystomi daugiaaukštės aikštelės, komercinės ir biurų paskirties statiniai.

ERDVINIS VYSTYMAS

cijos SSA vystymo programa

Esamos Esamos situacijos situacijos SSA SSA vystymo vystymo programa programa

SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS ESAMA SITUACIJA IŠ VISO 5 200 m2

SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS ESAMA SITUACIJA SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS ESAMA SITUACIJA

Paslaugos, kavinės

inis s

Biurai

Daugiaaukštė stovėjimo Daugiaaukštė aikštelė stovėjimo Ekonominiai Paslaugos, aikštelė būstai Ekonominiai kavinės Paslaugos, būstai kavinės Paslaugos Paslaugos Biurai Biurai Kavinės, knygynas Kavinės, knygynas

Turgus Turgus

Patalpos renginiams

SSA SSA

Visuomeninis pastatas Visuomeninis pastatas

Viešbutis

Patalpos renginiams Patalpos renginiams Viešbutis Viešbutis

Komercinės patalpos

Parduotuvės, paslaugos, kavinės, restoranai, knygynas

33%

IŠ VISO

m VISO 1 300 m2 5IŠ200 2 2

5 200 m

Komercinės patalpos

Parduotuvės, paslaugos, kavinės, Komercinės patalpos restoranai, knygynas Parduotuvės, paslaugos, kavinės, restoranai, knygynas

Visuomeninės funkcijos

Sporto salė Sporto salė

Aikštės esamos situacijos vystymo programa

56 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

Visuomeninės funkcijos Visuomeninės 3funkcijos 900 m2 67%

33% 33%

1 300 m2 1 300 m2

67% 67%

3 900 m2 3 900 m2

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS VIETŲ AUTOMOBILIŲ160 AIKŠTELĖS POREIKIS 160 VIETŲ

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 160 VIETŲ


Vil ni

au sg atv ė

Numatoma gimnazijos sporto salė

Numatoma vystymo zona

Šv .G

ert rūd os

ga tvė

Viešoji erdvė

J.Ja

blon

Gim

nazij

skio

gatv

ė

os g

atvė

Gimnazijos gat

čiaus gatv A. Mackevi

Numatoma gimnazijos sporto salė

Vil nia u

tvė

Numatoma vystymo zona

J.Ja

blon

nazij

os rūd Šv .G ert

gatv

ė

os g

atvė

Gimnazijos gat

B. Paviljonas aikštėje

gatvė ackevičiaus

ert

rūd

os

ga

tvė

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 57

Šv .G

Gim

skio

ga

Viešoji erdvė

ERDVINIS VYSTYMAS

sg

atv

ė

Šv .G

ert

rūd

os

ga

ė

tvė

A. Perimetrinis užstatymas


SCENARIJUS B

AIKŠTĖ

1

2

3 B

ERDVINIS VYSTYMAS

I

II III

Steigiamojo Seimo aikštės vystymo scenarijų schema

Antrąjį scenarijų galima įgyvendinti tik optimizavus sankryžą ir atstačius istorinę turgaus sklypo proporciją. Steigiamojo seimo aikštėje siūlomos trys užstatymo variacijos: visuomeninės paskirties vystymas, komercinės/ gyvenamosios paskirties vystymas ir mišrus vystymas sklype jungiant visuomenines ir privačias funkcijas.

Teritoriją siūloma regeneruoti etapais. Aikštės gretimybės tvarkomos savivaldybės iniciatyva derinantis su gretimų sklypų savininkais, tuo tarpu aikštei, išrinkus tinkamą programą, skelbiamas architektūrinės idėjos konkursas.

58 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


V Y S T Y M O E TA PA I P I R M A S E TA PA S

1

Gimnazijos g. 2, 4 (2) ir Šv. Gertrūdos g. 38, 40 (1) pastatai tvarkomi išnaudojant galimybę juos plėsti sklypo ribose. Tuo metu suformuojami ir vystymui paruošiami gretimi sklypai. Lygiagrečiai ruošiamas ir įgyvendinamas Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto salės projektas mokyklos sklype (3). Susisiekimo sistema aplink Steigiamojo Seimo aikštę ruošiama rekonstrukcijai.

P

2 3

A N T R A S E TA PA S

1

P 3

2

T R E Č I A S E TA PA S P

Gretimų Steigiamojo Seimo aikštės sklypų vystymas leidžia pagerinti teritorijos įvaizdį ir aplinkinių teritorijų vertę, o tai leidžia pritraukti daugiau pėsčiųjų ir didinti investuotojų susidomėjimą. Visa tai padeda kurti visiems prieinamą miestietišką viešąją erdvę ir prielaidas aukštos kokybės užstatymui atsirasti.

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 59

ERDVINIS VYSTYMAS

Rekonstravus susisiekimo sistemą ir panaikinus dešinįjį sankryžos posūkį yra padidinamas Steigiamojo Seimo aikštės plotas. Naujoji situacija užtikrina palankias sąlygas vystyti gretimus sklypus (Gimnazijos g. 2, 4 (2) ir Šv. Gertrūdos g. 38, 40 (1) pastatus), o teritorijoje greta Šv. Gertrūdos g. 22 (3) gali būti formuojamas sklypas. Pasikeitęs Šv. Gertrūdos gatvės profilis tampa draugiškas pėstiesiems, o tai skatina komercinių funkcijų atsiradimą pirmuosiuose aukštuose. Kol aikštės gretimybėse vyksta tvarkybos darbai, Steigiamojo Seimo aikštė veikia kaip dinamiška, įvairioms laikinoms veikloms pritaikyta viešoji erdvė. Čia gali veikti bagažinių ar ūkininkų turgūs, vykti koncertai, prekyba iš maisto furgonų ar kitos miesto veiklos.


SCENARIJUS B

Gimnazijos gatvė

2A Šv. G

2A

ertrūd

os ga

tvė

2A Šv. Ger

trūdos

gatvė

ė

skio gatv

J. Jablon

Galimybių studijos teritorijos riba Senojo turgaus užstatymo riba Esamų sklypų ribos 60 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

Vilniaus gatvė

Gimnazijos gatvė

2A


A.

2A

2A/3A

2A/3A 3A Šv. Gertrū

dos gatvė

2A

2A

Šv. Gertrū

dos gatvė

2A

iau

n Vil

tvė

a sg

s gat

u Vilnia

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 61


SCENARIJUS B:

B-1

B-2

Ekonomiai būstai

GYVENAMOJI Apartamentai

Patalpos renginiams

Galerijos

VISUOMENINĖ Visuomeninės paskirties pastatas (pagal miesto poreikį)

Knygynas

Parduotuvės

Paslaugos

KOMERCINĖ Kavinės / restoranai

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS PROGRAMA

B-3

Aikštės vystymo programų scenarijai

Visuose scenarijuose komercinės funkcijos planuojamos pirmame aukšte gatvės lygyje, taip užtikrinant aktyvų perimetrą ir ryšį su viešąja erdve Steigiamojo Seimo aikštėje.

ERDVINIS VYSTYMAS

Susitikimų metu aptartas aikštės programos poreikis. Diskutuojant apie scenarijus buvo parinktos skirtingos funkcijų variacijos, papildančios bendrą teritorijos programą, taip iliustruojant skirtingas teritorijos vystymo kryptis. Didelis dėmesys skiriamas apleistuose pastatuose planuojamoms funkcijoms, siūlant ir tarpusavyje derinant nekonkuruojančias jų variacijas. Scenarijuose įvertinamas būsimų automobilių stovėjimo vietų poreikis. Visi scenarijai lyginami skaičiuojant esamą ir būsimą viešosios erdvės ir užstatymo proporciją.

Aktyvus pirmasis aukštas

62 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


Naujas scenarijus 1B VARIACIJA B-1. VISUOMENINIS VYSTYMAS

SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 1 IŠ VISO 3 150 m2 SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 1

Komercinės patalpos

16%

Kavinė, knygynas

aslaugos, kavinės

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

Ekonominiai būstai Paslaugos

Biurai

500 m2

IŠ VISO 3 150 m2

Komercinės patalpos

16%

Kavinė, knygynas

Paslaugos, kavinės

500 m2

Biurai Turgus

Visuomeninės funkcijos Visuomeninės funkcijos 2 650 m2 84% 2 650 m 84%

2

Pavilijonas

SSA

cenarijus 2B

Patalpos enginiams

Patalpos renginiams

Viešbutis

is

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 88 VIETOS

Sporto salė

Naujas scenarijus 2BVYSTYMAS VARIACIJA B-2. PRIVATUS

iai

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 2

Komercinės patalpos

6 000 m2

IŠ paslaugos, VISO Parduotuvės, 7 000 m2 kavinės, restoranai

Visuomeninės funkcijos Komercinės patalpos 26% 1 800 m2

Automobilių aikštelė, logistika, technininės patalpos Požeminė automobilių

6 000 m

aikštelė (~240 vietų)

Parduotuvės, paslaugos, Galerijos, patalpos kavinės, restoranai

2

Visuomeninės funkcijos

Automobilių aikštelė, logistika, technininės patalpos

Biurai

Parduotuvės, Turgus restoranai

IŠ VISO 13 000 m2

Požeminė automobilių aikštelė (~240 vietų)

Paslaugos, kavinės

Paslaugos

Galerijos, patalpos renginiams

SSA Patalpos Galerijos

Galerijos

renginiams

Patalpos renginiams

Steigiamojo Seimo aikštės

7%

500 m2

7 000 m

Apartamentai, ekonominiai būstai

67%

4 700 m2

7 000 m2

Užstatymo programa

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 165 VIETOS SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 3

MAKSIMALUS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

Požeminė automobilių aikštelė (~240 vietų)

Paslaugos, kavinės

Automobilių aikštelė, logistika, technininės patalpos

Požeminė automobilių aikštelė (~240 vietų)

Automobilių aikštelė, logistika, technininės patalpos

Biurai

kavinės

Viešbutis Apartamentai, ekonominiai būstai

Sporto salė

Komercinės patalpos

Parduotuvės, paslaugos, kavinės, restoranai, knygynas

1 900 m2

Gyvenamasis būstas (38 butai) Apartamentai, ekonominiai būstai

Apartamentai, ekonominiai būstai

Patalpos renginiams Viešbutis

28%

6 000 m2

SSa užstatytmo scenarijus B-3

Užstatymo programa SSa užstatytmo scenarijus B-3

Užstatymo programa

41%

7 000 m2

7 000 m2

Visuomeninės funkcijos

30%

Kavinė

41%

1%

2 900 m2

2 900 m2

2 100 m2

Visuomeninės funkcijos Komercinės patalpos

1 900 m2

2 ETAPAS

Parduotuvės, kavinės

Parduotuvės, renginiams

6 000 m

28%

2 ETAPAS

SSA Patalpos

KomercinėsIŠpatalpos VISO

Parduotuvės, paslaugos, 7 000 kavinės, m2 restoranai, knygynas

2

Gyvenamasis būstas (38 butai)

Visuomeninis pastatas

Turgus

IŠ VISO 13 000 m2

SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 3

1 ETAPAS

Ekonominiai būstai Biurai Paslaugos

Visuomeninis pastatas

IŠ VISO 7 000 m2

1 ETAPAS

Paslaugos, kavinės

IŠ VISO 13 000 m2

30%

2 100 m2

100 m2

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 186 VIETOS

Komercinės patalpos

Kavinė

1%

100 m2

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 186 VIETOS

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 63

ERDVINIS VYSTYMAS

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 165 VIETOS

Sporto salė

Naujas scenarijus 3A+ VISUOMENINIS VARIACIJA B-3. PRIVATUS

partamentai, ekonominiai būstai

1 800 m2

500 m2

Apartamentai, ekonominiai būstai

2

MAKSIMALUS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS

SA

7%

Gyvenamasis būstas (62 būstas butai) 67%butai) 4 700 m2 Gyvenamasis (62 scenarijus B-2 Steigiamojo užstatytmo SeimoUžstatymo aikštės programa užstatytmo scenarijus B-2

Viešbutis

Apartamentai, Viešbutis ekonominiai būstai

Apartamentai, ekonominiai būstai

Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė

renginiams

26%

Parduotuvės, restoranai

cenarijus 3A

ė

IŠ VISO 7 000 m2

IŠ VISO 13 000 m2 MAKSIMALUS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS

Paslaugos, kavinės

Ekonominiai būstaiBiurai

SA

AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS POREIKIS 88 VIETOS SSA UŽSTATYMO SCENARIJUS 2

MAKSIMALUS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS


SCENARIJUS B - 1

AIKŠTĖS VYSTYMAS OPTIMIZUOJANT GATVĖS PARAMETRUS

ERDVINIS VYSTYMAS

P

P

Vietos morfologija ir viešoji erdvė

Pasiekiamumas

Siūloma aikštės teritorijos neužstatyti ir rezervuoti erdvę visuomeninės paskirties pastatui. Šiandien aiškaus poreikio tokiam pastatui nėra, todėl iki jam atsirandant teritoriją siūloma naudoti kaip lanksčią ir nuolat kintančią erdvę, įrengiat daugiafunkcį paviljoną, kuriame vyktų renginiai ir būtų sukurta bazinė infrastruktūra ūkininkų turgeliams. Teritorija taip pat gali tapti architektūrinių inovacijų erdve, kviečiant architektus kurti laikinus, kasmet keičiamus paviljonus.

PRIVALUMAI: • teritorija rezervuojama visuomeninės paskirties statiniui; • trumpuoju laikotarpiu aikštės tvarkymo kaina maža; • scenarijų galima įgyvendinti nedarant didelių sankryžos pakeitimų.

Gatvės triukšmas ir tarša būtų slopinama želdiniais ir mažosios architektūros elementais. Šio scenarijaus įgyvendinimas įmanomas nekeičiant esamos sankryžos parametrų. Svarbu pabrėžti, jog kosmetinis aikštės remontas neužtikrins aikštės ir aplinkinių teritorijų regeneracijos. Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po aikšte nesvarstoma, nes be papildomos programos ji būtų finansiškai negyvybinga.

TRŪKUMAI: • negalima užtikrinti, kad šioje vietoje greitu metu atsiras poreikis visuomeniniam pastatui; • minimalus aikštės remontas neskatina teritorijos vystymosi ir gali neribotam laikui pristabdyti aplinkinių teritorijų regeneraciją; • viešoji erdvė nėra tinkamai apsaugota nuo transporto keliamo triukšmo ir taršos, todėl gali likti negyvybinga.

ESAMA SITUACIJA IŠ VISO: 100% (4 140 m2)

AIKŠTĖS NAUDINGASIS PLOTAS 46% (1 920 m2)

ŽELDYNAI 54% (2 220 m2)

VYSTYMO SCENARIJUS: B-1 IŠ VISO: 100% (6 030 m2)

VIEŠOJI ERDVĖ 100% (6 030 m2)

ATGAUTAS PLOTAS

Esamos ir naujos aikščių dydžių palyginimas

64 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


Vil nia us ga tvė

Numatoma gimnazijos sporto salė

Šv .G

ert

rūd

os

ga

tvė

Viešoji erdvė

J.Ja

blon

Gim

nazij

skio

gatv

ė

os g

atvė

Gimnazijos gat

ė čiaus gatv

ga os

A. Mackevi

Šv .G ert rūd

Pirmojo scenarijaus vystymo schema

Aikštės vystymo variacija: A

Aikštės vystymo variacija: B

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 65

ERDVINIS VYSTYMAS

tvė


SCENARIJUS B - 2 AIKŠTĖS VYSTYMAS OPTIMIZUOJANT GATVĖS PARAMETRUS

Vietos morfologija ir viešoji erdvė

ERDVINIS VYSTYMAS

Siūloma užstatyti aikštės perimetrą ties Gimnazijos, Šv. Gertrūdos gatvėmis ir iš dalies ties J. Jablonskio gatve. Užstatymas – ties senojo turgaus istorine riba. Užstatymas atribotų nuo gatvės ir kurtų kokybišką miestietišką viešąją erdvę. Naujai kuriama kamerinė viešoji erdvė turėtų būti išskirtinio charakterio ir nekonkuruoti su aplinkinėmis visuomeninėmis erdvėmis, o aktyvus perimetras užtikrintų nuolatinius lankytojų srautus. Toks vystymo scenarijus būtų įmanomas tik įgyvendinus susisiekimo sistemos pokyčius. Šis aikštės vystymo scenarijus turėtų būti vykdomas vienu etapu ir bendradarbiaujant su privataus kapitalo valdytojais. Pasirinkus tokį vystymo kelią, privaloma sukurti teisinius saugiklius, užtikrinančius kokybiškos architektūros sprendinių įgyvendinimą pagal nustatytą programą ir viešosios erdvės išlaikymą. Toks scenarijus miestui leistų susigrąžinti investicijas už įrengtą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po aikšte, privataus kapitalo lėšomis galima finansuoti ir dalį aikštės renovacijos. Architektūrinė išraiška pastatams aikštės teritorijoje būtų surasta organizuojant architektūrinį konkursą.

Pasiekiamumas PRIVALUMAI: • viešoji erdvė apsaugoma nuo gatvės triukšmo ir taršos; • dalis automobilių stovėjimo aikštelės po aikšte gali būti viešojo naudojimo, perkeliant automobilius iš dalies kapiliarinių senamiesčio gatvelių; • atkuriama istorinė kvartalo riba; • nauja viešoji erdvė turi savitą charakterį ir nekonkuruoja su šalia esančiomis visuomeninėms erdvėmis; • sukuriamas nuolatinis lankytojų srautas; • finansinė vystymo našta padalijama tarp privataus ir viešojo sektorių TRŪKUMAI: • sprendiniai – baigtiniai, tad nepaliekama erdvės vystymui ateityje; • šiuo metu trūksta finansavimo modelių, derinančių viešąją ir privačią partnerystę; • vystymas negalimas neatlikus sankryžos optimizavimo darbų.

ESAMA SITUACIJA IŠ VISO: 100% (4 140 m2)

AIKŠTĖS NAUDINGASIS PLOTAS 46% (1 920 m2)

ŽELDYNAI 54% (2 220 m2)

VYSTYMO SCENARIJUS: B-2 IŠ VISO: 100% (6 030 m2)

VIEŠOJI ERDVĖ 56% (3 340 m2)

ATGAUTAS PLOTAS

Esamos ir naujos aikščių dydžių palyginimas

66 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

UŽSTATOMAS PLOTAS 44% (2 690 m2)


Vil nia us ga tvė

Numatoma gimnazijos sporto salė

Šv .G

ert

rūd

os

ga

tvė

Viešoji erdvė

J.Ja

blon

Gim

nazij

skio

gatv

ė

os g

atvė

Gimnazijos gat

A. Mackevi

Šv .G ert rūd

os

čiaus gatv

ga

ė

Antrojo scenarijaus vystymo schema

Aikštės vystymo variacija: A

Aikštės vystymo variacija: B

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 67

ERDVINIS VYSTYMAS

tvė

Numatoma vystymo zona


SCENARIJUS B - 3 AIKŠTĖS VYSTYMAS OPTIMIZUOJANT GATVĖS PARAMETRUS

ERDVINIS VYSTYMAS

Vietos morfologija ir viešoji erdvė

Siūloma užstatyti vieną aikštės kraštinę ties Gimnazijos gatve išlaikant senojo turgaus istorinę ribą. Dalis aikštės ties Šv. Gertrūdos gatve būtų rezervuojama visuomeninės paskirties pastatui. Toks vystymo būdas leistų iš dalies apsisaugoti aikštę nuo gatvės triukšmo ir taršos, o nauja kokybiška viešoji erdvė su aktyviu Gimnazijos gatvės perimetru užtikrintų nuolatinius lankytojų srautus. Scenarijus būtų įgyvendinamas tik užtikrinus susisiekimo sistemos pokyčius. Po dabartinės aikštės teritorija būtų įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, numatant galimybę ateityje ant jos statyti visuomeninės paskirties pastatą. Architektūrinė išraiška pastatams aikštės teritorijoje būtų surasta organizuojant architektūrinį konkursą. PRIVALUMAI: • viešoji erdvė iš dalies apsaugoma nuo gatvės triukšmo ir taršos;

Pasiekiamumas

• • • •

dalis automobilių stovėjimo aikštelės po aikšte gali būti viešojo naudojimo, perkeliant automobilius iš dalies kapiliarinių senamiesčio gatvelių; didesnis aktyvus perimetras užtikrins nuolatinius lankytojų srautus; vystoma viešosios ir privačios partnerystės principu; vystymas vykdomas etapais; stiprinama J. Jablonskio gatvės jungtis su Ąžuolų kalnu.

TRŪKUMAI: • viešoji erdvė nėra visiškai apsaugota nuo gatvės triukšmo ir taršos; • teritorija, rezervuota visuomeninės paskirties pastatui, neterminuotam laikui gali likti tuščia; • nors išlaidos vystymui yra paskirstytos etapais, kaina išlieka didelė.

ESAMA SITUACIJA IŠ VISO: 100% (4 140 m2)

AIKŠTĖS NAUDINGASIS PLOTAS 46% (1 920 m2)

ŽELDYNAI 54% (2 220 m2)

VYSTYMO SCENARIJUS: B-3 IŠ VISO: 100% (6 030 m2)

VIEŠOJI ERDVĖ 86% (5 170 m2)

ATGAUTAS PLOTAS

Esamos ir naujos aikščių dydžių palyginimas

68 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija

UŽSTATOMAS PLOTAS 14% (860 m2)


Vil nia us ga tvė

Numatoma gimnazijos sporto salė

Viešoji erdvė

Šv .G

ert

rūd

os

ga

tvė

Rezervuojama vystymo zona

J.Ja

blon

Gim

nazij

skio

gatv

ė

os g

atvė

Gimnazijos gat

A. Mackevi

Šv .G ert rūd

os

čiaus gatv

ga

ė

Trečiojo scenarijaus vystymo schema

Aikštės vystymo variacija: A

Aikštės vystymo variacija: B

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 69

ERDVINIS VYSTYMAS

tvė

Numatoma vystymo zona


MAIRONIO GIMNAZIJA

Maironio gimnazijos Rugsėjo 1-osios šventė

ERDVINIS VYSTYMAS

Didelė dalis Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokinių gyvena kituose miesto rajonuose arba užmiestyje ir kasdien atvyksta viešuoju transportu. Kauno Maironio universitetinė gimnazija neturi jos poreikius atitinkančios sporto salės, todėl mokiniai yra priversti sportuoti tam nepritaikytose patalpose. Po sporto sale esančiose klasėse keliamas triukšmas trikdo mokymosi procesą, todėl gimnazijai skubiai reikalingas apie 600 m2 priestatas krepšinio aikštelei ir persirengimo kambariams. Ruošiant mokyklos rekonstrukcijos projektą buvo parengtas eskizinis sporto salės projektas mokyklos kieme. Tokia naujo statinio vieta dera gimnazijos statinių kontekste, yra

užtikrinamas mokyklos privatumas. Visais teritorijos vystymo scenarijų atvejais Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto salę svarstoma statyti mokyklos teritorijoje, numatant jungtį su Steigiamojo Seimo aikšte. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos bendruomenė gali tapti svarbia naujai kuriamos viešosios erdvės naudotoja. Steigiamojo Seimo aikštėje yra rengiama Rugsėjo pirmosios šventė ir kiti mokyklos renginiai, todėl aikštėje galima numatyti vietą amfiteatrui arba lauko scenai. Diskusijų metu mokiniai taip pat pažymėjo, kad gimnazijos valgykla yra per maža, todėl esant geram orui mokiniai pertraukas galėtų leisti aikštėje.

Esama Kauno Maironio universitetinės gimnazijos kiemo ir sporto salės situacija

70 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


Steigiamojo Seimo aikštė jungiama su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto sale

ERDVINIS VYSTYMAS

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖ

Gimnazijos g.

J. Jablonskio g.

17m

28m

Sporto salė

Naujos sporto salės projektinio pasiūlymo schema

Gimnazistų kurtos sporto salės vizualizacijos

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 71


APIBENDRINIMAS PROGRAMA

SCENARIJUS: B-1

SCENARIJAI: A–1, A–2

Bendras vystomas plotas – 3 150 m2

Bendras vystomas plotas – 5 200 m2

Kavinės – 150 m Komercinės patalpos – 350 m2 Visuomeninė paskirtis – 2 650 m2

Kavinės – 600 m2 Komercinės patalpos –700 m2 Visuomeninės patalpos (muziejus, galerijos) – 3 900 m2

Automobilių aikštelės poreikis: 88 vietos

Automobilių aikštelės poreikis: 161 vieta

2

SCENARIJUS: B-2 Bendras vystomas plotas – 7 000 m2 Kavinės – 900 m2 Komercinės patalpos – 900 m2 Galerija – 500 m2 Gyvenamieji būstai – 4 700 m2

Automobilių aikštelės poreikis: 165 vietos

GRETIMYBĖS Bendras vystomas plotas – 17 200 m2 Dabar privačiai vystoma – 5 600 m2

Bendras vystomas plotas – 7 000 m2

Komercinės patalpos – 600 m2 Ekonominiai būstai (36 butai) – 1 800 m2 Viešbutis (130 kambarių) – 2 600 m2 Sporto salė – 600 m2

Pirmas etapas – 4 150 m2

Galimas papildomas vystomas plotas – 11 600 m2

Kavinės – 750 m Komercinės patalpos – 1 150 m2 Gyvenamieji būstai – 2 900 m2

Kavinės – 1 000 m2 Komercinės patalpos – 1 100 m2 Biurai – 1 500 m2 Visuomeninės patalpos (Galerijos, patalpos renginiams) – 1 500 m2 Daugiaaukštė stovėjimo aikštelė (260 vietų) – 6 500 m2

SCENARIJUS: B-3

2

I Š VA D O S

Antras etapas – 2 850 m2 Kavinės – 750 m2 Visuomeninė paskirtis – 2 100 m2

Automobilių aikštelės poreikis: 186 vietos

Automobilių aikštelės poreikis: 382 vietos

72 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


SUSISIEKIMO SISTEMA

VIEŠOJI ERDVĖ

SCENARIJAI: A-1, A-2

SCENARIJUS: A-1

Rekonstrukcijos metu svarbu užtikrinti, kad važiuojamosios dalies juostų plotis neviršytų 3,50 m pločio. Rekomenduojamas juostų plotis yra 3,25 m arba mažesnis, bet ne siauresnis nei 3,00 m.

Statinio pirmajame aukšte įrengus viešosios funkcijos patalpas, aikštės perimetras taps aktyvesnis, tačiau aikštės plotas sumažės ir ji priartės prie sankryžos. Neatribojus aikštės nuo gatvės triukšmo išlieka didelė tikimybė, jog ji liks negyvybinga.

Teritorijoje užtikrinamas saugus greitis (diegiamos greičio ribojimo ir kontrolės priemonės).

SCENARIJUS: A-2

Platinami šaligatviai, integruojamos dviračių juostos ar takai. Kai dviračių juostoms nepakanka vietos, dviračių eismas organizuojamas bendrame sraute.

SCENARIJAI: B-1, B-2, B-3 Optimizuojama sankryža, mažinamas dešiniojo posūkio spindulys, taip suformuojant „T“ formos sankryžą. Gatvių juostų plotis neviršija 3,5 m (rekomenduojamas 3,25 m arba mažesnis plotis, bet ne siauresnis nei 3,00 m). Siauresnės eismo juostos lems sumažėjusį greitį, todėl atkarpa bus saugesnė. Atsiras galimybė patogiau sukti iš J. Jablonskio į Šv. Gertrūdos g. Platinami šaligatviai, integruojamos dviračių juostos ir takai. Sukuriama nauja pėsčiųjų perėja iš J. Jablonskio g. link P. Eimučio laiptų. Perpus susiaurinama Gimnazijos g. atkarpa šiaurinėje Šv. Gertrūdos g. pusėje. Optimizuota, žmogaus mastelio sankryža kuria palankesnę aplinką komercinėms patalpoms pirmuose aukštuose ir atveria naujų galimybių vystymui.

Daugiafunkcis paviljonas gali tapti platforma rengti ūkininkų turgų, koncertus ir kitus miesto renginius, tačiau išlieka rizika, kad tuo metu, kai renginiai nevyks, aikštė nebus patraukli rekreacinė erdvė.

SCENARIJUS: B-1 Daugiafunkcis paviljonas gali tapti platforma ūkininkų turgui, koncertams ir kitiems miesto renginiams. Optimizavus sankryžos dydžius bus pritraukiami didesni pėsčiųjų srautai, tačiau, kaip ir scenarijuje A-2, išlieka rizika, kad tuo metu, kai renginiai nevyks, aikštė nebus patraukli rekreacinė erdvė.

SCENARIJUS: B-2 Kuriama kamerinio tipo viešoji erdvė, apsupta naujų statinių perimetru buvusio senojo turgaus statinių vietoje. Aikštė yra visiškai apsaugota nuo transporto srauto, jungiasi su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto sale ir mokyklos kiemu. Komercinės patalpos pirmuose aukštuose užtikrins bendrą vietos gyvybingumą, pritrauks lankytojų srautų, o renginių metu naujas užstatymas veiks kaip barjeras nuo triukšmo tiek aikštei, tiek aplinkiniams kvartalams.

SCENARIJUS: B-3

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 73

I Š VA D O S

Aikštės teritorija vystoma dviem etapais. Pirmajame etape barjeras nuo transporto kuriamas tik iš dalies: padidinamas aktyvaus perimetro plotas ir formuojama jauki kamerinė erdvė. Antrajame etape visuomeninės paskirties objektas užbaigia aikštės perimetrą, o pastatas veikia kaip traukos objektas.


I Å VA D O S


I Š VA D O S

Transporto problemų sprendimas yra esminė visos teritorijos regeneracijos sąlyga. Nesumažinus neigiamos eismo srautų įtakos analizuojamai teritorijai, daugiaaukštės automobilių aikštelės vystymas yra galimas, tačiau pačios aikštės kosmetinis tvarkymas vietai būtinų pokyčių neatneš. Būtina nustatyti kryptį, kaip galėtų keistis sankryža, nes nuo sankryžos pokyčių priklausys gatvių profiliai, šaligatvių platinimo galimybės, dviračių juostų integracija ir sunykusių ryšių atkūrimas, siekiant pritraukti didesnius žmonių srautus. Kauno miesto savivaldybė turi žengti pirmąjį žingsnį suformuluodama aiškią teritorijos vystymosi viziją, numatydama aiškius tvarkybos darbus. Aiški pozicija teiks optimizmo visų kvartalų regeneracijai, o parodyta iniciatyva padės iš naujo patikėti teritorijos ateitimi.

I Š VA D O S

Rekomendacijos: • Ruošiant Kauno miesto tvaraus judumo planą ir kuriant Kauno centro transporto modelį, įvertinti galimybę optimizuoti esamą sankryžą, išanalizuoti šio sprendimo implikacijas miesto kontekste. • Ruošiant Šv. Gertrūdos rekonstrukcijos projektą užtikrinti, kad gatvės techniniai parametrai nebūtų pertekliniai, juostos neviršytų 3,25 m pločio, o pėsčiųjų takai ir dviračių juostos būtų įrenginėjamos važiuojamosios dalies sąskaita. Teritorijai reikalinga vizija. Teritorijos regeneracijai būtina vystymosi kryptis ir aiškumas dėl ateities perspektyvų. Aiški kryptis leis ne tik planuoti viešąsias investicijas, bet ir suteiks galimybę į procesą įsijungti privačiam kapitalui ir prireikus prisidėti prie naujų projektų teritorijoje. Regeneraciją galima planuoti etapais, pamažu didinant teritorijos vertę, atskleidžiant jos gerąsias savybes ir išnaudojant vietos potencialą. Aikštės teritoriją bus galima vystyti tik baigus žemės reformą, o iki tol yra protinga atlikti regeneracijai reikalingus paruošiamuosius darbus: patikrinti gatvių rekonstrukcijos projektą, parengti techninį projektą,

suformuoti sklypus, pastatyti mokyklos sporto salę, paskelbti aikštės architektūrinės idėjos konkursą, išspręsti apleistų pastatų savininkams kylančias, savivaldybės administracijos įsikišimo reikalaujančias problemas. Formuojant teritorijos vystymo viziją svarbu atkreipti dėmesį ir į už teritorijos ribų vystomus projektus ir juos išnaudoti (srautus, programą, viešosios erdvės poreikį). Architektūrinės idėjos konkursas leistų įvertinti vietos potencialą. Konkursas Steigiamojo Seimo aikštės ribose naudojant galimybių studijos metu suformuotas gaires leis įvertinti vietos potencialą, tačiau svarbu pastebėti, jog vystymas teritorijoje neprasidės nesukūrus palankios bazės (nesuformavus sklypų, neišsprendus transporto problemų ir nepagerinus teritorijos pasiekiamumo pėstiesiems ir dviratininkams – tai leistų pritraukti naujus verslus ir gyventojus). Bendradarbiavimas atsiperka. Interesų grupių ir įvairių sričių ekspertų įtraukimas į teritorijos vystymo galimybių generavimą nuo pačios pradžios padeda formuoti aiškius tikslus, išgryninti problemas ir greičiau rasti sprendimus. Galimos problemos, interesų konfliktai iškeliami nepradėjus projektavimo darbų. Viešoji erdvė – pagrindinė vietos charakterio formavimo priemonė. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sporto salė – mokyklos sklype. Išanalizavus paruoštą eskizinį mokyklos sporto salės projektą, po diskusijų su mokyklos administracija ir mokiniais buvo nuspręsta salę projektuoti mokyklos sklype ir sukurti jungtį tarp mokyklos kiemo ir aikštės, taip sukuriant galimybę teritoriją naudoti ne tik kasdieniniams mokyklos poreikiams ir žaidimams, bet ir mokyklos šventėms.

76 | Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija


I Š VA D O S

Steigiamojo Seimo a. ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija | 77


ŠV. G

ERTR

ŪDO

M. DAUKŠOS

G.

M. VALANČIAUS G.

KUME LIŲ G .

S G.

V. SLA

DKE

VILN

VIČIA US G .

IAU

MU

M.DAUKŠOS G.

V. K U

ZM

OS

G.

S G.

ITIN

ĖS

G.

IŲ RP

KU 2017

G.

Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo Kaune galimybių studija  

Buklete aprašomi: galimybių studijos procesas, atliktos analizės, rezultatai ir rekomendacijos dėl galimos teritorijos regeneracijos. Užsako...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you