Palangos aiškinamasis raštas

Page 1

IŠMANUSIS MIESTAS VII STRUCTUM VYTAUTO G. PALANGOJE SUTVARKYMAS NUO DRUSKININKŲ G. IKI S. DARIAUS IR S. GIRĖNO G.

DARBĄ ATLIKO VILNIUS TECH IR VDA JUNGTINĖ KOMANDA: MARTYNAS LINGĖ, ORINTAS MANČAKAS, VILIUS JAGMINAS

VILNIUS, 2021

1


TURINYS Komanda...................................................................................................................3psl. Įžanga.......................................................................................................................4psl. Literatūros analizė: Kai kurie Palangos kurorto architektūrinės - urbanistinės raidos bruožai. A. Jankauskaitė..........................................................................5-7psl. Literatūros analizė: Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos atvejis. L. Nekrošius.......................................................................................................8-12psl. Palangos miesto modernizmas.........................................................................13-15psl. Apklausa apie Vytauto gatvę............................................................................16-18psl. Tesinė bazė.......................................................................................................19-21psl. Urbanistinė analizė................................................................................................22psl. Klimatas.................................................................................................................23psl. Gamtinis karkasas............................................................................................24-25psl. Istorinė urbanistinė miesto raida..........................................................................26psl. Morfologija. Inžineriniai tinklai.............................................................................27psl. Susisiekimo sistema..............................................................................................28psl. Kultūros vertybės...................................................................................................29psl. Ugdymo įstaigos.....................................................................................................30psl. Prioritetinės savivaldybės zonos...........................................................................31psl. Analogų studija: Keliaujantys kiemeliai..........................................................32-33psl. Analogų studija: Highline NYC..............................................................................34psl. Analogų studija: Dvi Strasbūro gatvės.................................................................35psl. Analogų studija: Medžių filtrų blokai...............................................................36-37psl. Problema................................................................................................................38psl. Sprendimas............................................................................................................39psl. Įgyvendinimas...................................................................................................40-41psl. Pajūrio struktūrinis skirstymas.............................................................................42psl. Pritaikymas projekte..............................................................................................43psl. Automobilių klausimas...........................................................................................44psl. Tramvajus...............................................................................................................45psl. Pravažiuojamos sankryžos...............................................................................46-47psl. Moduliai............................................................................................................48-49psl. Gatvės zonavimas, variacijos...........................................................................50-51psl. Įvairumas...........................................................................................................52-53psl. Vizualai..............................................................................................................54-59psl. Kitų urbanistikos projektų biudžetas...............................................................60-61psl. Išmanumas........................................................................................................62-65psl. Rėmėjai.............................................................................................................66-69psl. Provokuojantis klausimas.....................................................................................70psl. Šaltiniai.................................................................................................................71psl.

2


KOMANDA Susipažinkime. Mes - pirmo kurso kūrybingų architektūros studentų komanda iš Vilnius Tech bei Vilniaus dailės akademijos.

“Dyslexia made me realize that people who say ‘but you can’t do that’ aren’t actually very important. I don’t take ‘no’ too seriously.” - Richard Rogers Studijuodamas architektūrą, jau pirmais metais supratau, jog jokia architektūra, neįtraukianti žmogaus, netaps progresyvi architektūra ir ilgainiui taps tik stūksančiu, bauginančiu objektu.

“Architects design houses. I live in a home.” - Peter Eisenman. Mes siekiame jautraus santykio tarp žmogaus ir kuriamos architektūros.

“People ignore design that ignores people.” – Frank Chimero Praeities tausojimas ir ateities kūrimas yra lygiavertiškai svarbūs, todėl turime ieškoti inovatyvių sprendimų, užtikrinančių abipusišką pasitenkinimą.

3


ĮŽANGA

OBJEKTAS Mūsų projektuojama teritorija yra išskirtinio Lietuvos miesto dalis. PaOBJEKTAS. langa yra vienas svarbiausių rekreacinės paskirties kurortinių miestų, kuriame poilsiauja ne tik tautiečiai, bet ir atvykėliai iš kitų šalių. Administraciškai, Palangos miestas yra Palangos miesto savivaldybės centrinė dalis, esanti šalies vakarinėje dalyje (Žemaitijoje), besiribojančioje su Lietuvos pajūrio (Baltijos jūra) ruožu. Miestas įsikūręs 25km į šiaurę nuo trečio pagal dydį Lietuvos miesto - Klaipėdos. Palangos miestu teka Rąžės upelis vakarų kryptimi ir įteka į Baltijos jūrą. Lyginant su kitais tokio tankumo ir dydžio miestais, Palanga turi išskirtinai turtingą architektūrinį paveldą. Tikslus objektas - Vytauto g. Tai - viena svarbiausių miesto gatvių, intensyvaus eismo arterija. Galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai. Inžinerinė infrastruktūra yra sutvarkyta, nagrinėjamoje dalyje, gatvė vienpusio eismo (Druskininkų g. - S. Dariaus ir S. Girėno g.). Gatvės dešinėje pusėje numatytos automobilių stovėjimo vietos, kairėje numatytas dviračių ir kitų bemotorių dviračių eismo priemonių dvipusis eismas. Kurortas pilnai neišnaudoja savo ekonominio ir kultūrinio potencialo: rekreacinės galimybės - platesnės nei iš tiesų yra, miestui trūksta jautrios architektūrinės - urbanistinės plėtros. SUBJEKTAS Dirbdami prie Vytauto gatvės, atsižvelgėme į bendruomenės interesus SUBJEKTAS. ir neracionalius pokyčius, įvykusius Vytauto gatvėje. Taip pat siekėme kurti subjektyviai abiems pusėms, kurioms ši gatvė yra labai svarbi - miesto gyventojams ir svečiams. Bendruomenės vaidmuo tokio tipo projektuose yra neįkainojamas, todėl padarėme kiek įmanoma daugiau, kad įtrauktume miestiečius į koncepcijos kūrimą, koregavimą - patalpinome visiems prieinamą saugią apklausą viešojoje erdvėje, skleidėme projekto idėją socialiniuose tinkluose, miestui aktualiose grupėse, bendradarbiavome su Palangos miesto savivaldybe bei kreipėmės į vietos LMS. PROJEKTO TIKSLAS. TIKSLAS Atsižvelgiant į atliktą urbanistinę-architektūrinę analizę bei vietos bendruomenės poreikius, suprojektuoti Palangos miesto Vytauto gatvėje multifunkcinę, modulinę bei inovatyviomis technologijomis argumentuotą “gyvąją urbanistinę juostą”, kuria siekiame suformuoti darnų, aplinkai draugišką ir žmogui artimą urbanistinį kontektą, kuris modernizuotų miestą ir pagerintų socialinę jo kokybę. IŠSIKELTI UŽDAVINIAI. UŽDAVINIAI 1. Apžvelgti literatūrą, kurioje aprašoma Palangos miesto kultūrinė ir meninė vertė, architektūrinės - urbanistinės raidos bruožai. 2. Išanalizuoti projektuojamos urbanistinės teritorijos problemas, atkreipti dėmesį į mūsų projektui aktualią informaciją, duomenis, vietos savybes. 3. Aptarti vykdytos apklausos rezultatus ir padaryti išvadas, kokios problemos išryškėja, kokie yra bendruomenės poreikiai, nusiskundimai gyvenimo kokybės, urbanistinės plėtros klausimais. 4. Reziumuojant architektūrinės - urbanistinės plėtros analizę ir gyventojų apklausos rezultatus, išsigryninti pagrindinę problemą, kurią spręsime viso projekto metu. 5. Atsižvelgiant į kitas urbanistines konversijas, pasisemti projekto atlikimo, medžiagų naudojimo, funkcinio planavimo ir išmanių technologijų pritaikymo idėjų. 6. Galiausiai sugeneruoti ir pristatyti teritorijos konversijos projektą, atsakyti į išsikeltą problemą - pasiūlyti inovatyvų ir šiuolaikišką sprendimą, didinantį miesto pridėtinę vertę.

4


LITERATŪROS ANALIZĖ KAI KURIE PALANGOS KURORTO ARCHITEKTŪRINĖS-URBANISTINĖS RAIDOS BRUOŽAI. Aurelija JANKAUSKAITĖ. Klaipėdos universitetas, Klaipėda, Lietuva. 2016 8(1): 1–12. Anot A. Jankauskaitės: “Palangos miestas Lietuvos Respublikos bendrajame plane traktuojamas kaip trečiojo lygmens lokalinis centras, tačiau patenka ir į labai didelio potencialo nacionalinės svarbos Pajūrio rekreacinį arealą, yra įvardijamas kaip kultūros paveldo reprezentacinis centras, regioninės svarbos aptarnavimo centras (poilsio gamtoje, pažintinio turizmo, kurortinio gydymo specializacijos).” Miestas yra ne tik svarbi Žemaitijos pajūrio rengiono dalis - Palanga turi potencialo tapti turistiniu traukos centru Baltijos regione, generuojančiu dideles papildoma pajamas šalies biudžetui. Kurorto tikslas tapti pajamas generuojančiu, visus metus veikiančiu rekreaciniu - pramoginiu centru, atsispindėjo ir istorinėje urbanistinėje raidoje. Pirmieji Palangos miesto gyventojai įsikūrė dar neolite, nepaisant to, jog raida buvo lėta, miestas ėmė augti. Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinėje miesto dalyje buvo įsikūrusios keturios naujos gyvenvietės, kurios po karo su ordinu, ėmė jungtis. Tuo laikotarpiu, miesto urbanistinis scenarijus susidėjo iš lygios želdinių ir medinių namų juostos su dominuojančiu Birutės kalnu ir uostu (A. Jankauskaitė. 2016m.). XVIa. numatyta sudaryti Palangos miesto urbanistinį linijinio principo tinklą, kuris būtų kompaktiškas, o akcentine detale tapo pastatytos bažnyčios. XVIIIa. atnešė daug permainų - švedų laivynas sunaikino Palangos uostą, miestelis įgavo reguliaraus plano struktūrą. Pastebimos ir pirmos užuominos, liudijančios dabart. Vytauto gatvės svarbą: “Pagal 1779–1781 m. sudarytą miestelio planą, kelias, jungiantis kaimavietę su miesteliu (dabartinė Vytauto g.), buvo pagrindinė Palangos miestelio ašis, apie kurią formavosi gyvenvietė, sujungusi tris Palangos dalis: kaimą prie Naglio kalno (valakinė kaimavietė), smėlynų atskirtą „žydų miestelį“ šiauriniame Rąžės upelio krante (miestelio centras) ir „Palangos miestą“ pietiniame krante.” XIXa. buvo kritinis laikotarpis urbanistiniams miesto pokyčiams. Pirmoje pusėje faktinis miestelio savininkas tapo grafas Tiškevičius, kurio rezidavimo laiku į poilsiavietę atvykdavo apie 300-400 poilsiautojų. Mediniai statiniai imti keisti dekoratyviomis vilomis, tuo metu viena pagrindinių miesto ašių buvo Mėmelio gatvė (dabart. Vytauto g.), iš kurios pradėjo atsišakoti smulkesnės aptarnavimo paskirties gatvelės. Kurortas atsiskyrė į dvi dalis: į šiaurę nuo Rąžės upės, paskirtis išliko gyvenamoji, piečiau - kurortinė. Tai yra pirmosios kurortinio urbanistinio tinklo plėtros Palangoje užuominos, dariusios nemažą įtaką dabartiniam miesto urbanistiniam ir architektūriniam veidui.

5


Vis daugiau turistų atvykdavo iš kaimyninių valstybių, todėl augo naujų kurortinių vilų paklausa. Palangos miestas įgavo savitą architektūrinį identitetą: “J. Bučas, atlikdamas Senosios Lietuvos kurortų architektūros tyrimus (1990), įvardija tris ryškias kurortinės architektūros pakraipas: a) „šveicariškų vilų“ atmaina: būdingi šveicariškoms viloms konstrukciniai frontonai, arkų elementai, plačios pastogės (vila „Anapilis“); b) vietinės pamario ir moderno architektūros formų simbiozė: fachverko imitacija, įmantrūs bokšteliai, augalinių motyvų drožyba (vila „Mahorta“); c) fachverkinė kurorto architektūra (vilos „Pajauta“, „Vilija“, „Meilutė“). Nemažai puošnių medinių vilų buvo su bokšteliais, fachverko imitacija ir verandomis – tai Lenkijos ir Šveicarijos kurortams būdinga architektūra, dominavo istorizmo stilius. (A. Jankauskaitė. 2016m.). Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pastatų Palangos miesto istorijoje buvo Kurhauzas, kuris ne tik leido miestiečiams ir miesto svečiams pramogauti, bet ir sujungė miestą į bendresnį erdvinį - planinį vienetą, kuris tapo kurortinio miesto pavyzdžiu visoje šalyje. “Tik 1932 m. Lietuvoje priėmus kurortų įstatymą bei 1933 m. Palangai suteikus kurorto ir miesto teises, pradedama vykdyti stambesnius kurorto tvarkymo darbus. Išplėsta kurortinė zona, vasarnamiai statomi ne tik kurortinėje zonoje, bet ir šiaurinėje miesto dalyje bei sklypuose į rytus nuo kurortinės zonos (4 pav.). “Palangos miesto architektūrinis palikimas – tai ryškiausi pastatai, kurie reprezentuoja XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios kurorto gyvenimą. Ypatingą istorinę ir architektūrinę vertę turi išlikę istorizmo stiliaus kurortinės architektūros pavyzdžiai, kurie atspindi Palangos tiesioginį ryšį su kitais Europos pajūrio kurortais. Unikalūs, tik kurortams būdingi visuomeniniai pastatų pavyzdžiai – Kurhauzas, „Anapilis“, „Mahorta“, „Komoda“ ir kiti, taip pat šiltosios maudyklės.” (A. Jankauskaitė. 2016m.). Trumpas Palangos miesto istorinės raidos apibendrinimas iki XVIIIa. (A. Jankauskaitė. 2016m.).

6


Ne ką mažiau svarbi yra Palangos miesto istorija sovietmečiu. 1952m. Palangai suteiktas kurortinio miesto statusas, miestas tapo vienu svarbiausių Baltijos regiono kurortų. 6 dešimtmetyje vasaros savaitgaliais svečių skaičius siekdavo net 180 000, o 1985 m. Palangoje pabuvojo 339 247 poilsiautojai (Žilinskas, Eidikonienė 2012). Sovietiniame laikotarpyje prasideda antrasis kurorto formavimo etapas, kai pasikeičia požiūris į Palangos kurortą – siekiama reorganizuoti jį į ištisus metus veikiantį gydomąjį kurortą. Sezoniškumui pratęsti numatytos atitinkamos urbanistinės priemonės (A. Jankauskaitė. 2016m.). Trumpas Palangos miesto istorinės raidos apibendrinimas nuo XIXa. (A. Jankauskaitė. 2016m.).

Palangos kurorto savitumu nuo Tiškevičių valdymo laikų laikytinas miestovaizdis, kuriame dominuoja natūrali gamta ir želdiniai bei darnus užstatytų teritorijų ryšys su gamtine aplinka. Iki šių dienų geriausiai išlikusi vasarvietės zona, jos struktūra ir atskiri vasarnamiai yra Palangos urbanistinės vertybės branduolys (A. Jankauskaitė. 2016m.). “Suvokta, kad dėl didelės poilsiautojų koncentracijos ir nemažo statinių skaičiaus siaurame pajūrio ruože negrįžtamai bus prarastas kurorto ryšys su natūralia gamta, kaip atsitiko Jūrmaloje ties Ryga. Įvertinus gamtos apsaugos ir rekreacinės statybos interesus, buvo parengti naujos architektūrinės planinės sistemos pajūryje principai – giluminė lizdinė sistema. Lizdinė planavimo sistema turėjo leisti decentralizuoti poilsiautojų ir transporto centrus, padėti palaikyti kontaktą su gamtine aplinka, artima kiekvienam poilsio kompleksui, išlaikyti neužstatytus biologinės įvairovės ruožus. „Pagrindinis giluminės-lizdinės sistemos tikslas – išlaikyti gamtos prioritetą bei ekologinį balansą, išvengti pajūrio ištisinės urbanizacijos““(Stauskas 2012). - Tai iš esmės tampa ir mūsų vykdomo projekto esme, todėl ši koncepcija yra labai svarbi. “Vadovautąsi principu: skirtingai nuo miestų, kurorto pagrindinę planavimo struktūrą turi sudaryti ne užstatyti plotai, bet atvirų rekreacinių teritorijų karkasas.” (A. Jankauskaitė. 2016m.). PROBLEMA - Palangos miestas po truputį tolsta nuo Stausko projektuoto urbanistinio giluminio lizdinio plano. Miestas po truputį praranda gamtinį karkasą, kuris atskirtų miestą ir sumažintų jo užstatymo intensyvumą ir triukšmingumą. Tas pats galioja ir Vytauto gatvei, kuri yra tapusi arterine automobilių judėjimo ir statymo gatve, gatvė yra tapusi nesaugi ir pritaikyta automobiliams.

7


LITERATŪROS ANALIZĖ ARCHITEKTŪRA KAIP MENO KOLEKCIJA. PALANGOS ATVEJIS. Liutauras Nekrošius Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedra. 2012 Volume 36(3): 222–238 Regioninės svarbos rekreacijos centras – Palangos miestas – šiandien suvokiamas ir kaip „kultūros paveldo reprezentacinis centras“ (Pakalnis, Grabauskas, Motieka 2008: 14). Siūloma teisinę apsaugą taikyti architekto Juozo Šipalio projektuotiems poilsio namams (dabar viešbutis) „Auska“ (Vytauto g. 11, 1977 m., žinomi kaip Kosygino ar Brežnevo vila). Tai svarbus didelio biudžeto, meniniu požiūriu originalus ir atspindintis pasaulines laikmečio architektūros tendencijas kūrinys, įkurdintas miškingoje 22 hektarų dydžio pajūrio teritorijoje greta Tiškevičių rūmų komplekso. Dabar objektas priklauso valstybinei įmonei „Poilsio namai Baltija“, nuomos teise jį valdo privati bendrovė, kurios atstovai viešai skelbia, kad 10 apartamentų, 24 vietų, elektra šildomas objektas be maitinimo įstaigų, recepcijos ir kitų šiuolaikinių būtinųjų atributų rinkos sąlygomis išgyventi negali (Grajauskienė 2011). Yra pasiūlyti keli projektai pastato atnaujinimui. Abiejų projektų autoriai sutarė palikti kai kuriuos prabangiuosius apartamentus išlaikant to laikmečio dvasią, paliekant kambarius su visa sienų apdaila, baldais, žinomų Lietuvos menininkų darbais, kurtais specialiai „Auskai“ (apie 100 kūrinių).

8


“Teisinę apsaugą siūloma taikyti Vytauto Jurgio Dičiaus ir Leonido Prano Ziberko projektuotiems buvusiems Lietuvos mokslų akademijos poilsio namams „Horizontas“ (dabar viešbutis „Pilkasis garnys“, S. Daukanto g. 15, 1982 m., valdytojas UAB „Pilkasis garnys“). Tai originalus aktualias laikotarpio regionalistines tendencijas respektuojantis kūrinys. Ironiška, kad jo meninė forma išsaugota tik dėl to, kad objektas nuo pastatymo dienos nebuvo iš esmės remontuotas.”(L. Nekrošius. 2012m.)

“„Šiaulių Tauro“ poilsio namų Palangoje (Vytauto g. 116, 1983 m., archit. G. P. Likša) trijų aukštų kvadratinio plano tūris formuojamas aplink atriumą dėstant prastumtus modulinius blokus – gyvenamuosius numerius. Pastato kampuose sukurtos skirtingos erdvinės konstrukcijos išreiškia įėjimų paskirtį (į viešbutį, restoraną, tarnybines patalpas). Tūrio modeliavimo, vidaus ir išorės sąryšiu, asketišku technicizmu grįsti pastato meniniai sprendiniai byloja apie technologijų laikotarpį ir atitinkamo įvaizdžio siekį. Siekdamas išsaugoti šiuolaikiniams viešbučiams keliamų reikalavimų ir naujųjų savininkų poreikių neatitinkantį pastatą pirminio projekto autorius kartu su I. Likšiene parengė rekonstrukcijos siūlymus. Jie liko neįgyvendinti, tačiau tai ženklas, kad rekonstrukcija bus. Todėl tikslinga ištirti jo sukūrimo koncepciją, rekonstrukcijos siūlymus ir esamą būklę. Suvokus kūrinio architektūrinę ir galbūt inžinerinę vertes, tikima, rekonstrukcijos metu bus sukurtas ne mažiau vertingas kūrinys, darniai papildysiantis esamą pastatą.” (L. Nekrošius. 2012m.)

9


“Siekiant stilistinės, o kartu ir autorinės įvairovės Palangos modernistinėje architektūros kolekcijoje, vertėtų atkreipti dėmesį į R. Šilinsko projektuotą vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“ (Vytauto g. 30, 1972 m.). Valstybės įsteigtos VšĮ administruojamas statinys renovuotas, tačiau išsaugojęs pirminę funkciją ir originalią tūrinę erdvinę kompoziciją.” (L. Nekrošius. 2012m.)

“Meniniu požiūriu brandus kontekstualiai upelio krantinės terasose išsidėstęs R. V. Kraniausko projektuotas knygynas su kavine „Rąžė“ (Vytauto g. 84, 1967 m.); jis su priešais esančiu kurdoneru formuoja ir krantinės bei Vytauto g. jungtį. Skirtingai nei greta esantys kino teatro, vasaros estrados bei 2006 m. pastatyto „Kerpės“ viešbučio pastatai, šis išlaiko kurortui būdingą smulkų mastelį taip paįvairindamas gatvės erdvės perspektyvą. Pastatas išsaugojęs primines funkcijas, erdvių ir tūrių, medžiagiškumo ir aplinkos savybes, todėl šiam pastatui vertėtų suteikti pradinę apsaugą.” (L. Nekrošius. 2012m.)

10


“KVR nepakankamai atspindimas kurortui būdingas pastato tipas paviljonas. XX a. pradžios architektūrines madas atspindi fachverkinis J. Basanavičiaus g. 26 esantis paviljonas (u. k. 22878). Tačiau XX a. II pusėje taip pat sukurtas ne vienas aukštos meninės kokybės šio tipo statinys. Sąrašo rengėjai į registrą pasiūlė įtraukti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklą (Vytauto g. 72, archit. Albinas Čepys, 1968 m.; 7 pav.). Pastatas ir jį supanti aplinka išliko iš esmės nepakitę. Skaityklos prieigos suformuotos kaip skveras su skulptūriniu akcentu „Mergaitė“, arba „Paminklas pionierių stovyklos tragedijai įamžinti“ (u. k. 15281, DR1299, skulpt. Albina Vanda RazmanaitėVertulienė, archit. V. Damaskis). Kitoje Vytauto gatvės pusėje esančiame skvere 1982 m. pagal tuomečio miesto vyriausiojo architekto (1977–1988) Leono Mardoso projektą suformuota dabartinio Lietuvos dailės muziejaus skulptūrų kolekcijos ekspozicija (2008 m. rekonstruota ir praplėsta, archit. L. Mardosas; LDM, 2008 m.). Meniniu požiūriu turtinga viešųjų erdvių sistema pagyvina šią gatvės dalį, sukuria trauką. Tiesa, L. Mardoso iniciatyvą kritikuoja kitas buvęs miesto architektas Edmundas Benetis (1993–2001 m.): „Vietoj istorinių Palangos vilų, kurios, beje, ir davė pradžią Palangos kurortui ir kurių atstatymas, pakartosiu, yra numatytas galiojančiuose Palangos miesto tarybos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir yra privalomas, Palangoje įvairių iniciatyvų pagalba formuojamas <...> skulptūrų parkas iš tarybinio laikotarpio dailės muziejaus fondų! Aš ne prieš skulptūras ir ne prieš skulptūrų parką Palangoje, bet istorinį Palangos užstatymą istorinėje Palangos miesto dalyje būtina atstatyti“ (Benetis, Lekavičienė 2012).”(L. Nekrošius. 2012m.).

Sąraše į KVR siūloma įtraukti architekto Algimanto Mikėno 1976 m. suprojektuotą dailės parduotuvę (Vytauto g. 49; 9 pav.). Statinys pastarąjį dešimtmetį iš esmės neremontuotas, tačiau pakeista dalis langų. Tai laikotarpiui būdingas regionalistinių idėjų kūrinys, darniai formuojanti Ronžės krantinės ir Vytauto g. jungtį bei korektiškas šalia esančiai neogotikinei bažnyčiai. Tačiau meniniu vertės aspektu šis objektas neprilygsta A. Čepio paviljonams. Todėl manoma, kad išsaugoti esamas gatvės erdvės savybes galima tinkamai reglamentuojant naujas statybas.

11


“Išskirtinis betoninės plastikos pavyzdys – Gintauto Juozo Telksnio 1976–1977 m. projektuotas ir 1979 m. įgyvendintas kavinės „Banga“ (Jono Basanavičiaus g. 2; 10 pav.) pastatas, kuris nepelnytai apleistas. Dėl manieringo komplikuoto tūrio ir gausaus dekoro vertintas nevienareikšmiškai (Navickienė 2005: 12–13). Tačiau tai statinys, jungiantis kelių dešimtmečių Lietuvos architektūros technologines (monolitinis gelžbetonis) ir menines (brutalizmas, postmodernizmas) madas, plėtęs racionalios, industrializuotos statybos galimybių ribas. Šis objektas formuoja Ronžės krantinę, Vytauto ir J. Basanavičiaus g. sankirtą bei yra išskirtinai raiški lokali dominantė. „Bangos“ būklė ir naudojimo pobūdis kelia grėsmę objekto išlikimui. Manoma, kad pradinė apsauga šiam objektui būtina.” (L. Nekrošius. 2012m.) “Šiuo metu Didžiosios Palangos sakralinės architektūros raidą KVR reprezentuoja keletas bažnyčių, viena iš jų - neogotikinė Palangos katalikų (u. k. 23166, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Vytauto g. 51, archit. Karl Eduard Strandmann, 1897–1907 m.)”(L. Nekrošius. 2012m.) “Maldos namų tūrių proporcijos ir įstrižaine į kraigo ašį orientuota varpinė kuria vertikalią gotikinei architektūrai būdingą kompozicinę dinamiką. Palangos neogotikinę bažnyčią architektas D. Borunov traktuoja kaip pagrindinį, miesto įvaizdį formuojantį objektą. Toks stilistinis asistavimas aplinkai suprantamas kaip kontekstualumo įgyvendinimo priemonė (Артамонова 2012).”(L. Nekrošius. 2012m.). Taigi, Palangoje menine prasme išskirtinių ir vertingų XXa. pastatų yra daug. Dauguma iš jų nestovi reikiamus 50m., kurių reikia norint įtraukti pastatą į kultūros paveldą. Toks išskirtinai platus sąrašas vertę turinčių objektų, įpareigoja projektuoti jautriai, kontekstualiai ir kiek įmanoma mažiau veikiant aplinką, nekuriant naujų dominančių. Būtent tokio tikslo lydimi mes stengiamės pateikti projektą, kuris atitiktų šias nuostatas.

Lit. šaltiniai: 1. J. AURELIJA (2016m.). KAI KURIE PALANGOS KURORTO ARCHITEKTŪRINĖS-URBANISTINĖS RAIDOS BRUOŽAI. KLAIPĖDA: K. ŠEŠELGIO SKAITYMAI – 2016. 2. NEKROŠIUS L. (2012m.) ARCHITEKTŪRA KAIP MENO KOLEKCIJA. PALANGOS ATVEJIS. VILNIUS: JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM

12


PALANGOS MIESTO MODERNIZMAS

Informacinis šaltinis: Archfondas.lt. Palanga. Sovietmečio architektūra. Žemėlapis. Interneto prieiga: https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A[ekskursij%C5%B3] F/ekskursiju%20zemelapiai/Palanga_sovietmetis_zemelapis.pdf

13


Informacinis šaltinis: Archfondas.lt. Palanga. Sovietmečio architektūra. Žemėlapis. Interneto prieiga: https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A[ekskursij%C5%B3] F/ekskursiju%20zemelapiai/Palanga_sovietmetis_zemelapis.pdf

14


Informacinis šaltinis: Archfondas.lt. Palanga. Sovietmečio architektūra. Žemėlapis. Interneto prieiga: https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A[ekskursij%C5%B3] F/ekskursiju%20zemelapiai/Palanga_sovietmetis_zemelapis.pdf

15


APKLAUSA BEI URBANISTINĖ ANALIZĖ

16


APKLAUSA APIE VYTAUTO GATVĘ 191 dalyvis

LYTIS

AMŽIUS

UŽIMTUMO STATUSAS

RYŠYS SU VYTAUTO GATVE

AR VYTAUTO GATVĖJE TRŪKSTA ERDVĖS LAISVALAIKIUI SU VAIKAIS?

AR TRŪKSTA VEIKLOS MIESTE NE SEZONO METU?

17


TURISTŲ ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI

AR ESATE PATENKINTI APLINKINĖS BENDRUOMENĖS AKTYVUMU, AR SUTARIATE SU JA?

AR VYTAUTO GATVĖ YRA PAKANKAMAI PRITAIKYTA ĮVAIRIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SRAUTAMS (PĖSTIESIEMS, DVIRATININKAMS, PASPIRTUKININKAMS, AUTOMOBILIAMS)? LABIAUSIAI TURISTŲ VEIKIAMOS TERITORIJOS PAGAL APKLAUSOS DALYVIUS: 1. 2. 3. 4. 5. 6.

J. BASANAVIČIAUS G. PALANGOS TILTAS CENTRINĖ PAPLŪDIMIO DALIS VYTAUTO G. PARKAS S. DARIAUS IR S. GIRĖNO G.

Paaiškėjo, kad tai - kontraversiškiausias klausimas, ties kuriuo buvo iškelta daugybė individualių pasiūlymų.

Taigi šis klausimas mums parodė, kad eismas yra pagrindinė Vytauto gatvės problema, kuri lemia kitų problemų atsiradimą.

Daugumai trukdo parkavimo vietos ar dviratininkų juosta: vieniems trūksta erdvės pėstiesiems, dar kitiems - vietos automobiliams. Iš esmės jaučiamas skirtingų eismo dalyvių nesutarimas, atsiradęs dėl chaotiškos sistemos.

Taip pat buvo užduoti keli klausimai, kur žmonės atvirai kalbėjo apie jų pastebimas problemas Vytauto gatvėje bei teikė siūlymus kaip jas spręsti, į kuriuos mes atsižvelgėme STRUCTUM projekte.

18


TEISINĖ BAZĖ

Vytauto gatvės projektavimas yra atliekamas remiantis Palangos miesto savivaldybės bendrinamu bendruoju planu ir kitais teisiniais dokumentais, Palangos miesto teritorijos planavimo dokumentais. Projektuojama teritorija patenka į mišrią kurorto centro ir pocentrio teritoriją. Vyrauja gyvenamoji (blokuota, mažaaukštė vienbutė, intensyvaus užstatymo), komercinė ir visuomeninė veikla.Keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių projektavimui. Maksimalus pastatų aukštingumas - 5a. Taip pat keletas teritorijų P10 ir P11 zonose yra saugomos. (žr. det. planą) Kiti aktualūs dokumentai: • LR Teritorijų planavimo įstatymas • LR Kelių įstatymas • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas” • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003 “Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas” • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 “Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos.” • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 “Automobilių saugyklų projektavimas” • Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 “Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos.” • Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 “Gruntinių medžiagų užtvankos” • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.” • Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 “Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.”

19


20


21


17km

URBANISTINĖ ANALIZĖ 7km oro uostas

12k

m

km

31

25km

Palangos miestas yra Palangos miesto savivaldybės centrinė dalis, esanti šalies vakarinėje dalyje (Žemaitijoje), besiribojančioje su Lietuvos pajūrio (Baltijos jūra) ruožu. Miestas įsikuręs 25km į šiaurę nuo trečio pagal dydį Lietuvos miesto - Klaipėdos. Palangos miestu teka Rąžės upelis vakarų kryptimi ir įteka į Baltijos jūrą. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Maždaug 200 m pločio pajūrio ruožas, apima paplūdimių, smėlio kopų ir pajūrio pušyno juostas. Dvi žymiausios Palangos kopos – Birutės kalnas ir Naglio kalnas. Bendra vietovės topografija pasižymi neišskirtiniu lygiu reljefu. Į šiaurę nuo miesto centro, Palanga turi tarptautinį oro uostą, kuris sujungia vakarinę šalies oro erdvę su aeroinfrastruktūros tinklu. Pietinėje dalyje miesto ribas užbrėžia Palangos miesto botanikos parkas (Birutės parkas), kurio plotas siekia kiek daugau nei 100ha; parke puikiai išvystyta pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra, kurios ilgis sieka 18km.

22


KLIMATAS

Palangos miesto hidrometeorologinė, vėjo greičio ir insoliacijos analizė leidžia daryti aiškias ir pagrįstas išvadas, jog klimatas vakarinėje šalies dalyje skiriasi nuo klimato ir oro sąlygų šalies sostinėje, centrinėje dalyje ir pakraščiuose. Tam didelę įtaką daro Baltijos jūra, veikianti klimatą tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vidutinė metinė oro temperatūra Palangoje yra didžiausia Lietuvoje - viršija 7,5 laipsnius Celsijaus. Panaši situacija yra kalbant apie kritulius, šiame regione metinis kritulių kiekis siekia 800mm. Vėjo greitis Palangos miesto savivaldybėje vidutiniškai siekia netgi >4,5m/s. Aptariamas šalies regionas gauna daugiausiai saulės šviesos, apie 1950val per metus. Atlikta hidrometeorolginė analizė apibendrina, jog klimatas Palangoje leidžia daugiau laiko leisti lauke dėl didesnio saulės kiekio bei jūros atiduodamos šilumos žiemos metu. Lygus reljefas ir susiformavusios kopos pajūryje blokuoja dalį vėjo srautų, todėl stiprus vėjas nėra jaučiamas mieste. Taigi, Palangos klimatas, kaip jokio kitos Lietuvos miesto, yra pritaikytas rekreacijai išorės atvirose erdvėse ir poilsiui gryname ore.

23


GAMTINIS KARKASAS

Palanga pasižymi natūraliu turtingu gamtiniu karkasu. Regionui būdingos saugomos gamtinės teritorijos, draustiniai, regioniniai parkai. Į Palangos teritoriją įeina NATURA 2000 teritorijos: Baltijos jūros pakrantė, pajūrio kopos. Palangos miestą supa pušynas, kuris ribojasi su pajūriu. Palangos savivaldybės gyvenvietės yra atskirtos tankesniais pušų plotais. Palangos miesto pietinėje dalyje įsteigtas botanikos parkas natūraliame pušyne. Palangos reljefas labai pastovus ir nėra staigių topografinių pokyčių.

24


GAMTINIS KARKASAS

Architekto Stausko parengto bendrojo plano koncepcija remiasi Palangos pajūrio funkciniu - urbanistiniu padalijimu į kelias gyvenvietes, kurias skiria pajūrio gamtinį karkasą formuojančios pušys. Tokia koncepcija yra glaudžiai susijusi su mūsų rengiamu planu nuslopinti miesto intensyvumą, chaosą ir suteikti jam daugiau gyvybės, padalinant teritoriją funkcinėmis zonomis bei aiškiai nubrėžiant ribas tarp skirtingo intensyvumo erdvių. Miškų plotai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Dabartinė Palangos miesto gamtinė situacija liudija architekto Stausko gyvenviečių atskyrimo koncepcijos legitimumą, loginį pagristumą. Palydovinės nuotraukos schema ne tik iliuostruoja kaip gamta apsupa Palangą, bet ir vaizduoja Kunigiškių gyvenietės ir Palangos atskyrimo reiškinį.

25


ISTORINĖ URBANISTINĖ MIESTO RAIDA Aptartoje literatūroje (KAI KAI KURIE PALANGOS KURORTO ARCHITEKTŪRINĖS-URBANISTINĖS RAIDOS BRUOŽAI. Aurelija JANKAUSKAITĖ. Klaipėdos universitetas, Klaipėda, Lietuva. 2016 8(1): 1–12.) alikta Palangos miesto urbanistinė istorinė analizė suteikė galimybę susidaryti bendrą pajūrio miesto raidos paveikslą. Apibendrinant analizę, galima teigti, jog dabartinė Vytauto gatvė buvo ir yra pagrindinis Palangos miesto infrastruktūros branduolys, daręs didelę įtaką aplinkiniams keliams. Vytauto gatvė buvo pagrindinė susisiekimo ašis tarp XVIIIa. egzistavusių kurortinių gyvenviečių, kuri vėliau tapo sparčios urbanistinės raidos XIXa.-XXa. pagrindu. Istorinė miesto patirtis liudija, jog miesto urbanistinis pamatas plėtėsi vertikalia ašimi, šiaurės - pietų kryptimi. Tik spartus augimas XIXa.-XXa. lėmė tai, kad vis didėjo teritorijos apstatymas pajūrio link, kas pakeitė miesto struktūrą iš linijinio, tinklinio apstatymo į laisvą, kiek padriką urbanizaciją. Tai lėmė išėjimą iš urbanistinės sistemos, kurios pagrindu ketinta plėsti miestą, nauja raidos epocha suteikė miestui daugiau galimybių plėstis į bet kurią pusę, kas sukūrė tokią Palangą, kokią žinome šiomis dienomis. Toks reiškinys ne tik apsunkino architekto Stausko idėjos įgyvendinimą, bet ir padarė didelę įtaką šiandienos kurortui. Dabartinės miesto problemos siekia XIXa. raidos ištakas. Nesuvaldytas teritorijos plėtimas ir funkcinių zonų neapibrėžtumas lėmė tai, jog infrastruktūra mieste yra chaotiška, automobiliai vis artėja jūros link, atsiranda vis daugiau zonų, kurios reikalauja infrastruktūros tinklo išplėtimo vakarų kryptimi. Šioje vietoje labai svarbų vaidmenį atlieka Vytauto gatvė, kuri kaip riba, gali atskirti miestą į dvi pagrindines funkcines zonas, tuo pačiu atskiriant automobilių srautus nuo pėsčiųjų promenadų, tokiu būdu sumažinant triukšmo lygį, įtampą tarp skirtingų eismo dalyvių.

26


MORFOLOGIJA, INŽINERINIAI TINKLAI

Palangos miesto apstatymas palei Vytauto gatvę yra vidutinio tankumo. Urbanistinis morfotipas įvairesnis: dominuoja perimetrinis užstatymas (P), tačiau esti ir sodybinio-perimetrinio užstatymo (SP) bei atskirai stovinčių pastatų (AS). Toks užstatymas suteikia gatvei jaukumo, uždarumo, tuo pačiu įpareigoja kurti ramesnį Vytauto gatvės įvaizdį, siekti lokalumo. Inžineriniai tinklai Vytauto gatvėje yra pilnai išvystyti. Vandentiekos, nuotekų ir energetikos sistemos yra išvystytos, nereikalauja papildomų darbų. Elektros tiekimas yra garantuotas visoje Vytauto gatvėje, vandens pravedimas apželdinimui taip pat galimas.

27


SUSISIEKIMO SISTEMA

Susisiekimas Palangos kurorte yra išvystytas, pagrindinės arterijos išsidėsčiučios vertikalia ašimi dėl miesto urbanistinės struktūros. Netoli esantis oro uostas yra lengvai pasiekimas tiek automobiliu, tiek pėsčiomis. Vytauto g. bei Klaipėdos plentas yra pagrindiniai keliai, kuriuose eismas didžiausias. Vytauto gatvėje eismas yra ne tik intensyvus, bet ir nesaugus, problema, kurią spręsime moderniai.

28


KULTŪRINĖS VERTYBĖS

Palangoje esti labai daug kultūros vertybių, kurių dauguma neįtraukta į kultūros paveldo sąrašą, todėl projektuojant Vytauto gatvėje, kuri yra turtinga paveldu, reikia atsižvelgti į istorinį kontekstą, jautriai prisiliesti prie aplinkos ir nekurti naujų nereikalingų dominančių.

29


UGDYMO ĮSTAIGOS

Palangoje yra nemažai ugdymo įstaigų, įdomu, tačiau nekeista, jog dauguma jų - išsidėsčiusios aplink pagrindinę gatvę - Vytauto gatvę. Nepaisant to, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsikūrusios rytinėje kurorto dalyje, aplink Vytauto gatvę yra nemažai kito tipo mokyklų, kuriose mokosi vaikai, kasdien praeinantys Vytauto gatve. Tokia mokyklų situacija įpareigoja užtikrinti aukštensio nei įprasto lygio saugumą projektuojamoje gatvėje. Tam turi būti įgyvendinti inovatyvus, tačiau paprasti sprendimai: nuslopinamas eismas iki minimalaus intensyvumo lygio, sukuriamos apšviestos, saugios viešosios erdvės, suformuoti pėsčiųjų, dviračių takai, kurie sektų aiškią schemą, suformuojama gatvė kaip viena didelė perėja.

30


PRIORITETINĖS SAVIVALDYBĖS ZONOS

Remiantis Palangos bendruoju planu, prioritetinės teritorijos paskiriamos infrastruktūros plėtimui rytinėje miesto dalyje. Tuo pačiu, per visą Vytauto gatvę eina tramvajaus linija, kuri išlaisvintų miestą nuo nereikalingų automobilių vakarinėje dalyje bei nuslopintų eismą. Tai yra svarbus urbanistinės analizės elementas, kuris yra tiesiogiai susijęs su mūsų projekto idėjine ašimi, išsprendžiančia ne tik eismo, bet ir rekreacines problemas. Projektas rastas atsitiktinai per bendruomenės teiktus pasiūlymus bei paieškas, vykdytas brandinant mūsų koncepciją susisiekimo klausimais.

31


ANALOGŲ STUDIJA

32


KELIAUJANTYS KIEMELIAI

Naugarduko gatvė Tipas: Vieša Statusas: Užbaigta Plotas: 1.5km Metai: 2020 Lokacija: Vilnius, Lietuva Komanda: Gilma Teodora Gylytė, Vadim Babij, Gerda Nevulytė, Agimantas Neniškis, Edgar Vladimirenko, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas, Domantas Baltrūnas Nuotraukos: Saulius Žiūra, Karolis Milaševičius

Keliaujantys kiemeliai yra naujas, Lietuvoje nematytas projektas, atliktas DOarchitects architektų. Tai yra idėjinis projektas, kuris keletai dienų gatvę atiduoda žmonėms ir ją atima iš automobilių. Iš esmės tai yra būdas plačias Naujamiesčio gatves paversti jaukiomis ir artimomis gatvėmis, skirtomis žmonėms: “Tai mobilios platformos, suteikiančios gyventojams galimybę bent kuriam laikui užkariauti įprastai automobilių užimamas vietas, ir labai derėsiančios prie kitų čia vykstančių permainų ir taktinio urbanizmo priemonių – atnaujinamų želdynų, tvarkomų dviračių takų ir lėtinamo automobilių eismo: atsinaujinančios gatvės tampa vis patrauklesnės keliauti po Naujamiestį pėsčiomis ar dviratėmis transporto priemonėmis. Keliaujančios platformos, pastatytos automobilių stovėjimo vietose, galės būti naudojamos ir kaip poilsio erdvė, ir kaip žaidimų erdvė vaikams, ir kaip kaimynų pokalbių erdvė ar spontaniška kavinė.”

33


HIGHLINE NYC High Line Niujorke yra išskirtinis projektas, kuris lėmė industrinės miesto dalies - traukinio bėgių atgimimą viešiems susibūrimams, pasivaikščiojimams, saugiai rekreacijai. Tai yra tarptautinis pavyzdys kaip projektuti atsižvelgiant ne tik į bendruomenės poreikius, bet ir į esamą kontekstą. Augalai nugalėjo transportą - 100000 augalų, 1500 rūšių. Projekto esmė - atgaivinti miesto dalies bendruomenę, skatinti žmones judėti pėsčiomis, atsisakyti automobilio, tuo pačiu suteikti miestui žalios spalvos. Tokios projekto autorių išsikeltos vertybės yra labai artimos mūsų tikslams Vytauto gatvėje Palangoje. Komanda: James Corner Field Operations (Project Lead) Diller Scofidio + Renfro Piet Oudolf: Planting Designer Buro Happold: Structural / MEP Engineering/ Life Safety Engineering Robert Silman Associates: Structural Engineering/Historic Preservation L’Observatoire International: Lighting Pentagram Design, Inc.: Signage Northern Designs: Irrigation Site Masters, Inc.: Play Safety Consultant Roux Associates, Inc.: Environmental Consulting Philip Habib & Associates: Civil & Traffic Engineering Craul Land Scientists, Inc.: Soil Science Control Point Associates, Inc.: Site Surveyor Niujorkas, JAV. 2009m. Užbaigta. Vieša.

34


DVI STRASBŪRO MIESTO GATVĖS Idėja: Vedami noro atgaivinti savo gatvę, padaryti ją gyvenimo vieta ir privalomu pasažu, kai ateini pasivaikščioti miesto širdyje, Rue du Jeu-des-enfants asociacijos nariai, prekybininkai ir gyventojai susitiko aptarti šios mažos arterijos ateities. Gauta idėja buvo sukurta vietinės demokratijos dėka. Apie ką tai ? Tiesiog šios gatvės pertvarkymas bus atliktas visų dalyvavimo ir idėjų dėka. Norėdami įgyvendinti šį projektą, asociacija „Rue du Jeu-des-Enfants“ paragino asociaciją AKPE . Tai suburia jaunus architektus, kurie siekia „sukurti tvarų ir alternatyvų, vietos ir kolektyvinį projektavimo ir statybos būdą“. Ką jie siūlo AKPE? Kaip veikia vietos demokratijos projekto idėja, kurią įgyvendino jaunų architektų asociacija, norinti integruoti visų nuomonę? Na ... galų gale gana gerai atrodantis projektas, be abejonės įtraukiantis bendruomenę. Strasbūras, Prancūzija. 2017m. Siūlymas. Studentai ir vietos bendruomenė

35


MEDŽIŲ FILTRŲ BLOKAI “Medžių filtrų dėžės” įrengiamos su tikslu apsaugoti augalus nuo automobilių išmetamųjų dujų teršalų, kurie susimaišo su nuotekomis mieste. Veikimo principas paprastas - betoninė dėžė aptveria medį saugiu diametru, apsaugodama augalą nuo pažeistos dirvos. Nubėgusios nuotekos patenka į betoninę dėžę, kurioje jos perfiltruojamos per specialiai chemiškai apdorotą dirvą, kuri išvalo nuotekų vandenį, kuris gali būti naudojamas augalams laistyti, gali įtekėti į natūralius vandens telkinius ar tapti geriamu vandeniu Filtras išfiltruoja gyvūnų išmatas, nešvarumus, smėlį, tepalus, kurą, trąšas - viską, ką nuplauna lietaus vanduo gatvėje. Užterštas vanduo yra bene sparčiausiai auganti problema net ir pažengusiose šalyse, todėl svarbu imtis bet kokių kokybiškų ir veiksmingų darbų jau dabar.

36


37


IŠGRYNINTA PROBLEMA - PALANGOJE VYTAUTO GATVĘ ŠIUO METU YRA UŽKARIAVĘ AUTOMOBILIAI, KURIE NE TIK PRISIDEDA PRIE TARŠOS, PAVOJAUS PĖSTIESIEMS KĖLIMO, EISMO ĮVYKIŲ, BET IR NESUKURIA PRIDĖTINĖS VERTĖS: NEAUGINA NAUJŲ BENDRUOMENIŲ, NEKURIA NAUJŲ VEIKLŲ, NEPRISIDEDA PRIE LOKALIAI TVARAUS BENDRUOMENĖS GYVENIMO BŪDO, NEPRITRAUKIA NAUJŲ INVESTICIJŲ MIESTO PLĖTRAI BEI ARDO DARNŲ MIESTO URBANISTINĮ TINKLĄ.

38


PROBLEMOS SPRENDIMAS - PASITELKDAMI JAUTRIĄ, KONTEKSTUI IR MIESTO ISTORINEI URBANISTINEI RAIDAI ARTIMĄ KŪRYBĄ, ATGAIVINSIME GATVĘ, KURI ILGAINIUI PAVIRS Į NAUJĄ, MODERNIĄ, DINAMIŠKĄ BEI SVARBIAUSIA - BENDRUOMENIŠKĄ ERDVĘ, SKIRTĄ ŽMONĖMS! GATVĖ NE TIK BUS ARTIMA ŽMOGUI, BET IR PRISIDĖS PRIE TVARUMO IDĖJOS ĮGYVENDINIMO, KURDAMA DARNIĄ APLINKĄ VISOMS GYVENTOJŲ IR MIESTO SVEČIŲ SOCIALINĖMS, KULTŪRINĖMS GRUPĖMS.

39


KAIP BUS ĮGYVENDINAMA IDĖJA, KLAUSIATE JŪS?

Palangos Vytauto gatvės konversija sudaryta iš keletos svarbių elementų, tačiau svarbiausias jų - atiduoti gatvę žmonėms bei sumažinti automobilių eismo intensyvumą, tokiu būdu apsaugant miesto rekreacinę dalį bei sukuriant nepriklausomą naują erdvę pačioje gatvėje. Konversija remtųsi architekto Stausko urbanistine idėja atskirti reikšmines pajūrio dalis - gyvenvietes ramiąja zona, kuri tuo pačiu atliktu rekreacinę funkciją. Mūsų projekto atveju, skiriamuoju elementu tampa arterinė Vytauto gatvė, kuri iš automobilių užkariautos teritorijos pavirsta į gatvę gyvą žmonėmis, rekreacija ir darniu judumu.

40


KAIP BUS ĮGYVENDINAMA IDĖJA, KLAUSIATE JŪS? Vienas pagrindinių veiksmų, norint humanizuoti gatvę yra atiduoti ją darniai ir tvariai judantiems piliečiams. Todėl mes, suprasdami gatvės humanizavimo programai įgyvendinti būtinas detales, pristatome darnaus judumo atvirkštinę piramidę. Kodėl atvirkštinę? Nes tai gatvę aukštyn kojomis apversianti idėja, kuri suteiks judėjimo pirmenybę žmonėms, mėgstantiems judėti pėsčiomis bei neįgaliesiems. Dviratėmis ir kitomis darnaus judėjimo transporto priemonėmis keliaujantiems žmonėms taip pat bus teikiama pirmenybė. Aptarnaujantis personalas, viešasis transportas ir registruotą gyvenąmąją vietą turintys asmenys galės judėti nevaržomai, tokių grupių išskyrimas sumažina eismo dalyvių absoliučiąją imtį, kas lemia mažesnį intensyvumą, taršos lygį ir didesnį saugumą judantiems tvariai. Asmeninės transporto priemonės turės galimybę kirsti gatvę, bet ne važiuoti ja.

41


PAJŪRIO STRUKTŪRINIS SKIRSTYMAS

BENDROJO PLANO LIETUVOS PAJŪRIO STRUKTŪRINĖ SCHEMA, KURORTŲ SKIRSTYMAS IR ATSKYRIMAS MIŠKŲ MASYVAIS. IDĖJINĖ SCHEMA GALIOJA PAJŪRIO RUOŽUI, TAČIAU NĖRA PRITAIKYTA PAČIUOSE KURORTUOSE, TODĖL TAI PADARĖME MES

42


KAIP TAI PRITAIKYTI VYTAUTO GATVEI?

VYTAUTO GATVĘ NE TIK KETINAME HUMANIZUOTI, BET IR PANAUDOTI JĄ KAIP RIBĄ, SKIRIANČIĄ DVI MIESTO DALIS (VERTINANT PAGAL AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO INTENSYVUMĄ). VYTAUTO GATVĖ VEIKS PANAŠIAI KAIP IR PAJŪRIO RUOŽO PUŠYNAI, KURIŲ PASKIRTIS YRA SUKURTI REKREACINIUS KORIDORIUS BEI UŽTIKRINTI FUNKCINĮ IŠSKIRTINUMĄ (ŠIUO ATVEJU - ATSKIRTI KURORTINES ZONAS). MŪSŲ PROJEKTE VYTAUTO GATVĖ TAPS JAU MINĖTU REKREACINIU KORIDORIU, KURIS ĮGYVENDINS IŠSIKELTUS PROJEKTO TIKSLUS.

43


KUR DĖSIME VISUS AUTOMOBILIUS, KLAUSIATE JŪS? KAD JAU TAIP GAVOSI, JOG VYTAUTO GATVĖ TAPO MODERNAUS MIESTO GATVE - PRIKLAUSANČIA ŽMONĖMS, AUTOMOBILIAMS NEBELIKO VIETOS. KADANGI VYTAUTO GATVĖ ILGAINIUI TAPTŲ ATVIRA STOVĖJIMO AIKŠTELE, MES SIŪLOME UŽKIRSTI TAM KELIĄ! ATSIŽVELGDAMI Į VYTAUTO GATVĖJE ESANČIŲ STOVĖJIMO VIETŲ SKAIČIŲ IR PAGRINDINIŲ ZONŲ ORIENTACIJĄ GATVĖS ATŽVILGIU, PASKIRSTĖME SENAS STOVĖJIMO VIETAS Į NAUJAS, ESANČIAS IR NENAUDOJAMAS ZONAS, PRITAIKYTAS STATYTI AUTOMOBILIAMS. TOKS PERSKIRSTYMAS NE TIK UŽTIKRINA PATOGŲ SUSISIEKIMĄ GATVĖJE PALIKUS AUTOMOBILĮ, BET IR PROPAGUOJA DARNŲ JUDUMĄ PĖSČIOMIS. WIN - WIN.

44


KAM TAS AUTOMOBILIS, KAI TURIME TAI!

TRAMVAJAUS STOTELĖS

Paslaugų ir verslo transportas Koncertų salė

Ronžės upė

Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Centrinė aikštė

Gyventojų automobiliai

Tramvajus

TRAMVAJAUS STOTELĖS VIDUTINIŠKAI KAS 450m. GATVĖ NE TIK PATOGI SUSISIEKIMUI, BET IR ARTIMESNĖ ŽMOGUI. TRAMVAJAUS GREITIS MINIMALUS, TAM, KAD PĖSTIEJI JAUSTŲSI SAUGIAI IR GALĖTŲ JUDĖTI LAISVAI. VISOS TRAMVAJAUS TRASOS ILGIS - 2,3km, JAI ĮVEIKTI PRIREIKS MAŽIAU NEI 10min. VAŽIUOJANT SAUGIU GREIČIU.

45


KAIP REIKĖS GRĮŽTI NAMO, PRAVAŽIUOTI TĄ JŪSŲ ŽMONIŲ GATVĘ, KLAUSIATE JŪS?

S. Dariaus ir S. Girėno g. - Vytauto g. sankryža

Kęstučio g. - Vytauto g. sankryža

Vasario 16-osios g. - Vytauto g. sankryža

Jūratės g. - Vytauto g. sankryža Gintaro g. - Vytauto g. sankryža Kąstyčio g. - Vytauto g. sankryža Paslaugų ir verslo transportas

Žvejų g. - Vytauto g. sankryža

Koncertų salė

Šermukšnių g. - Vytauto g. sankryža Jazminų g. - Vytauto g. sankryža

Ronžės upė

Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Centrinė aikštė

Gyventojų automobiliai

Vanagupės g. - Vytauto g. sankryža

Tramvajus

46


KAIP REIKĖS GRĮŽTI NAMO, PRAVAŽIUOTI TĄ JŪSŲ ŽMONIŲ GATVĘ, KLAUSIATE JŪS?

47


TAI KAIP ATRODYS TA MŪSŲ GATVĖ, TEIRAUJATĖS...

GATVĖ TURĖS 6 FUNKCIŠKAI SKIRTINGAS ZONAS. KIEKVIENA IŠ JŲ TURI SKIRIAMĄJĮ POŽYMĮ. KIEKVIENA JŲ SAUGI. KIEKVIENA JŲ PRITAIKYTA NE AUTOMOBILIUI, O ŽMOGUI. KIEKVIENA JŲ KURIA TVARIĄ BENDRUOMENĘ. KIEKVIENA JŲ SPINDULIUOJA LAISVE. KIEKVIENA JŲ - SVARBI.

48


49


GATVĖS DALINIMAS LABAI LANKSTUS. GATVĖ BŪTŲ SKIRSTOMA, ATSIŽVELGIANT Į GEOGRAFINĘ PADĖTĮ, SAUGUMO REIKALAVIMUS, KOMERCINĖS PASKIRTIES OBJEKTŲ APSTATYMĄ, VAIKŲ JUDĖJIMO SRAUTUS, SENJORŲ POREIKIUS IR KITA. GATVĖS IŠPLANAVIMO SKIRTINGI BŪDAI SUKURIA VYTAUTO GATVĖS IR VISO PALANGOS MIESTO KULTŪRINĮ IR SOCIALINĮ IDENTITETĄ, VEIDĄ. GATVĖS BEI CENTRINĖ AIKŠTĖS SKIRSTYMO GALIMYBĖS PADEMONSTRUOTOS DEŠINIAU.

50


51


JUK VYTAUTO GATVĖ TOKIA ĮVAIRI... KAIP SPRĘSITE TAI? DŽIAUGIAMĖS ĮVAIROVE, TEBŪNIE ĮVAIROVĖ. SPRĘSIME PAPRASTAI - PRISITAIKYSIME!

52


GATVĖS PLOTĮ SKAIČIUOJAME NUO NAMO IKI NAMO. KAM SKAIČIOUTI TIK KELIO VAŽIUOJAMĄJĄ DALĮ, JEI VISA GATVĖ VIRSTA Į VIENĄ DIDELĮ ŠALIGATVĮ! VIENUR MŪSŲ GATVĖ - ŠALIGATVIS PLATESNIS, KITUR SIAURESNIS. TODĖL PRIE KONCERTŲ SALĖS FUNKCINĖMS ZONOMS VIETOS BUS DAUGIAU, O PRIE CENTRINĖS AIKŠTĖS ŠIEK TIEK MAŽIAU, TAČIAU ZONOS NIEKUR NEDINGS NEDINGS. JOS PRISITAIKYS.

53








DIDESNI TARPTAUTINIAI PROJEKTAI IR JŲ KAINA Sydney’s The Goods Line : It may have cost $15 million to re-imagine this disused, redundant old railway line

Bloomingdale Trail Chicago: The Bloomingdale Trail will allow bikes and dogs, interconnect with new and existing ground-level parks and cost $40 million to $75 million.

60


QueensWay Elevated Park. 120$ million to build

Manhattan’s wildly successful High Line Park -- an old elevated rail line that was retrofitted into a stunning park -- cost about $153 million.

61


KAS ČIA TOKIO IŠMANAUS? OGI DANGA, SURENKANTI VANDENĮ IR SUKURIANTI NUOLATINĮ DRĖKINIMO CIKLĄ

62


VANDENS SURINKIMO SISTEMA SUJUNGIAMA SU CHEMIŠKAI PRATURTINTO DIRVOŽEMIO APSAUGOJIMO DĖŽE

63


MULTIFUNKCINIS ŠVIESTUVAS, SUGEBANTIS NE TIK NAUDOTI SAULĖS ENERGIJĄ APŠVIETIMUI, BET IR TAPTI MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS DALIMI

64


IŠMANI ŠIUŠKLIŲ DĖŽĖ, TAUPANTI PINIGUS

Tai yra saulės energija veikianti šiukšlių dėžė. Kuo ji ypatinga? Ji yra taupi, nes viduje esantis presas suspaudžia šiukšles, todėl lyginant tokios pat talpos dėžes, išmanioji gali sutalpinti iki 400% daugiau šiukšlių, o tai sutaupo tiek kurą transportui, tiek kaštus tvarkymo - ištuštinimo paslaugoms. Taip pat, ši technologija nuolat siunčia informaciją apie tai kiek procentų užpildyta yra talpa bei kada ji bus užpildyta pilnai. Filadelfijoje tokios įrengtos dėžės sudarė 1 milijono dolerių skirtumą, lyginant su įprastomis dėžėmis, kurios dažnai iškraunamos neužsipildžiusios. Nereikalauja daug saulės energijos bei yra pagaminta iš patvarių medžiagų. Presavimo ciklas atliekamas šiukšlinės tūriui užsipildžius, jėga yra pakankamai didelė, kad galėtų supresuoti turinį kaip įmanoma efektyviau. Taip pat yra naudojami saugumo davikliai, kurie neįjungs mechanikos žmogui esant šalia, įkišus rankos. Kadangi Palangoje saulės daugiausiai šalyje, kodėl gi jos neišnaudojus?

65


RĖMĖJŲ PRODUKCIJĄ NESUNKIAI PRITAIKYSIME SAVO PROJEKTE UAB STS.

Surenkamos modulinės reguliuojamo aukščio scenos grindys (PROLYTE, STAGEDEX ir kt.). Tai yra idealus variantas laisvoje zonoje formuoti pakylas laikinai scenai ar kavinei. Be to, modulinėmis grindimis galima formuoti amfiteatrines pakylas, kurių pritaikymas beveik neribotas. Galima sukurti ažūrines pakylas - sėdėjimo zonas su galime apželdinti intarpus. Puiku, nes laikina, greita, moduliška, mobilu ir funkcionalu vienoje vietoje.

66


UAB Traida

Mūsų projektas remiasi mažosios architektūros objektais, todėl UAB Traida, kurios produkcija skirta nuostabiems miestas. Būtent tokius produktus pasirinkome dėl saugumo ir spalvų darnos vaikų zonos įrenginiams bei dėl to, jog mūsų tikslas miestas padaryti aktyvų iš pasyvaus, todėl automobilius pakeisti treniruokliais yra nuostabi mintis.

67


UAB Traida

Minimalistinis dizainas bei naudojama mediena paskatino pasirinkti būtent šiuos produktus, kurie savo formomis ir medžiagiškumu įsilieja į gatvės tinklą.

68


UAB Betono mozaika

Mūsų tikslas sukurti aplinką, artimą kiekvienam žmogui, įskaitant neįgaliuosius. Todėl norime pritaikyti gatvę žmonėms, kurie juda įvariai: vaikšto, rieda, važiuoja... Tam svarbi lygi ir neslydi danga, todėl kai kuriose vietose, ypatingai prie jau sutvarkytų dangų (Basanavičiaus g. sankryžos vieta), renkamės šiuos universalius Betonos mozaikos produktus.

69


TAIGI, KĄ RENKIESI TU?

70


AIŠKINAMAJAME RAŠTE NAUDOTI ŠALTINIAI

https://www.google.com/search?q=siauliu+tauro+palangoje&hl=lt&sxsrf=ALeKk01YA_nQLJFXcO_BOn2X3lLY6L_ tyg:1622030999640&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=2ahUKEwi177CsqOfwAhXJBxAIHbt4AoMQ_AUoAnoECAEQBA&biw=1920&bih=979#imgrc=mFFIB23RuAAEhM https://www.google.com/search?q=auska+palanga&tbm=isch&ved=2ahUKEwjK5satqOfwAhXSwioKHdK-CugQ2-cCegQIABAA&oq=auska+&gs_lcp=CgNpbWcQARgAMgQIIxAnMgIIADIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjIECAAQHjoFCAAQsQM6CAgAELEDEIMBUN_5B1jb_gdg4IUIaABwAHgAgAFJiAGnA5IBATaYAQCgAQGqAQtnd3Mtd2l6LWltZ8ABAQ&sclient=img&ei=mjquYMqxBdKFqwHS_arADg&bih=979&biw=1920&hl=lt#imgrc=7CTghJvAtOUihM https://www.google.com/search?q=cuprum+apartamentai&sxsrf=ALeKk01Qsh9OdG85SNQdEE00oimu_DduUA:1622031160942&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=2ahUKEwjW8qX5qOfwAhVlkIsKHfa8DGoQ_AUoAXoECAEQAw&biw=1920&bih=979#imgrc=58uAUA8ZPEpVyM&imgdii=vxpU3c3BN5QQkM https://www.google.com/search?q=palanga+pilkasis+granys&tbm=isch&ved=2ahUKEwjU4Zz6qOfwAhUBjosKHQmfAg4Q2-cCegQIABAA&oq&gs_lcp=CgNpbWcQARgDMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnMgcIIxDqAhAnUOySBVjskgVgzKUFaAFwAHgAgAEAiAEAkgEAmAEAoAEBqgELZ3dzLXdpei1pbWewAQrAAQE&sclient=img&ei=OjuuYNTcNYGcrgSJvopw&bih=979&biw=1920#imgrc=OtQOIkPDYXsXTM&imgdii=bkSSD_ox7D7rRM https://www.google.com/search?q=palangos+gintaras&tbm=isch&ved=2ahUKEwiC5vydpOfwAhVQChAIHSHPC7oQ2-cCegQIABAA&oq=palangos+gintaras&gs_lcp=CgNpbWcQAzICCAAyAggAMgIIADIECAAQGDIECAAQGDIECAAQGDIECAAQGDIECAAQGDIECAAQGDIECAAQGDoECCMQJzoHCAAQsQMQQzoICAAQsQMQgwE6BQgAELEDOgYIABAIEB5QoP5bWMSeXGDDn1xoAHAAeACAAbMBiAGxCpIBBDE1LjKYAQCgAQGqAQtnd3Mtd2l6LWltZ8ABAQ&sclient=img&ei=RzauYMKmKdCUwPAPoZ6v0As&bih=979&biw=1920#imgrc=bSy1huxKCos_aM http://botanikosparkas.lt/Parko/Veiklos_sritys.html http://www.meteo.lt/lt/oro-temperatura https://vilnius.lt/lt/2020/09/25/unikali-naujove-vilniuje-vietoj-automobiliu-keliaujantys-kiemeliai/ https://i.pinimg.com/originals/ad/ab/8a/adab8a2b5ed4d444a35480e35986ddcc.jpg?fbclid=IwAR2UYkOwowliD52orm0CArIftkiHr4x_ScOD6v_6IPiG__ZviuLyGJDgpUs https://www.fieldoperations.net/project-details/project/high-line-at-the-rail-yards.html https://www.neponset.org/happenings/milton-continues-to-invest-in-stormwater-improvements/?fbclid=IwAR3QPzDEXujn80QQq2FTjq98sfIbjOvdbPJL5-ajK_oe93HvRSvup2CztQ8 https://www.google.com/search?q=tree+filter+box&sxsrf=ALeKk01ydBPdqM_UO0KSyKfUqylNOmBahQ:1622117494200&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=2ahUKEwiV9pnI6unwAhWGlosKHW4XDE8Q_AUoAXoECAEQAw&biw=1920&bih=979#imgrc=RZfTOZdC4NvgNM https://gis.palanga.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=accf092767854d6ea6d288fe7b49fe80 http://195.182.88.88/aktai/document/9615 https://www.palanga.lt/doclib/oxuxoluyqbgasyh8xsptr7zwaxnvpwaf https://www.palanga.lt/veikla-ir-aktuali-informacija/teritoriju-planavimas/5958#c-160/t-278 https://www.palanga.lt/doclib/e4hdbi420inay76vfuq824mddj7mpaxb https://vtpsi.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai-2/statybos-techniniai-reglamentai https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.EFD8078E42A8/yqWNgmVDCv https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4DB4BDB4B44C/asr https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C59F182A58B4 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E37C803CFF79 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2B38E4BAC50/vzqxJgwdmT https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.328164741613 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C06E5913EFF8/FJJCSeLGFo https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/c14e6210afe511e6b844f0f29024f5ac?faces-redirect=true https://www.tredjenatur.dk/en/portfolio/climatetile/?fbclid=IwAR2bbC7ki1XEvVPRLE5zEfVTiX-D8WS95uHWktBZrJzNkvSBcOIW6zV-whs https://siarq.com/wp-content/uploads/CURVA.pdf https://ecovisionenvironmental.com/product/ecocleancube/ https://egyptinnovate.com/en/%D8%A8%D9%86%D9%83-%D8%A7%D9%84%D8%A3%D9%81%D9%83%D8%A7%D8%B1/ solar-powered-trash-can?fbclid=IwAR0bWMcqTSoyE-EtZm5I3GUY986EgaPeqJPhNV35h_Bf21bVHxLlMz5fIsI https://pixabay.com/photos/las-vegas-traffic-road-city-vegas-4770497/?fbclid=IwAR3auzksSIQNYS7tYOqG-fq4mgils_ clBKRQONJV1T8_YqUQ1fnyM-8sYwU https://www.bloomberg.com/citylab?fbclid=IwAR2sCTnwDU3mnEekNVbgxMc1JS7sAGaRLgOAm0i6a1DXfv23eKKTIRxwAio https://www.traveller.com.au/sydneys-the-goods-line-and-seven-other-high-lines-around-the-world-gjd8t6?fbclid=IwAR3yQP3qOR6pMRzyeDXo7uhfYJSgidwaz7FgGeDZaMw4OU5p0O5OZZOqQWw https://www.6sqft.com/queensway-elevated-park-comes-closer-to-reality-state-allocates-444k-for-first-phase/?fbclid=IwAR2Karck93hVoOh-2juaDj4cHizf55D9Y4yofBw-wseL29Jx3QAmKNMt-yc https://www.thehighline.org/

71


Pasidžiaukime! Vytauto gatvė Palangoje tapo gyva. Žinodami, jog žodis “tvarumas” neapsieina be žodžio “bendruomenė”, nusprendėme pasukti keliu, kuris apvers Vytauto gatvę aukštyn kojomis. Žmogus yra pati svarbiausia jungtis tarp tvaraus gyvenimo ir architektūros. Tiesa, be žmogaus nėra architektūros. Šiame projekte būtent tai ir norime akcentuoti. Nestatydami ir nieko negriaudami mes įrodome, jog darni architektūra yra visai čia pat, tereikia ją apčiuopti, apibrėžti ir tada - įveiklinti. Su šia mintimi, analizuodami miesto struktūrą, istorinį urbanistinį kontekstą ir svarbiausia - atsiklausdami vietos bendruomenės, supratome, kokia opi problema yra judumas Vytauto gatvėje. Atsižvelgdami į šią problemą, pateikiame sprendimo būdą - gatvę atiduoti žmonėms, padalinant ją į daug dalių pagal mūsų sukurtą funkcinį gatvės įveiklinimo modelį. Kiekviena zona suteikia gatvei identitetą, saugumą, bendrystės ryšį bei gatvę - humanizuoja. Gatvėse karaliauja žmonės, automobiliams - naujos vietos, galimybė kirsti gatvę, nuslopintas eismas jūros link, funkcinių modulių lankstumas gatvės atžvilgiu bei neribota laisvė formuoti gatvės įvaizdį - visa tai mūsų projekte.