Vyno zurnalas nr. 28 by Private Label

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

am kankintis ieškant to, ko nepametei: su amarone bandyti

sieti su muzika, filmais ir knygomis, desertais, šokoladu, poezija.

sutuokti Madagaskaro ar San Tomės šokoladą, spręsti, prie

„Vyno žurnalas“ su jų pagalba žengia į tarpdisciplininę erdvę, ta-

ko geriau dera sausas muskatas: Mocarto ar Šostakovičiaus, šim-

čiau nepamiršta svarbiausios savo misijos – rašyti apie vyną ir jo

tą kartų skaityti Gėtę vis keičiant rislingo, bordo, chereso taures

gamintojus. Ilgiausiai vyną rūsiuose laikę gamintojai atsisveikina

ir niekaip nesurandant tinkamos... Tikriausiai prieš penkis šimtus

su paskutiniais išskirtinės kokybės 2010 metų derliaus buteliais

metų, laikais, apie kuriuos šiame numeryje rašo Aidas Puklevi-

(pateikiame 2010 m. barolo vertinimus), tačiau peržiūrėdami

čius, tuo labiau prieš šešis tūkstančius, kai, anot Jurgio Šliogerio,

2011 metų Sent Emiljono vyno balus ir skaitytami Vokietijos,

Gruzijoje gimė vyndarystė, vynas keldavo gerokai paprastesnes

Soterno, Burgundijos derlių apžvalgas, pastebėsite, kad vyno

asociacijas. Taip, vynui tais laikais neatstovavo tokie išmanūs

gerbėjams neverta liūdėti – labai gero vyno pagaminta ir 2011,

profesionalai, kokiais šiandien privalo būti someljė ir vyno par-

ir 2012, ir 2013, ir tuo labiau šiais – 2014 metais.

davėjai (vyno edukaciją apžvelgiame dviejuose straipsniuose). Gal horizontas buvo kiek arčiau, tačiau neramių žmonių, kuriems nepakako matyti gyvenimo paviršių, kuriems svarbus pažinimas, supratimas, estetika, harmonija, buvo visada. Džiaugiuosi, galėdamas Artašeso Gazariano, Rasos Starkaus, Lino Vaitulevičiaus, Domo Ramsey‘aus, Aido Puklevičiaus vardus šiame numeryje Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

turinys

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

28 psl.

Vyno ir desertų derinių čempionatas 2014

35 psl.

Teisėjo akimis apie 2014 m. Vyno ir desertų derinių čempionatą. Linas Vaitulevičius

50 psl.

Kasmetis vyno, riešutų ir meno festivalis Barole „Collisioni“. Arūnas Starkus

vynas ir vyno regionai

14 psl.

Pastarieji vynmečiai. Burgundija. Martynas Pravilonis

17 psl.

Sausasis tokajus. Jurgis Šliogeris

20 psl.

Pastarieji vynmečiai. Soternas. Martynas Pravilonis

23 psl.

Kipro vyndarystė ir tapatybės paieškos. Ilja Šarov

26 psl.

Pastarieji vynmečiai. Pjemontas. Ilja Šarov

38 psl.

Pastarieji vynmečiai. Vokietija. Ilja Šarov

41 psl.

Pietų Italijos vynuogių veislės. Daiva Mumgaudienė

48 psl.

„Gramona“: svarbiausia – kantrybė. Rasa Starkus

52 psl.

Mažieji tradicinio gruziniško vyno gamintojai. Jurgis Šliogeris

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 44 psl.

Vyno kelionė per amžius ir gomurius. Aidas Puklevičius

58 psl.

Sakyk, brangioji, na kas yra tas someljė. Rasa Starkus

60 psl.

Kur mokytis apie vyną. Arūnas Starkus

66 psl.

Apžavėta, susirūpinusi ir suglumusi. Rasa Starkus

68 psl.

Vynmedžių mėgstamos dirvos. Artūras Ladinskis, Arūnas Starkus

73 psl.

Vyno ir muzikos derinimo raktai. Artašes Gazarian, Arūnas Starkus

ne tik vynas 76 psl.

Laimės šaltinis – sūris. Daiva Mumgaudienė

80 psl.

Šokolado gamyba ir degustavimas. Milda Sužiedelytė

83 psl.

Sakės patiekimas ir laikymas. Martynas Pravilonis

84 psl.

Kepsniui tinka brandinta mėsa. Justina Golumbeckaitė

vyno vertinimai 64 psl.

Paolo Baso degustuoja ir komentuoja geriausius Šveicarijos vynus. Arūnas Starkus

86 psl.

2010 metų Barolo ir atskirų vynuogynų vynas. Arūnas Starkus

90 psl.

2011 metų Sent Emiljono Grand Cru ir Grand Cru Classé vynas. Arūnas Starkus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2015 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos 2015 metų vyno parodos Sausio 26–28 d. Millesime Bio (Monpeljė, Prancūzija) Sausio 28–vasario 3 d. Wine/ Vino (Liubliana, Slovėnija) Vasario 23–26 d. Vinex (Brno, Čekija) Vasario 24–26 d. Vinisud (Monpeljė, Prancūzija) Vasario 26–kovo 1 d. Oenos (Salonikai, Graikija) Vasario 28–kovo 1 d. 15th International Wine Fair Innsbruck (Insbrukas, Austrija) Kovo15–17 d. Prowein (Diuseldorfas, Vokietija) Kovo 22–25 d. Vinitaly (Verona, Italija) Balandžio 15–17 d. Wine & Gourmet Japan (Tokijas, Japonija) Balandžio 21–23 d. Wine & Delicacies (Praha, Čekija) Balandžio 28–20 d. Expovinis Brasil (San Paulas, Brazilija) Gegužės 12–14 d. Fenavin (Siudad Realis, Ispanija) Gegužės 18–20 d. London Wine Fair (Londonas, UK) Gegužės 29–30 d. Vyno dienos (Vilnius, Lietuva) Birželio 4–6 d. Winexpo (Guangdžou, Kinija) Birželio5–7 d. Winexpo Georgia (Tbilisis, Gruzija) Birželio 6–8 d. Good Food & Wine Show (Sidnėjus, Australija) Birželio 14–18 d. Vinexpo (Bordo, Prancūzija) Rugsėjo 9–13 d. Budapest International Wine Festival (Budapeštas, Vengrija) Spalio 24–lapkričio 1 d. Basler Weinmesse-Basle Wine Fair (Bazelis, Šveicarija) Spalio 28–lapkričio 1 d. Expo Drink & Wine (Bukareštas, Rumunija) Lapkriočio 4–6 d. Enoexpo (Krokuva, Lenkija) Gruodžio 3–4 d. Vinum Laugaricio (Trencinas, Slovakija)

Nedekantuotos eilės III Vynas kaip metafora, kaip poezijos objektas, kaip teksto detalė; eilėraštis, kurį matai, užuodi ir jauti skonio receptoriais, kuris skamba poskonyje. Nestandartinio formato renginys spalio mėnesį trečią kartą subūrė žodžio ir skonio gerbėjus „Vyno klube“. Vakaro literatūrinės dalies autorius Aidas Puklevičius šį kartą ne tik parinko eilėraščius, bet ir išvertė kai kuriuos į lietuvių kalbą. „Nedekantuotomis eilėmis“ pavadintuose vakaruose eilėraščiai skaitomi originalo kalba. Kai kuriems dalyviams portugalų, ispanų, prancūzų ar vokiečių kalbų žodžiai gali būti nesuprantami, tačiau, anot poezijos tėkmei susibūrimuose vynu akompanuojančio Arūno Starkaus, poezijos skambesys originalo kalba yra gerokai stipresnis ir kultūriškai, ir emocionaliai, ir ne visada viską reikia suprasti pažodžiui. Antai šį kartą Jeffo Greeno ir Eugene‘o Fieldo eilėraščiai, parašyti anglų kalba, tobulai derėjo su „Pedro Ximenez“ cheresu ir nejaunu raudonuoju bordo – tradiciniais britų gėrimais. „Nedekantuotų eilių“ vakarus organizuojame ne dažniau kaip kas pusmetį, nes jie iš dalyvių reikalauja susikaupimo, išprusimo, jautrumo ir noro susieti nesusiejamus dalykus“, – sakė Arūnas Starkus. Su Aidu Puklevičiumi sutarta, kad pavasario sesijos metu bus skaitomi ne tik eilėraščiai apie vyną, bet ir bus ieškoma gilesnių poezijos ir vyno sąsajų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Sakės naujienos Jau dveji metai „Vyno klubo“ parduotuvėse parduodamos daryklos „Katoukichibee Shouten“ sakės „Born“, kurios gaminamos tik aukščiausios Junmai kokybės, kai ryžiai poliruojami iki 20–50 proc. „Born“ sakės Japonijoje tiekiamos valstybinių priėmimų metu, o viena jų, „Born: Wing of Japan“, yra oficiali sakė, pilstoma Japonijos vyriausybės lėktuve, kuriuo naudojasi Japonijos imperatorius bei ministras pirmininkas. „Vyno klubas“ siūlo ir putojančią šios daryklos sakę, kuri gali pakeisti įprastą putojantį vyną švenčių metu. „Katoukichibee Shouten“ savininkas Atsuhide Kato Lietuvoje su edukaciniais vizitais lankėsi jau tris kartus. „Vyno klubo“ portfelio naujiena – daryklos „Myokoshuzo“ sakės. Meistro Masayuki Hiratos įgūdžiai, aukštos kokybės minkštas vanduo, vietiniai Nigatos ryžiai, suteikiantys sakei ryškaus skonio, ir pačių auginamos mielės lėmė, kad šios sakės pelnė daugybę vietinių ir tarptautinių apdovanojimų, tarp jų ir 2014 metų „International Wine Challenge Trophy“ Honjozo sakės kategorijoje. Ieškokite „Vyno klubo“ parduotuvėse: Stumbrų g. 15, Vilniuje, ir Liepų g. 20, Klaipėdoje.

Tarptautinės someljė asociacijos naujienos Tarptautinės someljė asociacijos (ASI) neeilinė asamblėja šiemet vyko Reimse. Beveik 60-ies pasaulio šalių someljė asociacijas vienijanti organizacija kas pusę metų susirenka apsvarstyti einamuosius reikalus ir planuoti ateities veiksmus. Tvirtinami biudžetai, metinės finansinės ataskaitos. Asociacija per 80 proc. lėšų savo veiklai surenka iš rėmėjų: „San Pellegrino & Acqua Panna“, „Austrian Wines“, „Vins d’Alsace“, „ARC International“, „Nepresso“, „Moët & Chandon“, „Vinnière“, „Vinexpo“. Daugiausia pinigų išleidžiama organizuojant žemynų ir pasaulio čempionatus. Tokio renginio biudžetas – apie 500 000 eurų. Čempionatai organizuojami kas treji metai. Liepą vykusios asamblėjos metu į asociaciją tikraisiais nariais priimtos Ispanija (asociacija įkurta 1990 m.) ir Gruzija (įkurta 2003 m.). Prieš tapdamos asociacijos narėmis, nacionalinės asociacijos privalo trejus metus išbūti stebėtojomis. Pranešta, kad aukščiausio nevaržybinio someljė titulo – ASI diplomo – 2014 m. laikydami egzaminą siekė 58 kandidatai, 12 egzaminą išlaikė. 2015 m. egzaminas vyks vasario pabaigoje. Norintys jame dalyvauti Lietuvos someljė, privalo kreiptis į Lietuvos someljė asociaciją iki sausio mėn. vidurio. Patvirtinta, kad Pasaulio someljė čempionatas vyks Mendosoje 2016 m. balandžio 15–20 dienomis. Europos čempionatas nukeltas į 2017 m. Jį organizuoti pretenduoja Vokietija, Kipras ir Austrija.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Pirmasis non vintage degorgement tardive jau Lietuvoje „Vyno klube“ jau galima nusipirkti „Champagne Jacquesson 733 DT“ – aštuonerius metus su mielėmis brandinto ne vienų metų derliaus šampano. Šampanas pagamintas iš 3 grand cru ir 2 premier cru vynuogynų, naudojant tik pirmojo spaudimo sultis. Vynas laikomas didelėse statinėse ir nefiltruojamas. Tai ne vieno derliaus šampanas, tačiau kiekvienais metais jis atspindi konkretiems metams būdingus bruožus bei kokybę, nes tų pačių metų derlius sudaro apie 80 procentų mišinio. Cuvee „733“ pagrindas yra 2005 metų derliaus vynas. Būtent nuo šio cuvee ir gimė nauja idėja atidėti keliolika tūkstančių butelių ilgesniam brandinimui ant mielių. Vynuogių sudėtis: ‘Chardonnay‘ (52 %), ‘Pinot Noir‘ (24 %), ‘Pinot Meunier‘ (24 %). Derlių sudėtis: 2005 (78 %), 2004 (16 %) ir 2001 (6 %).

Javieras Lopezas pradėjo dirbti viešbučio „Telegrafas Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane Javieras Lopezas (Javier Lopez) jau aštuonerius metus dirba geriausiuose Lietuvos restoranuose. Iš Katalonijos kilęs virtuvės šefas pirmasis Lietuvoje pristatė molekulinės virtuvės technologijas, šiandien jis kuria patiekalus iš geriausių vietinių žaliavų. Naujajame „Telegrafo“ meniu: sūriai iš Dargužių kaimo „Sūrių namų“, ekologiški lietuviški kiaušiniai, žvėriena iš Joniškio, Kuršių marių žuvis. Javieras Lopezas teigia, kad Lietuva gali pagrįstai didžiuotis savo produktais ir vienas jo tikslų – su šiais puikiais produktais supažindinti viešbučio restorano svečius. Labiausiai Javieras Lopezas giria lietuvišką žvėrieną, miško grybus ir uogas, teigdamas, jog tai karališkos kokybės produktai. Naujajame restorano meniu lietuviški produktai suporuojami su geriausia žaliava iš svetur. Pavyzdžiui, kurdamas „Apvirtą ekologišką kiaušinį“ (kaina – 10 eurų), Javieras išsikėlė tikslą – visiškai paprastą produktą paversti karališku patiekalu. Kokybišką ekologišką kiaušinį iš vietinio Lietuvos ūkio papildo „Perigord“ juodieji trumai, „Iberico de Bellota“ kumpis bei „Marabel“ bulvytės. „Iberico de Bellota“ kumpis yra Pietų Ispanijos pasididžiavimas ir viena įstabiausių kumpio rūšių. Juodosios Iberijos kiaulės auga laisvėje, minta vien alyvuogėmis bei gilėmis. Kitas karališkas Javiero sukurto patiekalo ingredientas – geriausiais pasaulyje laikomi juodieji „Perigord“ trumai, randami Prancūzijoje, Perigoro provincijos ąžuolų giraitėse. Vieni rečiausių pasaulio grybų, augantys 5–20 cm po žeme, paprastai aptinkami pagal kvapą, sklindantį iš po žemės, o jų paieškai pasitelkiami specialiai dresuoti šunys ir vyriškos lyties kiaulės. Savo patiekalui Javieras naudoja ir „Marabel“ bulvytes. Anot šefo, jų konsistencija idealiai tinkanti bulvių kremui. Ruošiant patiekalą, bulvytės yra verdamos su šonine, taip jai suteikiant mėsos dūmo skonį, o patiekiamos pertrintos kartu su juodaisiais trimitėliais bei šonine. Adresas: Universiteto g. 14, Vilnius Darbo laikas: I–VII 7:00–22:30

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujiena: restoranas „Dine“ Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, populiaraus restorano „Time“ savininkai, atidarė naują restoraną „Dine“. Adresas: Gedimino pr. 35 (Pirklių namai), Vilnius. Darbo laikas: I –V 11:30–22:00, VI 12:00–22:00

Naujiena: restoranas „Town“ Kepsnių restorano „Boff“ savininkai Mheras Gevorkjanas ir Mindaugas Stasiulionis Vilniaus centre atidarė tarptautinių patiekalų restoraną. Adresas: Gedimino pr. 26, Vilnius Darbo laikas: I-IV 11:30–22:00, V 11:30–23:30, VI 12:30–23:30

Naujiena: restoranas „Naked Bite“ Jaukiame restoranėlyje Vilniaus senamiestyje patiekalai ruošiami šiuolaikinės šiaurietiškos virtuvės principu, veikia pirmasis grapos baras Lietuvoje. Adresas: Žydų g. 2/ Stiklių g. 12, Vilnius Darbo laikas: I–VI 11:00–24:00

Įspūdinga „Lauro lapo“ taurėmis pilstomo saldaus vyno pasiūla Restoranas „Lauro lapas“ tarp desertų mėgėjų žinomas kaip kūrybingų ir kiekvieną dieną besikeičiančių desertų vieta. Prie desertų įvairovės parinkti penki saldūs vynai, kuriuos restorano personalas priderins prie kasdien besikeičiančio deserto: „Kracher Cuvee Auslese“ (Austrija), „Kracher Cuvee Beerenauslese“ (Austrija), „Jorge Ordonez Seleccion Especial No.1 DO“ (Ispanija), „Chateau Barbier Sauternes AOC 2005“ (Prancūzija), „Niepoort Ruby Douro DO“ (Portugalija). Adresas: Pamėnkalnio g. 24, Vilnius Darbo laikas: I–V 11:00–22:00, VI 12:00–23:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Indiškas vynas restorane „Sue‘s Indian Raja“ Prie Katedros aikštės Vilniuje įsikūrusiame restorane vyno meniu papildė naujiena – indiškas vynas „Sula“. Nematytas vynas atkeliauja iš geriausio Indijos vyno regiono Našiko. Prie egzotinių patiekalų derantys vynai gaminami iš ‘Viognier’ ir ‘Shiraz’ vynuogių. Adresas: Odminių g. 3, Vilnius Darbo laikas: I–VII 11:00–23:00

Restoranas „Panama Food Garden“ savaitgalį kviečia vėlyvųjų pusryčių Birželio mėnesį Žvėryne atidarytas restoranas „Panama Food Garden“ nuo lapkričio 21 d. kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. kviečia vėlyvųjų pusryčių. Sekite ir šio restorano renginių kalendorių, nes lauke esančiame šiltnamyje žiemos metu periodiškai bus įkuriamas kokteilių baras. Ši erdvė gali būti užsakoma ir didesnėms grupėms. Adresas: Vykinto g. 17 A, Vilnius Darbo laikas: I–V 11:30–23:00, VI 12:00–24:00, VII 12:00–22:00

Naujiena: Restoranas „Salvetė City“ Restoranas „Salvetė“ atidarė naują lėtojo maisto restoraną „Salvetė City“ Vilniaus centre. Adresas: Gedimino pr. 37, Vilnius Darbo laikas: I–III 11:00–22:00, IV–VI 11:00–24:00, VII 12:00–24:00

Naujiena: bistro „Temperatūra“ Klaipėdos centre atidarytas naujas restoranėlis. Adresas: Mažvydo al. 9, Klaipėda Darbo laikas: I–VI 11:00–22:30

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Dar daugiau viskio ambasadorių Mokslus baigė ir sėkmingai egzaminus išlaikė dar šeši Škotijos vyriausybės aprobuotos „Whisky Ambassador“ programos klausytojai: Daiva Mumgaudienė, Valentinas Zelianinas, Mindaugas Beniušis, Kazimieras Mažonas, Eimantas Žuravskis, Paulius Padelskas. Profesionalams skirtame mokymų kurse supažindinama su škotiško viskio istorija, gamyba, regioniniais ypatumais, naudojimu kokteiliams. Kursų dalyviai mokosi degustuoti viskį ir laiko praktinį egzaminą. Naujieji viskio ambasadoriai dirba Klaipėdoje: „Friericho pasaže“, „Nessė pramogų banke“, „Vyno klube“. „Whisky Ambassador“ kursus Lietuvoje organizuoja Someljė mokykla.

Naujiena: restoranas „Šturmų švyturys Užupis" Naujas Užupio restoranas dirbs ištisus metus, išskyrus vasarą, kuomet šeimininkai Asta ir Česlovas Žemaičiai su visa virtuvės komanda persikels į pamario „Šturmų švyturį“. Adresas: Užupio g. 30, Vilnius. Darbo laikas: I–V 12:00–15:00, 17:00–22:00, VI 13:00 –22:00

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

„Vyno dienos“ 2015 m. augs 2014-ųjų metų „Vyno dienos“ buvo ypač turiningos: Medoko

lankytojų būrį papildo Baltarusijos, Latvijos, Kaliningrado srities

ir Soterno, Pesako ir Leonjano Grand Cru Classe vyno degustaci-

vyno ir kitų gėrimų profesionalai ir besimokantys mėgėjai. Anot

jos, sakės gamintojo I. Kato vedama sakės degustacija, Gruzi-

parodą organizuojančio „Vyno klubo“ direktorės Rasos Starkus,

jos someljė asociacijos prezidento Šalvos Kecurijanio (Shalva

italai, gruzinai, portugalai reikalauja dvigubai didesnių plotų

Khetsuriani) vedamas Gruzijos vyno seminaras, Aido Puklevi-

kitiems metams, prie parodos nori prisijungti kitų vynui artimų

čiaus paskaita apie vyną ir karą, daugybės vyndarių, gurmaniškų

gėrimų gamintojai. Paroda vyks 2015 m. gegužės 29–30 dieno-

produktų tiekėjų stendai pripildė Šiuolaikinio meno centro sales

mis, ir jos koncepcija nesikeis – sau veiklos ras ir profe-sionalai, ir

iki kraštų. Paroda per dešimt gyvavimo metų išaugo iš ŠMC kie-

vyno mėgėjai, nes išsilavinimo riba tarp jų po truputį nyksta. Dar

melyje tilpusios penkių importuotojų parodos į didelį tarptauti-

labiau planuojama išplėsti edukacines parodos erdves, išaugs

nį renginį, kuriame dalyvauja vis daugiau užsienio gamintojų, o

užsienio vyndarių stendų plotai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

„Pulltex“ aksesuarai „P

ulltex“ turbūt vienas svarbiausių prekės ženklų tarp kamščiatraukių ir kitų vyno aksesuarų, skirtų profesionalams ir

„Pulltex Brucart“ – tai pats naujausias, visiškai neseniai rinkoje pristatytas atidarytuvas iš „Pulltex“ kolekcijos. Jis išsi-

vyno mėgėjams. Daugiau nei 20 metų patirtis padėjo „Pulltex“

skiria tuo, kad vartotojas gali tiksliai nustatyti, kiek atidarytuvo

tapti geriausiu gamintoju šioje srityje. „Pulltex“ vyno atidary-

spyruoklė įsriegiama į kamštį, o tai ypač svarbu atidarant senus

tuvai, tarp jų ir originalus dvigubo žingsnio atidarytuvas, yra

ar itin brangius vynus, kad netyčia spiralės kamštyje neatsirastų

apsaugoti daugiau kaip 20 tarptautinių patentų. Šie atidarytuvai

daugiau, negu reikia. Kamščiui su „Brucart“ atidarytuvu ištraukti

sukėlė tikrą revoliuciją tarp padavėjų ir kitų juos naudojančių

beveik nereikia jėgų, nes ištraukimo mechanizmas sukonstruo-

profesionalų.

tas taip, kad reikėtų kuo mažiau jėgos. Atidarytuvo korpusas

„Pulltex“ prekės ženklas prekyboje pasirodė su mažu vyno aksesuarų asortimentu ir idėja pagerinti bei palengvinti vyno

pagamintas iš titano. Dar viena „Pulltex“ naujiena, pristatyta šių metų žiemą, yra

patiekimą. Po pirmojo dvigubo žingsnio atidarytuvo „Pulltap“

„AntiOxi“ vyno kamštis. Šio patentuoto vyno kamščio viduje

pristatymo buvo įvertintas visiškai naujas butelio atidarymo

yra anglies filtras, kuris, užkimšus atidarytą butelį, nepraleidžia

principas, ir „Pulltex“ gaminiai ėmė plisti po visą pasaulį.

deguonies, o tai padeda išsaugoti vyną geros kokybės net 10

Šiuo metu „Pulltex“ siūlo visą vyno aksesuarų asortimentą

dienų. „AntiOxi“ oficialiai pripažino ne tik Ispanijos bei Italijos so-

kiekvienam vyno patiekimo žingsniui. „Pulltex“ prekės ženklas

meljė asociacijos, tačiau ir Vakarų Europos pirkėjai: tai yra viena

siejamas su inovatyviais sprendimais, šiuolaikišku kiekvieno

populiariausių prekių.

gaminio dizainu, originalumu, funkcionalumu ir kokybe. „Pulltex Pulltap“ dviejų žingsnių profesionaliu atidarytuvu galima nepažeidžiant kamščio atidaryti bet kurį vyno butelį nepriklausomai nuo kamščio ilgumo. Tai ilgaamžis atidarytuvas metaliniu korpusu, kuriam suteikiama dvejų metų garantija.

Oficialus ir vienintelis „Pulltex“ bei kitų prekės ženklų atstovas Lietuvoje – UAB „Vytis invest“ (www.vytishop.lt).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pastarieji vynmečiai. Burgundija Martynas Pravilonis

Turbūt nėra vyno regiono pasaulyje, kur vietos ir vyno ryšys būtų toks stiprus, kaip Burgundijoje. Jį nuo ankstyvųjų viduramžių puoselėjo benediktinų ir cistersų ordinų vienuoliai, vėlesnėms kartoms perdavę savo žinias ir vynuogininkystės tradicijas. Šiais laikais Burgundija – puikiausių ir ilgaamžiškiausių „Chardonnay“ ir kvapniausių bei sudėtingiausių „Pinot Noir“ vynų kraštas, kuriame net ir geriausi vynuogynai vis dar priklauso juose dirbantiems ir vyną darantiems žmonėms, kurių gyvenimas neatsiejamai susijęs su žeme po kojomis ir dangumi virš galvos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

2009 2009 metai – vieni geriausių pastarųjų vynmečių tiek baltie-

2012 2012-ieji atminty išliks kaip vieni sunkiausių pastarųjų vyn-

siems, tiek raudoniesiems Burgundijos vynams. Nepaisant kelių

mečių Burgundijoje. Visos gamtos negandos, kurias košmaruose

krušos atvejų gegužę ir liepos mėnesio audrų, tiek vynuogių

galėjo susapnuoti vynuogių augintojai, šį sezoną užklupo Kot

žydėjimas, tiek derliaus nuėmimas vyko puikiomis sąlygomis –

d‘Orą (Côte d‘Or): pavasario šalnos, liūtys žydėjimo metu ir be-

saulėtomis ir šiltomis dienomis, tad šis vynmetis pasižymi dides-

veik visą vasarą, kruša, puvinys ir miltligė. Darbininkai vynuogy-

niu nei įprasta ypač gerai sunokusių uogų derliumi.

nuose negalėjo nė akimirkai atsipūsti ir atsipalaiduoti, norėdami

Raudonieji Burgundijos „Pinot Noir“ – kupini raudonų uogų

išsaugoti bent tą nedidelę dalį sveikų vynuogių, kurios liko po

aromato bei skonio, nokių taninų ir švelnios rūgšties. Jau dabar

praūžusių negandų. Derliaus pabaigoje niekas nedžiūgavo – der-

vynai tinkamai geri ir atsiskleis anksčiau nei įprastai.

lius dar mažesnis nei prieš tai buvusiais dviem vynmečiais, nors

Baltieji Burgundijos „Chardonnay“ – stulbinantys kompleksiš-

geriausių vynų kokybė, kaip ėmė aiškėti vėliau, – stulbinanti.

kumu ir nokiu vaisiškumu, kurį palaiko minerališkumo stuburas.

Raudonieji vynai žada būti ilgaamžiai, pasižymi skonio ir

Daugeliui vynų gali nepakakti rūgšties ypač ilgam brandinimui,

aromato koncentracija, primenančia 2005 metų vynmetį. Gausu

tačiau jau pirmąjį savo dešimtmetį jie dosniai lepins baltosios

saldžių vaisių aromato ir skonio, burnoje juntama puiki taninų ir

Burgundijos mėgėjus.

rūgšties dermė. Sėkmingai pagaminti „Chablis“ pasižymi vaisiškumo gausa,

2010

kurią paremia šiam regionui būdinga gaivi rūgštis bei jūrinis minerališkumas.

2010-ieji – sunkūs metai Burgundijos vynuogių augintojams. Keli speigo atvejai žiemą, pražudę arba pažeidę nemažai vynuogių, prastas oras pavasarį ir vasaros pradžioje, apsunkinęs vynuogių žydėjimą ir uogų mezgimą, vyndarius nuteikė mažam

2013 Kai kuriems auksinio slėnio vyndariams ir vynuogių augin-

derliui, kurio sezono pabaigoje buvo nurinkta 30–50 proc.

tojams 2013-ieji – durklo dūris į širdį. Šaltas ir šlapias pavasaris

mažiau nei įprastai. Tačiau, kaip teigia liaudies išmintis, nėra to

vėl sutrukdė vynuogėms tinkamai sužydėti ir tolygiai užmegzti

blogo, kas neišeitų į gera: mažas derlingumas ir atidus darbas

uogas, nuteikdamas vyndarius ketvirtam iš eilės mažam derliui.

vynuogynuose, nepaisant prasto oro, padėjo uogoms puikiai

Ir kai šiokia tokia viltis grįžo su tikrai vasariškais orais liepą ir rug-

prisirpti.

pjūtį, gniuždantį smūgį daugeliui Kot de Bono (Côte de Beaune)

2010-ųjų raudonieji Burgundijos vynai dvelkia klasika:

gamintojų sudavė liepos 23-iosios kruša, vietomis sunaikinusi

puiki taninų, rūgšties ir vaisiškumo dermė, daugiau rūgšties nei

100 proc. derliaus. Padėtį dar labiau apsunkino šlapias ir vėsus

2009-aisiais. Dauguma vynų – lengvo, vidutinio svarumo, kupini

rugsėjis, kurio metu vynuogių augintojai turėjo apsispręsti, ar

raudonų uogų kvapų ir skonio.

skinti ne visiškai sunokusias uogas, ar rizikuoti ir laukti, tikintis,

Daugumai baltojo vyno gamintojų 2010-ieji – gana sėkmingi

kad vynuogių neapniks kenksmingas puvinys. Taigi 2013-ųjų

metai. Vyndariai, priėmę tinkamus sprendimus vynuogynuo-

derlius labai mažas, tačiau vyndariai, kurie atkakliai ir akylai per-

se ir išvengę rugsėjo 12-osios audros, pagamino ilgaamžių,

rinkinėjo uogas, santūriai džiaugiasi bręstančio tiek raudonojo,

aromatingų ir kompleksiškų vynų. Kvapai varijuoja nuo žalių iki

tiek baltojo vyno kokybe.

kepintų obuolių, kai kuriuose vynuose galima užuosti apelsino žiedų ir kekero natų, o burnoje džiugina grietinėlės svarumo ir rūgšties balansas.

2014 Pagaliau po keleto itin sunkių ir skurdžių derliaus metų

2011

Burgundija gali truputį atsikvėpti: panašu, kad 2014-ųjų derlius bus gausesnis ir ypač aukštos kokybės. Pavasaris buvo šiltas ir

Dar vieni sudėtingi ir mažo derliaus metai Burgundijoje. Pa-

palyginti sausas, vynuogių žydėjimas praėjo puikiai, jos gana to-

vasaris ir vynuogių žydėjimas prasidėjo gana sėkmingai, tačiau

lygiai užmezgė uogas. Birželis ir liepa taip pat nesukėlė didesnių

visą vasarą oras buvo labai nepastovus: karštį keitė lietus, kai kur

problemų, išskyrus vieną stiprią krušą, kuri nusiaubė vynuo-

pastebėti nežymūs krušos atvejai. Vynuogių augintojai turėjo

gynus Volnė (Volnay), Pomaro (Pommard) ir Merso (Meursault)

apsčiai darbo vynuogynuose, siekdami išvengti puvinio ir išsau-

komunose. Ypač vėsus rugpjūtis šiek tiek patampė vyndarių

goti sveikas uogas, tad ir galutinė vyno kokybė labai priklauso

nervus, tačiau gamta šį kartą buvo maloninga ir dovanojo nuos-

nuo vynuogių augintojo ir vyno gamintojo.

tabų auksinį rugsėjį, kupiną saulės ir šilumos. Vyndariai nusiteikę

Raudonieji vynai – ne tokie svarūs kaip ankstesniais metais,

entuziastingai: baltieji vynai žada būti ryškūs ir aromatingi, tu-

tačiau gaivūs, pasižymintys tvirtesne struktūra ir vaisių koncen-

rintys daug rūgšties, itin aukštos kokybės, o raudonieji – sodrūs

tracija. Dauguma šio vynmečio vynų skirti trumpam ir viduti-

ir koncentruoti.

niam brandinimui rūsyje. Baltieji vynai – vidutinio svarumo, tačiau kupini gaivios rūgšties, puikaus balanso. Nemažai labai gerų,vidutiniam

Geriausi ankstesni derliaus metai:

brandinimui rūsyje tinkamų vynų pagaminta Chablis ir Macon

Raudonieji: 1990, 1999, 2001, 2002, 2003, 2005, 2008

apeliacijose.

Baltieji: 1995, 1996, 2002, 2004, 2007, 2008

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Sausasis tokajus Jurgis Šliogeris

Desertinių vynų mėgėjams apie Tokajaus saldžiojo vyno kokybę specialiai pasakoti nereikia: kiekvienas nors kartą savo kelyje yra sutikęs mažytį buteliuką su aukso spalvos nektaru. Gintarinė spalva, abrikosų ir liepų medaus skonis – neužmirštami.

eigu prieš gerus 15 metų kas nors būtų pasakęs, kad Tokajuje įdomiausias bus sausasis vynas, tikrai niekas nebūtų į tai

Ką šiame regione galėtų rasti sausojo vyno mėgėjas? Pasirodo, kad nepaprastai daug. Visada vietiniai gyventojai gerdavo

rimtai žiūrėjęs. Tuomet net ir pats sausojo tokajaus pionierius

vyną, pagamintą iš to, ko nepanaudojo geriausių kekerinių

Istvanas Szepsy savo bandymų nelaikė labai rimtais.

(aszu) vynų gamybai. Tai buvo ne prabangos prekė, o tiesiog pa-

Dabar sausasis Tokajaus vynas vis labiau išsikovoja savo vie-

prastas, kasdienis sausas vynas. Vis dėlto vietiniai gerai suvokė,

tą. O išgyvenant saldžiojo vyno krizę, tai padeda regionui išsilai-

kad jų uogos turi didelį potencialą, jose gausu mineralinių me-

kyti finansiškai ir netikintiems parodyti, kad Tokajus disponuoja

džiagų (žinojo, ką slepia jų žemė), o ir klimatas Tisos ir Bodrogo

puikiu terroir ir gali pagaminti sauso baltojo vyno, prilygstančio

baseine labai jau tiko čia daromiems vynams. Taigi bėgant laikui

geriausiems Europos baltiesiems. Tas kelias dar ilgas, tačiau

šias unikalias savybes imta vis drąsiau išnaudoti. Sausieji vynai

pradžia jau padaryta – sausus furmintus daro beveik visi regiono

buvo daromi vis aukštesnės ir aukštesnės kokybės. Vyndariai

vyndariai, ir kuo geriau pažįstamas savasis terroir, tuo puikesnis

kantriai laukė, kol rinka pagaliau pasiruoš priimti sausuosius

vynas pagaminamas.

minerališkuosius furmintus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Tokajuje karaliauja furmintas, tačiau vietinius vyndarius

Dabar jie jau yra žinomi ir į jų nuomonę atsižvelgiama.

vis labiau domina ir kitos vietinės veislės, pavyzdžiui, ‘Kabar‘ ir

Nors kai kurie ratelio nariai pasuko skirtingu keliu, Mado ratelis

‘Köverszőlő‘, nors kol kas čia daugiausia auginama ‘Hárslevelű‘,

išsilaikė.

‘Sárgamuskatály‘, ‘Furmint‘. Vietinis sausasis vynas, kurį būtų

Apie Mado miestelį esantys vynuogynai laikomi geriausiais

galima lyginti su kitų Šiaurės Europos kraštų vynais, pasižymi

visame regione. Kiekvienas Tokajaus vyndarys visada pasigirs

gaivumu ir yra panašus į vokiškus rislingus.

turintis nors ir nedidelį sklypelį garsiuose šlaituose: Szent Tamase, Kiraly-hegy, Betseke ar kituose gretimuose, ne ką prastesniuose už šiuos. Mado vyndariams svarbi vynuogynų dirva, kuri

Isztvanas Szepsy ir Mado vyndarių ratelis 1992 metais Isztvanas Szepsy buvo įsitikinęs, kad Tokajus turi pasikeisti. Tuomet susivieniję keli gamintojai sukūrė vadinamąjį Mado ratelį (Madi Kör). Šio ratelio tikslas buvo iš regiono apie Mado miestelį sukurti Tokajaus subapeliaciją. Ten esama vertingų sklypelių su unikaliu terroir, pavyzdžiui, Urbánas, Úrágya, Szant Támasas, Király. Kiekvienas jų turi didžiulį potencialą ir yra savitas. Vyndariams kilo mintis daryti vynus tik iš atskirų sklypelių derliaus ir tai žymėti etiketėse. Kartu gamintojai iškėlė sau ir kitų reikalavimų: griežtai atrinkti uogas, naudoti tik natūralias

daugiausia yra molinga, joje gausu vulkaninių uolienų. Minerališkumas yra Mado vynų skiriamasis bruožas. Dauguma jų gilūs, sudėtingi, tvirtos struktūros ir labai elegantiški. Dabartinę Mado vyno sėkmę lėmė ne tik terroir, bet ir puikūs vyndariai, žinantys, kaip tokioje žemėje padaryti tokį vyną. Jų lyderis Istvanas Szepsy šiuo metu yra ko gero žymiausias Vengrijos vyndarys. Panašumas su Burgundija Apeliacijos padalinimas į subapeliacijas kiek primena Bur-

mieles, fermentuoti statinėse ir naudoti batonnage techniką

gundiją. I. Szepsy ant savo vyno iš Szant Tamaso dabar nurodo ir

(mielių sudrumstimas statinėse). Mado ratelio pirmininku buvo

vynuogyno eilės numerį. Visas Szant Tamaso sklypas užima 48 ha,

išrinktas Isztvanas Szepsy. Be jo, grupėje buvo dar keturi vynda-

o Isztvanui Szepsy iš jų priklauso 11 ha. Vienur jau auga nauji sodi-

riai (János Árvay, Vince Gergely, Zoltán Demeter, Marta Wille-

niai, bet kitur yra senųjų vynmedžių, iš kurių jis ir daro savo vyną.

Baumkauff ). Tuo metu į juos buvo žiūrima nelabai rimtai: nors

Anot Mado vyndarių, norint daryti specifinius vynus, geriausia

jų vardai buvo gana žinomi, teturėjo tik vynuogynų trupinius, o

skirstyti vynuogynus atskirais sklypeliais su savitu terroir.

panoro primesti naujas normas visam regionui. Pradžia buvo sunki, tik Marta Wille-Baumkauff buvo finansiš-

Šiuo metu tuos sklypelius jau gana sunku supirkti, nors, kita vertus, savotiškas paradoksas yra ir tai, kad prieš 24 metus

kai nepriklausoma, kiti turėjo užsidirbti pradžiai. I. Szepsy tiesiog

juos buvo galima įsigyti. Geriausieji sklypai, kaip Szant Támasas,

sandėlyje išpilstydavo savo vyną į butelius ir visą pelną investuo-

Úrágya ar Király seniau priklausė aristokratų šeimoms, iš kurių

davo į vynuogynus, į jiems tinkamos žemės sklypelius. J. Arvay

komunizmas jas atėmė. Dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau

dirbo vyndariu„Disznoko“ vyninėje, jis suteikė vynams savitą

buvo galima juos pirkti, dabar jie kainuoja iki 20 kartų brangiau.

stilių, kaip ir Z. Demeteras „Degenfeldo“ vyninėje. V. Gergely pardavinėjo neišpilstytą vyną, kol pagaliau atsistojo ant kojų. Nežiūrint finansinių sunkumų, Mado ratelio nariai prisiėmė kitiems neįkandamus vyno kokybės reikalavimus, pavyzdžiui,

Nūnai čia galima rasti ir sklypų su labai senais vynmedžiais, net iki 80 metų amžiaus. Taip pat vertingi sklypai su ypatingu podirviu, sudarytu iš ceolito. Dėl to šie vynai tokie minerališki. Prieš keletą metų Jancis Robinson pirmą kartą įvertino

kad bazinis vynas ir kekerinės uogos būtų iš tos pačios vyninės

Isztvano Szepsy sausuosius vynus – juos galima lyginti tik su

ir tų pačių metų derliaus. Svarbiausia buvo tai, kad visi Mado

geriausiais vynais iš Montracheto. Dabar jau tikrai akivaizdu, kad

ratelio nariai garbės žodžiu prisiėmė atsakomybę už visų narių

Tokajaus sausųjų laukia gera ateitis. Norėtųsi, kad jie neaplenktų

daromų vynų kokybę.

ir mūsų krašto.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pastarieji vynmečiai. Soternas Martynas Pravilonis

Soterne turbūt gaminami įspūdingiausi ir geriausi saldieji vynai pasaulyje. Kalvų šlaituose augančius vynuogynus paskandinantis rudens rūkas, kylantis nuo Sirono (Ciron) ir Garonos (Garonne) upių, sukuria magišką regiono atmosferą bei idealias sąlygas plisti kilniajam puviniui. Geriausi jo paveiktų ‘Semillon‘, ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Muscadelle‘ vynuogių vynai jau ne vieną amžių gundo žmones žvilgančia aukso spalva bei neįtikėtinai kompleksišku ir sodriu aromatu bei skoniu. Neveltui šie ilgaamžiai ir prabangūs saldieji dažnai vadinami skystuoju Bordo auksu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

2009 2009-ieji Soterno, kaip ir viso likusio Bordo, augintojų buvo

2011 2011-ieji – Soterno ir Barsako metai Bordo regione. Šlapia

vertinami kaip vieni geriausių vynmečių, kuriuos jie prisimena.

vasaros pabaiga ir sausas, karštas rugsėjis bei spalio pradžia ne-

Nepakartojama vasara, gausi saulėtų ir šiltų dienų bei vėsių nak-

sukūrė idealių sąlygų raudonosioms vynuogėms, tačiau pilkasis

tų, buvo palydėta negausaus lietaus rugsėjo viduryje – tobulos

kekeras vynuogynuose paplito neįtikėtinai staigiai. Daugelis So-

sąlygos kilniajam puviniui, kuris puikiai sunokusiose vynuogių

terno ūkių pranešė, jog šiais metais vynuogės saldžiajam vynui

kekėse išplito neįtikėtinai greitai ir tolygiai. Daugeliui ūkių

buvo nuskintos anksčiausiai per visą istoriją, o dėl 30 laipsnių

pakako vos poros skynimų, kad nurinktų visą derlių, o kai kurie

karščio rugsėjo viduryje vynuogės pasiekė įspūdingą cukraus

įstengė nurinkti per vieną ilgą skynimą nuo rugsėjo 28 iki spalio

ir aromato koncentraciją. 2011-ųjų soternai – galingi, sodrūs,

9 dienos. Vynai – itin koncentruoti ir saldūs, puikios dermės,

turintys daug rūgšties ir cukraus. Tai ilgaamžiai vynai, saldaus

nepakartojamai elegantiški ir kompleksiški.

vyno mėgėjus džiuginsiantys ne vieną dešimtmetį.

2010

2012

Antri iš eilės įspūdingi metai visam Bordo regionui! Ilga

Po kelių nuostabių vynmečių 2012-aisiais gamta metė iššūkį

sausa ir karšta vasara leido gerai prisirpti uogoms, tačiau rugsėjį

soterno gamintojams. Šiltas ir sausas pavasaris pasibaigė liūtimis,

kilnusis puvinys dar buvo retas svečias vynuogynuose dėl užsi-

birželį orai buvo nepastovūs, ir du vasaros mėnesius neiškrito nė

tęsusios sausros. Visgi ankstyvo spalio liūtis ir šiltos saulėtos die-

lašelio lietaus. Palijo tik rugsėjo pabaigoje, tačiau ir tada pilkasis ke-

nos bei gaivios naktys po to lėmė tolygų ir puikų kilniojo puvinio

keras nenorėjo plisti vynuogynuose. Kai kuriuose ūkiuose derliaus

plitimą Soterno ir Barsako vynuogynuose. Apie 80 proc. viso itin

nuėmimas prasidėjo tik spalio viduryje ir dėl nepastovaus oro buvo

koncentruoto derliaus buvo nuskina vieno ilgo skynimo metu

labai sudėtingas. Dėl mažo ir prasto derliaus garsieji soterno gamin-

per paskutiniąsias dvi spalio savaites. 2010-ųjų saldieji soternai

tojai: „Chateau d‘Yquem“, „Chateau Rieussec“, „Chateau Suduiraut“ ir

ir barsakai ne tokie galingi ir koncentruoti kaip 2009-ųjų, tačiau

„Chateau Raymond-Lafon“ nusprendė negaminti pagrindinių vynų,

jie pasižymi gaivia rūgštimi ir tyru aromatu bei skoniu. Tai vynai,

sukeldami nemažai bruzdesio vyno žiniasklaidoje. Visgi geresnieji

kurie bus gardūs jaunystėje, tačiau turintys gana daug vidinės

2012-ųjų saldieji bordo – elegantiški, subtilūs, tyro aromato bei

jėgos puikiai bręsti dar ne vieną dešimtmetį.

skonio, žavintys puikia skonio ir aromato derme.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

2013 2013-ųjų rugsėjo ir spalio pradžios liūtys, kurias keitė karščio

nuostabus kilnusis puvinys, o paskui jį – ir vynuogių skynėjai.

bangos, varė į neviltį raudonojo bordo gamintojus, tačiau kėlė

Besifermentuojantis vynas kol kas atrodo daug žadantis – pui-

visiškai kitokias emocijas saldžiojo soterno gamintojams. Kilnu-

kus, tyras aromatas ir skonis, daug cukraus ir labai daug sultin-

sis puvinys greitai plito vynuogynuose ir didžioji dalis derliaus

gos rūgšties.

buvo nuskinta pirmųjų skynimų metu. Daugeliui gamintojų pavyko pagaminti nuostabių vynų – ne tokių galingų ir koncentruotų, kaip 2011-aisiais ar 2009-aisiais, tačiau pasižyminčių ryškiu vaisiškumu ir gaivia rūgštimi, žavinčių nepaprasta elegancija bei dūmišku minerališkumu.

2014 Šiais metais prognozės, atrodo, neblogos. Nors vasara buvo šaltesnė nei įprastai, rugsėjis ir spalio pradžia pasižymėjo saulės ir šilumos gausa bei lietaus stoka – ne pats palankiausias oras kekerui, tačiau sirpti uogoms – idealus. Spalio viduryje Soternas pagaliau sulaukė taip trokštamo lietaus ir jį lydinčių saulėtų bei karštų dienų, tad reikalai greitai pajudėjo, ir vynuogynus apniko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Geriausi ansktesni derliaus metai: 1986, 1988, 1989, 1990, 2001, 2003, 2007

Europos vyno spalvos

Kipro vyndarystė ir tapatybės paieškos Ilja Šarov

Išlikdamas Graikijos ir Turkijos šešėlyje, Kipras ieško savo tapatybės, kurią per amžius formavo turtingas Antikos palikimas, Bizantijos ir Osmanų, vėliau Britų imperijos kultūrinis paveldas. Mūsų laikais, 1960 metais, įvyko virsmas iš Didžiosios Britanijos kolonijos į nepriklausomą valstybę, kuri pasidalijo į dvi dalis: pietinė graikiškoji nuo 2004 metų tapo visaverte Europos Sąjungos nare, o šiaurinė turkiškoji dalis nuo 1974 metų turi okupuotos teritorijos statusą ir de facto valdoma Turkijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

agrindiniai Kipro vyndarystės regionai nuo seno išsidėstę pietinėje dalyje, tai yra žemiau Jungtinių Tautų pajėgų saugo-

mos „žaliosios linijos“, todėl šiaurinė salos dalis įdomi tik dėl čia atgabenamų žemyninės Turkijos gamintojų vynų. Šiuo požiūriu Kipro vyndarystė nelabai priklauso nuo vidaus politikos, tačiau jos pagrindinis iššūkis – tapti labiau pastebimai ir įsitvirtinti tarptautiniame vyną gaminančių šalių žemėlapyje.

„Commandaria“ – Kipro ambasadorius vyno pasaulyje Antikos laikais Kipro sala buvo svarbiame prekybos kelyje tarp Graikijos ir Egipto. Čia aptikta nemažai senovinės vyndarystės ir vyno prekybos įrodymų. Archeologiniai radiniai Pyrgoso kaimelyje (vynuogių kauliukai ir vyno amforos) datuojami 2500–2000 m. prieš Kristų, o naujausi radiniai Erimio kaimelyje (amforos su vynuogių rūgšties pėdsakais) yra datuojami 3500–3000 m. prieš Kristų. Galime tik įsivaizduoti, kokio skonio vynas buvo gaminamas anais laikais, tačiau tiksliai žinome, kad jau XIII amžiaus pradžioje Kipro vynas laimėjo pirmajame rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotame vyno ragavimo konkurse „La Bataille des Vins“ (pran. vyno mūšis), kurį surengė Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas. Konkurso nugalėtoju tapo „Commandaria“ (gr. Κουμανδαρία) – desertinis tamsaus gintaro spalvos vynas iš saulėje džiovintų baltųjų ‘Xynisteri’ ir raudonųjų ‘Mavro‘ vynuogių, auginamų Troodos kalnų papėdėje. Šio vyno gamyba aprašoma dar VIII amžiuje prieš Kristų, tačiau savo dabartinį pavadinimą„Commandaria“ gavo nuo Kryžiaus žygių laikų, kai hospitaljerų Šv. Jono ordino riteriams atiteko Kipro žemės su vynuogynais, kuriuose buvo gaminamas šis saldusis vynas. Pavadinimas reiškia komandoriją – administracinį riterių ordino valdomų žemių vienetą. Mūsų laikais galioja du pagrindiniai reikalavimai „Commandaria“ vynui. Pirma, naudojamos vėlyvojo derliaus ‘Xynisteri’ ir ‚Mavro‘ vynuogės, kuriose cukraus koncentracija pasiekia atitinkamai bent 212 g/l ir 258 g/l. Nurinktos vynuogės nuo 7 iki 10 dienų papildomai džiovinamos saulėje, kol cukraus koncentracija pasiekia 390–450 g/l. Jau pagamintas vynas brandinimas mažiausiai 4 metus ąžuolo statinėse. Vyno gamyboje kartais naudojamos tik baltosios ‘Xynisteri‘ vynuogės. Antra, „Comandaria“ vynas gaminamas tik tam tikroje teritorijoje, kurioje naudojamas šis vyno gamybos metodas. Tai keturiolika gretimų kaimelių Limasolio apygardoje, įsikūrusių pietiniuose 500–900 metrų aukščio Troodos kalnų šlaituose: Agios Georgios, Agios Konstantinos, Agios Mamas, Agios Pavlos, Apsiou, Gerasa, Doros, Zoopigi, Kalo Chorio, Kapilio, Laneia, Louvaras, Monagri ir Silikou. „Commandaria“ vynas neretai yra pastiprinamas vyno spiritu, tačiau dėl didelės cukraus koncentracijos misoje alkoholio kiekis pasibaigus fermentacijai ir natūraliai gali siekti 15 proc. Galutiniam produktui nekeliami griežti reikalavimai, todėl galime aptikti net tik natūraliai saldaus ir pastiprinto vyno, bet įvairaus vienokio ar kitokio vyno svarumo ir saldumo. Alkoholio kiekis natūraliai saldžiame vyne turi siekti bent 10 proc., o pastiprintame negali viršyti 20 proc.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Kipro vyndarystės dabartis ir ateitis Nors „Commandaria“ vynas turi savitą istoriją ir įvaizdį, jam sunku konkuruoti šiuolaikinėje žymių desertinių vynų rinkoje, kurioje dominuoja portas, madera, soternai, natūraliai saldūs vokiški, austriški ir vengriški vynai. Kokybiško sauso vyno istorijos pradžia Kipre galima laikyti XIX amžiaus pabaigą, kai Osmanų imperija perdavė salą Britų imperijai, kuri savo ruožtu atgaivino islamo kultūros užgniaužtą vyndarystės tradiciją. Naujoji Kipro vyndarystės banga sutapo su filokseros epidemija žemyninėje Europoje, kuri dėl griežtos pasienio kontrolės nepalietė Kipro salos. Greitai Kipras tapo pastebimas ir svarbus vyno deficito apimtoje Europos rinkoje. Iki pat XX amžiaus vidurio Kipras buvo saldaus oksiduoto stiliaus vyno, eksportuojamo į Šiaurės Europą, pirmiausiai į Didžiąją Britaniją, šaltinis. Tuo pat metu iki pat Sovietinio bloko griūties iš čia buvo plukdomi milžiniški žaliavinio, žemos kokybės vyno kiekiai. Kad įsivaizduotume tuometinio eksporto mastus, verta žinoti, jog

pavyzdžiui, prancūziškų ‘Semillon‘ ir vietinių ‘Xynisteri‘ vynuogių mišinys, primenantis baltąjį Bordo vyną. Pastarųjų metų pokyčiams daug įtakos turėjo čia atvykę dirbti Naujojo Pasaulio šalių vyndariai, pritaikę savo darbo karštame klimate patirtį. Populiariausios išlieka dvi vietinės veislės ‘Mavro‘ ir ‘Xynisteri‘, užimančios apie 70 proc. viso vynuogynų ploto, bei vis populiarėjanti senovinė raudonųjų vynuogių veislė ‘Maratheftiko‘, naudojama sauso vyno gamyboje. Iš tarptautinių veislių pirmauja ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Shiraz‘ ir ‘Chardonnay‘, kurių vynas nebūtinai atitinka tradicinį karšto klimato vyną, o labiau priklauso nuo konkrečios vietovės mikroklimato ir atskiro vyndario filosofijos. Svarbu pažymėti, kad netgi žemiausiame kokybės lygyje oksiduoto vyno aptinkama vis rečiau. Iš kitos pusės, gana ironiška, jog pagerėjus vyno kokybei visoje šalyje bendras produkcijos kiekis ir eksportas gerokai sumažėjo, o Kiprui tenka pačiam importuoti nemažai vyno iš kitų šalių, kad patenkintų vietos vartotojų poreikį.

Limasolio uoste veikė povandeninis vamzdynas, kuriuo iki 100 tonų per valandą tiesiai į tanklaivius tekėjo vynas, skirtas keturiasdešimčiai pasaulio šalių. Rimti pokyčiai prasidėjo XX amžiaus pabaigoje kartu su politinėmis Europos reformomis ir Naujojo Pasaulio šalių vyndarystės raida, dėl kurios Kipras nebegalėjo konkuruoti pigaus žaliavinio vyno rinkoje. Prasidėjo naujoji kokybiško vyno era, kurios pirmajame etape Kipras įgyvendino kelis svarbius tikslus. Visų pirma, pradėtos sodinti populiarios tarptautinės vynuogių veislės, kurios ne vien gerai žinomos pasaulyje, bet iš jų gana nesudėtinga pagaminti aukštos kokybės vyno. Taip pat pradėtos remti vidutinio dydžio vyninės, per metus pagaminančios nuo 50 iki 300 tūkstančių butelių. Tai turėjo ne vien užtikrinti regioninės įvairovės formavimąsi, bet ir pagerinti gaminamo vyno kokybę dėl sumažėjusio atstumo nuo vynuogynų iki vyninių. Anksčiau keturių didelių gamintojų dominavimas rinkoje vertė augintojus gabenti vynuoges iki pat Pafoso ir Limasolio uostų, kuriuose buvo įsikūrusios vyno daryklos. Kaip žinia, netgi kelios papildomos valandos, praleistos kelyje, gali stipriai paveikti vynuogių kokybę. Naujas vyninių žemėlapis taip pat prisidėjo prie regioninio vyno turizmo skatinimo ir padidėjusio smulkių ūkių skaičiaus. Galiausiai nuo 2007 metų šalyje įvesta naujoji geografinių ir saugomos kilmės nuorodų sistema. Šiuo metu krašto vyne turi būti bent 85 proc. vynuogių, išaugintų registruotuose Lefkosijos, Lemesoso, Larkanakos arba Pafoso regionų vynuogynuose. Vynuogynų amžius turi siekti bent 4 metus, o derlingumas gali svyruoti nuo 55 iki 70 hl/ha. Aukščiausios kokybės yra vynas, žymimas saugomos kilmės nuoroda Οίνοι Ελεγχόμενης Ονομασίας Προέλευσης, arba O.E.O.Π. Šiai nuorodai gauti reikalaujama, kad vynuogynų amžius siektų bent 5 metus ir, priklausomai nuo vietovės, vynmedžiai turi augti ne žemiau kaip 600–750 metrų aukštyje, o derlingumas ribojamas nuo 36 iki 45 hl/ha. Kipras didžiuojasi aukščiausiai augančiu vynuogynu Europoje, kuris yra 1400 metrų aukštyje Troodos kalnuose, Kyperoundos kaimelio apylinkėse. Šioje vietovėje gaminamas sausas baltasis „Xynisteri“ vynas yra laikomas elegantiškiausiu saloje. Šiuo metu šalies vyndariai bando derinti retas vietines veisles su populiariomis tarptautinėmis ir sukuria įdomių mišinių,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pastarieji vynmečiai. Pjemontas Ilja Šarov

Vertinant šio Šiaurės Italijos regiono vynmečius, daugiausiai dėmesio bus kreipiama į ‘Nebbiolo‘ veislės derliaus kokybę Langės (Langhe) vietovėje esančiuose Barolo ir Barbaresko kaimeliuose. ‘Nebbiolo‘ vynuogės yra jautrios klimato svyravimams ir vynuogynų vietai, todėl skirtingo stiliaus vyno gali būti pagaminama netgi tame pačiame kaimelyje, ypač kalbant apie atskirų vynuogynų vyną.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

2009 Šiltas sezonas sukūrė geras sąlygas nokaus stiliaus vyno

2013 Tai vienas iš nedaugelio vilčių teikiančių 2013 metų Europos

gamybai. Dauguma vyndarių pagamino svaraus, vaisiško vyno,

derlių. Nors pavasarį orai buvo permainingi, ilgas ir sausokas

turinčio gana daug alkoholio. Toks vynas gana greitai bręsta.

vasaros sezonas su vėsiomis naktimis užtikrino „klasikinį“ lėtą

Vynas iš ‘Nebbiolo‘ vynuogių nereikalauja įprastai ilgo papildo-

nokimą, labai palankų ‘Nebbiolo‘ vynuogėms. Kai kur derlius

mo brandinimo butelyje.

buvo nurinktas 2–3 savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais, tai yra spalio pabaigoje. Pagamintas geros kokybės vynas pasižymi

2010 Šiltas pavasaris, tačiau vėsoka vasara ir idealios sąlygos derliaus nuėmimo metu leido pagaminti švaraus, elegantiško ir struktūruoto vyno su dideliu brandinimo potencialu. Kelių

išraiškinga skonio gama ir aromatingumu.

2014 Po šiltos žiemos ir šilto pavasario, atėjo vėsoka ir lietinga

gamintojų vynuose vėsus vasaros sezonas išryškino rūgštį ir

vasara. Visoje Italijoje šio vynmečio derlius laikomas mažiausiu

taninus, tačiau dauguma vynų yra lengvi ir subtilūs. Kai kurie

per pastaruosius 50 metų, o Šiaurės Italijoje tai buvo vienas

kritikai 2010 metus laiko vienais sėkmingiausių per pastaruosius

lietingiausių vynmečių istorijoje. Dėl to 2014 metais Italija

du dešimtmečius, o vynų eleganciją lygina su 2008 metais.

užleidžia vyno gamybos lyderės poziciją Prancūzijai. Kita vertus, ne visuose regionuose vienodai nukentėjo vyno kokybė. Šiuo

2011

požiūriu vynmetis buvo gana sėkmingas Pjemontui. Ypač geros sąlygos buvo Barbareske, kur nepaisant vėsios vasaros buvo

Vasara buvo karšta, o vynuogių augimo sezonas ilgas, dėl to

palyginti nedaug kritulių ir, skirtingai nuo Barolo, išvengta kru-

buvo pagaminta rafinuotų taninų ir ryškaus aromato ‚Nebbiolo‘

šos, tad dauguma gamintojų netgi planuoja pagaminti atskirų

vynuogių vyno. Pasirodęs rinkoje barbareskas yra tinkamas gerti

vynuogynų vyno. Prognozuojama, kad šių metų barbareskas

jau dabar. Tai geras vynmetis nekantraujantiems jauno ‘Nebbio-

bus panašus į 2005 metų derliaus vyną, kuris pasižymėjo švariu

lo‘ vyno mėgėjams.

aromatu, elegancija ir vidutiniu svarumu.

2012

Geriausi vynmečiai nuo 1980 iki 2013 metų:

Po šaltos ir sniegingos žiemos prasidėjo ankstyvas žydėjimas, tačiau pavasaris buvo drėgnokas ir vėsus. Padėtis ryš-

1985, 1989, 1990, 1996, 1997, 1999, 2000, 2001, 2004, 2006, 2007, 2008, 2010

kiai pasikeitė atėjus karštai ir sausai vasarai. Tuomet vėsiausi vynuogynai sunokino puikų derlių. Dėl kiek vėsesnio rugpjūčio geresnės ekspozicijos vynuogynai nebuvo paveikti sausros, tačiau šilčiausiose vietose neišvengta perkaitimo. Bendras derliaus įvertinimas yra teigiamas, nors jis ir mažesnis nei 2011 metais, o ‘Nebbiolo‘ vynuogių vynui numatoma gera perspektyva.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

apkričio 17 dieną Vilniuje, „Radisson Blu Lietuva“ konfe-

Zweigelt Auslese Burgenland 2009“ su „Local delight” pavadinta

rencijų centre, vykusiame čempionate savo meistriškumą

ožkos pieno panakota su burokėlių ir juodojo šokolado kremu –

demonstravo 17 konditerių, someljė, virėjų komandų. Penktus

pelnė ir lietuviškiausio deserto titulą. Nugalėtojams įteiktos

metus vykstančių varžybų čempionų – „1 dublis“ atstovų Gas-

sidabrinės desertinės šakutės – aukščiausio įvertinimo ženklas.

paro Fernandeso ir Justinos Golumbeckaitės derinys – „Kracher

Šokolado „Michel Cluizel“ įsteigtą prizą pelnęs vicečempionės

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

I vieta ir prizas už Lietuviškiausią desertą: Gasparas Fernandesas ir Justina Golumbeckaitė („1 dublis“) už desertą „Local delight“: ožkos pieno panakota, burokėliai ir juodojo šokolado kremas su „Kracher Zweigelt Auslese Burgenland 2012“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

„Estonian Team“ (Kertu Lukas, Kristijan Markii) „Šokoladinis pyra-

te“ parduodamus pirmuosius Lietuvoje ekologiškus šokoladus

gėlis su Pjemonto prisilietimu“ puikiai derėjo su aromatizuotu

su cinamonu, vanile, pipirais, žemės riešutais, jūros druska ir

„Cocchi Barolo di Chinato DOCG“, o trečiosios vietos laimėtojai

sezamo sviestu (tahini), sukurtus po kelionių Kosta Rikoje, Balyje

„1 dublis VS Vyno klubas“ (Deivydas Praspaliauskas ir Andrius

ar Nikaragvoje. Oficialus „Riedel“ stiklių atstovas „Gourmet Pro“

Pagojus) „Medį“ iš svarainių kremo, citrininių čiobrelių aliejaus,

demonstravo taures ir dekanterius, idealiai pritaikytus atskleisti

karamelizuotų obuolių tyrės, sūrios karamelės, mangų, apelsi-

skirtingų vyno rūšių skoniui. Dalyviai ir žiūrovai saldumynus

nų žievelių ledų suderino su „Zind-Humbrecht Pinot Gris Clos

užsigėrė „Šviežios kavos“ šių metų mikro derliaus kava iš Kosta

Windsbuhl Vendange Tardive Alsace AOC 2002“.

Rikos, Salvadoro, Etiopijos ir Kenijos. Kava buvo ruošiama šiuo

„Riedel“ iniciatyva buvo išrinktas ir geriausias varžybų

metu madingais „virtuviniais“ kavinukais. „Someljė mokyklos“

vynas – Renato Jauniškio patiektas „Torres Secret Priorat 2011“,

lektorių pristatomus saldžius vynus buvo galima užsigerti mine-

o lengviausio derinio prizą, kurį įsteigė itališkas mineralinis

raliniu itališku vandeniu „Lissa“.

vanduo „Lissa“, pelnė restorano „Dine“ (Indrė Klyvytė, Mantas

Varžybas organizavo Lietuvos someljė asociacija kartu su

Žemaitis) sukurtas „Karamelinis lapkritis“ su „Kracher Cuvee

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija

Beerenauslese Burgenland 2011“. Įspūdingiausiai savo derinį pri-

(LRVVKA).

statė viešbučio „Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“ (Narimantas Miežys, Vytautas Alekna, Javier Lopez), saldžiai padarytą dešrą, sūrį ir pomidorą su duona pavadinę „Lietuviškomis gėrybėmis“ ir patiekę su „Chateau Fayau Cadillac AOC 2009“. Varžybose, be minėtų komandų, varžėsi ir restoranų „Ararat“, „Saint Germain“, „Time“, „Imperial“, „Sushi Stars“, „Druskos namai“ atstovai, „Burbulio vyninės“, „Kulinarijos studijos“, „Wine Storey“, „Vyno ir draugų“, „Čiop čiop ir draugų“ komandos. Varžybas organizavusios Lietuvos someljė asociacijos sprendimu teisėjų komisijoje dirbo tik žurnalistai, rašantys apie vyną ir maistą: Dominicas Ramsey‘us – portalo chocablog.com įkūrėjas ir redaktorius, „The Guild Of Fine Chocolate“ valdybos narys, vienas iš konkurso „Academy Of Chocolate Awards“ organizatorių, Ene Ojaveski – žurnalo „KÖÖK (Kitchen)“ ir portalo flavoursofestonia.com redaktorė, geriausio Estijos restorano rinkimų koordinatorė, Andrius Užkalnis – portalo „Laukinės žąsys“ redaktorius, lrytas.lt apžvalgininkas, Linas Vaitulevičius – „Vyno žurnalo“ vyno ir maisto derinimo apžvalgininkas, Beatričė Laurinavičienė – „Verslo žinių“ priedo „Savaitgalis“ redaktorė, Rasa Ščeponienė – žurnalo „Geras skonis“ redaktorė, Arūnas Starkus – Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. Vienintelės pasaulyje tokio pobūdžio varžybos yra puiki proga dalyviams keistis patirtimi, paragauti vienas kito derinių, sutarti dėl naujų projektų. Per penkerius varžybų metus jose dalyvavo per du šimtus profesionalų ir mėgėjų, taigi Lietuvos desertų mėgėjų bendruomenė yra nemaža ir kasmet pasipildo naujais vardais. Nugalėtojus išrinkti darosi vis sunkiau, bendras desertų ir vyno derinių lygis sparčiai auga. Konkurenciją vietos konditerijos žvaigždėms ima kelti varžybomis susidomėjusios stiprios užsienio komandos. Tačiau dėl to saldumynų vartojimo kultūra Lietuvoje tik kyla, o tai ir yra svarbiausias šių varžybų organizatorių tikslas. Žiūrovams šiemet neteko nuobodžiauti: „Vyno klubas“ šiemet siūlė paragauti „Michel Cluizel“ šokolado iš įvairių pasaulio šalių, „Chocolate Naive“ pristatė su nauju prekiniu ženklu „Mula-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

II vieta ir prizas už Geriausią desertą su šokoladu: Kertu Lukasas ir Kristjanas Markii (Team Estonia) už desertą „Šokoladinis pyragėlis su Pjemonto prisilietimu“ su „Cocchi Barolo di Chinato DOCG“

III vieta: Deivydas Praspaliauskas ir Andrius Pagojus („1 dublis VS Vyno klubas“) už desertą „Medis“: svarainių kremas, citrininių čiobrelių aliejus, karamelizuotų obuolių tyrė, sūri karamelė, mangai, apelsinų žievelių ledai su „Zind-Humbrecht Pinot Gris Clos Windsbuhl Vendange Tardive Alsace AOC 2002“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

Lengviausias vyno ir deserto derinys: Indrė Klyvytė ir Mantas Žemaitis (restoranas „Dine“) už „Karamelinį lapkritį“: karamelinis kremas, lazdyno riešutų trupiniai, lazdyno riešutų traškutis, rudojo sviesto pudra, vanilinis padažas, cinamoninis sūdytas karamelės padažas su „Kracher Cuvee Beerenauslese Burgenland 2011“

Geriausias vynas: Renatas Jauniškis ir Justinas Kapkovičius (Renatas Jauniškis) už „Secret“ su „Torres Secret Priorat 2011“

Geriausias šou: Narimantas Miežys, Vytautas Alekna ir Javieras Lopezas („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“) už „Lietuviškas gėrybes“ su „Chateau Fayau Cadillac AOC 2009“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

1. Ripsimė Dauginienė, Julija Osmačko ir Anna Karapetian (restoranas „Ararat“): „Veneros pagunda“ su „Armenia Muscat Wine“ 2. Urtė Mikelevičiūtė, Mantas Dobradziejus ir Martynas Maciulevičius („Čiop čiop ir draugai“): Šokoladas ir draugai“: kakavinis „Financier“ biskvitas, pertrintos vyšnios, pieniško šokolado ganašas su traškučiais su „Fratelli Vogadori Recioto della Valpolicella Classico DOC 2007“ 3. Šarūnas Paškauskas, Džiugas Gvozdzinskas ir Jūratė Sprindžiūnaitė (restoranas „Druskos namai“): „Šokolado Cremeux“: šokolado „cremeux“, trumų druska, alyvuogių aliejus, duonos traškutis su „Sangenis I Vaque „Simfonia en dolc“ Priorat 2007“ 4. Valerija Livanova Perova (kulinarinė studija „Baker street“), Neringa Glebovė (tinklalaštis „Du mėnuliai“), Julijus Glebovas, someljė ir Jurgita Ostrovskienė (kulinarinė studija „Baker street“) („Wine Storey“): „Blueberry“: šokoladas, karamelė, riešutai, mandarinas su „Bodegas Cheste Agraria La Cartuja Viacoeli Mistela Moscatel Valencia DO“ 5. Natas Beriozovas ir Marius Šiškauskas (restoranas „Imperial“): „Gracia“: juodojo šokolado ir burokėlių biskvitas, juodojo šokolado ir grietinėlės musas, juodojo šokalado, grietinėlės ir trumų ganašas, sviestinės tešlos trupiniai, apelsininis creme brulee, džiovintas apelsinas su „Les Clos de l‘Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOC 2011“ 6. Gianas Luca Demarco ir Vaidotas Burbulis („Kulinarijos studija“ ir „Burbulio vyninė“): „Paskendę rūke“: obuolių kubeliai, apkepti meduje, cinamonas, razinos, mirkytos frančiakortoje, migdolai, apelsinų, žaliųjų citrinų ir citrinų žievelės, vanilės dūmas, „zabaione“ kremas su frančiakorta, riešutinis sausainis ant viršaus su „Ca del Vent Franciacorta Sospiri Brut 2006“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

7. Gediminas Švenčionis ir Mindaugas Miežys (restoranas „Saint Germain“): konjake troškinta slyva su kremu „Espeleta“ su „Chateau Derezla Tokaji 3 Puttonyos 2009“ 8. Linas Prankevičius, Elena Ivanova, Svetlana Petrova ir Pavelas Vygovskij (restoranas „Sushi Stars“ - 2): „Sakuros žiedai“: ryžiai, bananas, kokosas, migdolai, užpilas su „Pago de Tharsys Brut Reserva Cava 2009“ 9. Ignas Štuka, Renata Ozarovska ir Andrejus Anisko (restoranas „Time“): „Kitoks amplua“: vanilinis sviestinis sausainiukas, foie gras, aviečių želė, šokoladas, lazdyno riešutai, vyšnių ir obuolių uogienė su „Castelo di Volpaia Vin Santo del Chianti Classico DOC 2008“ 10. Jurga Karinauskaitė ir Vilgailė Pavalkytė („Vynas & draugai“): „Barbarisinė ožka“: grikių miltų kepinys (pagal dzūkiškos grikinės bobos receptą) su ožkos pieno sūrio banga ir barbarisų pėdom su „Champagne H.Goutorbe Cuvee Millesime 2005“ 11. Komisija

Organizatoriai: Lietuvos someljė asociacija (LSA) ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

Teisėjo akimis apie 2014 m. Vyno ir desertų derinių čempionatą Linas Vaitulevičius

Man labai patinka vairuoti automobilį, bet negaliu jam atleisti už meškos paslaugą, kurią jis kadaise padarė desertiniam vynui. Taip, taip, automobilių pramonė ir tik ji viena yra kalta dėl desertinio vyno statuso sumenkimo. Kadaise siekęs olimpines populiarumo aukštumas, dabar jis turi tenkintis palyginti kuklia vieta gastronominėse paraštėse. Prieš šimtą metų buvo savaime suprantama vakarienę užbaigti natūraliai saldžiu vynu ir desertu,o štai šiandien apsiribojame aperityvu ir pagrindiniu buteliu sausojo, o desertinį vyną praleidžiame, mat už valandėlės reikės vykti namo... nuosavu automobiliu. Štai taip nepastebimai desertinis vynas buvo išstumtas iš kasdieninio į proginį žanrą, tapo pasikeitusių žaidimo taisyklių auka. Tikėsimės, neilgam – nepilotuojamų automobilių-robotų era jau čia pat! O iki tol desertinio vyno populiarumui neleis sunykti gerieji žmonės, kurių dėka šiemet jau penktus metus iš eilės vykęs atvirasis Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas „Desertas + vynas“ buvo agentūros „Faktum“ oficialiai registruotas kaip saldžiausia metų diena Lietuvoje. Juokauju, registruotas nebuvo, tačiau lengvai galėjo būti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2014

Apie desertinį vyną Desertinis vynas mus, amžinai skubančius ir išsiblaškiusius, gali daug ko išmokyti: saiko, lėtumo, savistabos, santykio. Šiam vynui ypač tinka taisyklė „geriau mažiau, bet puikesnio“. Tuo jis artimesnis konjakui ar geram škotiškam viskiui, o ir mėgaujamės juo panašiai – neskubriai, juslingai. Man labai patinka sena tra-

desertas pasižymėjo spalvine monotonija, kuri sukūrė kontrastą su ryškiomis skonio „spalvomis“). Restorano „Telegrafas“ deserto forma jau dominavo prieš turinį. Taip, jie suskėlė geriausią teatralizuotą šou, patiekdami tikroviškai atrodančią lietuviškos užkandos imitaciją, tačiau pakelkite ranką tie, kas savo noru tokį desertą restorane užsisakytų antrą kartą?

dicija desertinį vyną tiekti dailiose mažose taurelėse (maždaug dvigubai mažesnėse nei baltojo), nes įprastoje taurėje patiektas jis gali būti pernelyg intensyvus, atakuojantis, net vulgarus. Gaila, bet kažkodėl vis mažiau to paisoma. Dalis čempionato vynų taip pat buvo patiekti „peraugusiose“ taurėse ir kontrastavo su deserto miniatiūra. Gal sąmoningai, o gal nesureikšminant. Tebūnie tai skonio dalykas... Verta paminėti, kad čempionate „Desertas + vynas“ nėra nustatyto desertinio vyno standarto, tad galima tikėtis nors ir „Chablis“. Vis dėlto, desertiniu laikome tokį vyną, kuris patenka į vieną iš penkių kategorijų: putojančio vyno (pvz., „Asti Spumante“), pusiau saldaus baltojo (pvz., „Gewurztraminer“), saldaus baltojo (pvz., „Sauternes“), saldaus raudonojo (pvz., „Reciotto“) ir pastiprinto saldaus vyno (pvz., madera). Kiekvienoje kategorijoje apstu įvairaus saldumo ir rūgšties balanso vynų. Kad ir madera, varijuojanti nuo lengvos, gaivios ir ilgaamžės „Sercial“

Apie idėją ir jos pagrindimą Čempioniškas deserto derinys su vynu privalo ne tik gražiai atrodyti, skaniai kvepėti, bet turėti ir idėjinį pamatą ar istoriją, kuria ragautojas noriai patikėtų. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Estijos komandos idée fixe perkelti vieną konkretų itališką terroir į ragautojo lėkštę, kartu sužadinant nostalgiškų asociacijų grandinę, kuri driekiasi iki pat „Nutella“ kremo istorinių šaknų. Kitas pavyzdys: restorano „1 dublis“ šefas su užsidegimu pristatė savo deserto idėją – sukurti visiškai naują ir nelauktą skonį iš vietinių, iki skausmo pažįstamų produktų. Žiuri nariai (bent jau aš) pakėlė antakį: argi užsieniečiui šefui spręsti apie vietinius malonumus (desertas buvo pavadintas „Local delight“)? Poveikis yra, vadinasi, idėja buvo pasirinkta teisingai. Taigi, idėja yra labai svarbi, jei tik nenutolstama nuo esmės – deserto funkcijos įgyvendinimo.

iki oksiduotos, riešutiškai karamelinės „Malmsey“. Kokį konkretų vyną išsirinksite prie deserto, greičiausiai priklausys nuo trijų pagrindinių dalykų: a) jūsų nuotaikos, b) jūsų pomėgių ir c) jūsų kompanijos. Jeigu tik restoranas suteikia galimybę, primygtinai siūlyčiau įsiklausyti dar ir į someljė rekomendaciją, nes jis paskyrė mažiausiai pusdienį laiko apmąstymui, ragavimui ir pokalbiams su virtuvės šefu prieš apsispręsdamas, ką jums pasiūlyti. Darniausi deserto ir vyno deriniai paprastai yra komandinio darbo (pâtissier + sommelier) rezultatas. Tai patvirtina ir šių metų čempionato rezultatai. Taigi pateiksiu keletą subjektyvių komentarų, nebūtinai sutampančių su oficialiais čempionato rezultatais, apie labiausiai įstrigusius derinius, tiek sėkmingus, tiek mažiau vykusius.

Apie emocijų svarbą Deserto ir vyno derinį reikėtų pradėti kurti nuo jaudinančio iššūkio, kurį metėte sau pačiam. Ir, žinoma, nepamiršti jį emocingai perteikti ragautojui, priversti jį už jus sirgti, nekantrauti. Sakydamas „emocingai perteikti“, omenyje turiu ne monotonišką enciklopedinį pranešimą apie deserto sudėtines dalis, gamybos eigą, vynuogių veisles, derliaus metus ir vyno kilmės vietą. Tai yra techninė informacija, savotiškas maisto ruošos apnuoginimas su fetišo elementais. Juk iliuzionisto pasirodymo sėkmė – triuko mechanikos slaptumas. Eiliniam gourmand virtuvės šefas ir someljė yra emocijas kuriantys stebukladariai, tokie jie turėtų ir likti. Nepulkite atskleisti detalių!

Apie tandemą Čempionato lygiui kasmet kylant, vis sunkiau laimėti vien tik su puikiu desertu, neskiriant pakankamai laiko optimalaus vyno paieškai ir kliaujantis kuriuo nors iš universalių klasikinių desertinių vynų. Pirmųjų trijų vietų laimėtojai – Estijos komanda, restorano „1 dublis“ komanda ir įmantraus pavadinimo komanda „1 dublis vs. Vyno klubas“ – pademonstravo subalansuotą holistinį požiūrį: buvo justi, kad šefas konditeris kūrė desertą ne aklai,

Gian Luca Demarco („Kulinarijos studija“) buvo pakiliai nuoširdus, viešai prisipažindamas su nerimu priėmęs iššūkį sukurti desertą „Burbulio vyninės“ favoritui „Franciacorta“ briutui, nors iš anksto žinojo būsiant nelengva. Toks situacijos dramatizavimas žiuri akyse kuria intrigą: dar nematęs deserto mintyse jau iš anksto bandžiau įsivaizduoti, koks gi jis turėtų būti, kad derinamas su galingu sausuoju vynu netaptų komiškas. Man tai buvo emocingas pasirodymas.

o įsiklausydamas į vyną derinančio kolegos pastabas; pastarasis stengėsi atrasti tokį vyną, kuris pabrėžtų stipriąsias deserto puses ir kartu paslėptų jo trūkumus. Dirbant dviese su vyno žinovu, aukštas rezultatas yra labiau tikėtinas. Tai patvirtino ir rezultatai. Apie specialiuosius efektus Holivudas mus moko, kad specialieji efektai – kad ir kokie tobuli jie būtų – patys savaime dar negarantuoja kino filmui sėkmės, jeigu nėra juos įprasminančios istorijos. Vien tik forma vargu ar pajėgi sukurti išliekamąją vertę. Jei deserto idėja gera, tuomet specialiesiems efektams sukurti užtenka visai nedaug: griežinėlio šviežio trumo („Team Estonia“), keleto druskos kristalų („Druskos namai“), gaivaus granita ledo intro („1 dublis vs. Vyno klubas“) ar net... nespalvoto kino (restorano „Dine“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pabaigai Gal nuskambės keistai, tačiau 17 desertų su 17 vynų išragavimas per dvi valandas nėra lengvas pasivaikščiojimas parke. Noromis nenoromis dėmesys pasiskirsto ir krypsta ne į „saugias“, laiko patikrintas klišes („Sushi Stars – 1“ „Šokolado fontanas“), o į bandymus sukurti kažką nauja. Nebūtinai pasauliniu mastu, pakanka sukelti kognityvinį disonansą su nusistovėjusiais vietos kanonais. Lietuvos vyno ir deserto derinių čempionatas daro didelę paslaugą vietinei deserto kultūrai ir restoranų desertinio meniu turiniui. Užuot greitosiomis atstatę gliukozės kiekį kraujyje, mes mokomės lyginti, atkreipti dėmesį, įvertinti ir pasidžiaugti. Stebuklų nebūna, būna tik stebukladariai, ir tai yra visi kuriantys žmonės, kurių dėka šis čempionatas įvyko.

vynas + desertas 2014

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pastarieji vynmečiai. Vokietija Ilja Šarov

Vokietijos vynmečių vertinimuose tradiciškai akcentuojama ‘Riesling‘ vynuogių derliaus kokybė. Neretai atskirai įvardinamas ‘Riesling‘ derliaus potencialas sauso ir saldaus vyno gamybai. Pastaraisiais metais dėmesio skiriama ir ‘Spätburgunder‘ (‘Pinot Noir‘) veislės derliui. Renkantis vyną reikia nepamiršti ir apie atskirų regionų specifiką, nes bendras vynmečių įvertinimas ją gali atspindėti tik iš dalies.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

2009 Šilti ir sausi orai buvo visą sezoną ir derliaus nuėmimo metu,

2014 Pavasaris prasidėjo labai ankstyvu žydėjimu vynuogynuose

tad vynai subalansuoti, aromatingi, vaisiški ir nokūs. 2009-ieji

ir aktyvia vegetacija, tačiau vėsi ir drėgna vasaros pabaiga suma-

yra galbūt sėkmingiausias vynmetis praeitą dešimtmetį ir vienas

žino bendrą sezono pagreitį. Nepaisant svyravimų viso sezono

geriausių XXI amžiuje. Sausasis „Riesling“ turi puikų brandinimo

metu, buvo pasiektas geras nokumo lygis, tačiau 2014 metai

potencialą, bet yra labai geras ir būdamas jaunas. Dauguma

pasižymėjo itin trumpu ir dėmesio reikalaujančiu derliaus nurin-

žymių ūkių pagamino puikių vėlyvojo derliaus, taip pat beere-

kimo laikotarpiu dėl šilto, bet drėgno rudens, kada tenka greitai

nauslese ir trockenbeerenauslese vynų.

reaguoti norint išvengti puvimo.

2010

Geriausi derliai nuo 1980 iki 2013 metų:

Nepaisant karštos liepos, vyravo vėsūs ir gan lietingi orai

1988, 1990, 2001, 2002, 2003, 2005, 2007, 2009, 2011.

visą sezoną. Ypač mažas šių metų derlius geruose ūkiuose buvo paverstas į gausios rūgšties ir šviežių vaisiškų aromatų „Riesling“ vyną. Vėlyvojo derliaus saldieji ir raudonieji „Pinot Noir“ vynai taip pat yra geri ir gana ilgaamžiai.

2011 Puikios sąlygos buvo derliaus nuėmimo metu ir „vadovėlinis“ ruduo paskutiniame vynuogių nokimo etape. Dėl to buvo pagaminta vaisiškų, subalansuotų, sodraus skonio ir sudėtingos tekstūros vynų. 2011 metų derlius beveik trečdaliu didesnis nei 2010 ir kiek didesnis nei 2009 metais, tačiau ir jo kokybė itin gera visuose lygiuose – nuo sauso ‘Riesling‘ ir gana tiršto ‘Spätburgunder‘ stiliaus iki kilniųjų desertinių ir ledo vyno. Dalis kritikų šiuos metus laiko tokiais pat sėkmingais kaip ir 2009-uosius ar netgi sėkmingesniais. 2012 Vėsaus ir lietingo sezono pabaigoje įsigalėjo šiluma, tad dauguma vyndarių pagamino vaisiško sauso „Riesling“ su nokia rūgštimi, tačiau saldaus vyno buvo pagaminta itin mažai. Nors nemažai derliaus buvo prarasta Mozelyje ir Pfalce, šalies mastu kiekis ir kokybė laikomi labai gerais, o ‘Spätburgunder‘ derlius buvo vienas geriausių per pastaruosius metus. Šių metų raudonasis yra ryškios spalvos ir svaresnis. Neaukšta temperatūra vasarą, po kurios atėjo saulėtas ruduo, prailgino nokimo laikotarpį, o tai buvo naudinga visoms pagrindinėms vynuogių veislėms ir jų aromatams.

2013 Po vėsaus pavasario su šalnomis ir potvyniais atėjo gana švelni ir nepastovi vasara, paskui stojo lietingas ruduo, kuris buvo pražūtingas kai kuriems vyndariams derliaus rinkimo metu. Tik dėl intensyvaus darbo vynuogyne buvo pasiekta reikiamo nokumo ir išvengta puvėsio. Dėl saulės trūkumo viso sezono metu ‚Riesling‘ ir kitų veislių vynas turi daugiau rūgšties nei įprasta, netgi tais atvejais, kai derlius buvo nuimtas vėlai. Bendras rezultatas šalyje yra patenkinamas, bet derliaus kiekis mažokas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Pietų Italijos vynuogių veislės Daiva Mumgaudienė

Vynuoges Pietų Italijoje daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų pasodino graikai, matydami, kad čia sąlygos gaminti vyną palankesnės nei jų kraštuose. Ilgainiui vietines veisles papildė Balkanų, Prancūzijos, Ispanijos vynuogės ir dabar čia auga įspūdingas veislių margumynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Kampanija Šis regionas žymus dėl Vezuvijaus ugnikalnio, ant kurio te-

Apulija Tikslingos investicijos į vynuogynus ir gamybos atnaujinimą

beauga tos pačios vynuogių veislės, kaip per garsųjį išsiveržimą

bei dėmesys vyno kokybei per pastaruosius penkiolika metų

79 metais. Baltųjų vynuogių veislės ‘Falanghina‘, ‘Greco‘ ir ‘Fiano‘

padėjo regionui sukurti savitą vyndarystės veidą. Išlaikydami

puikiai atskleidžia vulkaninio dirvožemio ypatumus, suteikda-

patrauklias vyno kainas, gamintojai padarė didelę kokybinę

mos iš jų pagamintiems vynams gilių aromatų, minerališkumo

pažangą.

bei gaivios rūgšties. Kalkakmenio ir titnago natos primena Pran-

Tai raudonojo vyno regionas. Vynas daromas iš ‘Montepul-

cūzijos baltąjį vyną „Sancere“. Pagrindinės apeliacijos – Greco di

ciano‘, ‘Bombino Nero‘, ‘Malvasia Nera‘, ‘Negroamaro‘ ir ‘Primitivo‘

Tufo ir Fiano di Avelino.

vynuogių veislių. Pradėtos auginti ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘,

Pagrindinės regiono raudonosios vynuogės ‘Aglianico‘

‘Malbec‘, ‘Pinot Noir‘ vynuogės. Vynai uogiški, glotnios tekstū-

geriausiai auga Taurasi DOCG apeliacijoje. Jų vynas vadinamas

ros, po brandinimo ąžuolo statinėje tampa gana mėsingi, gilūs,

pietų barolu ir pasižymi dideliu ilgaamžiškumu (kai kuriuos

aksominiai.

vynus galima laikyti iki 20 metų). Gilūs, labai taniniški, ilgai trun-

Retesni vynai iš ‘Susumaniello‘ vynuogių, kurios išgyvena

kančio poskonio, „lazerinės“ rūgšties, bet kartu subtilūs vynai,

savo renesansą. 2008 metais paskelbtuose tyrimuose rašoma,

minerališkumu ir juntamu sūrumu primenantys kraujo skonį.

kad ši veislė turi genetinį ryšį su ‘Sangiovese‘ ir keletu kitų itališ-

Jaunas vynas kvepia avietėmis, slyvomis, tamsiomis vyšniomis,

kų vynuogių veislių. Vynuogėms būdinga sodri spalva ir aitroka

degtu cigaru, šviežiai malta kava, jauno gyvulio oda. Bręsdamas

rūgštis, bet joms trūksta svarumo, todėl tinka maišyti su ‘Negroa-

vynas įgyja vaško, skrudintos gyvulio odos, saldymedžio, grafito

maro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ vynuogėmis gaminant rožinį ir raudonąjį

niuansų. Galima gerti jauną, bet siūloma brandinti.

vyną. Labai tinka šį vyną brandinti ąžuolo statinėje, čia jis įgyja kartaus šokolado, kepintos mėsos, kedro medienos, gvazdikėlių

Kalabrija Tai labiausiai izoliuotas ir uždaras regionas. Žemės drebėjimų, skurdo, kariaujančių žemvaldžių, maliarijos, mafijos stipriai nuniokotas kraštas. Senovėje tai buvo Didžioji Graikija (Magna

kvapų su pyragiška nata. Šis regionas garsėja rožiniais vynais, kurie yra gana sodrios spalvos ir skonio, aštroki, alkoholiški, bet puikiai tinkantys prie sotesnio itališko maisto. Šio regiono baltųjų vynuogių veislės: ‘Fiano D‘Avellino‘,

Graccia) – turtinga, prekybai palanki graikų kolonija. Šiais laikais

‘Bianco D‘Alessano‘, ‘Fiano Minutolo‘, ‘Pinot Bianco‘, ‘Trebbiano‘,

Didžiosios Graikijos pėdsakų likę nedaug. Mokslininkai ėmėsi

‘Chardonnay‘, ‘Malvasia Bianca‘, ‘Verdeca‘, ‘Moscato‘. Jų vynuose

ambicingų projektų identifikuoti ir kataloguoti šimtus neat-

jaučiamas kviečių, žolelių, tropinių vaisių kvapas ir skonis. Vynai

skleistų vynuogių klonų ir veislių, kurios yra ant išnykimo ribos.

elegantiški, švelnios rūgšties.

Vynuogių genų skaičius yra toks didelis, kad Kalabrija vadinama Galapagų salomis vyno pasaulyje. Šiuo metu regione populiariausia raudonoji vynuogių veislė ‘Gaglioppo‘, turinti genetinį ryšį su ‘Sangiovese‘. Vynuogė gerai ištveria sausą klimatą. Vynai gana taniniški, sodrūs ir alkoholiški, tinkantys ilgesniam laikymui. Vynuogės puikiai tinka maišymui. ‘Greco Bianco‘ – baltųjų vynuogių veislė. Vynai pasižymi švelnia tekstūra. Aromato puokštė iš apelsinų žiedų, citrusinių vaisių ir žolės kvapų. Žymiausias vario atspalvio desertinis vynas, pagamintas passito metodu.

Bazilikata Tai sausringa, kalnuota ir nyki teritorija, kažkada garsėjusi savo giriomis. Regiono vynuogių karalienė – ‘Aglianico del Vulture‘, mažai derlinga veislė, iš kurios padaroma labai struktūruotų, taniniškų, unikalios mineralinės sudėties vynų. Iš šių vynuogių daromi baltieji vynai pasižymi švelnia, šilkine tekstūra, gaivia rūgštimi, gėliškais aromatais su tropinių vaisių nata.

Molizė Mažas, retai apgyvendintas, kalnuotas regionas prie Adrijos jūros. Raudonieji vynai daromi iš ‘Montepulciano‘ ir ‘Aglianico‘ vynuogių. Baltieji– iš ‘Bombino Bianco‘. ‘Sangiovese‘, ‘Greco‘ ir ‘Falanghina‘ taip pat auginamos šiame regione. Kalvoti slėniai ir ekstremalios gamtinės sąlygos suteikia vynui struktūros ir rūgštingumo pusiausvyros.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pietų Italijos vyndariai tiki, kad išnaudojant unikalias vietines gamtines sąlygas (šį nedidelį regioną supa net dvi jūros – Adrijos ir Jonijos), dirvožemio specifiką ir agresyvesnę rinkodarą, šis regionas turi perspektyvų. Ar jų viltys išsipildys, parodys laikas.

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

istorija

Vyno kelionė per amžius ir gomurius II dalis: Dar ne nektaras, bet jau ir nebe actas

Aidas Puklevičius

Antrojoje trilogijos apie paskutiniuosius Valua dinastijos karalius dalyje, romane „Grafienė de Monsoro“, yra tokia scena. Pasprukęs iš nuobodžios Henriko III kavalkados į Fontenblo, karaliaus juokdarys Šiko susitinka savo bičiulį vienuolį Goranflo Paryžiaus smuklėje. Be kitų išdaigų, tarkim, vištos pakrikštijimo karpiu, kad išvengtų pasninko nuodėmės, apsirijėlis vienuolis pademonstruoja ir someljė įgūdžius. Jis priima Šiko iššūkį, kad iš pirmo gurkšnio nustatys, koks tai vynas, iš antro – jo kilmę, o iš trečio – derliaus metus. Po pirmo gurkšnio jis konstatavo, jog tai burgundiškas vynas. Po antrojo nustatė, jog tai šambertenas. O po trečiojo pareiškė, jog vynas 1565-ųjų metų.

r galėjo taip nutikti? O gal tai Alexandre‘o Dumas (tėvo)

mo paprastumu – valgė pačius prasčiausius valgius, bažnyčiose

vaizduotės vaisius? Beje, burgundiškas vynas šioje trilogi-

vengė nereikalingos prabangos, o jų ordino regula ypač akcen-

joje dažnai minimas. Tas pats Goranflo, gavęs valią kito smukli-

tavo fizinį darbą. Savo vienuolynus jie statė toliau nuo miestų,

ninko rūsiuose, pirmą dieną pasigėrė nuo chereso, antrąją – nuo

sausino pelkes, valė miškus, augino avis, sodino sodus ir, aišku,

malagos, trečiąją – nuo alikantės, tačiau po to pareiškė, jog

prižiūrėjo vynuogynus.

burgundiškas vynas jam mieliausias ir grįžo prie šamberteno. Pastarasis pasažas atrodo daug įtikimesnis, nei gebėjimas

Galbūt todėl, kad vienuoliai turėjo marias laiko ir stengėsi būti kiek įmanoma arčiau gamtos, jie pastebėjo, kad netgi šalia

nustatyti legendinius derliaus metus. Tuo metu tiesiog nebuvo

vienas kito augantys vynmedžiai gali pasipuošti visiškai skirtin-

tradicijos kalbėti apie gerus ar blogus metus, tai viena, o antra,

gos kokybės vynuogėmis. Vienuoliai ėmė pedantiškai užrašinėti,

niekas vyno neišsaugodavo ilgiau nei kelerius metus. Tačiau

kuriuose sklypeliuose vynuogės tarpsta, o kuriuose nyksta, lygiai

vienas tiesos grūdas šioje pasakoje tikrai esti – burgundiško

taip pat įdėmiai stebėjo, kada uogos prisirpdavo anksčiau, o

vyno šlovė.

kada vėliau, žodžiu, tyrinėti tai, ką mes šiandien pavadintumėme terroir – klimato ir dirvožemio savybių vienumą, nuo kurios

Pagiriamasis žodis vienuoliams Jeigu mes laiko mašina persikeltumėme iš Alexandre‘o

priklauso vynuogyno sėkmė. Ypač sėkmingus sklypelius jie ėmė tverti žemomis akmeninėmis tvorelėmis, o taip aptvertus vadinti crus. Taip jie tarsi pa-

Dumas (tėvo) išgalvotos Paryžiaus smuklės į tikrą Burgundiją, tik

dėjo pagrindą dabartinei Prancūzijos apeliacijų sistemai. Tačiau

prieš kokį šimtą metų, pirmiausia į akis kristų šiurkščiais vilno-

mes klystumėme manydami, jog būtent cistersai tapo šiuolaiki-

niais abitais vilkintys vienuoliai, triūsiantys laukuose. Cistersai,

nės vyndarystės tėvais. Tolimais protėviais taip, tačiau iki tikro

arba bernardinai, kaip jie patys vėliau pasivadino, tikėjo gyveni-

rezultato dar reikėjo daug metų ir darbo.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

istorija

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

istorija

Ir vis dėlto, nors burgundiškas vynas, kurį gėrė Goranflo, tikėtina, buvo daug šviesesnis ir silpnesnis nei dabartinis, jis buvo neabejotinai geresnis palyginti su ankstesniu marmalu. Tai netruko pastebėti ir didikai. Burgundijos hercogui taip patiko vynas iš ‘Noiren‘ (taip tada vadino ‘Pinot Noir‘), kad jis liepė iškirsti visus ‘Gamay‘ vynuogynus. Aišku, valstiečiai, labiau vertinę atsparią ligoms ir šalčiams ‘Gamay‘ veislę (kas, kad neskanią), neskubėjo paklusti. O ‘Chardonnay‘ Burgundijoje tuo metu dar apskritai nebuvo. Tačiau netgi didikams nepaklūstančioje Burgundijoje gero vyno ėmė daugėti, o upių keliais jis pradėjo pasiekti ir patį Paryžių. Beje, cistersai prižiūrėjo „Cent Vignes“ vynuogyną Biune, Perjere ir Miurso, taip pat „Clos Blanc“ – Pomare, o juk visi šie pavadinimai šiandien žinomi kaip Burgundijos premier crus. Dirbo jie ir Le Musinji, ir Vužo – šiandien žymiausiuose vynuogynuose, tačiau... Netgi patys talentingiausi vienuoliai nuleisdavo rankas, kai jų puikus vynas, supiltas į statines ir transportuojamas upėmis (tai smarkiai sutrumpindavo kelionės laiką), vis tiek sugesdavo – tik iki viršaus pripildytos statinės spėdavo išvengti vyno nugaravimo ir tolesnės oksidacijos.

Devyniadešimt devyni procentai reklamos? Mūsų laiko mašina stabteli XVII a. vidurio Londone. Po Stiuartų dinastijos restauracijos šis miestas buvo vienas linksmiausių Europoje: jaunasis karalius dažniau nei kojines (taip ir buvo!) keitė meilužes, o visa nacija uoliai bandė užmiršti puritonų valdymą. Pamenat, kaip d‘Artanjanas atsiliepė apie Cromwello laikų Angliją? „Tai šalis, kurioje saulė panaši į mėnulį, mėnulis į sūrį, ir visi geria alų.“ Perukuotas džentelmenas, kuriam sekame iš paskos, yra laivyno administratorius Samuelis Pepysas, išgarsėjęs ne tiek savo pergalėmis vandenynuose, bet ir ištisą dešimtmetį be galo sąžiningai pildomu dienoraščiu. Todėl jeigu mus nuo jo atskirtų karieta, pilna kvatojančių bajorų ir damų, visiškai ne bėda. Galime būti tikri, kad būtent šįvakarą, grįžęs namo, jis į dienoraštį užrašys: „Gėriau prancūziško vyno „Ho Bryan“. Labai geras ir netikėtas skonis, tokio dar nebuvau ragavęs.“ Šis gastronominis nuotykis jam nutiko „Royal Oak“ tavernoje, taip pavadintoje norint pagerbti ąžuolą, kuriame būsimasis Karolis II slapstėsi nuo puritonų. Tačiau po šešerių metų šio vyno bus galima paragauti tik „Pontack‘s Head“ tavernoje, nes tik į ją leido vežti savo vyną prancūzų didikas Arnaud III de Pontacas.

Vokiečių invazija Goethe‘s „Fauste“ yra scena, kur viduramžių studentai kelia taures, pripildytas mozelio ir reinvynio. Tokia scena gal ir galėjo nutikti Reformacijos laikų Vokietijoje, tačiau kituose kraštuose taures su šiuo vynu, tikėtina, kilnojo tik didikai. Tačiau tikrai kilnojo. Mozelis ir hoksas (pagal Hochhaimo kaimą šalia Reino) panašiu metu ėmė vis labiau populiarėti visoje Europoje dėl vienos priežasties – šiose vietose rislingas pasižymėjo kitų vynuogių vynui nebūdingu rūgštingumu, todėl gana ilgai išlikdavo šviežio skonio. Netrukus vokiečiai ėmė eksportuoti statines su reinvyniu ir mozeliu Reinu žemyn į Flandriją, per kurią jie pasiekdavo Londoną. Tačiau tokio vyno kaina tebebuvo labai aukšta – darbininkas turėjo dirbti ištisą dieną, kad galėtų sau leisti kvortą tokio vyno. O prasidėjus religiniams karams Vokietijoje, kai per kiekvieną vienuolyną ir vynuogyną keliskart per dieną viską degindami ir plėšdami pereidavo samdinių bataljonai, pasiūla sumenko, taigi kaina dar labiau išaugo. Tik karams šiek tiek aprimus kai kurie vyndariai, kaip benediktinai Johanisberge, ėmė eksperimentuoti su kitomis naujovėmis, kurios davė pradžią vyndarystės metodams, kurie taikomi ir šiandien. Jie savo vyną saugodavo didžiulėse, apie 100 000 litrų statinėse, kuriose tik labai maža vyno dalis galėdavo oksiduotis. Kadangi, nupylus vyno į statines, atsiradusi tuščia vieta būdavo iškart užpildoma nauju vynu, besimaišantis turinys ilgiau išlikdavo gyvybingas ir skanus. Ir vis dėlto reikėjo laukti dar vieno išradimo. Tiksliau, netgi dviejų. Pirmasis – vynui tinkamo butelio pūtimas, turėjo palaukti XVII a. vidurio. Tada Europoje tiesiog ėmė trūkti medienos stiklo krosnims kūrenti, teko pereiti prie anglies, ir – kokia maloni staigmena! – temperatūra tokioje krosnyje buvo aukštesnė, todėl ir stiklas išeidavo tvirtesnis ir atsparesnis. Supilsčius į tokį stiklą vyną, jau buvo galima brandinti ne tik statinėje. Tara jau yra, ko dar reikia? Teisingos rinkodaros.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Nežinia, kaip šiam kilmingam bajorui, vietos teismo rūmų pirmininkui, šovė į galvą, kad nuo seno jo šeimos valdomas vynuogynas Pesake, į pietus nuo Bordo, yra išskirtinis. Tačiau Arnaud manė būtent taip ir atsisakė šio vynuogyno vyną parduoti vyno pirkliams, kurie jį būtų sumaišę su kitų augintojų produktu. Todėl jis ėmė reikalauti dvigubos kainos už savo vyną, kurį pavadino pagal šeimos dvarą „Haut Brion“. Ir jeigu mes tikėtume Samueliu Pepysu, o juo paprastai reikia tikėti, tai nebuvo tik gudrus rinkodaros triukas. Vynas tikrai kažkuo skyrėsi nuo greta augusių vynuogių vyno. Tą patį paliudijo ir 1677 m. dvarą aplankęs filosofas Johnas Locke‘as. Jis be galo stebėjosi, kad vynuogienojai tarpsta balto smėlio ir žvyro dirvožemyje. Suprantama, kad Pontaco sėkmė iškart įkvėpė jo kaimynus. Vienas po kito į pasaulį pasipylė nauji vynai iš dvarų, kurių pavadinimus dabar žino netgi užkietėję abstinentai – „Lafite“, „Latour“ ir „Margaux“. Tai nebuvo šiandieniniai Bordo vynai. Jie buvo gaminami iš ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Carmenere‘ vynuogių, ‘Merlot‘ dar net nebuvo pradėtos auginti šiame regione, o ‘Cabernet Sauvignon‘ dar laukė atsitiktinumo, dėl kurio ji gims iš ‘Franc‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘ nesantuokinio ryšio. Tačiau pirmieji žingsniai legendos link buvo žengti. Ir pačiu laiku. Kadangi labai pagerėjusio vyno laukė nauji konkurentai. Tiek dėl apynių išpopuliarėjęs alus, tiek distiliuoti stiprieji gėrimai ir netgi Apšvietos epochos palydovai – kava ir arbata. Apie tai – trečiojoje ciklo dalyje.

istorija

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gramona

„Gramona“: svarbiausia – kantrybė Rasa Starkus

Panašu, kad putojančio vyno gamintojai bene vieninteliai pasaulyje negali skųstis savo vyno nepopuliarumu. Aplinkui tik ir girdi: šampanas, putojančio darymas, putojančio burbuliukai, putojančio brandinimas, šviežiai keptos duonos kvapas, autolizė, augintojai, darytojai, su maistu, be maisto, senas, jaunas, kapsulių kolekcija... Daug temų – daug šnekos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gramona

ra apie ką pakalbėti, nes kai pamatai, kiek darbo reikia įdėti

molekulinė dalis naudojama kavos brendžio gamyboje, tačiau

ir kiek laiko praeina nuo vynmedžio pasodinimo iki galutinio

apie tai šeima nepasakoja plačiajai visuomenei, o pasisako tik

vyno, kurį ragaujame iš vis plonesnio krištolo taurių, tai supranti, kodėl to putojančio vyno kiekis būna ribotas, kodėl jo kaina tokia ir, galiausiai, kodėl žmonėms jis patinka. „Gramona“ kava (cava) yra išskirtinė keliais aspektais. Visų

inspektoriams. Gramona šeimos ilgiausiai brandinta kava „Enoteca 2000“ buvo išleista tik 2013 metais, po 12 metų gulėjimo kalkakmenio rūsiuose. Ji yra dviejų stilių: Brut Nature – tiems, kas siekia

pirma, jau 150 metų La Planoje įdirbami seniausi ‘Xarello‘ vy-

taurėje pažinti iš gamtos gautas savybes, bei Brut – tiems, kam

nuogynai duoda šiam gamintojui puikiai bręstančios išskirtinių

įdomūs soleros dosage suteikiami niuansai.

savybių žaliavos ilgai brandinamam putojančiam vynui. Antra,

Kitas šeimai labai svarbus vynas yra šeimos vardu pavadinta

Sant Sadurni d‘Anojos mieste nuo 1850 metų penktoji Gramona

kava „Cellar Battle“. Čia ir vėl dominuoja ‘Xarello‘ vynuogės iš

Batlle’ų šeimos karta daro ir brandina kavą vyninės rūsiuose

senųjų vynuogynų. Vynas brandinamas daugiau nei 100 mėne-

nuo 4 iki 12 metų. Kadangi pagal ES reikalavimus, kava turi būti

sių ir papildomas soleriniu dosage mišiniu. Šis procesas suteikia

laikoma su mielėmis mažiausiai 9 mėnesius, kai kas gali pasakyti,

vynui cukruotų persikų, duonos skrebučio, lazdynų bei graikiškų

kad perlenkiama lazda, tačiau Gramona šeima, stropiai saugo-

riešutų, kavõs ir karamelės aromatų.

dama savo protėvių paslaptis ir tęsdama pradėtą darbą, ypač

„Gramona“ vėliavnešiai „Ilustros“, „Imperial“ – gran reserva

rūpinasi, kad šių namų kava kuo labiau atskleistų senųjų ‘Xarello‘

kategorijos kavos, kurios irgi yra brandinamos beveik dvigubai

vynuogynų galią lėtai bręsti, išsaugant gėrimo gaivumą ir savitu-

ilgiau, nei nurodo DO reikalavimai. Skirtingi vynuogių mišiniai,

mą. Reikėtų paminėti, kad „Gramona“ kava antrinės fermentaci-

įvairus dosage suteikia kiekvienai kavai savitumo.

jos metu bręsta su natūraliu kamščiu, o įpylus liquor d‘expedition

Tačiau visuomet išlieka ta pati filosofija: pirmiausia kava yra

jis dar paliekamas keliems mėnesiems prieš pakeičiant kamštį,

padaroma vynuogyne, jai savitumo suteikiama darant cuvee ir

kad kuo geriau ištirptų įpiltas mišinys. Koks tai mišinys ir kodėl

brandinant, o „vakarinis rūbas“ apvelkamas papildant ypatingu

jis toks ypatingas – tai ir yra didžioji Gramona šeimos paslaptis.

dosage.

Šeimos tėvas Jose Luisas Gramona pirmasis pradėjo naudoti brendį liquor d‘expedition mišiniui gaminti. Pasirodo, šis būdas yra leistinas ES įstatymais putojančio vyno gamyboje; brendžio galima vartoti iki 0,5 proc. bendro mišinio kiekio, neprarandant kavos tapatybės, bet suteikiant jai papildomų savybių. Negana to, ši brendžio dalelė yra sumaišoma su vynu, laikomu 130 metų senumo soleroje. Taigi kiekviename kavos butelyje slypi šimtmečio dvasia bei mikrolašelis. Yra dar kažkas, ko šeima neatskleidžia, kažkoks Viduržemio jūros pakrantės vaisius, kurio

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

festivaliai

Kasmetis vyno, riešutų ir meno festivalis Barole „Collisioni“ Arūnas Starkus

Kasmet apie liepos mėn. 20 d. Barolo miestelis ilgam savaitgaliui uždaromas transportui, nes čia susirenka keliasdešimt tūkstančių vyno, maisto ir literatūros bei muzikos gerbėjų. Nuo ankstyvo ryto iki paryčių siauras gatveles užpildo minia, migruojanti nuo vienos scenos prie kitos, plūstanti į degustacijų sales. Jau žinoma, kad kitąmet festivalyje koncertuos Markas Knopfleris. Vyną publikai degustuoti padeda tarptautinė vyno ekspertų grupė, kuriai vadovauja Ianas D‘Agatta – mokslinis „Vinitaly“ konsultantas, vienas geriausių Italijos vyno žurnalistų. Senose miestelio erdvėse šiemet vyko Barolo, putojančių Pjemonto, ‘Nebbiolo‘ vynuogių, vietinių baltųjų vynuogių, natūralaus vyno degustacijos, seminarai.

l Į susitikimus su rašytojais Italijoje susirenka daug klausytojų. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

festivaliai

l Cirko artistai prie Kanubio (Canubbi) vynuogyno.

jemontas garsėja ne tik vynu, bet ir lazdyno riešutais, kurie

sandėliuojami, skrudinami ir nulupami prieš parduodant. Skru-

žymimi saugoma geografine nuoroda Nocciola Piemonte IGP.

dinimas trunka apie 15 min., ledams skrudinama intensyviau.

Lazdynai geriausią derlių sunokina didėlesniame aukštyje, todėl

Didžioji dalis riešutų nukeliauja į konditerijos pramonę saldainių,

dažniau aptinkami Langės aukštumose. Cravanzana, geriausia

pyragų, ledų ir riešutų kremų gamybai. Visi šie gaminiai puikiai

laikoma lazdyno riešutų augavietė, 80 proc. apsodinta lazdynais.

tinka užsigerti vynu. Pateikiame tai patvirtinančios festivalyje

Pjemonto riešutai parduodami skrudinti (tostata). Jie renkami

vykusios muskatinių vynų ir Pjemonto riešutų bei riešutų pyrago

tik nuo žemės (prinoksta rugsėjo pradžioje), džiovinami saulėje,

derinimo sesijos apžvalgą.

Vynas

Derinys su riešutų pyragu

Derinys su Caravanzos riešutais

„Ceretto Moscato d’Asti 2013“ – 6,5 % alk., labai saldus (100 gr/l) ir lengvas, gėliškas, nedaug putos.

4 – panašiausias skonis

4,5 – geras saldumas

„Riboli Fantasia Moscato d’Asti 2013“ – 5,5 % alk. Vidut. saldumo (80 gr/l), kriaušių limonado skonio. Puta plaktos grietinėlės kremiškumo.

4 – skonį papildo citrina, labai geras derinys

4 – per daug citrusinis

„Scrimaglio Grani di Sole Moscato d’Asti 2013“ – džiovintų vaisių ir rožių lapelių skonio, vidut. saldumo (70 gr/l). Mažai putos.

3,95 – per mažai saldumo

„Cuvage Free Soull Moscato 2013“ – pusiau saldus (60 gr/l), džiovintų slyvų, raudonų gėlių skonio.

4 – derinys sėkmingai pasipildo aromatų

4,5 – slyvos ir riešutai netikėtai labai gerai dera

„Sandri Passito da Uve Moscato 2006“ – 12,5 % alk., 230 gr/l cukraus, rudo medaus, slyvų, mangų, papajų skonis. Du mėnesius džiovinta ant krūmo.

5 – abu puikiai atsiskleidžia. Vyno saldumas gerai sužaidžia su pyrago cukraus pabarstais.

2,5 – nugali kartumas ir aitrumas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

Mažieji tradicinio gruziniško vyno gamintojai Jurgis Šliogeris

Gruzija yra geografinėje ir kultūrinėje kryžkelėje tarp Europos ir Azijos. Nepaprastai įspūdingas, kalnų apsuptas kraštas išsaugojo daug nepaliesto grožio ir tradicijų. Viena iš jų – vyno gaminimas moliniuose induose, Kachetijoje ir Kartlijoje vadinamuose qvevri, o Imeretijoje ir Račoje – czuri. Šiandien tai vienas iš unikaliausių išlikusių vyno gamybos būdų.

iemet keliaudamas po Gruziją aplankiau Kachetiją ir galėjau

„Gaioz Sopromadze winery“ ir kiti. Tai daugiausia mažos šeimy-

savo akimis pamatyti, kaip daromas tradicinis gruzinų vynas

ninės vyninės, gaminančios vos keletą ar keliolika tūkstančių

didelėse molinėse amforose qvevri. Teko nemažai jo degustuoti

butelių vyno. Visi šie gamintojai savo darbą sieja su nacionalinių

ne tik Gruzijos vyno parodoje „WinExpo Georgia 2014“, bet ir pas

tradicijų atgaivinimu. Jiems qvevri vyno gamyba – tai naciona-

vyndarius.

linio identiteto įtvirtinimas. Kai ragauji vyną, kalbiesi apie jo

Parodoje, be didelių gamintojų, kaip „Tbilvino“, „Shumi“,

gamybą, vyndariai įdėmiai seka, ar patiko vynas, ar susimąstei

„Khareba“, „Schuchmann“ ir kitų, labai įdomu ir malonu buvo

apie jį, ir pasitenkinimas nušviečia jų veidus, kai pasakai ar paro-

bendrauti su Qvevri vyno gamintojų asociacijos vyndariais.

dai, kad patiko. Tada jie pradeda pasakoti savas istorijas, kviečia

Geriausieji iš jų – „Pheasant‘s Tears“, „Lagvinari“, „Naotrebi“, „Nika“,

atvažiuoti į savo kaimą ir t. t.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

Pheasant‘s Tears Viena iš tradiciją palaikančių vyninių yra „Pheasant‘s Tears“ (pavadinimą „Fazano ašaros“ įkvėpė gruziniška pasaka).

nus, nes nuo uogų kokybės tiesiogiai priklauso ir vynas. Į qvevri turi patekti tik geriausios uogos. Paprastai vyną moliniame inde jis laiko apie šešis mėnesius su žievelėmis ir koteliais, tai suteikia vynui struktūros, taninų, ekstrakto. Ši vyninė 2010 metais gavo

Kaip senais laikais

tarptautinį ekologiško vyno sertifikatą. Savininkai labai stengiasi

„Pheasant‘s Tears“ – tai vyninė, įkurta qvevri vynui gaminti ir populiarinti. Jos šeimininkas yra amerikietis Johnas Wurdermanas, baigęs Surikovo dailės akademiją Maskvoje, 1990 metais atvažiavęs į Gruziją ir ... nusprendęs joje pasilikti. 1995 m. Johnas Kachetijoje, Signagyje, nusipirko namą ir jame apsigyveno. Kiek vėliau susitiko su vyndariu Gela Patališviliu. 2007 metais jie pradėjo projektą „Pheasant‘s Tears“, skirtą qvevri vynui populiarinti, ir įkūrė mažą vyninę Tibaanio apeliacijoje. „Pheasant‘s Tears“ vynas gaminamas kruopščiai laikantis tradicinio qvevri metodo ir naudojant vietines vynuogių veisles. Šioje vyninėje vynas daromas taip, lyg per amžius pasaulyje niekas ir nebūtų pasikeitę. Todėl nenuostabu, kad tai yra kaimiški vynai, daryti visiškai nesekant vakarietiškomis gamybos madomis ir nepataikaujant vartotojų skoniui. Šie vynai patiks ne visiems. Tačiau specialistai ir autentikos, tradicijų mėgėjai tikrai juos įvertins. Vyninėje už vynus atsako Gela Patališvilis, vyndarys, kurio šeimoje vyną daro jau aštuonios kartos. Gela prižiūri vynuogy-

ir populiarina vynus iš vietinių veislių bei prižiūri, kad derlingumas nebūtų per didelis. „Pheasant‘s Tears“ vynuogynų daugiausia yra Kachetijoje: Manavyje (veislė ‘Mcvane‘, derlingumas – 4 tonos iš hektaro) Argochyje (‘Kisi‘, 3,5 t/ha), Tibaanyje (‘Saperavi‘, 4 t/ha), Bodbischevyje (‘Rkaciteli‘, 5 t/ha), vienas vynuogynas yra Kartlijoje, Muchranio miestelyje (retoms veislėms ‘Šavkapito‘ ir ‘Tavkveri‘ – 3 t/ha, ir ‘Činuri‘ – 4 t/ha. Vynus savame restorane „Azarpesha“, esančiame Tbilisio senamiestyje, mums pristatė pats vyninės šeimininkas Johnas Wurdemanas. Jų degustaciją lydėjo gruzinų patiekalai ir trijų „netyčia“ prie mūsų stalo prisėdusių vyrų iš gruziniškų sutartinių ansamblio „Didgori“ dainos. Pabaigoje jiems pritarėme visi ir vakaras baigėsi bendru šokiu kaip puikiame gruzinų filme su V. Kikabidze „Neliūdėk“. Kitą dieną parodoje „WinExpo Georgia 2014“ šios vyninės stende degustuodamas tuos pačius naujų derlių vynus tegalėjau tik patvirtinti jų puikumą, nors jei reikėtų rinktis, tai pirmenybę teikčiau ilgiau brandintiems buteliuose.

„Pheasant‘s Tears“ vynai: vynas

aprašymas

Pheasant’s Tears Mtsvane 2009

Vynas atsiskyrėlis, toli nuo moderniųjų vynų aromatingumo, padarytas nesižvalgant į kritikus ir nesivaikant mados. Dominuojantys aromatai: rūsio, šieno, senos gūnios, aptrintos odos ir rudeninės dirvos po bulviakasio (žemė, sausa žolė, bulvienojų dūmai).

Pheasant’s Tears Rkatsiteli 2009

Puikus prinokusių kriaušių, obuolių ir šiaudų kvapas. Gana sunkus, subalansuotas ir sodrus.

Pheasant’s Tears Chinuri 2009

Šiek tiek lengvesnis, ne toks griežtas, stebina pernokusių agrastų aromatas, primena vaistinės kvapus su joduodais bintais. Visa tai gerai palaiko sveikas rūgštingumas ir malonus bendras įspūdis.

Medaus spalvos „Lagvinari“ vynas Dar viena labai įdomi Kachetijos vyninė „Lagvinari“ (lagvinari

„Lagvinari“ gamina vyną tik tradiciniu metodu, tai yra moli-

megrelų kalboje reiškia tą patį molinį indą vynui laikyti). Vyninę

niuose induose. Pirmieji vynai buvo padaryti 2011 metais, ir jų

Bakurtsicho kaimelyje sunku rasti, nes į ją veda sunkiai prava-

tebuvo tūkstantis butelių. Isabelle juos pardavė prestižiniams

žiuojami keliukai. Galima sakyti, kad tai tarptautinis projektas,

Anglijos restoranams, turintiems „Michelin“ žvaigždutes.

nes „Lagvinari“ įkūrė prancūzė ir gruzinas. Isabelle Legeron,

Man su šia vynine ir jos vynais teko susipažinti per „VinExpo“

tituluota vyno magistrė, vienu metu vedė „Travel Channel“

parodą, kurioje „Lagvinari“ vynai nugalėjo qvevri vyno kategori-

laidas apie įvairių kraštų vynines, tarp tų ir laidą apie Gruzijos

joje. Vynus pristatė Anzoras Achvlediani. Svarbiausias iš jų buvo

vyną. Kurdama laidą, susidraugavo su gruzinais, susižavėjo jų

„Rkaciteli“. Vynas daromas iš šių įvairiame aukštyje (300–700 m)

tradiciniu vynu. Isabelle Legeron susipažino su žinomu Gruzijos

auginamų vynuogių.

vyndariu Eko Glonti‘u ir su juo įkūrė šią vyninę. „Lagvinari“ vynai: Vynas

Aprašymas

Lagvinari Rkatsiteli 2011

Sodrios medaus spalvos, gero rūgštingumo, skanus ir gyvas, prieskoniškas, su kauliukų niuansais, labai natūralus, burnoje juntamos laukinės rožės, obuoliai ir abrikosai.

Lagvinari Tsolikauri 2012

Tvarkingas, vaškinis, karamelinis, guvus ir švarus. Pilnas vaisių ir gaivumo, gero balanso.

Lagvinari Krakhuna 2012 (Imeretija)

Dar aukščiau vertintinas, labai subtilaus balanso, švelnus, bet ir labiau taniniškas. Gero stiliaus.

Lagvinari Saperavi 2012

Vienas geriausių tarp tokio stiliaus vynų.

Lagvinari Aladasturi 2012

Lengvas, avietiškas, tirštas (maceracija vykdoma 45 dienas). Tai preciziškas, elegantiškas, kiek pipiriškas vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

Gaiozo Sopromadze‘s vyno rūsys Gaiozą Sopromadze sutikau pirmą dieną atėjęs į „WinExpo

Gaiozas yra jau ketvirtos kartos vyndarys. Iki 2009 metų jo šeima

Georgia 2014“ parodą stende, kuriame vienas greta kito buvo

darė vyną moliniuose induose savoms reikmėms. Pilstyti vyną į

išsirikiavę Qvevri asociacijos nariai su savo vynais, ir visi norėjo

butelius Gaiozas Sopromadze pradėjo tik 2009 metais, kai susi-

apie juos pasakoti, laukė komplimentų ir buvo laimingi, girdėda-

tiko su Georgi‘u Barisašvili‘u, prikalbinusiu jį praplėsti veiklą už

mi, kad tau labai patinka tai, ką jie daro, kad per juos mes geriau

savo kaimo ribų. Netrukus Georgi pristatė Gaiozo Sapromadze‘s

pažįstame Gruziją ir jos žmones. Susidaro įspūdis, kad jie savo

vyną Italijoje vykusioje natūralių vynų mugėje, ir tada prasidėjo

veiklą traktuoja kaip kovą už Gruzijos nepriklausomybę.

jo vynų eksportas. Dabar jis jau eksportuoja į Japoniją, Italiją,

Gaiozo Sopromadze‘s vyninė įsikūrusi Imeretijoje, mažame Bagdačio kaimelyje. Vyninė padaro vos keletą tūkstančių butelių per metus, nepaisant to, nemaža jų dalis eksportuojama. Pats

Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Gaiozas pažymėjo, kad jis buvo pirmasis, pradėjęs gaminti vyną iš ‘Čchaveri‘ vynuogių veislės.

Gaiozo Sopromadze‘s vynai: Vynas

Aprašymas

Gaioz Sopromadze Tsolikauri 2012

Švelnus, minkštas, kvepia rudeniniais obuoliais, burnoje irgi panašus – švelnaus skonio, ramus, gaivios, švelnios rūgšties. Imeretijoje klimatas švelnesnis: vaisiai turi mažiau cukraus, ir vynai mažiau koncentruoti nei Kachetijoje. Imeretijos vynai yra artimesni europiniams.

Gaioz Sopromadze Chkhaveri 2011

Vienas ir retesnės Gruzijos veislės vynų. Jame juntamos aviečių, daržovių, miško, žemės natos. Vyno stilius tvarkingas, švelnus burnoje, gera, švelni rūgštis, visuma gerai suderinta.

Gaioz Sopromadze Dzelshavi 2012

Tai unikali ir viena seniausių vynuogių veislių Gruzijoje. Gaiozas sako, kad daugiau niekas kitas tokio vyno nedarąs, jis daug eksperimentavęs gamindamas. Vynas vaisių ir gėlių kvapo. Burnoje juntami mėlynių ir vyšnių niuansai. Pabaigą paryškina taninai su vaisių natomis.

Artanuli Gvino Kachos Berišvili‘o vyninė „Artanuli Gvino“ įsikūrusi Artanos

Tbilisyje ir sukosi sostinės bohemos rate. Tačiau maždaug prieš

kaime Napareulio rajone. Tai maža, vos 2 hektarus vynuogyno

dešimt metų visiškai pakeitė savo gyvenimą: viską metė ir išva-

valdanti, labiau artistinė nei verslo įmonė. Joje pagaminama

žiavo į kaimą. Dabar gyvena gana paprastame name, turi vynuo-

šiek tiek daugiau nei 3000 butelių vyno: baltojo iš ‘Rkaciteli‘ ir

gyną, kuriame ūkininkauja ekologiškai, be jokios chemijos.

raudonojo iš ‘Saperavi‘. Pats Kacha yra muzikas, prieš tai gyveno

„Artanuli Gvino“ vynas Vynas

Aprašymas

Artanuli Gvino Saperavi 2012

Vynas brandus, daug ekstrakto ir gana stiprus (14 proc.). Labai įdomus, sodrus, daug dūminių ir rūkytos mėsos natų, bet drauge juntami ir vaisių kvapai (aviečių, serbentų). Visuma gili, intensyvi, kiek gyvuliška, bet kartu ir natūrali. Ilgai trunkantis poskonis.

Qvevri vyno gamyba Tai dideli, apie 800–3500 litrų talpos moliniai indai, forma pri-

Pasibaigus fermentacijai, kietos dalelės nusėda ant indo dugno.

menantys amforas be rankenų. Iš vidaus jie padengiami bičių vaško,

Kurį laiką angos dar nėra sandariai uždaromos, nes iki gruodžio dar

kreidos miltelių ir pelenų mišiniu. Visa tai turi apsaugoti vyną nuo

veikia mielės ir išsiskiria anglies dvideginis. Tik kai fermentacija visiš-

galimų ligų. Vynuogių misa kartu su žievelėmis, kauliukais, koteliais

kai pasibaigia, angos uždengiamos ir užsandarinamos vašku ar moliu,

ir stiebeliais pilama į iki kaklelio žemėje įkastus indus. Kai kurie vyn-

ant viršaus dar užpilama smėlio, kad būtų užtikrinta gera šilumos

dariai sumeta ir storesnius stiebelius ar net jų pėdus. Viskas priklauso

izoliacija. Taip uždarytuose induose vynas bręsta dar 3–6 mėnesius.

nuo vynuogių kokybės ir vyndario ketinimų – kokį vyną jis nori gauti.

Procesas vyksta esant pastoviai 12–15 °C temperatūrai. Tuo metu

Alkoholinės fermentacijos, kuri tęsiasi apie 10 dienų, metu indai laikomi atviri, kad būtų galima kelis kartus per dieną pamaišyti pavir-

vynas prisodrinamas įvairių medžiagų iš žievelių, kotelių ir nuosėdų. Pavasarį jaunas vynas be nuosėdų perpilamas į naują ąsotį, kuria-

šiuje susidarančią plutą. Pamaišius geriau išsilaisvina polifenoliai ir kiti

me bręsta loliau. Tradiciškai šis procesas tęsiasi dvejus trejus metus,

žievelėse, kauliukuose ir stiebeliuose esatys junginiai.

tačiau gali trukti ir 20 metų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Gruzija

Nika Tai nedidelė šeimyninė vyninė, priklausanti Nikai Bachiai,

tė Nikos tėvas ir mama. Su jais smagiai praleidau visą valandą,

skulptoriui ir dizaineriui, dabar gyvenančiam Vokietijoje. Prieš

klausydamasis pasakojimo apie tai, kaip prasidėjo jų ir sūnaus

pradėdamas gaminti vyną, Nika buvo tik jo vartotojas. Dabar

nuotykis su qvevri. Abu buvo fizikai, sūnus menininkas, ir visi

jau aštuonerius metus daro vyną tradiciniu gruzinų būdu. Jis yra

drauge grįžo prie tautos tradicijų, kurias įkūnijo gamindami vyną

vienas iš Qvevri vyno asociacijos kūrėjų. „WinExpo“ šį vyną prista-

moliniuose induose.

„Nika“ vynai: Vynas

Aprašymas

Nika Tarieluna 2011

Vynas pavadintas Nikos tėvų – Tarie ir Lunos – garbei. Vynas iš ‘Rkaciteli‘ su trupučiu ‘Mcvane‘ ir ‘Chichvi‘. Aromatas primena džiovintus vaisius. Burnoje juntami citrusiniai ir džiovinti geltoni vaisiai. Švelnūs taninai su vaisių niuansais.

Nika Dato Noah 2011

Iš ‘Rkaciteli‘ vynuogių. Vynas vieną mėnesį su žievelėmis buvo qvevri. Tamsiai gintarinės spalvos su oranžiniais atspalviais. Kvepia gėlėmis, burnoje juntamos gėlių ir džiovintų vaisių natos.

Nika Supra 2011

‘Saperavi‘. Tamsus rubino spalvos vynas prabilo tamsių vaisių natomis. Burnoje justi gervuogių ir juodų vyšnių skonis. Taninai grybšteli pabaigoje.

Nika Saperavi Amor 2011

‘Saperavi‘. Vynas brandinamas qvevri apie 2 metus, galingas, bet ir labai subtilus. Pagaminta tik 1250 butelių. Tamsaus rubino spalvos vynas kvepia gėlėmis ir juodomis uogomis. Vaisių apdaila paryškina švelnius taninus.

Po šių vyndarių dar lankiausi pas Admiraną Verkhvadzę, Aleksandrą Nešumašvilį, pas Guramą iš „Petriaant Marani“ ir „Danieli winery“ su Olafu Malveriu, nuo kurio vynų pradėjau kelionę per Gruzijos vynus „WinExpo 2014“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyndariai, kurie myli Lietuvą

Château Canon Johnas Kolasa Lietuvoje lankėsi 2012-aisiais. Daugelis prisimena Grand Cru vakarienę su juo ir šefu Vytautu Samavičiumi, per kurią buvo geriami 1978, 1986, 1988, 1989, 1990 metų Johno Kolasos valdomų klasifikuotų Bordo ūkių „Château Canon“ (Saint Emilion Premier Grand Cru Classe) ir „Château Rauzan Segla“ (2-ieme Grand Cru Classe Margaux) vynai. Nuo 2011 m. Johnas Kolasa gyvena nauju projektu – vyninės „Croix Canon“, kurią nuspręsta įsteigti, nusipirkus senų ‘Cabernet Franc‘ vynmedžių vynuogyną, steigimu. Vyninė įkurdinta atstatytoje bažnyčioje. Jos vardu pavadintas vynas daromas vietoj ankstesnio „Clos Canon“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyndariai, kurie myli Lietuvą

Rivetto Enrico Rivetto – krepšinio aistruolis, taigi puikiai supranta, kuo gyvena lietuviai ir žino, kaip mums sekasi. Jis buvo bene pirmasis nedidelis vyndarys, kurio vynas atsirado mūsų rinkoje beveik prieš dešimtmetį. Įsikūręs netoli Serralungos (Barolo), prie pat Langės aukštumų, jis laikosi kuo mažesnio kišimosi į vynuogyno gyvenimą filosofijos, siekdamas, kad augalai patys sugebėtų atsilaikyti prieš kenkėjų, ligų atakas ir galėtų išgyventi klimato pokyčius. Nenaudoja chemikalų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Baltijos someljė

Sakyk, brangioji, na kas yra tas someljė Rasa Starkus1

Prieš pat Kalėdų laikotarpį baigiasi įtemptas tarptautinių ir nacionalinių someljė čempionatų maratonas. Visi meta knygas ir grįžta į savo darbo vietas, nes, nepaisant advento, daugelis švenčia šventes, dėkoja vieni kitiems ir apskritai daug dažniau lankosi restoranuose ir kavinėse nei įprastai. Tačiau kam šventes švęsti, o kam darbą dirbti. Jei kas dar svajojate tapti šefais ar someljė, turėtumėte įsikalti sau į galvą, kad visas šventes, visus vakarus ir daugelį savaitgalių praleisite dirbdami, todėl prieš pasirinkdami šią profesiją įsitikinkite, kad be galo mylite žmones ir aptarnaudami juos jaučiatės taip, lyg priimtumėte laukiamus svečius savo namuose.

l 2014 m. Baltijos someljė čempionato „Vana Tallin“ finalininkai: Karelas Veski, Kasparsas Reitupsas, Kristjanas Markii ir Martynas Pravilonis. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Baltijos someljė

omeljė – tai tas restorano žmogus, kuris būna salėje tol,

WSET Austrijoje, diplomo lygyje. Kiti važinėja į įvairius seminarus

kol išeina paskutinis lankytojas. Pasaulyje someljė profesi-

Skandinavijoje, kur šiuo metu someljė profesija ypač populiari.

ja darosi vis svarbesnė ir vis labiau matoma. Žinoma, tokiose

Žinoma, yra dar vienas dalykas, kuo žaviuosi kaimynų šalyse ir

šalyse, kaip Lietuva, Lathvija ir Esthija 2, šis žodis vartojamas

ko, deja, pritrūksta pas mus. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje, savo dar-

visai neseniai. Anksčiau tiesiog visi buvo virėjai ir padavėjai,

buotojų mokymąsi ir praktiką, dalyvavimą čempionatuose labai

dabar restorano personalas turi aiškius savo pavadinimus, kurie

palaiko restoranų savininkai ir šefai. Jie kartu keliauja, ragauja,

atitinka atliekamas funkcijas: virtuvėje – head chef, sous chef,

atvyksta palaikyti į čempionatus, kad ir kur jie vyktų. Jie suteikia

chef de partie, pastry chef ir t. t.; salėje – maitre d‘hotel, waiters,

someljė daug daugiau galimybių pasireikšti sudarant restorano

runners, sommeliers... Someljė pareigos, iš pirmo žvilgsnio, yra

vyno meniu nei pas mus. Negali sakyti, kad pas mus taip visai

be galo romantiškos – parinkti gėrimus restorano svečiams ir

nebūna. Ten, kur šefas ir someljė yra ir savininkai, tai matosi

teisingai, gražiai juos patiekti, žaidžiant su žvakėmis, taurėmis ir

iškart, jie nesiskundžia lankytojų trūkumu, o patys aktyviai

dekanteriais. Tačiau iš tikrųjų, žinant lankytojų išprusimą ir gali-

palaiko savo darbuotojų mokslus ir dalyvavimą čempionatuose.

mybes gėrimų bei maisto srityje, tai darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Tačiau esama ir tokių keistų reakcijų, kai potencialiam čempio-

Ne paslaptis, kad someljė negali sau leisti paragauti daugelio

nato dalyviui ir netgi laimėtojui darbe tiesiog pasakoma, kad jei

vynų ar patiekalų, nebent tokia proga pasitaiko profesionaliose

dalyvausiąs, galįs negrįžti į darbą, arba – dar įdomiau – persona-

degustacijose arba jei jis savo ateities karjeros labui semiasi

lui neleidžiama ragauti patiekalų ar lankytis restorane ne darbo

gilesnių žinių įvairiose atitinkamą išsilavinimą teikiančiose

metu, kai, atrodo, šitaip darbuotojas gali geriausiai pamatyti vis-

institucijose ar dalyvauja čempionatuose, kur susirenka dalyviai

ką iš šono ir kritiškai įvertinti, ką reikia ir ko nereikia daryti, arba

iš įvairiausių šalių. Tačiau norint patekti į čempionatus reikia

paprasčiausiai atsivesti savo svečių į restoraną, kuriame dirba, ir

turėti begalinį norą tobulėti, mokytis, dalyvauti, nepaisant ilgų

taip dar labiau jį populiarinti ir juo didžiuotis.

darbo valandų ir nuovargio. Nes laimi dažniausiai tas, kuris labai

Baltijos someljė čempionatas vyko 9-ąjį kartą. Jame įprastai

gerai susiplanuoja savo laiką ir visuomet nemažą jo dalį skiria ne

dalyvauja po 3 geriausius Baltijos šalių kandidatus ir svečiai iš

miegui, bet skaitymui ir praktikai. Čempionatai – tai fantastiška

užsienio. Šįkart dalyvavo Austrijos čempionas, Švedijos, Norvegi-

vieta ir laikas, kai susitinka įvairios someljė mokyklos ir stiliai, kur

jos atstovai. Iš Lietuvos važiavo Narimantas Miežys („Telegrafas“),

vienoje vietoje galima išgirsti daugybę istorijų iš restoranų gyve-

Martynas Pravilonis („Vyno klubas“), Albertas Koncijalovas („Livi-

nimo apie vyną, maistą ir skirtingų pasaulio šalių klientų elgesį,

ko“). Visų nuostabai iš lietuvių į finalą pateko Martynas, patekęs

kur besivaržydami dalyviai vieni iš kitų mokosi.

tarp geriausiųjų po teorinio testo. Ir nors finale jam pritrūko

Šiais metais geriausiems Lietuvos someljė teko ypač daug

praktinių įgūdžių, jis vos 1 tašku atsiliko nuo trečiosios vietos ir

keliauti ir dalyvauti, nes Lietuvos someljė asociacijos iniciatyva

liko ketvirtas. Kaip ir buvo laukta, pirmuoju tapo Latvijos čem-

nacionaliniuose čempionatuose atsirado galimybė dalyvauti ir

pionas Kasparsas Reitupsas („Vincents“ restoranas Rygoje). Beje,

po vieną užsienio šalies atstovą.

čempionato užduotys dar kartą parodė, kad someljė privalo

Gegužės mėnesį į Estijos someljė čempionatą vyko Giedrius

viską žinoti ne tik apie vyną, bet ir apie kavą, arbatą, šokoladą,

Lazutka („Kurorto vyninė“, Druskininkai), puikiai pasirodęs „Pro-

padažus, patiekalus ir kaip padaryti labiausiai pageidaujamus

tos Grand Prix 2014“ Lietuvoje. Tai buvo pirmasis jo pasirodymas

kokteilius, kad tik jo svečiai liktų laimingi.

tarptautinei bendruomenei. Lenkijos someljė čempionate „Poland Sommelier Cup 2014“

Šie metai buvo gana turiningi, tačiau ateinantys bus dar įspūdingesni, nes laimėtojai važiuos į 2016 metais vyksiantį

dalyvavo 16 dalyvių iš 8 šalių. Mūsų šaliai atstovavo geriau-

pasaulio čempionatą Argentinoje ir Europos čempionatą Vokie-

sias 2014, 2013 ir 2012 Lietuvos someljė Narimantis Miežys iš

tijoje arba Austrijoje. Tikiu, kad matydami tokias perspektyvas į

„Telegrafo“ restorano, kuriame jis dirba nuo pat atidarymo. Šiame

varžybų ringą sugrįš net tie, kas jau nemanė daugiau dalyvauti.

čempionate dekantavimo rungtyje Narimantas buvo geriausias,

Todėl metas susirinkti ir tęsti LSA treniruotes bei drauge pasimo-

tačiau to neužteko, kad patektų į finalą. Beje, finale varžėsi vieni

kyti. LSA „svajonių komanda“ turi parodyti, ką sugeba. Todėl jau

užsieniečiai ir tarp prizininkų bei nugalėtojų nebuvo net Lenkijos

nuo sausio 6 dienos kiekvieną antradienį, 12 val., vietoje pietų

atstovų. Pirmąją vietą užėmė Janas-Willemas van der Hekas

pertraukos vėl rinksimės į Someljė mokyklos salę visi, kas jaučia-

iš Olandijos, antras liko Čekijos atstovas Jakubas Pribylis, o trečiąją

te, kad norite dalyvauti ir nugalėti. O kad sužinotume, kaip reikia

vietą užėmė Maya Samuelson. Geriausiu Lenkijos someljė pripa-

ruoštis, pirmojo susitikimo metu pažiūrėsime šiame žurnalo

žintas Adamas Pawlowski, šiais metais tapęs someljė magistru.

numeryje minimą filmą „Someljė“.

Rugsėjo mėnesį vykusiame Latvijos čempionate „Laroche Cup 2014“ Narimantui sekėsi kur kas geriau. Puikiai pasirodęs pusfinalyje, jis pateko į finalą ir vos keliais taškais atsilikęs nuo Latvijos čempiono Kasparso Reitupso liko antras. Reikia paminėti, kad Latvijos someljė, kaip ir estai, labai veržiasi į priekį, norėdami kuo geriau pasirodyti Europos ir pasaulio čempionatuose. Jų išsikelti uždaviniai ir aistra, kuria jie dega mokydamiesi ir treniruodamiesi, duoda rezultatų. Keletas jų mokosi

Rasa Starkus – Lietuvos someljė asociacijos steigėja, pirmoji prezidentė, šiuo metu einanti LSA viceprezidentės pareigas. 2014 m. ji atstovavo Lietuvai Estijos, Latvijos ir Baltijos someljė čempionatų teisėjų komisijose.

Šiems naujiems Baltijos sesių krikšto vardams redakcija nepritaria, tačiau autorės pageidavimu jie paliekami kaip originaliame tekste.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno edukacijos hierarchija

Kur mokytis apie vyną Dr. Arūnas Starkus

Lietuviams vis labiau rūpi mokslai apie vyną. Vieniems enologinis išsilavinimas padeda siekti karjeros prekybos ir svetingumo srityse, kitiems svarbi gurmaniškoji pažinimo pusė, o tretiems žinios apie vyną – privalomas išsilavinusio europiečio atributas. Deja, daugelis vyno edukacija pasaulyje užsiimančių insititucijų nepriklauso formaliojo ugdymo sistemai, todėl kiekviena kursus organizuoja ir laipsnius suteikia savaip, nepalengvindamos nei būsimo kursanto pasirinkimo, nei stebėtojo iš šalies supratimo. Tačiau situacija nėra beviltiška: enologinės žinios turi savo hierarchiją, pagal kurią galima palyginti ir mokyklų programas ir jų absolventų žinių lygį.

u vynu susijusias studijas galima būtų suskirstyti į keturias

(Radda) miestelyje įsikūrusiame sename Santa Maria al Prato

grupes. Dviejų pirmųjų studijos vyksta vyndarystės regio-

vienuolyne. „Cape Wine Academy“ kviečia mokytis apie Pietų

nuose, todėl ribotai prieinamos: 1. Specializuoti kursai vyno regionuose. „Ecole du Vin de Bor-

Afrikos Respublikos vyną, kaip ir „Weinakademie Österreich“ Ruste rūpinasi Austrijos vyno populiarinimu. Tokių kursų trukmė ir

deaux“ priklauso Tarpprofesinei Bordo vyno tarybai ir siūlo trijų

lygis tokie įvairūs, kad apibendrinti būtų sunku. Viena aišku: nu-

savaičių kursus, skirtus tik šio regiono vyno pažinimui. Panašią

važiavus į vyno gamybos regioną, vietinius kursus susirasti verta,

mokyklą šiemet atidarė „Chianti Classico“ konsorciumas Rados

nes tai yra geriausias būdas pradėti pažintį su vyno pasauliu.

l Tik kas penkioliktas pirmojo kurso Vyno magistrų instituto studentas taps vyno magistru. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno edukacijos hierarchija

Someljė studijų hierarchija nacionalinėse someljė asociacijose ir Tarptautinėje someljė asociacijoje PAKOPOS

Mažiausia trukmė (darbas klasėje + rekomenduojamas laikas savarankiškoms studijoms)

Kiek gėrimų degustuojama

Egzaminas

Įvadinis someljė kursas

Vienas kursas Lietuvos someljė mokykloje

50 val.; 80 gėrimų

Testas, degustacija, rašto darbas

Someljė studijos

Trys kursai Lietuvos someljė mokykloje

150 val.; 250 gėrimų

Testas, degustacija, rašto darbas

Sertifikuotas Lietuvos someljė

Savarankiškas pasiruošimas

ASI diplomas

Sėkmingai baigtos someljė studijos ir praktinis egzaminas (arba sėkmingas dalyvavimas someljė varžybose) Savarankiškos studijos

2. Daug rimtesnės studijos siūlomos vyndarystės regionų

Someljė

universitetuose. Čia jus per 2–5 metus paruoš profesinei veiklai, gausite bakalauro, magistro diplomą. Tačiau apie vyną sužinosite tik tiek, kiek reikia siauros srities specialistui. Daugiau laiko bus skiriama ekonomikai, teisei, agronomijai ar technologijoms. Universiteto programų analizė – ne šio straipsnio tikslas. Kiti du mokslų apie vyną tipai paplitę visur, kur vynas vartojamas, todėl juose mokosi nepalyginimai daugiau žmonių. 3. Someljė mokyklos. Someljė Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje yra vyno eksperto sinomimas, Prancūzijoje, Italijoje tai – išskirtinai restoraninės profesijos pavadinimas. Abiem atvejais someljė mokyklose mokomasi apie vyną bei apie jo vartojimą ir derinimą su maistu. Beveik visos someljė mokyklos yra neformalaus ugdymo įstaigos. Tokia veikia ir Lietuvoje, ir Estijoje, Švedijoje jų bent dešimt, Argentinoje – per dvidešimt. Labiausiai gerbiama someljė ugdymo įstaiga – Court of Master Sommelier, teikianti someljė magistro laipsnį, veikia Londone. 4. Vyno prekybos profesionalų (žinovų) studijos. Didžiausia ir įtakingiausia pasaulyje tokio tipo mokykla – „ Wine and Spirits Education Trust“ (WSET) bei su ja susijęs Vyno magistrų institutas (Institute of Masters of Wine), teikiantis prestižinį vyno magistro (Master of Wine) laipsnį. Amerikoje gana aukšto lygio yra „Society of Wine Educators“, Briuselyje veikia „European Wine Academy“ ir t. t. Visos šios mokyklos suteikia visapusišką išsilavinimą vynininkystės srityje, nors mokslas taip pat neformalus. Someljė ir vyno prekybos profesionalų studijas apžvelgsime detaliau.

Testas, degustacija, praktinis egzaminas

Someljė profesija sena kaip supratimas, kad maistą prasminga užsigerti vynu, tačiau nėra nusistovėjusių jos reikalavimų. Kriterijus laisvai formuoja kiekvienos šalies someljė asociacijos, o pasaulinius standartus siekia suvienodinti Tarptautinė someljė asociacija (ASI - Association de la Sommellerie Internationale). ASI daugiausia dirba, bandydama padėti jaunoms valstybėms narėms sukurti minimalius someljė profesijos reikalavimus, nes joms trūksta ne tik patirties, bet ir pedagogų, o kai kur net ir vyno, kurį būtų galima degustuoti paskaitų metu. Didžiosios vyną gaminančios šalys, taip pat Beneliuksas, Skandinavija, Japonija turi senas, stiprias someljė mokyklas, čia gyvena geriausi pasaulio, atskirų žemynų someljė, kurių formuojami someljė standartai yra gerokai aukštesni nei šalių naujokių. Šių metų Europos someljė čempiono Arvido Rosengreno tėvynės Švedijos someljė mokyklose per metus mokosi apie 3000 žmonių, Estijoje – 100. Lietuvoje – apie 80. Latvijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Graikijoje someljė mokyklų iš viso nėra. Lietuvoje someljė kursai trunka 150 valandų. Estijoje po tiek laiko gaunamas tik jaunesniojo someljė statusas. Nuo 1969 metų Londone veikia nepriklausoma savivaldi someljė ruošimo institucija „Court of Master Sommelier“ – Someljė magistrų gildija. Joje aukščiausią – someljė magistro (Master Sommelier) – laipsnį kasmet įgyja 6–15 someljė. Daugiapakopė studijų sistema veikia Londone, JAV ir Australijoje su Naująja Zelandija. Martynas Pravilonis, antrąją pakopą baigęs „Court of Master Sommelier“ absolventas, dirba Lietuvoje.

„Court of Master Sommelier“ studijos pakopos

Mažiausia trukmė (darbas klasėje + rekomenduojamas laikas savarankiškoms studijoms)

Egzaminas

Įvadinis someljė kursas (Introductory Sommelier Certificate)

Savarankiškas pasiruošimas +2 dienų intensyvus kursas su gėrimų degustavimu

Testas, praktinis aptarnavimo testas

Sertifikuotas someljė (Certified Sommelier)

Savarankiškas pasiruošimas.

Testas (pasirinkimas + trumpi atviri klausimai), 2 vynų akloji degustacija, praktinis aptarnavimo testas

Pažengęs someljė (Advanced Sommelier)

Savarankiškas pasiruošimas, 5 dienų sesija, iš kurių 2,5 skirtos egzaminams

Valandos trukmės testas (24 klausimai ir 60 trumpų atvirų klausimų), 6 vynų akloji degustacija, praktinis aptarnavimo egzaminas

Someljė magistras (Master Sommelier)

Savarankiškas pasiruošimas

Praktinio aptarnavimo egzaminas, teorijos egzaminas žodžiu, 6 vynų akloji degustacija žodžiu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyno edukacijos hierarchija

l Antrojo, 2007 m., Lietuvos someljė čempionato dalyviai. WSET „Wine and Spirits Education Trust“ – 1969 m. įkurta įstaiga, skirta ruošti vynu prekiaujančius profesionalus, šiandien išaugo į didžiausią enologinio mokymo įstaigą pasaulyje, turinčią savo programos tiekėjus 62 šalyse. Kursus galima išklausyti ir Lietuvoje (anglų k.), ir Baltarusijoje (rusų k.). Kasmet visame pasaulyje WSET kursus lanko apie 50 000 studentų. Apie trečdalis jų – mė-

mis, vienas Lietuvoje gyvenantis studentas artėja prie mokslo pabaigos, tuo pat metu šio titulo siekia dar trys latviai. Pasaulyje yra apie 10000 WSET diplomo turėtojų. Šis išsilavinimas būtinas, norint studijuoti Vyno magistrų institute ir siekti vyno magistro laipsnio.

gėjai. Mokyklos valdymo organuose dirba tokie vyno pasaulio autoritetai, kaip Hugh Johnsonas, Jancis Robinson. Garbės prezidentu šiems metams tapo Gerard‘as Bassetas – 2010 m. Pasaulio someljė čempionas, vyno magistras ir someljė magistras. Lietuvoje dirba vienas WSET diplomo turėtojas (šio straipsnio autorius)*, dar du lietuvaičiai su šiuo titulu dirba Londone, vienas yra Latvijoje (A. Nords), estai neturi nė vieno. Mūsų žinio-

*Arūnas Starkus yra Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, Tarptautinės someljė asociacijos Edukacinio komiteto narys, WSET diplomantas (2010) ir autorizuotas programos tiekėjas Lietuvoje ir Baltarusijoje (nuo 2012), baigęs „Ecole du Vin du Bordeaux“ (2003). Nuo 2013 m. studijuoja Vyno magistrų institute.

WSET studijos pakopos

Mažiausia trukmė (darbas klasėje + rekomenduojamas laikas savarankiškoms studijoms)

Kiek gėrimų degustuojama

Egzaminas

I lygis – Pagrindų kursas (Foundation)

9 val

Testas

II lygis – Vidurinysis kursas (Intermediate Certificate)

16 + 12 val

Testas

III lygis – Pažengusiųjų kursas (Advanced certificate )

28 + 56

Testas, degustacija

IV lygis – Diplomas (Diploma)

118 + 422

200

6 egzaminai: testai, degustacijos, rašto darbai

V lygis – Garbės diplomas (Honours Diploma)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Tiriamasis darbas

vyno edukacijos hierarchija

Vyno magistras Nuo 1953-ųjų aukščiausią vyno pasaulyje titulą gavo 372

vyno magistrų. Artimiausi dirba Suomijoje, Švedijoje, Vokieti-

vyrai ir moterys – vidutiniškai po 7 kasmet iš maždaug dviejų

joje, Austrijoje. Šiemet vyno magistro titulas suteiktas Natashai

šimtų studijuojančių. Norint tapti vyno magistru, reikia išlai-

Hughes MW (Didžioji Britanija), Robinui Kickui MW (JAV), Annei

kyti praktinį egzaminą – 36 vynų degustavimo testą; teorijos

Krebiehl MW (Vokietija), Robui MacCulloch MW (Didžioji Britani-

egzaminas – visų žinių apie vyno verslą nuo vynuogių auginimo

ja), Louisei Sydbeck MW (Švedija), Nicholas Paris MW (JAV).

iki rinkų išmanymo patikrinimas, rašant penkias esė. Galutinis akordas – disertacijos gynimas. Šiuo metu pasaulyje yra 318 Vyno magistrų instituto studijos pakopos

Mažiausia trukmė

Egzaminas

Vyno magistras (Master of Wine)

Apie du metai nuolatinių studijų prieš egzaminus ir vieni metai disertacijai parašyti

Akloji 36 vynų degustacija, penkios 1000 žodžių esė ir 10000 žodžių apimties disertacija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

degustacija su autoritetu

Paolo Baso

degustuoja ir komentuoja geriausius Šveicarijos vynus Arūnas Starkus

ietuvoje Šveicarijos vyno nenusipirksi. Pačioje Šveicarijoje

metu Montreux vykusią degustaciją pateikiame 2013 m. geriau-

geriausių vynų laukiančiųjų sąrašas užpildytas keletui metų

sio pasaulio someljė Paolo Baso žodžiais. Žurnalo redaktorius

į priekį. Visgi kai kurie iš jų tokie įspūdingi ir unikalūs, kad prašy-

pridėjo lietuvišką vyno vertinimą šimtabalėje skalėje.

te prašosi į vyno kolekciją. Objektyvumo dėlei DWCC 20141 1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Digital Wine Communication Conference

degustacija su autoritetu

Vynas

Paolo Baso komentaras

Pierre-Luc Leyvraz-St-Saphorin Grand Cru „Les Blassinges“ 2012 AOC Lavaux

Molis ir kalkakmenis ant ledynmečio morenos. Ežeras, saulė, akmenys šildo vynuoges. Kvepia mielėmis, verbena,saldymedžiu, liepomis. Tipiškas „Chasellas“. Su saldumo pojūčiu. Šiek tiek CO2 įprasta „Chasellas“, siekiant padidinti gaivumą. Vidutinio tvarumo poskonis.

St-Jodern Kellerei Visperterminer Heida Veritas 2012 AOC Wallis

Valė. Vienas gražiausių pasaulyje vynuogynų, nes netoli Materhorno, Monblano, Monte Rozos. Neskiepytos vynuogės. Nebuvo filokseros. 1000–1100 metrų virš jūros lygio. Tokiame aukštyje šildo ir akmeninės sienos. 600 ml kritulių per metus. Sodri spalva. Kvepia ananasų drebučiais, žaliąja citrina, pernokusiais persikais, bananais, džiovintais abrikosais. Koncentruotas skonis, tvarus poskonis. Someljė vynas, nes prie visko tinka.

Domaine Les Huitins-Dardagny Sauvignon 1er Cru 2013 AOC Genève

Padarytas moterų. Paprika, dūmas, pasijų vaisiai, šalavijas. Traški rūgštis, tvarus poskonis. Tipiškas Ženevai su aiškia prancūzų įtaka.

Caves de Chambleau –Colombier Pur Sang Pinot Noir Barrique 2010 AOC Neuchatel

Derlingumas 300 gr/m2.2 22 mėn. brandintas naujose ąžuolo statinėse. Vėlesnį skynimą nurodo aromatai: vanilė, eukalipto balzamiškumas, prinokę braškės, vištidė. Saldi ataka, grietinėliškas poskonis. Vidutinis svarumas, nedidelė ekstrakcija. Ąžuolas vis dar juntamas liežuvio vidury, reiktų metus palaukti iki visiškos integracijos. Vidutinio tvarumo poskonis.

Gatenbein – Fläsch Pinot Noir 2010 AOC Graubünden

Netoli Lichtenšteino. Kvepia braškėmis, balzamiku, vanile. Skonis intensyvėja. Intensyvus ir elegantiškas. Alkoholio, rūgšties ir taninų harmonija. Vos juntamas ąžuolo, kavos aitrumo. Ilgas laukiančių pirkėjų sąrašas.

Jean – René Germanier – Vétroz Cayas Syrah du Valais Réserve 2009 AOC Valais

Aukštutinė Rona. Skalūno dirva. Kvepia juodaisiais pipirais, vanile, kiek redukuotas – guma. Trešnių, mėsos, laukinės žvėrienos aromatai. Pirmoji ataka – saldūs vaisiai, prinokusios vynuogės. Sodrus skonis, po truputį atsiveria. „Sukramtoma“ tekstūra. Puikus balansas, ilgai trunkantis poskonis: juodieji pipirai, saldymedis. Tinka su žvėriena, stirniena.

Brivio Vini – Mendrisio Platinum 2011 AOC Tessin

Netoli Frančiakortos ir Pjemonto. Viduržemiškas klimatas, gera ekspozicija. ‘Merlot‘ Ticine paplito po filokseros epidemijos. Šiek tiek pernokusios uogos, kiek padžiovintos prieš fermentaciją. Ryški), saldūs prieskoniai, vanilė. spalva matoma net ant taurės sienelių. Trešnės, juodieji serbentai, kadagio uogos, ievos lapai (tipiška šiam regionui). Aksominiai taninai. Sodraus juodųjų serbentų skonio. TInka brandinti, kai taninai kiek aitrūs, o ne kartūs. Potencialas – 10 metų.

Clos de Tsampéhro – Franthey Tsampéhro Rouge – Edition I 2011 AOC Valais

Įdomus ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Cornalin‘ mišinys. Derlingumas – 500 gr/m2, šaltai maceruotas, 21 mėn. brandintas prancūziško ąžuolo statinėse. Sodri rubino spalva, stiprus prieskonių, juodųjų pipirų, žemuogių, vyšnių ir žemiškumo aromatas. Šildantis ir truputį alkoholiškas burnoje. Sausas, ilgai trunkančio skonio, kuris puikiai evoliucionuoja. Aitrūs, bet ne kartūs taninai. Itin stiprus prieskonių, eukaliptų, balzaminių, saldymedžio kvapų poskonis. Tarp vietinio ir tarptautinio stiliaus. Geras brandinimo potencialas. Tinkamas tarptautinei publikai.

Valais Mundi– Uvrier Electus 2010 AOC Valais

‘Cornalin’, ‘Humagne Rouge’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Syrah’, ‘Diolinoir’, ‘Merlot’ ir ‘Cabernet Franc’. Septynios vynuogių veislės, ir gerai, kad žmogus jas sudėjo, nes šiuo atveju žmogus yra svarbesnis už terroir. Auga ant granito ir kalkakmenio. Vyšninė spalva. Puiki dermė. Saldžių uogų, balzaminiai, kadagio, vanilės, pernokusių trešnių, aviečių, slyvų aromatai. Labai kompleksiškas, ekstrahuotas, subalansuotas. Svarus ir sutraukiantis, jaunas. Gali bręsti 10 m.

Marie – Thérèse Chappaz – Fully Petite Arvine Grain Noble 2001 AOC Valais

‘Petit arvine‘ – 100 proc. kilnusis puvinys, uogos surinktos spalio mėn., lapkritį ir prieš Kalėdas, kai labai šalta, bet vynuogės dar nesušąlusios. Stiprus, kompleksiškas aromatas: balti grybai dėl pilkojo kekero, džiovinti abrikosai, persikai, razinos, saldūs prieskoniai, apelsinai, jazminų arbata. Sodrus, sūrus, minerališkas skonis. Tvarus ir intensyvus vanilės ir cinamono poskonis.

AS vertinimas

92,5

Šveicarijoje vynuogių derlingumas nurodomas gr/m2.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

skaniai

Apžavėta, susirūpinusi ir suglumusi (Bewitched, Bothered and Bewildered) Rasa Starkus

Ilgai nerašiau, nes neturėjau ką rašyti. Visos knygos, kuriose nors kiek buvo rašoma apie valgius ir gėrimus, staiga tapo banaliomis meilės istorijomis, kurias palydėdavo „sukurtas“ (šimtąjį kartą atkartotas) receptas ir skambus vyno regionas ar stilius. Knygynuose atsirado tiek knygų apie valgį ir jo darymą, kad ne pagal virtuvės stilių, o pagal autoriaus profesiją, balso tembrą ar laidą, kurioje tas balsas skamba, galiausiai pagal akių spalvą gali rinktis, kuriuos blynus kepsi. Visi grįžo į virtuves, visi kepa ir verda, visi stengiasi nustebinti artimuosius, mylimuosius, draugus ar kolegas. Tik nesuprantu, kodėl staiga tiek daug „šefų“ pradėjo apie tai rašyti. Keista jų knygose pamatyti klasikinius prancūziškus, itališkus ar ispaniškus receptus, pateikiamus kaip savus. Keista mada...

a, bet mados kiekvieną sezoną keičiasi, tad tikėkimės, kad

jūs skiriate savo laisvą laiką, mėgaujatės, išleidžiate pinigus, tai

kada nors ateis mada būti paprasčiausiai sąžiningais ir dorais

darote labiau iš meilės sau, kai norisi kažko prisipildyti, kilti ir skleisti

žmonėmis, nevogiančiais kitų sukurtų dainų, receptų, paskaitų,

tai, kas gražu ir malonu nedideliame artimųjų rate. Tačiau darbas

tiesiog žmonėmis, kurie darytų tai, kas jiems geriausiai išeina, ko

yra priešinga veikla. Darbe tu turi vykdyti pareigas, siekti rezultatų,

mokėsi ar ką dirbo. Jūs galite prieštarauti, kad jei žmogus kažką la-

kad visi bendradarbiai galėtų tavimi pasikliauti, nesvarbu, norisi

bai mėgsta, tai nori tuo dalintis. Nesiginčysiu, dalinkitės, dalinkitės

to ar ne, ir kaskart, deja, turi uždirbti, o ne išleisti. Todėl norint būti

šeimoje, su draugais, feisbuke. Bet nemanykite, kad jei draugai jus

geru šefu, neužtenka kartais, turint laiko, mėgti virti ar kepti, kaip ir

pagiria („na, jau tikrai gali atidaryti restoraną“ arba „knygas galėtum

norint būti geru šokėju ar dainininku, negana linguoti ar niūniuoti,

rašyt“), reikia pulti ir tai daryti. Patikėkite, kiekvienu atveju reikia

pasigirdus pirmiems muzikos garsams. O norint būt geru rašytoju,

daug daugiau žinių ir pastangų. Hobis ir darbas nėra tas pat. Hobiui

neužtenka tik rašyti, reikia tuo gyventi...

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

skaniai

išsižiojau. Pilna erotikos ar, kaip kažkas sakė, „minkštos pornografijos“ knyga. Tačiau kuo čia dėta erotika žurnale apie vyną ir maistą? Nina George. LEVANDŲ KAMBARYS. („Alma littera“, 2014).

Pasirodo, tas dėdulė Osvaldas kaip reikiant padūkęs ne tik nuotykių

Nebijosiu pasakyti, kad seniai skaičiau tokią literatūriškai išraiškingą

žanre, bet ir kalbant apie vyną bei maistą. Jūs tik paskaitykite: „Susė-

knygą. Sunku net įsivaizduoti, kaip galima taip giliai, o kartu ir jaus-

dę ant neaukštos baltos sienos, žyminčios Romanė Konti vynuogyno

mingai aprašyti įvairius gyvenimo etapus. Net nemoku įvardyti to

ribas, išsidėliojome šaltą vištieną, baltą duoną, sūrį, pasistatėme bu-

pojūčio – be galo lengvai ir suprantamai skaitomi sodriai ir detaliai

telį paties „Romannee Conti“ ir dvi talpias stiklines“. Toliau rašyti? Ne,

aprašyti įvairiausi įvykiai. Pradžioje maniau, kad vėl bus popsiškai

paskaitykite patys. Tikrai rasite daug skanių ir juokingų vaizdelių. Čia

rašoma apie meilę Provansui ir levandų spalvai ar kvapui, bet jau

gi Roaldas Dahlis – juodasis humoras, gili mintis jam visuomet tinka.

po kelių puslapių vis ieškojau laiko paimti šią knygą į rankas. Tai, kas parašyta – išgyventa, mylėta, šokta, matyta. Nerašysiu apie knygos

O šalia, ką ragauti šalia? Ąžuole brandintą burgundiškąjį ir, žinoma, „Epoisse“ sūrį.

siužetą, jis toks sudėtingas ir daugiasluoksnis, kad reikėtų tiesiog viską atpasakoti... Daug personažų, daug gražių vaizdų... Vyno mėgėjams galiu pasakyti, kad šioje knygoje jūs plauksite pagrindinėmis Prancūzijos upėmis, o pro jūsų akis lėtai slinks Šampanės,

PARYŽIUS MANHETENAS (pranc. k., rež. Sophie Lellouch, 2012).

Luaros, Ronos slėnio regionai su vynuogynų vaizdais ir vyndarių

Dar viena vaistinė, tik šįkart pusiau tikra. Šalia normalių medika-

kaimeliais. Plauksite laivu, kuriame įsikūrusi „literatūrinė vaistinė“,

mentų, dėl filmų pamišusi vaistinės savininkė Elis (vaidina Alice

o jos savininkas Žanas Perdu, parenka skaitytojui knygas pagal jo

Taglioni) „gydo“ filmais. Nes, anot jos, ir pati taip geriau išgyja bei

sielos būseną, kitaip sakant, gydo jų nuotaikas ir sielas. Gydo kitus,

supranta pasaulį. Kažkodėl nenustebau, kad daugelis nuomojamų

tik ne save... Ne, daugiau nepasakosiu, paskaitykite patys. Tik nepra-

filmų yra Woody Aleno, nes Elis jį dievina, su juo šnekasi, ji apsėsta

leiskite tango aprašymo 135–139 puslapiuose. Kas nebandė šokti,

šio režisieriaus minčių ir gyvenimo būdo. Nors nemažai skeptikų

tas nesupras, o kas bandė, bet nesėkmingai, galų gale „pagaus kam-

nekaip įvertino pirmajį S.Lellouch režisuotą filmą, man jis patiko.

pą“. Neslėpsiu, ne vienoje vietoje ir ašara nuriedėjo, gal jau tampu

Kaip gali nepatikti gražūs žmonės, Paryžiaus vaizdai, prancūzų

per daug sentimentali, bet grožis vis dažniau pašiaušia odą.

ir anglų kalbų samplaika ar keisti Aleno juokeliai! Vyno nedaug,

Koks gi vynas tinka prie šio turinio? Įvairus. Skaitydami ga-

bet iškeliama labai aktuali gėrimo vakarėliuose problema (social

baliukais, rinkitės pagal aprašomą vietovę. Man labiausiai derėjo

drinking). Jaunimas į juos eina norėdami pasirodyti ir pagerti vyno,

„Pinot Noir“ iš Burgundijos pradžiai ir raudonasis Provanso „Bandol“

pabrendę iš jų išeina, nes vyno ir pasirodymų jau per daug.

pabaigai. Ir dar. Kas mylite Prancūziją, po šios knygos vėl užsima-

Vėl nuostabus garso takelis. Vien tik Ellos Fitzgerald „Bewitched,

nysite ten keliauti, ir kuo greičiau. Šis noras neapleidžia net praėjus

Bothered and Bewildered“ nuneša į Woody Aleno ir kitus filmus...

kelioms savaitėms. Taip pat ir su knyga: ją norisi dar ir dar kartą

apie Prancūziją...

paimti į rankas...

Į meniu galime įtraukti „Bordeau Clairet“, nealkoholinį sidrą ir lengvas salotas su kepta jautiena.

Banana Yoshimoto. VIRTUVĖ („Alma littera“, 2014). Tipiškas japoniškas minimalistinis romanas apie giliausius išgyvenimus,

SOMeljė (angl . k., rež. Jaso Wise, 2013). Tai gera pamoka, kaip

laimę ir tragediją, vienatvę ir išsiskyrimą. Galingas rašytojos talentas

reikia mokytis ir dirbti, kad būtum geriausias. Šis filmas skirtas tiek

trumpais, subtiliais sakiniais pasakyti daug gilių minčių. Prozos

someljė profesijos atstovams, tiek jų aptarnaujamai visuomenei.

haiku. Pasirodo, kad virtuvė yra pati jaukiausia vieta ne tik pas mus,

Vieni supras, jei dar nesuprato, kiek reikia mokytis, kiek valandų

bet ir kitame pasaulio krašte. Virtuvė – pagrindinė veiksmo vieta,

skirti kasdien tam, kad užkariautumei vyno pasaulį ir taptumei

kurioje žmogus praleidžia daugiausia laiko, sužinomos pačios svar-

vienu iš nedaugelio someljė magistrų. Kiti suvoks, kad šis darbas

biausios naujienos, išgyvenami patys giliausiai jausmai, gražiausi

nėra toks jau paprastas, kaip galėjo pasirodyti, nes dažnai restorane

susitaikymai... Trumpas kūrinys apie šiuolaikinę ir klasikinę Japoniją

aptarnaujančiųjų veidai daug jaunesni ir šviesesni nei sėdinčiųjų

jūsų pamąstymams. Vieno vakaro skaitinys.

prie stalo. Todėl neretai patyręs valgytojas žiūri į restorano darbuo-

Sakė ir japoniškai plonai supjaustyta ir apkepta su daržovėmis

tojus, lyg norėdamas pamokyti ar pasidalinti savo patirtimi. Nėra

jautiena ar antienos sriuba – ech, prisimenu gerus laikus „Osakoj“...

blogai „dalintis patirtimi ir mokyti kitus“, tačiau ne visada tai vyksta

Ir kodėl dar tiek nedaug japoniškos virtuvės mėgėjų Lietuvoje?

maloniu tonu ir tinkamoje erdvėje. Tikiuosi, kad filme parodytos someljė pastangos mokytis, dirbti, gyventi ir nugalėti pakeis ir vienų, ir kitų nuomonę apie someljė profesijai reikalingas žinias, patirtį ir begalinį azartą kuo geriau viską padaryti.

Roald Dahl. DĖDULĖ OSVALDAS („Homo Faber“, 1998).

Žiūrėdama filmą, nieko nenorėjau, tik pasinaudojau jame

Daugelis žinome R. Dahlį iš jo vaikiškų istorijų („Matilda“, „Čarlis

pateikta metodika – įsteigiau namie geltonųjų kortelių sistemą:

šokolado fabrike“, „Denis – pasaulio čempionas“), kurias vaikai iškart

kiekvienas kasdien gauna po užduotį, kurią turi įvykdyti ar išmokti.

pagauna ir su jomis susitapatina, nes dažnai jose būna sąmokslas

Taip gyvenime kas dieną vis mokomės ir mokomės.

prieš nieko nesuprantančius tėvus ar ypatingų svajonių išsipildymo

Su artėjančiomis šventėmis visus jus ir jūsų šeimas! Nauji me-

istorijos. Tačiau kad R. Dahlis rašo knygas – ir dar tokias! – suaugu-

tai – nauji įspūdžiai, naujos idėjos, nauji darbai, nauji džiaugsmai,

siems, sužinojau nelabai seniai. Prieš jas nublanksta bet kokie 50

kurių nuoširdžiai ir linkiu.

atspalvių. Juokingiausia, kad to „Dėdulės“ ieškojau kaip vaikiškos knygos. Radau ją tik senų knygų knygyne. Radau, paskaičiau ir

Mažoji Meniu Miu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

dirvožemis

Vynmedžių mėgstamos dirvos II dalis Artūras Ladinskis, Arūnas Starkus

27-ame žurnalo numeryje aptarėme granitą, skalūną, kreidą, klintį, mergelį, dolomitą – magmines, metamorfines ir chemogemines nuosėdines uolienas, ant kurių dažnai auginami vynmedžiai. Tai senos uolienos, susiformavusios iš lavos ar nuosėdų jūros dugne, vėliau iškilusios į žemės paviršių. Joms susiformuoti prireikė šimtų milijonų ir miljardų metų: granitiniam Centriniam masyvui, Vogėzų kalnams Elzase, Šiaurės Ronai Prancūzijoje – 4 mlrd. metų, jie mena tuos laikus, kai Žemėje buvo vienas žemynas. Kreidos klodai susiformavo mezozojaus eroje (prieš 67–230 mln. metų). Geriausiai žinoma kimeridžio mergelio grandinė, besitęsianti nuo Božolė per Luarą, Šabli iki Anglijos – iš juros periodo (prieš 137–195 mln. metų). Vis dėlto daugybė vyno regionų įsikūrę ant jauno dirvožemio, kurį suformavo paskutinis ledynas, pasitraukęs iš Europos vos prieš 10 tūkst. metų. Šioje straipsnio dalyje aptarsime vynmedžių mėgstamus jaunus nuotrupinius ir sąnašinius dirvožemius, o straipsnio pabaigą skirsime dar neminėtiems tufui ir titnagui.

l Rieduliai Šatenef diu Papėje (Prancūzija) V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

dirvožemis

l Žvirgždas Pojake (Bordo) Nuotrupiniai, sąnašiniai, nuolaužiniai dirvožemiai Juos sudaro lietuviams gerai žinomos uolienos: rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis, molis, aleuritas, liosas. Konglomeratas, smiltainis, molio skalūnas – tai susicementavusios uolienos. Šia seka uolienos išvardytos neatsitiktinai – jos skiriasi sudedamųjų dalelių dydžiu. Rieduliai (angl. boulder, bowlder; vok. rollstein) – stambianuolaužinė kietoji uoliena, kurią sudarančių nuolaužų skersmuo didesnis nei 10 cm. Tai gali būti magminių, metamorfinių ar nuosėdinių uolienų nuolaužos. Dažniausiai tai ledynų atvilkti akmenys, bet gali būti ir vulkaninės veiklos padariniai. Lietuvoje turime riedulių muziejų Skuode, o bene žymiausias yra granitinis Puntuko akmuo, kurį ledynas atvilko iš Suomijos. Įspūdingiausių akmenų rasime Pietų Ronos vynuogynuose. Rieduliai iki 15 kg čia vadinami gallets. Garsiausioje regiono apeliacijoje Chateauneuf du Pape rieduliai padengę dirvos paviršių kaip miesto grindinys net kalvų viršūnėse. Juos iš Alpių kadaise atrideno ledynas. Manoma, kad akmenys palaiko aukštesnę vynuogyno temperatūrą ir naktį, spartindami čia pasodintų raudonųjų ‘Grenache‘, ‘Mourvedre‘ ir ‘Syrah‘ nokimą. Kita vertus, akmeningas dirvožemis nederlingas, todėl uogų derlius mažesnis, auga mažesni lapai, jie visi gauna daugiau saulės, taigi vynuogėse sukaupiamas didesnis cukraus kiekis, kuris fermentacijos metu virsta alkoholiu. Gal todėl Chateauneuf du Pape reikalaujamas minimalus alkoholio kiekis yra aukščiausias Prancūzijoje – 12,5 proc. Dėl mažo derlingumo Pietų Ronos vynuose jaučiamas prieskoniškas minerališkumas1. Gargždas (angl. pebble, shingle; vok. geröll) – stambianuolaužinė nuosėdinė uoliena. Nuolaužų dydis – nuo 1 iki 10 cm. Gargždas gali būti jūrinės, ledyninės, upinės arba nuobirinės kilmės. Gargždą sudarantys apvalainukai gali būti tiek magminės, tiek nuosėdinės kilmės. Susicementavęs gargždas yra vadinamas konglomeratu. Viena įdomiausių apeliacijų, kurios pavadinime yra žodis „akmuo“ (it. sasso) yra Bolgheri Sassicaia DOC, esanti Toskanos regione, Maremoje, prie Tirėnų jūros. Čia dirvožemis susiformavo pleistoceno–ledynmečio epohoje, jam būdingas negilus derlingas sluoksnis su aiškiai matomais akmenimis. Šiai apeliacijai pradžią davė vynas „Sassicaia“, daromas iš 1944 m. markizo della Rocchettos (Marchese Mario Incisa della Rocchet-

ta) pasodinto vynuogyno, kuriam ‘Cabernet Sauvignon‘ sodinukai buvo atvežti iš Bordo, „Lafite-Rothschild“ vynuogyno. Gargždo daug visoje Bolgerio apeliacijoje: „Ornellaia“, „Ca‘Marcanda“, „Sapaio“ vynuogynuose. Todėl daugelis čia augina Bordo veisles, vietinės ‘Sangiovese‘ veislės vyne negali būti daugiau nei 50 proc. Gargždo, pereinančio į žvirgždą, gausu Pojako apeliacijoje Bordo, Pomerolyje. Čia akmenukai vadinami caillou ir užtikrina labai gerą drenažą, todėl vynuogės jaučia šiokį tokį vandens trūkumą ir veda mažiau vaisių, juos kiek greičiau nokina. Naktį nuo gargždo akmenukų sklindanti šiluma padeda uogoms greičiau sunokti. Kartais gali susidaryti subjektyvus įspūdis, kad kuo didesni akmenukai, tuo ryškesnis juodųjų serbentų aromatas Medoko vyne. Žvirgždas (angl. gravel; vok. kies) – nuolaužinė uoliena, kurios dalelių dydis yra nuo 1 iki 10 mm. Nereikėtų painioti su žvyru, nes žodis „žvyras“ – iš pramonininkų žodyno. Pagal kilmę žvirgždas gali būti jūrinis, ežerinis, ledyninis. Susicementavęs žvirgždas vadinamas gravelitu, arba konglomeratu. Gamtoje nėra griežtų ribų tarp žvirgždo, smėlio ir gargždo. Šie dirvožemiai būna susimaišę arba išsisluoksniavę ir labai dažnai randami pramaišiui su moliu ir dumblu. Žodžiu „žvirgždas“ (pranc. Graves) vadinamas visas Gravo rajonas į pietvakarius nuo Bordo miesto. Tačiau čia po žvirgždu slypi kieto kalkakmenio klodai, todėl tiksliau aptariamą dirvožemį atspindi labiau į šiaurės rytus nuo Bordo esantis Medokas. Manoma, kad neaukštai virš Žirondos žiočių banguojančiose tobulu drenažu pasižyminčiose kalvose pagrindinis vyno kokybę lemiantis veiksnys yra paviršiaus atstumas iki gruntinio vandens. Maistinių medžiagų vynuogienojai gauna iš giluminių molio, dumblo ir purvino smėlio sluoksnių. Kuo storesnis žvirgždo sluoksnis virš gruntinio vandens, tuo daugiau maistinių medžiagų gausių sluoksnių (lęšių) gali būti, tuo geresnis vynas gali būti pagamintas. Smėlis (ang. sand; vok. sand) – smulki nuosėdinė arba nuolaužinė uoliena. Dalelių dydis – nuo 0,1 iki 1 mm. Lietuvoje smėlį daugiausia sudaro kvarco mineralai, tačiau pasaulyje smėlio būna labai įvairaus. Pagal kilmę smėlis gali būti upių sąnašų (aliuvinis), vėjo suneštas (eolinis), ledyno tirpsmo vandenų (fliuvoglacialinis), ežerų (limninis, arba limnoglacialinis), vulkaninis ir t. t. Susicementavęs smėlis vadinamas smiltainiu (angl.

Šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, kad minerališkumas gali būti nustatytas jusliškai. Nediskutuojama, kaip žmogus tai nustato: jusdamas mineralų skonį ar jį klaidingai priskirdamas kitiems potyriams.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

dirvožemis

sandstone; vok. sandstein). Smėlio aptinkama daugelyje vyno regionų. Kilometro aukštyje Valė (Valais) kantone Šveicarijoje Vispertermineno vynuogyno smėlis atneštas iš Sacharos. Sausame smėlyje negali veistis filokseros pūkagraužis, todėl Vispertermineno vynuogės ‘Heida‘ neskiepijamos. Jos net ir dauginamos senoviniu būdu, sudaiginant prilenktą vytelę. Ant tokio paties iš dykumos atpustyto smėlio noksta įstabiausios Austrijos ‘Riesling‘ vynuogės: 250 mln. metų senumo dirvožemis Heiligensteino vynuogyne Kamptalyje sudarytas iš smėlio, magminių ir vulkaninių uolienų. Smėlis dominuoja Kamarge (Camargue) Ronos žiotyse, centrinėje Vengrijos dalyje. Ant smėlio augti vynuogėms nelengva, nes jame mažai maistinių medžiagų, todėl mažėja derlingumas ir stiprėja minerališkumas. Dažniausiai sodinamos

l Mėlynas molis „Château Petrus“ Pomerolyje (Bordo)

baltųjų vynuogių veislės, kurioms netinka brandinimas ąžuolo statinėse. Aleuritas (angl. aleurite; vok. aleurit) – tarpinė tarp smėlio

mėlynas. Visuose moliuose vyrauja aliuminis ir silicis. Molis suda-

ir molio nuosėdinė smulkianuolaužinė uoliena, kurios dalelių

ro apie pusę visų žemės plutoje esančių nuosėdinių uolienų. Mo-

dydis – nuo 0,01 iki 0,1mm. Susicementavęs aleuritas vadina-

lingos dirvos yra sunkios, jose augantys augalai pradeda vege-

mas aleurolitu. Aleuritinei grupei priskiriamas ir liosas (angl.

taciją vėliau. Susicementavęs molis vadinamas argilitu (angl.

loess; vok. löss). Tai puri, nesluoksniuota, vienalytė ir karbonatinga

argillite; vok. argilit), o paveiktas slėgio ir temperatūros –molio

nuosėdinė uoliena. Spalva gelsva, gelsvai pilka. Jis susiformuoja

skalūnu (angl. clay shale; vok. Tonschiefer, Schieferstein). Molis

vėjui nunešus smulkesnes daleles toli nuo apledėjimo zonos.

gali susidaryti ir vandenynuose, jūrose, ežeruose ar net būti vėjo

Todėl Lietuvoje beveik nerandame lioso paviršiuje (čia buvo

suformuotas. Lietuvoje aptinkame daug molio, bet dar daugiau

pats ledynas), bet jo yra daug Ukrainoje, Slovakijoje, Vengrijoje

yra priemolio – neišrūšiuoto molio, smėlio, aleurito, gargždo,

ir Austrijoje. Ant lioso augančios baltosios Kremstalio ir Kamtalio

žvirgždo ar net riedulių mišinio.

vynuogės, be veislėms būdingų aromatų, kvepia minerališkumui

Molingo dirvožemio rasime daugelyje vynuogininkystės

priskiriamais kviečių kruopų košės, baltųjų pipirų, trintų žalių

regionų, tačiau bene geriausiai visiems žinomas Pomerolis, esan-

gėlių aromatais.

tis dešiniajame Dordonės krante Bordo regione Prancūzijoje.

Molis (angl. clay; vok. ton) – nuosėdinė smulkianuolauži-

„Château Petrus“, įsikūręs aukščiausioje komunos vietoje, vynuo-

nė uoliena, kurios dalelių dydis mažesnis nei 0,004 mm. Molį

gyne turi mėlynos spalvos molio „sagutę“ (pranc. boutonniere),

paprastai sudaro daug įvairių mineralų, jis toks įvairus, kad vien

kuri vynui suteikia aksominės elegancijos. Tačiau slyvų aromato

jam aprašyti paskirtos atskiros knygos. Molis gali būti įvairių

ir svarumo suteikia kietas geležingas sluoksnis (crasse de fer) ir

spalvų – nuo balto (kaolinitinio) iki juodo anglingo. Paprastai

geležies gausa Pomerolio molyje. Raudonas molis ant kalkingo

molis yra vadinamas pagal pagrindinį formuojantį mineralą. Gali

pagrindo randamas Kunavaroje (Coonawarra) Australijoje, kai

būti monmorilonitinis (gelsvas), glaukonitinis (žalias) arba net

kuriuose Viduržemio jūros vyndarystės regionuose.

l Liosas Kamptalyje (Austrija) V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

dirvožemis

l Tufas Šinone (Luaros slėnis) Specifinės uolienos Jų yra nemažai, tačiau aptarsime porą populiaresnių, turinčių įtakos vynuogėms. Tufas (angl. tuff; vok. tuff) pagal kilmę ir sudėtį būna dviejų tipų: vulkaninis ir nuosėdinis. Tai palyginti lengva ir poringa (iki

etiketėse dažnai galima pamatyti užrašą Silex (pranc. „titnagas“), nes rytinėje dalyje jo tai pat randama. Titnago dirvožemis šiltas, todėl ‘Pinot Noir‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘ geriau sunoksta, ir nors vynų vaisiškumą slopina minėtas titnago dūmo kvapas, jie yra svaresni, ilgaamžiškesni.

70 proc.) uoliena. Jam būdingas nevienalytiškumas, nelygumas, kampuotumas. Vulkaninis tufas – tai piroklastinė vulkaninė uoliena, kurią sudaro susicementavusios silikatinės (molio) medžiagos. Pagal tai, iš kokios pagrindinės vulkaninės uolienos tufas sudarytas, jis taip ir vadinamas – bazaltinis, dacitinis, riolitinis ir t. t. Spalvos gali būti labai įvairios (geltona, oranžinė, juoda ir kt.). Vulkaninio tufo geriausia ieškoti Pietų Italijoje – Vezuvijaus (Kampanija), Etnos (Sicilija) ir Vulturės (Bazilikata) apylinkėse. Jis greitai yra, todėl ugnikalnių šlaituose aptiksime tufo smėlį. Uolos formos tufas dažniau panaudojamas kaip statybinė medžiaga pilims statyti ir rūsiams skobti, nei daro įtakos vyno skoniui. Lietuvoje tokio tufo nėra. Nuosėdinis tufas (angl. calcareous tuff; vok. kalktuff) – lengva, poringa, iš kalcio karbonato (CaCO3) sudaryta chemogeninė nuosėdinė uoliena. Iš tokios uolienos ilgainiui susiformuoja klintis ar mergelis. Lietuvoje randama ežerų dugne yra ir stambesniuose senuose telkiniuose prie Alytaus, Nemunaičio slėnyje. Nuosėdinio tufo rasime Luaros slėnyje. Jį mėgsta ‘Cabernet Franc‘ vynuogės. Titnagas (angl. flint; vok. kiesel, feuerstein) – kieta, trapi

Dirvožemio amžių nusakantys terminai Užsukę pas vyndarius, girdime pavadinimus: kimeridžio mergelis, konjakio klintis ar terciaro sąnašynai. Minėti pavadinimai yra specialios geologijos mokslo šakos stratigrafijos terminai. Iš mokyklos žinome, kad buvo paleozojaus, mezozojaus, kainozojaus eros. Dar esame girdėję keletą periodų: bent jau juros periodą, kai karaliavo dinozaurai. Kimeridis – viršutinės juros vidurinis aukštas , kurio metu, prieš 144 mln. metų, susidariusioms nuoguloms pavadinti buvo paimtas Pietų Anglijos kaimelio pavadinimas. Nuo Anglijos iki Rusijos europinės dalies visos to laikotarpio nuogulos vadinamos kimeridžiu. Lietuvoje jos yra klinčių, Lenkijoje – smiltainio, daugelyje Europos vietų – mergelio pavidalu. Terminas nusako dirvos amžių, tačiau tai nereiškia, kad galime sodinti ‘Sauvignon Blanc‘ ar ‘Chardonnay‘ ir tikėtis gero derliaus. Dirva – vienas iš vyno kokybę lemiančių veiksnių, labai susijęs su klimato sąlygomis, vyndarystės metodais. Vyno gerbėjams žinios apie dirvą suteikia papildomo intelektinio, pažinimo malonumo, tačiau nebūtinai turi įtakos vyno skoniui.

uoliena, kuri yra kaip ir kvarcas yra silicio oksidas, tačiau kristalai yra labai smulkūs. Jis susidaro karbonatinėse uolienose, ypač kreidoje, vykstant povandeniniam vulkanizmui, kai karštis iš dugno paveikia aplinkines karbonatines uolienas. Tai rūgšti uoliena, kuri sudaro intarpus, lęšius, o kartais ir tarpsluoksnius. Spalva būna nuo baltos iki juodos, pasitaiko ir gelsvai pilko (Sansero apylinkėse). Lietuvoje randamas išplautas, juodos spalvos, o natūraliai glūdi Pietų Lietuvoje. Gardino kreidos karjere galima pamatyti natūraliai slūgsantį titnagą. Vyno pasaulyje titnagas labiausiai žinomas iš Pouilly-Fume apeliacijos dešiniajame Luaros krante. Fumé (pranc. „dūmas“) vynuose juntamas dūminis kvapas, o vynuogynų dirvožemyje gausu titnago skeveldrų. Sansero (kairysis Luaros krantas) vyno

l Titnagas Puji Fiumė (Luaros slėnis) V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

„Zalto“ taurės

taip, kad išlaikytų žemės ašies pasvirimo kampą, tai yra 24, 48 ir 72 laipsnius. Dar senovės Romos laikais buvo tikima, kad toks pasvirimo kampas maistui ir gėrimui suteikia daugiau skonio, nes yra arčiau žemės ir natūralumo. Tai taurės, apie kurias neverta daug rašyti, jas reikia paliesti ir paragauti iš jų vyno... Nors „Zalto“ taurės pradėtos gaminti tik 2007 metais, taigi dar yra gana „jaunos“, tačiau greitai sulaukė pasaulinio pripažinimo ir gavo nemažai apdovanojimų. 2009 metais iš profesionalų

ik šiais metais Lietuvą pasiekė aukščiausios kokybės „Zalto“

sudaryta žiuri „Zalto“ taurėms skyrė pirmas vietas tarp „Riesling“,

taurės. Tai pasaulyje pripažintų vyno kritikų mėgstamos

Burgundijos ir Bordo vyno taurių nuo 5 iki 55 eurų kainos (ati-

bešvinio krištolo rankų darbo vyno taurės. Šios taurės lengvos it plunksna dėl plonyčio krištolo, leidžiančio burnoje justi ne stiklą ir vyną, kaip įprasta, o tik vyną ir jo tikrą skonį. „Zalto“ taurėse atsiskleidžia visa vyno aromatų puokštė. Fizikos profesoriaus pasiūlymu taurių forma sukurta

tinkamai nuo 17,26 iki 189,90 Lt) už vienetą. Profesionalų žiuri sudarė 18 asmenų, tarp kurių buvo Georgas Riedelis, Gerhardas Frankas, Johannas Nagas. „Zalto“ taip pat siūlo keturių rūšių dekanterius ir grafinus bei dviejų dydžių spjaudykles.

Oficialus ir vienintelis „Zalto“ bei kitų prekės ženklų atstovas Lietuvoje – UAB „Vytis invest“ (www.vytishop.lt).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Kitu kampu

Vyno ir muzikos derinimo raktai Artašes Gazarian, Arūnas Starkus

Vyno ir muzikos derinimo sesijas rengiame jau penketą metų. Artašesas renka muziką, Arūnas formuluoja sesijos koncepciją ir atkemša tinkamus vyno butelius. Šimtai pakeistų plokštelių, šimtai išragautų taurių, kitų sesijų dalyvių patirtis (2013 m. „Vyno dienose“ salėje vienu metu sėdėjo apie 120 žmonių) ir komentarai patvirtina, kad vyno ir muzikos derinimas turi ateitį. Tuo labiau kad panašių iniciatyvų atsiranda ir užsienyje.

rtašesas, šiuo metu besigilinantis į neuromokslą, skelbia,

tai veikia mus tiesiogiai, apeidami sąmonę. Jie sužadina atitin-

kad muzika ir vynas susiję per emocijas, nes abu dalykai jas

kamas emocines sistemas (jų yra septynios), kurios savo ruožtu

sukelia. Emocija – tai kūno būsena, organizmo atsakomoji reak-

reguliuoja kūno ir dvasios būseną per įvairius neurochemikalus.

cija į tam tikras gyvybiškai svarbias situacijas. Žmonių emocijos

Taigi muzika mus veikia per cheminius procesus organizme ir

yra labai aiškus signalas, pranešantis kitiems, kas su jais vyksta.

nervų sistemoje. Tą patį daro ir vynas. Vynas, kaip ir muzika, yra

Todėl žmonės iš prigimties nėra abejingi kitų žmonių emoci-

sudėtingas, ir jo poveikis mūsų emocinei būsenai irgi gali būti

joms. O muzika – tai emocijų komunikacijos priemonė. Tam

sudėtingas. Todėl nenuostabu, kad gali atsirasti panašių vyno ir

tikri garsai ir jų deriniai, melodija, ritmas ir kiti muzikos elemen-

muzikos poveikių, tam tikrų sąsajų, ir gurkšnojant vyną mums

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Kitu kampu

gali tikti tam tikra muzika. Klausant tam tikros muzikos, mūsų jausmai kitaip priima ir interpretuoja vyno skonį. Jeigu vynas sudėtingas ir subtilus, kad nesupaprastintų muzikos, o muzika pakankamai gera ir garsas pakankamai natūralus, kad negadintų emocinio vyno efekto, gali atsirasti sinergija. Tada ir vynas darosi (ne atrodo, o iš tikrųjų veikia smegenis) daug skanesnis, ir muzikos poveikis darosi daug spalvingesnis. Vyno ir muzikos harmonija, kaip bet kuri kita harmonija – malonus estetinių išgyvenimų šaltinis, kurio verta siekti. Nereti praktiniai eksperimentai, kuriuos tiksliau būtų galima

Šiandien sunku pasakyti, kas derinant diktuoja taisykles – vynas ar muzika. Skambant vienai muzikai, ragaujame kelių vynų (nes vyną lengviau keisti nei muziką) ir fiksuojame būsenas. Sesijose dažnai dalyvauja ir kiti muzikos bei vyno mėgėjai. Nuomonės apie derinius ne visada sutampa, todėl negalime garantuoti, kad aprašytus raktus galima lengvai atkartoti. Vis dėlto išvardyti vyno ir muzikos sąskambių/skonių variantai galėtų skaitytojui padėti susikurti savo vyno ir muzikos derinimo strategiją ir tyrinėti šią įdomią, mažai pažintą sritį.

pavadinti dviejų menų sinteze, nes harmonijos taisyklės atrandamos, kuriamos, apibendrinamos per žinias, patirtis ir jusles, papildo prielaidą apie emocijas. Tačiau ne visus derinių tipus galime suklasifikuoti remdamiesi emocijomis, todėl dabartiniame eksperimentavimo etape kaupiame harmonijų įvairovę, neieškodami išbaigtos sistemos.

Vyno ir muzikos derėjimo raktai: – per fono kūrimą – kai nėra tiesioginio ryšio, bet sustiprėja – emocija – kai vynas sukelia nuotaikos (emocijų) pokyčius; – balso stygų skambesys – kai balso stygų vibracijos atliepia skonį; – muzikos skambesys, kurį girdime ausimis, kai sutampa vyno ir muzikos skambesio tonas; – dinamika – vynas toks pat dinamiškas (arba flegmatiškas, ramus), kaip ir muzika;

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

asociacijas, padedančios persikelti į muzikos laiką ir erdvę; – kai kyla mintys, noras užsiimti proto įtampos reikalaujančia veikla; – gilinimasis į save – muzika verčia klausytis savęs, ir tada vynas turi ką nors sakyti; – išorės paryškinimas – paryškėja pasaulio spalvos ir geriau suskamba ryškus vynas.

Kitu kampu

Rudeninės derinimo sesijos „Vyno klube“ (16 dalyvių) rezultatai

Bodegas Ordonez Botani

Moscatel Seco Sierra de Malaga DO 2012 – tyras, švarus, tikslus, kvapnus ir sausas, lengvas.

M.Chapoutier

Domaine

L’Esquerda Rouge AOC Galoppier 2012 Pommard 2004 – minerališkai – brandus, švelnus, prieskoniškas, subalan- su įspūdinga fermos, suotas, neagresyvus. mėtų ir odos, šlapių lapų aromatų gama.

Myokosan Tokubetsu Junmai

sakė – nerūgšti, glotni, kiek alkoholiška, saldžiai kvepianti fermentacija.

Chateau Dereszla

Tokaji Aszu 5 Puttonyos 2008 – saldus ir sodrus, labai gaivus, kompleksiškas ir grietinėlę primenančios tekstūros.

Mozartas

Styginių kvintetas G-minor. Heutling String Quartet

– tyra, greita, aukštos natos.

Muzika reikalauja tokio pat tyro, greito ir šviesaus vyno. Arba pasinaudoja vynu, kaip fonu.

– vynas duoda pagrindą.

Šostakovičius

Styginių kvartetas Nr. 1. The Gabrieli Quartet

Sudėtinga muzika reikalauja sudėtingo vyno, žemos natos prisileidžia svaresnį vyną.

– tinka vyno sodrumas ir kompleksiškumas.

Eric Bibb & Ruthie Foster

For You. Eric Bibb with Friends

Bendrai apie muzikos kūrinį

– žemi balsai ir sodrus vynas.

– sodru ir gilu.

John Handy

Skambesys sutaria tik su sodriu ir giliu, saldžiu arba taninišku vynu.

Džiazas ir intelektas susiję tiesiogiai.

Love’s Rejoycing. Carnival

– subalansuotas vynas.

– džiazas ir apmąstymo vertas vynas.

– smegenų veiklai reikia ilgo poskonio.

– vynas, kuris kažką kalba.

The Golden Gate Quartet

Amen. The Golden Gate Quartet

Stipri muzika suvirpina ir ramina širdį, vynas turi pasistengti, kad atlaikytų pusiausvyrą.

– skanus ir harmoningas vynas.

Chor der Monche der Benediktiner

Tyra, skaistu, geriau, kai vynas neturi jokių priekaištų ir nerodo charakterio.

– tyra muzika išryškina detales.

Introitus: Puer natus est nobis. Grigališkasis choralas

Kininchi Nakanoshima

Fantasia of Bleached Cotton. Koto and flute

– muzikos harmonija reikalauja tobulos sakės.

Tony Scott&Shinichi Yuize&Hozan Yamamoto

– klausaisi savęs ir girdi kaip vynas kalba.

The Murmuring Sound of the Mountain Stream.

– muzikos harmonija reikalauja tobulo vyno.

– botryčio sudėtingumas praturtina mintis.

Philip Glass

Company. Kronos Quartet

– muzika kaip fonas.

Ray Charles, Betty Carter

Ev’ry Time We Say Goodbye. Ray Charles, Betty Carter

– maloniai neutralus vynas.

– balansas, taurumas.

– nuoširdus vyno pasakojimas apie fermas, rūgštį.

– sakė atskleidžia savo gylį.

– saldus ir kiek užglostantis.

Bendrai apie vyną

Stipriai su emocija susijęs vynas, kartais sudera ir jo skambesys.

Harmoningas, kiekvienam kūriniui surado savo raktą. Universalus ir lankstus.

Ryškaus charakterio, su muzika suskambėjo kaskart kitaip.

Sudėtingą emocinę būklę palaikantis gėrimas.

Universaliai tiko prie skirtingų emocinių būsenų, rado vieną kitą papildomą derėjimo raktą.

Harmoninga ir rami muzika nenori nieko europietiškai pretenzingo.

Muzika priverčia įsiklausyti ne tik į save, bet išgirsti ir vyną.

Muzika, kaip fonas, paryškinantis spalvas. Gėrimas įgauna naujų briaunų, jį pamatai, išgirsti.

Universali muzika, kuriai reikia analogiškos nuotaikos arba skambesio.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Lietuvos sūrių konkursas

Laimės šaltinis – sūris Daiva Mumgaudienė

Norite būti laimingesni ir geriau miegoti – valgykite daugiau sūrio! Sūris yra natūralus antidepresantas bei vienas stipriausių antioksidantų. Jame gausu aminorūgšties triptofano, iš kurio organizmas pasigamina serotoniną – laimės hormoną ir melatoniną – miego hormoną.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Lietuvos sūrių konkursas

viejų entuziastų dėka į Lietuvos sūrininkų galvas leidžiami

Pirmojo Lietuvos Sūrių konkurso nugalėtojai:

laimės fermentai pradeda skleisti kvapą. Audrius Jokubaus-

•

kas (ūkininkas ir sūrininkas) ir Remigijus Žižys (Druskininkuose

Grand Prix – Ūtos sūris (avių), Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.

esančios kavinės „Velvetti“ bendrasavininkis) ėmėsi sūrininkų

•

vedlių vaidmens.

Geriausias avių pieno sūris – Ūtos sūris, Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.

Antrus metus iš eilės vasaros pabaigoje Druskininkuose šie

•

entuziastai organizuoja Sūrių festivalį. Renginys suburia

Geriausias ožkų pieno sūris – puskietis ožkų, Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.

specifinius gamintojus – smulkiuosius ūkininkus, kurie gamina

•

fermentinius ir saldaus pieno sūrius iš karvių, ožkų ir avių pieno,

Geriausias karvių pieno sūris – „Briujeras“, sūrinė „Varinis puodas“, Varėnos raj.

pasitelkdami pasaulines sūrių gamybos technologijas, bet inte-

•

gruodami lietuvišką specifiką ir pritaikydami produktą lietuviš-

Geriausias kietasis sūris – „Briujeras“ (karvių), sūrinė „Varinis puodas“, Varėnos raj.

kam skoniui. Organizatoriai džiaugiasi, kad festivalis populiarėja,

•

sūrininkai įgauna pasitikėjimo savimi, gerėja pristatomų sūrių

Geriausias pusminkštis sūris – „Voila“ (avių), „Laimīgi Sieri“, Latvija

kokybė. Šiųmečiame festivalyje savo produkciją pristatė ir ja pre-

•

kiavo keturiolika sūrininkų iš Vilniaus, Molėtų, Varėnos, Prienų,

Geriausias šviežias rūgštinis-fermentinis sūris – „Maigums“ (avių), „Laimīgi Sieri“, Latvija

Švenčionių, Panevėžio, Plungės, Tauragės rajonų bei svečiai iš

•

Latvijos.

Geriausias brandintas rūgštinis-fermentinis sūris – brandinta avies „Širdelė“ (avių), sūrinė „Varinis

Šiemet pirmą kartą buvo surengtas Sūrių konkursas,

puodas“, Varėnos raj.

sulaukęs didelio sūrininkų dėmesio. Konkursui buvo pateikti

•

penkiasdešimt devyni sūriai: rūgštiniai-fermentiniai, brandinti

Geriausias puskietis sūris – Ūtos sūris (avių), Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.

rūgštiniai-fermentiniai, tradiciniai saldaus pieno, sūryme laikomi,

•

rūkyti, mocarelos tipo, mėlynojo pelėsio, pusminkščiai, puskie-

Geriausias mėlynojo pelėsio sūris – „Ypatingasis“ (ožkų), Vaida Genienė

čiai ir kietieji. Kadangi lietuviai negali pasigirti giliomis fermen-

•

tinių sūrių gaminimo tradicijomis ir istorija, buvo pakviesti šios

Geriausias tradicinis sūris – Jono Griciaus ožkų pieno sūris

srities specialistai iš Amerikos ir Lenkijos, kurie pasidalino savo patirtimi, metodikomis bei supažindino su sūrių vertinimo krite-

Ūkininkų sūrių kainos:

rijais. Buvo vertinama sūrių išvaizda, skoninės savybės, tekstūra, konsistencija, patiekimas.

•

švieži karvių – 25–30 Lt/kg

•

brandinti karvių – 40–60 Lt/kg

•

švieži avių/ožkų – 30–40 Lt/kg

•

brandinti avių/ožkų – 60–70 Lt/kg

Artimiausios sūrių parodos ir su sūriais susiję renginiai, vyksiantys 2015 metais pasaulyje

Pavadinimas

Data

Šalis

International cheese and wine fair

Balandžio mėn.

Prancūzija

Alkmaar cheese market

balandžio 3–spalio 15 d.

Olandija

Wisconsin cheese industry conference

Balandžio 22–23 d.

JAV

The National Spanish cheese festival

Balandžio 29–gegužės 5 d.

Ispanija

Artisan cheese fair

Gegužės 2–3 d.

Jungtinė Karalystė

Nantwitch

Birželio 28–29 d.

Jungtinė Karalystė

Edam cheese market

Liepos 1–rugpjūčio 30 d.

Olandija

The big cheese festival

Liepos 27–29 d.

Jungtinė Karalystė

Cabrales (strong cheese from Asturias) fair

Rugpjūčio 30 d.

Ispanija

BRA cheese festival

Rugsėjo 18–21 d.

Italija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Lietuvos sūrių konkursas

l Sūrininkas Giedrius Prakapavičius, „Grand Prix“ ir geriausio sūrio dviejose kategorijose nugalėtojas

l Konkurso organizatorius Audrius Jokubauskas V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

l Konkurso organizatorius Remigijus Žižys

sūris

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šokoladas

Šokolado gamyba ir degustavimas Milda Sužiedelytė

Turbūt nė vienas olmekas, gyvenęs 1500 metų prieš Kristų, nebūtų pagalvojęs, kad tuo metu kakaw vadintą produktą, pagamintą iš kakavos pupelių, bus galima valgyti. Kaip ir kitų senovės kultūrų žmonės, olmekai mėgavosi šokolado gėrimu. Kietas ir karčias kakavos pupeles jie išmoko fermentuoti, džiovinti, skrudinti ir malti, kitaip tariant, sukūrė procesus, kurie ir šiandien yra svarbūs gaminant šokoladą. Tačiau spausti ir atskirti kakavos sviestą nuo kakavos miltelių išmokta tik XIX а. viduryje, tada ir gimė toks šokoladas, kokį mes šiandien valgome ar bandome pažinti degustuodami.

l Kakavos pupelės iš Madagaskaro atvyko į „Chocolate Naive“ – vienintelę Lietuvoje šokolado įmonę, darančią šokoladą nuo pupelių iki plytelės. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šokoladas

Istorijos vingiai Kakavmedį, arba Theobroma cacao (graik. „dievų maistas“), labiausiai įvertino majai, apie jį rašę, jo atvaizdais puošę šventyklas, indus ir meno kūrinius, sodinę sodus ir naudoję kakavą ir kakavos pupeles karališkose šventėse, vestuvių, religinėse, žmonių aukojimo apeigose ar medicinoje. Kakavos pupelės buvo pradėtos naudoti ir kaip valiuta: XIV–XV a. už 10 kakavos pupelių buvo galima nusipirkti triušį, už 50 – asilą, o už 100 – kalakutę. Manoma, kad pirmasis į Europą kakavos pupeles atvežė Kristupas Kolumbas, tačiau susidomėjimo jomis nesukėlė. Po 30 metų Ispanijoje Hernanas Cortesas pirmasis šokolado gėrimą pasaldino cukrumi. Išaugus kakavos plantacijoms, kakavos pupelių kainos po truputį krito, šis gardumynas tapo prieinamas plačiajai visuomenei, o 1828 m. buvo sukonstruotas pirmasis kakavos pupelių presas, kuriuo kakavos sviestas atskiriamas nuo kakavos miltelių. Pirmąją šokolado plytelę 1847 m. pagamino Anglijos įmonė „Joseph Fry & Sons“. Netrukus kvakerių ir Rudolphe‘o Lindto dėka šioje pramonės šakoje buvo įdiegta daug naujovių, šokoladas tobulėjo ir plito.

l Dom Ramsey

Gamyba Kakavmedžiai auga ekvatoriniame ir subekvatoriniame

Tuomet jis gali būti maišomas su kitais ingredientais: pienu (pie-

klimate (ne daugiau 20⁰ nuo pusiaujo) Vakarų Afrikoje, Pietry-

no milteliais), cukrumi, prieskoniais ar vaisiais – taip gaunami

čių Azijoje ir Pietų bei Centrinėje Amerikoje. Daug karščio ir

skoniniai šokoladai. Šokolado temperavimas (angl. tempering

drėgmės reikalaujantys vešlūs kakavos medžiai nuo pat kamieno

the chocolate) – procesas, kurio metu šokoladas yra pašildomas

augina spalvingas (nuo gelsvų iki purpurinių ar net mėlynų

iki 45–50 ⁰C, atvėsinamas iki 27 ⁰C ir vėl pašildomas iki 29–32

atspalvių) įvairių dydžių ankštis, kurių viduje būna apie 30 sėklų,

⁰C, siekiant sukurti „geruosius“ beta kristalus, yra taip pat labai

vadinamų kakavos pupelėmis, padengtų balta, saldžia, minkšta

svarbus šokolado gamyboje, nes jis užtikrina įvairias šokolado

mase. Ankštims prinokus, kaip ir prieš tūkstančius metų, ūki-

savybes – patogumą vartoti, spalvą, spindesį, stingimo greitį,

ninkai rankomis nuima derlių, iš ankščių lukštena sėklas, kurias

kietumą, tirpimą ir lūžimo garsą, – kurios, kaip ir skonis, yra verti-

fermentuoja ir džiovina karštoje saulės atokaitoje. Šie žingsniai

namos degustuojant.

yra labai svarbūs gaminant šokoladą, nes suteikia būsimam šokoladui unikalių skoninių savybių. Populiariausios kakavos pupelių veislės yra ‘Criollo‘, ‘Forastero‘ ir jų hibridas – ‘Trinitario‘. ‘Criollo‘ ir ‘Trinitario‘ pupelės pasaulyje labiau vertinamos dėl

Kaip degustuoti šokoladą Šokolado blogeris Domas Ramsey pasakoja, kad šokoladas

savo puikių savybių, o ‘Forastero‘ pupelės dažniau naudojamos

degustuojamas labai panašiai kaip ir vynas – pasitelkiant pa-

masinėje šokolado gamyboje.

grindinius jutimus: regėjimą, klausą, uoslę ir skonį. Stengiamasi

Pagaminti šokolado plytelę užtrunka nuo dviejų iki keturių

degustuoti pradedant švelniausiu ir lengviausiu, o vėliau perei-

dienų. Be didelių šokolado gamintojų, kaip „Mondelez Inter-

nama prie tamsesnio šokolado (nuo mažiausiai kakavos turinčio

national Inc.“, „Mars Inc.“, „Nestle“, „Lindt“ ir kt., suskaičiuojami

iki daugiausiai).

263 meistrai, kurie gamina šokoladą nuo pupelių iki plytelės (angl. bean-to-bar). Šie gamintojai, panašiai kaip vyndariai, vertina kakavos pupeles ir šokoladą pagal jų savybes ir originalią kilmę. Šokolado gamybos niuansai skiriasi priklausomai nuo

Degustavimo seka: •

spindesį: kaip švariai šokoladas spindi, ar nėra baltų,

meistro, tačiau pagrindiniai gamybos etapai, kurių metu kakavos

pilkų ar matinių dėmelių, burbuliukų ar „sūkurių“ žymių,

pupelės paverčiamos gardžiu šokoladu, išlieka tie patys. Pas

paviršiaus nelygumų. Šie aspektai atspindi šokolado

gamintoją patekusios pupelės apžiūrimos ir atrenkamos. Tuomet

kristalų struktūrą ir kaip gerai šokoladas buvo tempe-

nuvaloma likusi baltoji masė, ankšties gabalėliai, kiti nešvaru-

ruotas. Dėl spalvos per daug jaudintis nereikėtų, nes ją

mai. Po to kakavos pupelės skrudinamos (tiesa, kai kas gamina

dažnai lemia kakavos pupelių rūšis, kakavos ar pieno

ir raw, t. y. neapdorotą šokoladą) nuo pusės iki dviejų valandų 120 ⁰C ar aukštesnėje temperatūroje. Paskrudintos pupelės greitai atvėsinamos ir švelniai traiškomos, nupučiant trapų lukštą nuo viduje esančių branduolių, kurie bus sumalti taip, kaip tai darė dar senovės olmekai. Specialiais presais pupelių branduoliai vienu metu spaudžiami ir trinami, juose esantys kakavos riebalai ištirpsta, ir pagaminamas skystas grynas šokoladas.

Akimis. Žvelgdami į šokoladą, atkreipkite dėmesį į jo

kiekis šokolade. •

Ausimis. Įsiklausykite, kaip lūžta šokoladas. Švaresnis ir aštresnis lūžimo garsas reiškia šviežesnį ir, tikėtina, geresnės kokybės šokoladą. Kuo juodesnis šokoladas (didesnė kakavos koncentracija), tuo švaresnis šokolado lūžimo garsas. Lūžimo garsas taip pat priklauso nuo temperavimo kokybės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šokoladas

• •

•

Nosimi. Įsidėkite gabalėlį šokolado tarp delnų ir įkvėpki-

Nors šokolado degustavimas gali būti laikomas subjektyviu

te. Pagalvokite, ar galite atpažinti išsiskiriančių natų.

dalyku, šokoladu besidominčių, apie jį rašančių, jį vertinančių ir

Burna. Padėkite gabalėlį šokolado ant liežuvio ir leiskite

valgančių žmonių pasaulyje vis daugėja. Visai neseniai pasirodę

jam palengva tirpti. Jokiu būdu pradžioje nekramtykite!

straipsniai apie artėjantį šokolado trūkumą, atsirandantį dėl

Atkreipkite dėmesį, kaip vienodai šokolado gabalėlis

labai ribotos kakavmedžių auginimo teritorijos, ligų, klimato

tirpsta ir ar maloniai kremiškai veliasi burnoje. Geras

iššūkių ir vis didėjančios šokolado paklausos, sukėlė visuomenės

šokoladas dažniausiai sukelia stiprų pirmąjį įspūdį,

nerimą ir uždavė daugybę su šokolado gamyba susijusių klau-

atskleisdamas saldumą, kartumą, vaisių, uogų, riešutų,

simų. Tad prisiminę malonumą mėgautis šokoladu ar leisdami

grybų, tabako, medžio, karamelės, vanilės, prieskonių,

švelniai tirpti paskutiniam, atrodo, prieš minutę praplėšto šoko-

sviesto, žolės ir dar apie 300 skirtingų natų. Šokoladui

lado gabalėliui, pamąstykime apie kakavos pupeles auginančių

iki galo neištirpus burnoje, sukramtykite jį užtikrindami,

ūkininkų palaikymą ir galbūt kils noras šiek tiek daugiau mokėti

kad skoniai tolygiai pasiskirstytų burnoje.

už kokybišką šokoladą, kad dar ilgai žmonija galėtų mėgautis

Poskonis. Degustuojant šokoladą, dažniau vertinama

šiuo Dievo duotu gabalėliu dangaus.

ne kiek ilgai skonis liko burnoje, o koks skonis liko: malonus, saldus, kartus ar jokio. Po gero šokolado burna dažniausiai lieka pripildyta intensyvaus, sodraus, kiek riebaus šokolado skonio.

l Kaip užrašyti žodį „kakava“ majų kalba („Rūtos“ šokolado muziejaus Šiauliuose) eksponatas). V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

sakė

Sakės

patiekimas ir laikymas Martynas Pravilonis

Tiekti pašildytą ar atvėsintą? Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų šiuolaikiniame sakės pasaulyje. Sakė – tradicinis japonų gėrimas, giliai įleidęs šaknis jų kultūroje, tradicijose ir ritualuose. Tačiau, kaip ir vyno, sakės kultūra plinta už gimtosios žemės ribų ir neišvengiamai keičiasi. Daugelio vakariečių sąmonėje giliai įsišaknijęs garuojančios sakės, patiekiamos nedideliuose moliniuose grafinuose ir geriamos iš mažų molinių puodelių, įvaizdis. Jis nėra visiškai klaidingas, nes didžioji dalis sakės prieš pusšimtį metų ir seniau buvo vartojama būtent taip. Anuomet sakė dažnai būdavo gaminama ir brandinama kedro statinėse, o jos skonis ir aromatas būdavo gerokai grubesni, įvairesni, sodresni, turintys daugiau žemės, medžio, neretai pelėsio kvapų. Pašildytas toks gėrimas sušvelnėdavo, aromatas ir skonis tapdavo malonesni. Tokia sakė būdavo ypač mėgstama žiemą. Tačiau per pastaruosius 40 metų sakės, kaip ir vyno, gamyba labai patobulėjo, ir nacionalinio Japonijos gėrimo kokybė pasiekė tokias aukštumas, apie kokias senieji sakės meistrai galėjo tik pasvajoti. Šiuolaikinės aukščiausios kokybės junmai daiginjo sakės pasižymi subtiliu aromatu ir skoniu, savo kompleksiškumu jos prilygsta geriausiems pasaulio baltiesiems vynams, todėl paprastai tokią sakę rekomenduojama tiekti atvėsintą iki 12–14 laipsnių temperatūros siekiant išlaikyti jos kvapnumą ir subtilumą. Ryškesnio skonio ginjo ar honjozo sakės gali būti tiekiamos šiltesnės: daugelio jų aromatas ir skonis geriausi būna kambario temperatūros, ir tik kai kurias paprastes-

daiginjo sakių asortimentą, ji yra tiekiama mums gerai pažįsta-

nes futsuu sakes verta šildyti iki 36–40 laipsnių temperatūros.

mose baltojo vyno arba garsiosios Austrijos kompanijos „Riedel“ specialiai junmai daiginjo sakei sukurtose taurėse, nes jos puikiai

Sakės vartojimo indai

sukoncentruoja ir atskleidžia subtilius aukščiausios kokybės sakės kvapus ir skonius.

Japonija – modernių technologijų ir tradicijų šalis. Tą patį galima pasakyti ir apie sakę bei jos vartojimą. Nepaisant inovacijų sakės gamyboje ir neįtikėtinai išaugusios kokybės, didžioji dalis šio gėrimo pačioje Japonijoje vis dar išgeriama labai tradiciškai –

Sakės laikymas Kitaip nei vynas, didžioji dalis sakės nėra skirta tolesniam

iš mažų molinių ar keraminių puodelių, vadinamų o-chokko.

išlaikymui butelyje. Išpilstyta į butelius, ji pas sakės mėgėjus

Tokie puodeliai, deja, neatskleidžia subtilaus geriausių sakių

iškeliauja tokia, kokią sukūrė sakės meistras – visiškai paruošta

aromato ir skonio, tačiau turi labai svarbią socialinę paskirtį –

vartoti. Tai nereiškia, kad sakė butelyje nebręsta ir nekinta. Ji

skatina dalintis ir bendrauti. Japonijoje stalo etiketas draudžia

keičiasi įgydama sunkesnių aromato ir skonio atspalvių, tampa

pačiam sau piltis sakės – tai turi padaryti kitas žmogus. Tad vie-

tamsesnės spalvos, sodresnio skonio. Kartais tokia sakė gali būti

nu ar pora gurkšnelių išgėrę savąjį o-chokko, jūs imate nedidelį

labai gardi ir įdomi, tačiau tai – jau ne tas gėrimas, kurį sukūrė jo

sakės grafiną tokkuri ir pilate ryžių gėrimo šalimais esančiam

gamintojas. Tad kiekvienas sakės mėgėjas turi nuspręsti, ar rizi-

svečiui, o šis netrukus jums atsako tuo pačiu. Taip parodoma

kuoti ir brandinti savąjį ryžių gėrimo butelį, tikintis įdomesnių jo

pagarba kitiems ir mezgasi draugiški ryšiai. Kitas tradicinis sakės

atspalvių, ar išgerti jį per artimiausius metus nuo pagaminimo.

vartojimo indas – nedidelė kedro dėžutė, japoniškai vadinama

Visgi, jei nuspręsite sakės butelį palaikyti, tai reiktų daryti tam-

masu. Šiais laikais jos dažniausiai naudojamos tik per tradicines

sioje ir vėsioje vietoje – sakė yra labai jautri šviesai ir šilumai.

šventes, nes ryškus medžio skonis ir kvapas užgožia geresnės sa-

Atkimštas sakės butelis taip pat turėtų būti laikomas šaltai ir jį

kės savybes. Galiausiai, restoranuose, turinčiuose gausų junmai

derėtų suvartoti per savaitę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

brandinta mėsa

Kepsniui tinka brandinta mėsa Justina Golumbeckaitė

Lietuvoje atsiranda vis daugiau brandintos mėsos mėgėjų. Labiausiai tarp jų matomi žymūs restoranų šefai. Juos pakalbinome, norėdami sužinoti, kur slypi gero kepsnio paslaptis.

efas Liutauras Čeprackas sako, jog skeptikams reikėtų įsisą-

auginamą mėsą. Klaipėdos restorano „Momo Grill“ šefas Vytas

moninti, kad mėsos brandinimas nėra jos pūdymas. Teisingai

Samavičius pritaria kolegai dėl brandintos mėsos pranašumų:

brandinamoje mėsoje patologinių mikrobų neatsiranda, todėl

skonis, kokybė, tekstūra. Savo restorane svečiams jis patiekia

ją valgyti yra visiškai sveika. Brandinamoje mėsoje vyksta du

vien lietuvišką jautieną – kepsniams skirtą bulių mėsą, kurią

pagrindiniai procesai: jungiamojo audinio irimas jį veikiant fer-

brandina šlapiuoju būdu. Šefas sako, kad svečių jau nestebinąs

mentams ir vandens praradimas. Dėl to mėsa tampa minkštesnė,

mėsos brandinimas, atvirkščiai, jis sulaukiąs komplimentų dėl

o skonis labiau koncentruotas.

ryškaus, išskirtinio skonio ir minkštos tekstūros. „Teisingas mėsos

Skiriami du mėsos brandinimo būdai: šlapiasis ir sausasis. Brandinant šlapiuoju būdu, išdorotas mėsos gabalėlis laikomas vakuumo maišelyje žemoje temperatūroje (nuo 0 iki 4 ⁰C ) iki

brandinimas yra vienas pagrindinių žingsnių siekiant ją paruošti kaip galima geriau.“ Užupyje įsikūrusios krautuvės „Gegio stalui“ savininkai paste-

3 savaičių. Trijų savaičių trukmė mėsos brandinimui yra optimali.

bi, jog žmonės vis dar ieško neseniai paskersto gyvulio mėsos,

Brandinant šlapiai, mėsa mirksta savo skystyje, taip brandinta

nes ji atrodo sultingesnė, nors paruošta nebūtinai tokia išliks.

mėsa yra sultinga. Sausuoju būdu brandinama mėsa laikoma

Ne kiekvieną mėsos gabalėlį brandinant įmanoma gauti puikų

tokioje pat temperatūroje, kaip ir šlapiuoju, tačiau nėra pakuoja-

rezultatą. Mėsa turi turėti apsauginį riebalų sluoksnį, kuris bran-

ma, tiesiog laikoma ant lentynos ar pakabinta specialioje žemos

dinimo metu apsaugos gabalėlį nuo oksidacijos. Ir pati mėsa

temperatūros patalpoje. Taip laikoma mėsa gauna daugiau

neturi būti labai liesa. Todėl neverta tikėtis, kad netyčia aptiksite

sąlyčio su oru, „kvėpuoja“ ir yra veikiama aplinkos mikroorga-

parduotuvių lentynose užsigulėjusios ir subrendusios „šviežios“

nizmų, galinčių mėsai suteikti papildomo skonio. Brandinant

mėsos. Parduotuvės šlapiuoju būdu brandintą mėsą dažniausiai

mėsą sausuoju būdu ji gali netekti net 40 procentų savo svorio.

gauna tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, kadangi mėsos paruošimas

Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) taip apibrėžia mė-

brandinimui ir laikymas žemoje temperatūroje yra gana sudė-

sos brandinimą: „Brandinimas yra procesas, kurio metu mėsa yra

tingas ir kontrolės reikalaujantis procesas. Pirkėjams siūloma

laikoma kontroliuojamoje temperatūroje nustatytą laiką nuo pa-

neeksperimentuoti namie patiems, o pasikliauti profesionalais ir

skerdimo, leidžiant vykti fermentacijos procesams, kurie skaido

įsigyti jau apdorotą ir visiškai paruoštą mėsą.

baltymus ir skatina skonio bei tekstūros pokyčius.<...> Jautiena

Parduotuvės „Steak Supply“ pardavėjai pasakoja, kad, ne-

šlapiuoju būdu turi būti brandinama mažiausiai 21 parą, sausuo-

paisant palyginti aukštos kainos, populiariausia mėsa – sausai

ju – mažiausiai 35 paras.“1

brandinta lietuviška jautiena, kurią jie atsirenka iš skirtingų ūkių.

Šefas Liutauras Čeprackas vardija sausuoju būdu brandin-

Pirkėjams parduodama mėsa jau yra tinkama naudoti (brandin-

tos mėsos pranašumus: stipriai koncentruoti mėsos skoniai

tos mėsos kategorijoje), tačiau nusipirkus ją dar galima laikyti

ir atsiradęs naujas subtilus skonis – umami. Taip ruošta mėsa

šaltai (ne aukštesnėje kaip nei 2 ⁰C temperatūroje) keletą dienų,

patenka į prabangių produktų kategoriją kartu su parmezano

siekiant dar geresnio rezultato. Jei parduotuvėje mėsą jums

tipo sūriais ir vytintais kumpiais. Liutauras šlapiam brandinimui

vakuumuos, šaldytuve ji galės gulėti dar dvi savaites.

mėsą dažniausiai renkasi iš Naujojo Pasaulio, kadangi jau gabe-

Panašu, kad artimiausiu metu brandinta mėsa nepakeis

nimo metu ji visavertiškai bręsta, o ir pati karštame ir drėgname

šviežios, tačiau, paklausę šefų, galime teigti, jog mėsos brandini-

klimate augusio gyvulio mėsa turi įdomių skonio niuansų. O

mas yra jos kokybę ir savitą skonį atskleidžiantis procesas, kurio

štai sausajam brandinimui reikia rinktis tik vietinę ar netoliese

rezultatą ilgainiui įvertins vis daugiau lietuvių.

informacija iš www.fda.gov

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

brandinta mÄ&#x2014;sa

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Barolo

2010 metų Barolo atskirų vynuogynų vynas Arūnas Starkus

2010-aisiais daugelyje Europos regionų derlius buvo nuostabus. Pjemontas – ne išimtis, čia padarytas bene geriausias pastarojo dešimtmečio vynas. Todėl, ragaujant, vyndarių nuomone, tobulą Pjemonto vyną, buvo labai patogu imtis papildomos užduoties – pasvarstyti, ar sėkmingai Barolas žengia Burgundijos pėdomis įsidiegdamas atskirų geriausių vynuogynų – Cru – sistemą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Barolo

Vienuolika Barolo komunų Barolo DOCG apima vienuolika komunų. Penkios didžiosios

2010-ieji 2010-ieji prasidėjo lietinga žiema. Pavasaris ir vasara buvo

užima 87 proc. teritorijos. Kiekvienai iš jų būdingas savitas

įprasti, nebuvo labai karšta. Rugpjūtį rytais slėnius nugulda-

stilius. Seniau šie skirtumai buvo panaudojami maišant skirtingų

vo rūkas, tai stabdė nokimą, todėl derlių skinti teko vėliau.

kaimelių vyną tam, kad būtų sukurti tobulai harmoningi vynai.

Vyndariams, norintiems geros kokybės derliaus, teko paplušėti

Monforte d‘Albos barolui būdinga koncentracija ir

vynuogyne skinant dalį neprinokusio derliaus ir retinant lapiją.

struktūra, neįprasta aromatų gelmė, ilgaamžiškumas, savotiškas

Ilgo vegetacinio periodo pasekmė – puikios kokybės aksominiai,

kietumas. Cru: Bussia, Cicala, Colonnello, Dardi, Ginestra, Mosco-

taurūs taninai ir gaivi rūgštis.

ni, Munie, Romirasco, Santo Stefano. La Morros barolas išsiskiria kvapnumu, yra minkštas, moteriškas, lengviausiai geriamas. Cru: Arborina, Brunate, Cerequio, Gattera, Giachini, Marcenasco, Rocche dell’Annunziata. Barolo vynui būdingas grakštumas ir taurumas, atvirumas,

Tradicinė ir moderni gamyba Barole labai daug tradicionalistų, besilaikančių senųjų gamybos technologijų. Todėl naudinga suprasti, ką techniniame apra-

jaunatviškumas, šiltumas, aksominė tekstūra, moteriškumas,

šyme reiškia žodis „tradicinė“. Vyndariai dažniausiai uogas skina

struktūra. Cru: Bricco Viole, Brunate, Cannubi, Cannubi Boschis,

rankomis. Nuskabo nuo šakelių ir fermentuoja cementinėse

Preda, Sarmassa, Via Nuova, Rue, San Lorenzo.

arba medinėse talpose (tradicinis metodas). Retai kuris naudoja

Serralunga d‘Albos vynas išsiskiria jėga, gera ekstrakcija,

nerūdijančio plieno statines (modernus metodas). Gaminant

gelme, koncentracija ir svarumu. Cru: Falletto, Francia, Marenca,

tradiciniu metodu, fermentacijos temperatūra nekontroliuojama

Vigna Rionda, Marenca-Rivette, La Serra, Margheria, Ornato,

ir kyla aukščiau 32 ⁰C, o moderniu – reguliuojama nuo 28 ⁰C

Parafada.

iki 32 ⁰C. Su žievelėmis vynas laikomas nuo 15 iki 30 (kartais ir

Castiglione Falleto vynas galingas ir svarus, aksominės

daugiau) dienų. Po to iki 3 metų laikoma didelėse (2500–5000 l)

tekstūros, labai kvapnus ir labai taniniškas, itin sodrus. Cru: Bric-

Slovėnijos ąžuolo statinėse (tradicinis metodas) arba pilama

co Rocche, Villero, Monprivato, Fiasc, Mariondino, Pira, Rivera.

į mažesnes (228–500 l talpos) prancūziško ąžuolo statinaites

Mažesnės komunos priklauso Centriniam Barolo slėniui arba

(modernus metodas).

Serralungos slėniui. Centriniame Barolo slėnyje pagaminti vynai kvapnūs, elegantiški, minkšti, svarūs, tačiau netaniniški ir greičiau bręsta. Cru: Cherasco, Verduno, Novello, Roddi. Serralungos slėnio vynai yra gilesnės spalvos, svaresni, ilgesnio brandinimo potencialo, aitresnių, galingesnių taninų. Cru: Diano d’Alba, Grinzane Cavour.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Barolo

Vynas

Degustacijos užrašai

Techninio aprašymo interpretacija. Komuna

įvertinimas

Gian Piero Marrone Pichemej Barolo DOCG Barolo DOCG 2010

Stiprus juodų uogų, juodųjų serbentų, dūmo aromatas. Tauri struktūra su aksominiais taninais, svarus. Brandinti iki 10 m.

La Morra: kalkingas molis – aksominė tekstūra.

Vajra Bricco delle Viole Barolo DOCG 2010

Gėlių, mėlynių, aviečių ir braškių aromatas. Šilkiniai taninai, jau dabar geriamas, ilgai išliekančio poskonio. Brandinti iki 10 m.

Ilga fermentacija (iki 40 dienų) ir ilgas brandininimas (iki 4 metų) didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse – šilkiniai taninai. Aukščiausia Barolo vieta: kalkingas molis.

Josetta Saffirio Persiera Barolo DOCG 2010

Kvepia raudonomis uogomis, vanile. Gausūs taurūs taninai, gaivus, svarus, harmoningas. Brandinti iki 20 m.

Trumpa maceracija, bet išliko kaimeliui būdingi gausūs taninai. Brandinta naujose (vanilė) ir nenaujose ąžuolo statinaitėse. Monforte d’Alba: dirva iš jūros fosilijų, kalkių, molio ir smėlio.

93,5

Paolo Conterno Ginestra Barolo DOCG 2010

Koncentruotas juodų, raudonų uogų, sūrio aromatas. Taurūs taninai, kalkingas, svarus. Ilgai išliekantis poskonis. Brandinti iki 15 m.

Brandinimas didelėse pranc. ąžuolo statinėse. Monforte d’Alba: kalkingas, molingas mergelis – svarus, koncentruotas vynas.

Giacomo Fenocchio Bussia Barolo DOCG 2010

Raudonos uogos, vyšnios, vanilė. Gausūs taurūs taninai, svarus, ilgai išliekančio poskonio. Harmoningas. Brandinti iki 15 m.

Natūrali mėnesio fermentacija ir brandinimas didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse. Monforte d’Alba: molis su kalkėmis ir daug geležies – gausūs taninai.

Le Strette Bergiesia Barolo DOCG 2010

Saldžios vyšnios, slyvos, cinamonas ir gvazdikėliai. Galingi aksominiai taninai, svarus, ilgai trunkančio poskonio. Brandinti iki 12 m.

Brandintas didelėse statinėse. Barolo komuna: šlapią akmenį primenantis minerališkumas ir aksominė tekstūra.

Giuseppe Rinaldi Brunate Barolo DOCG 2010

Vyšnių, vanilės, juodų uogų aromatas. Turi paslėptos jėgos. Kieti aksominiai taninai. Harmoningas. Brandinti iki 15 m.

Tradicijų puoselėtojas, norintis, kad jo vynas niekada nesubręstų. Kad sustiprėtų rūgštis, į misą dedama ‘Barbera‘ žievelių. La Morra: kalkingas molis – turėtų būti minkštas kvapnus, lengvai geriamas, bet padarytas priešingai.

Marchesi di Barolo Sarmassa Barolo DOCG 2010

Koncentruotas raudonų uogų, vanilės aromatas. Energingas, svarus, ilgai trunkančio poskonio. Brandinti iki 15 m.

Tradicinė gamyba ir brandinimas iš dalies didelėse, iš dalies naujose mažose statinėse (vanilė). Barolo komuna: molis ir kalkakmenis, daug akmenų – svarumas.

Parusso Mariondino Barolo DOCG 2010

Labai kvapnus: gėlės, našlaitės, juodos uogos. Itin taurūs ir gausūs taninai, nerūgštus. Brandinti iki 10 m.

Dveji metai mažose statinėse. Castiglione Falletto: mergelis, molis, smėlis – gausūs taninai.

Rivetto del Comune di Serralunga D’Alba Barolo DOCG 2010

Juodų uogų, sūrio, likerio aromatas. Energingas, koncentruotas, svarus. Ilgas poskonis. Brandinti iki 12 m.

Tradicinė gamyba. Serralunga D’Alba: molingas ir kalkingas dirvožemis – svarumas.

Comm G.B. Burlotto Monvigliero Barolo DOCG 2010

Stiprus džiovintų slyvų, gervuogių, juodų lapų, alyvuogių, gėlių aromatas. Vaisiškas su kalkingu poskoniu. Brandinti iki 9 m.

Verduno komuna: kalkingas molis – galingas aromatas būdingas Verduno ir šiam vynuogynui, esančiam Centriniame Barolo slėnyje.

92,5

Elvio Cogno Nova Cuscina Barolo DOCG 2010

Erškėtrožių vaisiai, čiobreliai, medus. Kietoka struktūra, jauni taninai. Juodų uogų poskonis. Brandinti iki 10 metų.

Novello apylinkės. Dveji metai didelėse slovėniško ąžuolo statinėse.

92,5

Breza Sarmassa Barolo DOCG 2010

Kvepia našlaitėmis, juodomis uogomis, labai jaunatviški taninai, kurie kartu su gaivia rūgštimi juntami ir poskonyje. Brandinti iki 10 metų.

Barolo komuna: dumblo, molio ir smėlio dirva iš Sant’ Agatos fosilinio mergelio – bendras elegancijos pojūtis. Molis – šlapią akmenį primenantis minerališkumas.

Cascina Bruciata Canubi Moscatel Barolo DOCG 2010

Našlaičių, saldžių uogų, likerio, trešnių aromatas. Gaivus ir taniniškas, vaisiškas burnoje. Brandinti iki 10 m.

Fermentacija 28 ⁰C temperatūroje. Brandinimas nenaujose mažose pranc. ąžuolo statinaitėse. Barolo komuna: kalkingas mergelio molis.

Cavallotto Bricco Boschis Barolo DOCG 2010

Kvepia dūmu, žaliais lapais, raudonomis uogomis. Galingi taninai, bet tauri tekstūra, harmoningas. Tvarus poskonis. Brandinti iki 10 m.

Vakarinė zonos dalis, kurioje daromi struktūriški vynai. Didelės Slovėnijos ąžuolo statinės.

Chiara Boschis Cannubi Barolo DOCG 2010

Juodieji serbentai, ąžuolo dūmas, juodos uogos. Aksominiai taninai. Harmoningas. Brandinti iki 15 m.

2 metai naujo ąžuolo statinėse – ąžuolo dūmas. Barolo apylinkės: naujas ąžuolas neįprastai Barolui dominuoja, todėl išnyksta būdingas grakštumas, atsiranda tarptautinio skonio elementų.

Gianni Gagliardo Serre Barolo DOCG 2010

Kvepia vyšniomis, trešnėmis su fermos užuomazgomis, dūmu. Kietokos tekstūros, vidutinių taninų. Saldi ataka, harmoningas. Brandinti iki 12 m.

Metai naujose mažose statinaitėse (dūmas) ir metai didelėse. Dominuoja uogos iš La Morros – harmoningas ir savotiškai saldus.

Fletcher Barolo DOCG 2010

Juodos uogos, dūmas, vanilė. Taurūs taninai, ilgas poskonis. Brandinti iki 10 m.

45 proc. iš La Morros, 45 proc. iš Serralungos, 10 proc. iš Castiglione Falletto. 40 mėn didelėse statinėse. Mišinys, taigi tiesiog subalansuotas.

Luciano Sandrone Canubbi Boschis Barolo DOCG 2010

Labai kvapnus: vanilė, juodos uogos. Taniniškas.

Fermentacija nerūdijančio plieno statinėse, brandinimas 500–1000 l talpos ąžuolo statinėse (vanilė). Barolo komuna.

Bartolo Mascarello Barolo DOCG 2010

Nestiprus raudonų džiovintų uogų aromatas, tvirti taninai, juodų uogų poskonis. Brandinti iki 15 metų.

Tradicinė fermentacija be temperatūros kontrolės. Brandinta didelėse Slovėnijos statinėse. Barolo apylinkės: kalkingas smėlis.

Barale Fratelli Castellero Barolo DOCG 2010

Džiovintų raudonų rūgščių uogų aromatas. Gaivus, taniškas, gana lengvas. Brandinti iki 10 m.

Fermentacija 30 ⁰C temperatūroje. Brandinimas didelėse pranc. ąžuolo statinėse. Barolo komuna: dumblo, molio ir smėlio dirva iš Sant’ Agatos fosilinio mergelio – taniniškumas ir lengvumo pojūtis, šlapią akmenį primenantis minerališkumas.

Cascina Massara Burlotto Barolo DOCG 2010

Klasikinis džiovintų raudonų uogų, fermentinio sūrio aromatas. Jaunas, kietas, taniniškas. Brandinti iki 15 metų.

Centrinio Barolo slėnio zona, Verduno komuna: kalkingas molis –kvapnumas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Barolo

Ceretto Briccho Rocche Barolo DOCG 2010

Kvepia raudonomis uogomis, nauju ąžuolu, moka, vanile. Taniniškas ir sausinantis. Brandinti iki 15 m.

Atsargi trijų savaičių maceracija, metai mažose ąžuolo statinėse (prieskoniai) ir metai didelėse. Castiglione Faletto komuna: smiltainis, smėlis, švarus molis. Taniniška apeliacija, todėl atsargi vyndarystė.

Ciabot Berton Rocchettevino Barolo DOCG 2010

Pūkuotvyšnės, pienas. Sausi taninai. Brandinti iki 10 m.

Tradicinis metodas, 20 dienų maceracija ir dveji metai didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse. La Morros komuna: kalkingas molis –minkštesnis stilius.

Costa di Bussia Bussia Barolo DOCG 2010

Trešnės, juodos uogos, dūmas, žalios natos. Aksominiai taninai. Brandinti iki 10 m.

Tradicinė vyndarystė. Monforte d’Alba. Bussia didelė, taigi joje daug įvairių dirvožemių: mergelis, kalkakmenis, jūros fosilijos, geležis ir tufas.

Demarie Barolo DOCG 2010

Nesudėtingas raudonų, juodų uogų aromatas su dūmu. Harmoningas. Vidutinio svarumo. Brandinti iki 10 m.

La Morra: kalkingas molis – elegancija, harmonija.

Manzone Giovanni Bricat Barolo DOCG 2010

Kvepia juodomis uogomis, prieskoniais, vanile, sūriu, dūmiška žaluma. Kietoki taninai.

Pusė brandinta didelėse statinėse, pusė – 700 l talpos statinėse (dūmas). Monforte D’Alba: kietokas.

Oddero Villero Barolo DOCG 2010

Saldžios juodos uogos, dūmas, degėsis. Svarus, nerūgštus.

Castiglione Falletto.

Giovanni Canonica Paigallo Barolo DOCG 2010

Šviežios ir džiovintos juodos uogos. Jauni taninai, kietoka struktūra. Brandinti iki 10 m.

Barolo apylinkės. Tradicinė vyndarystė: ilga maceracija, betoninės fermentavimo talpos, didelės slovėniško ąžuolo statinės – išlieka kietoka struktūra.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Saint Emilion

2011 metų Sent Emiljono Grand Cru ir Grand Cru Classé vynas Arūnas Starkus

2011 metų Sent Emiljono vynas jau buteliuose. Todėl dabar patogiausias metas patikrinti, kokių siurprizų mums pateikė šis įdomus vynmetis, ir apsispręsti, ką pirkti. Pateikiame daugelio Grand Cru Classé ir kai kurių Grand Cru vynų vertinimus.

Oro sąlygos. Po šaltos ir sausos žiemos antroje kovo pusėje staigiai

Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘. Liepos vidury oras atšalo, pradėjo

šoktelėjusi temperatūra anksti pažadino vynmedžius. Balandį

lyti, agronomams vėl teko išskubėti į vynuogynus ir mažinti

vegetacija vyko vos ne kaip vasarą, teko nemažai padirbėti

derlių, tvarkyti vynmedžių lają, kad padėtų vynuogėms prisirpti.

vynuogyne. Gegužės pradžioje sužydo ‘Merlot‘, po poros dienų

Teko skabyti apdžiūvusias uogas. Rugsėjį orai pasitaisė ir vynuo-

‘Cabernet Franc‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘, per savaitę žydėjimas

gės sėkmingai prisirpo.

sėkmingai baigėsi. Tačiau po to vynmedžiai pradėjo jausti vandens trūkumą. Anticiklonai sekė vienas paskui kitą. Saulės buvo trečdaliu daugiau nei vidutiniškai. Kaip sakė „Figeac“ direktorius

Vynas

Fredericas Faye, teko nemažai vagoti žemę, kad neperdžiūtų. Bir-

Dėl ilgo vegetacinio laikotarpio 2011 metų derliaus vynas

želio gale ūgliai nustojo augti, žievė sumedėjo. Liepos pirmomis

labai kvapnus, kompleksiškas, sodrios spalvos. Daugelis vyndarių,

dienomis vynuogės pradėjo keisti spalvą, tačiau anksčiau pra-

siekdami išsaugoti vaisiškumą, stengėsi greitai sufermentuoti

dėjusias sirpti ‘Merlot‘ dėl drėgmės trūkumo aplenkė ‘Cabernet

vyną ir ne per ilgai maceruoti, kad nesusikauptų per daug taninų.

l Šimtamečiai ‘Cabernet Franc‘ vynmedžiai „Château Trottelvieille“ V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Saint Emilion

Ūkis

Klasifikacija

Aprašymas

Įvertinimas

Angelus 2011

Premier Grand Cru Classé A nuo 2012

Koncentruotas, šildantis, su dūmo, žemių, juodų uogų, slyvų ir vanilės aromatais.

Ausone 2011

Premier Grand Cru Classé A

Gaivus raudonų miško uogų vynas, su itin tauriais taninais, kvepia vanile.

La Mondotte 2011

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Svarus, ekstrahuotas, vaisiškas: juodos trešnės, miško uogų uogienė ir saldūs ąžuolo statinių taninai. Brandinti iki 15 metų.

Peby Faugeres 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Koncentruotas juodųjų serbentų, trešnių, kedro, ąžuolo prieskonių aromatas. Puikūs taninai. Kompleksiškas, slyviškas, tvarus poskonis.

Valandraud 2011

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Itin koncentruotas: taninai, rūgštis ir vyšnios, trešnės, miško uogos bei aviečių uogienė.

Cheval Blanc 2011

Premier Grand Cru Classé A

Labai taurus, koncentruotas. Kvepia vanile, juodomis uogomis, rožėmis, saldžiais prieskoniais, tabaku. Brandinti iki 20 metų.

Pavie Macquin 2011

Premier Grand Cru Classé

Itin koncentruotas ir sodrus: taninai, trešnės, juodieji serbentai, slyvos, melasa ir naujų ąžuolo statinių vanilė.

94,5

Canon 2011

Premier Grand Cru Classé

Tyras raudonų uogų su rozmarino šakelių natele aromatas.

Pavie 2011

Premier Grand Cru Classé A nuo 2012

Kvepia laužo dūmu, skrudinta kava. Labai koncentruotas, gerai subalansuotas.

Figeac 2011

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Prinokusių trešnių, dūmo, lelijų, pomidorų aromatai. Taninai taurūs, ąžuoliškai saldūs.

93,5

Clos de Sarpe 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Kvepia vyšnių uogiene, juodaisiais serbentais, našlaitėmis ir melasa, slyvomis. Kiek alkoholiškas, aksominių taninų.

La Serre 2011

Grand Cru Classé

Koncentruotas juodų uogų ir šokolado, tabako, prieskonių, saldaus dūmo aromatas.

Canon Gaffeliere 2011

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Тankios tekstūros ir taurus, ilgai trunkančio poskonio.

Destieux 2011

Grand Cru Classé

Kedras, trešnės. Aksominė tekstūra. Vaisiškas poskonis.

Fombrauge

Grand Cru Classé nuo 2012

Saldus balansas su raudonomis uogomis, slyvomis, juodųjų serbentų uogiene, dūmu, vanile.

La Gaffeliere

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Išraiškingi juodųjų serbentų, aviečių, basilikų, kedro aromatai, jauni, taurūs taninai.

La Marzelle

Grand Cru Classé nuo 2012

Subalansuotas, taurus, elegantiškas, su ąžuolo prieskoniais ir aksominiais taninais.

Le Chatelet

Grand Cru Classé nuo 2012

Juodų uogų ir kedro aromatai. Daug taninų.

Sansonnet

Grand Cru Classé

Koncentruotas, taniniškas: trešnės, kedras, ąžuolo statinių dūmas.

Tres Vieilles Vignes de Trottevileile Bott. No. 39

Šimtamečių vynmedžių eksperimentinis vynas, neparduodamas

Kietoka struktūra su juodomis uogomis ir paprika, mėta, balzaminiu aromatu.

Trottevieille

Premier Grand Cru Classé

Tvaraus skonio, subalansuotas. Vyšnios ir vanilė.

Corbin

Grand Cru Classé

Subalansuotas, kvepia prinokusiomis juodomis uogomis. Taurūs taninai.

92,5

Jean Faure

Grand Cru Classé nuo 2012

Gera struktūra ir saldi ataka. Kvepia dūmu, raudonomis uogomis, kedru.

92,5

Aromes de Pavie

Antrasis vynas

Koncentruotas, svarus ir taniniškas. Vaisiškas.

Barrail Saint Andre

Dėl taninų kiek kietokas. Melasa, mėlynės, gervuogės.

Beausejour

Premier Grand Cru Classé

Uždaras, taniniškas su j. jerbentais ir trešnėmis.

Belevue

Grand Cru Classé nuo 2012

Labai koncentruotas, šildantis. Jei gera kaina – puiku. Taninai kiek jaunoki.

Belevue Mondotte

Koncentruotas, juodų uogų skonio su daug taninų.

Cadet Bon

Grand Cru Classé nuo 2012

Saldžios trešnės, saldūs prieskoniai, juodieji serbentai ir aksominiai taninai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Saint Emilion

Cap de Mourlin

Grand Cru Classé

Uždaras, taniniškas su juodaisiais serbentais ir trešnėmis.

Clos des Jacobins

Grand Cru Classé

Kedras, saldūs prieskoniai, šiluma ir aksominiai taninai.

de Pressac

Grand Cru Classé nuo 2012

Daug naujo ąžuolo ir juodų, raudonų uogų.

Grand Corbin 2011

Grand Cru Classé

Klasikinis vyšnių, juodųjų serbentų, kedro aromatas. Jauni, taurūs taninai.

La Fleur Morange 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Subalansuotas. Juodos uogos, kedras, žemiškumas.

Larcis Ducasse 2011

Premier Grand Cru Classé nuo 2012

Struktūra ir sausumas dominuoja šiame juodaisiais serbentais, kedru, balzamiku kvepiančiame klasikiniame vyne.

Monbousquet 2011

Grand Cru Classé

Taurios tekstūros, raudonų uogų aromato vynas.

Petit Faurie de Soutard 2011

Grand Cru Classé

Juodieji serbentai ir miško paklotė, kava. Gerai subalansuotas, šildantis.

Rochebelle 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Puikus prinokusių raudonų uogų aromatas su paprika ir saldžiais prieskoniais. Taurūs, nors ir gausūs taninai.

Saint Georges Cote Pavie 2011

Grand Cru Classé

Slyviškas, subalansuotas, saldžios atakos vynas. Kvepia juodaisiais serbentais, kedru.

Berliquet 2011

Grand Cru Classé

Balzamikas, juodos uogos, vanilė, sausas, subalansuotas laikymui.

91,5

Clos de L’Oratoire 2011

Grand Cru Classé

Žagarvyšnės su saldžiais ąžuolo prieskoniais.

91,5

Haut Sarpe 2011

Grand Cru Classé

Vaisiškas, vaniliškas, subalansuotas. Dūmiškumas, raudonos uogos, gervuogės.

91,5

Clos Romanille 2011

Uogiškas, prinokęs, taniniškas. Džemas ir juodos uogos.

Angelique de Monbousquet 2011

Svarus ir taurus. Kvapnus: juodos uogos, kedras, tabakas.

Balestard La Tonnelle 2011

Grand Cru Classé

Kvepia kedru, dūmu, žemiškumu, trešnėmis. Saldi ataka, labai svarus.

Chauvin 2011

Grand Cru Classé

Mėlynės, šlapias akmuo, vos juntamas fermos kvapas. Taniniškas.

Clos La Madeleine 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Bruknių su obuoliais, dūmo, mėtų, žemiškumo aromatas. Prinokę, taurūs taninai.

Cote de Baleau 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Vyšnių uogienės, odos, šilto juodžemio aromatas ir melasos, slyvų poskonis.

Dassault 2011

Grand Cru Classé

Juodieji serbentai, trešnės. Sausas, ne itin gaivus, taniniškas.

Faurie de Souchard 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Raudonos uogos su kedru ir j. serbentais. Jaunas, gerai šlifuotų taninų.

Fleur Cardinale 2011

Grand Cru Classé

Gerai subalansuotas vynas, kvepiantis vanile, juodomis uogomis, melasa.

Fonplégade 2011

Grand Cru Classé

Vaisiškas ir subalansuotas. Kvepia vyšniomis, juodaisiais serbentais, gėlėmis.

Grand Corbin-Despane 2011

Grand Cru Classé

Juodų ir raudonų uogų, paprikos ir dūmo mišinys. Taurūs taninai.

Guadet 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Trešnės, juodos uogos, vyšnios. Aksominiai taninai.

Laroze 2011

Grand Cru Classé

Trešnės, kedras, paprika ir žemiškumas. Kiek kartoki taninai.

Pavie Dеceses 2011

Grand Cru Classé

Juodieji serbentai ir mėlynės. Taniniškas.

Trimoulet 2011

Gaivus, sausas ir subalansuotas.

Barde Haut 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Trešnės, smėlis, našlaitės. Aksominiai taninai.

90,5

Belair Monange 2011

Premier Grand Cru Classé

Aviečių su vanile aromatas ir jauni aksominiai taninai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Saint Emilion

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Saint Emilion

Bellefont Belcier 2011

Grand Cru Classé

Gaivus, jaunatviškas, gana svarus su saldžiais vanilės, saldymedžio, kmynų, braškių uogienės aromatais. Brandinti 7 metus.

Couvent des Jacobins 2011

Grand Cru Classé

Vyšniomis kvepiantis vynas.

de Ferrand 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Trešnėmis kvepiantis vynas.

Faugeres 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Džiovintos vyšnios, našlaitės, vanilė. Aksominis, kiek sprangokas.

Fonroque 2011

Grand Cru Classé

Trešnių, mėtų, zefyro, kedro aromatai. Taurūs taninai.

Franc Mayne 2011

Grand Cru Classé

Ąžuolo dūmas, raudonos uogos, braškės, vanilė ir kiek aitroki taninai. Brandinimui.

Grand Mayne 2011

Grand Cru Classé

Kedras, raudonos uogos, vyšnių uogienė. Taniniškas.

La Prieuré 2011

Grand Cru Classé

Taurios struktūros, kvepia gervuogėmis, našlaitėmis, kedru ir šlapiu akmeniu.

Les Grandes Murailles 2011

Grand Cru Classé

Mėta, paprika, raudonos uogos ir juodieji serbentai, aksominiai taninai.

Morro de Sant Ammant 2011

Labai koncentruotas, ekstrahuotas, taurus.

Moulin du Cadet 2011

Grand Cru Classé

Gaivus, subalansuotas. Vyšnių, vanilės, bijūnų aromatas.

Petit Cheval 2011

Antrasis vynas

Labai koncentruotas ir elegantiškas. Su juodų uogų, žemiškumo, dūmo aromatais. Brandinti 10 metų.

Ripeau 2011

Grand Cru Classé

Kvepia vyšniomis, paprika. Negausūs sausi taninai.

Villemaurine 2011

Grand Cru Classé

Minkštas, subalansuotas, raudonų uogų ir žemiškumo, ąžuolo prieskonių aromatas.

Virginie de Valandraud 2011

Antrasis vynas

Gaivus ir rimtas. Raudonų uogų ir vanilės aromatai.

Clos Badon Thunevin 2011

Grand Cru Classé

Taniniškas su naujo ąžuolo vanile, žemiškumu. Gervuogės.

Clos Saint Martin 2011

Grand Cru Classé

Paprika, raudonos uogos, žemiškumas.

Grand Pontet 2011

Grand Cru Classé

Dūmiškas, su paprika, vanile ir raudonomis uogomis. Struktūriškas.

Yon Figeac 2011

Grand Cru Classé

Paprika, keptos uogos ir aitroki taninai.

La Clotte 2011

Grand Cru Classé

Našlaičių, gervuogių ir keptų daržovių aromatas. Aksominiai karstelėjantys taninai.

La Couspaude 2011

Grand Cru Classé

Dūmas, ąžuolo vanilė ir raudonos uogos.

La Dominique 2011

Grand Cru Classé

Raudonos uogos, žemiškumas, slyvos ir kiek jaunoki taninai.

La Tour Figeac 2011

Grand Cru Classé

Rūkytos mėsos ir raudonų uogų aromatas. Kiek sūrokas.

Laroque 2011

Grand Cru Classé

Uždaras. Vyšniškas.

Petit Figeac 2011

Vaisiškas: juodos uogos, juodieji serbentai, dūmo nata. Taurūs taninai.

Bellevue 2011

Grand Cru Classé

Raudonos uogos ir paprika, neilgai išliekantis poskonis.

La Commanderie 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Raudonų uogų aromatas. Nesudėtingas.

Quinault C’Enclos 2011

Grand Cru Classé nuo 2012

Malonus gerti. Prinokusių juodų ir raudonų uogų uogienės aromatas, puikaus balanso. Brandinti 5 metus.

Corbin Michotte 2011

Grand Cru Classé iki 2011

Kvapnus, bet trūksta struktūros.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vyndariai, kurie myli Lietuvą

Gaja „Gaja“ ne kartą pripažinta geriausia Italijos vynine. Angelo Gaja – kultinė asmenybė, prilyginusi Pjemonto vyno kokybę ir reputaciją Burgundijai, Bordo. Jo vynas dalijamas tik išrinktiesiems, nes visiems jo tiesiog neužtenka. Greta Angelo vis dažniau matome vieną jo dukterų Gaią Gają. Ji sėkmingai pradėjo „Ca‘Marcanda“ – „Gaja“ šeimyninės vyninės Bolgeryje, veiklą, o dabar dirba ir su Pjemonto vynais. Rodydama Barbaresko vynuogynus ir pasakodama apie 2014 m. derlių, Gaia apgailestavo, kad derlius bus trečdaliu mažesnis nei pernai, taigi vyno trūks dar labiau. Gaia Gaja kitąmet planuoja atvažiuoti į Lietuvą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

autoriai

Žurnalo autoriai

Marija Antanaitytė

Justina Golumbeckaitė

Artūras Ladinskis

Daiva Mumgaudienė

Martynas Pravilonis

Aidas Puklevičius

Arūnas Starkus

Rasa Starkus

Milda Sužiedelytė

Ilja Šarov

Jurgis Šliogeris

Linas Vaitulevičius

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M Ų MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS w w w.v y nozu rna la s.lt N r. 2 8 . Leid žia m a s n uo 2005 m . gegužės m ėn . K ita s nu m er is bus iš l eis ta s 2015 m . gegužės m ėn . Apie k a sdienes v y n o n a uj ien a s, v y n o ir m a is to der ini mą bei v y nų ver tin im us s k a it y k ite w w w.v y nozu rna la s.lt El. p a š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt Adres a s : Stum br ų g. 15 Vil n ius, LT-08101 V Y R . R E D A K TO R I U S Ar ūn a s Sta r k us tel. n r. 8 698 34 297, s ta rku s @ v y nozu rna la s.lt DIZAINERIS Lin a s Gl ia udel is M A K E T U OTO J A Lin a Jur š y tė F OTO G R A F I J O S R ita B a c y tė, R eda M ic k ev ič iūtė, R a s a Sta r k us, Au d r iu s S il iū na s, Vyg anta s Sta r k us, I l j a Š a rov, Da iva M um g aud i enė, „ Gra m o n a “, „ Ph ea s a nt ‘s Tea r s “, „ Liv ik o “, „Vy tis inves tm ent “ K A L B O S R E D A K TO R Ė As ta Žūk a itė a s ta @ v y nozu rna la s.lt AU TO R I A I M a r ij a Anta na it y tė, J us tin a G o l um bec k a itė, Ar tūra s La di nsk i s, D a iva M um ga udien ė, M a r t y n a s Prav il o n is, Ai d a s Pu k l evič iu s, Ar ūn a s Sta r k us, R a s a Sta r k us, M il da S uži ed elytė, I l j a Š a rov, Jurgis Š l io ger is, L inas Vaitulevičius V IR ŠE LIS R eda M ic k ev ič iūtė ir L in a s Gl ia udel is LEIDĖJAS UAB „ N a m in ė pel ėda “ IS S N 1822-2153 P L AT I N I M A S E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 REKLAMA E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 S PAU D A A B „ Spa uda “ TIRAŽAS 2 000 egz. R eda k c ij a už rek l a m o s tur in į n eats a k o. Pe r s p a u s d i nt i k u r į n o rs straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik g avu s ra š y tin į reda k c ij o s s utik im ą .