KELIONIŲ
geografija
Lietuvių svajonių sala –
KRETA
Rita ŠEMELYTĖ
Tautiečiai jau seniai atrado Kretą – į ją vyksta ne tik atostogauti, bet ir dirbti, įsikuria ilgesniam laikui. Audrius MORKŪNAS šioje saloje gyvena penkerius metus. „Ne veltui sakoma, kad Kreta – jau ne Europa, bet dar ir ne Azija ar Afrika. Tai kultūrų ir tradicijų kryžkelė, kurioje, manau, kiekvienas gali atrasti ką nors artimo“, – sako Audrius. 24 ŠEIMININKĖ 2017•19
KELIONIŲ
Audrius dažnai juokauja, kad nežino, ar jis su žmona Jurgita pasirinko Kretą, ar Kreta – juos. Abu su šia sala draugauja jau septyniolika metų. Jurgita ją atrado dar anksčiau, nes dirbo kelionių agentūroje, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo organizuoti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Kretos sostinę Heraklioną. „Pirmieji reisai pareikalavo daug darbo ir jėgų, Jurgita tiesiogiai dirbo su šiomis kelionėmis, todėl Kreta tapo diskusijų ir tyrinėjimų objektu ne tik darbe, bet ir po jo“, – sako Audrius. Į salą abu atskrisdavo beveik kasmet, derindami Jurgitos darbo reikalus su kelionėmis po Kretą. O ji kaskart vis labiau stebino nuostabia gamta, tūkstantmečių istorija, nuoširdžiai puoselėjamais papročiais. Kreta visiškai pavergė, kai Audrius ir Jurgita perėjo garsųjį Samarijos tarpeklį: „Po žygio plaukdami keltu šalia pietinio Baltųjų kalnų šlaito negalėjome patikėti akimis: čia ne viena Samarija! Čia daugybė tarpeklių! Nuo to laiko Baltieji kalnai mus ėmė traukti kaip magnetas, susirgome meile kalnams. Ir būtent Kretos kalnams – juose galėtume vaikščioti ir vaikščioti.“ Lietuviai draugai sakydavo, kad sulaukę pensijos jiedu, ko gero, gyvens Kretoje. Audrius ir Jurgita nusprendė nelaukti ir apsigyventi Kretoje dabar. Paban-
dė ir pasiliko. Jurgita įsidarbino turizmo sektoriuje, o Audrius – žurnalistas, internetu siuntė straipsnius į Lietuvą. Pėsčiųjų žygiai tapo Audriaus pomėgiu. Jie padėjo susipažinti ir su nuostabiais vietos gyventojais – atlapaširdžiais, svetingais, paprastais kaimo žmonėmis. Šie skatino atrasti vis kitus tarpeklius, siekti naujų viršūnių. „Labai padėjo mano geras bičiulis Jorhosas iš Chora Sfakiono kaimo salos pietvakarinėje dalyje – rūsčiajame Sfakijos regione. Atvykęs pas jį dabar jaučiuosi kaip pas močiutę kaime. Norėdami susikalbėti su sfakijiečiais pradėjome mokytis graikų kalbos, ji padėjo plėsti draugų ir pažįstamų ratą Kretoje“, – teigia A. Morkūnas.
Žavi laukinė gamta
Audrius ir Jurgita jau penkerius metus beveik kiekvieną savaitgalį tyrinėja šią milžinišką salą. Joje daug istorinių ir archeologinių vietovių, pasakojančių Mino civilizacijos, Bizantijos imperijos, Venecijos Respublikos, Osmanų imperijos, moderniosios Graikijos istoriją. Kretoje yra net 15 kalnų masyvų, trijų iš jų aukštis viršija 2 000 metrų virš jūros lygio – visi su įspūdingais tarpekliais, urvais, takais. Kretoje gyvos šimtametės tradicijos, jų šventai laikomasi gaminant valgyti, švenčiant įvairias šventes ar tiesiog bendraujant.
kas, Vienintelis daly s trukdantis mum dažniau būti ką kartu ir turėti į nors panašaus bendruomenės as. m namus, – atstu Kreta didelė, ę po lietuviai išsimėt bai la visą salą, todėl smagu susitikti er p bent du kartus metus. AUDRIAUS MORKŪNO NUOTRAUKOS
Nusprendė nelaukti pensijos
geografija
ŠEIMININKĖ 2017•19
25
KELIONIŲ
geografija „Informacijos ir potyrių tiek, kad tik spėk semti! Ilgainiui pastebėjau, kad noriu dalytis savo atradimais. Taip kilo idėja sukurti feisbuko puslapį „Mano Kreta“, jį pildau iki šiol. Pirmieji puslapio gerbėjai buvo draugai ir Kretoje gyvenantys lietuviai, kuriems surengiau ekskursijų po salą. Pradėjau organizuoti ekskursijas norintiesiems pakeliauti su manimi – tapau kelionių po Kretą organizatoriumi“, – pasakoja gidas Audrius. Paradoksalu, bet Audriui gražiausios Kretos vietos yra neįdomios turistams. Daugelis atvykstančiųjų traukia į labiausiai išpopuliarintas vietas – žydrąją Balos lagūną, rožinio smėlio Elafonissi paplūdimį, savo dydžiu pribloškiantį Samarijos tarpeklį, Minotauro ir kitomis legendomis apipintus Knoso rūmus, palmių paplūdimį Vai... „Tai normalu: kai pirmą kartą atvažiuoji į Atėnus juk labiausiai nori pamatyti Akropolį, o ne Benakio muziejų“, – supranta Audrius. Lietuvį Kretoje labiausiai žavi laukinė gamta, vietos, pa-
26 ŠEIMININKĖ 2017•19
siekiamos tik pėsčiomis: Psiloričio, Dikti, Baltuosiuose ar bet kuriuose kituose Kretos kalnuose. „Turiu ilgiausią sąrašą vietų, kuriose dar nebuvau, bet labai norėčiau atsidurti. Tereikia laiko, tinkamo oro ir norinčiųjų keliauti kartu. Kol kas prie manęs prisijungia tik mano bičiuliai“, – atvirauja gidas.
Kiekvienas atranda savo Kretą
Atvykstantys turistai atranda tai, kas jiems įdomu. Audriui įdomūs Kretos vienuolynai ir fortų griuvėsiai, bet kažin, ar jie bus įdomūs žmogui, atvykusiam grožėtis paplūdimiais. Audrius rekomenduoja per daug nesiblaškyti ir nebandyti per vienos savaitės atostogas apvažiuoti visą salą: „Patikėkite, tai neįmanoma. Vykstantiems į Chanijos oro uostą siūlau pasilikti vakarinėje saloje, aplankyti Balos ir Elafonissi paplūdimius, Retimno ir Chanijos miestus, Kourno ežerą, Argiropulijo šaltinius, Baltuosius kalnus. Atskrendantiems į Heraklioną sakau, kad neverta belstis iki Balos lagūnos, nes kur kas arčiau yra hipių dvasia alsuojantis Matalos miestelis ar palmėse paskendęs Preveli paplūdimys. Kam važiuoti į Samarijos tarpeklį, jei šalia – ne mažiau įspūdingi Kritsos ar Rozos tarpekliai.“ Kretoje yra visko, ko širdis geidžia, galima pasimėgauti ir vandens pramogomis: vandens dviračiais, motociklais, paplaukioti baidarėmis, kateriais, jachtomis ir t. t. Tik mėgstantieji nardyti šiek kiek nusivilia iš pradžių neatradę jokių grožybių – paviršinis nardymas šalia Kretos nėra toks įspūdingas kaip Raudonojoje jūroje. Kretos arba Libijos jūrose reikia nerti giliau: giluminio nardymo entuziastai ne kartą yra pasakoję apie nuostabius urvus ir tarpeklius po vandeniu, nuskendusius laivus, ištisus antikinius miestus. Norintiesiems labiau pažinti tikrą kretietišką gyvenimą Aud rius rekomenduoja apsistoti ne kurortų viešbučiuose, o šeimyniniuose apartamentuose. Jo pažįstama Marija svečiams siūlo ne tik kambarius su nuostabiu vaizdu į Psiloričio kalnus, bet ir savotiškas ekskursijas į savo ūkį: rinkti žolynų, šerti avių, melžti
KELIONIŲ
ožkų. Iš jos galima sužinoti ir nuostabios kretietiškos virtuvės paslapčių. „Saloje gausu jaukių šeimyninių viešbučių, tereikia juos atrasti“, – pataria gidas.
Lietuviai ne tik atostogauja
Kretoje gyvena nemažai lietuvių, nors formaliai bendruomenės nėra užregistruota. „Jau kelerius metus organizuoju Kretos lietuvių susitikimus, pasikalbame lietuviškai, pasivaikštome – įveikiame kokio nors kalno viršūnę, pereiname tarpeklį. Pirmajame žygyje dalyvavo tik trys lietuviai, bet kasmet mūsų susirinkdavo vis daugiau. Dabar tai tapo gražia tradicija: šį pavasarį vyko jau šeštasis Kretos lietuvių susitikimas, lipome iki Prinos kalnų namelio Psiloričio kalnų rytiniame šlaite. Bet bendraujame ne tik per susitikimus – susiformavo gana stiprus Kretos lietuvių bend ruomenės branduolys. Manau, visoje Kretoje gyvena maždaug šimtas lietuvių. Vienintelis dalykas, trukdantis mums dažniau būti kartu ir turėti ką nors panašaus į bendruomenės namus, – atstumas. Kreta didelė, lietuviai išsimėtę po visą salą, todėl labai smagu susitikti bent du kartus per metus“, – pasakoja Kretoje gyvenantis lietuvis.
geografija
Jei atvykote į Kretą, nebijokite bendrauti su vietiniais. Klauskite nors ir „paukščių“ kalba, kretiečiai – labai komunikabilūs ir nesupranta, kai turistai tavernoje, užuot pasišnekėję apie maistą, pirmiausia įkiša nosį į valgiaraštį. Daugelis Kretos lietuvių dirba viešbučiuose, kelionių agentūrose, automobilių nuomos punktuose. „Turime ir maisto technologę Viktoriją, ir keramikę Emą, ir juvelyrikos žinovę Gretą, ir šaunią Žilinskų šeimą, įkūrusią daugeliui lietuvių žinomą viešbutuką „7 Olives“, – tautiečius vardija Audrius. Kretoje pagrindinės šventės tiesiogiai susijusios su krikščioniškomis tradicijomis. Pati didžiausia – Velykos, antra pagal svarbą – Dievo Motinos diena, lietuviams geriau žinoma kaip Žolinė, trečia – Šventosios Dvasios diena, atitinkanti lietuviškas Sekmines. Kalėdos ir Naujieji metai čia nėra švenčiami taip triukšmingai kaip Vakarų Europoje. „Kur kas didesnė šventė – savaitę besitęsiantis Užgavėnių karnavalas. Į jį rekomenduočiau atvykti kiekvienam, norinčiam įsilieti į gaivališką persirengėlių šėlsmą“, – siūlo Audrius.
Pažintis – per skonį
Pasak Audriaus, jei norite pajausti tikrąjį Kretos skonį, pradėkite dieną nuo dakos – savotiškų kretietiškų sumuštinių. Tai džiovinta viso grūdo miltų duonos riekė paksimadia, apipilta alyvuogių aliejumi, užtepta tiršta šviežių pomidorų tyre, smulkinta feta ir pabarstyta raudonėliais arba čiobreliais. Pietums gidas rekomenduotų patiekalą iš ankštinių daržovių: pupų, pupelių, avinžirnių arba lęšių, pavyzdžiui, lęšių troškinį fakes. Valgiai iš ankštinių daržovių Kretoje itin populiarūs. Jei labiau norite mėsos, būtinai paragaukite avienos šonkauliukų pajdakja arba raudonajame padaže troškintos ožkienos sfakiano jachni. Prie jos tiks ir troškintos žolės – horta, bet tikrų laukinių Kretos žolių galima paskanauti tik žiemą arba pavasarį. Popietės užkandai prie vyno reikėtų ragauti kretietiškų avies ir ožkos pieno sūrių – jų yra daug
ir įvairių: graviera, kefalotiri, tirozuli, mizitra. Vakarienei verta rinktis žuvies, pavyzdžiui, šviežių keptų sardinių. Arba jūros gėrybių – kalmarų, sepijų, aštuonkojų, krosnyje feta užkeptų midijų. Pats geriausias kretietiškas desertas – švieži vaisiai arba tirštas jogurtas su kvapiu kalnų žiedų medumi. O prie deserto puikiausiai tiks tsikoudia – vynuogių degtinė. Būtent ja kretiečiai dažnai vaišina svečius. „Jei atvykote į Kretą, nebijokite bendrauti su vietiniais. Klauskite nors ir „paukščių“ kalba, kretiečiai – labai komunikabilūs ir nesupranta, kai turistai tavernoje, užuot pasišnekėję apie maistą, pirmiausia įkiša nosį į valgiaraštį. Tikroje tavernoje būtina klausti, ką jos savininkas gali pasiūlyti, kas yra pagaminta šiandien, kas šviežia – taip galima paragauti to, apie ką galbūt net nesvajojai“, – pataria Audrius Morkūnas. ŠEIMININKĖ 2017•19
27