Page 1

Julita Varanauskien÷ Šeimos finansų ekspert÷

Vidurinioji karta: tarp dabarties ir ateities


Kol kas tai vis dar gausiausia gyventojų grup÷ Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal amžių 2001 0

50000

100000

0–4 5–9 10–14 15–19 20–24 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 65–69 70–74 75–79 80–84 85 ir Šaltinis Statistikos departamentas

2010

150000

200000

250000

300000


Skolintis daugiausia tenka jaunesniems

Gyventojų paskolų portfelis

Kredito kortel÷s

Vartojimo kreditai

Būsto kreditai

(mln. Lt) 0

500

1000

20-29

30-39

40-49

50-65

>65

Šaltinis SEB bankas

1500

2000

2500

3000

3500

4000


Daugiausiai susitaup÷ priešpensinio amžiaus žmon÷s Gyventojų santaupų portfelis Ind÷liai

Obligacijos

Investiciniai fondai

(mln. Lt) 0

200

400

20-29

30-39

40-49

50-65

>65

Šaltinis SEB bankas

600

800

1000

1200

1400


Būsto paskolų portfelis liov÷si maž÷ti

Ketvirtiniai paskolų portfelio pokyčiai Vartojimo

Būsto

Kitos

10,00% 8,00% 6,00% 4,00% 2,00% 0,00% 2008 3 2008 4 2009 1 2009 2 2009 3 2009 4 2010 1 2010 2 2010 3 2010 4 -2,00% ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. -4,00% -6,00% -8,00%

Šaltinis Lietuvos bankas, SEB skaičiavimai


Naujai išduodamos būsto paskolos (mln. Lt) Palūkanos fiksuotos vienerių metų ar trumpesniam laikotarpiui Palūkanos fiksuotos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui

Šaltinis Lietuvos bankas

Sp al is La pk rit is G ru od is

÷j is ug s

jū tis

R

R

ug p

Li ep a

Sa us is Va sa ris K ov as B al an di s G eg už ÷ B irž el is

200 180 160 140 120 100 80 60 40 20 0


Paskutinių metų paskolų grąžinimo statistika rodo, kad žmon÷s tapo atsakingesni Klientų, n÷ dienos nev÷luojančių mok÷ti būsto paskolų įmokas, dalis pagal paskolos išdavimo metus (proc.) 100% 98% 96% 94% 92% 90% 88% 86% 84% 82% 80%

98,5% 93,8%

94,6%

93,5% 93,4% 92,0% 89,1% 87,8%

2001

Šaltinis: SEB bankas

94,9%

2002

2003

2004

2005

2006

87,1%

2007

2008

2009

2010


Atsargumo taisykl÷s vis dar galioja  Jei paskolos įmokai tenka daugiau kaip 30 proc. pajamų –

vert÷tų fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui,  Paskolos suma netur÷tų būti didesn÷ negu penkerių metų šeimos pajamos (skaičiuojant pagal šiandienines pajamas).  Jei paskolai grąžinti skiriamos juodai dienai sukauptos santaupos, reik÷tų suskubti jas ir v÷l sukaupti (rekomenduojama suma ~ 6 m÷n. pragyvenimo išlaidoms).


Terminuotųjų ind÷lių populiarumas mąžta d÷l žemų palūkanų už ind÷lius

Gyventojų ind÷lių struktūra ir dinamika (mln Lt) Iki pareikalavimo

Terminuotieji

20000 18000 16000 14000 12000 10000 8000

Šaltinis: Lietuvos bankas

11 20

10 20

09 20

20

08

6000


Ramesnius nervus, stabilumo lūkesčius ir pasitik÷jimą rodo ilgalaikių ind÷lių populiar÷jimas Pokyčiai skirtingos trukm÷s terminuotųjų ind÷lių sąskaitose 2010 4 ketv. (mln. Lt)

+68

80

+48

60 40 20 0 -20

Terminuotieji ind÷liai (iki 12 m÷n)

1-2 metai

-40 -60

-37,8

Šaltinis: Lietuvos bankas

Ind÷lio trukm÷

>2 metai


Ilgalaik÷s taupymo priemon÷s vilioja d÷l galimyb÷s pasinaudoti mokesčių lengvatomis Naujos gyvyb÷s draudimo įmokos (mln. Lt) 90

2010

80 70

2007

60 50

2008

40

Sa us Va i s sa ris Ko v Ba as la nd G is eg už Bi ÷ rž el is Li R epa ug pj ūt i R ug s s÷ jis Sp a La lis pk ri G tis ru od is

30

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija

2009


Tačiau labiausiai jomis naudojasi jaunesni

Investicinio gyvyb÷s draudimo klientai ir jų draudimo sumos Investicinio gyvyb÷s draudimo draud÷jai iki 30 metų (proc. nuo visų draud÷jų) Pradin÷ gyvyb÷s draudimo suma (tūkst. Lt) 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%

35,2

37,5

39,7 33,3

29,5 21

39%

64%

76%

82%

66%

59%

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Šaltinis: SEB bankas


 Nors ilgalaikiai terminuotieji ind÷liai leidžia uždirbti daugiau

palūkanų, jos ne kiekvienu atveju bus didesn÷s negu infliacija: ilgalaik÷ms santaupoms tai nuostolinga.  Investuojantiems į vertybinius popierius ir toliau reikia būti

pasiruošus ilgalaik÷ms investicijoms.


Panašu, kad iš optimizmo „išaugama “ Vartotojų pasitik÷jimo rodiklio dinamika pagal amžių 16–29

30–49

50–64

65 ir vyresni

10

-30 -40 -50 -60 -70 Šaltinis Statistikos departamentas

10

09

-20

20

20

-10

20

08

0


Infliacija buvo „palanki“ nebent jaunatviškam vartotojui Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per 2010 metus (proc.) -15

-10

-5

0

5

10

15

20

25 Vaizdo, garso įrenginiai, kompiuteriai Dviračiai Būsto nuoma Automobiliai Įrenginiai sportui, stovyklavimui) Knygos Ryšiai Apranga ir avalyn÷ Vynas Baldai, kilimai Restoranai, kavin÷s Medicinos paslaugos Vandentieka Alkoholiniai g÷rimai, tabakas Maistas Motociklai Nealkoholiniai g÷rimai Šilumin÷ energija Degalai ir tepalai Elektra, dujos, kitas kuras

Šaltinis Statistikos departamentas


Tik nedaugelio pajamos did÷jo

Pramon÷s šakos, kuriose darbo užmokestis augo per 2010 metus daugiau negu infliacija Vidutinis darbo užmokestis (bruto)

13,0%

12,7%

3027,3

2098

1460,2

2042,2

1573,6

1928

1596,6

2292,1

Metalų ir metalo gaminių gamyba

Informacija ir ryšiai

4,4%

Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

4,1%

Elektros įrangos gamyba

5,2%

Garo tiekimas ir oro kondicionavimas

5,4%

Baldų gamyba

5,6%

Kompiuterinių, elektroninių optinių gaminių gamyba

6,1%

Vaistų ir farmacijos gaminių gamyba

3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0

Darbo užmokesčio pokytis per metus

Šiose pramon÷s šakose dirba 6,4 proc. visų darbuotojų Šaltinis Statistikos departamentas


Alternatyvių pirkimo būdų populiarumas toliau auga Internetin÷s prekybos apyvarta lietuviškose e.parduotuv÷se (tūkst. Lt) 2008

2009

2010

8'000 6'000 4'000 2'000

Šaltinis SEB

Gruodis

Lapkritis

Spalis

Rugs÷jis

Rugpjūtis

Liepa

Birželis

Geguž÷

Balandis

Kovas

Vasaris

Sausis

0


Gyventojai eksportuoja savo žmogiškąjį kapitalą ir parsiunčia pinigus

Privačių asmenų perlaidos iš užsienio, mln.Lt Perlaidos

Augimo tempas, palyginus su anstesnių metų atitinkamu ketvirčiu (d.s.)

800

40%

600

20%

400

0%

200

-20%

0

-40% 20 10

20 09

20 08

20 07

Šaltinis Statistikos departamentas, SEB skaičiavimai

m .

60%

m .

1000

m .

80%

m .

1200


Negerai, kai spręsdami trumpalaikes problemas tik didiname ilgalaikes Ilgalaik÷s (demografin÷s) problemos Maž÷jantis išlaikančiųjų ir did÷jantis išlaikytinių skaičius  Nedidel÷s sukauptos santaupos  Socialinio draudimo sistemos problemos  Maž÷jantis vartojimas ir ekonomikos l÷t÷jimas 

Trumpalaik÷s (ekonomikos ciklo) problemos Nedarbas gimtojoje šalyje  Neaugantis vartojimas (ir l÷tas ekonomikos atsigavimas  Sparčiau už pajamas kylančios kainos 


Ačiū už d÷mesį

Vidurinioji karta: tarp dabarties ir ateities  

Vidurinioji karta: tarp dabarties ir ateities

Advertisement