Issuu on Google+

MĖNESINIS LEIDINYS APIE AGRO RINKAS 2010 Gruodis Nr. 7

AGROMEDIA

Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Agro technikos rinka

Lietuvos pozicija dėl komunikato, skirto BŽŪP po 2013 metų Europos Komisija lapkričio 18 d. paskelbė komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. „Bendroji žemės ūkio politika artėjant 2020 m“. Šiuo komunikatu tęsiama 2003 m. pradėta BŽŪP reforma, kuria buvo siekiama žemės ūkį labiau orientuoti į rinkos poreikius, jį modernizuoti bei pritaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų ir naujų iššūkių. Reformuojant BŽŪP siekiama, kad Europos žemės ūkio sektorius taptų dinamiškesnis ir konkurencingesnis, kad jis aktyviau prisidėtų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ viziją – skatinti tvarų, pažangų ir vientisą augimą. Įvertinę komunikatą, Žemės ūkio ministerija mato Lietuvai naudingų planuojamosios Bendrosios žemės ūkio politikos poslinkių, tačiau yra ir tam tikrų abejonių keliančių nuostatų. Rinkos reguliavimą aprašančioje komunikato dalyje, kaip Lietuva ir pageidauja, numatyta, kad rinkos reguliavimo priemonių visuma turi veikti kaip patikimas, saugumą užtikrinantis tinklas (safety net). Numatoma, jog galėtų išlikti atskirų produktų intervenciniai pirkimai, privatus saugojimas. Lietuvos siekiai atsisakyti istorinių referencinių rodiklių, skaičiuojant tiesioginę paramą, Komunikate taip pat yra numatyti. Užsimenama apie teisingesnį tiesioginės paramos paskirstymą tarp valstybių narių, tačiau siūloma metodika bei pereinamieji laikotarpiai verčia manyti, kad dar kurį laiką gali būti toleruojama „dviejų greičių Europa", t. y. išskiriamos senosios ir naujosios ES narės. Lietuvos pozicija tokia, kad norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių, tiesioginių išmokų lygis Europos Sąjungoje turi būti nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų paramos lygio skaidrumą, skatintų tausojančią žemės ūkio gamybą visoje ES. Daugiau dėmesio iš Europos Komisijos Lietuva tikisi ir tiesioginės paramos taisyklių supaprastinimui.

Lietuva pritaria daugeliui komunikato tikslų, tokių kaip: • BŽŪP ir ateityje turi išlikti stipria bendrąja politika, susidedančia iš dviejų ramsčių (tiesioginės paramos bei rinkos reguliavimo priemonių ir kaimo plėtros); • apsirūpinimo maistu užtikrinimas; • teisingesnis tiesioginės paramos paskirstymas, kuris užtikrintų ūkininkų pajamų palaikymą ir būtų labiau orientuotas į viešąsias gėrybes, kaip aplinkos apsauga, gyvūnų gerovė, kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo saugojimas ir kt.; • tiesioginė parama turi susitelkti į konkurencingumo didinimą, inovacijas, tvarų gamtinių išteklių valdymą, klimato kaitą, aplinką, subalansuotą teritorinį kaimo vietovių vystymąsi; • BŽŪP turi būti orientuota į rinkos poreikius, išlaikant tam tikrus rinkos reguliavimo instrumentus kaip stabilumo garantą krizių atveju. Taip pat numatyta siekti rinkos reguliavimo priemonių supaprastinimo; • subalansuota teritorinė plėtra; • maisto grandinės tobulinimas; • kaimo plėtros priemonių supaprastinimas.


GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Kviečių, pašarinių miežių ir rapsų supirkimo kaina Lietuvoje vis dar po truputį didėja. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2010 m. lapkričio antroje pusėje (46 savaitę (11 15–21) kviečius supirko vidutiniškai po 634,1 Lt/t. Lyginant su spalio mėnesio antra puse (42 savaite (10 18–24), kviečių supirkimo kaina padidėjo 3,8 proc. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina per analizuojamą laikotarpį padidėjo 8,6 proc. (iki 571,9 Lt/t). Rugių supirkimo kaina, nuo derliaus nuėmimo pradžios sparčiai kilusi, pastarosiomis savaitėmis ėmė mažėti – lyginant 46 savaitės kainą su 42 savaite, ji sumažėjo 16,4 proc. (iki 469,7 Lt/t). Grikių vidutinė supirkimo kaina, šių metų 42 savaitę išaugusi iki neregėtų aukštumų – 1 938,2 Lt/t, paskutiniąją savaitę (46 savaitę) buvo mažesnė 10,9 proc. ir sudarė 1 727,8 Lt/t. Rapsų supirkimo kaina, kaip ir kviečių, vis dar didėja. Lyginant 46 savaitės vidutinę rapsų supirkimo kainą su 42 savaitės kaina, ji padidėjo 8,2 proc. (iki 1 328,9 Lt/t). Lietuvoje 2010 m. spalį grūdų importas buvo 4,5 karto didesnis, o eksportas – 28 proc. mažesnis negu 2009 m. spalį. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų spalio mėnesį importavo 1,850 tūkst. t grūdų. Didžiąją importuotų grū-

dų dalį (8,997 tūkst. t arba 76 proc.) sudarė kviečiai. Jie įvežti iš Latvijos ir Danijos vidutine 616,3 Lt/t kaina. Miežiai (751 t) taip pat įvežti iš Latvijos ir Danijos (vidutinė kaina – 614,4 Lt/t). Kukurūzai (2,055 tūkst. t) importuoti iš Vengrijos ir Ukrainos vidutine 558 Lt/t kaina. Rapsų importas 2010 m. spalį, lyginant su 2009 m. spaliu, išaugo 2 kartus – iki 21,484 tūkst. t. Jie importuoti iš Latvijos, Rusijos ir Ukrainos vidutine 1 299,5 Lt/t kaina. Šių metų spalį eksportuota 171,486 tūkst. t grūdų. Iš jų 81 proc. (139,675 tūkst. t) sudarė kviečiai. Jie eksportuoti į Latviją, Daniją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją, Portugaliją, Suomiją, Šveicariją, Norvegiją, Saudo Arabiją ir Libiją (vidutinė kaina – 747,1 Lt/t). Miežiai (12,289 tūkst. t) išvežti į Latviją, Estiją, Suomiją ir Daniją vidutine 452,3 Lt/t kaina. Kvietrugiai (18,255 tūkst. t) buvo eksportuoti į Ispaniją, Suomiją, Švediją ir Libiją (vidutinė kaina – 416,0 Lt/t). Rapsų eksportas 2010 m. spalį, lyginant su praėjusių metų spaliu, padidėjo 15 proc. – iki 44,031 tūkst. t. Jie išvežti į šias ES šalis: Latviją, Estiją, Vokietiją, Belgiją, Daniją ir Suomiją (vidutinė kaina – 1 128,1 Lt/t).

Australijoje 2010–2011 m. tikimasi gauti 24 mln. t. kviečių derlių USDA lapkričio mėnesio prognozėje Australijos kviečių derliaus prognozė, lyginant su spalio mėnesio prognoze, padidinta 1 mln. t (iki 24 mln. t). Lyginant su praėjusiais metais, tai būtų 7 proc. didesnis kviečių derlius bei didžiausias derlius per pastaruosius ketverius metus. Derlingumas prognozuojamas 1,8 t/ha – 10 proc. didesnis negu 2009–2010 m. Pagrindiniuose Australijos kviečių auginimo regionuose (Naujajame Pietų Velse, Kvinslande, Viktorijoje ir Pietų Australijoje) šį sezoną buvo puikios meteorologinės sąlygos grūdinių augalų vystymuisi. Kviečių pasėlių būklė

Australijos rytiniame regione yra geriausia per daugelį metų. Tačiau Vakarų Australija praneša, kad kviečiams ir kitiems žiemkenčiams šis sezonas dėl sausros ir didesnės negu įprasta temperatūros yra vienas iš blogiausių per pastaruosius 40 metų.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 23,2 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 39,3, o gyvulių ir gyvulininkystės – 12,3 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango grikiai (3,1 karto), rugiai (2,5 karto), kvietrugiai (2,3 karto), avižos (2,2 karto), miežiai (71,8 proc.), ankštinių augalų grūdai (69,3 proc.), kviečiai (60,7 proc.), bulvės (59,3 proc.), rapsų sėklos (42,3 proc.), daržovės (40,5 proc.). Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo avių ir ožkų (45,1 proc.), natūralaus pieno (44,2 proc.), galvijų (15,9 proc.) supirkimo kainos. Paukščiai atpigo 24,6 procento, kiaušiniai – 20,7, kiaulės – 13,4 procento. Per mėnesį (2010 m. spalio mėn., palyginti su 2010 m. rugsėjo mėn.) žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 6 procentais, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 5,4 procento, o augalininkystės produktų supirkimo kainos – 4,7 procento. Iš augalininkystės produktų ypač pabrango javų mišiniai (36,2 proc.), miežiai (22,4 proc.), grikiai (17,1 proc.), avižos (16,1 proc.), kvietrugiai (16 proc.), ankštinių augalų grūdai (14,7 proc.), bulvės (9,4 proc.), rapsų sėklos (3,4 proc.), kviečiai (3 proc.). Atpigo kukurūzai (13,5 proc.). Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų pabrango natūralus pienas (12,2 proc.), galvijai (10,6 proc.), paukščiai (0,9 proc.). Atpigo kiaulės (8,7 proc.), kiaušiniai (1,4 proc.), avys ir ožkos (0,7 proc.). 2010 m. sausio–spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo ankštinių augalų grūdų (47 proc.), bulvių (19 proc.), kiaulių (16 proc.), paukščių (14 proc.) ir vaisių (11 proc.) supirkimas. Mažiau supirkta javų (23 proc.), galvijų, avių ir ožkų bei kiaušinių (po 3 proc.), natūralaus pieno ir daržovių (po 1 proc.).

2


Rusijoje 2010 m. gautas daugiau kaip trečdaliu mažesnis grūdų derlius Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2010 m. bendras grūdų derlius šalyje bunkeriniu svoriu turėtų siekti 64,2 mln. t, o įskaitiniu – 60,3 mln. t. Lyginant su 2009 m., tai būtų 35,5 proc. mažesnis grūdų derlius. Šių metų spalio mėnesio pabaigoje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad pereinamosios grūdų atsargos šalyje 2010 m. liepos 1 d. sudarė 26,3 mln. t, todėl bendras grūdų kiekis su šių metų gautu derliumi turėtų siekti 86,6 mln. t. Grūdų Rusijoje per metus sunaudojama 77 mln. t, todėl preliminariais duomenimis grūdų atsargos derliaus metų pabaigoje turėtų sudaryti 13 mln. t. Prognozuojama, kad kviečių derlius Rusijoje 2010 m. sudarys 42 mln. t – 31,9 proc. Mažesnis negu 2009 m. Grūdų importas gali siekti 3,9 mln. t. (2,2 mln. t kviečių ir 1,7 mln. t – kitų grūdų), o kviečių numatoma eksportuoti 3,5 mln. t. JAV žemės ūkio departamento (toliau – USDA) duomenimis, Rusijoje 2010 m. dėl mažesnių javų pasėlių plotų bei mažesnio jų derlingumo bendras miežių, kukurūzų, rugių ir avižų derlius sumažėjo iki 17,3 mln. t. Lyginant su 2009 m. derliumi, tai 46 proc. mažiau. Šių javų pasėlių plotas 2010 m. derliui, lyginant su 2009 m., buvo mažesnis 12 proc. (nuo 15,9 mln. ha iki 14 mln. ha), o der-

lingumas sumažėjo nuo 2 t/ha iki 1,24 t/ha. Miežių derlius Rusijoje šiais metais sudaro 8,5 mln. t (2009 m. –17,9 mln. t), kukurūzų – 3 mln. t (4 mln. t), rugių – 2,1 mln. t (4,3 mln. t), o avižų – 3,5 mln. (5,4 mln. t). Dauguma šių grūdų (nuo 70 iki 90 proc. miežių, kukurūzų ir avižų, bet tik 15–30 proc. rugių) yra naudojama pašarams. Nuo 1987–1988 m. šių javų pasėlių plotai, dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus mažėjant pašarinių grūdų paklausai, sumažėjo apie 60 proc. Nors pastaraisiais metais kai kurių gyvulių skaičius (ypač naminių paukščių ir kiaulių) pradėjo augti, tačiau pašarinių grūdų suvartojimas išliko stabilus. Tam įtakos turėjo nepalankios miežių kainos 2010 m. pavasarinės sėjos metu. Dėl šios priežasties miežių pasėlių plotai 2010 m. derliui buvo 20 proc. mažesni. Pagrindinė priežastis, turėjusi lemiamos įtakos Rusijos 2010 m. miežių, kukurūzų, rugių ir avižų derliaus sumažėjimui, buvo sausra ir dideli karščiai įsivyravę Volgos slėnyje ir kaimyniniuose regionuose beveik per visą augimo sezoną. Tačiau nepaisant neįprastai karštos vasaros ir sausros, Rusija turėtų pilnai apsirūpinti grūdais.

NOVOROSIJSKAS, RUSIJA — Novorosijsko komercinio jūros uosto grupė spalio 18 d. paskelbė savo 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. bendrus veiklos rezultatus. Per ataskaitinį laikotarpį NKJU grupės krovinių apyvarta sudarė 62.6 milijonus tonų, tai yra 3.9 procento (2.574 milijonai tonų) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais. Nuo rugpjūčio 15 d. oficialiai uždraustas grūdų eksportas iš Rusijos Federacijos įtakojo bendros grūdų apimties sumažėjimą ataskaitiniu laikotarpiu 962,900 tonų palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Generalinis direktorius Igoris Vilinovas, komentuodamas 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. veiklos rezultatus, teigė: „Per pastaruosius devynis mėnesius, bendra NKJU apimčių dinamika priklausė nuo dviejų pagrindinių veiksnių. Viena vertus, vien jau dėl eksporto uždraudimo prarasta 1 milijono tonų krovinių apyvarta. Kita vertus, bendrą apyvartą taip pat neigiamai paveikė nepastovios žaliavinės naftos apimtys.“ „Jeigu NKJU veiklą vertintume neatsižvelgdami į šiuos du faktorius, galėtume kalbėti apie stabilias krovinių apimtis ir tokius teigiamus krovinių derinimo pokyčius, kaip pirmenybinių krovinių dalies, įskaitant konteinerius, kurių skaičius bene padvigubėjo, didėjimas“.

Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t Grūdai Kviečiai

2009 2010 spalis rugpjūtis rugsėjis 496,9 774,8 731,5 440,9 734,1 721,3 501,6 769,4 777,4 445,4 773,4 770,0 457,3 810,2 787,6

spalis 738,1 710,6 725,6 740,6 753,1

403,6

652,5

639,8

660,5

3,2

63,7

653,2

916,2

917,6

930,8

1,4

42,5

410,6

543,7

586,3

635,5

8,4

54,8

Argentina

394,3

554,6

576,0

635,5

10,3

61,2

ES, Prancūzija, pašariniai

366,3

655,2

685,7

648,0

-5,5

76,9

Australija, pašariniai Australija, salykliniai

352,3 417,6

679,7 744,9

655,1 785,1

635,5 743,1

-3,0 -5,3

80,4 77,9

Valstybė JAV HRW 2 kat. JAV SRW 2 kat. Argentina ES, Prancūzija, FCW 1 ES, Vokietija, B klasė ES, Jungtinė Karalystė, pašariniai Kanada, CWRS 13,5% baltym.

Kukurūzai JAV 3 YC

Miežiai

Kainos pokytis % mėnesio** metų *** 0,9 48,5 -1,5 61,2 -6,7 44,7 -3,8 66,3 -4,4 64,7

Lentelės paaiškinimas: HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn * kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2010 m. spalį su rugsėju *** lyginant 2010 m. spalį su 2009 m. spaliu

Šaltinis: Agro rinka, Nr. 22 (149)

3


JAV grūdų derlius nuo rugsėjo mėnesio sumažėjo 4 procentais Savo spalio 8 d. grūdų gamybos ataskaitoje JAV žemės ūkio departamentas (USDA) pranešė, jog 2010 m. planuojama grūdų gamyba turėjo siekti 12.664 milijardų bušelių – 4 procentais mažesnė nei rugsėjo mėnesį prognozuoti 13.16 milijardų bušelių bei 3 procentais mažesnė nei 2009 metais registruotų 13.110 milijardai bušelių. Buvo numatyta 3.408 milijardų bušelių sojos pupelių gamyba – 2 procentais mažesnė nei rugsėjo mėnesį prognozuoti 3.483 milijardai bušelių, bet 1 procentu didesnė nei 3.359 milijardų bušelių praėjusiais metais. USDA grūdų gamybos kiekis buvo mažesnis nei iki ataskaitiniu laikotarpiu prognozuoti 12.95 milijardai bušelių. USDA sojos pupelių kiekis taip pat buvo mažesnis nei 3.491 milijardo bušelių prekybos vidurkis. USDA teigimu, atsižvelgiant į spalio 1 d. padėtį, buvo numatytas 155.8 bušelių iš vieno akro žemės grūdų derlius – 6.7 bušeliais mažesnis nei planuota rugsėjo mė-

nesį ir 8.9 bušeliais mažesnis nei 2009 metais registruotas 164.7 bušelių iš vieno akro žemės. Kaip teigė USDA, 2010 metais planuota grūdus rinkti iš 81.3 milijonų akrų žemės – šiek tiek daugiau nei planuota rugsėjį ir 2 procentais daugiau nei 2009 metais. Remiantis spalio 1 d. duomenimis, planuotas rekordinis 44.4 bušelių iš vieno akro žemės sojos pupelių derlius – 0.3 bušeliais mažesnis negu planuota rugsėjį, bet 0.4 bušeliais didesnis nei 2009 metais registruotas rekordinis 44 bušelių derlius. Planuota nuimti derlių nuo 76.8 milijonų akrų žemės ploto – 1 procentu mažesnio ploto negu planuota rugsėjį, bet 1 procentu didesnio nei 2009 metais. 2010 metais planuotas 242260000 centnerių ryžių derlius – 5 procentais mažesnis nei rugsėjį planuotas 255319000 centnerių derlius, bet 10 procentų didesnis nei buvęs 219850000 centnerių derlius 2009 metais.

Rusija pratęsė grūdų eksporto embargą iki 2011-ųjų liepos Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas spalio 22 d. paskelbė, kad Rusija nusprendė pratęsti grūdų eksporto embargą iki 2011-ųjų liepos. Rugpjūčio 5 d. po Rusiją užklupusios sausros ir nevaldomų gaisrų, Putinas paskelbė laikiną draudimą iš Rusijos Federacijos eksportuoti kviečius, kviečių ir rugių mišinį, miežius, rugius, kukurūzus ir kvietinius bei kviečių ir rugių mišinio miltus.

Duodamas interviu žurnalui „Ogoityok“, Rusijos grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis teigė, kad jis buvo įsitikinęs, jog Rusija išlaikys praėjusiais metais užimtą trečiąją ar net užims aukštesnę vietą tarp svarbiausių pasaulio grūdų eksportuotojų. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog po embargo paskelbimo, Rusija neteko patikimo maisto eksportuotojo vardo.

„Noble Group“ atidarė terminalą Santos uoste Brazilijos valstybinė uostų administracija „Codesp“ spalio viduryje pranešė, jog Honkonge įsikūrusi „Noble Group“ Brazilijos San Paulo valstijos Santos uoste atidarė 100 milijonų realų (60.7 milijonų dolerių) vertės grūdų terminalą. 10000 kvadratinių metrų terminalo talpa – 90000 tonų cukraus, sojos pupelių, grūdų ar sojos ekstrakto miltų. Iš viso per metus terminale planuojama 2.3 milijonų tonų apyvarta. „Codesp“ teigimu, nuo bandomųjų operacijų pradžios liepos mėnesį, terminale apdorota virš 600000 tonų prekių, ypač cukraus. Dėl naujojo terminalo įmonė šiemet Brazi-

„Salim“, „Seaboard“ pradėjo bendradarbiauti Spalio 12 d. buvo paskelbta, jog dvi vienos iš didžiausių pasaulio grūdų apdirbimo įmonių tapo partnerėmis ir prisijungė prie Australijoje įsikūrusios bendro fondo valdytojos bei grūdų rinkimo įmonės „Plum Grove“. Indonezijos įmonė „Salim Group“, JAV įmonė „Seaboard Corp“ ir „Plum Grove“ susitarė dėl partnerystės Australijoje, siekdamos suvienyti Australijos augintojus ir vartotojus iš viso pasaulio. Istoriškai „Salim Group“ yra žinoma kaip daug kviečių iš Australijos, ypač vakarų, superkanti įmonė. Tuo tarpu „Seaboard Corp.“ per Produktų prekybos ir malimo padalinį atlieka miltų malimo ir kitas grūdų perdirbimo veiklas Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Viduržemio jūros regione. „Plum Grove“ vykdomasis pirmininkas Endriu Jangas teigė, jog ši partnerystė suteiktų Australijos augintojams dvigubą naudą. Visų pirma ji atvertų kelią tarp Australijos augintojų ir bene svarbiausių jų produkcijos vartotojų. Be to, ši partnerystė suteiktų galimybę pristatyti Australijos kviečius neatrastai Afrikos rinkai. „Tiek „Seaboard“, tiek „Salim Group“ mano, jog investicija į „Plum Grove“ – tai puiki proga prisijungti prie alternatyvaus modelio, kuriuo siekiama skaidresnio ryšio tarp vartotojų ir augintojų“, - teigė E. Jangas. „Priešingai nei pastaruoju metu Australijos grūdų rinkoje sudaryti sandoriai su tarptautinėmis bendrovėmis, ši partnerystė liečia svarbią padėtį perdirbimo srityje užimančius vartotojus, siekiančius palaikyti tiesioginius kontaktus su augintojais“.

lijoje planuoja gauti 1 milijardu realų daugiau įplaukų – 57 procentų daugiau nei 2009 metais gauti 637 milijonai realų. Kaip teigė įmonės įkūrėjas Ričardas Elmanas, „Noble Group“ taip pat tikisi toliau plėtoti veiklą uoste. „Codesp“ teigė, kad „Noble“ investavo 1 milijardą realų į infrastruktūros projektus Brazilijoje. Šiuo metu įmonė stato sojos pupelių smulkinimo gamyklą Mato Groso valstijoje. „Ateinančiais metais mes tikimės daugiau nei 20 procentų metinio prieaugio (Brazilijoje). Brazilija atrodo daug žadančia“, - teigė Elmanas. 4


Šių metų III ketvirtį Lietuvoje išaugo žaliavinio pieno supirkimo kaina iš Lietuvos pieno gamintojų. 2010 m. III ketvirtį Lietuvos pieno supirkėjai iš Lietuvos pieno gamintojų supirko 412,75 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – 2,55 proc. daugiau nei 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, tačiau 4,62 proc. mažiau, lyginant su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Šių metų III ketvirtį šio pieno vidutinė iš Lietuvos pieno gamintojų supirkimo kaina sudarė 816,16 Lt/t ir buvo 49,78 proc. didesnė nei 2009 m. atitinkamą laikotarpį bei 2,27 proc. didesnė nei 2008 m. III ketvirtį.

PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmonės pavadinimas

Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutinė apmokant ne- apmokant buvo pieno subuvo taikytos taikyta bent viepirkimo nuoskaitos dėl na nuoskaita dėl kaina kokybės kokybės

AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė

1042,4

762,1

1035,3

UAB "Marijampolės pieno konservai"

944,1

724,3

940,1

AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė

1005,5

841,2

999,3

AB "Žemaitijos pienas"

1009,4

836,8

1003,2

UAB "Vilkyškių pieninė" ŽŪB "Šaltekšnis"

939,9 933,3

703,3 1133,3

928,2 978,5

UAB „Vikeda“, Kėdainiai

1274,8

-

1274,8

760,8 854,8 997,3

636,1 606,6 809,4

760,6 846,5 990,4

Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t

Patvirtintoms pieno supirkimo įmonėms per 2010–2011 k. m. septynis mėnesius (nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d.) buvo parduota 853,06 tūkst. t pieno, kurio vidutinis riebumas – 4 proc. Perskaičiavus į nacionalinį nustatytąjį pieno riebumą 3,99 proc., tai sudarė 861,43 tūkst. t. Per septynis kvotos metų mėnesius buvo įvykdyta 50,75 proc. pardavimo perdirbti kvotos (toliau – PP kvota). Lyginant su 2009 –2010 k. m. tuo pačiu laikotarpiu, PP kvotos įvykdymas sumažėjo 6,84 proc., t. y. daugiau kaip 13,1 tūkst. t. Per septynis kvotos metų mėnesius Lietuvai nustatytos bendrosios nacionalinės pieno gamybos kvotos įvykdymas – 50,75 proc.

2010 m. III ketvirtį Latvijoje ir Estijoje brango daugelis pieno gaminių 2010 m. III ketvirtį Latvijos pieno supirkėjai šalies pieno gamintojams vidutiniškai mokėjo po 87,13 Lt/100 kg – 57,00 proc. daugiau nei 2009 m. trečiąjį ketvirtį. 2010 m. III ketvirtį, lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, šalyje žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kiekiai išaugo 11,35 proc. ir sudarė 144,63 tūkst. t. Dėl išaugusios vidutinės žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos šalyje, išaugo ir daugelio Latvijos įmonėse pagamintų pieno gaminių pardavimo (gamintojo) kainos. Pavyzdžiui, vidutinė puskiečio sūrio pardavimo (gamintojo) kaina 2009 m. III ketvirtį siekusi 10,49 Lt/kg, šių metų III ketvirtį išaugo iki 14,05 Lt/kg, o nugriebto pieno milteliai pabrango 52,36 proc. – iki 8,59 Lt/kg. 2010 m. III ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šalies pieno perdirbimo įmonėse pagaminto sviesto (daugiau nei 80 proc. riebumo) vidutinė pardavimo (gamintojo) kaina išaugo 24,94 proc. ir sudarė 13,48 Lt/kg, o nenugriebto pieno miltelių – 24,23 proc. (iki 11,89 Lt/kg).

2010 m. III ketvirtį, lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, Estijoje žalias natūralaus riebumo pienas buvo superkamas 45,15 proc. brangiau ir jo vidutinė supirkimo kaina sudarė 97,23 Lt/100 kg. Analizuojamu laikotarpiu Estijoje buvo supirkta 157,10 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – 0,38 proc. mažiau nei 2009 m. III ketvirtį. Šalyje išaugusi žaliavinio pieno supirkimo kaina turėjo įtakos ir daugumos pieno gaminių pabrangimui. Šių metų III ketvirtį, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, Estijos įmonėse pagamintų nugriebtų pieno miltelių vidutinė pardavimo (gamintojo) kaina išaugo 44,86 proc. (iki 8,11 Lt/kg), o sviesto (82 proc. riebumo, 25 kg luitais) – 11,23 proc. (iki 8,65 Lt/kg). Analizuojamu laikotarpiu nenugriebto pieno miltelių vidutinė pardavimo (gamintojo) kaina sudarė 11,39 Lt/kg ir buvo 82,98 proc. didesnė nei atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. 5


Priimamos paraiškos dalyvauti pieno prekybos kvotų aukcione Ūkininkai, neišnaudojantys pieno kvotų, jas gali parduoti kitiems pieno gamintojams aukcione. Apie tai, kad jau priimamos paraiškos 2011 m. kovo mėnesio Pieno kvotų prekybos aukcionui, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Paraiškos priimamos iki gruodžio 31 d., informuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Pagal pateikiamą informaciją, paraiškas reikia teikti savivaldybių žemės ūkio skyriams, kurios teritorijoje registruotas žemės ūkio valdos centras. Kvotas pirkti ar parduoti gali tik Lietuvos teritorijoje registruoti ūkiai. Remiantis oficialiuoju informaciniu statistiniu leidiniu “Agro rinka”, lapkričio 1 d. šalyje buvo 48 846 kvotų turė-

tojai, iš kurių 44 736 (91,6 proc.) disponavo pardavimo perdirbti kvota ir 5 260 (11,8 proc.) - pardavimo tiesiogiai vartoti kvota. Abiejų rūšių kvotomis disponavo 1 150 gamintojų, t. y. 3,3 proc. visų kvotos turėtojų. Vidutiniškai Lietuvoje vienam kvotos turėtojui tenka 28,7 t pieno kvotos. Šiais metais 58 641 gamintojui buvo apskaičiuotų atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną 2010 m. suma - 116,781 mln. Lt. Atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną 2010 m. mokamos už 2006-2007 kvotos metais faktiškai rinkai patiekto pieno kiekį. Išmokos dydis - 87 Lt už parduotą pieno toną.

Atsigauna nugriebto pieno miltelių paklausa, kainos tampa stabilesnėmis ES rinka tampa vis stabilesne, nuo rugsėjo mėnesio pabaigos kritusios nugriebto pieno ir išrūgų miltelių kainos šiuo metu auga. Maistinių produktų kainos nuo rugsėjo pabaigos nukrito 15 procentų, iki 20 procentų virš intervencinės kainos. Pašarinių produktų kainos nukrito kiek mažiau, tačiau nepaisant to, jos 200 Eurų už toną mažesnės nei maistinių nugriebto pieno miltelių. Vartotojai ES viduje ir už jos ribų siekia kompensuoti pirmojo ketvirčio pasiūlą, tad kyla paklausa. Eksportui teigiamos įtakos padarė per pastarąsias dvi savaites nukritęs Euro kursas. Nuo rugsėjo mėnesio 5 procentais iki 65 procentų virš intervencinės ribos nukrito sviesto kainos. Šiuo metu jos krenta maždaug 1 procentu į savaitę. Sviesto kainos svyruoja tarp 3500 – 3700 Eurų/toną. Ateinančiais metais jos turėtų nežymiai kristi. ES sviestas vis dar 400 Eurų/toną per brangus tam, kad jo ekspertas galėtų įgauti didesnį pagreitį. Praėjusią savaitę kilo grietinėlės ir lieso pieno koncentrato kainos dėl ES gamybos apimčių sezoninio nuosmukio ir grietinėlės bei šviežių produktų paklausos augimo. Grietinėlė šiuo metu turi žymiai didesnę paklausą nei

sviestas ar nenugriebto pieno milteliai. Nenugriebto pieno miltelių gamyba yra nedidelė, o dėl produkcijos sezoninio nuosmukio ir didesnės ES nei NZ nenugriebto pieno miltelių paklausos, jų kainos kritimas sustojo. Tačiau kainos vis tik yra 400 Eurų už toną mažesnės nei gegužės mėnesio maksimumas. Nuolat nepastovios išrūgų miltelių kainos šiuo metu yra panašios kaip ir buvusios prieš metus. Sūrio kainos yra nepakitusios ir pasižymi aukšta paklausa, ypač iš rytų Europos. Pajamos už sūrį išlieka didesnės nei už sviestą/ miltelius. Tikėtina, jog sūrio gamyba ir toliau plėsis. Pieno pasiūla Prancūzijoje buvo 7-8 procentais didesnė ankstyvą praėjusių metų lapkritį, Vokietijoje – 3-4 procentais. Išskyrus Baltijos šalis, kuriose pieno kainos pakilo 5060 procentų lyginant su praėjusiais metais, pieno pasiūla rytų Europoje prieš metus vis tik buvo mažesnė. Laipsniškas pieno gamybos plitimas ES įtakojo tam tikrą neapibrėžtumą dėl ateities rinkos augimo ar nuosmukio. Tai didžiąja dalimi priklausys nuo to, ar pasaulio rinka išliks stabili.

Amerikos karvių augintojai kuria vakciną prieš E. coli bakterijas (E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi; dalis gali sukelti viduriavimą, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas), ir pirmųjų eksperimentų rezultatai teikia vilčių, skelbia portalas „mano ūkis". Tarptautinė maisto kompanija „Cargill" paskelbė pirmuosius rezultatus po naujos vakcinos testo, per kurį paskiepyta 85 tūkstančiai galvijų. Pasak Dano Schaeferio, įmonės viceprezidento, jautienos tyrimų padalinyje, gyvulių imuninė sistema į vakciną sureagavo teigiamai, o karvių organizme nustatyti palyginti nedideli žmogui pavojingų E. coli atmainų kiekiai. Tačiau mokslininkas pažymi, kad ir nevakcinuoti galvijai bakterijų turėjo mažai. Jų kiekį, D. Schaeferio teigimu, nulemia orai, gyvenimo sąlygos, vakcinos dozavimas ir kiti veiksniai. Kiti JAV gamintojai šiuo metu irgi atlieka panašius bandymus. Įmonės „JBS USA" atstovas Chandleris Keysas teigia, kad kompanija baigia eksperimentus su 200 tūkstančių vakcinuotų galvijų, ir rezultatų laukiama kitą mėnesį. Nacionalinio ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, JAV kasmet E. coli bakterijomis užsikrečia daugiau nei 73 tūkstančiai žmonių, ir daugiau nei 600 atvejų baigiasi mirtimi.

6


Tam tikras paklausos ir pasiūlos balansas „Fonteros“ pasaulinės pieno produktų prekybos aukcione kainos beveik nekito, o bendra prekyba nežymiai nusvėrė rodiklius žemyn. Neatidėliotina sūrio ir sviesto rinkos kaina nežymiai pakito per pastarąsias dvi savaites, tačiau miltelių kaina nukrito 100 JAV dolerių už toną. Labiausiai krito nugriebto pieno miltelių kaina. Iš esmės neatidėliotinos kainos nuo birželio mėnesio buvo gan pastovios ir atitiko pasaulinės pieno produktų prekybos aukciono kainas, o pasaulinis paklausos ir pasiūlos santykis atrodė gana subalansuotas. NZ pieno pasiūla neauga taip greitai, kaip tikėtasi. Šiuo metu jau yra pasibaigęs gamybos sezono įkarštis, o sezono pradžios pasiūla tebėra maždaug tokia pati kaip ir prieš metus. Kita vertus, vis dar planuojama, kad šiemet ji bus 1-2 procentais didesnė. Australijoje gamyba

taip pat buvo lėta. 2010 metais Kinijai importavus 240000 tonų nenugriebto pieno miltelių sausio-rugsėjo mėnesiais jų paklausa pakilo 90 procentų, Rusijai importavus 210000 tonų sūrio jo paklausa pakilo 25 procentais. JAV neriebaus sauso pieno / nugriebto pieno miltelių eksportas, ypač į pietryčių Azijos šalis, lyginant su praėjusių metų sausio-rugsėjo laikotarpiu padidėjo 45 procentais iki 270000 tonų. Tikintis didesnio eksporto, krito sviesto ir sūrio, ypač JAV Čederio, kainos. Šis sūris vis dar parduodamas su 1000 JAV dolerių už toną mažesnėmis kainomis nei NZ ir gaunant išvien dirbančių JAV pieno pramonės kooperatyvų (CWT) subsidijas. Per pirmuosius devynis 2010 metų mėnesius JAV eksportavo 128000 tonų sūrio – 64 procentais daugiau.

Pasaulinės kai kurių pieno gaminių kainos Lt/kg Gamintojo pavadinimas 2009 46 sav. (11 09-13) Sviestas, AA CME Sūris Cheddar tipo, blokais LMP, Centris ir Rytų regionas, FOB NPA, Nacionalis vid., FOB Išrūgų milteliai, Centrinis regionas, FOB

Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Lydytas sviestas Išrūgų milteliai

Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Sūris Cheddar tipo

Vidutinė kaina JAV CME, FOB 2010 43 sav. 44 sav. 45 sav. 46 sav. (10 25-29) (11 01-05) (11 08-12) (11 15-19)

Pokytis % savaitės2

metų3

7,87

12,41

11,5

10,93

10,91

-0,17

38,61

8,11

9,42

8,35

7,68

8,00

4,18

-1,33

6,63

7,07

6,71

6,76

6,92

2,39

4,29

7,64

9,60

9,21

9,25

9,47

2,39

23,91

1,87

2,02

1,94

1,94

1,99

2,39

6,63

Vakarų Europoje, eksportui, FOB 2009 2010 44-45 sav. 42-43 sav. 44-45 sav. (10 26-11 06) (10 18-29) (11 01-12) 10,64 14,12 12,94 7,29 8,05 7,01 8,56 10,14 9,05 10,99 15,37 14,09 2,49 2,49 2,29 Okeanijos valstybės, eksportui, FOB 2009 2010 44-45 sav. 42-43 sav. 44-45 sav. (10 26-11 06) (10 18-29) (11 01-12) 7,23 11,73 11,12 6,82 8,36 7,54 7,29 9,44 8,65 8,44 11,05 10,26

LPM– nugriebto pieno milteliai; NPM –nenugriebto pieno milteliai 1 - kainos užsienio valstybėse (LT) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą 2 - lyginant dvi paskutiniąsias savaites 3 - lyginant 2010 44-45 savaites su 42-43 savaitėmis 4 - lyginant 2010 40-41 savaites su 38-39 savaitėmis

Pieno deficitas Serbijoje tapo viena aktualiausių šalies problemų, kurią spręsti jau ėmėsi valdžia, o žiniasklaida prognozuoja prekybos ministro atsistatydinimą. Daugelyje parduotuvių pieno produktų lentynos tuščios. Pieno trūksta, nes serbų ūkininkai šiais metais dėl krizės pardavė skerdykloms 80 tūkstančių melžiamų karvių. Be to, valstybė sumažino išmokas pieno gamintojams, šalis išgyveno sausrą. Anot žiniasklaidos, dėl pieno krizės šalyje kaltinamas ir Serbijos pieno perdirbimo koncernas „Imlek", kuriam vyriausybė priekaištauja dėl monopolinės veiklos ir tyčinio pieno supirkimo kainų mažinimo. Baltarusijos eksportas pildo spragas Dėl vasaros sausrų Rusijos pieno gamyba šiemet kris 2.3 procento bei toliau smuks 2011 metais. Todėl staigiai plis importas. USDA mano, jog nugriebto pieno miltelių importas Rusijoje šiemet sieks 190000 tonų per metus – tris kartus daugiau nei planuota iki sausros. Akivaizdu, jog Baltarusija dengia didžiąją importo poreikio dalį. Per 7 šių metų mėnesius ji tiekė 30 procentų viso Rusijos sūrio importo, 46 procentus viso sviesto importo, 75 procentus pieno miltelių importo ir 89 procentus skysto pieno importo. NZ vyriausybė pradėjo derybas dėl dvišalio prekybos susitarimo su Rusija, siekdama, kad NZ nebūtų taikomas neseniai iki 15 procentų padidintas importo tarifas.

Pokytis % 2 savaičių4

metų3

-8,33 -12,93 -10,76 -8,33 -8,33

21,67 -3,74 5,77 28,33 -8,05

Pokytis % 2 savaičių4

metų3

-5,17 -9,81 -8,33 -7,21

53,87 10,48 18,73 21,50

7


TRĄŠŲ RINKA Europos trąšų kainos Belgija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sandėlių Diamonio fosfatas 18-46% $ Prancūzija - €/t nefasuota Amonio Salietra 33,5% granuliuotas

26 Lapkričio 243-252

12 Lapkričio 243-252

322 608-612

322 605-610

310-315

270-310

Amonio Salietra 33,5% priiuotas Karbamidas 46% priliuotas

275-285 320-325

275-287 n.m.

Karbamidas 46% granuliuotas Diamonio fosfatas 18-46% Kalio chloridas granuliuotas 60% Vokietija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46% priliuotas NPK 15-15-15 CIF Diamonio fosfatas 18-46% uoste Airija - €/t fasuota Karbamidas 46% Kalcio amonio salietra 27,5% 27-6-6 del Italija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas Karbamidas 46% priliuotas Kalcio amonio salietra 27% Diamonio fosfatas 18-46% Olandija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas iš sandėlių Ispanija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46 % priliuotas Diamonio fosfatas 18-46% NPK 15-15-15 Jungtinė Karalystė - £/t fasuota Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui Amonio Salietra 34% Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas Karbamidas granuliuotas nefasuotas Diamonio fosfatas 18-46% nefasuotas Baltijos šalys - US $/t Karbamidas 46% priliuotas Ammonio Salietra 34% priliuota

335-340 450-455 320-323

305-315 430-435 320-323

230-239 285-286 325 449-450

230-239 275-276 320 440-443

280-282 298-300 285-287

n.m. n.m. n.m.

335-340 320-325 250-255 450-455

335-340 320-325 250-255 440-445

230-235 322-323

230-235 322-323

250 315-320 440-445 320-325

250 305-310 420-428 320-350

290-295 270-275 255-265 285-295 393-395 28 Spalio 362-365 280-295

287-294 270-275 250-255 280-290 380-385 14 Spalio 350-360 265-275

265-280 567-573 567-573 396-403

265 540-568 540-568 409-417

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas 32% Diamonio fosfatas 18-46% MAP12-52% Kalio chloridas 60%standartinis

Nitratų kainos dar kartą pakilo; AN (amonio nitrato) kainos Prancūzijoje pakilo dar 5 eurais/t, o Jungtinėje Karalystėje – 12 eurų/t. „Yara“ taip pat pranešė, jog vidaus didmeninė CAN (cerio amonio nitrato) kaina pakilo iki 243 eurų. Nitratų rinka yra gan rami, tačiau kainos išlieka stabilios. Už to slypi aukštos karbamido kainos ir granulių prekyba Egipte po 410 dolerių, nors paklausa gruodžio mėnesį gali būti labai maža, kadangi susidomėjimas Europoje yra menkas, o mažėjančios kainos ramioje Jungtinių Valstijų rinkoje nesiekia 400 dolerių lygio, nekalbant apie 410 dolerių. KAN (karbamido amonio nitrato) rinka yra rami, nors Ispanijoje buvo šiokia tokia jų paklausa, kur buvo užsakyti keturi kroviniai, atgabenti iš Egipto ir Rumunijos. Regis, fosfato pirkėjai sugrįžta į rinką po kelių tylos mėnesių naujais pardavimais Italijai ir, regis, kitą savaitę Prancūzų pirkėjai paseks jų pėdomis. Toliau tikimasi, kad sausio 1 dieną potašo kaina bus aukšta, bet dėl konkretaus kainų kilimo bus nuspręsta vėliau.

CAN 27 % Kalcio amonio salietra KCI Kalio chloridas 60%K2O DAP 14-46% Diamonio fosfatas N AN Amonio Salietra 34% Urea Karbamidas 46% UAN

Karbamido ir amonio nitrato tirpalas - Kas-32

Šaltinis: Fertecon European Fertilizer Fax, 26 November 2010

8


AGRO TECHNIKOS RINKA Baltarusija tieks Venesuelai pieno miltelius ir traktorius Kaip praneša mano ūkis, Venesuelos užsienio reikalų ministras Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) pirmadienį paskelbė, kad Baltarusija tieks Venesuelai pieno miltelius ir žemės ūkio mašinas, praneša "RIA Novosti". Karakase pasirašytomis sutartimis Baltarusija įsipareigojo tiekti Venesuelai 16 metrinių tonų pieno miltelių, 570 traktorių ir šimtus sunkvežimių. N. Maduras sakė, kad Baltarusija taip pat padės Venesuelai pastatyti tris agropramoninius kompleksus. Jis pridūrė, jog Baltarusijos specialistai jau dabar dirba 7 000 vargingų Lotynų

Amerikos šeimų namų statybose. Pastaruoju metu Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai atsigręžus į Vakarus ir ieškant alternatyvos Rusijos naftos tiekimui, bendradarbiavimas tarp Baltarusijos ir Venesuelos suintensyvėjo. Nafta iš Venesuelos gabenama į Ukrainos Odesos uostą, o paskui - geležinkeliu į Baltarusiją. Dar viena sutartis dėl naftos tiekimo buvo pasirašyta spalį vykusio Venesuelos prezidento Hugo Čaveso (Hugo Chavez) vizito Minske metu.

Nauja traktorių karta Same Deutz-Fahr galingiausiam CVT serijos traktoriui tenka garbingiausia vieta bendrovės stende Italijos EIMA žemės ūkio parodoje, kuri atvėrė duris šią savaitę. Pavadintas Deutz-Fahr TTV 7.260, traktorius išspaudžia 260 arklio galių pasinaudodamas naujai sukurtu Deutz TCD 6.1 6-cilindrų turbo dyzeliniu varikliu su interkuleriu, keturių vožtuvų technologija bei Deutz Common Rail kuro įpurškimo sistema. Tai ne tik didžiausias CVT Deutz-Fahr traktorius, jis taip pat vienas pirmųjų kompanijos traktorių, atitinkantis naujausią Stage 3b variklių standartą, kuris sukurtas remiantis SCR (Selective Catalytic Reduction) technologiją . Kaip tegia savas ūkis redakcija, šis traktorius, tai pirmas žingsnis į energetikos taupymą, kadangi traktoriaus kabinos stogas bus padengtas saulės elementais, kurie gamins energiją

reikalingą kabinos elektronikai. Teigiama jog saulėto klimato zonose šių elementų pakaks, kad sugeneruotų pakankamą kiekį energijos traktoriaus kabinos ventiliatoriui net kai variklis ir degimas yra išjungti, o reikalui esant be didesnių problemų padės įkrauti mobilųjį telefoną. Taip pat reikėtų paminėti, jog traktorius patiks tiems ūkininkams, kurių laukai yra didesniu atstumu. Šio traktoriaus pagalba didesnius atstumus įveikti bus dar paprasčiau, nes jo greitis sieks 60 km/h.

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Olandijoje Lelystade spalio viduryje vykusiame tarptautiniame savaeigių cukrinių runkelių kasimo kombainų konkurse „Beet Europe 2010“ dvi pirmąsias prizines vietas užėmė olandiškos mašinos Vervaet Beet Eater 625 ir Vervaet Beet Eater 617. Kombainų kovą stebėjo per 2 tūkst. lankytojų, iš jų beveik pusė atvyko iš užsienio. Varžybose dalyvavo 10 cukrinių runkelių kasimo kombainų (žr. rezultatų lentelę apačioje). Olandijoje pagamintas Vervaet Beet Eater 617 buvo geriausias. Antroje vietoje liko Ropa Euro Tiger, o trečioje – Kleine SF10. Pasak kompanijos „Vervaet“ savininko Edvino Vervaito (Adwin Vervaet), olandiški kombainai pasižymi išskirtinai gera runkelių valymo kokybe. „Mes žinome ir mokame gerai nuvalyti šaknis. Olandijoje nemažai cukrinių runkelių auginama iš jūros atkovotose žemėse, kurioje dirvos labai lipnios. Taigi konstruodami kombainus, valymo sistemai skyrėme išskirtinį dėmesį“, – technikos privalumus vardija E. Vervaitas. Be to, Vervaet kombainai yra mažesnės masės negu analogiška kitų gamintojų technika, juos paprasta valdyti ir reguliuoti. Olandijos įmonėje per metus pagaminama apie 30 savaeigių cukrinių runkelių kombainų. Siūlomos trijų modelių kasimo mašinos – 17 t šešių eilių talpos Vervaet 617, šešių ir devynių eilių 25 t talpos Vervaet 625/925. Vervaet kombainai Olandijoje užima lyderio pozicijas nuo 1992 m., o įmonė įkurta 1957 m. Pasak E. Vervaito, svarbiausios rinkos olandiškiems kombainams – Olandija, Belgija, Anglija, Švedija, Ukraina. Šaltiniai: Fertecon European Fertilizer Fax, 26 November 2010, Dairy Industry Newsletter November 23, 2010, Vol 22, No. 15, World Grain Nowember 2010, Agro rinka, Nr. 22 (149)/2010 m., www.vz.lt; www.valstietis.lt; www.ukiozinios.lt; www.lrytas.lt, zum.lt, manoukis.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai

9


Agromedia 2010 gruodis