Galiausiai, po poros metų, spektaklis visiems įgrįsta, ir minia neatsisukdama mina į kitą, nemažiau dirbtinę, tačiau naują vietą, kad galėtų dar kartą apsukti tuštybės ratą. Spėriai reprodukuojasi infantilios viešo gyvenimo užeigėlės, bandančios persikūnyti į tolimų miestų išpjovas ir suvaidinti tenykščio gyvenimo imitacijas. Tokių kamufliažinių persikūnijimų viešojoje erdvėje tiek daug, kad paprasti „buvimo savimi“ atvejai (ypač – su lietuviškomis iškabomis) jau atrodo kaip archeologiniai reliktai. Todėl, kai Ukmergės centre randi išdidų miesto viešbutį „Big Stone“ arba Kaune vietoje legendinio tarpukario restorano „Metropolis“ dar išdidžiau dūzgiančią prabangią (?!) „Charlie Pizza“, imi galvoti, kad Lietuvos sociologai dar ilgai neliks be darbo. Psichoanalitikai, greičiausiai, irgi. PRANCŪZAS KOSMOSE Dramatiška transformacija iš orios ir elegantiškos Laikinosios sostinės viešosios erdvės Nr. 1 į pigiais blizgalais farširuotą alkoholinę valgyklą su treninguotais priemiesčio buduliais ir jų užgaląstomis raudonkepuraitėmis neabejotinai galėtų pakylėti „Metropolį“ iki rimto kompleksinio tyrinėjimų objekto. Pasitelkus medicininę praktiką, jis galėtų tarnauti būtent ta vieta, iš kurios, paėmus analizus, nustatomos išsamios viso miesto organizmo funkcinės-somatinės problemos ir jų priežastys. Tai, kad šiandien, užėmę miestų praeičiai ir dabarčiai svarbius objektus, įvairūs metropoliai transliuoja destruktyviai konkrečią kultūrinę energiją, dedikuotą tokiai specializuotai publikai, nėra joks atsitiktinumas. Atkaklus prancūzų žurnalistas ir fotografas Fredericas Chaubinas, jau dešimtmetį tyrinėjantis sovietmečio moderniąją architektūrą, ne kartą skundėsi, jog nesupranta, kodėl originalūs ir fiziškai patvarūs naujojo paveldo pastatai griūva arba yra griaunami ir visai nevertinami postsovietinėje erdvėje. Modernistai griovė secesiją, mes griauname modernistus, erzinau. Prancūzas piktinosi, kad šitaip beatodairiškai plėšant lapus iš miesto dienoraščio miestas visada atrodys leisgyvis, it po karo. Atrodo, kad jūs amžinai nepasitikite tuo, ką pastatė kiti, ir vis kuriate naujas kosmines utopijas, diagnozavo Fredericas. Teko sutikti. Kosmoso mūsų kasdienybėje daug. Jis kelia dideliems ir ambicingiems skrydžiams. Net ir tada, kai pakanka pereiti gatvę į kavinę kitoje pusėje. Su šlepetėmis...
2012: 01
52