Page 61

Kopenhaga vadinama vienu iš aktyviausių Europos miestų, kai kalbama apie urbanistinių ateities vizijų kūrimą. Ar šios patirtys labai padėjo dirbant tarptautiniame kontekste, ypač JAV? O galbūt kitur žmonių prioritetai skiriasi? Kopenhaga per pastaruosius 10 metų, nuo tada kai BIG buvo atrasti, stipriai pasikeitė. Didžiausia transformacija galima pavadinti pakrančių grąžinimą iš industrinės praeities – kultūrai bei gyvenamosioms erdvėms. Šis pokytis lėmė galimybę vėl turėti krantines kaip visuomenei bei jos kasdienybei priklausančias zonas. Visa tai mes perteikėme savo pačiu pirmuoju projektu – Copenhagen Harbour Bath. Šios vertybės dabar nukeliavo į Šiaurės Ameriką bei papildžius tam tikra ekspresija, projektas BIG U šiandien stiebiasi 10 mylių nuo Manhatano pakrantės. Šiuo projektu buvo pasiekti du tikslai: infrastruktūra yra socialiai prieinama dėl transporto bei industrinių elementų prioretizavimo. Taip pat pasiektas jūros lygio kilimo pavojus bei Manhatanui suteiktas naujas bendruomeninis taškas, kuriame galima leisti laiką.

korektiškumas, o veikiau galimybė gauti tinkamas žinias apie tam tikrus klausimus bei problemas, apie kurias labiau išmano jų atstovai.

Ką tai reiškia daugiabučių architektūrai? Kiek ji turi būti lanksti, kad žmonija bei jos gyvenimo būdas atsiskleistų? Mūsų daugiabučių projektai nesikliauja viena medžiaga ar konkrečia detale, jie veikiau sukuria socialines bei miesto savybes atsiribojant nuo individualių gyventojų pasirinkimų. Visad būna paliekama erdvės gyventojų kūrybai bei aktyvumui – žmonės gali sodinti medžius savo terasose, individualizuoti struktūras, nepažeidžiant bendro architektūrinio įvaizdžio, o priešingai – jį praturtinant. Manau, kad žmonių turimas poveikis miestui atsiskleidžia per tai, kaip jie interpretuodami jį formuoja, o mūsų, architektų, darbas yra sukurti sąlygas, kuriose jau būtų teisingų gairių užuominos, padedančios žmonėms mažiau klysti kuriant visuomenines erdves.

Vienas iš aspektų, jungiančių jūsų projektų ideologijas, yra tai, jog jūs nemąstote apie architektūrą tiesiog kaip apie pastatus, tačiau suteikiate jiems urbanistinių erdvių prasmę, siekiate, kad jie sąveikautų su žmonėmis, jų bendruomenėmis. Ar sutinkate su tuo? Kokią reikšmę užima tarpdisciplininis bendrininkavimas jūsų veikloje? Architektūra yra priemonė pasiekti tikslą: kiek įmanoma labiau padėti atsiskleisti žmogaus gyvenimui. Kadangi mes projektuojame labai skirtingų paskirčių objektus – bibliotekas, ligonines, mokyklas, muziejus, butus, transporto priemonių aikšteles ir t.t. – turime bendradarbiauti su įvairiausių profesijų bei specialybių žmonėmis iš kitų sferų nei mes patys. Mūsų manymu, tarpdisciplininis bendrininkavimas nėra tiesiog politinis

2016: 2 (97) I 61

"Centras" Nr.2, 2016  

Metų interjero‘15 konkurso apdovanojimų ceremonijos išvakarėse išleistas „Centro“ pavasario numeris atneša jums visą puokštę naujų idėjų, te...

"Centras" Nr.2, 2016  

Metų interjero‘15 konkurso apdovanojimų ceremonijos išvakarėse išleistas „Centro“ pavasario numeris atneša jums visą puokštę naujų idėjų, te...

Advertisement