Page 1

Kuo gyvena KTU alumnai PIRMASIS NAUJIENLAIŠKIS


Jūsų rankose ar ekrane - pirmasis KTU alumnų naujienlaiškis. Tikimės, kad jis bent dalinai padės pristatyti, ką šiuo metu veikia KTU alumnai, kas jau padaryta ir ką KarTU dar galime nuveikti! Šiandien KTU alumnai išgyvena judesio ir veiksmo etapą, kai visi nematomi darbai, susiję su registarcija, juridiniais ir teisiniais dalykais, jau pasibaigę. Šiuo metu turime Alytaus Alumnų klubą, planuojami dar kiti klubai ir padaliniai. Šiandien KTU alumnai savo veiklą planuoja dvejomis kryptimis: veikla regionuose, susitinkant su KTU/KPI absolventais, ir veikla bendraujant su atitinkamus fakultetus baigusiais KTU/KPI studentais. KTU alumnų 2-asis gimtadienis, mentorystės programa, ,,Žiemos festas“ - šios veiklos ir dar daugiau kitų laukia KTU absolventų, norinčių prisimnti Universitetą ir veikti aktyviai. Šiame numeryje kviečiame Jus susipažinti su dviejų KTU absolventų sėkmės istorijomis, Universiteto ir pasaulio naujausiais išradimais, KTU Slėnio projektu ir įspūdžiais iš KTU alumni susitikimo Alytuje. Malonaus skaitymo, kviečiame dalintis asociacijos vizija ir prisijungti prie veiklos!

Visada laukiantys savo kolegų KTU ar KPI absolventų KTU alumnų komanda

KTU alumnų komanda pristato - asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas


SneakyBox komanda

„Sėlinanti dėžė” ir jaunieji kūrėjai, keliaujantys po pasaulį

mentoriai mums padėjo – tiek teisiniais, tiek įmonės įkūrimo, tiek žaidimų kūrimo klausimais. Dar po kelių mėnesių įkūrėme įmonę ir su ja išvažiavome į Suomiją, Appcampus programą, kurioje toliau tobulinomės, bendravome su žaidimų kūrimo specialistais. Kaip sekėsi konkurse ,,Imagine cup“? Ar tapote laimėtojais?

Konkurse sekėsi gerai, kai į jį užsiregistravome turėjome tik pirmąsias žaidimo ,,Never future“ eilutes. Registracija vyko internetu, reikėjo Liudas Ubarevičius – KTU Informatikos studijų užpildyti specialią formą, aprašyti, koks bus antro kurso magistro studentas, kartu su Justu žaidimas ir pan. Būtent konkurso metu ir buvo Šalkevičiumi, tokių pačių studijų magistro pirmakursiu, yra jaunieji verslininkai, visai neseniai padaryta daugiausiai darbo –turėjome labai griežtus terminus ir reikėjo ne tik ,,pagal juos“ įkūrę įmonę, kurios pagrindinės veiklos – žaidispėti padaryti, ką reikia, tačiau ir padaryti gerai. mų ir inovatyvių sprendimų kūrimas. Šiandien Su Liudu, minėtosios įmonės direktoriumi, apie Po internetinės atrankos patekome į finalą, kuris kliūtis, sėkmes ir įkvėpimą kalbasi Agnė Vinkaus- vyko Sidnėjuje, ten praleidome savaitę. Viso finale dalyvavo apie trys šimtai dalyvių, mūsų kaitė. kategorijoje – dešimt, mes su savo žaidimu likome tarp 5 ir 10 vietų. Liudai, šiuo metu esi jaunos ir perspektyvios įmonės ,,SneakyBox“ direktorius. Kaip viskas prasidėjo? Papasakok, kaip ir kada iš studento Papasakok plačiau apie žaidimą ,,Never future“, koks jis ir kodėl jį tokį sugalvojote? patapai direktoriumi? Prieš pusantrų metų aš kartu su kitais septyniais studentais dirbome tiesiog kaip komanda, kūrėme žaidimą ,,Never Future“ ir sumąstėme dalyvauti tarptautiniame Microsoft organizuojamame konkurse ,,Imagine cup“. Sudalyvavome, pasirodėme gerai ir išvažiavome į finalą Sidnėjuje, Australijoje. Grįžę įsikūrėme KTU ,,StartupSpace“ verslo inkubatoriuje. Nuo tada įvairūs

Konkurso ,,Imagine cup” tema buvo ,,Kaip technologijos gali padaryti pasaulį geresniu”, turėjome sugalvoti žaidimą, atsakydami į šį klausimą, ir pasirinkome ekologijos problemos sprendimą kaip pagrindinę žaidimo mintį. Žaidimo esmė – jaunasis archeologas dabartiniame pasaulyje kasinėja artefaktą, ir yra perkeliamas penkioliką metų į priekį, kai žemė KTU alumnų naujienlaiškis | 3


Liudas Ubarevičius

Tiek iš universiteto, tiek iš startup’o gavome mentorius – padėjėjus. Kur universitete reikėjo pagalbos, visur ją gaudavome - ar pas katedros vedėją, ar pas dėstytoją – visur mums atsakydavo, visur durys atviros. Keista, kai kažkas sako, kad uždarytos durys – tereikia pabandyti jas atverti. KTU ,,Startup Space” taip pat skyrė mentorius, kurie dirbo su mumis. Kai kildavo teisinių, programavimo ar kitų klausimų, nukreipdavo į profesionalus, būdavo įkvėpimo serijos, seminarai, kuriuose kalbėdavo profesionalūs pranešėjai. Ir į Suomijoje vykusią stovyklą ,,Appcampus” išvažiavome taip pat su startup’o pagalba,

Nuo hobio iki verslo pastaroji stovykla ir buvo žingsnis kurti įmonę. Kodėl atsirado įmonė? Ar tai buvo visiškai verslo ir pelno siekimas? sunaikinta – aplink monstrai, šiukšlės ir eko katastrofų padariniai. Žaidimo herojus kovoja su jais ir stengiasi grįžti namo. Vietoje pinigų herojus renka šiukšles, kurias rūšiuodamas meta į spec. bankomatus ir už tai gauna naujus šarvus, ginklus ir panašiai. Pagal paskutinius planus, žaidimą norėtume padaryti 3 dalių – ta pati situacija, tik trys industrijos – darbo klasė, verslininkai ir mokslininkai. Visų šių trijų dalių skirtumas – skirtingas požiūris į ekologiją. Minėjai, kad grįžę iš Australijos prisijungėte prie ,,KTU Startup Space”. Kaip juos atradote? Kai kartu su dėstytoju Tomu Blažausku ir kitais studentais susibūrėme į darbo grupelę - fakultetas labai skatino tokias darbo grupeles - tame pačiame pastate, kur įsikūręs ,,Startup Space”, gavome auditoriją. Nepamenu, ar mes atradome startupą, ar jie atrado mus. Galbūt apie juos išgirdome per KTU Karjeros dienas, gal susipažinome fakultete per veiklų pristatymą – tiksliai nepamenu, manau galima teigti, kad tiesiog atradome vieni kitus. Kaip vyko Jūsų komandos tolesnis augimas? 4 | KTU alumni naujienlaiškis

Labiausiai į įmonės kūrimą pastūmėjo Suomijoje vykusi stovykla ,,Appcampus” – jie priimdavo tik įmones. Norėdami prisijungti prie šios stovyklos, turėjome ,,įsiforminti” kaip įmonė. Tai buvo rimtas žingsnis – tapus įmone, viskas pasidaro rimčiau, atsiranda daugiau atsakomybės. Žmonės dirba, gauna atlyginimus, reikia mokėti mokesčius - kiekviena darbo valanda tampa pinigais. Kokia konkrečiai yra ,,SneakyBox” veikla? Mūsų kompanija, tai dvi atskiros šakos – žaidimų kūrimas ir interaktyvių sprendimų kūrimas, paremtas Microsoft Kinect technologija. Įvairioms įmonėms kuriame interaktyvius stendus. Patirtį, kurią įgauname žaidimų kūrime, pritaikome stendams, naudojame tą patį žaidimų variklį. Iš esmės, net bet kuris žaidimas su keliais pakeitimais gali tapti interaktyviu stendu. O į kurią iš šių dviejų veiklų linkstate labiau? Galima sakyti, kad dalis visos kompanijos dirba su interaktyviais stendais, dalis su žaidimais. Ateityje galbūt turėsime du skirtingus padalinius, kol kas, kol esame maži, visi daro viską – programuotojai prisideda prie įvairių projektų.


O kas jums, kaip įmonei, yra finansiškai naudingiau? Labai geras klausimas (juokiasi). Dabar bandau suskaičiuoti. Iš esmės, kadangi Suomijoje, Appcampus’e laimėjome ,,grantą” – 20 tūkst. eurų žaidimo užbaigimui, galima sakyti, kad žaidimų kūrimas atnešė mums didžiausią finansinį indėlį. Tačiau kalbant apie užsakymus, daugiau jų gauname komerciniams stendams. Ar jūsų kūrinius galima kažkur pamatyti? Šiuo metu vienas iš mūsų gamintų stendų stovi Druskininkų miško muziejuje ,,Girios aidas”. Ten esančiame stende galima pažiūrėti Lietuvoje gyvenančius gyvūnus, augančius augalus, išsiaiškinti įdomius faktus, pažiūrėti įvairius vaizdo klipus. Viskas valdoma nesiliečiant prie ekrano, tiesiog judesių pagalba. Taip pat integruotas žaidimas, kai pagal garsą reikia atspėti gyvūną. Spėliojome, ar girininkai atėję iškart viską Išspręstų (juokiasi). Dar vienas sprendimas yra skirtas parodoms. Viena įmonė važiavo į Kiniją pristatinėti Lietuvos dizaino darbų, kadangi yra labai sunku nusivežti visus dizaino darbus, jie sugalvojo tai daryti inovatyviau. Sukūrėme jiems specialią programą, su kuria užteko vietoje (Kinijoje, parodoje) išsinuomoti kelis stendus, nusivežti du kompiuterius ir du,,Kinect” įrenginius ir, su mūsų sukurta programa buvo galima demonstruoti visą jų turimą galeriją, informaciją apie autorius, jų darbus. Kiek ir kokių žmonių reikia tokiai įmonei, kaip jūsų? Kokių sričių darbuotojai dirba įmonėje? Žaidimo kūrimui reikia labai daug skirtingų žmonių. Reikia ir dizainerių, ir programuotojų, reikia garso specialistų, kurie sukurtų žaidimo garsus ir juos apdorotų. Kuriant ,,Never future” turėjome ir rašytoją, kuris kūrė istoriją, turėjome žmogų, kuris kūrė pačią žaidimo eigą. Šiuo metu su mumis dirba viešųjų ryšių specialistas. Kadangi esame dar jauna ir maža kompanija, dažnai tas pats žmogus atlieka kelis skirtingus darbus. Šiuo metu įmonėje dirba 7 žmonės.

Kiek laiko truko darbuotojų atranka? Iš pradžių tą patį produktą vystėme kaip komanda, buvome keturiese, penkiese, paskui prisijungė skirtingi žmonės, dirbome ties tuo, paskui įvyko įmonės įkūrimas ir tie patys žmonės tapo darbuotojais.

Universiteto indėlis - jei imsi, tai ir gausi Kaip dabar įvertintum, ar universitetas davė didelį indėlį tam, ką turi dabar? Taip, be abejo. Be visų žinių, kurias universitetas duoda – žinoma, svarbiausia, kiek tų žinių pasiimi – universitetas dar davė ir fakultetą, studentų atstovybę – bendraminčių ratą, o tai yra vienas svarbiausių faktorių. Tie, kurie panašiai galvoja, siekia panašaus tikslo, susibūrę į komandą gali pasiekti labai daug. Kodėl pasirinkai KTU? Kai pildžiau stojimo dokumentus, visi mano pasirinkimai buvo susiję su informatika. Pati pirmoji programa sąraše buvo KTU ,,Informatika“, čia ir įstojau. Prieš penkis su puse metų, kai stojau, kaip ir dabar, tai buvo ir yra geriausias pasirinkimas tokioms studijoms. Mokyklos laikais lankiau KTU kompiuterininkų mokyklą, tai padarė didelį įspūdį. Ar esi patenkintas studijomis? Tikrai taip. Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiškinęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi. Jei pats nesimokai ir nesistengi, dėstytojas tikrai nebus susidomėjęs grūsti kažko į galvą.

KTU alumnų naujienlaiškis | 5


Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau, kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiškinęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi.

Asmeninės savybės ir ateities planai

Ar stojant į universitetą Tavo tikslas buvo Sneaky Box sukurta sistema turėti įmonę? Tokiu minčių niekada neturėjau. Iš pradžių buvau studentų atstovybėje, ten veikiau kiek galėjau, prie to paties mokiausi visada. Man visada buvo įdomūs žaidimai, žinojau, kad noriu veikti kažką susijusių su tuo. Žinojau, kad ir Justas domisi žaidimų kūrimu, pagalvojau, kad galime nuveikti kažką kartu, pasiūliau susitikti, susitikome, pakalbėjome, tuo metu jis su kompanija jau dirbo prie ,,imagine cup‘o“, aš prisijungiau prie jų. Įmonė niekada nebuvo mano tikslas – tikslas buvo kurti ir daryti. Kaip įsivaizduoji save po magistro pabaigimo – kas toliau? Verslo plėtojimas žinoma, savaime suprantama, tačiau nuo akademinės bendruomenės nutolti nenorėčiau. Apie tolimesnes studijas kol kas dar negalvoju, tačiau likti universitete, dirbti akademinėje bendruomenėje tikrai norėčiau. Netgi jau dabar tariamės, kad kartu su Justu galėtume fakultete vesti vieną modulį, susijusį su žaidimų kūrimu. Kaip derinai laiką, kad sugebėjai tiek daug pasiekti? Tikriausiai buvo ir nuovargio akimirkų – ar rekomenduotum dabartiniams studentams eiti tokiu pačiu keliu? Rekomenduoju visiems bandyti siekti savo tikslo, jei nepavyks – bandyti dar kartą. Nesakau, kad pasiekti savo tikslą yra lengva – nebuvo lengva ir man, žmogus ne visada viską daro tobulai, būna klaidų, vieni yra gabesni, kiti ne. Kai turi daug veiklos, normalu, kad viena ar kita sritis nukenčia, kad ir kaip stengtumeis viską daryti gerai. Derinimas? Kažko reikia atsisakyti, galbūt atsisakai asmeninio gyvenimo dažniau. Daryti tikrai verta, nes rezultatai džiugina daug labiau, nei nuovargis vargina.

6 | KTU alumni naujienlaiškis


Alumnų susitikimas Alytuje

KTU alumnų padalinys - nuo šiol ir Alytuje!

Planuojama, kad pagrindinė KTU alumnų veikla Alytuje bus inžinerinės plėtros galimybės Alytaus regione. Norintys prisidėti prie KTU alumnų Alytuje iniciatyvinės grupės kreipkitės šiais kontaktais – 8 698 48219, Algimantas Staugaitis.

Greta Stupelytė su visais dalinasi įspūdžiais iš pirmojo KTU alumnų susitikimo Alytuje: apie iniciatyvius žmones, perspektyvas ir ateities planus. Š.m. spalio 3 dieną Alytuje susitiko KTU (buvusio KPI) absolventai. Į šį renginį visus atvedė bendras tikslas – vienytis ir plėsti KTU alumnų gretas ne tik Kaune, bet ir įvairiuose Lietuvos regionuose. Susitikimo metu buvo kalbama apie KTU alumnų veiklas bei perspektyvas Alytaus regione. Taip pat įvyko viktorina, kuri visiems atvykusiems svečiams priminė dalelę gimtosios Alma Mater istorijos. Renginyje dalyvavo apie šešiasdešimt Alytiškių, kurie atstovavo tokias įmones kaip ,,Hidrobalt“, ,,Alita“, ,,Snaigė“, ,,Omnitel“, ,,Astra“, ,,Lanksti linija“, ,,Kituva“, ,,Kaišiadorių paukštynas“, ,,Almanta“, ,,Tetas“, ,,MiaBaltija“, ,,Infoseka“, ,,Limona“, ,,Alkomplektas“, ,,Bioksas“. Taip pat dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus Ramanausko Vanago mokyklos bei Alytaus miesto pensininkų bendrijos ,,Bočiai“ atstovai.

KTU alumnų naujienlaiškis | 7


Naujas akademinės bendruomenės pasididžiavimas

Lietuvoje ,,Švino kambarys“ – itin naudingas ultragarso instituto tyrimams, įrengta branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos laboratorija, informatikams taip pat skirta daug lėšų įsigyti aukščiausio lygio mokslinę įrangą - veiks realaus laiko centras. Pagrindinės trys mokslo kryptys, kurios teiks mokslines paslaugas - tai darnioji chemija, informatika, mechatronika ir susijusios technologijos. Slėnio projektas išskirtinis tiek KTU, tiek Kaunui. Ar galėtumėte pavardinti keletą skaičių Justinas Staugaitis ir Agnė Vinkauskaitė nukurie apibūdintų KTU Slėnį? Projekto suma, sprendė pasidomėti daug diskusijų sukėlusiu preliminarių darbuotojų skaičius, patalpų ir daug dėmesio susilaukusiu naujausiuoju plotas ir pan.? Universiteto pastatu, papuošusiu K. Baršausko Visa projekto vertė - virš 123 mln., iš kurių virš gatvę, akademinės bendruomenės tarpe su87 mln. skiriama mokslinės įrangos įsigijimui. trumpintai vadinamuoju ,,Slėniu“. Į minėtąjį centrą susikels pagrindiniai mūsų Pasivaikščioję unikaliame pastate, apžiūrėję mokslo institutai, pagal projekto rezultatus bus įspūdingą architektūrą, kiek primenančią rytų sukurta 81 nauja darbo vieta, iš viso planuojama filosofiją, pakalbinome KTU Plėtros projektų apie 200 darbo vietų, ir tai tik mokslo tyrimų centro vadovę, docentę Eveliną Meilienę, sieksektoriuje. dami išsiaiškinti kiek daugiau apie visiems taip To paties pastato statyba buvo finansuojama rūpimą projektą. ir iš kito projekto lėšų- ,,Verslo inkubatoriaus ir Visi kalbą apie slėnį ir jo funkcijas, naudas technologijų demonstravimo centro“, taigi dalis mokslui ir verslui. Kada pagal projektą bus patalpų skirta verslo nuomai. Bendras pastato atidarytas slėnis ir kada bus galima juo nauplotas netoli 13 tūkst. m2, iš kurių 4000 m2 dotis? skirta verslo inkubatoriui. Visų pirma norėčiau patikslinti – tai, ką mes Kiek centre planuojama įkurdinti įmonių ir vadiname ,,slėniu“, yra 2 projektai: „Nacionalinio kokių? atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno Tikslų įmonių, kurios įsikurs, skaičių pasakyti technologijos universitete“ ir ,,Verslo inkubatosunku, tai priklauso nuo to, kiek įmonė norės riaus ir technologijų demonstravimo centro“, nuomoti vietos. Kalbant apie tai, kokie versliabu jie dalinai finansuojami Europos Sąjungos ninkai turėtų įsikurti - stengiamasi, kad tai būtų struktūrinių fondų, kuriuos įgyvendina mūsų jaunos įmonės (atitiktų inkubatoriaus paskirtį) ir Universitetas. Tai slėnio „Santaka“ plėtros prograbūtų susietos su tam tikra strategine moksline mos sudėtinė dalis, kuri įgyvendinama kartu su kryptimi. Norisi, kad įmonė būtų suinteresuota, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Lietukas vyksta laboratorijose, ir lygiai taip pat moksvos energetikos institutu. Taigi, mūsų pastatą lininkai suinteresuoti spręsti problemas, kurias vadinti Slėniu nėra tikslinga, tikslus jo pavadinipateikia įmonės. mas yra ,,Atviros prieigos MTEP centras“. Minėtojo projekto ,,Verslo inkubatoriaus ir Atsakant į klausimą, minėtojo pastato atidarytechnologijų demonstravimo centro“ partneriai mas planuojamas vasario mėnesį, visa mokslinė yra KTU Regioninis mokslo parkas, kuris kuruoja įranga sukeliauti turėtų birželį. verslo inkubatoriaus ir technologijų demonsKokios mokslinės paslaugos ten planuojatravimo centro veiklas bei Kauno aukštųjų ir mos? informacinių technologijų parkas (kuris kuruoja Centre bus itin modernių laboratorijų, tai ,,Švajaunimo verslumo programą), padedančią jaurusis kambarys“ – vienintelė tokia laboratorija niesiems verslininkams ,,startuoti“, taigi centras pabaltyje, kurioje bus galima atlikti įvairiausius teiks ir tokias paslaugas. medžiagų dalelių tyrimus, stebėti jų sąveikas, Koks pagrindinis iššūkis šiandienos darbe su taip pat šiuo metu įrenginėjamas vienintelis 8 | KTU alumni naujienlaiškis


Slėnio projektu? Šiandien pagrindinis iššūkis yra darnus darbas tarp mokslininkų ir verslininkų, nes šiame etape bendradarbiavimas reikalingas labai glaustas, verslui reikia užčiuopiamos naudos iš mokslo, o mokslas turėtų savo tyrimus labiau orientuoti į verslą.

KTU alumnų naujienlaiškis | 9


Galvospūdžio matuoklis pristatomas NASA darbuotojams. R. Žakelis - antras iš dešinės.

KTU Doktoranto tyrimai atvėrė kelius į kosmosą

lavas Čitavičius, darbo tema - „Modemo modelis MatLab aplinkoje“. Toliau tęsiau magistro studijas tame pačiame fakultete, žinias gilinau toje pačioje specializacijoje. Magistrinio darbo vadovas buvo tas pats, darbo tematika - „Elektros tinklo triukšmo analizė“. Pasimokės universitete 6 metus nusprendžiau imtis ir doktorantūros studijų. Pastarąsias pradėjau pas profesorių A.B. Čitavičių. Sekėsi neblogai, tačiau po pirmų Dainius Stasiulis ir Agnė Vinkauskaitė kalbino dviejų metų supratau, kad kažko trūksta, sritis, Rolandą Žakelį - Kauno technologijos unikurią analizuoju tampa nebeįdomi. Buvau net versiteto mokslų daktarą, tyrėją, mokslininką, sustabdęs studijas ir planavau išvykti į P. Korėją, prisidėjusį prie unikalaus pasaulyje atradimo bet laimingo atsitiktinumo dėka susitikome su neinvazinio žmogaus galvospūdžio matuoklio. profesoriumi Arminu Ragausku, ir būtent šis suPastarasis prietaisas unikalus pasaulio mastu, sitikimas ir pokalbis lėmė, kad aš likau Lietuvoje kadangi iki šiol galvospūdis buvo matuojamas ir toliau tęsiau doktorantūros studijas, vadovaunaudojant gręžimo ir papildomų prietaisų įvedijamas A. Ragausko tyrinėjau naująjį galvospūmo į galvą ar stuburą metodus. Rolando Žakedžio matavimo metodą. lio tyrinėtas prietaisas galvospūdį pamatuoja fiziškai neįsiskverbdamas į žmogaus organizmą. Ką planavote veikti P. Korėjoje? Ar nesigailite, Tai prietaisas, sukėlęs revoliuciją ir priartinęs kad pasilikote čia? galimybę galvospūdį matuoti taip pat paprastai, Kai pajutau šiek tiek mažėjantį susidomėjimą kaip yra matuojamas kraujospūdis. Pastarasis tuometinėmis studijomis, ėmiau žvalgytis kitų matuoklis jau gelbsti Lietuvos gydymo įstaigalimybių. Ir susiradau labai intriguojantį pasiūgoms, negana to, juo susidomėjo ir NASA – būtent todėl R. Žakeliui kelionės į Hiustoną tapo lymą - važiuoti mokytis į P. Korėją pagal mainų programą, KTU kaip tik buvo pasirašęs sutartį. bene kasdieninės. Būčiau buvęs pirmas toks studentas, net buvau Rolandai, dabar esate pasiekęs tikrai daug. Pa- pradėjęs bendrauti su Samsung Industries - jie pasakokite, nuo ko viskas prasidėjo? Kokiomis būtų pilnai mane finansiškai išlaikę kaip studenstudijomis pradėjote savo kelią Universitete? tą. Net siūlė iš pradžių atvykti studijuoti pusei metų, o po to pasirašyti sutartį, pasilikti ir baigti Savo bakalauro studijas pradėjau KTU Telekostudijas čia, o po studijų pagal darbo sutartį dar munikacijų ir elektronikos fakultete, studijavau padirbėti porą metų. Buvo tikrai intriguojantis elektronikos inžineriją. Mano bakalaurinio darbo pasiūlymas, buvau išklausęs reikiamus kursus. vadovas buvo profesorius Algimantas BronisBet viskas gavosi gerai - likau čia Lietuvoje nė 10 | KTU alumni naujienlaiškis


Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiškinęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi. kiek nesigailiu. Kodėl nusprendėte pasilikti, kokios priežastys sulaikė nuo išvažiavimo? Profesorius A. Ragauskas. Jis sudomino savo projektu, priėmė daryti tyrimus. Kažkada nuoširdžiai prisipažinau ir išsipasakojau savo planus, kad sunkus metas dabar, trūksta motyvacijos, Universitetui nelabai reikia manęs, pats save išlaikau, mąstau, jei rasiu ką gero niekas nesutrukdys „pakelti sparnus“ - tada profesorius iškart sureagavo ir, nenorėdamas paleisti manęs, jau kitą diena įdarbino į projektą. Taip ir grįžo susidomėjimas, motyvacija ir mokslinių tyrimų aistra. Žinoma, didžiausią įtaką turėjo profesorius kaip akademas ir jo neapsakomai įdomus tyrimas. Visada sakiau - Studento karjera priklauso nuo vadovo. Vadovas geras, progresas teigiamas, vadovas blogas - iš karto visos studijos stoja. Profesorius A. Ragauskas yra labai geras vadovas. Ar P. Korėja buvo vienintelė galimybė ar planas išvykti svetur? Ne. Magistro studijų metu pagal erasmus programą studijavaue Suomijoje. Ten turėjau nuostabias akademines galimybes. Mano ten atliktais tyrimais buvo susidomėjusi ABB įmonė, kvietė pas save dirbti. Bet patriotizmas man neleido nukrypti nuo kelio – grįžau į Lietuvą.

Kodėl studijos Suomijoje paliko tokį didelį įspūdį? Ten praleistas laikas buvo nuostabus, pilna galimybių, kurios motyvuoja ne judėti į priekį, o bėgti į priekį. Studijavau Helsinkio technologijos universitete. Nuostabu buvo tai, kad laboratorijos veikė absoliučiai visą parą, ateik kada tik nori ir gali, ir dirbk. Visus darbus atlikdavome universitete, namų darbų namams nelikdavo. Nuostabu buvo tai, kad norėdamas atlikti tyrimus, gaudavau „viską“, visus naujausius įrenginius. Grįžtant prie Jūsų disertacijos ir pasaulį sudrebinusio projekto – minėjote, kad prie projekto pradžioje prisidėjote darydamas tyrimus, gal galite plačiau papasakoti apie visą Jūsų indelį? Kaip minėjau, pradžioje padariau disertacijos santrauką. Aparatūra ir prototipai buvo pagaminti. Ėmiausi testavimo ir prietaiso validacijos. Pradžioje padariau apie 100 testų ,,ant savęs“, po to pradėjau testuoti pacientus. Bendradarbiaujame su Kauno, Vilniaus klinikomis. Kai jie turi pacientą – informuoja mane ir atvykę padarome savo neinvazinio metodo galvospūdžio matavimą, o po to medikai padaro senai žinomą matavimą invaziniu metodu. Rezultatai yra sulyginami. Ne visada galėdavome sulyginti, nes būdavo, kad invaziniu metodu nepavykdavo pamatuoti ir turėdavome tik mūsų neinvaziniu metodu padarytus matavimus. Iki šiol tobuliname sistemą ir vis renkame sistemos tikslumo duomenis. Ar sunkus visas matavimo procesas, kiek jis užtrunka? Naujasis procesas ženkliai greitesnis už senąjį. Patyręs specialistas, kaip aš, gali užtrukti atŠtai ką apžiūrėjo R.Žakelis su kolega, nuvykęs į Hiustoną

KTU alumnų naujienlaiškis | 11


likdamas sureguliavimą nuo 10 sekundžių iki 30 minučių. Bet dabar dirbame prie sistemos robotizavimo, kad būtų galima atlikti prietaiso kalibravimą automatiškai. Ar šis prietaisas yra kaip nors kenksmingas žmogui? Ne, visiškai nekenksmingas. Kiek šiuo metu prie šio projekto dirba žmonių? Dirba įvairūs specialistai, jei kalbėsime tik apie inžinierius, tai dirba 3-4 šiuo metu. Žinome, kad Jūsų galvospūdžio matuokliu susidomėjo NASA. Jie patys į jus kreipėsi? Taip. Kam šis įrenginys reikalingas kosmoso tyrėjams? Kaip jau minėjau, šis prietaisas unikalus tuo, kad norint išmatuoti galvospūdį, nereikia ,,žaloti“ žmogaus, tai atliekama neinvaziniu metodu. NASA šį prietaisą testuoja, ir jei nekils jokių problemų, jie norėtų juo naudotis įvairiose ekspedicijose ir net siųsti į Marsą. Kol kas kosminėje medicinoje šio matavimo atlikti nebuvo įmanoma. Žinoma, prieš siunčiant prietaisą į kosmosą reikės sumažinti jo dydį. Prietaiso nauda kosmoso tyrėjams tokia, kad iš esmės atvertų atvertų naujas tyrimų galimybes. Būtų galima pradėti tyrimus ir sužinoti, kokie pokyčiai vyksta kosmonautų galvose po pabuvimo kosmose, rasti naujas gydymo priemones apsirgusiems, nes dabar astronautus kankina dažnos galvos ligų problemos. Šis prietaisas leistų rinkti stebėjimo informaciją ir kosmose – kur pastarosios problemos ir atsiranda. Kiek girdėjome, Jums ne kartą teko pabuvoti Amerikoje. Buvote NASA tyrimų stotyje. Ar ten vykstate vienas? Kokiais tikslais, ką veikiate? Dabar dviese su vienu doktorantu buvome Hiustone, Teksaso valstijoje. Buvome viename iš tyrimų centrų - ,,National Space Biomedical Research Institute“ (NSBRI) centre. Taip pat 12 | KTU alumni naujienlaiškis

buvome nuvykę ir į „Johnson Space Center“. Matėme naują misijų valdymo centrą, kurį paleido šį rudenį. Jis dirbs prie ekspedicijos į Marsą. Ar tiesa, kad svečių iš NASA sulaukėte ir čia? Taip, jie buvo pas mus sausio mėnesį, pasižiūrėjo ar įmanoma įvaldyti prietaisą. Pasibandė, įvaldė, patiko, pasikvietė mus pas save. Dabar kaip tik laimėjome projektą, važiuosime vėl pas juos. Patikrinsime, ar prisimena, ką išmokę, apmokysime naujus operatorius. Ir tada paliksime vieną prietaisą pas juos, kad galėtu atlikti testavimo tyrimus vietoje. Ar nekyla noras pasilikti ten, Amerikoje? Kaip jau minėjau, turėjau vilionių dirbti svetur ir prieš tai, bet aš ištikimas Lietuvai. Ten didelė šalis, jie įvaldę biznio strategijas, todėl išlikti yra labai sunku. O čia Lietuva, čia viskas tik prasideda, čia žalia dirva augti. Džiaugiuosi tuo, ką turiu čia ir nedomina kiti pasiūlymai. Turiu viziją ir planus, ką noriu nuveikti čia. Kokie Jūsų ateities planai? Artimesnėje ateityje tikslas sumažinti prietaiso sisteminį bloką, kad atsirastų galimybė išsiųsti jį į kosmosą. Tolimi šio projekto planai yra pritaikyti jį rinkai - padaryti mažą ir elementariai naudojamą. Kaip kraujospūdžio matuoklį - paprastą, suprantamą ir tik su keletu mygtukų. O pedagoginiuose planuose būtų pradėti šios srities biomedicinos disciplinos modulį, išvysčius prietaiso techniką, apmokyti jaunus specialistus. Į šios technikos įvaldymą įeiną daug sričių ir disciplinų. Ar turite planų pats kilti į kosmosą? Dabar artimiausi planai yra apmokyti kosmonautus, kurie galėtų dirbti su sistema. O jei bus galimybės ir žinosiu, kad tikrai grįšiu, bent pabūti tarptautinėje stotyje tikrai norėčiau. Interviu metu Rolandas atskleidė kiek komišką, tačiau Amerikiečius tikrai abstulbinusį faktą – Lietuviai pirmieji į kosmosą paleido... picą! Filmuotą picos pakilimą ir visą skrydį galite pažiūrėti internete: http://youtu.be/u9KFF-cKwu4


Technologijų naujienos Lietuvoje ir pasaulyje Kas buvo išrasta Universitete, kuo stebisi pasaulis ir kokiais dar neregėtais prietaisais naudosimės jau labai greit? Trumpa technologijų, apie kurias turi žinoti kiekvienas technologijų universiteto absolventas, apžvalgą pateikia Dainius Stasiulis. Irklavimo stimuliatorius – nuostabus reabilita- Terminatoriaus rega? Teleskopiniai kontakticinis treniruoklis niai lęšiai jau gaminami. Kauno technologijos universiteto mokslų daktaro Aurelijau Domeikos doktorantūros metu sumodeliuotas irklavimo imitatoriaus modelis sulaukė pasisekimo. Sukurtas treniruoklis/imitatorius imituojantis akademinio irklavimo valties būseną ant vandens. Tokio imitatoriaus pagalba būtu galima treniruoti pradedančius irkluotojus, atlikti pusiausvyros tyrimus. Pastebėta, kad šis imitatorius gali būti naudojamas sveikatinimui, reabilitacijai. Treniruojantis šiuo treniruokliu sumažinama rizika patirti raumenų ir sąnarių traumas, lavinama koordinacija. Treniruojantis šiuo treniruokliu stiprinami ir gilieji žmogaus raumenys.

Kaip manote, ar įmanoma vienu dešinės akies mirktelėjimu priartinti vaizdą it su teleskopu? O po to, mirktelėjus kaire akimi, grįžti į pradinį matymą? Primena fantastinį filmą, tiesa? Tačiau ši fantastika jau tampa realybe. Aukščiau aprašytoji technologija - tai viena iš teleskopinių kontaktinių lęšių panaudojimo galimybių ir naujas išradimas, kurį sukūrė Kalifornijos San Diego universiteto (UCSD) ir Švedijos technologijų institutas Lausane. Žinoma, šiuo metu esamas prototipas yra didelis ir nepatogus, bet naudojantis naujausiomis ir sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, siekiama šiuos lęšius padaryti patogius naudojimui.

Praėjus keletui metų po disertacijos baigimo dr. Aurelijus Domeika su prof. Vytautu Grigu nusprendė treniruoklį komercializuoti. Šiuo metu prietaisas jau yra pagamintas ir pritaikytas rinkos poreikiams. Jį pardavinėja UAB „Abili“.

Daugiau informacijos rasite: http://bit.ly/1dn7ot7. Šaltinis http://www.technewsdaily.com

Dr. Aurelijus Domeika

Teleskopiniai kontaktiniai lęšiai ant modelio akies atrasti ir sukurti Kalifornijos San Diego universitete KTU alumnų naujienlaiškis | 13


Bioninis Žmogus

Išmanieji langai sustabdo karštį ir generuoja elektrą Išmaniųjų įrenginių technologija plinta it virusas. Prie pastarųjų įrenginių prisijungė ir mokslininko iš Šanhajaus universiteto sukurti langai - skaidrūs langai, kurie reguliuoja temperatūros svyravimus, užtikrintai taps savotiška revoliucija. Nors sakoma, kad išmanių langų sujungti su saulės kolektoriais neįmanoma, kad jie galėtų ne tik saugoti šilumos energiją, bet ir generuotų elektrą, bet tyrėjai stengiasi tokias kalbas paneigti it siekia sukurti langą, kuris galėtų pakeisti savo optines savybes, atsižvelgiant į temperatūrą ir tai padaryti be papildomo mechanizmo. Tokie langai galėtų ne tik reguliuoti patenkančios šilumos kiekį, apšvietimą, bet ir generuoti elektrą. Daugiau informacijos: http://goo.gl/CJsJhn Šaltinis http://www.livescience.com

Balsas, padedantis neregiams matyti Mokslininkai iš Bath universiteto Anglijoje sukūrė technologiją, kuri neregiams vaizdus paverčia garsais. Sistema, pavadinta „vOICe“, suteikia efektyvų neinvazinį (be prisilietimo) būdą neregiams orientuotis aplinkoje. Aplinkos objektai yra analizuojami kaip dvimatės nuotraukos ir pagal objekto dydį ir tankį yra sudaroma grasų amplitudė ir tonai. Video medžiaga: http://bit.ly/17F4oow Šaltinis www.routers.com Akių judesiai gali būti ateities asmeninių kompiuterių slaptažodžiai

Pirmas kalbantis ir vaikštantis “bioninis žmogus” Pristatome, tai - pirmasis „Bioninis žmogus“ kuris geba klabėti ir vaikščioti. Visas šio žmogaus prototipas buvo sukurtas iš sintetinių kūno dalių. Robotas su žmogaus veidu buvo pagamintas Londone, Shadow Robot Company įmonėje, norint pademonstruoti medicinos laimėjimus bionikos kūno dalių ir dirbtinių organų srityje. Visa projekto idėja yra sujungti visas jau sukurtas dirbtines žmogaus kūno dalis į vieną vienetą. Daugiau informacijos čia: http://reut.rs/17QThJ9 Šaltinis www.routers.com 14 | KTU alumni naujienlaiškis

,,Nėra dviejų žmonių, kurie į pasaulį žiūrėtu taip pat“, teigia mokslininkai, atradę, kad skirtingi žmonės, žiūrėdami į paveikslą, savo žvilgsnį nukreipia į skirtingus dominančius taškus ir tai atlieka skirtinga seka. Netgi jei du žmonės seka tais pačiais vaizdo taškais, jų akys juda skirtingai. Todėl Olegas Komogortsev, kompiuterių mokslininkas iš Teksaso valstijos universiteto San Marco, nori sukurti sistemą, kuri galėtų identifikuoti žmones pagal tai, kaip jie judina savo akis, žiūrėdami į savo kompiuterio monitorių. Daugiau informacijos: http://bit.ly/RrBvZx Šaltinis www.technewsdaily.com


KTU alumnų asociacijos narių bendra nuotrauka

KTU Alumnų asociacijai jau 2 metai! Lapkričio 16 d. KTU Alumnų asociacija šventė antrąjį gimtadienį. Dieninėje gimtadienio dalyje vyko įvairių sporto šakų rungtynės, kuriose varžėsi KTU absolventai, vakare gimtadienis buvo paminėtas restorane „Miesto sodas“. Kviečiame visus pasigrožėti renginio akimirkomis.

KTU Alumnų asociacijos steigėjai

KTU Alumnų asociacijos KTU alumnų tinklinio čempionai koordinatorius Justinas Staugaitis

KTU alumnai krepšinio aistruoliai

KTU Alumnų koordinatorius Justinas Staugaitis www.ktualumni.lt

Leidinį maketavo Domantas Didžiapetris

KTU alumnai teniso entuziastai El. paštas: justinas.staugaitis@ktu.lt Mob. tel. +370 648 20584

Buveinės adresas: K.Donelaičio g. 73, LT-44249, Kaunas, Lietuva

Mūsų partneriai: KTU alumnų naujienlaiškis | 15

Pirmasis KTU Alumnų asociacijos naujienlaiškis  

KTU Alumnų asociacija - KTU / KPI absolventai

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you