Issuu on Google+

Kaina

2013 m. sausio 14 d. / Pirmadienis / Nr. 10 (13 435)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

PRAMOGOS

LIETUVIAI SVETUR

Pensijų fondai parūpino mįslių

D.Montvydui M.A.M.A. buvo dosniausia 16p.

Iš Paryžiaus kaskart atidėliojamu klausimu 12p.

9p.

Vėtrungės grįžta DENISAS NIKITENKA

Neringos merijos nuotrauka

Pasaulyje analogų neturintis lietuviškas simbolis - įmantriausios pamario vėtrungės grįžta po 100 metų pertraukos. Ir užima vietą greta Lietuvą garsinančio gintaro ir lino dirbinių.

Valstybinis turizmo departamentas planuoja patentuoti vėtrungės modelį.

Gražias ir spalvingas, kruopščiais raižiniais išpuoštas žvejų naudotas vėtrunges kaip unikalius suvenyrus graibsto užsieniečiai, vis daugiau jų išsiveža emigrantai. Valstybinis turizmo departamentas planuoja patentuoti vėtrungės modelį ir jį naudoti rinkodaroje. “Tokių vėtrungių kaip mūsų neturi niekas visame pasaulyje. Specialius atpažinimo ženklus ant laivų kabino ne viena tauta, bet tik Kuršių marių žvejai sugalvojo tuos ženklus paversti akį džiuginančiais meno kūriniais. Tai rodo, kokį didžiulį estetikos suvokimą turėjo mūsų protėviai XIX amžiuje”, - LŽ sakė senovinio Kuršių marių laivo kurėno kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) laivybos istorikas Romas Adomavičius. Vėtrungių meistrai tikina, kad šis nepelnytai primirštas, o šiuo metu vėl atgaivinamas simbolinis atributas vis labiau įsigyjamas ne tik kaip suvenyras, prisiminimas, bet ir kaip specifinė gyvenamosios aplinkos puošmena. Gaminamos net vienetinės vėtrungės, tik konkrečios šeimos simboliais išraižytos. Tik mūsų pajūriui būdingų spalvingų, raižytų vėtrungių priešistorė siekia XIX amžių. Mat 1844 metais anuometinis laivybos Kuršių mariose inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido įsakymą, privalomą visiems marių žvejams. Tais laikais aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai, kuriuose gyveno žvejai.

5p.

Praėjusią savaitę Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją už pastangas puoselėjant lituanistinės kultūros tradiciją atsiėmęs A.Juozaitis įsitikinęs, kad jo kūrybiniame gyvenime jau išaušo diena, kurią jis gali pradėti be suvaržymų, baimių, minčių, kad “taip kalbėti negalima” arba “ką pagalvos ki-

Vienintelis šalyje Kėdainių krematoriumas praėjusius metus baigė pelenais pavertęs rekordinį skaičių mirusiųjų. Gana daug žmonių Lietuvoje mirusių artimųjų palaikus išsiveža į Vakarų Europos šalis, kuriose dabar gyvena

4p.

Dėl prastų oro sąlygų sutrumpintas 8-asis Dakaro ralio etapas sutrukdė lietuviui Benediktui Vanagui aplenkti daugiau varžovų. Po poilsio dienos lenktynininkai šiandien tęs varžybas

15p.

UŽSIENIS

Islandija kyla iš krizės

To, kas nutiko Islandijoje, Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Aukšto gyvenimo lygio šalis žlugo, galima sakyti, per vieną naktį. Kad ir kaip neįtikima, Islandijos ekonomika atsigavo. Šaltos salos netoli Arkties bendrasis vidaus produktas (BVP) traukėsi 10 ketvirčių iš eilės, dabar jau 7 ketvirčius auga - vidutiniškai po 2,5 proc. BVP per metus. Tuo gali pasigirti labai mažai Europos šalių. Nedarbas saloje nesiekia nė 5 procentų. Tačiau gražūs skaičiai slepia nelengvą gyvenimą - tai kaina, kurią islandai moka už bankų išpūstą burbulą.

6p.

ORAI

A.Juozaitis: Dabar gyvenu tikrą gyvenimą Iš neišsemiamų praeities klodų turime ko pasimokyti: net priespaudos metais radę savyje orumo, anot filosofo Arvydo Juozaičio, dabar kalame sau į galvas “amžinai okupuotos tautos vaidmenį”.

www.lzinios.lt

ti”. Knygą “Gyvųjų teatras” pristatantis filosofas tiki, kad viskas, kas dabar jo parašyta, išliks Lietuvai. Apie tai, Sausio 13-osios atminimą ir šios dienos reikšmę, pro pirštus praleistas galimybes ir krašto ateitį - “Lietuvos žinių” interviu su Arvydu Juozaičiu.

3p.

Paspaus šaltukas. Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

19p.


2

2013 01 14 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Cenzūros trauka KĘSTUTIS GIRNIUS

Žodžio laisvės principas yra nesudėtingas. Pirmenybę reikia teikti laisvam žodžiui, būtina pagrįsti ir pateisinti kiekvieną jo apribojimą. Kuo mažiau varžymų, tuo geriau. Išvis negalima varžyti politinio žodžio, kuriuo viešai reiškiama nuomonė apie valdžią, visuomenės santvarką, verslą, religiją, visuomeninį gyvenimą, iš esmės apie visa tai, kas svarbu žmogaus gyvenime. Šis principas nesudėtingas, tačiau jis lieka svetimas daugeliui Lietuvos politikų, kurie dar tebeskuba į teismus, siekdami nutildyti savo oponentus. Šias problemas iš dalies sukelia Lietuvos Konstitucija. Nors ji formaliai gina žodžio laisvę, Konstitucijos 25 straipsnis nurodo, kad galima riboti šią laisvę, “jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai”. Ten pat teigiama, kad žodžio laisvė “nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija”. Kaip ne kartą pažymėta, lietuviai turėtų puikiai suprasti šių apribojimų keliamą pavojų. Okupacijos metais buvo susidorojama su disidentais ir žmogaus teisių gynėjais, juos apkaltinant šmeižtu. “Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos” leidėjai ir platintojai

buvo baudžiami už “tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką žeminančius šmeižikiškus prasimanymus”. Praeitą savaitę buvo svarstoma ne viena su žodžio laisve susieta byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo “darbietės” Seimo narės Dangutės Mikutienės ieškinį kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui dėl jo knygoje išsakytų garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių teiginių. V.Adamkaus nuodėmė - jo teiginys, kad į Maskvą pas ten besislapstantį partijos vadovą atvykę “darbiečiai”, tarp jų ir D.Mikutienė, “išsijuosę dergė Lietuvą”. V.Adamkus gana švelniai pasakė. Būtų buvę galima gerokai griežčiau apibūdinti “darbiečių” desantą į Vladimiro Putino Rusiją. Ne vienam stebėtojui “darbiečių” veiksmai atsidavė išdavyste, o ne tik Lietuvos dergimu. Daugiau negu ironiška, kad priekaištai, jog Lietuvoje stengiamasi teisiškai susidoroti su Viktoru Uspaskichu, buvo reiškiami Lietuvai nedraugiškoje šalyje, kurioje teismai atvirai vykdo V.Putino ir valdžios nurodymus skųstis. Galima dar pažymėti, kad jei V.Adamkus esą žemino D.Mikutienės orumą, ir Lietuvos teisėsaugos organai galėjo ją apkaltinti tuo pačiu dėl Maskvoje padarytų pastabų, kad Lietuvos pareigūnai yra banditai. D.Mikutienė turi teisę iškelti civilinę bylą. Bet teismas turėjo atmesti jos skundą kaip nepagrįstą. Dabar jis tu-

rėtų V.Adamkų kuo greičiau išteisinti ir tuo užbaigti bylą. Prieš kokius penkerius metus plepusis konservatorius Kęstutis Masiulis pavadino prezidentą V.Adamkų ir premjerą Gediminą Kirkilą “žudikais” dėl jų vaidmens Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūties tyrime. V.Adamkus reagavo protingai ir santūriai, per savo spaudos atstovę nurodydamas, kad tokie pareiškimai yra politinės kultūros

Teismo nutartis yra sunkiai suprantama, tad viliuosi, kad apeliacinis teismas atmes ją. Dar sunkiau suprantama, ko šia byla siekė A.Butkevičius. Taip, G.Degutis karščiavosi, gindamas sūnų kalbėjo neatsargiai, gal norėjo įskaudinti A.Butkevičių. Bet ne teismų paskirtis bausti žmogų už nuomonės reiškimą. Teismas turėjo atmesti A.Butkevičiaus skundą, juolab kad nei jis, nei Socialdemokratų partija nenukentėjo.

Pirmenybę reikia teikti laisvam žodžiui, būtina pagrįsti ir pateisinti kiekvieną jo apribojimą. problema. Jei neklystu, panašiai laikėsi G.Kirkilas. Gaila, kad kiti Lietuvos politikai neseka jų pavyzdžiu savo kolegų nusišnekėjimų akivaizdoje. Sėkmingai bylinėjasi premjeras Algirdas Butkevičius. Trečiadienį teismas pripažino, kad Irenos Degutienės sutuoktinis Gediminas Degutis viešai pažemino A.Butkevičiaus garbę ir orumą. Jis įpareigotas paskelbti paneigimą ir sumokėti vieną litą neturtinės žalos atlyginimo. Pasak teismo, G.Degučio tvirtinimas, kad A.Butkevičius “sau ir savo partijai susikurs autoritetą šmeiždamas kitus”, neatitinka tikrovės ir žemina garbę bei orumą. G.Degutis piktai prabilo po to, kai A.Butkevičius apkaltino jo sūnų Gediminą Degutį atlikus neteisėtas operacijas uždarius banką “Snoras”.

Šeštadienį Delfi.lt išspausdino interviu su buvusio kompartijos šulo Algirdo Ferenso našle. G.Ferensienė, be kita ko, pasakė, kad kai sovietų kariai siautėjo Sausio 13-ąją, Algirdas Brazauskas ir jo žmona savo bute gėrė konjaką, kad “jo storulės šimtapūdės mergaitės” atsisakė eiti ginti Aukščiausiąją Tarybą, kad A.Brazauskas buvo “labai gobšus. Jis savo šeimai labai geras dukros, anūkai aprūpinti 200 metų į priekį”. Česlovas Juršėnas yra “slidus kaip ungurys” ir t. t. Ar G.Ferensienei bus keliama byla dėl garbės ir orumo pažeidimo? Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama uždrausti Algirdo Paleckio Socialistinį liaudies frontą (SLF). LKKSS teigia,

kad A.Paleckis ir jo draugai “masiškai viešai skleidžia melagingus teiginius apie tai, kad šią agresiją vykdė ne TSRS, o neįvardyti “savi”. A.Paleckis pernai buvo pripažintas kaltu dėl sovietų agresijos neigimo, du jo bendrininkai teisiami dėl melagingų parodymų davimo. A.Paleckio tvirtinimai, kad 1991 metų sausio 13 dieną “saviškiai šaudė į savus”, daugelį užgavo. Žuvusiųjų artimieji galėjo jaustis, kad sąmoningai tyčiojamasi iš jų netekties ir tų idealų, dėl kurių žuvusieji paaukojo savo gyvybę. A.Paleckio veikla ir kalba yra atgrasūs. Manyčiau, kad jis piktavališkai stengėsi įskaudinti, nes sunku įsivaizduoti, jog jis tiki tuo, ką teigia, ar tuo, kad jis yra rimtai tyręs sausio 13 dienos įvykius. Tačiau negalima bausti žmogaus už piktus ar neatsakingus pasakymus, už tyčiojimąsi iš to, kas kitiems brangu, juolab negalima jo bausti, jei jis tikrai tiki tuo, ką teigia. Tokiu atveju jo teiginiai nėra melagingi, bet tik klaidingi, kaip ir mažo berniuko, kuris mano, jog 2 + 2 = 5. Negalima uždrausti A.Paleckio partijos dėl iškreipto praeities supratimo, nostalgijos okupacijai, kaip ir dėl vergo mentaliteto. LKKSS klysta tiek dėmesio skirdama A.Paleckio neobolševikams. Jie tokie patys marginalai kaip Mindaugo Murzos neonaciai, kurie išnyko iš viešosios erdvės, kai spauda nustojo kreipti į juos dėmesį. Be dirbtinio palaikymo panašaus likimo sulauks ir A.Paleckis.

Seimo tribūna

J.Sabatauskas - prieš amžiną bausmę Su ketvirtą kadenciją Seime dirbančiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininku socialdemokratu Juliumi Sabatausku, dirbusiu istorinėje prezidento apkaltos komisijoje, kalbamės apie jam tekusią pareigą rasti būdą, kaip vėl atverti kelią į didžiąją politiką nušalintajam šalies vadovui.

Lietuvos žinios

- Prieš dešimtmetį dirbote parlamentinėje prezidento apkaltos komisijoje, kurios sprendimai iš esmės užkirto Rolandui Paksui visus kelius į didžiąją Lietuvos politiką. Dabar jūsų vadovaujamas Seimo TTK rūpinasi pakeisti Konstituciją ir taip vėl atverti jam kelią į rinkimus? - Paradoksaliai skamba? Taip, buvau apkaltos komisijos pirmininko pavaduotojas ir vienas iš šešių Seimo paskirtų kaltintojų tame procese. Jo pasekmė - Seimo priimtas sprendimas nušalinti prezidentą R.Paksą nuo pareigų. Po apkaltos Seimas pakeitė įstatymą ir nustatė, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, negalės 5 metus (vieną kadenciją) eiti prezidento pareigų. Tačiau šis įstatymas buvo apskųstas

Konstituciniam Teismui, kuris pasakė, kad priesaiką sulaužęs asmuo visą gyvenimą negali eiti pareigų, kurias pradedant reikia prisiekti. Nuo tada buvo daug įvykių, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris paskelbė, kad sprendimas visam laikui atimti iš žmogaus teisę būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas nusižengimui. Taip jau išėjo, kad aš buvau vienas iniciatorių, pasiūliusių atitinkamą Konstitucijos papildymą, ir jau šiame Seime tai pataisai po pateikimo buvo pritarta. - Kalbate apie įstatymus. O kaip situaciją vertinate iš žmogiškosios pozicijos? - Galime diskutuoti apskritai apie priesaikos svarbą. Pasižiūrėkime: Seimo narys, išrenkamas ne vieną kartą, vis prisiekia iš naujo - kai kurie tai jau padarė po 6 kartus. Kartais tarpusavyje pajuokaujame: kiek kartų reikia prisiekti, kad suprastum priesaikos reikšmę. Kita vertus - ar būtina priesaiką kartoti, jeigu vieną kartą ją jau davei? Panaši diskusija vyko ir 2004 metais. Tada kalbėta, kad jeigu žmogus sulaužė priesaiką, kaip galima jam leisti prisiekti dar kartą? Žmogaus Teisių Teismas vis dėlto pasakė kitaip. Kalbėdamas apie žmogiškąją pozi-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

ciją, galiu pasakyti, kad gyvenime daug kas keičiasi - nebūtinai esminis požiūris, bet gal išankstinis nusistatymas. Juk yra posakis, kad savo nuomonės nekeičia tik kvailiai ir numirėliai. Aš ir per apkaltą maniau, kad leidimas kandidatuoti neturėtų būti atimtas visam laikui, ir, kaip prisimenate, Konstituciniame Teisme gyniau Seimo poziciją drausti kandidatuoti penkerius metus. - Ar su R.Paksu bent jau sveikinatės? - Nebuvo laiko, kad nesisveikintume. Tegul nepyksta skaitytojai, bet aš nepainioju žmogiškų santykių su tarnybiniais. Net jei esame varžovai, oponentai (nenoriu sakyti priešininkai), dar nereiškia, kad ant to žmogaus pykstu, o jeigu ir pykstu, nėra buvę, kad nepaduočiau rankos. - Tačiau turite pripažinti: apkaltos procedūra jums buvo naudinga. Iš mažai žinomo Seimo nario pavertė žmogumi, kuris bent daliai tautos tuo metu tapo didvyriu? - Kai manęs tuo metu klausdavo: “Kur tu buvai anksčiau?”, visada atsakydavau - buvau Seime visą laiką. Turiu pasakyti - ir tai nebus pliusas žiniasklaidai - kad jai visada labiau įdomūs žmonės, kurie ir iki patekdami į Seimą jau buvo skandalingai ar kitaip išgarsėję. Aš buvau neįdomus tik Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

todėl, kad 2000-aisiais tapęs parlamentaru paprastai ir sąžiningai dirbau, nedalyvavau skandaluose, šokių ir dainų projektuose. Apkaltos komisijoje atsiradau, nes kažkam reikėjo tą darbą atlikti. Taip, ta veikla pelnė man žinomumą, bet jo pasekmės būna įvairios... Vaikystėje, klausydamasis pasakų, kuriose didvyris turi pereiti išbandymus ugnimi, vandeniu ir varinėmis triūbomis, niekaip negalėjau suprasti, kas tos “triūbos”. Dabar galiu pasakyti: nereikia apkaltos, pakanka tapti Seimo nariu ir eiti kokias nors pareigas, kad žmonių elgesys tavo atžvilgiu pasikeistų. Atitinkamai gali pasikeisti ir tavo elgesys. Didelė laimė, kai šalia yra galinčiųjų pasakyti: brolau, pasižiūrėk, kaip elgiesi. - Tapus žinomam, aukštesnis karjeros laiptelis galėjo būti ministro postas. Buvote minimas kandidatu į teisingumo ministro portfelį, bet jį gavo kitas politikas? - Esu jau antrą kartą nepaskiriamas ministru. Prieš kelerius metus kvietimo eiti šias pareigas sulaukiau ir iš premjero, ir iš tuometinio prezidento Valdo Adamkaus. Tačiau kitą dieną viskas apsivertė ir oficialaus pasiūlymo nebebuvo. Taigi situacija, kai kolegos parlamentarai prikabina pravardę “mi-

J.Sabatauskas buvo minimas kaip kandidatas į teisingumo ministrus. Romo Jurgaičio nuotrauka

nistras”, nors tavo kandidatūra oficialiai dar nesvarstoma, man žinoma. Ar buvo skaudu, kad manęs neskyrė ministru? O ar nebuvo skaudu kolegoms, kurie pralaimėjo rinkimus? Tai ne ta situacija, dėl kurios liečiau ašaras.

Seimo narį kalbino JURGA TVASKIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2013 01 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

A.Juozaitis: Gyvenu tikrą gyvenimą tantys, nebegimdantys. Dabar liūdna ne gyventi, liūdna darosi... mirti.

TADAS VALANČIUS

Iš neišsemiamų praeities klodų turime ko pasimokyti. Pirmiausia, kad buvome imperinė valstybė. Net priespaudos metais radę savyje orumo, dabar kalame sau į galvas “amžinai okupuotos tautos vaidmenį”, ir telikome išsilakstantys, išmirštantys, nebegimdantys. Taip svarsto filosofas dr. Arvydas Juozaitis.

Neišnaudojome patirties

Praėjusią savaitę Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją už pastangas puoselėjant lituanistinės kultūros tradiciją atsiėmęs A.Juozaitis įsitikinęs, kad jo kūrybiniame gyvenime jau išaušo diena, kurią jis gali pradėti be suvaržymų, baimių, minčių, kad “taip kalbėti negalima” arba “ką pagalvos kiti”. Knygą “Gyvųjų teatras” pristatantis filosofas tiki, kad viskas, kas dabar jo parašyta, išliks. Ir pirmiausia išliks Lietuvai. Apie Sausio 13-osios atminimą ir šios dienos reikšmę, iš praeities kylančias nuoskaudas, pro pirštus praleistas galimybes ir šalies ateitį “Lietuvos žinių” interviu su Arvydu Juozaičiu.

“Dirbu su amžinybe” - Šių metų pradžia Jums turininga. Atsiėmėte Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją už pastangas puoselėjant lituanistinės kultūros tradiciją Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje, tęsiate savo naujosios knygos “Gyvųjų teatras” pristatymų ciklą. Ką šis gyvenimo ir kūrybinės veiklos ciklas reiškia Jums asmeniškai? - Regis, pasiekiau tą metą, kai siela atsiskleidė be jokių suvaržymų, baimių. Kūryba reikalauja išsivadavimo - iš savos cenzūros, iš visuomeninių prievaizdų, politinių tabu, moralizavimų o ypač to, ką žmonės vadina “taip negalima kalbėti”, arba to, “ką pagalvos kiti”. Kita vertus, ne premijos ir ne kritikų vertinimai nulemia pasitenkinimą gyvenimu. Svarbiausia, kad jaučiu, jog galiu daug ką pasakyti, ir turiu ką pasakyti. Jaučiu, kad “dirbu su amžinybe”, kuri nepaiso konjunktūros, spaudos arogancijos, visuomenės aklumo ir konkurentų pavydo. Tikrai žinau, kad tai, ką parašau dabar, išliks. Pirmiausia - Lietuvai. Vadinasi, gyvenu tikrą gyvenimą.

Praeitis visada bus kraipoma - Ką tik paminėjome Sausio 13osios įvykių ir jos aukų atminimą. Jei pažvelgtumėte iš šiandienos perspektyvos, ką ši diena davė Lietuvai ir jos visuomenei? - Nemanau, kad yra bent vienas žmogus, turintis teisę kalbėti, “ką Sausio 13-oji davė Lietuvai”. Tai be galo skaudi data. Tema. Nes kraujo auka panaikina teisę jaustis teisiam. Tie, kas

A.Juozaitis: “Padarau tik viena - nunešu gėlę į Aukų kalnelį Antakalnio kapinėse.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka jaučiasi teisūs ir nugalėtojai - politiniai demagogai. Net baisesni už demagogus. Aš negaliu eiti į tas vietas, kur buvo žudyti žmonės, kur vyko susirėmimai. Nors pats tą naktį buvau

ros kraujo. Kitaip sakant, “karo veiksmų teatras”, sena terminologija kalbant, buvo siauras. Tačiau buvo labai platus taikių Lietuvos žmonių frontas. Todėl karas nenugalėjo.

“Aš negaliu eiti į tas vietas, kur buvo žudyti žmonės, kur vyko susirėmimai. Nors pats tą naktį buvau Seime, neinu ir į Seimą. Nė karto nelankiau tos dienos minėjimų”, - teigia A.Juozaitis. Seime, neinu ir į Seimą. Nė karto nelankiau tos dienos minėjimų ir neketinu lankyti. Už tai prašau tų, kas šią dieną įvairiai mini, man atleisti. Aš padarau tik viena: nunešu gėlę į Aukų kalnelį Antakalnio kapinėse. O ką ši diena davė? Pamatysime. - Šių tragiškų įvykių reikšmę ir aktualumą valstybės kūrimui bandoma ginčyti, stengiamasi primesti įvairiausius jų scenarijus. Kaip manote, kodėl siekiama interpretuoti istoriją savaip, ir kam tai naudinga? - Scenarijų buvo įvairiausių. Iš abiejų pusių. Net trijų pusių, jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų interesus taip pat laikysime “scenarijumi”. Bet aš jais netikiu, nes nebeužtvenksi upės bėgimo. Vyko imperijos žlugimo “teatras”, laimei, nepareikalavęs jū-

O kad praeitį interpretuoja? Kaip kas nori? Ar buvo kada kitaip? Ir nebus kitaip - kraipys, interpretuos. Istorija yra tik praeities versija. Dabartinės politikos dalis. Nūdienos dalis.

Šaukiamės naujas katastrofas - Taip pat vis dažniau pasigirsta raginimų liautis ginčytis dėl istorinių skriaudų ir neieškoti teisybės tarptautinių santykių sąskaita. Kaip manote, ar įmanomas konstruktyvus užsienio politikos kūrimas, turint omenyje principingą Lietuvos laikyseną dėl kai kurių istorinių įvykių? - “Principinė Lietuvos laikysena”? Nematau jos. Gal jūs turite galvoje jokios perspektyvos neturinčią “poziciją”, reikalaujant iš Rusijos milijardų už okupaciją? Net asilui aišku, kad maty-

sime juos kaip savo ausis. Ir apskritai sau patiems reikia kartą ir visiems laikams pasakyti: Lietuva buvo didesnė už Rusiją, valdė pusę Rusijos. Kas dabar mums liepia nuolat kalti sau į galvą amžinai okupuotos aukos vaidmenį? Gėda. Buvo laikai, mes buvome hegemonai, paskui atėjo kiti laikai, mus besąlygiškai valdė. Tačiau! Jeigu likome gyvi, vadinasi, mokėjome išnaudoti savo labui net okupacijos būseną. Beje, nereikia pamiršti, kad iš Antrojo pasaulinio karo Lietuva (vienintelė iš Baltijos valstybių) išėjo su didesne teritorija, negu į karą įžengė. Teritorine labai svarbia karo priežasčių prasme! mes išėjome laimėję. Beveik nieko nedarydami, savo valia nevykdydami jokių karo veiksmų. Žinoma, šią “pergalę” teko patirti vėliau, per baisias aukas. Teko palaukti beveik 50 metų, kad taptų aišku, ką laimėjome. Tik štai kas: ką mes dabar darome? Šaukiamės naujas katastrofas. - Lietuvos praeitį esate pavadinęs “neišsemiamu lobynu”. Ką mūsų istorijos lobiai dar gali duoti tiems, kurie matė, kaip atgimsta valstybė, ir jaunajai kartai? Kur istorijoje glūdi potencialas? - Praeitis (ne istorija) gali mus mokyti - mus, vienintelius iš baltų, - kad buvome imperinė valstybė. “Imperio”, t. y. valdanti save ir kitus tauta. O kas mes dabar? Išsilakstantys, išmirš-

- Vis dėlto žengiame į 23-iuosius atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metus. Priskirtumėte save prie tų, kurie mano, kad sparčiai ir sėkmingai kuriame savo gerovės valstybę, ar būtumėte linkęs svarstyti, kad susikūrėme ir nemažai skaudulių, kurie užgožia valstybės progresą? - Aš nesutinku su “gerovės valstybės” samprata. Anglija nebuvo jokia “gerovės valstybė”, kai tapo pasauline galybe. Nei Rusija tokia nebuvo, nei Kinija tokia nėra. “Gerovės valstybė” yra tas gyvenimo būdas, kurį Jonas Paulius II pavadino “mirties civilizacija”. Tobula mirties civilizacija nūnai - tai Olandija. Man asmeniškai šitai labai liūdna pripažinti, nes Nyderlandų Karalystę pamačiau turėdamas vos 15 metų. Ir tada buvau apžavėtas, apsvaigęs, buvau tikras, kad pamačiau “rojų žemėje”. Dabar matau, kaip tas “rojus” netrukus taps musulmonų, nebe Europos pasauliu. Europiečiai tokioje “gerovės valstybėje” praranda norą gyventi. - Ar dirstelėjęs atgal matote tokių galimybių, kurių taip ir neišnaudojome, ir jos išnyko negrįžtamai? - Mes neišnaudojome okupacijos patirties. Ją reikėjo geriau įsisąmoninti ir neleisti menkiems kerštautojams, negavusiems valdžios prie komunistų, paimti valdžią 1990 metais.

Ateities vizijos pabodo - Vienas svarbiausių praėjusių metų įvykių - valdžios kaita. Kokį įspūdį Jums palieka susiformavusi valdančioji koalicija ir kokių darbų iš jos galima laukti? - Jeigu socialdemokratai ir “darbiečiai” išsaugos nacionalinės valstybės esmę (pirmiausia - vientisą kalbos erdvę ir lietuvišką pavardžių bei vietovių rašybą), jeigu jie nepasiduos Lenkijos diktatui - jiems bus galima patikėti ir kitus Seimo rinkimus. - Kokias šalies gyvenimo ir jos ateities kūrimo problemas laikytumėte esminėmis, į kurias nedelsiant reikėtų susitelkti? - Nedelsiant reikia baigti kalbas apie atominės jėgainės statybą ir galvoti, ką iš tikrųjų statyti Visagine. - Valdančiosios krašto institucijos braižo įvairiausius šalies ateities gairių projektus ir perspektyvas. Ko mūsų valstybės ateities vizijoje pasigendate ir kaip ją papildytumėte? - Nesu politinės braižybos specialistas, atleiskite. Ateities vizijų, pradedant Sąjūdžio gelmėse gimstančiomis fantazijomis, prisižiūrėjau ir prisiklausiau. Vienintelė tikra vizija yra bene ši: lietuviai turi gimdyti mažiausiai 50 tūkst. vaikų per metus. Tai pati aiškiausia vizija.

Trumpai LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA Lietuvoje vakar minėtos 22-osios 1991 metų sausio 13 dienos įvykių metinės. Nuo ryto iškilmingas šiai dienai skirtas minėjimas vyko parlamente. Laisvės gynėjų dieną aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija. Po premijos įteikimo A.Terleckas dėkojo bendražygiams Lietuvos laisvės lygoje, o artimiausia bendražyge ir geriausia patarėja vadino

žmoną Eleną, kurios jau nebėra tarp gyvųjų. Seime taip pat bus pristatytos šiai progai skirtos parodos: “Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje”, “Sausio 13-oji Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokinių darbuose” ir A.Terleckui skirta paroda “Laisvės šauklys”. Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse. BNS, LŽ

A.Terleckui vakar Seime įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse. Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos


4

2013 01 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

KT teisėjai didina apsukas KT priimti rezonansiniai sprendimai (2012 m.)

TADAS VALANČIUS

Dėl neva nebepakeliamo bylų krūvio prieš pusantrų metų skundęsis Konstitucinis Teismas (KT) pernai tašką padėjo net daugiau kaip 90 bylų, nors anksčiau per metus priimdavo vos 20 sprendimų. Kai 2011 metų pavasarį naujuoju KT pirmininku trejų metų kadencijai buvo paskirtas teisininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, teismo stalčiuose buvo nusėdę net 175 nagrinėjimo laukiantys prašymai - daugiausia per visą KT istoriją. Tuomet šalies teisininkams prabilus apie tai, kad net nepriimant naujų kreipimųsi senuosius tektų nagrinėti beveik dešimtmetį, susigriebta inicijuoti neatidėliotinas permainas. Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimai, leidžiantys vienu metu teisėjų kolegijai nagrinėti keletą bylų ir įteisinę rašytinio proceso tvarką, anot R.K.Urbaičio, leido kaip niekad paspartinti institucijos darbą. Tačiau tiek KT pirmininkas, tiek politikai sutinka, kad rezervų tobulinti institucijos veiklą dar yra.

Grįžo į 2007-uosius KT pirmininko referentės Vaivos Minkevičienės LŽ pateiktais duomenimis, praėjusiais metais šis teismas išsprendė 93 konstitucinės justicijos bylas. Per šį laikotarpį sulaukta 41 naujo prašymo. Panašus naujų prašymų skaičius KT pasiekė 2007-aisiais, tada jų gauta 40. Vėlesniais metais jis nuosekliai augo: 2008 metais buvo gauti 45, 2009 metais - 69, 2010-aisiais - net 157, tik 2011 metais smuktelėjo iki 58 prašymų. “Prašymuose kelti labai skirtingi klausimai, pvz., dėl bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų konstitucingumo, dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo, Notariato įstatymo, Piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai ir t. t. Kaip matote, kiekvienais metais gaunamų

Vasario 6 dieną nutarta, kad centro dešinės Vyriausybės 2009 metų pabaigoje priimti teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems gyventojams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai. Vasario 27 dieną konstatuota, kad galiojusi tvarka, kai iš draudžiamų pajamų iš iki atostogų vykdytos veiklos turinčiai motinai ar tėvui nebuvo skiriama pašalpa, prieštaravo Konstitucijai. Rugsėjo 5 dieną užkirstas kelias parlamento rinkimuose dalyvauti nušalintam prezidentui Rolandui Paksui. Toks sprendimas priimtas skeptiškai įvertinus dar pavasarį Seimo priimtą politikui palankią pataisą, leidžiančią per apkaltą nušalintam asmeniui kandidatuoti po ketverių metų. Spalio 26 dieną paskelbta išvada, kad Vyriausioji rinkimų komisija dėl šiurkščių pažeidimų teisėtai panaikino rinkimų rezultatus vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje. Lapkričio 10 dieną patvirtinta, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje patvirtinti teisėtai, tačiau įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Taip pat neteisėtai pripažinti rezultatai Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje. Gruodžio 14 dieną nurodyta pajamų mokesčiu apmokestinti tėvystės pašalpas.

• •

R.K.Urbaičio teigimu, dabar vienu metu būna nagrinėjamos 2-3 bylos. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka prašymų skaičius gali skirtis kelis kartus”, - teigiama KT pirmininko referentės atsiųstame atsakyme. Vis dėlto, nepaisant gerokai daugiau išspręstų bylų, neišnagrinėtųjų sąraše tebėra 86 bylos. Ankstesniais metais KT per metus sprendimus priimdavo tik maždaug 20 bylų.

Ateityje kreiptis galės kiekvienas? Kaip LŽ teigė KT pirmininkas R.K.Urbaitis, darbo našumas keliskart padidėjo panaikinus reikalavimą nesiimti naujos bylos, kol nepriimtas sprendimas nagrinėjamoje. “Dabar vienu metu būna nagrinėjamos 2-3 konstitucinės justicijos bylos. Taip racionaliau išnaudojamas teisėjų darbo laikas, nebūna pertraukų laukiant, kol teisėjas pateiks KT nutarimo projektą. Antras darbą paspartinęs veiksnys yra tas, kad KT Teisės departamente

pavyko suburti patyrusius ir kvalifikuotus teisininkus”, - teigė jis.

to pirmininko pavaduotojas, LŽ tvirtino jau anksčiau siūlęs įteisinti vadi-

Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimai, leidžiantys vienu metu teisėjų kolegijai nagrinėti keletą bylų ir įteisinę rašytinio proceso tvarką, gerokai paspartino KT teisėjų darbą. R.K.Urbaitis pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje bylos nagrinėjamos ir nutarimai priimami dalyvaujant visai teisėjų kolegijai. Tuo metu daugelyje Europos valstybių kai kurios bylos nagrinėjamos trijų ar penkių teisėjų kolegijose.

Reikia žingsnelio į priekį Buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komite-

namuosius senatus, kai “rutinines” bylas gali nagrinėti ne visa teisėjų kolegija. “Tai būtų dar vienas mažas žingsnelis į priekį. Tačiau to kol kas nesiryžo padaryti nei prezidentūra, nei pats KT”, - LŽ aiškino jis. Parlamentaro teigimu, teismą pasiekia nemažai bylų, kuriose keliamos problemos yra identiškos anksčiau keltoms, arba prašoma pateikti atsakymą į paprastus klausimus. Tad kartais visos

kolegijos nereikėtų. Parlamentaro teigimu, šiuos pakeitimus bus galima priimti, kai tam “pribręs” visuomenė ir pats KT.

Krematoriumo klientų - vis daugiau DAIVA BARONIENĖ

Vienintelis šalyje Kėdainių krematoriumas, dirbantis dviem pamainomis, praėjusius metus baigė pelenais pavertęs rekordinį skaičių mirusiųjų. 2011-ųjų pabaigoje atidarytas Kėdainių krematoriumas jau pirmą darbo dieną kremavo penkis mirusiuosius. Įstaigos darbo pradžioje pelenais per mėnesį virsdavo po kelias dešimtis mirusiųjų, vėliau šis skaičius ėmė siekti šimtą, o praėjusių metų gruodį Kėdainių krematoriume būta net 157 kremavimų. Daugybės norinčiųjų pelenais paversti artimųjų palaikus darbuotojai sulaukė ir pirmosiomis šių metų dienomis.

Kainos nesikeičia Kėdainių krematoriumas, dirbdamas dviem pamainomis, pajėgus per metus kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų, 2012-aisiais kremuota 1360 palaikų. Šiai įstaigai atstovaujanti Daina Andrikienė teigia, jog norinčiųjų gauti kremavimo paslaugą gausėja itin sparčiai, tad po metų kitų krematoriumo pajėgumai neabejotinai bus išnaudoti. Kai esama linija ne-

bepajėgs patenkinti visų poreikių, krematoriumo savininkai pasirengę statyti antrąją liniją. Anot D.Andrikienės, vis didėjantis skaičius norinčiųjų po mirties būti kremuotiems akivaizdus dėl sutarčių, sudarytų su pageidaujančiaisiais gauti šią paslaugą, jų artimaisiais ir paties krematoriumo. “Tokia sutartis prilyginama testamentui, kuriame išreiškiama asmens valia. Sudarius šią sutartį dėl velionio kremavimo nebegali kilti jokių ginčų tarp jo artimųjų, taip pat

kapsulės metams bėgant suyra, be to, yra ekologiškos”, - tikino D.Andrikienė. Pasak jos, abiejų rūšių kapsulės kainuoja vienodai, jų kaina įskaičiuojama į nustatytą kremavimo kainą. Krematoriumo atstovė teigia, kad galėdami rinktis žmonės vis dažniau renkasi ekologišką laidojimo būdą. Tiesa, į kremavimo paslaugą įeina tik kapsulių kaina, urnas tenka įsigyti atskirai. Velionio įkapėmis, karstu, kūno atvežimu į krematoriumą taip pat tenka pasirūpinti už atskirą kainą. Nei

Gana daug žmonių Lietuvoje mirusių artimųjų palaikus laidoja jau nebe gimtinėje, bet išsiveža į Vakarų Europos šalis.

2012-aisiais kremuota 1360 palaikų.

trumpėja dokumentų pildymo laikas”, - teigė krematoriumo atstovė. Ji pabrėžė, kad kremavimas Kėdainių krematoriume kainuoja 1650 litų. Ši kaina įsigaliojo nuo pat krematoriumo atidarymo ir jos keisti neketinama. Anot D.Andrikienės, per krematoriumo gyvavimo laiką keitėsi tai, kad iš pradžių krematoriumo siūlytas mirusiųjų pelenams supilti skirtas metalo kapsules papildė kapsulės, pagamintos iš presuoto lignino. “Šios

“Žmonės turi vis mažiau laiko prižiūrėti artimųjų kapavietes, be to, padaugėjus emigracijos atvejų dažnai jų prižiūrėti nebelieka kam”, - teigė krematoriumo atstovė. Ji pabrėžė, kad gana daug žmonių Lietuvoje mirusių artimųjų palaikus laidoja jau nebe gimtinėje, bet išsiveža į tas Vakarų Europos šalis, kuriose būna apsigyvenę. Ar tie palaikai saugomi jų namuose, ar laidojami, ar laikomi kolumbariume, D.Andrikienė teigia žinių neturinti.

įkapių, nei karstų krematoriumas nepardavinėja, taip pat neteikia transportavimo paslaugų. 1650 litų mokama vien už sudeginimą ir dokumentų tvarkymą. Už papildomą mokestį krematoriume galima išsinuomoti šarvojimo ar trumpo atsisveikinimo sales.

Pelenus išsiveža į užsienį D.Andrikienė teigia, kad kremuoti palaikus žmones verčia racionalus požiūris į besikeičiantį gyvenimą.

/ LŽ archyvo nuotrauka

Pasak krematoriumo atstovės, vis dar dvejojantieji, kas geriau - kūnų laidojimas į žemę ar kremavimas, gausiai važiuoja į ekskursijas po Kėdainių krematoriumą. “Paprastai dėl ekskursijų laiko tariamasi, tačiau krematoriumas pasižvalgyti priima ir tuos, kurie atvyksta nepranešę. Važiuoja šeimos, darbo kolektyvai, atvyksta organizacijos”, - sakė D.Andrikienė. Anot jos, atvažiavusieji pripažįsta krematoriume radę rimtį, estetiką, kurios dažnas nesitikėjo.


2013 01 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Lietuviai vėl atranda vėtrunges Atkelta iš

•1 p.

Norint kontroliuoti žūklę mariose, vietos valdžios įsakymu visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną - pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas). Specialūs ženklai privalėjo kaboti ant plokščiadugnių Kuršių marių laivų kurėnų stiebų viršūnių, kad inspektoriai iš tolo žinotų, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse. Tačiau ženklai buvo neišvaizdūs, skardiniai, todėl kelias paras mariose praleidžiantys žvejai ėmė puošti tas lenteles ir ilgainiui joms suteikė tikrų mažosios architektūros, meno kūrinių formas, kurios būdingos tik kuršmarių kraštui. Manoma, kad nei E.V.Berbomas, nei žvejai dviračio neišradinėjo ir simboliką, kiekvienam žvejų kaimui priskiriamą geometrinę figūrą, tiesiog pasiskolino iš vikingų. Šie legendiniai jūreiviai buvo gana dažni svečiai Kuršių mariose ir savo žemėlapiuose žymėdavo tam tikrus kaimus bei atstumus tarp jų geometrinėmis figūromis, kurios ir buvo panaudotos. Tad vėtrungė nebuvo šiaip gražus medžio drožinys, skirtas vėjo krypčiai rodyti, bet ir informavo, iš kokio kaimo yra atplaukęs laivas.

Vėtrungė - biografija Istorikai pasakoja, kad XIX amžiuje valdžios atstovai ant laivų stiebų viršūnių buvo nurodę kabinti savotiškus “pasus” ir dabartinės Lenkijos teritorijoje esančių Aismarių žvejams. Vėtrungių analogų esama ir Venecijoje. Tačiau, istoriko R.Adomavičiaus teigimu, kitose vietovėse žmonės nepuošė tų ženklų ir nepavertė jų unikaliais meno kūriniais. “Tad galima daryti išvadą, kad mūsų protėviai išties pademonstravo estetikos suvokimą, medžio drožybos meistriškumą, fantaziją. Iš esmės jie ėmė drožinėti iš dyko buvimo paromis sėdėdami valtyje ir laukdami laimikio... Vėliau net konkuruodavo tarpusavyje, kurio vėtrungė bus spalvingesnė, gražesnė, įmantresnė. Tačiau tai darė tik lietuviai, bent jau tokia yra istorinė medžiaga”, - LŽ sakė vaikas. Vėtrungės buvo puošiamos ne bet kaip: priekinėje jų dalyje vaizduojami stichijų simboliai, strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus. Pavėjinė, galinė vėtrungės dalis ypatinga: ji buvo skirta laivo savininko ir jo šeimos asmeninei informacijai. Ši dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu. Žvejys joje vaizduodavo tai, kas jam brangiausia, ką jis vertingiausio paliko krante, apie ką svajojo. Pavyzdžiui, kryžius apskritime reiškė, kad žvejys vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos vaikų skaičių. Tad šioje dalyje - asmeniški žmogaus simboliai, išgyvenimai. Vėtrungėms tapus išties unikaliais akį traukiančiais kūriniais, XX amžiaus pradžioje jie tapo nuostabiu suvenyru. Mat tik XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Kuršių nerija ėmė garsėti kaip kurortinė teritorija, ėmė kurtis pirmosios poilsinės, o vėtrungės tapo vietinių verslininkų turistams pardavinėjamu atributu. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo,

Vėtrungių gamyba - kruopštus, itin kūrybingas ir specifinis darbas. / Vaido Bliūdžiaus nuotrauka

Žada patentuoti

Sovietmečiu “Glavlito” tikrintojai vėtrungėse įžvelgė bažnytėles, kryžių ženklus ir reikalavo juos pašalinti. vėtrungės tarsi išnyko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę taip pat prireikė kone dvidešimtmečio, kad šis savitas pamario ir pajūrio krašto simbolis imtų skverbtis į viešąjį gyvenimą. Nemažą reikšmę atgaivinant vėtrungių kultūrą turėjo ir Nidos dailininko Eduardo Jonušo iš Vokietijos gauta sena knyga, kurioje net 200 skirtingų vėtrungių piešinių. Šis iškilus Neringos menininkas aštuntajame dešimtmetyje leidybai buvo parengęs net paties perpieštų autentiškų vėtrungių albumą, tačiau ši knyga niekada nepasirodė dėl sovietiniais metais leidybą kontroliavusio “Glavlito”. Mat tikrintojai vėtrungėse įžvelgė bažnytėles, kryžių ženklus ir reikalavo juos pašalinti. Autoriai to daryti nesutiko, tad albumas buvo pasmerktas.

Gamina ir vaikai Šiuo metu vėtrungės gaminamos, parduodamos ir naudojamos įvairiausiais tikslais. Suvenyrinių, menininkų sukurtų, tačiau lazeriu išpjaustytų kone juvelyrinių, ant stalo ar lentynos padedamų vėtrungių galima nusipirkti Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje. Neringoje, pajūryje, pamario krašte yra keletas meistrų, kurie dirbtuvėse gamina natūralaus dydžio, apie 1,5 metro ilgio vėtrunges rankomis. Populiarinant vėtrunges pajūrio mokyklose vyksta net specialios pamokos, Kuršių nerijoje - edukaciniai užsiėmimai. Pasak LJM atstovės Nikos Puteikienės, prieš porą metų edukaciniai užsiėmimai apie vėtrunges buvo rengiami ne tik pajūryje, bet ir Žemaitijos miesteliuose. “Dabar iki gegužės kas savaitę į muziejų atvykstantys moksleiviai sužino apie vėtrungių istoriją, patys jas spalvina, gamina. Vėtrungių gamybos plenerai vyksta ir per Jūros šventei skirtą renginį”, - LŽ sakė ji. Neringos mokyklose apskritai vaikams skiriamos atskiros pamokos apie vėtrunges. Tokia pati praktika - ir Klaipėdoje, “Vėtrungės” gimnazijoje. “Klasių vadovų pareiga vaikus apšviesti, papasakoti apie šį unikalų ne

ras ir žmona, pjaustė ir dažė nedidelę vėtrungę keturias dienas”, - prisiminė R.Zinkevičienė. Ne dienos darbas pagaminti autentiško dydžio vėtrungę ir pačiam meistrui V.Bliūdžiui, kuris yra “etatinis” mokytojas vėtrungių pleneruose Nidoje, Smiltynėje. “Matote, vėtrungė - labai sudėtingas raižinys, kuris dar ir savo “dūšią” turi. Man toks darbas trunka savaitę. Dabar dar ir restauruojame senas vėtrunges, nes jos gana trapus meno kūrinys. Ne veltui autentiškų XIX ir XX amžių pradžios vėtrungių išliko vos dvi”, - sakė jis. V.Bliūdžius tikino gaminantis ir vienetines tam tikroms šeimoms skirtas vėtrunges, kuriose išdrožiami tik tai šeimai brangūs simboliai. “Tokia dovana darosi populiari, nors ir nepigi - 1,5 metro ilgio unikali vėtrungė atsieina apie 700 litų. Manau, gražu būtų ir jaunavedžiams padovanoti jiems skirtą vėtrungę, rodančią kryptį, kelią, linkinčią gero vėjo. Apskritai žmonės atranda vėtrunges ne tik kaip kadaise naudotą laivų aksesuarą ar suvenyrą, kabinamą kieme, bet ir kaip mistifikuotą asmeninį simbolį”, - teigė jis.

Unikalios pamario vėtrungės - ne šiaip vėjarodžiai, o sunkiai iššifruojamas simbolis, žmogaus svajonių ir kasdienybės kodas. / Deniso Nikitenkos nuotrauka tik mūsų krašto, bet ir Lietuvos atributą. Per mokslo metus vaikams (berniukams) nuo devintos klasės vyksta ir speciali darbų pamoka, kurioje savo rankomis gaminamos ir spalvinamos vėtrungės”, - LŽ sakė Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam švietimui Indrė Rimkienė. Nidoje įsikūrusios kelionių agentūros “Maretravel” direktorė Rita Zinkevičienė viena pirmųjų pradėjo rengti atskirus vėtrungių gamybos, puošybos užsiėmimus turistų grupėms. “Išties žmonės žino, kad yra tokia vėtrungė, bet net neįsivaizduoja, kiek joje istorijos, simbolikos, kultūrinio, net mitologinio lobyno esama! Prieš porą metų mes ėmėme rengti savotiškus vėtrungių gamybos plenerus svečiams ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Visiems be išimties šis darbas būna labai įdomus, naujas, netikėtas. Užsieniečiai negali atsigėrėti vėtrungėmis, o jei dar patys ir pasigamina, grįžta kaip su deimantu”, pasakojo verslininkė.

duodama būtent vokiečiams, ir jie žino, ką perka. “Keista, bet jie neklausia, kas čia? O lietuviai beveik neperka, nebent jie yra apsiskaitę. Prekiauti vėtrungėmis pradėjome tik praėjusią vasarą”, - sakė uostamiesčio TKIC specialistė Lina Markauskienė. Tačiau visiškai kitokia situacija, kalbant apie specialiai užsakomų vėtrungių gamybą. Pasak garsiausio Lietuvoje laivų vėtrungių meistro iš Švėkšnos Vaido Bliūdžiaus, vėtrungių gamyba jo dirbtuvėse nesustoja niekada. “Vėtrunges gaminame apie 15 metų, bet dabar jų poreikis išties išaugęs. Vėtrungėmis puošiasi ne tik Neringa, bet ir kiti kraštai. Dariau vėtrunges lietuviams, gyvenantiems Italijoje, Vokietijoje, Vilniuje. Visi jas iškelia ant aukštų medinių stiebų prie savo namų. Vieni paženklina, iš kur jie kilę, kiti, kur jiems labai gera atostogauti. Kabo vėtrungė su Juodkrantės ženklu ir Klaipėdoje, Melnragėje. Vėtrungės išdidžiai kabo šalia namo tarsi valstybės vėliavos”, - LŽ sakė vėtrungių meistras.

Mįslė, bet įmenama

Ne dienos darbas

Nors kaip būtų paradoksalu, bet nepaisant šviečiamosios veiklos apie vėtrunges lietuvaičiai beveik nieko nežino. O vokiečiai - priešingai. Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TKIC) darbuotojų, daugiausia suvenyrinių vėtrungių par-

Klaipėdoje, Nidoje turizmo informacijos vietose galima už 60 litų įsigyti keliasdešimt centimetrų dydžio vėtrungę (rinkinuką), kurią patiems reikia nusispalvinti. Pačiam išsidrožti gražuolę autentišką vėtrungę ne taip jau ir paprasta. “Viena šeima, vy-

Tad ar atėjo metas, kai pajūrio vėtrungė stos šalia tokių plačiai žinomų ir išreklamuotų Lietuvos identiteto simbolių kaip gintaras, lino dirbiniai, medžio raižiniai, verpstės ir panašiai? Taps simboliu, kuris naudojamas prisistatant užsieniečiams? Anot Valstybinio turizmo departamento atstovės spaudai Gerdos Butkuvienės, vėtrungė išties yra dėmesio vertas Lietuvos simbolis, kuris specialiai pernai gruodį per surengtą Lietuvos turizmo 20 metų minėjimą buvo pasirinktas kaip apdovanojimų statulėlė išskirtiniausiems Lietuvos ir užsienio turizmo projektams. R.Zinkevičienė departamento užsakymu sukūrė specializuotas ir šiuolaikines vėtrunges su kruopščiai atrinktais reprezentatyviais turizmo simboliais: gandru, dviračiu, Gedimino pilimi, verpste, Onos bažnyčia, saksofonu ir kt. “Šią vėtrungės simboliką departamentas ketina patentuoti ir kryptingai panaudoti turizmo rinkodaroje: leidyboje, suvenyrų atributikoje ir kt.” - LŽ sakė G.Butkuvienė.

Atsimerkė ir rusai Vėtrungių kultūros apraiškų kol kas labai nedaug “raudonojoje zonoje” - Šilutės rajone. Esą šilutiškiai nepagrįstai įsitikinę, kad vėtrungės Neringos reikalas. Vėtrungės visiškai nepopuliarios, nežinomos, praktiškai negaminamos ir Kaliningrado srityje aplink kuršmares, tačiau rusai jau pradėjo kurpti planus, kaip atgaivinti šį unikalų simbolį ir savo krašte. Pasak Neringos vicemero Viganto Giedraičio, turizmo funkcionieriai iš Kaliningrado srities itin domisi Neringos vėtrungėmis ir prašo istorinės medžiagos apie vėtrungių kultūrą jų krašte. “Jie irgi suvokia, kad niekas nei Europoje, nei pasaulyje neturi tokių vėtrungių. Esame matę tik iš Rybačio kaimo atplaukusį kurėną su jų simbolika, ir viskas. O juk dabartinės Kaliningrado srities žvejai taip pat puošėsi vėtrungėmis, gal net gražesnėmis, nes jie buvo turtingesni. Visgi informacijos apie vėtrunges dar turime labai mažai, tik pastaraisiais metais jos grįžta iš užmaršties. Žmonės mūsų vėtrunges vis labiau pamėgsta”, - pripažino vicemeras.


6

2013 01 14 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Islandija atsitiesia po krizės To, kas nutiko Islandijoje, Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Aukšto gyvenimo lygio šalis žlugo, galima sakyti, per vieną naktį. Kad ir kaip neįtikima, Islandijos ekonomika atsigavo. Tačiau gražūs skaičiai slepia nelengvą gyvenimą - tai kaina, kurią islandai moka už bankų išpūstą burbulą. Šaltos salos netoli Arkties bendrasis vidaus produktas (BVP) traukėsi 10 ketvirčių iš eilės, dabar jau 7 ketvirčius auga - vidutiniškai po 2,5 proc. BVP per metus. Tuo gali pasigirti labai mažai Europos šalių. Kai dėl finansų krizės žlugo Islandijos bankai, o netrukus islandai masiškai turėjo ieškotis darbo užsienyje - Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse, - sunku ir patikėti, kad dabar nedarbas saloje nesiekia nė 5 procentų. Tai grąžina pasitikėjimą. Islandai mano, kad atsitiesti jiems padėjo nacionalinis charakteris. Salos, kurios 70 proc. sudaro tundra, o žiemą saulė teka tik vidurdienį, bet netrukus jau pradeda ir temti, gyventojai šimtmečius turėjo kautis už būvį. Sunkios gamtos sąlygos pavertė juos tvirtais, atkakliais ir labai darbščiais žmonėmis. “Iš esmės mes tebesame ūkininkų ir žvejų tauta, - sako Islandijos prezidentas Olafuras Grimssonas, valdantis šalį nuo 1996 metų rekordinę penktą kadenciją. Jis du kartus atsisakė pasirašyti įstatymą, pagal kurį Islandija grąžintų

Po sunkios darbo dienos islandai su malonumu mirksta savo terminiuose baseinuose po atviru dangumi. Tai mėgsta ir turistai. / Reuters/Scanpix nuotraukos tį; visuomenė tapo stipresnė, tauta per demokratiją įgijo galios.”

Grąžinti reikia daugiau Visa tai nepraėjo be skausmo. Makroekonominiai skaičiai slepia paprastų islandų gyvenimo realybę: didesni mokesčiai, išlaidų mažinimas, turto praradimas - ne vieną tai labai sunkiai slegia. Tūkstančiai is-

Sunkios gamtinės sąlygos pavertė islandus tvirtais, atkakliais ir labai darbščiais žmonėmis. britams ir olandams 4 mlrd. eurų, kuriuos šių šalių piliečiai prarado 2008 metais bankrutavus Islandijos bankui “Icesave”. Praradimą savo piliečiams sumokėjo Londonas ir Haga. “Ekonomika nėra vien bankai, teigia O.Grimssonas. - Tai žmonių bendruomenė. Jei ji nesijaučia stipri, neturi jokios reikšmės, kokia mokestinė priemonė taikoma. Tai parodė referendumas “Icesave” klausimu. Kiekvienas islandas galėjo pasisakyti ir tai suteikė naują savivertės pojū-

landų, pasiėmusių paskolas užsienio valiutomis, kai Islandijos krona buvo labai stipri, staiga susidūrė su tuo, kad jų nuosavybė verta kur kas mažiau, o mokėti reikia daug daugiau. Po žlugimo pajamos ir namų kainos krito, o infliacija šoko aukštyn. “Aš moku paskolą jau 150 mėnesių, bet esu skolingas daugiau nei pasiskolinau, - aimanuoja IT specialistas ir elnių medžiotojas Theodoras Magnussonas. - Pasiskolinau 6 mln. kronų, o dabar esu skolingas 9,7 mln.

kronų. Ir aš jau esu grąžinęs apie 5 mln. kronų per tuos dvylika su puse metų. Dėl to labai pykstu ir liūdžiu. Juk šalį, tautą, visuomenę sudaro žmonės ir jos kuriamos žmonėms. O dabar atrodo, kad visuomenes valdo bankai, ir tai siaubingai neteisinga.” Daugeliu atžvilgių Islandija tapo savo pačios sėkmės auka. Gyvenimo lygis ten išliko labai aukštas, o kad jo neprarastų pokriziniame pasaulyje, daugelis imasi dviejų ir trijų darbų. Dirbti 60-70 valandų per savaitę tapo gana įprasta. 30 tūkst. eurų (daugiau kaip 100 tūkst. litų) per metus atlyginimo neužtenka patogiai gyventi Reikjavike. Problemų kyla labai daug, ypač jaunesnei kartai ir tiems, kurie pasiėmę milžiniškas paskolas. Apklausos rodo, kad daugelis islandų nėra patenkinti dabartine koalicine vyriausybe, atėjusia į valdžią per patį krizės įkarštį. Yra taip, kaip dažnai nutinka politikoje, - netvarką paveldėjusi partija gauna labai mažai kreditų už tai, kad ją iškuopė. “Mes perėmėme šią milžinišką bedugnę viešuosiuose finansuose, todėl

turėjome didinti mokesčius, - aiškina finansų ministrė Katrin Juliusdottir. - Priėmėme sunkius sprendimus, kai kurie buvo geri, kiti - ne tokie geri, bet apskritai, manau, mūsų ekonomika ir vėl gali tapti labai stipri.”

100 mokesčių 2008-aisiais žlugus Islandijos bankams, šalyje kilo tokia ekonominė suirutė, kokios Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Krona perpus nuvertėjo kitų valiutų atžvilgiu, nedarbas pašoko iki 10 proc. - negirdėtas dalykas Islandijoje!, iš šalies neregėtais srautais pradėjo plūsti pinigai. Tačiau Islandija nusprendė su visu tuo galynėtis savu ir ne visai įprastu būdu. Pirmiausia, buvo įvesta kapitalo kontrolė, nors tai draudžia bendra Europos Sąjungos rinka, kad būtų sustabdytas grynųjų nukraujavimas. Buvo įvesta beveik 100 naujų mokesčių ir nurėžtos išlaidos. Šalis pasiskolino pinigų iš Skandinavijos kaimynių ir Tarptautinio valiutos fondo. Bet svarbiausia buvo kitkas - Islandi-

ja leido numirti krizę sukėlusiems privatiems bankams. Investuotojai prarado viską, bet tai reiškė, kad ir mokesčių mokėtojams nebuvo užkrauta jokių bankų skolų. Taigi vaistai buvo stiprūs, ir reakcija kilo iškart. Šalis patyrė nuosmukį, tūkstančiai gyventojų emigravo, o finansų rinkos nuvertino Islandijos mokumą iki šlamšto lygio. Tačiau vidury tamsios ir šaltos 2010-ųjų žiemos kai kas nutiko. Islandijos eksportuotojai, kuriems visą dešimtmetį sunkiai sekėsi prisivilioti kvalifikuotos darbo jėgos, nes ją jau buvo pasiglemžę itin dosnūs bankai, staiga gavo visas jiems reikalingas smegenis: inžinierių, mokslininkų, IT specialistų. Kai kurios kompanijos iš krizės net laimėjo, todėl jos gali duoti gerų patarimų tokioms šalims kaip Didžioji Britanija, kur vis dar dominuoja bankų sektorius: “Nepasikliaukite apgaulinga ekonomika, kuri nėra tikra, ir mes dabar jau tai suprantame. Tai buvo grynas burbulas. Finansų verslas reikalingas, bet jis labai pavojingas ir trumpaamžis. Jis atima talentus iš daug produktyvesnių ekonomikos sektorių.”

Pigi energija Islandija turi ne tik talentų, kurių nebevagia bankai, bet ir pigios švarios energijos. 99 proc. savo energijos poreikių šalis tenkina iš hidroelektrinių arba karštųjų versmių. Yra net planų eksportuoti šią atsinaujinančią energiją povandeniniais kabeliais į Daniją ir Didžiąją Britaniją. Ši pigi energija pritraukė finansiškai svarbių pramonės šakų, tokių kaip aliuminio - tam, kad iš Australijos importuojamas boksitas Reikjavike virstų aliuminio produktais, reikia labai daug elektros. Ši pramonė dabar yra antra svarbiausia Islandijoje. Pigi terminė energija taip pat šildo šimtus lauko baseinų visame krašte, tad daugelis islandų pradeda darbo dieną arba ją baigia viename iš jų priklausomai nuo to, koks lauke oras. Islandai moka gyventi savo rūsčioje vulkaninėje saloje, o dabar jau parodė, kad sugeba suvaldyti ir žmogaus sukeltą katastrofą. Tiesa, daugelis už tai moka labai didelę kainą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Vaiduoklis teberūdija sudužimo vietoje Pusiau nugrimzdusiame laive tebėra tonos supuvusio maisto, baldų, keleivių daiktų. Visa tai kelia grėsmę aplinkai. “Costa Concordios” demontavimo darbai dar toli gražu nebaigti, ir tai yra viena didžiausių tokio tipo operacijų pasaulyje. Sausio 13-ąją Italijos Džiljo saloje paminėtos pirmosios kruizinio laivo “Costa Concordia” katastrofos metinės. Ten susirinko nelaimę išgyvenusieji, 32 žuvusiųjų gedintys giminaičiai ir vietos gyventojai. Darbininkai pakėlė uolą, į kurią “Costa Concordia” su 4 229 žmonėmis iš 70 šalių atsitrenkė ir nuvilko paskui save dugnu. Akmuo bus pastatytas netoli nelaimės vietos prie kranto. Bažnyčioje, kuri prieš metus buvo tapusi laikinu prieglobsčiu permirkusiems žmonėms pirmosiomis valandomis po tragedijos, buvo aukojamos mišios, įteikti apdovanojimai gelbėtojams, kurie kelias savaites pusiau apsemtame laive vis dar ieškojo galėjusių likti gyvų žmonių, tokių kaip viena jaunavedžių pora iš Pietų Korėjos, kurią pavyko ištraukti iš laivo

gilumos. Vėliau prasidėjo niūrios žuvusiųjų paieškos užlietuose skyriuose. “Costa Concordios” įgula buvo daugiatautė, todėl kompanija organizavo gedulingas katalikiškas pamaldas Limoje ir Maniloje, musulmonų apeigas - Balyje ir Džakartoje, hinduistų ceremonijas - Goa ir Mumbajuje, budistų ceremoniją Šanchajuje. Nuo katastrofos jau praėjo metai, o laivas tebeguli toje pačioje vietoje, nuvirtęs ant šono, pusiau nugrimzdęs, gerai matomas iš Džiljo. Precedento neturinčią laivo iškėlimo operaciją planuojama baigti dar tik po kelių mėnesių. Katastrofa sukrėtė 1,5 tūkst. salos gyventojų, bet dabar jie siekia atsikratyti dukart už “Titaniką” didesnio laivo iš savo pakrantės ir grįžti prie įprasto gyvenimo. Kapitonas Francesco Schettino tapo pasauliniu pajuokos taikiniu, nes pabėgo iš savo skęstančio laivo ir dabar laukia teismo. Bulvarinė spauda jį praminė “Kapitonu Bailiu”. Kapitono nurodymu “Costa Concordia” mėgino atlikti “saliutą” salai sudėtingai manevruodamas dideliu greičiu prie pat kranto, bet atsitrenkė į povan-

Atminimo ceremonijos dalyviai praplaukė pro demontuojamą milžinišką laivą, teberiogsantį vandenyje prie Džiljo salos. denines uolas. Laivas smarkiai pasviro ir atsirėmė į uolėtą priekrantės dugną. Keleivių evakuacija buvo chaotiška, nes laivas gulėjo pakrypęs beveik 90 laipsnių kampu, buvusios sienos virto lubomis ir grindimis. Šimtai žmonių, negalėjusių įsėsti į gelbėjimo valtis, šoko į šaltą jūrą

tamsoje, nuslydo nuo laivo korpuso arba buvo nublokšti sraigtasparnio sukelto oro srauto. Tyrime dėl nužudymo minimi dešimt įtariamųjų, tarp jų yra ir trys savininkų bendrovės “Costa Crociere” vadovai. Likusių gyvų žmonių orga-

nizacijos kelia bendrovei ieškinius tarptautinėje byloje, kuri, tikimasi, padės priimti įstatymus, padidinsiančius kruizinių reisų saugumą visame pasaulyje.

BBC, AFP, BNS, LŽ


2013 01 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Prancūzų pajėgos kaunasi Afrikoje Siekdamos sutriuškinti Europai pavojų keliantį terorizmą Prancūzijos pajėgos bombardavo Malio maištininkus ir sustabdė jų žygį, tačiau prancūzai sulaukė islamistų grasinimų, dėl padidėjusio terorizmo pavojaus Paryžius stiprina saugumą. Dėl prancūzų karinės operacijos Afrikoje prezidentas Francois Hollande’as sustiprino Prancūzijoje viešųjų pastatų ir transporto, ypač geležinkelio bei oro eismo, saugumą ir nurodė pasirengti galimiems islamo ekstremistų keršto išpuoliams. Prancūzų pajėgoms pavyko sustabdyti islamistų puolimą Malyje ir Somalyje, tačiau dabar baiminamasi galimų teroro išpuolių pačioje Prancūzijoje. Prancūzams bombarduojant Malio maištininkus žuvo vienas pilotas, Somalyje Prancūzija neteko dviejų karių per įkaito išlaisvinimo operaciją, kuri nebuvo sėkminga. Prancūzų pajėgų veiksmus Afrikoje F.Hollande’as vadino “kova su terorizmu” ir sakė, jog reikia imtis atsargumo priemonių. Įjungta Prancūzijos antiteroristinio pavojaus sistema, vadinama “Vigipirate”, išlieka antras didžiausias vadinamasis raudonas pavojaus lygis. Prezidentas ėmėsi priemonių praėjus kelioms valandoms, kai Prancūzija sulaukė ginkluotos islamistų grupuotės “Ansar Dine” atstovo grasinimų, kad visame musulmonų pasaulyje Prancūzijos piliečiai mokės už tai, ką padarė Malyje. Prancūzų operacijos Malyje ir Somalyje buvo surengtos vos kelių valandų skirtumu, bet pareigūnai tikina, kad jos buvo visiškai nesusijusios.

Islamistai atblokšti Prancūzija pasiuntė savo pajėgas į Malį penktadienį, kai tos šalies armija prarado strategiškai svarbų Konos miestą - jį užėmė į pietus traukiantys islamistai. Maištininkai jau pernai balandį užvaldė didžiulę teritoriją Malio šiaurinėje dalyje. Šimtai prancūzų karių buvo dislokuoti konflikto zonoje prie Konos ir sostinėje Bamake, kad garantuotų joje gyvenančių maždaug 6 tūkst. išeivių iš Prancūzijos saugumą. Dar tūkstančiai prancūzų gyvena kitose Vakarų Afrikos valstybėse, ypač jų daug Senegale ir Dramblio Kaulo Krante.

Prancūzų kariškiai Čade rengia naikintuvus “Mirage”. / AFP/Scanpix nuotrauka Paryžius aiškina nusprendęs imtis skubių veiksmų Malyje, kad sustabdytų islamistus, kurie siekia sukurti “teroristinę valstybę Prancūzijos ir Euro-

Boiteux. Malio kariuomenė prarado 12 karių. Yra pranešimų ir apie Konoje žuvusius civilius. Nukauta dešimtys islamistų ir vienas jų lyderių.

Paryžius nusprendė imtis skubių veiksmų Malyje, kad sustabdytų islamistus, kurie siekia sukurti teroristinę valstybę Prancūzijos ir Europos pašonėje. pos pašonėje”. Vakarai ypač baiminasi, kad su “Al-Qaeda” susijusios grupuotės, veikiančios Jemene, Somalyje ir Šiaurės Afrikoje, tada išplės savo įtaką į Malį ir pavers jį teroristų baze. Per mūšį dėl Konos paremdami Malio sausumos pajėgas prancūzų naikintuvai “Mirage” dvi dienas bombardavo į pietus žygiuojančius kovotojus. Bombarduojant maištininkų vilkstines žuvo Prancūzijos sraigtasparnio pilotas leitenantas Damienas

Tenykščiai gyventojai pasakojo, kad žuvę vyrai vilkėjo arabiškus drabužius ir buvo su turbanais. Prancūzų oro pajėgų remiamai Malio armijai pavyko atkovoti Koną jau kitą dieną, kai miestas pateko į sukilėlių rankas. Kona yra maždaug už 700 km į šiaurės rytus nuo sostinės Bamako, bet buvo vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, netoli demarkacijos linijos, skiriančios islamistų kontroliuojamą šiau-

rę nuo likusios šalies dalies. Laikinasis Malio prezidentas Dioncounda Traore padėkojo F.Hollande’ui už šią operaciją.

Ekspertai teigia, kad nors prancūzų operacija dabar sustabdė maištininkų puolimą, susigrąžinti jų užimtą Malio šiaurę nebus taip paprasta.

Kariuomenė jau vyksta

Vadavo įkaitą

Vakarų Afrikos bloko “Ecowas” valstybės pažadėjo nedelsdama dislokuoti Malyje 2 tūkst. sausumos pajėgų karių, o Didžioji Britanija suteiks logistinę paramą transportuojant karius ir įrangą. “Ecowas” pajėgos iš Nigerio, Burkina Faso, Nigerijos ir Togo pradedamos dislokuoti jau šiandien ir padės Malio vyriausybei atkovoti iš islamistų šalies šiaurę. Šiai misijai pritarė Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, nors ji turėjo prasidėti tik rugsėjį. Pentagonas pasiūlė savo paramą dalijantis žvalgybine informacija ir suteikiant techniką, tokią kaip nepilotuojami žvalgybiniai lėktuvai, kurie labai pravers žvalgant Malio šiaurę.

Prancūzų komandosai ėmėsi veiksmų ir Somalio Bulo Marero mieste siekdami išlaisvinti savo pilietį Denis Allexą, pagrobtą 2009 metų liepą. Užvirė mūšis su ginkluotais “Al Shabab” grupuotės nariais. Pasak prezidento F.Hollande’o, operacija nepavyko “nepaisant dviejų mūsų karių pasiaukojimo, įkaitas, matyt, nužudytas”. Kiek anksčiau Prancūzijos gynybos ministras Jeanas Yves’as Le Drianas pranešė, kad vienas prancūzų karys žuvo, kitas dingo, ir visi ženklai rodo, jog grobikai nužudė D.Allexą. “Al Shabab” tai neigia - grupuotė paskelbė, kad reido metu prancūzas buvo toli nuo tos vietos ir yra gyvas.

Gruzija skelbia amnestiją Naujoji Gruzijos valdžia paleidžia į laisvę tūkstančius kalinių, kuriuos laiko persekiojimų aukomis. Gruzijoje paskelbta didžiausia per visą šalies istoriją amnestija. Dar gruodį parlamentas, kuriame dominuoja prezidento Michailo Saakašvilio oponentai, patvirtino atitinkamą įstatymą. Tarp paleidžiamų iš kalėjimo yra 190 asmenų, kuriuos parlamentas pripažino politiniais kaliniais. Vietos televizijos kanalai transliavo, kaip į laisvę išeina šie asmenys, areštuoti ir nuteisti 2005-2011 metais, kaip teigia dabartinė Gruzijos valdžia, už aktyvų dalyvavimą opozicijos akcijose. Iš viso per ateinančius du mėnesius pagal šią amnestiją Gruzijoje bus paleista 3 tūkst. kalinių arba bus sutrumpintas jų kalėjimo laikas. Prezidentas M.Saakašvilis, kurio vyriausybė buvo įsivėlusi į skandalą

dėl kalinių kankinimo, atsisakė pasirašyti šį įstatymą, jį pasirašė parlamento pirmininkas. Tai buvo pirmas atvejis Gruzijos šiuolaikinėje istorijoje, kai parlamentas nepaisė prezidento veto. Parlamento pirmininkas pasirašymo ceremoniją atliko tiesioginiame televizijos eteryje ir surengė specialią spaudos konferenciją, per kurią pareiškė, kad įstatymas įsigalioja tą pačią dieną, o jį pasirašyti jis turėjo konstitucinę teisę. M.Saakašvilis nurodė, kad atmeta sąrašą kalinių, kurie vadinami politiniais. Į jį įtraukti asmenys, nuteisti už šnipinėjimą Rusijai, bei keli kariškiai, 2009 metais nuteisti už mėginimą nuversti valdžią. Tačiau valdančioji koalicija “Gruzijos svajonės” M.Saakašvilio komentarus vadina tik mėginimu pridengti nepagrįstus areštus ir persekiojimus. Naujoji milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vyriausybė tvirtina, kad

daug žmonių Gruzijoje kalinami neteisingai. M.Saakašvilis vadina amnestiją “masiniu nusikaltėlių paleidimu” ir įspėja apie padarinius. Daug paprastų gruzinų taip pat būgštauja, kad po šios amnestijos šalis gali ir vėl nusiristi į tokį nežaboto nusikalstamumo lygį, koks buvo dešimtąjį dešimtmetį. Žmonės baiminasi, kad galingi mafijos bosai, pabėgę iš šalies valdant ankstesnei vyriausybei, dabar grįš. B.Ivanišvilio ir M.Saakašvilio priešprieša pastaruoju metu tik didėja. M.Saakašvilio kadencija dar nesibaigė, bet Gruzijoje jau surinkta milijonas piliečių parašų reikalaujant prezidento atsistatydinimo. B.Ivanišvilio valdžia suėmė kelis M.Saakašvilio ministrus, bet atmeta kaltinimus, kad vykdo represijas, tikina, jog vykdo teisingumą.

BBC, Newsru.com, Reuters, BNS, LŽ

Gruzija garsėja kaip viena daugiausia kalinių turinčių pasaulio valstybių. Reuters/Scanpix nuotrauka


8

2013 01 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai APŠAUDYTAS KONSULAS Libijos rytuose esančiame Bengazio mieste įvykdytas išpuolis prieš Italijos konsulą, bet, laimei, diplomatas nenukentėjo. Italijos užsienio reikalų ministras Giulio Terzi tai pavadino “niekšišku terorizmo aktu” ir bandymu destabilizuoti naujosios Libijos institucijas. Konsulo Guido De Sanctiso šarvuotas automobilis buvo apšaudytas šeštadienį, kai sustojo prie sankryžos. 51 metų konsulas po darbo važiavo namo; į jo automobilį pataikė kelios kulkos, paleistos, kaip pranešama, iš kito automobilio, tiesiai ten, kur sėdėjo konsulas ir jo vairuotojas. Incidentas įvyko praėjus 4 mėnesiams, kai Bengazyje per JAV konsulato užpuolimą žuvo amerikiečių ambasadorius Chrisas Stevensas ir dar trys amerikiečiai. Italija yra buvusi Libijos kolonijos valdytoja, ji palaikė glaudžius ryšius su nužudytuoju jos diktatoriumi Muammaru Gaddafi, nors vėliau prisidėjo prie NATO vadovaujamų pastangų jam nuversti. Italija taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja į Libijos energetikos pramonę.

SUSIDEGINO TIBETIETIS Kinijoje protestuodamas prieš Pekino valdymą Tibete susidegino pirmas šiais metais tibetietis. Vyras, padegęs save šeštadienį vakarinės Gansu provincijos Siahės apygardoje, nuo nudegimų mirė. Jo palaikai parvežti į gimtąjį kaimą. Grupė “Free Tibet” nurodo, kad jis buvo pradėjęs eiti trečią dešimtį metų, kiti šaltiniai teigia, kad jam buvo tik 19. Vyras ragino leisti grįžti į Tibetą tibetiečių dvasiniam lyderiui Dalai Lamai. Protestuodami prieš Pekino valdymą Tibete nuo 2009 metų vasario save padegė jau 96 tibetiečiai, tarp jų daug vienuolių, vyrų ir moterų.

KARALIENĖ SUPYKDĖ BELGUS Belgijos premjeras Elio Di Rupo pareiškė, kad pagyvenusiai šalies karalienei Fabiolai mokama metinė renta bus nedelsiant apkarpyta. Ispanijos aristokratų giminėje gimusi Fabiola, karaliaus Baudoino našlė, yra trapios sveikatos ir praėjusią savaitę sulaukė precedento neturinčio žiniasklaidos, visuomenės ir įvairių pažiūrų politikų puolimo, kai nusprendė įkurti privatų fondą, iš kurio po jos mirties būtų mokama jos sūnėnams ir katalikiškoms labdaros organizacijoms. Kritikai teigia, kad 84 metų karalienė, kuriai po Baudouino mirties 1993aisiais kasmet mokama apie 1,4 mln. eurų (4,83 mln. litų) renta, planavo per tą fondą skirti savo lėšas giminaičiams Ispanijoje siekdama išvengti Belgijoje taikomo 70 proc. paveldėjimo mokesčio.

VYKS ANTRASIS RATAS Buvęs Čekijos premjeras ir kairiųjų pažiūrų politikos veteranas Milošas Zemanas bei dešiniųjų pažiūrų užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas surinko daugiausia balsų per pirmąjį Čekijos prezidento rinkimų ratą ir dalyvaus antrajame vėliau šį mėnesį. Suskaičiavus beveik visus balsus, M.Zemanas surinko 24,23 proc., o K.Schwarzenbergas 23,35 proc. balsų. Daug dėmesio sulaukęs visas tatuiruotas ekscentrikas Vladimiras Franzas tesurinko 6,84 proc. balsų ir liko penktas iš devynių pretendentų. Rinkėjai buvo aktyvūs balsavo 61,29 proc. iš jų.

Socializmas be Hugo Chavezo AIDANAS PRALEIKA

Sakoma, nepadoru iš anksto kalbėti apie žmogaus mirtį, tačiau šiandien niekas net negali patvirtinti, ar Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas vis dar gyvas. Neišvengiama - pasaulis ėmė svarstyti, kokiu keliu pasuks Venesuela po revoliucijos vado mirties. Socializmas - paplitusi ideologija Lotynų Amerikoje. Kairįjį kursą deklaruoja Čilės, Argentinos, Urugvajaus, Ekvadoro ir net Brazilijos vadovai. Tačiau šiose šalyse socializmas gana savitas - labiau primenantis savotišką socialistiškai demokratinę oligarchiją. Turtingieji socialistai ten toliau lobsta, o socialistai skurdžiai toliau kapanojasi lūšnynuose. Vis dėlto trys regiono valstybės išsiskiria kaip “tikrosios” socialistinių idealų saugotojos: Kuba, Venesuela ir Bolivija. Pastaroji nėra svarbi žaidėja regiono politikoje. O Kuba - tikras revoliucijos bastionas, ilgą laiką buvęs pavyzdžiu Venesuelos revoliucijos tėvui H.Chavezui. Tačiau antruoju Bolivaru save vaizduojantis prezidentas galuojasi mirtimi, ir dėl jo vietos tuoj ims grumtis ne tik opozicija, bet ir bendražygiai. Šalyje bręsta sudėtinga situacija, o dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kas jos laukia ateityje.

Nesilaikė savų įstatymų “Chavismo sin Chavez no existe” (“Čavizmas be Chavezo neegzistuoja”), - sakė buvęs Venesuelos viceprezidentas Elias Jaua. Reikia “naujo Chavezo”.

Per mišias Havanoje meldžiamasi už H.Chavezo pasveikimą. / Reuters/Scanpix nuotraukos to įpėdinio, kuris tarp valdančiųjų turi didžiausią įtaką. Pirmiausia tai ir būtų N.Maduro - senas H.Chavezo bendražygis, jo dėka pakilęs nuo autobuso vairuotojo iki užsienio reikalų ministro ir viceprezidento. Jį, kaip savo įpėdinį, įvardijo ir pats H.Chavezas. Kalbama, kad vyko net slaptas susitikimas su kariškiais, kuriuos H.Chavezas taip pat įtikinėjo palaikyti jo viceprezidentą. Tačiau yra dar vienas pretendentas - parlamento pirmininkas Diosdado Cabello. Jei tikėtume gausia,

Turtingieji socialistai toliau lobsta, o socialistai skurdžiai toliau kapanojasi lūšnynuose. Jeigu revoliucionieriai laikytųsi savo pačių surašytų įstatymų, viskas būtų gana paprasta: jau dabar prezidento pareigas laikinai eitų viceprezidentas Nicolas Maduro, nes išrinktajam prezidentui nepasirodžius inauguracijoje “dėl negalios” turėtų vykti būtent tokia procedūra. Inauguracijos nukėlimas buvo neteisėtas ir patvirtintas vien todėl, kad Aukščiausiasis Teismas yra sudarytas asmeniškai paties H.Chavezo.

Du įpėdiniai Esant tokiai padėčiai, kai įstatymai pastumiami į šoną, lieka ieškoti

nors nepatvirtinta informacija, D.Cabello yra vienas įtakingiausių, labiausiai korumpuotų ir turtingiausių žmonių šalyje. Jo statytiniai kontroliuoja daugelį ekonomikos šakų, o dar plepama, kad jis susijęs su prekyba narkotikais. Toks yra tipiškas nugalėjusio socializmo nomenklatūros atstovas, pralobęs iš turtų, kuriuos neva dalija liaudžiai. Poreikis apsaugoti turtus, pati galimybė juos panaudoti politinėje kovoje, o ir charakteris (partijos kolegos jam davė Stalino pravardę) yra pakankamos priežastys manyti, kad D.Cabello nepasiduos be kovos.

Korektiška opozicija Venesuelos opozicija ir jos lyderis Henrigue Caprilesas tikrai nusipelno pagyrimo už korektišką elgesį. Opozicija nesiėmė iš anksto rengti daugiatūkstantinių mitingų ar šturmuoti valdžios rūmų. H.Caprilesas kreipėsi į visuomenę ragindamas esant sudėtingai situacijai išlaikyti rimtį. Taigi jokios kontrrevoliucijos, tik civilizuotas rengimasis būsimiems prezidento rinkimams. Jei įvyktų stebuklas ir valdžioje esantys revoliucionieriai surengtų laisvus rinkimus, H.Caprilesas tikrai galėtų juos laimėti. Net kai stojo prieš patį H.Chavezą, jį palaikė beveik pusė gyventojų. Bet problema ta, kad dabartinis socialistinis elitas po H.Chavezo mirties norės išsaugoti prisigrobtus turtus, greičiausiai patrauks savo pusėn armiją, o tai Lotynų Amerikoje reiškia viena: mes čia pasiliekame ilgam.

Ką paveldės įpėdinis? H.Chavezo propagandos “arkliukas” visada buvo socialistinė visos liaudies gerovė, kurią jis neva statė už pinigus, gaunamus iš naftos. Tikrovė ne tokia džiugi. Labiausiai socializmo gėrį tauta pajuto tik prieš pastaruosius rinkimus, kai buvo nemokamai dalijami maisto produktai, suvaržytos plataus vartojimo prekių

kainos ir pradėti milijardiniai gyvenamųjų būstų, mokyklų ir ligoninių statybos projektai (beje, statyboms skirti milijardai neturėtų užsilaikyti Venesueloje, nes dirbti samdomos užsienio įmonės). Skurdas šalyje taip ir nepažabotas. Net H.Chavezas pripažino, kad skurdas lemia ir fantastiškai aukštą nusikalstamumo lygį - Venesuela užima antrą vietą regione pagal nužudymų gausą ir bene paskutinę vietą pagal jų išaiškinamumą. O svarbiausia tai, kad liūto dalis iš naftos gaunamų pajamų buvo skiriama draugiškiems santykiams su Kuba, Šiaurės Korėja bei Iranu “pirkti” ir įsigyti gausybei ginkluotės iš Rusijos bei Baltarusijos. Pinigai pravalgyti, išleisti ginklams, o be naftos Venesuelos ekonomika daugiau neturi kuo pasigirti. Kad ir kas taps H.Chavezo įpėdiniu, turės spręsti, kokiu keliu šalis judės toliau. Net ir Kuba jau imasi kai kurių ekonomikos liberalizavimo reformų ir vis aiškiau suka Kinijos jau nueitu keliu. Jei taip darys Venesuela, šaliai atsivers kur kas platesnės galimybės, nes tai reikš glaudesnius ekonominius ryšius su visu pasauliu. Tačiau yra ir kitas variantas - likti ištikimiems “tikrajam socializmui”. O tada... taip sakant, nėra to gero, kuris negalėtų pavirsti Šiaurės Korėja.

H.Mubarakas bus teisiamas iš naujo Egipto faraonu vadinamas Hosni Mubarakas dar tikisi ištrūkti iš kalėjimo, į kurį yra įkištas iki gyvos galvos. Priėmęs jo apeliaciją Egipto teismas nurodė jį teisti iš naujo. 84 metų H.Mubarakas, du jo sūnūs Alaa ir Gamalas, jo buvęs vidaus reikalų ministras ir saugumo vadovai bus iš naujo teisiami dėl protestuotojų žūties 2011 metais. Po labai trumpo posėdžio teismui paskelbus verdiktą pasigirdo H.Mubarako šalininkų šūksniai: “Tegyvuoja teisingumas!” Buvusio prezidento šalininkai teismo salėje laikė jo nuotrauką, o išgirdę verdiktą glėbesčiavosi. Lauke dešimtys šaukė: “Mes mylim jus, prezidente!” Tačiau H.Mubarakas, jo sūnūs ir buvęs vidaus reikalų ministras Habibas al

Adly lieka kalėjime, nes jų dar laukia kitos bylos. H.Mubarakas valdė Egiptą beveik 30 metų, išgyveno 6 pasikėsinimus ir buvo nuverstas per revoliuciją 2011aisiais. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 850 protestuotojų žūtį, bet išvengė mirties bausmės, kurios jam reikalavo daug egiptiečių. Ypač nusivylusios liko žuvusiųjų per protestus šeimos. Tačiau tas pats teismas birželį išteisino H.Mubaraką dėl korupcijos. H.Mubarako advokatas teigia, kad naujas teismas remsis tais pačiai įkalčiais, jokių naujų įkalčių byloje nepridėta. Nuo to laiko, kai H.Mubarakas kali Kairo kalėjime, ne kartą būta pranešimų apie jo silpną sveikatą. Ir šiuo metu jis laikomas kalėjimo ligoninėje, nes praėjusį mėnesį susižeidė

Kalėjime H.Mubarakas nuolat skundžiasi sveikata . / Reuters/Scanpix nuotrauka nugriuvęs duše. Manoma, kad šeštadienį buvęs šalies lyderis buvo apklaustas dėl dovanų, vertų milijonų Egipto svarų, tariamai gautų

iš svarbiausio šalies valstybinio laikraščio “Al Ahram”.

BNS, LŽ


2013 01 14 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pensijų fondai parūpino mįslių II PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ REZULTATAI 2012 METAIS

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Investavimo kryptis

Lietuvos banko paskelbta informacija apie pensijų fondų investicijų grąžą 2012 metais tapo sunkiai įmenama mįsle, ypač vidutinio amžiaus gyventojams: iki rugsėjo 1 dienos jie privalo apsispręsti, ar likti pensijų kaupimo sistemoje, ar grįžti vien prie “Sodros” pensijos.

Konservatyvaus investavimo Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) Vidutinės akcijų dalies (iki 70 proc.) Akcijų (100 proc.) Iš viso (svertinis vidurkis)

Vertės pokytis nuo metų pradžios, proc. 6,47 10,94 12,24 13,06 11,21 Šaltinis: Lietuvos bankas

III PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ REZULTATAI 2012 METAIS Investavimo kryptis

Ankstesniais metais viskas buvo lyg ir aišku: pensijų fondai yra “blogis”, beveik visos investavimo kryptys, išskyrus konservatyviąsias, kai investuojama vien į Vyriausybės vertybinius popierius, buvo nuostolingos. Tačiau praėjusiais metais viskas pasikeitė - ir II, ir III pakopos fondai pensijų kaupėjams uždirbo daugiau kaip 11 proc. grąžą. Vadinasi, investicijos 3,5 karto kompensavo pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos ir uždirbo dešimteriopai daugiau, negu šiandien žada didieji komerciniai bankai už terminuotuosius indėlius.

Obligacijų Mišraus investavimo Akcijų Iš viso (svertinis vidurkis)

Grynųjų aktyvų vertė, mln. litų 4,559 44,362 59,514 108,435

Vertės pokytis nuo metų pradžios, proc. 14,83 7,81 13,17 11,05 Šaltinis: Lietuvos bankas

da pasiekti puikių rezultatų ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir trumpuoju laikotarpiu, - tvirtino bendrovės fondų valdytojas Tomas Varenbergas. Jei lygintume tiek 12 mėnesių, tiek 36 mėnesių II pakopos pensijų fondų rezultatus, UAB “Finasta Asset Management” pensijų fondų grąža būtų didžiausia.” Stebina ir šio fondų valdytojo III pakopos pensijų fondų konservatyvios obligacijų krypties rezultatas pernai gauta beveik 15 proc. investicinė grąža. T.Varenbergas paaiškino, kad fondo Obligacijų pensija plius investicijos yra nukreiptos į Vidurio ir Rytų Europos regioną. “Šis regionas, mūsų vertinimu, yra santykinai pigiausia rinka, palyginti su besivystančio pasaulio konkurentais. Derindami vyriausybių vertybinius popierius su įmonių obligacijomis gavome didesnę grąžą nei palyginamasis indeksas ar konkurentai”, - įvardijo sėkmės priežastis valdytojas.

Teks apsispręsti Jau ir naujam Seimui patvirtinus Pensijų sistemos reformos pakeitimus, II pakopos pensijų fondų dalyviai nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos privalės pasirinkti vieną sprendimo variantą iš trijų. Lengviausia - nieko nedaryti, kitaip sakant, viską palikti kaip yra. Tokiu atveju “Sodra” ir toliau į pensijų fondus perves simbolines sumas, tačiau jų uždarbis iš esmės nieko nepakeis: “Sodros” mokama pensija bus šiek tiek mažesnė, bet ją didesne ar mažesne dalimi - priklausys nuo fondų valdytojų investavimo sėkmės papildys investicijų grąža. Kitu atveju fondų valdytojui teks pateikti sutikimą nuo 2014 metų pervesti 1 proc. savo uždirbtų lėšų, kad tokia pat, 1 proc., vidutinės algos dydžio įmoka įplauktų į pensijų reformos dalyvio sąskaitą iš valstybės biudžeto. Toks sprendimas, kaip teigė Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, labiausiai apsimoka dalyviams, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą. Pavyzdžiui, jei minimali mėnesio alga ir vidutinis atlyginimas 2014-aisiais nesikeistų, fondo dalyvis, kuris ryžtųsi kas mėnesį pervesti fondui po 10 litų, iš valstybės biudžeto papildomai gautų daugiau kaip 22 litus. Trečias variantas - narsiausias: patikėjus “Sodros” garantijomis pasitraukti iš pensijų kaupimo fondo ir grįžti vien prie “Sodros”. Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama pensi-

Grynųjų aktyvų vertė, mlrd. litų 0,629 1,277 2,487 0,409 4,802

Metas apsispręsti, ar likti pensijų kaupimo sistemoje, ar grįžti vien prie “Sodros” pensijos. / Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos ja būtų šiek tiek mažesnė, tačiau dabartiniam reformos dalyviui būtų išmokėta dalis, kurią jis jau bus sukaupęs fonde iki 2013-ųjų pabaigos.

Visuotinė žaluma Praėjusių metų pensijų fondų investavimo rezultatai iš tiesų verčia gerai pamąstyti prieš priimant svarbų sprendimą. Visos be išimties kryptys uždirbo kaupėjams gražaus pelno. Pelningiausios buvo rizikingosios akcijų kryptys.

Didžiausiu pelningumu gali pasigirti investicinio banko “Finasta” pensijų fondų valdytoja UAB “Finasta Asset Management”. Trys jos valdomos kryptys gavo didžiausią rinkoje grąžą - per 15 procentų. “Mūsų valdomų pensijų fondų rezultatai pirmauja rinkoje nuo pat pensijų reformos pradžios, 2004-ųjų. Pensijų fondų valdytojas siekia maksimalios ilgo laikotarpio fondų investicijų grąžos ir stengiasi išlaikyti mažą investavimo riziką. Tai pade-

M.Kalesinskas: “Esant dabartinei sistemai ir gaunant ne didesnes nei vidutines pajamas, matyt, reikėtų fonduose kaupti bent 20 metų, kad tai apsimokėtų.” Tiesos dėlei derėtų paminėti, kad “Finasta” nevengia rinktis rizikingesnių investicijų, tad vertybinių popierių rinkoms krentant šio fondų valdytojo rezultatai irgi būna prasčiausi. Dėl to pensijų reformos dalyviams, kaupiantiems pensiją šio valdytojo fonduose, vienu metu gali pasisekti gauti didžiulę grąžą, o kitu metu - gerokai mažiau, negu jie yra investavę.

Apsimoka arba ne “Nominalūs skaičiai mažai ką rodo, nes daugiau atspindi rinkos tendencijas, o per ilgą laiką viskas susiniveliuoja. Vienais metais fondai gali būti pelningi, kitais - nuostolingi, tačiau paprastai ilgu laikotarpiu grąžos gaunama”, - LŽ sakė M.Kalesinskas ir pridūrė, kad pats mėgsta, fondams paskelbus rezultatus, atlikti analizę, kaip tie duomenys atspindi išsikeltus tikslus, kokios vidinės investicinės grąžos sulaukė fondai, ką realiai uždirbo pensijų kaupimo dalyviai, atskaičius visus mokesčius, ir panašiai. Tačiau praėjusių metų analizės jis dar nėra daręs. Pasak M.Kalesinsko, šiandien būtų ganėtinai sudėtinga patarti, kam verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, o kas iš to galbūt neturėtų apčiuopiamos naudos, tačiau svarbiausia - kuo anksčiau apsispręsti, nes net ir nedidelės įmokos per kelis dešimtmečius uždirba ganėtinai solidžią sumą. “Esant dabartinei sistemai ir gaunant ne didesnes nei vidutines pajamas, matyt, reikėtų fonduose kaupti bent 20 metų, kad tai apsimokėtų. O likus mažiau laiko, lemiamas argumentas apsispręsti turėtų būti pajamų dydis”, - kalbėjo asociacijos vadovas. Anot jo, gaunantiesiems gerokai didesnes negu vidutines pajamas kaupti fonduose apsimoka ir tada, kai iki pensijos lieka mažiau nei dešimt metų. Tokie asmenys moka “Sodrai” labai daug, tačiau atitinkamai didesnės “sodrinės” pensijos tikėtis negali, tuo metu iš “Sodros” į jų sąskaitas fonduose pervedama dalis yra gana nemaža, tad senatvei susidarytų padori suma. Iš tikrųjų sunkiausia apsispręsti “vidutiniokams” - kiekvienas turėtų apskaičiuoti savo galimybes, perspektyvas ir įvertinti prielaidas, kiek gali keistis jų pajamos ir kokių grėsmių ar laimėjimų reikėtų tikėtis iš vertybinių popierių rinkos.

Trumpai

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

MAITINIMO ĮSTAIGOMS NUSTATYS REITINGUS

1 JAV doleris

2,6019

-1,5681%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9941

-1,6867%

Maisto ir veterinarijos tarnyba ketina reitinguoti Lietuvos restoranus, kavines pagal maisto kokybę ir higienos laikymąsi. Tarnyba pranešė, kad šiemet planuojama sukurti internete viešai prieinamą programą, kurioje viešojo maitinimo įmonės bus vertinamos balais už vykdomos veiklos higieną ir kokybę. Papildomai ketinama pažymėti tas, kurios savo patiekalus ruoš iš Lietuvos ūkininkų įsigytų produktų ir žaliavų. “Tokia informacija padės vartotojams apsispręsti renkantis kavinę ar restoraną, o viešojo maitinimo

įmones skatins pasitempti ir atsakingiau žiūrėti į gaminamo maisto saugą bei kokybę”, - teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai. Pernai šalyje veikė beveik 9,2 tūkst. kavinių ir restoranų. Anot inspektorių, tai viena gausiausių įmonių grupių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kas ketvirtas vartotojas yra nepatenkintas viešojo maitinimo įmonių veikla - skundžiasi atšalusiais patiekalais, įtartinu jų skoniu, kokybe, šviežumu, porcijų dydžiu. Pernai įregistruota per 600 tokių skundų. LŽ, BNS

1 Šveicarijos frankas

2,8412

-0,5315%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1869

-1,4211%

10 Čekijos kronų

1,3468

+0,0668%

10 Danijos kronų

4,6278

-0,0043%

1 DB svaras sterlingų

4,2029

-0,7519%

100 Vengrijos forintų

1,1715

-1,8182%

100 Kazachstano tengių

1,7233

-1,5958%

1 Latvijos latas

4,9555

-0,0161%

10 Norvegijos kronų

4,7095

-0,2930%

10 Lenkijos zlotų

8,4349

-0,5537%

100 Rusijos rublių

8,6019

-1,2881%

10 Švedijos kronų

4,0092

-0,4066%

1 Turkijos naujoji lira

1,4695

-1,3134%

10 Ukrainos grivinų

3,2028

-1,8671%

2013 01 14, LB


10

2013 01 14 Lietuvos žinios

Verslas

Uostai žvalgosi į skirtingas puses

Klaipėdos uoste išlaikyti aukštą krovos lygį nelengva, kai gretimos valstybės ekonominius interesus gina aktyviau nei Lietuva. / Vidos Bortelienės nuotrauka VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tąkart prašė Vyriausybės toje šalyje steigti transporto atašė etatą. Tačiau Lietuvos susisiekimo ministerija nusprendė plėsti ryšius su Kinija - buvęs susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas pernai rugpjūtį trejiems metams išsiųstas dirbti transporto atašė į Pekiną.

2012 metais Estijos sostinė pasiekė naują keleivinės laivybos rekordą, Latvija pirmauja Baltijos šalių krovinių transporto rinkoje. Klaipėda tenkinasi antruoju istorijoje apyvartos rezultatu ir Vyriausybės pažadais stiprinti ekonominius ryšius su Rytų kaimynais.

Žvelgia į Maskvą

Klaipėdos uosto verslininkai siūlo ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui sukurti darbo grupę, kuri stiprintų santykius su Baltarusija. Kad būtų užkirstas kelias ketinimams atitraukti iš Klaipėdos baltarusių krovinius, kurie sudaro kone trečdalį apyvartos - maždaug 10 mln. tonų per metus. Viešėdamas uostamiestyje premjeras tokiai minčiai pritarė sakydamas, kad su Baltarusija reikia ne kariauti, o prekiauti. Tačiau jis pažymėjo, kad turime būti principinga valstybė ir ieškoti būdo, kaip ekonominius ir politinius interesus derinti. 2009 metais taupymo tikslais uždariusi atstovybę Baltarusijoje,

Vienas reikšmingesnių 2012 metais Rygos uostui vizitų buvo Turkmėnijos prezidento viešnagė rugsėjį. Tačiau dar svarbesnis įvykis, kaip galima spręsti iš Latvijos transporto ministro Aivio Ronio komentaro, - naujojo Rusijos Federacijos transporto ministro Maksimo Sokolovo apsilankymas gruodžio pradžioje, patvirtinęs Latvijos ir Rusijos prekybos ryšių tradiciją. Teigiama, kad svečias iškart priėmė kvietimą atvykti į Latviją, kai A.Ronis prieš kelias dienas su juo buvo susitikęs Maskvoje, ir atskrido nedelsdamas. Gerų santykių rezultatas džiugina abi šalis - Rygos uostas 2012 metais išsikovojo krovos lyderio pozi-

ciją (36 mln. tonų), o rusai yra patenkinti sukurta verslo aplinka. M.Sokolovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Baltarusijos ketinimus visus krovinius nukreipti per Rusijos uostus, diplomatiškai aiškino, kad kroviniai - kaip upės vanduo: srūva ten, kur sudaromos tėkmei sąlygos. Trys pagrindiniai Latvijos uostai (Ryga, Ventspilis, Liepoja) kartu perkrauna dvigubai daugiau krovinių nei Klaipėda. 2012 metais apyvarta perkopė 75 mln. tonų. Tranzito maitinama Latvijos ekonomika niekada nedangstė slaviško transporto verslo atspalvio ir nemėgina to daryti. Šalies politikai stengiasi kuo mažiau diskutuoti apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl kartkartėmis vidaus prorusiškų jėgų išmetama rusakalbių gyventojų teisių korta politinių santykių su Maskva mūsų kaimynams smarkiai negadina.

Estija - vakarietiška Lietuvos transportininkams paguodos prizu galėtų būti žinia, kad prasčiau sekasi estų sostinei - Talino jungtinio uosto apyvarta pernai smu-

ko šeštadaliu - iki 30 mln. tonų. Tačiau ūgtelėjo Silamejės uostas - nuo 4 iki 6 mln. tonų. Be to, estai atsigriebė kitu būdu - gruodžio pradžioje Baltijos uostų organizacija (BPO), daranti didžiulę įtaką Europos Sąjungos jūrinei politikai, ypač patarinėdama ekologiniais klausimais, savo būstine pasirinko Taliną, garsėjantį keleivinės laivybos mastais. 2012 metais čia pasiektas naujas rekordas - tarp Talino ir Helsinkio plaukė 7,26 mln. keleivių, o iš viso į Taliną atplaukė 8,84 mln. keleivių 4 proc. daugiau nei prieš metus. Kruizų sezonas, kuris Baltijos regione paprastai baigiasi rugsėjį, Taline taip pat tęsiasi iki Kalėdų. Pernai žiemą atplaukė 7, šiemet - 9 laivai. Ypač estus nudžiugino, kad laivybos operatorius “Fred Olsen Cruises” laivu “Black Watch” į kalėdinę mugę lapkričio pabaigoje pirmą kartą atplukdė 700 britų. Rusijos uostų kaimynystės paveikta Estija, netekusi penktadalio tranzito krovinių, stengiasi kurti pažangios Vakarų valstybės įvaizdį ir atsverti ekonominius praradimus visose srityse taikydama informacines technologijas. BPO sprendimą keisti būstinės

FAKTAI Klaipėda patyrė trukdžių KVJUD duomenimis, 2012 metais Klaipėdoje krauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių - 1,35 mln. tonų, arba 3,7 proc., mažiau nei 2011 metais. Tai antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Pranešime spaudai nurodoma, kad kilti apyvartai trukdė, pirma, vangesnis importas ir eksportas į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis arba iš jų. Antra, konteinerių kiekio lyginimą iškreipia nenatūraliai aktyvi 2011 metų apyvarta, kai kovo-birželio mėnesiais Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV. Nuo 2011 metų liepos 1-osios keitėsi muitai gabenant automobilius į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną. Todėl jaučiamas to automobilių bumo atoslūgis. Tačiau atsiradę kiti kroviniai konteinerių apyvartą išlaikė ankstesnių metų lygio - jų krauta daugiau kaip 380 tūkst. TEU. Trąšų tonažą apkarpė mažesnė jų paklausa rinkoje. Naftos produktų krova smuko dėl Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos remonto. Be to, KVJUD teigimu, nuo 2012 metų pradžios konkuruojančios laivybos linijos, veikiančios kaimynų uostuose, pradėjo mažinti (dempinguoti) kainas. Laikinai susidarė prielaidų perskirstyti dalį ro-ro krovinių Baltijos jūros regione. Bet jau liepą buvo pasiekta rekordinė ro-ro krovinių, įskaitant vagonus, apyvarta - 25 404 vienetai. Per visus metus jų krauta 1,2 proc. daugiau - 264 448 vienetai, nors skaičiuojant tonomis - šiek tiek mažiau - iš viso 4,84 mln. tonų. Pastebėta, kad pasikeitusi Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybės tvarka lėmė jų trūkumą Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių mūsų uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis. Juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų. Vertinant finansiškai, 2012 metai KVJUD nebuvo prasti. Gruodį surinktas rekordinis kiekis rinkliavų, o per visus metus pinigų surinkta tik 1 proc. mažiau nei ankstesniais metais - iš viso per 145 mln. litų.

vietą, kaip pažymima šios organizacijos pranešime spaudai, taip pat lėmė Estijos modernumas, Europai pristatomas ženklu “e-Estonia”, ir siekiai gerinti uostų ekologiją. Tikimasi, kad pataisyti Talino prekybos uostų padėtį gali kinų kroviniai. Lapkritį Talino uosto administracija ir Kinijos nacionalinė plėtros korporacija (CCOEC) pasirašė susitarimą dėl industrinio parko naudojimo. Numatoma, kad kinų investuotojai ten atidarys naujas įmones, prekiaujančias su Šiaurės Rusija.

Trumpai TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUS AUGO Lietuva pagal aukštųjų technologijų pramonės augimą nusileidžia Estijai, tačiau lenkia Latviją. Aukštųjų technologijų sektoriaus vidutinis metinis augimas per 20052011 metų laikotarpį Lietuvoje siekė 5,2 proc. ir buvo gerokai mažesnis nei sparčiausią kilimą Europos Sąjungoje (ES) pademonstravusioje Estijoje (35,1 proc.). Tai rodo atnaujinti Eurostato duomenys. Lietuva užėmė penktąją vietą ES: atsiliko nuo Lenkijos (14,5 proc.), Austrijos (6,8 proc.), Čeki-

jos (5,4 proc.), tačiau lenkė Latviją (0,8 proc.) ir didesnę dalį ES šalių. Daugumoje valstybių šis sektorius 2005-2011 metais augo, tik keturiose šalyse fiksuotas nuosmukis (Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje). Visoje ES šis sektorius kilo 3,3 procento. Tuo tarpu priešinga situacija fiksuota žemųjų technologijų pramonėje tik šešiose šalyse šis sektorius augo, sparčiausią augimą pademonstravo Latvija (3,5 proc.) ir Lenkija (3 proc.). Lietuvoje fiksuotas 0,1 proc., Estijoje - 1,4 proc. nuosmukis. Eurostatas aukštosioms technologijoms tyrime priskyrė vaistų,

kompiuterių, elektronikos ir optikos, taip pat erdvėlaivių gamybą, žemosioms - maisto, popieriaus, baldų gamybą ir kitas šakas.

DIDŽIAUSIA TURTO DALIS - PASKOLOS Bankų, kredito unijų, užsienio bankų filialų ir pinigų rinkos fondų finansinis turtas 2012 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 85,8 mlrd. litų, jo metinis augimo tempas siekė 17 procentų. Didžiąją bankų, kredito unijų, užsienio bankų filialų ir pinigų rinkos fondų finansinio

turto dalį - 72 proc. - sudarė paskolos. Tai pranešė Lietuvos bankas. Jo duomenimis, trečiąjį 2012 metų ketvirtį trumpalaikių paskolų suteikta 7 proc., ilgalaikių paskolų - 2 proc. mažiau nei prieš metus. Daugiausia paskolų buvo suteikta nefinansinėms korporacijoms (6,4 mlrd. litų trumpalaikių ir 21,9 mlrd. litų ilgalaikių paskolų) ir namų ūkiams (1 mlrd. litų trumpalaikių ir 25,5 mlrd. litų ilgalaikių paskolų). Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje bankai, kredito unijos, užsienio bankų filialai ir pinigų rinkos fondai turėjo 87,8 mlrd. litų įsipareigojimų - 0,3 proc. mažiau

nei trečiojo 2011-ųjų ketvirčio pabaigoje. Kitų finansinių tarpininkų (finansinės nuomos ir kitų kreditus teikiančių įmonių bei kolektyvinio investavimo fondų) finansinis turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 12,9 mlrd. litų - 9 proc. daugiau nei 2011 metų rugsėjo pabaigoje. Didžiąją dalį jų finansinio turto taip pat sudarė paskolos jų dalis siekė 64 procentus. Daugiausia trumpalaikių paskolų (42 proc.) buvo suteikta namų ūkiams, ilgalaikių (62 proc.) - nefinansinėms korporacijoms. LŽ, BNS


2013 01 14 Lietuvos žinios

Trasa

11

Automobilių verslą smukdo šešėlis VIDMANTAS UŽUSIENIS

Pagal praėjusių metų naujų automobilių pardavimą Estija vėl nušluostė nosį kaimynėms Latvijai ir Lietuvai. Tuo metu, kai Baltijos valstybėse buvo užfiksuotas šios rinkos smukimas, estai džiaugėsi mašinų prekybos kilimu. Naujausiais bendrovės “Autotyrimai” duomenimis, pernai Estijoje buvo nupirkti 19 424, Lietuvoje - 13 763, Latvijoje - 10 665 nauji lengvieji asmeniniai automobiliai. Kitaip tariant, 1000 estų per metus įsigijo 15, 1000 latvių 5, o 1000 lietuvių - 4 naujas mašinas. Iš trijų Baltijos valstybių vienintelėje Estijoje pernai, palyginti su 2011 metais, užfiksuotas 13,8 proc. naujų lengvųjų asmeninių automobilių rinkos kilimas. Latvijoje rinka smuko 2,9 proc., o Lietuvoje - net 9 procentais. Kuo estų rinka ypatinga, kad joje nauji automobiliai beveik tokie pat paklausūs kaip ir naudoti? To LŽ klausė Latvijoje ir Estijoje dirbančių automobilių gamintojų atstovų. Gretimų šalių verslininkai puikiai išmano mūsų rinką, nes dauguma Lietuvoje veikiančių naujų automobilių pardavėjų yra latvių ar estų bendrovių padaliniai. Pašnekovai nurodė pačias įvairiausias Lietuvos nesėkmių priežastis, tačiau sutarė dėl vieno: ateityje mūsų krašto naujų automobilių rinka didės.

Lietuvos keliuose visiškai naujas automobilis - dar didelė retenybė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Asmeninės paskirties naujų lengvųjų automobilių registravimas Lietuvoje ir Estijoje (vnt.)* Valstybė/metai 2007 2008 2009 2010 Lietuva 21 607 22 178 7527 7975 Estija 30 902 24 347 8234 8848 * Automobilių registravimo ir pardavimo duomenys gali skirtis

2012 12 170 17 267

Situacija keisis

Šaltiniai: Laa.lt, Amtel.ee

Priežastis - nelegalios pajamos Margusas Mikkas, Taline įsikūrusios bendrovės “Nissan Nordic Europe” vadovas Baltijos šalims, sakė, kad ir Estijoje, ir Lietuvoje naujais automobiliais pradėta prekiauti maždaug tais pačiais 1995 metais, tačiau nuo pat pradžių sėkmė lydėjo šiaurės kaimynus. “Manau, daugiausia žalos Lietuvos naujų automobilių plėtrai pridarė jūsų krašte klestinti šešėlinė ekonomika. Kiek žinau, ir šiandien jos dalis siekia net 26 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Estijoje nelegali veikla sudaro apie dešimtadalį BVP”, pabrėžė pašnekovas. M.Mikkas priminė, kad šešėlinė ekonomika pirmiausia asocijuojasi su nelegalių atlyginimų mokėjimu. “Žinoma, kadaise didesnis negu dabar šešėlis klestėjo ir Estijoje. Tačiau ir tada estų, kurie galėjo įrodyti savo pajamų teisėtumą, buvo daugiau nei lietuvių. Taigi išperkamosios nuomos kompanijos tokiems klientams drąsiai galėjo duoti automobilius į skolą. Dėl to daugiau mūsiškių ir pirko naujas mašinas. Panaši padėtis yra ir dabar”, - dalijosi patirtimi tris atstovybes mūsų šalyje turinčios “Nissan Nordic Europe” vadovas.

2011 13 262 15 350

ginti nuostolius jau nėra iš ko. Todėl ši sritis turėtų būti reguliuojama griežtesniais įstatymais ir reiklesniais pareigūnų veiksmais”, - įsitikinęs vienas “Silberauto Baltic” vadovų.

M.Mikkas mano, kad Lietuvos naujų automobilių rinkai smarkiai kenkia šešėlinė ekonomika. LŽ archyvo nuotrauka

Jis mano, kad estai jau priprato pirkti naujus automobilius. Šiandien Estijoje veikia tarsi koks uždaras ratas, sudarantis galimybę didelei daliai šalies gyventojų nuolat važinėti naujomis mašinomis. “Gerai žinau, kad lietuviai naudotus automobilius linkę parduoti patys. Greičiausiai taip elgiamasi dėl to, jog tikimasi gauti daugiau pinigų. Tuo metu Estijoje toks automobilio pardavimas jau beveik pamirštas. Estai važinėtas mašinas gabena į artimiausias gamintojų atstovybes. Šios ir užsiima pardavimo formalumais, o klientui arba sumoka už seną automobilį, arba pateikia siūlymą įsigyti naują mašiną.

Aišku, iš jos kainos atmetus senosios vertę. Taip pirkėjas įtraukiamas į nenutrūkstamą ratą - naudotas automobilis nuolat pakeičiamas nauju, o žmogus visąlaik moka tam tikro dydžio išperkamosios nuomos įmoką. Kadangi Estijoje šešėlinės ekonomikos dydis palyginti mažas, dauguma mūsų krašto gyventojų žino, kokias pajamas gaus kitą mėnesį ir kokią jų dalį galės skirti išperkamosios nuomos įmokai. Retas kuris nori to atsisakyti”, - pabrėžė M.Mikkas.

Tradicijų jėga Kalbėdamas su LŽ žurnalistu “Mercedes-Benz” ir kitų markių automobiliais Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje prekiaujančios bendrovės “Silberauto Baltic” pardavimo vadovas Toomas Kreekas atkreipė dėmesį į tradiciją, kuri lemia automobilių pasirinkimą skirtingose Baltijos valstybėse. “Lietuva dar iki nepriklausomybės atkūrimo stačia galva nėrė į naudotų mašinų verslą. Per Estiją niekuomet nėra keliavę tiek daug iš Vakarų Europos, JAV ir kitų šalių atgabentų senienų, kaip buvo ir galbūt tebėra Lietuvoje. Visuotinis nenaujų automobilių bumas Lietuvoje sufor-

mavo ir tradiciją važinėti tokiomis mašinomis. Tradicija tapo itin gaji, per trumpą laiką ją bus labai sunku pakeisti”, - svarstė pašnekovas. T.Kreeko nuomone, norėdami modernizuoti savo automobilių parką, lietuviai turėtų keisti įstatymus, labiau kontroliuoti senų transporto priemonių pardavėjus. “Naudotos mašinos

Kur kas daugiau optimizmo pažėrė Rygoje įsikūrusios bendrovės “Moller Baltic Import”, kuri į Latviją, Lietuvą ir Estiją importuoja “Volkswagen”, “Audi” ir kitų populiarių markių automobilius, regiono pardavimo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius. “Padėtis nėra beviltiška. Nuo 1990ųjų visose srityse (politinėje, ekonominėje, socialinėje) pirmavo estai. Jie nuolat buvo pirmi ir naujų automobilių pardavimo rinkoje. Todėl nėra ko tikė-

M.Mikkas: “Kadangi Estijoje šešėlinės ekonomikos dydis palyginti mažas, dauguma mūsų krašto gyventojų žino, kokias pajamas gaus kitą mėnesį ir kokią jų dalį galės skirti išperkamosios nuomos įmokai.” dešimt kartų pigesnės negu naujos. Tai, žinoma, vilioja tokių neturtingų šalių, kokios yra Estija ar Lietuva, vairuotojus. Tačiau reikia žiūrėti, ar naudotų mašinų verslas neduoda daugiau žalos negu naudos. Mano nuomone, šiame versle sudaroma daug neskaidrių sandėrių, kuriais per mokesčius apgaudinėjama ne tik valstybė, bet ir pirkėjai, - jiems įbrukami automobiliai, turintys slaptų trūkumų. Vėliau žmonės dėl to stveriasi už galvų, bet prašyti atly-

tis, kad staiga imsime ir netikėtai apsikeisime vietomis”, - kalbėjo verslininkas. J.Nekrošiaus teigimu, sekame Estijai iš paskos, o kadangi ten naujų automobilių pardavimas dabar didėja, po kurio laiko rinka, be abejo, atsigaus ir Lietuvoje. “Moller Baltic Import” atstovui pritarė ir M.Mikkas: “Lietuvoje yra daugiau gyventojų, vadinasi, ateityje jūsų šalyje bus parduota ir daugiau naujų automobilių nei mažoje Estijoje.”

Geriausia bus perparduoti “vokiečius” Naujų automobilių modeliai, kuriuos labiausiai apsimokės perparduoti po ketverių metų Įsigydamas naują automobilį ne vienas pirkėjas suka galvą - kiek jis praras parduodamas mašiną po kelerių metų? Tokiems vairuotojams padeda Vokietijos žurnalas “Auto Bild”, kasmet sudarydamas naujų automobilių modelių, kuriuos labiausiai apsimokės perparduoti po ketverių metų, sąrašus. Leidiniui subtiliame darbe padeda transporto priemonių vertinimo kompanijos “Schwacke” specialistai. Vertinant mašinų modelius atsižvelgiama į du kriterijus. Pirma, žiūrima, kokią vertę procentais šiandien visiškai naujos mašinos išlaikys po ketverių ekploata-

cijos metų. Antra, skaičiuojama, kiek po tiek pat laiko jos praras vertės eurais. Tyrimas apima vienuolika lengvųjų automobilių klasių. Šiemetiniame tyrime net 11 iš 22 pozicijų geriausiais buvo pripažinti vokiški automobiliai. Sužibėjo ir Rumunijoje gaminamos mašinos - jos užėmė pirmas penkias vietas. Į prestižinį sąrašą sugebėjo patekti vos vienas “japonas” - sedanas “Lexus GS 450h”. Įdomu, kad tarp geriausiųjų perparduoti automobilių atsidūrė net du Korėjos gamintojų modeliai - “Kia Picanto” ir “Hyundai ix55”.

Klasė Kompaktiniai automobiliai B klasė C klasė D klasė Dideli automobiliai Prestižiniai automobiliai Kompaktiniai venai Kompaktiniai universalai Visureigiai Sportiniai automobiliai Šaltinis: “Auto Bild”

Mažiausias praradimas nuo pradinės automobilio vertės (procentais) “Volkswagen Up!” “MINI Cooper S” “Audi A3 1.4 TFSI Sportback Ambiente” “BMW 320d Touring Sport Line” “Lexus GS 450h” “Porsche Panamera S” “Dacia Lodgy dCi 110 Prestige” “BMW X1 xDrive 18d Sport Line” “Mercedes ML 250 BlueTec 4Matic 7G-Tronic” “Porche Boxter S”

Mažiausias praradimas nuo pradinės vertės (eurais) “Kia Picanto 1.0 Attract” “Dacia Sandero 1.2 16V 75” “Dacia Logan MCV 1.6” “Škoda Octavia 1.4 Active” BMW 520i “Audi A7 Multitronic Sport Selection” “Dacia Lodgy di 90 Ambiance” “Dacia Duster 1.6 16V 4x2” “Hyundai ix55 3.0 V6 CRDi” “Volkswagen Sciroco 1.4 TSI Match”


12

2013 01 14 Lietuvos žinios

Lietuviai svetur

Iš Paryžiaus - vis atidėliojamu klausimu MILDA KNIEŽAITĖ

Trisdešimt šešerių metų advokatas dr. Mažvydas Michalauskas jau devyniolikti metai gyvena Prancūzijoje, tačiau nesijaučia nutolęs nuo Lietuvos. Paryžietis dažnai lankosi gimtajame krašte ir darbo reikalais, o neseniai buvo grįžęs dalyvauti “Globalios Lietuvos apdovanojimų” iškilmėse, skirtose geriausiems Lietuvos vardo garsintojams pagerbti. Paryžiuje įsitvirtinusio advokato manymu, turbūt visiems lietuviams užsienyje aktualu, kuo gyvena Lietuva, kaip keičiasi. Jo paties ir klientūra gana lietuviška, ir daug draugų yra Lietuvoje, todėl atotrūkio tikrai nejaučia. Juo labiau kad atstumas nėra didelis. Ryšius su Lietuva dar stiprins visai neseniai Paryžiuje įkurtas jaunų lietuvių profesionalų ir verslininkų, dirbančių Prancūzijoje, klubas.

Tarp Paryžiaus advokatų Iš Kauno kilęs M.Michalauskas į Prancūziją išvyko 1994 metais, baigęs vidurinę mokyklą. Pakvietė Prancūzijos lietuvės Mildos Arque, dabartinės Lietuvos garbės konsulės Normandijoje, šeima atvažiuoti pas juos gyventi ir studijuoti kuriame nors universitete. Prancūzų kalbos pradmenų išmokęs iš mamos, Kauno technologijos universiteto prancūzų kalbos dėstytojos Sofijos Michalauskienės, abiturientas išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Havro universitetą studijuoti teisę. Po ketverių metų Normandijoje M.Michalauskas persikėlė į Prancūzijos sostinę. Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitete baigė doktorantūros studijas. Visus penkerius metus doktorantas ir dėstė. Taip užsidirbo pragyvenimui, tačiau ir dėstytojo darbas buvo prie širdies, sekėsi sudominti studentus - nuo pirmakursių, kuriems skaitė teisės įvadą, iki vyresnių kursų teisininkų, jau gerai žinančių, kad tokie specifiniai dalykai kaip bendrovių ar sutarčių teisė bus reikalingi tolesnei karjerai. 2003 metais M.Michalauskas apgynė teisės mokslų daktaro laipsnį. Nuo 2005 metų lietuvis yra Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas. Retkarčiais parašo ir straipsnių viena kita tema į Prancūzijos teisės žurnalus. Dar prieš dešimt metų išėjusiai tarptautinei lyginamosios teisės enciklopedijai M.Michalauskas parengė Lietuvos teisės pristatymą. Leidinys trumpai, tačiau gana išsamiai supažindina su visų šalių teise ir iš esmės yra skirtas teisininkams praktikams. Netrukus pasirodys atnaujinta enciklopedijos versija. Joje M.Michalauskas taip pat pateikia Lietuvos teisės pokyčius, per dešimt metų pakitusią teismų praktiką. Advokatų skaičius Prancūzijoje neribojamas ir per pastaruosius dešimt metų, pasak pašnekovo, labai smarkiai išaugo. Vien Paryžiuje dabar yra apie 23-25 tūkst., o visoje šalyje - maždaug 45 tūkst. advokatų. Jų kontoros įvairios - nuo vieno žmogaus iki kelių šimtų darbuotojų. Vyrauja individuali advokatų veikla. Maždaug 60 proc. jų dirba sau, apie 30 proc. yra samdomi ir maždaug 10 proc. dirba kartu kaip partneriai. Dr. M.Michalauskas turi savo kontorą, tačiau patalpas dalijasi keliese, trys advokatai turi vieną sekretorę. “Dirbu su savo klientūra iš Lietuvos, Rytų Europos, Prancūzijos, Ispanijos,

Advokatas dr. M.Michalauskas džiaugiasi gyvendamas Paryžiuje, viename gražiausių pasaulio miestų, tačiau ir ryšys su Lietuva išlikęs stiprus. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Amerikos, - pasakojo bene vienintelis lietuvis advokatas Paryžiuje. - Klientų pasitaiko įvairių ir iš visur. Vienas per kitą susižino, taip pat Lietuvos ar Latvijos ambasada nukreipia tuos, kuriems reikia padėti.” Nors M.Michalauskas nėra Prancūzijos pilietis, problemų nekyla. Verstis advokato praktika nėra jokių apribojimų ne tik Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Paryžiuje yra labai daug tarptautinių advokatų, pavyzdžiui, iš Pietų Amerikos ar Rusijos. Jei išlaiko egzaminą, turi diplomą, profesinė veikla nėra varžoma.

Angliška pievelė Lietuvio daktaro disertacija buvo skirta asociacijų, kaip visuomeninių, ne pelno siekiančių organizacijų, reglamentuojamų įstatymo, Prancūzijoje priimto po ilgų debatų daugiau nei prieš šimtą metų ir nė karto nekeisto, kritinei studijai. M.Michalauskas pasakojo, kad rašydamas darbą skaitė dar XIX amžiaus teismų sprendimų komentarus, parašytus beveik tokia pat kalba kaip dabar, nes teisinė mintis Prancūzijoje turi labai senas tradicijas. “Teisės raida vyksta kartu su pramonės augimu. Jei kyla pramonė, bankai, statybos, atsiranda draudimas, plėtojasi ir teisė. Prancūzijoje tai įvyko XIX amžiuje ir brandą pasiekė XX amžiaus pradžioje, - pabrėžė teisininkas. - Tradicijos iš tikrųjų labai daug reiškia, todėl būtų sunku lyginti Prancūzijos ir Lietuvos teisines sistemas. Prisimenu pasakojimą apie anglišką pievelę. Brito klausia, kaip užauginti tokią gražią veją, o jis atsako, kad labai paprastai. Geroje žemėje pasėjai žolę, palaistei, jei nelyja, kas savaitę nuskutai - ir taip pastaruosius keturis šimtus metų.” Labai panašu ir teisės srityje. Reikia, pasak M.Michalausko, laiko, kad susiklostytų tam tikros tradicijos, jų supratimas, ir, aišku, reikia ekonominių veiksnių. Pavyzdžiui, kreditų rinka

Lietuvoje atsirado gal tik prieš dešimt metų. Kai pradeda veikti ekonominė sistema, randasi ir tam tikrų draudimo, užstato, garantijų sutarčių, kartu ginčų, problemų, precedentų, kuriasi teisinė praktika. Šiuo požiūriu Lietuvai dar daug kas prieš akis. “Lietuvos teisinė sistema, sakyčiau, veikia efektyviau nei prancūziška, nes sprendimą gali gauti palyginti greitai, o Prancūzijoje procesas trunka vienus, dvejus, trejus metus. Ir nieko nepakaltinsite. Pinigų nėra, laiko nėra, bylos didelės, teisėjų kvalifikacija nepakankama, - kalbėjo advokatas. - Teisinė sistema veikia, tačiau labai lėtai. Šiuo požiūriu nesvarbu, kad sistema yra labai aukšto lygio, tačiau irgi daug ko trūksta. Jei byla sudėtingesnė ar tarptautinė, iškyla nemažai bėdų.”

Džiaugtis ir dirbti M.Michalauskas sukūrė lietuvišką šeimą. Jurgita Michalauskienė yra baigusi architektūros ir verslo vadybos studijas. Susipažino Lietuvoje, susituokė 2008 metais ir laukiasi antro vaikelio. Pirmajam, Aleksandrui Vytautui Paskaliui, mat gimė Velykų sekmadienį, ateinantį balandį bus treji metai.

gyvenau. Kur man įdomu profesiškai, ten ir esu.” Advokatas labai daug važinėja po visą Prancūziją - į teismo posėdžius ar susitikimus. Yra darbo kelionių ir į Liuksemburgą, Belgiją, Šveicariją, Lietuvą. Gimtinę gana dažnai aplanko visa šeima ir Naujuosius metus sutiko Telšių rajone Pavirvytės dvare. Ten dabar gyvena į pensiją išėję tėvai. Dvarą tėvas Valdemaras Michalauskas, anksčiau dirbęs anglų kalbos dėstytoju Vilniaus Gedimino technikos universitete, paveldėjo iš senelės dar vaikystėje dovanojimo aktu. Sovietmečiu dvaro sodyba atiteko kolūkiui ir buvo labai suniokota, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje atgauta, restauruota.

Verslo klubas “Paryžiuje vos ne kasdien sutinku lietuvių. Ten lietuvių bendruomenė gyvuoja jau šešiasdešimt metų. Jaunimas turi savo organizaciją. Visai neseniai įkūrėme jaunų lietuvių profesionalų ir verslininkų, dirbančių Prancūzijoje, klubą. Panašių jau yra kitose bendruomenėse, pavyzdžiui, Londono Sičio Jungtinėje Karalystėje ar Volstrito Niujorke, JAV, - pasakojo M.Micha-

“Emigrantai nori grįžti į Lietuvą ir kiekvienas sau tą klausimą iškelia, tačiau vis atideda atsakyti. Taip atidėliojant praeina labai daug laiko.” “Jaučiuosi paryžiečiu, - sakė lietuvis. - Patiriu džiaugsmą, kad gyvename pačiame Paryžiuje, vos ne centre, ir mano kontora beveik centre, netoli Parlamento. Matau šį miestą ryte ir vakare. Įvairiais metų laikais. Vaizdas nepabostantis, nes miestas iš tikrųjų labai žavus, išskirtinis, ir gyventi Paryžiuje su visais jo pliusais ir minusais, manau, yra tam tikra privilegija. Aišku, nesilaikau to miesto įsikibęs. Užtektinai jame

lauskas. - Gruodžio mėnesį buvo pirmas susitikimas. Susirinko nemažai žmonių. Pasižiūrėjome sąrašą - visai neblogai. Vien iš Paryžiaus - penkiasdešimt. Yra keli gydytojai, advokatas, kai kas turi savo parduotuves, kiti daugiausia samdomi darbuotojai, dirba didelėse paslaugų, finansų ar pramonės įmonėse.” Pašnekovo teigimu, per tuos dvidešimt metų Lietuva labai smarkiai

pasikeitė. Prancūzija irgi keičiasi, bet ne taip greitai. “Dabar, manau, Lietuvoje unikali galimybė, kad yra kartų kaita ir jauni žmonės užima iš tikrųjų labai aukštas pozicijas, kai tokiose senose valstybėse kaip Prancūzijoje sustabarėjusi sistema neprileidžia jaunų žmonių prie svarbesnių pareigų ar postų. Šiuo požiūriu Lietuvoje tikrai labai įdomu gyventi. Žinoma, yra didelė atsakomybė, tačiau ir didelė patirtis. O senosiose valstybėse viskas yra nusistovėję, “susklerozėję” ir vyksta daug lėčiau”, - teigė M.Michalauskas.

Neprarasta Dr. M.Michalausko manymu, visi emigrantai nori grįžti į Lietuvą ir kiekvienas sau tą klausimą iškelia, tačiau vis atideda atsakyti. Taip atidėliojant praeina labai daug laiko. Kita vertus, šiais laikais geografinė padėtis nebėra tokia svarbi, juo labiau kai gyveni Europoje. “Nelaikome savęs nutolusiais nuo Lietuvos. Europa yra mažas vienetas. Kur gyveni - nėra taip svarbu. Lėktuvu per dvi su puse valandos jau esi Paryžiuje. Juk yra žmonių, kurie gyvena Vilniuje, bet dirba Briuselyje, namo parskrenda savaitgaliui. Tokių variantų labai daug, - kalbėjo paryžietis. - Pavyzdžiui, aš kasdien šneku prancūziškai, tačiau neturiu prancūziško akcento, ir ryšys su Lietuva išlikęs stiprus. Kol kas esame ten, kaip bus rytoj nežinau. Neatmetu jokių galimybių. Aišku, emigracijos tema yra sunki ir sudėtinga. Manau, reikia visiems emigrantams pasižiūrėti Jono Meko filmą “Lost lost lost”. Pirmoje dalyje jis labai poetiškai iškelia visus klausimus. Galbūt J.Mekas taip pat nemano, kad yra išvykęs. Jis kaip ir yra Lietuvoje, bendrauja su lietuviais, šneka lietuviškai. Svarbu vidinis pasaulis. Kai žiūri filmą, matai, kad jis labai stipriai susijęs su Lietuva.”


2013 01 14 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Neparanki suomių režisieriaus tikrovė Nuo ketvirtadienio, sausio 10 dienos, sostinėje rengiama vieno žymiausių jaunesnės kartos suomių kino režisierių Aku Louhimieso retrospektyva. Joje porą dienų viešėjo ir pats kūrėjas. Šiandien Vilniuje dar rodomos dvi svečio juostos - “Įsakymas” ir “Nuogas prieglobstis”. MINDAUGAS KLUSAS

R

ežisierius jautėsi pamalonintas ir mažumėlę nustebęs, kad Lietuvoje sumanyta rodyti jo filmų rinkinį. “Dar nelaikau savęs tokiu senu”, - ketvirtadienį susitikęs su žiniasklaidos atstovais šiaurietišku humoru prabilo svečias. Šiandien - retrospektyvos pabaiga: sostinės “Pasakos” kino teatre bus rodoma istorinė A.Louhimieso drama “Įsakymas” (2008), o “Skalvijoje” - naujausias jo filmas “Nuogas prieglobstis” (2012). Šį kūrinį praėjusį lapkritį matė kino forumo “Scanorama” žiūrovai. A.Louhimiesas yra sukūręs septynias pilno metro juostas, nemažai trumpametražių vaidybinių filmų. Svarbią jo kūrybos dalį sudaro ir kino dokumentika. Lietuvoje režisierius svečiuojasi ne pirmą kartą, yra čia pabuvojęs anksčiau. “Atvykti pas jus iš Helsinkio labai paprasta. Kur kas paprasčiau nei nukakti į šiaurinę Suomiją, Laplandiją”, - tvirtino A.Louhimiesas. Į mūsų kraštą jis keliaudavęs ir kaip turistas, ir kaip kino menininkas. “Lankiausi kino festivaliuose, be to, nufilmavau keletą reklamų”, sakė suomis.

Aštuoni - atsitiktinumas Šiuo metu vyksta aštuntojo režisieriaus filmo “8 kamuolys” gamyba. Apie būsimą kūrinį A.Louhimiesas “Lietuvos žinių” žurnalistui atskleidė tik tiek: sutampantys skaičiai tėra gražus atsitiktinumas. Jam labiau norisi kalbėti apie “Nuogą prieglobstį”, su kuriuo dabar keliauja po įvairiausias šalis ir festivalius. Keletą dienų viešėjęs Vilniuje, režisierius sakė grįžtąs į Helsinkį ir jau šią savaitę išskrenda į Los Andželą pristatyti “Nuogą prieglobstį” amerikietiškai auditorijai. Penktadienio vakarą, po filmo “Apnuogintas žmogus” (2006) peržiūros atsisveikindamas su lietuviais, Aku paprašė, kad tie, kuriems patiko jo filmai, parašytų apie juos teigiamą atsiliepimą į pasaulinę kino duomenų bazę “IMDb”. “Amerikiečiams tokie įrašai labai svarbūs, juokėsi režisierius. - O tie, kuriems nepatiko, prašau, nerašykite.” Aštuonios filmo “Nuogas prieglobstis” meilės istorijos nutinka rytiniame Helsinkio priemiestyje Vuosaari. Suomijoje naujasis filmas ir vadinamas šiuo vietovardžiu. Juostos veiksmas rodomas vidinėse erdvėse - ligoninėje, sporto klube, pirtyse, butuose. Juose gyvena vienas kito išsiilgę, tačiau niekaip ne-

Režisierius A.Louhimiesas jautėsi pamalonintas ir mažumėlę nustebęs, kad Lietuvoje sumanyta rodyti jo filmų rinkinį. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka susitinkantys žmonės, kuriuos sieja paprastas nepaprastas dalykas pripažinimo ir meilės troškimas. Režisierius išgarsėjo kaip niūrokų ir skaudžiai nuoširdžių šiuolaikinės Suomijos vaizdų kūrėjas. Kai “Nuogas prieglobstis” pasiekė kino teatrus, Suomijos ambasadorius Norvegijoje pareiškė, kad joje matoma tokia šalis, kokios jis jokiu būdu nenorėtų rodyti pasauliui. O Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Maki-Reinikka, režisieriaus teigimu, pažadėjo šiandien būtinai apsilankysiantis “Skalvijoje”. “Jam patinka mano filmai, ambasadorius džiaugiasi, kad atvykau į Lietuvą ir lankiausi jo rezidencijoje”, - pasakojo A.Louhimiesas. Jis teigia, kad naujajame filme daugiau vilties nei beprasmybės ir liūdesio.

Ko kamera nepasiekia A.Louhimieso filmų pavadinimai “Apnuogintas žmogus” ir “Nuogas prieglobstis”, “Užšalusi žemė” ir

“Užšalęs miestas” - daro cikliškumo įspūdį. Atrodytų, režisierius siekia vis sugrįžti prie pamėgtų temų ir jas plėtoti. “Taip, - sutinka kino kūrėjas. Mano filmus iš tiesų sieja emocinis ryšys, nuotaika ir bendros potekstės.” Režisierius teigė nesąs nei filosofas, nei tyrėjas ar stebėtojas. “Esu pasakotojas”, - po nedidelės pauzės ištarė A.Louhimiesas, kurio pasakojimus dažniausiai “sukuria” draugai, pažįstami. “Istorijos atsiranda iš asmeninės patirties. Tačiau tikiuosi, kad jos yra ir universalios”, - vylėsi kino menininkas.

rovišką gyvenimo paveikslą, kuo teisingiau atskleisti jausmus. Nors ekrane matome ne gyvus žmonės, o aktorių vaidinamus personažus”, teigė A.Louhimiesas. Vis dėlto su filmavimo kamera jis lankosi ir pas tikrus žmones, kuria dokumentines istorijas. “Man patinka dokumentinis kinas, labai jį vertinu. Tačiau esama temų - izoliacija, rasizmas ar seksualinė prievarta, kurių dokumentininko kamera niekada nepasieks. Nevalia. Antraip rizikuoji įžeisti, įskaudinti tuos žmones, net sugriauti jų gyve-

A.Louhimiesas laikomas savotiška suomių kino legendos Aki Kaurismakio priešingybe. A.Louhimiesas siekia vaizduoti tikrus jausmus, tikrus žmonių santykius. Savo filmus jis metaforiškai vadina tiesos iliuzija. “Žinote, kinas visuomet yra iliuzija, vaizduotės žaismas. Tačiau siekiu pateikti tik-

nimus. Todėl man kartais ir prireikia aktorių, fikcijos, kad tokias istorijas būtų lengviau papasakoti, ištverti. Nebūtina ko nors žudyti, kad galėtum kalbėti apie mirtį”, tikino režisierius.

“Nuogą prieglobstį” režisierius lydi į įvairiausias šalis ir festivalius, jau šią savaitę filmą pristatyti išskrenda į Los Andželą. / Kadrai iš filmo

Priešingybės A.Louhimiesas laikomas savotiška suomių kino legendos Aki Kaurismakio priešingybe. Pastarojo filmai - lyg melancholijos kambariai, kuriuose jis “įrengia” romantišką savo praeities, jaunystės pasaulį. “Labai mėgstu A.Kaurismakio filmus, tačiau jis išties nesistengia būti tikroviškas. Režisieriaus tikslai - kiti. Jis kuria savą pasaulį, panašų į pasaką. Man patinka A.Kaurismakio filmų stilingumas, įmantrumas, patinka jo pasakos. Juk esu kino kūrėjas. Tačiau savo filmuose siekiu, kad nebūtų jokių teatrališkų intonacijų, kad aktoriai kalbėtų lyg paprasti žmonės”, - teigė jis. O ką apie jaunesniojo kolegos filmus mano pats A.Kaurismakis? “Kai buvau dar studentas, Aki mano atsakiklyje paliko žinutę: “Čia Aki Kaurismakis, prašau, paskambink man.” Tai įvyko dar tada, kai nebuvau sukūręs nė vieno filmo. Pamaniau sau, kad tai tik pokštas, jokiu būdu negalėjau patikėti, kad A.Kaurismakiui ko nors iš manęs reikia. Tad nieko ir neatsakiau. Po metų A.Kaurismakis paklausė manęs, kodėl taip pasielgiau. Pasirodo, jis norėjo, kad padėčiau montuoti jo naują filmą”, - pasakojo A.Louhimiesas. 1968 metais gimęs režisierius mokėsi Helsinkio universitete, Helsinkio meno ir dizaino universitete, taip pat studijavo Kalifornijos universitete (UCLA). Jo teigimu, Los Andželas yra pramogų pramonės centras. “O šiaurės šalyse dažniau kuriame meninėmis aspiracijomis grindžiamą kiną. Tarkim, Lietuvoje ar Suomijoje kino rinka yra tokia nedidelė, kad tenka ieškoti kitokių priežasčių jį kurti. Tai ne tik verslas”, - tikino A.Louhimiesas.


14

2013 01 14 Lietuvos žinios

Sportas

Apmaudi nesėkmė nepalaužė tikėjimo VILMANTAS REMEIKA

Madrido “Real” ir Kauno “Žalgirio” krepšininkų dvikova tapo Eurolygos TOP 16 etapo trečiojo turo puošmena. Deja, ši drama Lietuvos čempionams baigėsi nesėkmingai. Prasta kova dėl atšokusių kamuolių ir neužtikrintas žaidimas paskutinėmis akimirkomis lėmė “Žalgirio” pralaimėjimą 74:75. Minimalia persvara “Žalgiris” buvo pralaimėjęs ir prieš dvi savaites Atėnuose “Panathinaikos” komandai (66:67).

Klaidos kaina “Tai buvo labai sunkios rungtynės. Tokiose bet kuri klaida gali nulemti susitikimo baigtį”, - sakė “Real” treneris Pablo Laso. Ir jis buvo teisus. Likus žaisti 44 sekundes rezultatas buvo lygus 72:72, o “Žalgiris” kontroliavo situaciją, nes turėjo teisę pradėti ataką. Tačiau Rimantas Kaukėnas per 5 sekundes nesugebėjo išmesti kamuolio iš užribio ir jis atiteko varžovams. “Real” ataka buvo netiksli, o pražangą uždirbęs Oliveris Lafayette’as realizavo abu baudų metimus, išvesdamas “Žalgirį” į priekį 74:72. Šeimininkų atsakymas buvo skaudus. Sergio Rodriguezas įskraidino tritaškį (75:74), svečiams palikdamas tik tris sekundes. Per jas Marko Popovičius spėjo mesti tritaškį. Bet iki tol net 5 tolimus metimus iš 8 pataikiusio kroato lemiama ataka buvo netaikli. Rungtynių pradžioje neatrodė, kad kova bus tokia nuožmi. 7 minutę “Žalgiris” nutolo 19:9. Tačiau “Real” pakako 8 minučių, kad panaikintų deficitą ir persvertų rezultatą (29:28). Nuo to laiko vyko lygi kova ir nė viena komanda nesugebėdavo atitrūkti didesniu nei 5 taškų skirtumu. Madride taip pat netrūko aistrų. Rungtynių metu su varžovais susistumdė Kšištofas Lavrinovičius, o po finalinio švilpuko net keliems “Real” žaidėjams į atlapus kibo Paulius Jankūnas. Puolėjas suirzo, kai Rudy Fernandezas ėmė de-

R.Fernandezas (su kamuoliu) po rungtynių Madride išprovokavo susistumdymą. / EPA-ELTA nuotrauka monstratyviai džiaugtis P.Jankūnui prieš akis. Tiesa, kitą dieną peržiūrėjęs rungtynių įrašą, R.Fernandezas pripažino, jog pasikarščiavo ir socialiniame tinkle savo paskyroje viešai atsiprašė P.Jankūno. “Laimėjome, bet nežaidėme gerai. Nebuvome ramūs, prarasdavome koncentraciją. Bus iš ko pasimokyti”, - pažymėjo P.Laso.

Tiki teisingumu Akivaizdu, kad sėkmingiau kovodami dėl atšokusio kamuolio,

žalgiriečiai galėjo pasiekti pergalę. Kovą “po lenta” jie pralaimėjo 31:36, o varžovams po savo krepšiu leido sugriebti net 14 kamuolių ir dažnai kartoti metimus (patys puolime atkovojo tik 6 kamuolius). Tačiau “Žalgirio” treneris Joanas Plaza nesiėmė svarstyti, kas būtų, jei būtų. Ispanas įsitikinęs, kad sėkmė dar atsigręš į jo komandą: “Sunku vėl pralaimėti vienu tašku. Tačiau mes nenuleisime rankų, aš nuolat akcentuoju kovingumą. Tikiu teisingumu ir manau, kad už

šias dvi nesėkmes ateityje mums bus atlyginta. Didžiuojuosi komanda. Jei ir toliau taip kovosime, tikrai pateksime į ketvirtfinalį.” Stiprią kovinę dvasią demonstravo ir lemiamą metimą prametęs M.Popovičius: “Šį sezoną mes esame stipresni psichologiškai nei bet kada anksčiau. Treneris sugeba mus motyvuoti, tad augame kaip komanda. J.Plaza siekia, kad lygiai kautumėmės su “Real”, kuris, neabejoju, pateks į finalo ketverto varžybas.”

STATISTIKA E GRUPĖ Madrido “Real” - Kauno “Žalgiris” 75:74 (18:23, 22:17, 14:12, 21:22). N.Mirotičius 17, R.Fernandezas ir S.Llullas - po 10, S.Rodriguezas 8, M.Pocius (2-1/1, 3-1/2) ir F.Reyesas po 6, C.Suarezas 5, J.Carrollas 4, D.Draperis 3, M.Begičius, R.Hettsheimeiris ir M.Slaughteris - po 2; M.Popovičius 21, O.Lafayette’as 13, R.Kaukėnas 11, K.Lavrinovičius ir J.Foote’as - po 8, T.Dardenas 6, M.Delašas 4, I.Jaaberas 3, P.Jankūnas, M.Kuzminskas, A.Juškevičius ir V.Lipkevičius taškų nepelnė. Techniniai rodikliai: dvitaškiai 20/37 (54 proc.) ir 13/29 (45), tritaškiai 8/29 (28) ir 11/26 (42), baudų metimai 11/14 (79) ir 15/17 (88). Atkovoti kamuoliai 36 ir 31, rezultatyvūs perdavimai 12 ir 11, perimti kamuoliai 8 ir 8, klaidos 13 ir 15, blokai 6 ir 2. Maskvos CSKA - Bambergo “Brose Baskets” 90:83 (22:24, 23:22, 22:18, 23:19). Atėnų “Panathinaikos”(J.Mačiulis 14 tšk.) - Malagos “Unicaja” 78:73 (23:19, 16:18, 17:21, 22:15). Stambulo “Anadolu Efes” - Berlyno “Alba” 71:62 (16:19, 19:11, 17:14, 19:18). 1. CSKA

3

0 255:211

2. Real

3

0 234:204

3. Anadolu Efes

2

1 220:216

4. Panathinaikos

2

1 209:217

5. Žalgiris

1

2 215:205

6. Unicaja

1

2 221:235

7. Brose Baskets

0

3 232:257

8. Alba

0

3 182:223

F GRUPĖ Tel Avivo “Maccabi” - Stambulo “Fenerbahce Ulker” 91:73 (23:21, 13:15, 17:12, 38:25). Vitorijos “Caja Laboral” - Stambulo “Besiktas” 77:51 (27:7, 18:17, 18:11, 14:16). Sienos “Montepaschi” - Maskvos srities “Chimki” 82:76 (20:27, 19:14, 21:19, 22:16). “Barcelona” (Š.Jasikevičius 10 tšk.) Pirėjo “Olympiakos” (M.Gecevičius 0 tšk.) 76:68 (18:13, 23:19, 19:20, 16:16). 1. Caja Laboral

3

0 230:195

2. Montepaschi

3

0 259:237

3. Barcelona

2

1 241:224

4. Chimki

2

1 234:222

5. Maccabi

1

2 230:223

6. Olympiakos

1

2 219:222

7. Besiktas

0

3 190:234

8. Fenerbahce Ulker 0

3 243:289

“Lietuvos ryto” duobė gilėja

D.Maskoliūnas (kairėje): “Tikriausiai esame patekę į krizę”. vtb-league.com nuotrauka

VTB Jungtinės lygos turnyre Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai per savaitę patyrė du triuškinamus pralaimėjimus. Iš pradžių Vilniaus ekipa namie 63:83 pralaimėjo Sankt Peterburgo “Spartak”, o šeštadienį Samaroje neatsilaikė prieš “Krasnyje Krylja” komandą - 72:89 (14:23, 19:20, 19:29, 20:17).

Treniruotėse viskas gerai “Tikriausiai esame patekę į krizę. “Krasnyje Krylja” buvo geresnė komanda pagal visus komponentus ir mums laimėti Samaroje buvo beveik neįmanoma”, - pripažino “Lietuvos ryto” treneris Darius Maskoliūnas. Po nesėkmės Vilniaus klubas liko šeštojoje A grupės vietoje. Ji suteikia privilegiją žaisti atkrintamosiose

varžybose, bet vilniečiams į nugarą jau alsuoja “Doneck” krepšininkai. “Treniruotėse dirbame gerai ir traumos mūsų nekankina. Tačiau per rungtynes mums paprasčiausiai nieko neišeina, - apgailestavo D.Maskoliūnas. - Reikia kažką daryti. Pavyti pirmą grupės ketvertą bus sunku, bet pasistengsime pagerinti turimas pozicijas.” “Lietuvos rytui” Samaroje daugiausia taškų - 22 pelnė Renaldas Seibutis. Eimantas Bendžius įmetė 9, Mindaugas Katelynas ir Artūras Jomantas po 8, Predragas Samardžiskis ir Nemanja Nedovičius po 7, Steponas Babrauskas 5, Leonas Radoševičius 4, Dejanas Ivanovas - 2. Vilniečiams nesisekė sulaikyti “Krasnyje Krylja” amerikiečio Chesterio Simmonso. Jis per 28 minutes pelnė 20 taškų ir atkovojo 5 kamuolius. Visus keturis tritaškius pataikęs Viktoras Zariažko surinko 12 taškų. Lietuvis Tautvydas Lydeka įmetė 10 taškų ir atkovojo 8 kamuolius. Samaros komandos įžaidėjas iš JAV Aaronas Milesas pataikė tik 1 metimą iš 7, bet atliko net 13 rezultatyvių perdavimų.

“Neptūnas” dugne Dar prasčiau Jungtinėje lygoje sekasi Klaipėdos “Neptūnui”. B grupėje klaipėdiečiai po 11 rungtynių lieka su vienintele pergale (spalį namie 110:106 įveikė “Minsk”). Praėjusį savaitgalį “Neptūnas” Latvijoje žaidė su Rygos VEF ir pralaimėjo šiai komandai rezultatu 89:94 (26:20, 20:22, 13:30, 30:22). Klaipėdos ekipa pražiopsojo varžovų spurtą trečiame ketvirtyje ir už tai brangiai sumokėjo. Tuo metu VEF spurtavo 15:0 ir iš besivejančios komandos (47:55) tapo pirmaujančia (62:55). “Neptūną” gramzdino VEF vidurio puolėjas iš Lietuvos Antanas Kavaliauskas. Jis per 25 minutes įmetė 21 tašką (2-8/9) ir atkovojo 10 kamuolių. Earlas Rowlandas surinko 20, Kristapas Janičenokas 16, kitas VEF lietuvis Donatas Zavackas - 13 taškų (2-3/4, 3-2/5). “Neptūno” gretose lyderio vaidmens imdavosi Valdas Vasylius, pelnęs 32 taškus (3-7/9). Deividas Gailius pridėjo 16, Marius Runkauskas 15, Rashaunas Broadusas 11 taškų.

A GRUPĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Spartak

10

8

2

80

2. UNIKS

11

8

3

73

3. Krasnyje Krylja

11

8

3

73

4. Chimki

10

7

3

70

5. Astana

9

5

4

56

6. Lietuvos rytas

11

5

6

46

7. Doneck

10

4

6

40

8. Azovmaš

10

2

8

20

9. Kalev

10

2

8

20

10. PGE-Turow B GRUPĖ

10

2

8

20

1. CSKA

11 10

1

91

2. Žalgiris

10

9

1

90

3. VEF

11

8

3

73

4. Lokomotiv-Kuban 10

6

4

60

5. Nižnij Novgorod 10

5

5

50

6. Jenisej

11

5

6

46

7. Triumf

10

4

6

40

8. ČEZ

10

4

6

40

9. Neptūnas

11

1

10

9

10. Minsk

10

0

10

0


2013 01 14 Lietuvos žinios

Sportas

15

Mūsiškius sustabdė gamtos išdaigos VILMANTAS REMEIKA

Dakaro ralio maratonui būdinga sausra ir karštis, tačiau retkarčiais lenktynių eigą koreguoja stichiškos liūtys. Būtent taip nutiko praėjusį šeštadienį, kai dėl liūties buvo atšaukta didžioji dalis iš 470 km greičio ruožo, kuris ėjo per Argentinos teritoriją nuo Saltos iki San Migelio. Nemaža aštuntojo etapo distancija turėjo driektis išdžiūvusių upių vagomis. Deja, po liūčių jos prisipildė vandens ir tapo nebetinkamos važiuoti. Anksčiausiai startuojantys motociklininkai ruožą spėjo įveikti. Automobilininkai buvo sustabdyti per lenktynių įkarštį, o vėliausiai lenktyniauti pradedantys sunkvežimiai apskritai nebuvo išleisti į trasą.

Lietuviams - ne i naudą Ralio teisėjai ilgai nesutarė, kaip pasielgti atšaukus didžiąją dalį etapo lenktynių, nes visą ruožą įveikė vos keturi automobiliai. Iš pradžių skelbta, kad sportininkai bus išrikiuoti pagal laiką, užfiksuotą kontrolės punkte. Jame vienintelis Lietuvos ekipažas Benediktas Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu, vairuojantys “Oscar” visureigį, buvo palypėję iki 26-osios pozicijos. Bet po to teisėjai priėmė verdiktą visiems etapo finišo nepasiekusiems lenktynininkams (tokių buvo 102) įskaityti varžybų lyderio prancūzo Stephane’o Peterhanselio laiką. Todėl automobilių klasės dalyvių rikiuotė išliko nepakitusi. “Važiuojant paskutinius 30 trasos kilometrų mus pavijo organizatorių sraigtasparnis. Įgula pranešė, kad toliau važiuoti pavojinga dėl prastų oro sąlygų”, - pasakojo B.Vanagas. Teisėjų sprendimas nuvylė lietuvius. Pasak B.Vanago, aštuntasis etapas buvo palankus lenkti, o tuo metu lietuvių “Oscar” ekipažas buvo aplenkęs apie 15 varžovų ir tvirtai įsitaisęs pirmame trisdešimtuke. Taip B.Vanagas su S.Jurgelėnu prarado puikią progą kopti aukštyn

Dakaro netikėtumai - važiuojant į greičio ruožą priešais B.Vanago ekipažą iššoko kupranugarių šeimos žinduolis alpaka. Reuters/Scanpix nuotrauka

turnyro įskaitoje. Dabar jie klasifikuojami 93 vietoje tarp likusių 106 ekipažų. Nuo S.Peterhanselio (“Mini”) lietuviai atsilieka 23 val. 57 min. S.Peterhanselį atkakliai vejasi Kataro lenktynininkas Nasseras Al-Attiyah (“Buggy”), atsiliekantis 3 min. 14 sek. Trečias - PAR atstovas Ginielis de Villiersas (“Toyota”, +44:03).

Lyderis pasiklydo Kardinalios permainos įvyko motociklininkų įskaitoje. Ralyje ilgai pirmavęs prancūzas Olivier Painas (“Yamaha”) aštuntajame etape suklydo, pasuko ne tuo keliu ir prara-

B.Vanagas: “Važiuojant paskutinius 30 trasos kilometrų mus pavijo organizatorių sraigtasparnis. Įgula pranešė, kad toliau važiuoti pavojinga dėl prastų oro sąlygų”. do marias brangaus laiko. O.Painas šeštadienį finišavo tik 77-as, nuo etapo nugalėtojo ispano Joano Barredos (“Husqvarna”) atsiliko 37 min. Klaida bloškė O.Painą į 4-ąją vietą bendrojoje įskaitoje. Nuo lenktynių lyderiu tapusio tautiečio Davido Casteu (“Yamaha”) jis atsilieka 16 min. 10 sek. D.Casteu persekioja

portugalas Rubenas Faria (KTM, +11:16), bei čilietis Francisco Lopezas (KTM, +12:00). Keturračių įskaitoje seniai nebėra intrigos. Čia karaliauja argentinietis Marcosas Petronelli (“Yamaha”), 1 val. 23 min. 55 sek. lenkiantis čilietį Ignacio Casale’ą ir 2 val. 29 sek. - pietų afrikietį Sarelą van Biljoną.

KARALIAUJA VILNIETĖS

nių iki 18 metų futbolo turnyre jaunieji Lietuvos futbolininkai užėmė 13 vietą. Pralaimėję visus tris grupės susitikimus, lietuviai kovojo dėl 13-16 vietų. Šeštadienį po Dariaus Kazubovičiaus įvarčio (66 min.) Lietuvos komanda nugalėjo bendraamžius iš Latvijos. Vakar Lietuvos jauniai dėl 13 vietos turėjo kovoti su belgais, tačiau varžovų komanda atsisakė žaisti. Oficiali tokio sprendimo priežastis nepateikiama. Taigi, Lietuvos rinktinei be kovos atiteko 13 vieta.

Sunkvežimių įskaitos lyderis olandas Gerardas de Rooy. Jis 22 min 8 sek. lenkia rusą Eduardą Nikolajevą (“Kamaz”) ir 41 min. 25 sek. - čeką Martiną Kolomy (“Tatra”). Sekmadienis Dakaro ralyje buvo vienintelė numatyta poilsio diena. Šiandien lenktynininkai pradeda antrąją šešių etapų maratono dalį. Po poilsio dienos pirmadienį devintajame etape ralio dalyviai važiuos iš San Migelio į Kordobą. Automobilių ir motociklų laukia net 593 km greičio ruožas, sunkvežimių - 293 km.

Trumpai VĖL ELITE

AFP/Scanpix nuotrauka

Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (nuotraukoje) sugrįžta į “Didžiojo kirčio” serijos pagrindines varžybas. Po dvejų metų pertraukos jis vėl kovos atvirajame

Australijos teniso čempionate Melburne. Tai paaiškėjo šeštadienį paryčiais, kai R.Berankis lemiamame, trečiajame, atrankos etape 6:2, 6:1 pranoko čilietį Paulą Capdeville’ą. Pagrindinių varžybų pirmajame rate ateinančią naktį 2 val. Lietuvos laiku R.Berankis kovos prieš 27-erių ukrainietį Sergejų Stachovskį. ATP reitinge R.Berankis 110-as, S.Stachovskis 102-as. “Ričardas kelis kartus yra nugalėjęs S.Stachovskį. Gerai žinome, kaip kovoti su juo, svarbu laikytis plano. Bet nereikia pamiršti, kad tai “Didžiojo kirčio” varžybos ir čia kiekvienas tenisininkas yra pasirengęs atiduoti viską, kad tik laimėtų tuos tris setus”, - sakė R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. Dvikovos nugalėtojas gaus 45 reitingo taškus ir pateks į antrąjį ratą, kuriame kausis su vokiečiu Florianu Mayeriu arba amerikiečiu Rhyne’u Williamsu. Australijos čempionate R.Berankis kovojo 2011 metais. Tuomet lietuvis nugalėjo australą Marinko Matoševičių, argentinietį Davidą Nalbandianą ir tik šešioliktfinalyje turėjo pripažinti ispano Davido Ferrero pranašumą. Šiemet “Australian Open” varžybų prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių. Nugalėtojui atiteks 2,43 mln. ir 2000 reitingo taškų.

Lietuvos moterų krepšinio lygoje keturioliktąją pergalę iškovojo aštuonių ekipų turnyre pirmaujančios Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės (14 pergalių ir 1 pralaimėjimas), namie 93:49 (25:8, 19:15, 25:10, 24:16) sutriuškinusios autsaiderę Vilniaus “Jaunųjų talentų” (1 ir 14) komandą. 22 taškais prie pergalės prisidėjo Mantė Kvedaravičiūtė, 18 - Kristina Vengrytė, 14 - Kristina Alminaitė. Pralaimėjusioms 14 taškų pelnė Laura Juškaitė, 11 - Daugilė Šarauskaitė, 10 - Justina Kraujūnaitė. Trimis pergalėmis nuo lyderių atsilieka Kauno rajono “Hoptrans-Sirenos” ir Klaipėdos “Fortūna” (11 ir 4). “Hoptrans-Sirenos” išvykoje 68:61 palaužė Marijampolės “Sūduvos-Mantingos” (9 ir 6) komandą, o “Fortūna” taip pat svečiuose 94:79 nugalėjo “Uteną” (2 ir 13). Kitame 15 turo mače Kauno “Aistės-LSU” (6 ir 9) įveikė Šiaulių “Rūtos” (6 ir 9) ekipą.

TECHNINĖ PERGALĖ Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame tarptautiniame 16 rinktinių jau-

RANKINIO KOVOS Po daugiau kaip mėnesio pertraukos atnaujintos Lietuvos rankinio lygos pirmenybės 12 ture pažėrė intriguojančių kovų. Praėjusio turo rezultatai: Šiaulių “Universitetas-Gubernija” Klaipėdos “Dragūnas” 28:44 (13:17). A.Budrys 10, T.Klungevičius 7, E.Dambrauskas 3; D.Jasinskas ir B.Petreikis po 9, G.Juška 6. “Vilnius” - Vilniaus “Šviesa” 28:28 (14:15). M.Panavas 10, J.Petrikejevas 4, J.Aganauskas 3; V.Trainavičius 7, D.Čuplinskas 5, V.Drabavičius 4. Varėnos “Ūla” - Kauno “Granitas-Gaja-Karys” 22:33 (11:16). Ž.Grigėnas 10,

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, įvarčių santykis, taškai) 1. Dragūnas

11

372:271 19

2. AlmeidaStronglasas

11

311:254 18

3. VHC-Šviesa

11

369:302 16

4. LKKA-Lūšis

11

344:288 15

5. GranitasGaja-Karys

11

336:299 15

6. Vilnius

11

295:307 11

7. UniversitetasGubernija

11

308:352 9

8. Ūla

11

245:318 4

9. Triobet

11

292:387 2

10. Utena

11

269:363 1

K.Krisiulevičius 6, Š.Krisiulevičius 3; R.Švedas 8, V.Drevinskas 5, V.Jarukas 4. “Utena” - Kauno “LKKA-Lūšis” 20:39 (10:20). E.Kalitončikas ir Š.Ugianskis po 5, M.Agurkis 4; P.Očikas 9, R.Vaičikauskas ir E.Morkūnas po 5. Alytaus “AlmeidaStronglasas” - Pasvalio “Triobet” 40:27 (25:11). G.Adamkevičius ir A.Sabonis po 7, I.Asakavičius 6; A.Tekutis 11, E.Povilonis 5, S.Stankus 4. LŽ


16 Pramogos

2013 01 14 Lietuvos žinios

M.A.M.A. dosniausia buvo D.Montvydui Kauno “Žalgirio” arenoje antrą kartą vyko didžiausi Lietuvos muzikos apdovanojimai M.A.M.A. Dėl keliolikos statulėlių varžėsi šalies geriausieji. Vakaro favoritu tapo Donatas Montvydas. 2012-ŲJŲMUZIKINIŲAPDOVANOJIMŲ M.A.M.A. LAIMĖTOJAI

GINTARĖ ČIULADAITĖ

D

onatas į sceną atsiimti statulėlių kilo net keturis kartus. Metų laureatu, kurio vardas bus nuolat minimas visus ateinančius metus, tapęs D.Montvydas taip pat pristatė nuo rugpjūčio mėnesio ruoštą pasirodymą, kuriuo įrodė - jis vertas geriausiojo vardo. “Esu laimingas. Ant scenos dainavau pagal gyvus monitorius ir girdėjau viską, kas vyko arenoje. Žmonės šėlo, jaučiau jų energiją ir norėjosi atiduoti dar daugiau meilės”, - po legendinio pasirodymo LŽ sakė Donatas. Vaikinas neslėpė, kad populiarumo bangą galėjo lemti ir atstovavimas Lietuvai praėjusių metų “Eurovizijos” dainų konkurse. “Dalyvavimas, koncertų kiekis, radijo singlų skaičius tai matematiškai galima įskaičiuoti į sėkmės schemą”, - aiškino D.Montvydas, kuris savo pasirodymui surinko žinomiausius šalies šokėjus ir tarsi garsiai tarė: lietuviška M.A.M.A. turi kuo didžiuotis. Daug dėmesio sulaukė ir po du apdovanojimus pelnė “neformalusis” Markas Palubenka bei elektronikos dievukas Mario Basanovas. Triukšmas netilo skelbiant ir visas kitas nominacijas. Bene keturias valandas trukusius M.A.M.A.apdovanojimus vedė “radistai” Rolandas Mackevičius ir Jonas Nainys. Kai po pirmosios dviejų valandų dalies transliacija persikėlė iš TV6 į

D.Montvydas pristatė nuo rugpjūčio rengtą pasirodymą ir įrodė - jis vertas geriausiojo vardo.

mis. “Žinau, jog ir šiemet ne visi rinkosi gyvą atlikimą, tačiau aš labai dėkingas organizatoriams, kad pasiryžo leisti mums groti trigubai: scenoje, televizijai ir arenai”, - gyrė G.Skoris.

Žiūrovams ar muzikantams

J.Šeduikytė: “Noriu su trenksmu grįžti į sceną, ši statulėlė įrodymas, kad žmonėms reikia kitokios kokybės.” TV3 eterį, prie jų prisidėjo specialiai iš JAV grįžęs modelis Giedrė Rusytė ir komikas Justinas Jankevičius. Šis parodijavo Egidijų Dragūną, kuris po 2011ųjų apdovanojimų skandalo šiemet patogiai išvyko atostogauti į Tailandą. Tad Selas neužlipo ant scenos atsiimti metų koncertinės grupės atlikėjo statulėlės, kuri jam buvo skirta susumavus pagrindinių bilietų pardavėjų statistiką.

Metų atlikėjas Donatas Montvydas Metų atlikėja Jazzu Metų roko grupė “Freaks On Floor” Metų grupė “Liūdni slibinai” Metų albumas Donato Montvydo “Donny Montell” Metų koncertinė grupė SEL Metų popmuzikos atlikėjas Donatas Montvydas Metų proveržis Markas Palubenka Metų elektronikos atlikėjas Mario Basanovas Metų alternatyvos atlikėjas Markas Palubenka Metų hiphopo atlikėjas Pushaz LATGA-A įsteigtas apdovanojimas metų atlikėjui Donatui Montvydui Metų prodiuseris Leonas Somovas Metų vaizdo klipas Jurga Šeiduikytė “So Blue” LATGA-A specialus apdovanojimas populiariausiam metų autoriui Mario Basanovui Už gyvenimo nuopelnus scenai Stasys Povilaitis

Du apdovanojimus pelniusiam M.Palubenkai įspūdingą kostiumą kūrė dizainerė Agnė Biskytė.

Geriausia vokaliste pripažinta Jazzu susigraudino, kai statulėlę įteikti pakilo į sceną mama Auksė Arlauskienė. / Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Sausio pradžioje kultūros leidinyje “370” pasirodė žinomo muzikanto Andriaus Mamontovo mintys apie lietuviškus apdovanojimus. Jis retoriškai klausė - ar teisinga, kad apdovanojami vieni, tačiau per metus komercinės televizijos eteryje rodomi visiškai kiti atlikėjai? Praėjusių metų debiutantų “GeraiGerai & Miss Sheep” vokalistė Dovilė Filmanavičiūtė užbėgo šiam klausimui už akių: “Ne, M.A.M.A. yra profesinė šventė. Tai proga dar kartą sutikti tuos, kuriems iš tiesų svarbi muzika.” Į tą patį klausimą kiek paprasčiau atsakė “The Perfect Pill”. “Jei tai būtų profesinė šventė muzikantams, čia niekas negrotų...” juokavo G.Skoris.

Lietuvoje žinomiausi

Metų alternatyvos

Koncertą pradėjo scenos naujokas Andrius Pojavis, nacionalinės “Eurovizijos” atrankos nugalėtojas. Vėliau ten pat televizijos žiūrovai ir arenos lankytojai išvydo žinomiausius atlikėjus Lietuvoje. Tarp jų - neseniai gimtadienius šventę BIX bei Linas Adomaitis, visuomet nuotaikingi “Liūdni slibinai”, Džordana Butkutė, ŽAS su Linu Karaliumi. Šis iki paskutinės minutės slėpė, ar prisidės prie “žasų” pasirodymo. Verta paminėti scenos grandus Egidijų Sipavičių ir “Rondo”, šeimos duetą “The Ball & Chain” su dabar plačiai reklamuojama jų daina “When We Split Up” (“Kai išsiskirsime”), folkroko grupę “Žalvarinis”, kurią tokioje scenoje buvo ne tik keista matyti, bet ir įdomu išgirsti jų gitarų trenksmą pritariant visai arenai. Tačiau būtent arenos žiūrovai neišvydo nieko ypatingo. Kadangi transliacija prasidėjo minučių tikslumu, čia dar nebuvo spėję susirinkti visi žiūrovai. Negana to, kol ekranuose bū-

Neseniai su vyru režisieriumi Vidu Bareikiu į Lietuvą grįžusi Jurga Šeduikytė pelnė vienintelį vaizdo apdovanojimą. “Noriu su trenksmu grįžti į sceną, ši statulėlė mano rankose įrodymas, kad žmonėms reikia kitokios kokybės”, - LŽ teigė Jurga, kurią lipant į sceną užplūdo emocijos. Vaizdo klipo “So Blue” režisierius Ričardas Matačius vaizdą nufilmavo pelkėje, remiamas nedidelio biudžeto ir per vieną dieną. Būtent dėl to J.Šeduikytė spindi džiaugsmu: “Tai sėkmė. Gyvenimas užsienyje privertė į viską pažvelgti iš šono ir dar kartą įsitikinau, kad lietuviai - geriausia tauta. Maža, bet norinti nuveikti daug gero”, - komentavo atlikėja. Dar vienas dėmesio vertas M.A.M.A vaizdas - M.Palubenka, kuris praėjusiais metais nominuotas nebuvo, tačiau šiemet atsipirko su kaupu. “Nedariau nieko, kad mane įsimintų, tiesiog toliau grojau”, - šyptelėjo mielai su žiniasklaida bendravęs vaikinas iš sostinės Pilaitės mikrorajono.

Neseniai gyventi į Lietuvą grįžusi J.Šeduikytė pelnė apdovanojimą už vaizdo klipą “So Blue”. davo transliuojama reklama, “Žalgiryje” spengė tyla.

Ir sparčiai populiarėjantys Vis dėlto M.A.M.A. buvo itin sąžininga tiems, kurie dar netapo kasdieniniu televiziniu veidu. Visų pirma su nauja daina “Ką tu stumi?” pasirodė kaunietis Andrius Alekna, kuris praėjusiais metais žaibiškai išpopuliarėjo internete. Jam muziką

Už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas maestro S.Povilaitis.

aranžavo ir pagyrų negailėjo L.Adomaitis: “Tai stiprus muzikinis pareiškimas. Alekna niekada neslėpė, kad kai išlindo tame balkone, į muziką rimtai nežvelgė. Tačiau šis kūrinys profesionalus žingsnis į priekį.” Pernai per apdovanojimus pasirodė grupė “the POST”, kuri užvedė elektronikos ir roko mišiniu, o šiemet visais roko akordais nuskambėjo scenos senbuviai, kurie vietoj pa-

vadinimo IR slepiasi po nauju “The Perfect Pill” vardu. Grupės būgnininkas Joshas McClungas garsėja kaip vienas geriausių Lietuvoje, todėl būgnų lazdelių nepaleido iš rankų pritardamas daugumai M.A.M.A dalyvių. Jo kolega vokalistas Germanas Skoris kalbėjosi su LŽ apie lietuviškus apdovanojimus. Praėjusiais metais muzikantai guodėsi, kad ne visiems buvo leista nesinaudoti fonogramo-


2013 01 14 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA

IŠNUOMOJAMOS

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. IŠSINUOMOTŲ

Moteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą, tinkamą gyventi Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270. PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. Kaminų valymo paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 600 58 833. Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

17

Klasifikuoti skelbimai

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti šeimos problemas, vaikų auklėjimo klausimus. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda. Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031 Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti, šiltnamiams (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt), naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naują čekišką klausos aparatą (kaina - 70 Lt), naują “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržą (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest Repler” pelėms, blakėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), naujas kiaušinio virimo formeles “Eggies” (verda be lukšto, kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI 2013 01 25 10.00 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0036:1025, esančio Vilniaus m., Antakalnio sen., SB “Vairas”, Pupojų Sodų 3-ioji g. 8, ribos. Prašome, gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0036:1001 savininką Saulių Sasnauską arba naudotojus dalyvauti ribų ženklinime. Apie dalyvavimą, prašome pranešti IĮ “Tikslūs matavimai”, tel. 8 683 81 626, arba adresu: Ukmergės g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, el. p.: tikslusmatavimai@yahoo.com. Užs. LM-2062 Parengtas vietovės lygmens žemės sklypų, kad Nr. 0101/0167:1095, 0101/0167:1603, 0101/0167:1093, Platiniškių k., Pilaitės sen., Vilniaus m., detalusis planas. Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalinti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo rėžimą (pagal Vilniaus Verbų etnokultūros kraštovaizdžio draustinio spec. planą). Planavimo darbų programa: parengiamasis, rengimo, vertinimo ir baigiamasis etapai. Planuojami žemės sklypų būdai ir pobūdžiai: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Numatoma vienbučių gyvenamųjų namų statyba. Planavimo organizatoriai: Evaldas Matiukas (tel. 8 684 03 888, Gilužio g. 8-51, Vilnius), Helmutas Lisinas, Irena Lisinienė (Taikos g. 36-46, Vilnius), Genoefa Masalska, Piotr Masalski (Kriaučiūnų g. 69, Vilnius). Plano rengėjas: Vytaras Vidžiūnas, tel. 8 618 16 850, el. p.: vytaras.vidziunas@gmail.com, Trimitų g. 6-33, Vilnius. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 08 10 sutartis Nr. 041973. Informacija teikiama pas plano rengėją. Detaliojo plano rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka: bendra. Viešas svarstymas. Su parengtais detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti Pilaitės seniūnijos patalpose (Vydūno g. 20, Vilnius) nuo š. m. vasario 1 d. iki vasario 15 d. Viešas susirinkimas vyks 2013 m. vasario 15 d. 10.00 val. Pilaitės seniūnijoje. Planavimo pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu planavimo rengėjui ir/ar organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruoto laišUžs. LM-2067 ko (atsakymo) į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 162 Laukuva-Šilalė 12,35-14,54 rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės rajoninio kelio 162 LaukuvaŠilalė 12,35-14,54 km rekonstravimo techninis projektas (koregavimas). 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: rekonstruojamas kelias yra Šilalės rajono savivaldybėje, Tauragės apskrityje. 4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 01 08 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-59: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 162 Laukuva-Šilalė ruožo nuo 12,35 iki 14,54 km rekonstravimas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, Užs. LM-2065 LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

TELELOTO lošimo Nr. 875 (2013 01 13) Lentelė - 68 979 (1 x 68 979) Lt

5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) -

Įstrižainės - 16 Lt

Gita Klupšaitė iš Joniškio

Eilutė - 4 Lt Keturi kampai - 9 Lt 35 27 12 56 52 24 04 18 23 55 74 60 57 21 66 17 31 46 71 28 48 67 53 20 63 61 73 39 32 16 65 47 03 58 37 11 44 45 68 40 62 43 33 07 50 36 70 05 08 49

5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) Birutė Matažinskienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) Juozas Vitkauskas iš Mažeikių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) Zita Latiškienė iš Akmenės 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) -

Papildomi prizai:

Pranas Gerika iš Mažeikių raj.

Citroen C3 (TV) Vladislav Bartoševič

5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) -

Renault Thalia 0294688 Renault Thalia 0573056 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 07 d.) Irena Pryšmantienė iš Palangos

Evaldas Marmokas iš Kupiškio raj. Pakvietimai į TV: 023*818, 033*573, 009*461. Prognozė: Aukso puode bus 600 000 Lt

www.olifeja.lt


18

2013 01 14 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 14 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms. Dok. f. “Sukilimas” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 Veiksmo komedija “Super Džonis” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Garfildas 2” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Dakaras 2013”. Savaitės apžvalga 23.00 “Dakaras 2013” 23.30 “Gyvi numirėliai” N-14 0.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 1.30 “Laukinis” (k.) N-7 2.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.00 “Užmirštieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 G.Kuprevičius ir A.Maceina (Jasmantas). Poetinė oratorija “Amžinoji šviesa” (k.) 12.40 Dok. f. “A.J.Greimas” (k.) 13.40 Dok. f. “Lietuviški kino dienoraščiai” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Šateikiai. 2 d. 19.35 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė” 20.30 Baleto artisto Vytauto Aukščiūno 100-osioms gimimo metinėms. “Elegija artistui” 20.50 Aktorės Aldonos Janušauskaitės-Dausienės jubiliejui. TV spektaklis. N.Saimonas. “Antrosios aveniu kalinys” 23.20 Dok. f. “Klaipėdos etiudai” 23.50 Muzikinis f. “Ritmai, ritmai” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Kamerinės muzikos koncertas. A.Piazzollos kūriniai.

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pa-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val. “Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. “Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val. “Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val. “Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val. “Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val. “Zambezija” - 13 val. “Zambezija” (3D) - 11 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” - 12.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” 13, 15.30, 18.40, 21.30 val. “Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val. “Baimės įlanka” - 20.20 val. “Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val. “Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val. “Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 17, 22 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val. “Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val. “Zambezija” (3D) - 11 val. “Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 13.30, 15.50, 18 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val. “Optimisto istorija” - 18.15 val. “Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val. “Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val. “Debesų žemėlapis” - 21 val. SKALVIJA “Angelų dalis” - 14.30, 21.30 val.

“Aurora” - 16.50 val. “Nuogas prieglobstis” - 19.10 val. PASAKA “Įsakymas” - 19 val. “Angelų dalis” - 20.30 val. “Aurora” - 18 val. “Apgaulinga aistra” - 17 val. “Širdžių ėdikas” - 21.30 val. “Magiškas Paryžius 3” - 19.45 val. “Virš įstatymo” - 21.45 val. “Optimisto istorija” - 17.30 val.

grindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo trileris “Įkalinta pragare” 1.00 “CSI Niujorkas” 1.45 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Dičkis šuo Klifordas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dingęs Everesto miesties zonoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

7 22.50 “Balticum TV” žinios 23.05 “Senas geras faras” N-7 0.05 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Objektas 11” 21.55 “Operacija “Edelveisas” 22.55 “Kotovskis” 23.45 Merginos 0.25 Žinios+ 0.40 Vaid. f. “Preferansas penktadieniais” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 9.00 Komedija “Muzikinės kovos” 11.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 13.20 Veiksmo f. “Miražas” N-7 15.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 17.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 19.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 21.20 Trileris “Grįžimas namo” N-7 23.00 Drama “Karalienė” 1.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7

11.00 “Premier League World” žurnalas 11.30 Ledo ritulys. KHL. “Spartak” - Rygos “Dinamo” 13.30 Ledo ritulys. KHL visų žvaigždžių rungtynės 15.30 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - “Žalgiris” 17.20 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester United” “Liverpool” 19.10 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Arsenal” - “Manchester City” 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. QPR - “Tottenham”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas

Balticum TV

Discovery

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.30 “G&G 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Misijos Baltijos jūros regione” 12.00 Komedija “Apvogti vagį” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Pražūtingas auksas” N-7 15.15 Komedija “Beveik trisdešimties” N-7 16.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 “Pasitinkant Ali” N-

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Didžiausias lėktuvnešis 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sukčius, vardu Kaprisė 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos. R.Kempas Polsmuro kalėjime

Balticum Auksinis

Teatras MULTIKINO “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val. “Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 22 val. “Aurora” - 18.30, 21 val. “Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val. “Džekas Ryčeris” - 16, 22 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val. “Sėkmės džentelmenai” - 19.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val. “Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val. “Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val. “Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val. “Vargdieniai” - 18.30 val. “Zambezija” (3D) - 12.45 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val. “Džekas Ryčeris” - 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val. “Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija” 15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”

“Zambezija” - 10, 12 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

“Legendos susivienija” - 13 val.

KAUNAS

ŠIAULIAI

CINAMON “Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val. “Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val. “Aurora” - 12.15, 18.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 19.30 val. “Gangsterių medžiotojai” 14.10, 16.35, 19, 21.35 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15 val. “Džekas Ryčeris” - 15.20 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 17, 21.45 val. “Pi gyvenimas” - 11.30, 20.55 val. “Zambezija” - 11.15 val. FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22 val. “Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21 val. “Karališkas romanas” - 13.15 val. “Baimės įlanka” - 20.30 val. “Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val. “Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val. “Vargdieniai” - 11.30, 18 val. “Zambezija” - 11.15 val. “Džekas Ryčeris” - 21.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” 13, 15.45, 18.30, 21.30 val. “Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val. “Vargdieniai” - 14.15, 21 val. “Džekas Ryčeris” - 21.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val. “Pi gyvenimas” - 16.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val. “Legendos susivienija” - 10.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Zambezija” - 10 val. “Pi gyvenimas” - 19 val.

KLAIPĖDA

16 ir 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” JAUNIMO TEATRAS 15 d. 18 val. “Pagalvinis” 16 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. “Ana Karenina” 18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 17 d. 18.30 val. “Boogie Nights” KEISTUOLIŲ TEATRAS 17 d. 19 val. “Mašininkai” 18 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė “Žuvies akis”. “VVV+v” 16 d. 12 ir 15 val. Juodojoje salėje. “Memory Wax” (Švedija). “Šiukšlės”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

14 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną” 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYS

17 d. 14 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg (Norvegija). “Klinsj” 18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė” “DOMINO” TEATRAS 15 d. 19 val. “Sex guru” 17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 12 val. ir 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 15 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” 19 d. 17 val. “Beprotiškas savaitgalis” BENDRUOMENIŲ RŪMAI 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIRVINTOS ŠIRVINTŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS “Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val. “Aurora” - 16.50 val. “Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val. I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val. “Džiunglės” - 12.40, 16.30 val. “Septyni psichopatai” - 14.25 val. “Didieji lūkesčiai” - 18.15 val. “Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val. “Legendos susivienija” - 14 val.

17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės ki žalios žvaigždės” TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos” 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val. “Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val. “Vargdieniai” - 12.30, 18 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAI 15 ir 16 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 16 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18 val. Teatro solistės Bernardos Petravičiūtės knygos “Neatplėšti laiškai” pristatymas 16 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 17 d. 18 val. “Dulkių spindesys” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 16 d. 10 val. “Lapė ir višta”

ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Striptizo ereliai”

SKUODAS SKUODO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikas ir seni nėriniai”


2013 01 14 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:35 leidžiasi 16:20 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-6 Oslas

Ketvirtąją jaunaties dieną Mėnulis teka 10:55, leidžiasi: 19:44

Jaunatis I 11

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

-4 Helsinkis

-5

Stokholmas

Delčia II 03

-2

Dublinas +4 Šiauliai

+3 Londonas

-9 -14 -10 -13

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: Paspaus šaltukas. Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

Bordo -10 -15

Kaunas VILNIUS

+14

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra naktį 8-12 laipsnių šalčio, dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-9 -15

-1 Amsterdamas

+6

Ukmergė

Druskininkai

-10 -16

+8 Madridas

+12 Barselona

-11 Ryga

-1 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai -7 -14

-2 Sankt Peterburgas

Talinas

7:45

Palanga

19

Vilnius Minskas -3 -14 Varšuva -7 Kijevas

-3

Berlynas -2 Praha

+2 Miunchenas

+9 Nica

+11 Roma

-7 Maskva

-10

Bratislava Viena Budapeštas -1 -2 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas +5 Sofija +13

+16

Stambulas +8

Malaga +17

14-oji metų diena. Sausio keturioliktoji, pirmadienis, pirmoji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 351 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Auksė, Feliksas, Laimis, Lilija. Geros dienos!

Alžyras +15

Tunisas +14

Atėnai

+13 Larnaka

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime sausio 28 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius. Pirmos sausio savaitės kryžiažodžių atsakymai: 01 03 - SAULĖTEKIS 01 04 - SENA LIEPA 01 05 - ATEINA ŽIEMA Redakcijos prizą laimėjo

Agripina Morta Žuolienė iš Trakų. Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Sausio 12 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Metas priimti svarbius sprendimus. Nevaidinkite aukos, suteikite galimybę kitiems valdyti situaciją, nes iš šono problemos atrodo kitaip. Tinkamas metas ieškoti būsto. Jautis. Jausitės emociškai pakylėti, tačiau skraidysite padebesiais. Stenkitės per daug nesivadovauti intuicija, nes ji kartais klaidina. Šiandien ypač pasaugokite sveikatą. Dvyniai. Jaučiatės kažkam skolingi? Metas atsidėkoti. Galbūt tvyros įtampa darbe, tačiau jei mokate kontroliuoti įvykius ir emocijas, viską nesunkiai įveiksite. Vėžys. Dėl nesusikalbėjimo gali strigti reikalai. Būkite konkretūs ir tikslūs, kad nepridarytumėte klaidų. Nuoširdumas yra neįkainojamas, todėl neatsisakykite jo. Liūtas. Būsite sutrikę, tačiau nepasiduokite. Šiandien ta diena, kai ne viskas klostosi taip, kaip norėtumėte. Tiesa ta, kad viskas įvyks savaime, tik tam reikia laiko. Mergelė. Dvasiniai reikalai šiandien bus svarbiausi. Manysite, kad intuicija nuves ten, kur reikia. Emocijos gali būti stiprios, tik nepasiduokite kitų įtakai. Svarstyklės. Laikas peržvelgti savo vertybes ir gyvenimą. Kai kurie praeities sprendimai atrodys keisti, tačiau dabar palankus metas juos pataisyti. Skorpionas. Degsite noru kam nors padėti, galbūt pradėsite savanoriauti. Tačiau dauguma jūsų žodžių ir liks tik žodžiai. Veikite dabar, o ne gyvenkite iliuzijomis. Šaulys. Susidursite su iššūkiais. Bandysite dieną organizuoti kuo efektyviau, tačiau veikti be išankstinio plano sunku. Nusiraminkite ir mintis išdėstykite popieriuje. Ožiaragis. Idealistinės mintys vys viena kitą, tačiau jau metas padėti nors vieną koją ant žemės. Pakeiskite veiklos kryptį, nes kai kurie seni projektai netenka prasmės. Vandenis. Nepatikėsite, tačiau jūsų fantazijos ir svajonės daug realistiškesnės nei atrodo. Gera nuotaika pasidalykite su tais, kuriems to dabar labai reikia. Žuvys. Parodykite, kad jums rūpi ir aplinkiniai. Savyje turite daug energijos, o tai padės įveikti problemas. Nebūkite užsispyrę, demonstruokite toleranciją.


20

2013 01 14 Lietuvos žinios

Margumynai

Gražuolė darys gerus darbus

Senoviniai vaistai Prie Italijos krantų sudužusiame senovės romėnų laive rastoje dėžutėje buvo aptiktos šešios tabletės. Tyrimas parodė, kad laive rasti vaistai buvo vartojami akių infekcijoms gydyti. “Esu nustebinta. Aptikome tiek daug šių vaistų sudedamųjų dalių. Pačios tabletės buvo labai gerai išsilaikiusios, nors du tūkstančius metų praleido po vandeniu”, - stebėjosi Pizos universiteto chemijos profesorė Maria Perla Colombini. Ji pridūrė, kad senovės romėnų laive rasti vaistai buvo sudaryti iš gyvūnų ir augalų riebalų, pušų sakų ir cinko junginių. Sudužęs laivas, kuriame buvo aptikti medikamentai, pastatytas 140 - 130 metų prieš Kristų. Manoma, kad tai prekybos laivas iš Graikijos, plaukiojęs po visą Viduržemio jūrą. Pirmą kartą jis buvo rastas 1974 metais prie Toskanos krantų, tačiau tabletės ištirtos tik dabar. “Naudojomės labai plonu skalpeliu, kad galėtume atskirti ir ištirti nedidelius sluoksniuotos medžiagos mėginius”, - paaiškino M.P.Colombini. Spektrometrija atskleidė, kad vaistai sudaryti iš įvairių organinių ir neorganinių cheminių junginių. Tabletėse mokslininkai aptiko antibakterinių savybių turinčių pušų sakų, augalinių ir gyvūninių riebalų. Augaliniai riebalai - alyvuogių aliejus, plačiai naudotas senovės kvepaluose ir vaistiniuose preparatuose. Mokslininkai senoviniuose vaistuose taip pat rado krakmolo, kuris, kaip manoma, buvo svarbiausia kosmetikos priemo-

nių sudedamoji dalis ankstyvuoju senovės Romos laikotarpiu. Tabletėse buvo ir cinko junginių, kurie, mokslininkų nuomone, galėjo būti veiklioji jų medžiaga. Ištyrę vaistų sudėtį tyrėjai nustatė, kad tabletės galėjo būti vartojamos akių infekcijoms gydyti. Rasti senoviniai vaistai yra ypač reti ir geros būklės. Daugelis mokslininkų apie senovės mediciną sužino iš to laikotarpio raštų. “Palyginome savo rezultatus su senovės autorių tekstais. Teofrastas (371-286 pr. Kr.), Plinijus Vyresnysis ir Dioskoridas (abu I a.) daug rašė apie cinko naudojimą medicinoje. Todėl nenuostabu, kad rastuose vaistuose aptikome cinko”, - sakė Toskanos archeologijos paveldo priežiūros tarnybos ekspertė Gianna Giachi. Ji pridūrė, kad naujausioje mokslinėje literatūroje rašoma, kad cinko junginiai buvo plačiai paplitę senovės romėnų farmakologijoje ir daugiausia buvo naudojami akims gydyti. “Tyrimai, kuriuose dalyvauja Florencijos universiteto biologijos katedros mokslininkai, padeda geriau pažinti senovės farmakologiją, kuri buvo stebėtinai sudėtinga. Jie parodo, kad vaistų kompleksinio mišinio pasirinkimas buvo nelengvas procesas”, - sakė G.Giachi. Senovės romėnų vaistus tyrė ir JAV mokslininkų komanda. Tyrėjas Robertas Fleischeris atskleidė, kad senovinėse tabletėse aptiko augalų ekstraktų, morkų, ridikėlių ir petražolių. Šios vaistų sudedamosios dalys leidžia manyti, kad jie buvo vartojami skrandžio ir virškinimo sutrikimams gydyti.

M.H.Hagan audringai reagavo laimėjusi “Mis Amerikos” titulą. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Išmintingas atsakymas ir čečiotka padėjo 23 metų merginai iš Bruklino laimėti “Mis Amerikos” karūną. “Mis Niujorkas” Mallory Hytes Hagan, įveikusi varžoves iš 50 valstijų, laimėjo konkursą “Mis Amerika” sušokdama čečiotką pagal Jameso Browno “Get Up Off of That Thing” ir atsakydama į klausimą, ar mokykloms reikia ginkluotų sargybinių. Jos atsakymas buvo, kad su smurtu nedera kovoti smurtu. Apie ginkluotus mokyklų sargus pradėta diskutuoti po tragedijos Niutauno pradinėje mokykloje, kur užpuolikas nušovė 20

mokinių ir 6 mokytojus. M.H.Hagan laimėjo 50 tūkst. dolerių koledžo stipendiją ir karūną vieniems metams. Jos tema buvo vaikų lytinio išnaudojimo stabdymas. Tikimasi, kad per visus savo “karaliavimo” metus gražuolė visoje šalyje sakys kalbas ir rinks pinigus nepelno organizacijai “Children’s Miracle Network Hospitals”, kuri teikia pagalbą vaikų ligoninėms. Antroje vietoje liko “Mis Pietų Karolina” Ali Rogers, o trečioje - “Mis Oklahoma” Alicia Clifton. M.H.Hagan įveikė ir tas varžoves, kurių pavardės mirgėjo spaudos antraštėse. Apie “Mis Kolumbijos apygardą” buvo rašoma, kad ji ketina pasidaryti

abiejų krūtų pašalinimo operaciją, kad užkirstų kelią krūties vėžiui, nuo kurio mirė jos motina ir senelė. “Mis Montana” buvo pirmoji autizmu serganti konkurso dalyvė, “Mis Ajova” serga Tureto sindromu (jis pasireiškia tikais), o “Mis Meinas” prieš pergalę savo valstijos konkurse numetė 22,68 kg svorio. 92-asis konkursas “Mis Amerika” vyko Las Vegase. Kadaise jis prasidėjo kaip Atlantik Sičio maudymosi kostiumų reviu ir pritraukdavo rekordinį žiūrovų skaičių, bet dabar, kaip ir kiti grožio konkursai, grumiasi, kad išsaugotų savo svarbą pasikeitus visuomenės požiūriui į moterų ir pilietines teises.

Kad šuo pasidžiaugtų gyvenimu Vienas mylintis šunis ir mėgstantis alų Oregono valstijos gyventojas sukūrė nealkoholinį alų šunims. Į šio gėrimo sudėtį įeina mėsos buljonas ir nuosėdos, kurios susidaro gaminant alų iš miežių. Dar į jį pridedama imbierų, cinamonų ir medaus. Tokį gėrimą sukūrė Danielis Keetonas, kuris pats dirba “Bend’s Boneyard” alaus darykloje degustatoriumi. Jis sakė, kad kurdamas alų stengėsi suderinti du sau būdingus dalykus - alaus pomėgį ir meilę naminiams augintiniams. Jo kalei Lolai Jane nealkoholinis alus labai patinka, ji tuoj pat išlaka visą dubenėlį. Alus keturkojams pavadintas “Dawg Grog”. Gėrimas pakuojamas po šešis butelius ir jo galima nusipirkti prekybos centruose, kur jis padėtas šalia žmonėms skirto alaus. Pakuotė “Dawn Grog” kainuoja 36 dolerius. Tačiau pagaminę nealkoholinį alų šunims, amerikiečiai nenustebino

Senovės romėnai tabletėmis gydėsi nuo įvairių ligų. / Užsienio spaudos nuotrauka

Premijos už anglų kalbą Vienas didžiausių Japonijos mobiliojo ryšio operatorių “Softbank” savo darbuotojams pažadėjo išmokėti premijas. Jie turės įrodyti koncerno vadovams, kad puikiai moka anglų kalbą. “Softbank” darbuotojų atlyginimas priklausys nuo TOEIC (Anglų kalbos tarptautinių ryšių testas) egzamino rezultatų. Šio egzamino metu galima surinkti nuo 10 iki 990 taškų. Darbuotojams, kurie surinks daugiau kaip 900 taškų, bus mokamas milijonų jenų (29 130 litų) atlyginimas. Išlaikiusieji testą ir surinkę daugiau kaip 800 taš-

kų savo kišenę papildys 300 tūkst. jenų (8739 litais). Darbuotojams, kurie už TOEIC testą surinks nuo 600 iki 800 taškų, “Softbank” apmokės anglų kalbos pamokas. Mobiliojo ryšio kompanijoje “Softbank” dirba apie 17 tūkst. darbuotojų. Kompanija tikisi, kad visi darbuotojai per trejus metus bent kartą išbandys TOEIC egzaminą. Praėjusių metų rudenį “Softbank” įsigijo 70 proc. vieno didžiausio JAV mobiliojo ryšio operatoriaus “Sprint Nextel” akcijų. Sandoris, kurio vertė viršija 20 mlrd. dolerių (52 mlrd. litų), yra viena didžiausių Japonijos koncerno investicijų užsienyje.

Šunims skirtas nealkoholinis alus. Bet kartais jie paragauja ir stiproko alaus. / LŽ archyvo nuotrauka pasaulio. Toks gėrimas, tik kiek kitokios sudėties, gaminamas ir Ispanijoje bei Brazilijoje. Be to, ten šunys gali mėgautis ne tik alumi, bet ir

kitais skanėstais - jiems skirtu šokoladu ir ledais.

BBC, AFP, AP, BNS, LŽ

“Softbank” nori, kad kompanijos darbuotojai tobulai mokėtų anglų kalbą.


2013 m. sausio 14 d. / Pirmadienis / Nr. 10 ( 13 435 )