Page 1

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 14 d. / Trečiadienis / Nr. 261 (13 389)

Prieš medžius - pjūklais ir nuodais

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Tautos išrinktieji priešpaskutinę darbo dieną ignoravo Konstitucinio Teismo išvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo

3p.

Už socialinę pašalpą visuomenei naudingus darbus dirbusi moteris pasijuto pažeminta ir kreipėsi į teismą dėl orumo įžeidimo

6p.

Rusijos piratų partija jau ėmė veržtis į valdžią, o jos kandidatas D.Jevsiutkinas dalyvavo Kaliningrado miesto mero rinkimuose

9p.

Šalčininkų rajone pernai investicijų srautas padidėjo 5 kartus, nors neatsirado naujų investuotojų

12p.

Lietuvos futbolo rinktinė šiandien Jerevane išmėgins jėgas su šiuo metu aukso amžių išgyvenančia Armėnijos nacionaline komanda

Žalią miestų rūbą turėtų ginti neseniai priimtas Želdynų įstatymas, aplinkos ministro įsakymais patvirtintos taisyklės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių valdininkai. Tačiau realiai medžių ir kitų želdinių miestuose sparčiai mažėja, ypač centrinėse jų dalyse. Spalį Vilniaus Vytenio gatvėje merijos pasamdyti medkirčiai nuvertė ne tik papuvusį, bet ir sveikus medžius.

•11 p.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Išsamiau

Be prezidentės palaiminimo ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Formuojama centro kairės koalicija vakar toliau intensyviai rengėsi perimti valdžią. Siekdami sustiprinti raumenis partneriai pradėjo derybas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), “darbiečiai” rinkosi, kam patikėti Seimo pirmininko ir ministrų postus.

2 p.

KAIMYNAI

UŽSIENIS

Nori išstoti iš JAV

Ši peticija įrašyta Baltųjų rūmų tinklalapyje, kuris pavadintas “We are the people” (“Mes esame tauta”), nes tokiais žodžiais prasideda JAV Konstitucija. Šiame tinklalapyje kiekvienas norintis gali ją pasirašyti. Viskas prasidėjo nuo to, kai praėjusią savaitę nusivylęs rinkimų rezultatais Luizianos gyventojas Michaelas E.Slidellas įrašė peticiją Baltųjų rūmų tinklalapyje. Šiuo metu prie jos jau prisijungė 20 valstijų gyventojai, t. y. daugiausia iš tų valstijų, kurios lapkričio 6 dieną per prezidento rinkimus balsavo už respublikoną Mittą Romney. Nors šios peticijos pasirašymas - labiau simbolinis aktas. Neoficialiai teigiama, kad viena iš kandidačių į Seimo pirmininkes yra dabar parlamento vicepirmininko pareigas einanti V.Baltraitienė. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Žiūrėdami šiaurėn, į kitą kaimyną, latviai sako: estas - idealus latvis. Kokie mes jų akimis? Kokie jie savo pačių akimis? Į tai atsakyti gali jauna latvių etnologė Ilzė Buoldanė, šiemet apgynusi daktaro disertaciją. Ji tyrinėjo latvių etninius

stereotipus XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje, išvedė latvio apibrėžimą, apibendrino stereotipus apie kaimynus. Lietuviai aktyvesni, verslesni ir agresyvesni už latvius. Latvių išgyvenimo strategija - “nebūk pirmas ir nelik pa-

•6 p.

Išsamiau

Orai

Latviai ir lietuviai: mušami vienu botagu

Mes - baltai, mes - broliai... Mes, lietuviai, vis kartojame jau iki koktumo nuvalkiotą žodį “braliukai” - gal iš tiesų pasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamą savo pranašumą.

Praėjusią savaitę vasarinių padangų į žiemines dar nebuvo pasikeitę mažiausiai penktadalis vairuotojų

Praėjusią savaitę antrai kadencijai perrinkus prezidentu demokratą Baracką Obamą, jau daugiau kaip 100 tūkst. amerikiečių pasirašė peticiją reikalaudami, kad jų valstija išstotų iš JAV.

Prezidentūra kol kas paliko vietos svarstymams, kam bus siūloma sudaryti Vyriausybę. Vakar prezidentės D.Grybauskaitės atstovė neskubėjo tvirtinti, kad į premjerus bus siūlomas rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius. Nors valstybės vadovės pozicija griežta dėl teisiamųjų suole esančios Darbo partijos (DP) dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, socialdemokratai, “darbiečiai” ir “tvarkiečiai” neabejoja, kad prie valstybės vairo stos būtent jie. Vakar D.Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo.

Išsamiau

16p.

skutinis”. Tačiau šiandien daugelis įsišaknijusių įsivaizdavimų yra peržiūrimi: ar tebėra latviai darbštūs, jeigu jų žemė apauga krūmais, o jie patys išvažiuoja į Airiją?

•14, 15 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau


2

2012 11 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

Konstitucijos sergėtojams - Seimo akibrokštas RAIMONDA RAMELIENĖ

Kadenciją baigiančiam Seimui jokie autoritetai neegzistuoja. Priešpaskutinę darbo dieną tautos išrinktieji tą akivaizdžiai pademonstravo ignoruodami Konstitucinio Teismo (KT) išvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Pagal Darbo partijos (DP) sąrašą į Seimą išrinkti sutuoktiniai Živilė ir Jonas Pinskai bei Jolanta Gaudutienė, kuriuos KT siūlė iš Seimo eliminuoti, lieka parlamento nariais. Vakar Seimas atmetė nutarimo projektą, kuriuo, laikantis Konstitucijos sargų rekomendacijų, buvo numatyta keisti DP kandidatų eilę. Už projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 29, susilaikė 25 parlamentarai. Skubos tvarka parlamentarai vakar nuo ryto svarstė tris nutarimų projektus, susijusius su KT praėjusį šeštadienį paskelbtomis išvadomis dėl rinkimų rezultatų. Galutiniai balsavimai buvo nukelti į popietę. Svarstant nutarimą, kuriuo Seimo rinkimų rezultatai Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje pripažįstami negaliojančiais, o Seimo narys - neišrinktu, pertraukos pirmiausia paprašė Socialdemokratų (LSDP) frakcija. Priimti pavyko tik trečią projektą, kuriuo nutraukiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai. Tačiau vakar vakare socialdemokratai pripažino, kad Seimo sprendimas dėl “darbiečių” sąrašo buvo klai-

da ir šiandien ketina teikti naują nutarimo projektą.

Neužteko balsų Paaiškėjus, kad pritarti KT išvadai dėl DP kandidatų sąrašo pritrūko vos kelių balsų, plenarinių posėdžių salėje kilo chaosas. Opozicijos flangas garsiai džiaugėsi ir mėtė replikas, konservatoriai negalėjo patikėti tuo, kas nutiko. “Tenka tik apgailestauti dėl tokio rezultato. Tai pademonstravo naujosios daugumos teisinį nihilizmą ir nepagarbą Konstitucijai”, - pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. “Galbūt koją mums pakišo skubos tvarka. Projektą dar galima taisyti ir pamėginti visiems rasti bendrą kalbą”, - taikdario vaidmens ėmėsi socialdemokratas Juozas Olekas. “Atsiskleidė kairiųjų dviveidystė. Jie tikina, kad gerbia KT sprendimus, o balsuoja priešingai. Apgailėtina pradžia, apgailėtina, manau, bus ir pabaiga”, - replikavo konservatorius Kęstutis Masiulis. “KT pateikia savo išvadą, o Seimas turi teisę tiek pritarti, tiek nepritarti”, - situaciją vertino DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Teisininkų teigimu, išsiaiškinti, ar šis Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, galima dar kartą kreipiantis į KT. Jei paaiškėtų, kad būtent taip ir yra, politikai, gavę Seimo narių mandatus, vėl jų netektų. Kreiptis į KT turėtų grupė Seimo narių.

Komisiją pakeis Nuo vakar ryto diskutuojant dėl situacijos Biržų-Kupiškio apygardoje So-

Parlamentas nusprendė - “darbietė” Ž.Pinskuvienė penktadienį duos Seimo nario priesaiką. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos cialdemokratų (LSDP) frakcijos nariai piktinosi, kad, anuliuojant rezultatus, baudžiamas rinkimų laimėtojas. VRK buvo pripažinusi, kad čia Seimo nariu išrinktas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis. Antras šioje apygardoje liko “darbietis” Ritas Vaiginas, todėl DP

frakcija, motyvuodama, kad jai balsuoti būtų nekorektiška dėl suinteresuotumo, balsavime nedalyvavo. Svarstant šį klausimą socialdemokratams taip pat rūpėjo ir materialioji jo pusė. “Kas finansuos naują rinkimų kampaniją šioje apygardoje?” - klausė J.Olekas.

Seimo narių nuomonės skyrėsi ir dėl VRK ateities. Kaip pažeidusios Seimo rinkimų įstatymą, ką konstatavo KT, jos įgaliojimai turėjo būti nutraukti. Tačiau nemažai parlamentarų siūlė neskubėti ir kadrų keitimą palikti naujam Seimui. Paleidus dabartinę VRK ir nesuformavus naujos, esą susidarys veiklos vakuumas. “Ar manote, kad pakeitus komisijos narius kas nors keisis? Gal jai į rankas reikia duoti rimtesnius įrankius?” - klausė “darbietis” Vydas Gedvilas. “Man nepatinka, kad ieškome iešmininko. Keiskime, ką galime pakeisti, ir susitaikykime su tuo, ko šiandien negalime padaryti”, - filosofiškai kalbėjo LSDP seniūnė Irena Šiaulienė. Pasikviesti ir išklausyti VRK narius siūlė konservatorius Saulius Pečeliūnas. Tuo metu jo frakcijos kolega K.Masiulis ragino palaikyti VRK išformavimą. Jo nuomone, pokyčius reikia pradėti “nuo galvos” - ilgamečio komisijos pirmininko Zenono Vaigausko. K.Masiulio nuomone, VRK vadovas - sistemos, toleravusios įvairiausius pažeidimus, garantas. Už tai, kad VRK įgaliojimai nuo gruodžio 13-osios būtų nutraukti, vakar balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 28, susilaikė 17 parlamentarų. Šiandien šios kadencijos Seimas rinksis į paskutinį plenarinį posėdį. Be kita ko, pagal darbotvarkę atsisveikinimo žodį turėtų tarti visų frakcijų atstovai, du Kovo 11-osios Akto signatarai, daugiau nebedirbsiantys Seime, Česlovas Juršėnas ir Česlovas Stankevičius. Prieš giedant himną baigiamąją kalbą turėtų pasakyti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Į valdžią žengia be prezidentės palaiminimo Atkelta iš

•1 p.

Jis bus surengtas penktadienio vidurdienį. Per pirmąjį posėdį parlamentarai rinks naują Seimo pirmininką ir jo pavaduotojus. Naujos kadencijos Seimui pradėjus darbą ir dabartinei Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, šalies vadovė per 15 dienų turės pateikti parlamentui svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą. Nors naujoji koalicija premjeru mato A.Butkevičių, pasak D.Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos teisės klausimais Rasos Svetikaitės, svarstymas, ar jis bus siūlomas į Vyriausybės vadovus, per ankstyvas. “Šitas klausimas iš tikrųjų dar šiek tiek ankstyvas, nes tam tikrus sprendimus prezidentė turi padaryti iki lapkričio pabaigos - taigi šiek tiek tektų dar palaukti”, - vakar sakė ji.

Rado sutarimą Vakar dėl galimo bendradarbiavimo pradėjo derėtis naujosios koalicijos ir LLRA lyderiai. Po susitikimo LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis pranešė, kad pirmas žingsnis žengtas - iš principo susitarta dėl programinių nuostatų. A.Butkevičius tvirtino, kad sutapo

ministerijos ir gal dviejų viceministrų”, - teigė socdemų lyderis.

Kandidatai laikomi paslaptyje

Kiti du neoficialiai įvardijami kandidatai į Seimo pirmininko postą - A.Paulauskas (kairėje) ir V.Gedvilas. partijų požiūriai į šilumos ūkio pertvarką naudojant kuo daugiau biokuro, atsižvelgta į LLRA pageidavimą didinti vietinės reikšmės kelių finansavimą. Lenkai taip pat nori, kad būtų įsipareigota per metus iki 1200 litų padidinti minimalią algą, baigti žemės ūkio reformą, atsiskaityti su sovietmečiu nacionalizuotos žemės savininkais, priimti Tautinių mažumų įstatymą ir neblokuoti jų siūlomų pasaulėžiūros srities įstatymų.

Duoti daugiau ministerijų nenori A.Butkevičiaus teigimu, apie postus, kuriuos galėtų užimti LLRA, vakar nekalbėta. Anksčiau V.Tomaševskis yra sakęs, kad prie koalicijos jungtųsi, jei jo vadovaujamai partijai būtų pasiūlytos tokios pat sąlygos kaip “tvarkiečiams”. Koalicinė sutartis numato, kad partija “Tvarka ir teisingumas” vadovaus dviem - Aplinkos ir Vidaus reikalų - ministerijoms. DP

pirmininkas Viktoras Uspaskichas mano, kad vieną ministeriją lenkams galėtų atiduoti “darbiečiai”, kitą - socialdemokratai. Tačiau po vakar vakare vykusio LSDP valdybos posėdžio A.Butkevičius sakė, kad LLRA galėtų pretenduoti į vieną ministro ir dviejų viceministrų portfelius. “Kol kas esame nusprendę, kad tęsime derybas, ir laikysimės pozicijos, kurią esame išsakę anksčiau, kad deramės dėl vienos

ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vakar pranešė, kad sulaikyti septyni Migracijos departamento pareigūnai, kurie galėjo neteisėtai pelnytis iš leidimų gyventi Lietuvoje. Penki iš sulaikytųjų užima vadovaujamas pareigas. Įtarimai taip pat pareikšti dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams ir dar dviem fiziniams asmenims. Tiria-

ma galima korupcinė schema, pagal kurią ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba tokius leidimus prasitęsti, mokėjo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams. Įtariama, kad advokatai ir jų padėjėjai juos perduodavo savo pažįstamiems

asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie - Migracijos departamento pareigūnams, galintiems padėti, kad leidimai užsieniečiams būtų išduodami greičiau. Migracijos departamente, advokatų kontorose ir kitų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose bei automobiliuose atliktos kratos. Užsieniečiai, siekdami

DP prezidiumas vakar svarstė, ką deleguoti į Seimo pirmininko ir ministrų postus. V.Uspaskichas bendražygių teismui žadėjo pateikti tris kandidatūras į parlamento vadovus. Tačiau ką nuspręsta siūlyti į vieną svarbiausių postų valstybėje, “darbiečių” lyderis teigė atskleisiąs tik po pokalbių su koalicijos partneriais. “Kam žaisti? Nenoriu jūsų apgaudinėti, tikrai nesakysiu. Drausiu apie tai kalbėti ir prezidiumo nariams. Todėl, kad žinome, kaip dorojami žmonės per vieną naktį ir taip toliau, nors labai geras kandidatas. Priimsite jūs jį, jis jums patiks, Lietuvai patiks. Bet leiskite mažų mažiausiai suderinti su prezidiumu ir paskui pristatyti koalicijai”, - vakar vakare aiškino V.Uspaskichas. Neoficialiai teigiama, kad DP svarstė dabar Seimo vicepirmininko pareigas einančios Virginijos Baltraitienės, buvusio parlamento vadovo Artūro Paulausko ir parlamentaro Vydo Gedvilo kandidatūras. Vakar V.Uspaskichas neatskleidė ir galimų kandidatų į ministrus.

Trumpai ATSKLEISTAS KORUPCIJOS TINKLAS Teisėsaugai vakar pranešus, kad atskleistas korupcijos tinklas Migracijos departamente išduodant leidimus gyventi Lietuvoje, šios įstaigos vadovas Almantas Gavėnas sako neturintis apie tai jokių duomenų. Prokuratūra

gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu dažnai pasinaudoja fiktyviai įsteigtomis įmonėmis, rečiau - fiktyviomis santuokomis su Lietuvos piliečiais. Trečias paplitęs būdas - įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvos teritorijoje. BNS, LŽ


2012 11 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Darbas pažemino orumą DAIVA BARONIENĖ

Už socialinę pašalpą visuomenei naudingus darbus dirbusi moteris pasijuto pažeminta ir per teismą reikalauja, kad Panevėžio rajono merija jai sumokėtų už dirbtas valandas, taip pat atlygintų 20 tūkst. litų įvertintą moralinę žalą. Panevėžio apygardos administraciniame teisme šiandien nagrinėjama beprecedentė byla, nuo kurios baigties priklausys, ar socialines pašalpas gaunantys Lietuvos piliečiai turės už jas dirbti viešuosius darbus, ar nuo šios prievolės bus atleisti.

Vergė 288 valandas Į teismą kreipusis Panevėžio rajono gyventoja Jolanta Zebkinienė neabejoja, kad pašalpų gavėjai dirbti verčiami neteisėtai, pažeidžiant įstatymus. Rajono merijos Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė įsitikinusi, kad gaunantiesiems pašalpas privalu dirbti visuomenės labui.

Bėdų kamuojama išsituokusia moterimi prisistatanti J.Zebkinienė teigia, kad Panevėžio rajono savivaldybė per pastaruosius pusantrų metų verge ją buvo pavertusi net 288 valandas. Būtent tiek laiko moteris teigia neatlygintinai ravėjusi kapinių žolę, rinkusi medžių šakas, grėbusi lapus ir rūšiavusi šiukšles. Dirbdama moteris sako buvusi užkabinėjama praeivių, o iš paauglės jos dukrelės šaipėsi bendraamžiai. “Man šis darbas buvo vergovė”, - tikina J.Zebkinienė. Moteris teigia ne viename šalies įstatyme ir netgi svarbiausiame jų Konstitucijoje - aptikusi, kad darbas negali būti prievartinis. Taip pat niekas neturi teisės reikalauti, kad žmogus dirbtų neatlygintinai. Tačiau esą ji tai darė, kaip ir kiti dešimtys tūkstančių už pašalpas atidirbančių mūsų krašto piliečių. “Kovoju ne tik už savo, bet ir už visų tokių pat vargšų interesus”, - teigė J.Zebkinienė. Moteris tikino, kad Panevėžio rajono savivaldybė, per kurią ji pusantrų metų gavo valstybės skiriamą 315 litų socialinę pašalpą, buvo privertusi už ją dirbti neteisėtai. Pašalpos gavėja prašo teismo atkurti tvarką ir nubausti ne-

Smurto šeimose dienos

va ją išnaudojusius valdininkus. “Savo ieškinyje reikalauju, kad už 288 priverstinai mano dirbtas valandas atgaline tvarka būtų sumokėtas 5760 litų atlyginimas, t. y. 20 litų už valandą. Taip pat nutariau reikalauti, kad man būtų atlyginta moralinė žala, kurią patyriau verčiama neatlygintinai dirbti”, - LŽ sakė Panevėžio rajono gyventoja. Moralinę žalą ji įvertino 20 tūkst. litų.

Ne prievarta, o prievolė Minti teismo slenkstį tenka Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Globos ir rūpybos skyriaus vedėjai A.Paškevičienei. Pasak jos, socialines pašalpas gaunančius gyventojus atidirbti už jas Panevėžio rajono savivaldybė ragina remdamasi Piniginės socialinės paramos įstatymu, kuris šios kategorijos žmones įpareigoja dalyvauti savivaldybės administracijos nustatytoje veikloje, t. y. dirbti visuomenei naudingus darbus. “Tai tikrai nėra joks priverstinis ar vergo darbas, o tik privaloma veikla”, LŽ sakė A.Paškevičienė. Ji pabrėžė, kad kiekvieno asmens, gaunančio socialines pašalpas ir dirbančio už jas, prašoma pa-

Klaipėdos merija pirmoji iš didmiesčių savivaldybių pradėjo fiksuoti pažeidėjus, rudeninius medžių lapus neleistinai išmetančius į komunalinių atliekų konteinerius. Už tai jiems gresia baudos iki 2 tūkst. litų.

Pašalpų mokėjimo dienomis kai kuriuose namuose užverda pragaras.

Kas mėnesį, prasidėjus antram dešimtadieniui, policija sulaukia kur kas daugiau pranešimų apie suspardytas ar subadytas moteris, sumuštus mažamečius. Net nežvilgtelėję į kalendorių pareigūnai žino, kad jau pradėtos mokėti socialinės išmokos. Tomis dienomis policijai tenka penktadaliu dažniau važinėti į smurtautojų šeimas - ginti nuo jų aukų arba padėti neblaiviems sutuoktiniams aiškintis tarpusavio santykių, kol konfliktas dar neperaugo į smurtą. Pareigūnai šį metą neoficialiai vadina “bambalių dienomis”. Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys neslėpė, kad tai, kas patenka į policijos įvykių suvestines, tėra tik dalis visų pranešimų apie konfliktus šeimose. Jų ypač padaugėja pradėjus mokėti įvairias socialines išmokas. Pareigūnams tenka padėti išsiaiškinti, kur vienas iš sutuoktinių padėjo pinigus, ar jis buvo ištikimas ir aibę kitokių konflikto dalyvius kamuojančių klausimų. “Visus smurto atvejus registruojame, bet šeimos ginčai dažnai nepatenka į statistiką”, - tvirtino R.Gylys. Nuo 10-os mėnesio dienos darbo padaugėja ne tik Vilkaviškio, bet ir kitų policijos komisariatų pareigūnams. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas Artūras Žemaitaitis tvirtino, kad policijos komisariatų budėtojams tokios tendencijos šįmet tapo savotiška darbo norma. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio teigimu, per devynis šių metų mėnesius užregistruota 15 130 pranešimų

sirašyti, kad sutinka dirbti vienokį ar kitokį darbą. “Rajone būta atvejų, kai žmogus nesutiko su savivaldybės siūlomais darbais ir pasiūlė savo variantus. Beje, tuomet tarp tų variantų buvo pageidavimas dirbti seniūnu”, - LŽ prisiminė ji. A.Paškevičienė teigė, kad iš 60 Lietuvos savivaldybių tik penkiose nereikalaujama, kad gaunantieji socialines pašalpas už jas atidirbtų. “Jeigu pralaimėsime teismą, bus pralaimėta visos valstybės mastu, o socialinių pašalpų ga-

vėjai bus atleisti nuo bet kokių įsipareigojimų ir gyvens vien mokančiųjų mokesčius sąskaita”, - liūdną ateitį piešė Globos ir rūpybos skyriaus vedėja. Seimo kontrolieriaus tarnybos specialistai, paklausti, ką mano apie beprecedentį darbo neturinčios ir socialinę pašalpą iš valstybės gaunančios Panevėžio rajono gyventojos ieškinį, oficialiame atsakyme teigė komentuoti atsisakantys. Esą dabar laukiama, koks bus teismo sprendimas.

Rudens lapai prišaukė baudas DENISAS NIKITENKA

KAZYS KAZAKEVIČIUS

J.Zebkinienė jaučiasi įžeista, mat už socialinę pašalpą turėjo dirbti merijos jai skirtus darbus. / Daivos Baronienės nuotrauka

apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 5667 ikiteisminiai tyrimai. Jau kurį laiką Lietuvoje gyvuojančią kai kurių šeimų tradiciją, gavus pinigų, pirmiausia juos “aplaistyti”, o paskui išsiaiškinti tarpusavio santykius pastebi ne vien policijos pareigūnai. Nenorėjusi LŽ prisistatyti maisto prekių parduotuvės Vilkaviškyje pardavėja Irena pasakojo vakar tapusi panašaus kivirčo liudininke, kai viena pora prekybos salėje ilgai ir garsiai ginčijosi, ką pirkti dešros ar dar vieną didelį butelį pigiausio alaus. Pasirinko šį. “Žinau, kad jų šeimoje yra du beveik nuolat alkani vaikai, tad pasiūliau jiems nusipirkti ką nors užkąsti. Tačiau buvau nesuprasta”, - pasakojo pardavėja. Anot jos, šį rudenį labai akivaizdu, kada mokami atlyginimai ir kada - įvairios pašalpos. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė pripažino, kad tokios policijos pareigūnų pastebėtos tendencijos jiems nėra jokia naujiena. “Ir mes matome, kas vyksta tomis dienomis, kai pradedamos mokėti įvairios socialinės išmokos”, - patikino D.Grabauskienė. Anot jos, socialinės rizikos šeimoms socialines pašalpas paprastai stengiamasi pervesti į specialias socialines korteles. Jomis už alkoholį atsiskaityti negalima. Tačiau pašalpas gaunantieji, kurių Vilkaviškio rajone yra apie 5 tūkst. asmenų randa būdų, kaip tokius apribojimus apeiti. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Marius Dūdonis tik pasidžiaugė, kad per šeimos kivirčus rečiau fiziškai nukenčia mažamečiai. Tačiau, anot jo, tai, kas vyksta šeimose, vaikams palieka gilius psichologinius randus.

Baudų už netinkamai tvarkomus nukritusius lapus grėsmė pakibo prestižinėje uostamiesčio vietoje įsikūrusiam DNB banko skyriui, miesto pakraštyje esantiems vaikų globos namams “Smiltelė”, nevalstybinei specialiajai pagrindinei mokyklai “Svetliačiok”, Klaipėdos “Pamario” vidurinei mokyklai, Regos ugdymo centrui, Pempininkų, Laukininkų valdoms, vienai sodininkų bendrijai. Sekdama klaipėdiečių pavyzdžiu rengti reidus ir rašyti protokolus už neleistinai į konteinerius išmetamus lapus žada ir Kauno miesto savivaldybė.

Mažėja žaliųjų atliekų normos Pagal Komunalinių atliekų tvarkymo taisykles lapų negalima mesti kartu su šiukšlėmis, juos privalu sudėti į maišus ir palikti šalia konteinerių arba krauti į specialiai tam atvežtus konteinerius. Neteisingai tai darantiesiems gresia nemenkos baudos.

Nors šios taisyklės galioja jau nebe pirmus metus, nuo 2008-ųjų, nedaug kas paiso tokios tvarkos. Griežčiau į jų laikymąsi uostamiesčio merija jau šį rudenį nusprendė žiūrėti dėl to, kad nuo kitų metų sąvartynai nebegalės priimti vadinamųjų žaliųjų atliekų daugiau, nei leidžia normos, jos gerokai sumažės. Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus į mišrių atliekų sąvartynus gali patekti ne daugiau kaip 10 proc. žaliųjų atliekų, o kol kas Lietuvoje leistina jų norma siekia 15-50 procentų. Tačiau Klaipėdos komunalininkai jau dabar suskubo vykdyti nuo kitų metų įsigaliosiančius reikalavimus ir nebeveža konteinerių su juose sudėtais rudeniniais lapais, tuo piktindami miestiečius.

Baudų neišvengs Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai po kelių įvykdytų reidų jau šią savaitę rašys pirmuosius administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taisyklių pažeidimas nustatytas priešais meriją esančiam bankui, vaikų darželiui, globos namams, sodų bendrijai, vidurinei mokyklai, namų valdoms, Regėjimo ugdymo centrui. “Taisyklės numato baudą iki 2 tūkst. litų, bet nenumatyta minimali bauda, todėl įspėjant bus siūloma sumokėti 10 litų baudą. Jei įstaiga nesumokės pinigų, administracinėje komisijoje bus

nagrinėjama galimybė skirti didesnę baudą”, - LŽ sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė. Merijos Aplinkos kokybės skyriaus vadovė Rasa Povilanskienė tikino, kad reidai bus tęsiami. “Vadinamųjų žaliųjų atliekų kiekis buitinių atliekų sąvartynuose turi mažėti. Net ir patys sąvartynai nebesutinka priimti buitinių atliekų su lapais, kuriems pūvant vėliau išsiskiria metano dujos, tad teršiama aplinka. Tačiau lapai yra tinkami kaip organinė trąša, tad tvarkingai surinkti jie vežami į specialią aikštelę Glaudėnų sąvartyne”, - dėstė R.Povilanskienė. Nors žaliąsias atliekas mesti į buitinių atliekų konteinerius draudžia ES ir Lietuvos teisės aktai, realių baudų skyrimo iš didmiesčių nusprendė imtis tik Klaipėda. Už aplinkosaugą atsakingi Vilniaus bei Kauno merijų valdininkai LŽ sakė tik informuojantys žmones apie draudimą mesti lapus į bendrus atliekų konteinerius. “Pažiūrėsime, kaip seksis klaipėdiečiams, gal ir mes imsimės tokios pačios praktikos”, - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Vilniaus merijos Atliekų tvarkymo poskyrio vedėjas Jaroslavas Čaplia LŽ sakė, kad sostinėje “lapų reidai” kol kas nerengiami ir baudų už lapus konteineriuose neskiriama.

Klaipėda kol kas bene vienintelė tikrina, kaip tvarkomi nukritę lapai. / Deniso Nikitenkos

ir LŽ archyvo nuotraukos


4

2012 11 14 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Lietuvai - atominės našlaitės dalia? ZIGMANTAS BALČYTIS

Trupa viltys, kad Briuselis išgirs Lietuvos prašymą skirti lėšų Ignalinos atominei elektrinei (AE) uždaryti. Vasarą mūsų krašte apsilankiusi Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija praėjusią savaitę pasiūlė stabdyti finansavimą Ignalinos AE uždaryti, jei nebus išspręstas generalinio rangovo “NUKEM Technologies/GMS” ir elektrinės administracijos konfliktas. Kitaip tariant, Lietuva spaudžiama atsisakyti atominės saugos reikalavimų. Priešingu atveju pinigų čiaupas bus užsuktas. Kilęs konfliktas dėl to, kad pagamintos talpyklos neatitinka elektrinės uždarymo plane nustatytų techninių reikalavimų, yra esminės svarbos. Lietuva, atsakinga už branduolinį saugumą uždarant Ignalinos AE, negali elgtis kitaip. Ji neturi teisės pažeisti branduolinio saugumo nuostatų ir priimti įrenginių, kurie neatitinka branduolinio saugumo reikalavimų.

Taigi Lietuva teisi, bet mūsų valstybei kuo toliau, tuo labiau tenka atominės našlaitės dalia. Gali nutikti net taip, kad jai vienai, iš savo lėšų, reikės uždaryti Ignalinos AE. Europos Komisijos (EK) atsakyme į mano paklausimą apie Ignalinos AE lėšų skyrimą nurodoma, jog papildomos išlaidos, kurios susidarė dėl projektų įgyvendinimo vėlavimo, turės būti padengtos iš Lietuvos biudžeto. O jos, Ignalinos AE pateiktais skaičiavimais, sudaro apie 600 tūkst. eurų per mėnesį. Lietuva Ignalinos AE uždaryti prašė EK 770 mln. eurų, tačiau iki 2017ųjų žadama skirti tik 230 mln. eurų, o paskui paramą ir visai nutraukti. Nesusitarus su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo, apskritai jį nutraukus, milijardinės išlaidos guls Lietuvos žmonėms ant pečių. Iš tiesų ketinimai nutraukti finansinę paramą po 2017 metų ir EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacijos išvados ne tik neatspindi realios situacijos, bet ir prieštarauja Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. Joje Ignalinos AE uždarymo finansavimas nedviprasmiškai numatytas iki jėgainės uždarymo pabaigos, t. y. iki 2030 metų. Sutartyje nenustatytas finansinės paramos nutraukimo termi-

nas. Maža to, joje pažymima, kad jėgainės uždarymo išlaidos būtų nepakeliama našta mūsų valstybei. Visiškai aišku, kad Lietuva neturi reikiamų finansinių išteklių Ignalinos AE uždarymo darbams vykdyti po 2017 metų. Kas tokiu atveju, nutraukus finansavimą, bus atsakingas už saugų AE uždarymą?

Stebėtis verčia ir tai, kad visa elektrinės uždarymo projektų vėlavimo kaltė priskiriama Lietuvai, nors rangovo pasirinkimas ir su tuo susijusios sąlygos buvo suderintos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Apskritai visų Ignalinos AE uždaryme dalyvaujančių šalių atsakomybė nėra išgryninta. Neteisingai paskirstytos ir suprantamos pareigos bei atsakomybė, Lietuvai elektrinės uždarymo procesu tenka neproporcingai didelė našta. Teigiamas dalykas tik tai, kad po delegacijos vizito į Lietuvą pagaliau suaktyvėjo ir labiau į visą procesą įsitraukė EK. Kita vertus, kodėl būtent dabar ši

su ERPB atsako už ES finansinės paramos įgyvendinimą. Delegacijos išvadose pelnytai pažymima, kad Ignalinoje vėluojantis tam tikrų projektų įgyvendinimas sukelia didelių papildomų išlaidų, tačiau negalima sutikti, jog tai - vien Lietuvos kaltė. Bendrajame susitarime, kurį pasirašė ERPB ir Lietuva, yra aiškiai nustatytos sąlygos, kad projektai būtų vykdomi laiku. Pagal šią sutartį ERPB kartu su Lietuva turėjo įsteigti Projektų valdymo grupę ir jungtinį komitetą, kurių paskirtis - spręsti iškilusias problemas. Pradiniu etapu Projektų valdymo grupėje dirbo 26 konsultantai, ku-

(2 proc.) sektoriuose, mažėjo menų, poilsio, pramogų srityse (6,5 proc.). Statistikos duomenimis, pernai darbo užmokestis mažėjo aštuoniose iš trylikos sričių.”

džiai - spalvų pavadinimai. Be to, patys žodžiai, reiškiantys tam tikrą spalvą, yra visiškai kitų spalvų. Pavyzdžiui, žodis “raudonas” gali būti žalias. Žmogui reikia greitai įvardyti spalvas, neatsitraukiant nuo to, kas parašyta. Kaip jau sakyta, testas ne tik vertina skirtingų galvos smegenų sričių sąveiką, bet ir išaiškina žmogaus gebėjimą susitelkti bei suimti save į rankas. Mat ilgalaikis testo vykdymas daugeliui žmonių sukelia susierzinimą, o tai mažina koncentraciją. Pusė tiriamosios grupės dalyvių prieš atlikdami testą išgerdavo gėrimo su cukraus pakaitalu, tuo metu kita grupė išgerdavo gėrimo su cukrumi. Antroji grupė demonstravo akivaizdžiai geresnius testo rezultatus. Galutinių rodiklių skirtumas sudarė maždaug 15-20 procentų. Vertinant biochemiškai, padidėjęs gliukozės lygis kraujyje stimuliuoja aktyvų galvos smegenų motyvacinių centrų darbą, todėl žmoguje prabunda didesnis ryžtas. Priešingai, cukraus trūkumas kraujyje, pasak mokslininkų, padaro taip, kad žmogui tampa daug sunkiau susikaupti ir jo valia silpsta. Beje, šiuos duomenis netiesiogiai patvirtina neseni Naujosios Zelandijos mokslininkų tyrimai. Jie surinko rūkalių grupę ir pasiūlė atsisakyti pražūtingo įpročio. Mokslininkai stebėjo, kaip žmonės laikosi savo pažado neberūkyti. Paaiškėjo, kad 87 proc. testuojamos grupės atstovų vėl pradėjo rūkyti tuo momentu, kai cukraus lygis jų organizme buvo žemas.”

ATRASTA SUPERMENO PLANETA KRIPTONAS

institucija pradėjo kelti klausimus ir reikšti susirūpinimą dėl projektų vėlavimo, nors jos atsakomybė numatyta per visą elektrinės uždarymo laikotarpį? Iš EK pateikto atsakymo dėl šalių, kurios dalyvauja Ignalinos AE uždarymo darbuose, atsakomybės aiškiai galima suprasti, jog EK kartu

Šiandien situacija dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo labai rimta ir grėsminga, todėl šiam klausimui spręsti turi susitelkti visi valstybės vadovai.

rių kandidatūros buvo suderintos su ERPB. Konsultantams sumokėta 42,8 mln. eurų. Dabar šioje grupėje belikę vos 6 specialistai. Kodėl konsultantai nesiėmė veiksmų projektams pradėjus vėluoti? Kodėl Komisija, atsakinga už efektyvų ES lėšų naudojimą, tik dabar įsitraukė į procesą? Realybė tokia, kad ne visi ES supranta, jog Lietuvai 1,3 mlrd. eurų (apie 4,5 mlrd. litų), reikalingų atominei jėgainei uždaryti, yra didžiuliai pinigai, kad Ignalinos AE - ne degtukų fabrikėlis, o didžiausias pasaulyje anuomet pastatytas branduolinės energetikos objektas, kuriam uždaryti prireiks dešimtmečių. Ignalinos AE uždarymas buvo išankstinė sąlyga Lietuvai, norinčiai įsilieti į ES. Lietuvos stojimo sutartyje aiškiai numatyta ES finansinė pagalba mūsų valstybei iki 2030 metų - iki atominės elektrinės uždarymo pabaigos. Vis dėlto šiandien situacija dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo labai rimta ir grėsminga, todėl šiam klausimui spręsti turi susitelkti visi valstybės vadovai, politikai, atsakingi pareigūnai, Lietuvos komisaras ES, europarlamentarai ir atsikovoti Lietuvai teisėtai priklausančias lėšas atominei elektrinei uždaryti.

Kitų balsai MAŽĖJA ATLYGINIMAI

CUKRUS PADEDA SUNKIOSE SITUACIJOSE Remiantis agentūra AFP, aukštas cukraus lygis kraujyje padeda geriau įveikti sunkias situacijas: “Naujame ameri-

Per metus Airijos gyventojai vidutiniškai uždirba mažiau negu 36 tūkst. eurų. Tokią informaciją, kaip pranešė tautiečių tinklalapis AirijaOnline.lt, paskelbė Centrinis statistikos biuras:

kiečių mokslininkų tyrime konstatuota, kad tai tinka tais atvejais, kai sėkmė priklauso nuo žmogaus gebėjimo išsaugoti savitvardą. Medikai surinko 100 studentų ir pasiūlė atlikti vadinamąjį Stroop testą - tai žinomas psichologų testas, vertinantis savitvardą ir žmogaus gebėjimą susitelkti. Testo esmė - žmogus sodinamas prieš kompiuterio ekraną, o jame gan greitu tempu pasirodo žo-

Lietuvos žinios

“2010 metais užfiksuotas vidutinis darbo užmokestis siekė 36 117 eurų, 2011-aisiais - 35 905 eurus (212 eurų mažiau). Tačiau šis skirtumas kur kas mažesnis nei lyginant 2009 ir 2010 metus, kai vieno darbuotojo metų atlyginimas sumenko maždaug 1,9 procento. Bendras visų Airijos gyventojų algos vidurkis per trejus metus (nuo 2009-ųjų) smuktelėjo 14,9 procento. 2011-aisiais labiausiai vidutinis atlyginimas didėjo švietimo (1,7 proc.), transporto ir sandėliavimo

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Laikraštis “Corriere della Sera” paskelbė, kad amerikietis astrofizikas Varno žvaigždyne atrado planetą, labai panašią į tą, kurioje gimė komiksų herojus Supermenas: “Supermeno planeta Kriptonas iš

tikrųjų egzistuoja. Ją atrado astrofizikas Neilas deGrasse Tysonas, žymus amerikiečių mokslininkas ir Niujorko Heideno planetariumo direktorius, užbaigęs kelis mėnesius trukusius tyrinėjimus. N.deGrasse Tysonas - rimtas mokslininkas, tačiau neatmetė žurnalo “Action Comics” prašymo paieškoti dangaus kūno, savo charakteristikomis atitinkančio tą, kurį išgalvojo jau kelis dešimtmečius mūsų vaizduotę audrinančio superherojaus kūrėjai. Naujausiame žurnalo numeryje

astrofizikas tampa dar vienos istorijos apie Supermeną personažu ir pasakoja apie savo tyrinėjimų rezultatus. Varno žvaigždyne 27,1 šviesmečio atstumu nuo Žemės yra planeta, kuri sukasi aplink raudonąją nykštukę LHS 2520. Jau mirštanti žvaigždė dar sugeba spinduliuoti tiek energijos, kad jos užtenka mažai planetai. Astrofizikas, tyrinėdamas planetą, priėjo prie išvados, kad savo charakteristikomis ji labai panaši į tą, kurioje gimė Supermenas. Dabar N.deGrasse Tysono dėka Supermeno gerbėjai gali žvelgti žvaigždės LHS 2520 (matomos paprastu teleskopu) kryptimi ir įsivaizduoti Supermeno namus bei gyvenimo sąlygas, kol jis dar nebuvo atsidūręs Žemėje.” LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


2012 11 14 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Latvija tampaRusijos pinigų rojumi Regis, Latvija šį titulą po truputį paveržia iš Kipro. Tai turi ir teigiamos įtakos Latvijos ekonomikai, bet drauge užtraukia ir rimtų pavojų. Iš krizės apimto Kipro į Latviją plaukiantys neapmokestinamieji fondai sustiprino mažą Baltijos valstybę kaip lengvatinio apmokestinimo bankininkystės centrą, pirmiausia patraukiantį Rusiją ir kitas buvusias sovietines respublikas. Užsienio depozitai sudaro beveik 50 proc. visų banko depozitų - kaip niekada daug. Labiausiai šioje srityje Latvija išlošia iš kaimynystės su Rusija. Latvija pritraukia tiek verslo, tiek turtingų asmenų, kurie laiko ją stabiliu Vakarų bankų pakaitalu, pinigus. Rusų kalbos mokėjimas - papildomas pranašumas. Reguliuotojai labai atidžiai stebi raidą Latvijoje, nes šalis, planuojanti nuo 2014 metų įsivesti eurą, jau labai nukentėjo 2008 metais žlugus bankui “Parex”, kuris užsiėmė tokia veikla. Be to, kai kurie Latvijos bankai įtariami pinigų plovimu. Šaltiniai Europos Sąjungoje (ES) sako, kad po 2008-2010 metų krizės, kai Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 25 proc., šalis pagerino bankų priežiūrą. Dabar fondus Latvija pritraukia būdama vartais į ES ir potencialiai į euro zoną. Latvijai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos ir 2004 metais įstojus į ES bei NATO, požiūrių skirtumai su Rusija paaštrėjo, ypač dėl istorijos traktavimo ir didelės Latvijos rusų mažumos, bet verslo ryšiai nenutrūko. Bankai stengiasi patenkinti turtingų rusų finansinius poreikius. “Yra ženklų, kad dalis verslo ir pinigų, dar neseniai laikytų Kipro bankuose, persikėlė į Latviją”, sakė Latvijos komercinių bankų asociacijos atstovė Baiba Melnacė. Duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus vietinių depozitų sumažėjo, o užsienio depozitų padaugėjo 25

lumo ženklui, tai taip pat kenkia reputacijai, be to, gali pritraukti abejotiną kapitalą. Mūsų darbas garantuoti, kad pinigus iš užsienio administruojantys bankai pripažintų riziką.” 2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje veikia 29 bankai (1993 metais buvo 61). Mažmeninėje rinkoje dominuoja skandinaviški bankai “Swedbank”, SEB ir “Nordea”, o užsieniečių pinigus daugiausia tvarko maži bankai. Savo filialus turi keli Rusijos bankai. Su užsieniečių kapitalu dirbančių mažųjų bankų asociacija teigia, kad šie bankai prisidėjo sukuriant 2-3 proc. BVP. Didžiausias vietos bankas, pagal dydį užimantis ketvirtą vietą po skandinaviškų bankų, yra ABLV. Jo vadovai mano, kad dėl krizės Pietų Europoje sektorius augs.

Įtarimai atidėlioja pagalbą

ABLV - didžiausias Latvijos bankas. / AFP/Scanpix nuotrauka proc. ir jie dabar siekia rekordinę 5,8 mlrd. latų (10,78 mlrd. dolerių) sumą. Priešinga tendencija išryškėjo Kipre, kurį kamuoja tos pačios problemos kaip ir Graikiją ir kuris paprašė pagalbos. Ten verslo ir asmenų ne iš ES šalių depozitai per pastaruosius metus sumažėjo nuo 13 mlrd. iki 11 mlrd. eurų. Vis dėlto negalima tikrai teigti, kad visi šie pinigai persikėlė į Latviją.

Reikia matyti riziką Kad ir kaip būtų, Latvija tapo labai patraukli užsienio klientams, kai 2009 metais priėmė įstatymą, leidžiantį 100 tūkst. latų sumą investavusiems asmenims gauti teisę gyventi Latvijoje. Ši priemonė buvo taikyta daugiausia klientams iš Rusijos, nes gavę teisę gy-

2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje veikia 29 bankai (1993 metais buvo 61): mažmeninėje rinkoje dominuoja skandinaviški, o užsienio kapitalą administruoja mažieji. venti Latvijoje jie drauge įgyja ir teisę laisvai judėti po ES. Tačiau susidomėjimo sulaukta ir iš Kinijos bei Indijos investuotojų. Depozitų didėjimas - gera naujiena bankams, kurie sako, kad tai padės ekonomikai, vis dar lipančiai iš giliausio nuosmukio. Tačiau bankų sektorius turi savų problemų. Kai kurie bankai vykdo veiklą, labai panašią į pinigų plovimą. Tokia veikla užsiėmusio “Parex” banko žlugimas buvo viena

BALTIJOS STEBUKLAI

Prancūzijoje nuteistas “smegenų vagimi” pramintas sukčius, kuris visiškai užvaldęs Prancūzijos aristokratų šeimą kartu su bendrininku iš jos išviliojo 4,5 mln. eurų. Jam skirta aštuonerių metų kalėjimo bausmė.

T.Tilly tapo bene garsiausiu Europos sukčiumi. / Užsienio spaudos nuotrauka vus, kad jie tapo tarptautinio sąmokslo aukomis ir kad tik jis gali juos išgelbėti. Galiausiai Prancūzijos mokesčių inspektoriai konfiskavo šeimos pilį, nes jie nebemokėjo mokesčių, ir T.Tilly paskatino juos apsigyventi Oksforde. T.Tilly buvo areštuotas 2009 metais Šveicarijoje, pasiskundus vienam šeimos nariui, kuriam pagaliau pavyko ištrūkti iš jo gniaužtų. Nors T.Tilly

Trumpai

Nuteistas “smegenų vagis”

Jau kelis mėnesius ši neeilinė byla buvo prikausčiusi tiek Prancūzijos, tiek Jungtinės Karalystės gyventojų dėmesį (apie tai skaitykite LŽ spalio 13 dieną). 48 metų Thierry Tilly buvo teisiamas Bordo mieste, nes būtent iš šio regiono buvo kilusi jo apgauta šeima. Teisėjas sukčiaus elgesį traktavo kaip “makiavelišką sąmokslą” prieš 97 metų šeimos patriarchę Ghislaine de Vedrines ir 10 jos šeimos narių. Pati patriarchė teismo nesulaukė, tačiau nuosprendį jos šeimą sužlugdžiusiam žmogui išgirdo jos dukra, du sūnūs ir penki anūkai. Šią aristokratų šeimą T.Tilly buvo taip apžavėjęs, kad nuo 2000-ųjų iki 2009 metų jos nariai pardavė kone visą savo turtą, įskaitant šeimos pilį, ir atidavė sukčiui 4,5 mln. eurų, o patys persikėlė gyventi į Oksfordą. T.Tilly, kuris turėjo būstinę Oksforde, dėl ko ir buvo pramintas “Oksfordo guru”, sugebėjo įtikinti trijų kartų Vedrinesų šeimos atsto-

priežasčių, kodėl Latvija turėjo prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, o mainais turėjo imtis drastiškų taupymo priemonių. Įtarimai pinigų plovimu vėl pasigirdo šį mėnesį, kai prokurorai pradėjo tyrimą, ar bankai tvarkė pinigus, nemokant mokesčių įgytus Rusijoje. “Šis verslas rizikingas, - sako Kristapas Zakulis iš bankų sektorių reguliuojančios institucijos. - Pinigai gali iškeliauti pasirodžius pirmam nestabi-

Pietų Europoje kol kas tikrai nematyti problemų galo. Kipras, paprašęs pagalbos iš nuolatinio euro zonos gelbėjimo fondo - Europos stabilumo mechanizmo - tikriausiai nebaigs derybų iki kitų metų. Pagalbos Kipras paprašė birželį ir tapo penktąja euro zonos nare, kurią reikia gelbėti. Tačiau derybos jau daug savaičių įstrigusios, nes Kipras nerodo jokių ženklų, kad imsis taupymo programos ir reformuos finansų sektorių. Kaltinimus, kad padeda turtingiems rusams plauti pinigus, vyriausybė neigia. Nesenas Vokietijos užsienio žvalgybos vidinis tyrimas atskleidė, kad Kipro bankai laiko 20,33 mlrd. Rusijos investuotojų eurų. Pasak Vokietijos agentūros, beveik visi šitie pinigai yra nelegaliai perkelti į užsienį vengiant mokesčių Rusijoje. Kipro masteliais tai - milžiniška suma, nes visas salos metinis BVP tesiekia 17 mlrd. eurų. Vos 900 tūkst. gyventojų turintis mažytis Kipras yra didžiausias tiesioginis investuotojas Rusijoje. Viskas veikia taip: susivilioję labai mažais mokesčiais turtingi rusai perveda savo pinigus į Kiprą, o paskui juos vėl investuoja Rusijoje per Kipre registruotas kompanijas.

advokatai įrodinėjo, kad Vedrinesų šeimos nariai, kuriems nuo 16 iki 89 metų, pinigus sukčiui atidavė savo noru, jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, nes teismas tokį elgesį traktavo kaip psichologinį išnaudojimą. Be to, iš T.Tilly penkeriems metams buvo atimtos jo pilietinės teisės. “Smegenų vagies” bendrininkas Jacquesas Gonzalesas kalėjime praleis ketverius metus.

Dvi UNESCO saugomos Lietuvos vietos - Kuršių nerija ir Vilniaus senamiestis - konkurse “6 Baltic Sea Wonders” buvo atrinktos tarp šešių Baltijos šalių stebuklų. Vilniaus senamiestis laimėjo apdovanojimą kultūros paveldo srityje, o Lietuvai ir Rusijai priklausanti Kuršių nerija pripažinta Baltijos regiono stebuklu gamtos paveldo srityje. Kitais Baltijos jūros šalių stebuklais tapo Riugenas ir baltosios Riugeno uolos, Mozūrijos ežerynas, Talino senamiestis, Gdansko miestas. Dėl gamtos ir kultūros paveldo nominacijų varžėsi daugiau nei pusšimtis objektų, kuriuos balsuodami rinko gyventojai. Šis konkursas yra Baltijos jūros regiono projekto dalis. Konkursu siekiama sustiprinti bendrą Baltijos jūros šalių identitetą, padaryti labiau matomą turistams ir skatinti kurti inovatyvius turizmo produktus.

ITALIJA SKUNDŽIA REITINGŲ AGENTŪRAS Prokuroras Michele Ruggiero iškėlė kaltinimus reitingų agentūroms “Standard & Poor’s” ir “Fitch”, kurios pablogino šalies gebėjimo grąžinti skolas įvertinimą ir tuo pa-

kurstė euro zonos skolų krizę. Kaltinimai pateikti septyniems žmonėms, kurie įtariami nusikaltimo metu dirbę “Standard & Poor’s”, ir dviem, dirbusiems “Fitch”. Tarp kaltinamųjų - 2007-2011 metais “Standard & Poor’s” vadovavęs Devenas Sharma ir “Fitch” operacijų direktorius Davidas Michaelas Willmothas Riley. Kad būtų iškelta byla, šiuos kaltinimus dar turi patvirtinti teisėjas, o šis procesas, turint omenyje Italijos teisingumo sistemos spartą, gali užtrukti kelis mėnesius. Abi reitingų agentūros bendradarbiavo atliekant tyrimą, tačiau tvirtino, kad jų ekonominiai vertinimai yra nepriklausomi ir pagrįsti objektyviais rodikliais. Tyrimas buvo pradėtas, kai viena Italijos vartotojų teisių organizacija pateikė skundą dėl reitingų agentūros “Moody’s” 2010 metų sprendimo pabloginti Italijos įvertinimą. Tai sudrebino finansų rinkas ir pabrangino šalies skolinimąsi. Nuo to laiko tyrėjai sutelkė dėmesį į vėlesnius reitingų keitimus, ypač pernai, kai dėl sąmyšio rinkose Italija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, o vėliau žlugo ir Silvio Berlusconi vyriausybė. Atlikus tyrimą dėl “Moody’s” veiksmų jokie kaltinimai nebuvo pateikti. Reuters, “Der Spiegel”, AFP, BNS, LŽ


6

2012 11 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

20 valstijų nori išstoti iš JAV Praėjusią savaitę antrai kadencijai perrinkus prezidentu demokratą Baracką Obamą, jau daugiau kaip 100 tūkst. amerikiečių pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama, kad jų valstija atsiskirtų nuo JAV. Ši peticija skelbiama Baltųjų rūmų tinklalapyje, kuris pavadintas “We are the people” (“Mes esame tauta”), nes tokiais žodžiais prasideda JAV Konstitucija. Kiekvienas norintis amerikietis gali ją pasirašyti arba pridėti savo prašymą prie jau esančiųjų. Viskas prasidėjo nuo to, kai rinkimų rezultatais nusivylęs Luizianos gyventojas Michaelas E.Slidellas praėjusią savaitę įdėjo peticiją į Baltųjų rūmų tinklalapį. Prie jos jau prisijungė per 100 tūkst. žmonių iš 20 valstijų (Teksaso, Niujorko, Naujojo Džersio, Šiaurės ir Pietų Karolinos, Alabamos, Džordžijos, Floridos, Indianos, Mičigano, Tenesio, Luizianos, Kentukio, Arkanzaso, Šiaurės Dakotos, Oregono, Misisipės, Misūrio ir Montanos), t. y. daugiausia iš tų, kurios lapkričio 6 dieną per prezidento rinkimus balsavo už respublikoną Mittą Romney. Nors ši peticija - labiau simbolinis aktas, iliustruojantis nepasitenkinimą B.Obamos administracijos politika, ją pasirašyti tampa labai populiaru. Kai kurių amerikiečių prašymus sudaro vos kelios eilutės. Pavyzdžiui, Tenesio valstijos peticija, kurią jau pasirašė 8000 gyventojų, skamba taip: “Prašome suteikti galimybę Tenesiui taikiai išstoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir sudaryti nuosavą vyriausybę.” Kitų valstijų peticijos ilgesnės ir žmonių parašų surinkta daugiau. Šioje srityje lyderiauja Teksasas. Čia M.Rom-

Prezidentas B.Obama turės reaguoti į gyventojų peticiją dėl jų valstijų išstojimo iš JAV. Užsienio spaudos ir Reuters/Scanpix nuotraukos

ney surinko 15 proc. rinkėjų balsų daugiau negu B.Obama. Teksaso peticija prasideda tokiais žodžiais: “JAV toliau kenčia nuo ekonominių sunkumų, nes federalinei vyriausybei nerūpi vidaus reformos ir ji vis labiau didina užsienio išlaidas. Teksaso biudžetas pagal apimtį yra 15-as pasaulyje, ir jis surenkamas. Vadinasi, valstija gali pasitraukti iš Sąjungos ir taip apginti savo piliečių gyvenimo standartus, apsaugoti jų teises ir laisves, kurias suteikė mūsų valstybės kūrėjai, remdamiesi savo idėjomis bei įsitikinimais, ir kurių federalinė vy-

Teksaso biudžetas pagal apimtį yra 15-as pasaulyje, ir jis surenkamas. Vadinasi, valstija gali pasitraukti iš Sąjungos ir taip apginti savo piliečių gyvenimo standartus, apsaugoti jų teises ir laisves. riausybė nesilaiko.” Teksaso gyventojai taip pat skundžiasi “pasipiktinimą keliančiais žmogaus teisių pažeidimais”. Tarp jų minimas ir “keleivių bagažo tikrinimas oro uostuose, kurį atlieka Transporto saugumo valdybos darbuotojai”. Peticiją Teksase jau pasirašė per 25 tūkst. gyventojų, todėl Baltieji

rūmai per 30 dienų privalo duoti šiai valstijai oficialų atsakymą. Idėjos dėl valstijos išstojimo iš JAV autoriai remiasi Nepriklausomybės deklaracija, kurioje skelbiama, kad “jei kokia nors vyriausybės veiklos forma tampa pražūtinga, tauta turi teisę pakeisti vyriausybę, ją supaprastinti arba sudaryti naują”.

Pasirašantieji peticiją aiškina, jog kelerius pastaruosius metus amerikiečius vis labiau nuvilia Vašingtono politikų arogancija ir tai, kad Kolumbijos apygarda pažeidinėja paprastų piliečių teises, žlugdo šalies ekonomiką. Būtent dėl to kai kurios valstijos vis dažniau priima įstatymus, prieštaraujančius federaliniams įstatymams. Pavyzdžiui, Kolorado ir Vašingtono valstijos legalizavo marihuaną, o kelios kitos balsavo prieš B.Obamos sveikatos apsaugos reformą. Nusiteikusieji prieš B.Obamą vadina jo politiką antiamerikietiška, nes jiems nepriimtina prezidento pastangomis pradėta sveikatos apsaugos reforma, lėtas darbo vietų kūrimas, mokesčių politika, Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės. Šiuos žmones piktina vien mintis, kad tai truks dar 4 metus. Kiti amerikiečiai teigia, jog peticijų autoriams patinka nekęsti B.Obamos, esą devyni jų iš dešimties tiesiog negali pakelti minties, kad Baltuosiuose rūmuose dar 4 metus šeimininkaus juodaodis, nes per rinkimus už jį balsavo moterys, juodaodžiai ir Lotynų Amerikos kilmės amerikiečiai. “Patinka mums ar ne, tai mūsų Baltieji rūmai. Patinka mums ar ne, tai mūsų JUNGTINĖS Amerikos Valstijos, todėl siūlyti atsiskyrimą kaip visų problemų sprendimą yra ne daugiau negu patetika”, - tokį komentarą šalia peticijos parašė amerikietė Maressa Brown. Panašios peticijos Jungtinėse Valstijose labai retas dalykas. Pastarąjį kartą kelios valstijos norėjo išstoti iš JAV 1860 ir 1861 metais, kai prezidentu buvo išrinktas Abrahamas Lincolnas. Pietinės valstijos pareiškė pageidavimą atsiskirti ir šalyje prasidėjo pilietinis karas. Tačiau šį kartą vargu ar bus prieita iki to.

Rusijos “piratai” žengia į politiką Rusijos piratų partija veržiasi į valdžią. Praeitą mėnesį neregistruotos partijos kandidatas Dmitrijus Jevsiutkinas jau dalyvavo Kaliningrado miesto mero rinkimuose. Plikas, raumeningas, tatuiruotas, įsisegęs auskarą buvęs karinio jūrų laivyno pareigūnas gavo tik 2,7 proc. rinkėjų balsų. Už jį balsavo vos 2 tūkst. Kaliningrado gyventojų, tačiau “piratai” rinkimų rezultatais nenusivylė. Rusijoje neregistruotos partijos lyderiai pripažino, kad “pirmas blynas neprisvilo”. “Daugelis rinkėjų nieko nežinojo apie D.Jevsiutkiną. Jie balsavo už Piratų partijos politiką”, - sakė partijos vadovas Stanislavas Šakirovas. Iš pradžių Piratų partija kovojo prieš intelektinės nuosavybės apsaugą, tačiau netrukus jos politikos spektras išsiplėtė. “Piratai” sutelkė dėmesį ne vien į autorių teisių pažeidimus, dabar jiems rūpi skaidrus valdymas, kova su cenzūra ir netgi prastai valomos gatvės. Rusijos piratų partija - ne pirmoji tokia partija pasaulyje, tačiau Rusijoje ji sulaukė ypač didelio atgarsio, nes šios partijos veiksmai gali smarkiai sudrumsti vandenis neramioje Rusijos politinėje arenoje. Į rimtus politikus nepanašūs “piratai” turi puikią galimybę užsitikrinti jaunų ir išsilavinusių miestiečių paramą. Ši socialinė grupė vis dar

nepasitiki dauguma opozicijos politikų, todėl Piratų partija jiems - viliojanti alternatyva. “Viskas, ką mes turėtume padaryti, - įtikinti žmones, kad mūsų politika susijusi ne vien tik su nemokamu filmų ar muzikos siuntimu internete”, - interviu portalui “Ria Novosti” pranešė “piratai”.

Praktika svarbiau už ideologiją Rusijos piratų partija į politinę areną įžengė visai neseniai. Iš pradžių ji pradėjo kampaniją prieš interneto tinklalapių cenzūrą. Rusijos “piratai” stengėsi atkreipti korumpuotos valdžios dėmesį, užtvindydami valstybines institucijas elektroninėmis žinutėmis ir skundais. Tačiau biurokratai į “piratų” veiksmus beveik nekreipė dėmesio. Galbūt todėl, kad jie jiems atrodė nerimti? Tačiau tai nepalaužė šios partijos veikėjų. Šiuo metu Rusijos piratų partija vis dar siekia labiau kontroliuoti korumpuotą biurokratiją ir svajoja įtraukti į politiką daugiau piliečių. Tačiau minėtoji partija neturi aiškiai suformuluotos ideologijos. Ji norėtų būti “liaudies partija” ir imtis “realių veiksmų” kovojant su korumpuota biurokratija bei cenzūra, nes partijos požiūris į valdymą gana laisvas. “Piratai” naudoja skambius šūkius, tačiau jie skiriasi nuo Maskvoje per masinius antivyriausybinius mitingus paplitusių lo-

zungų. Rusijos piratų partija neturi ir aiškios strategijos, tačiau dėl partijos registracijos rengiasi kreiptis į Teisingumo ministeriją. “Jų nekonkreti strategija gali turėti tam tikrų privalumų, ypač žinant, kad ideologija praranda savo svorį dabartinėje politikoje”, - teigė Politinio vertinimo centro analitikas Sergejus Michejevas. “Vienos srities partijos daugiausia dėmesio skiria praktiniams klausimams. Rusijos piratų partija, Pensininkų partija ar Rusijos automobilininkų sąjunga turi puikų šansą gauti skeptiškai nusiteikusių rinkėjų balsų”, - komentavo nepriklausomas politikos analitikas Artiomas Puškariovas.

Pokyčiai Piratų partijoje Rusijos piratų partija - viena iš 28 tokių partijų pasaulyje. Rusijoje ji susikūrė 2006 metais ir ėmė kovoti prieš autorių teises ginančius įstatymus, įkvėpimo semdamasi iš Švedijos piratų partijos. Tačiau nuo to laiko partija smarkiai pasikeitė - atsirado naujų lyderių, nustatyti kiti partijos politikos prioritetai. Pats partijos įkūrėjas Ilja Kravcovas dabar gyvena užsienyje Somalilande, kur remia vietines švietimo programas ir turi nuosavą verslą, nesusijusį su liūdnai pagarsėjusiais Somalio jūrų piratais. Dabartinio partijos vadovo S.Šakirovo kiti prioritetai - jis akcentuoja pokyčių, demokratijos ir

Rusijos piratų partija siekia didesnio populiarumo visuomenėje. skaidriai veikiančių institucijų svarbą Rusijos žmonėms. “Mes pirmoji posovietinė karta, kuriai ideologija neplaunamos smegenys. Mes manome, kad valstybinės institucijos turi tarnauti žmonėms, o ne priešingai”, - aiškino S.Šakirovas. Rusijos piratų partija sulaukia ir finansinės paramos. Rėmėjų entuziazmas bei nario mokestis, siekiantis 1000 rublių (86 litus) per metus, leidžia partijai gyvuoti ir kurti ambicingus planus. Artimiausias partijos taikinys - Maskvos miesto Dūma. Rinkimai į ją įvyks kitais metais. Nors šios partijos strategija kol kas neaiški, jos programa tikrai apims platesnį klausimų spektrą nei autorių teisės ar nemokamas internetas.

Per būsimą rinkimų kampaniją “piratai” kels ir nevalytų gatvių bei transporto spūsčių problemas. Taip pat jie stengsis populiarinti savo partiją pasitelkdami šiuolaikines technologijas kaip efektyviausią būdą visuomenės dėmesiui atkreipti. Todėl “piratai” planuoja sukurti kompiuterinę programą ir žaidimą išmaniesiems telefonams. Šiomis naujovėmis Rusijos piratų partija švies visuomenę ir atskleis svarbiausius partijos politikos principus. “Piratų partija vis labiau stiprėja ir ji bus pasirengusi dalyvauti politiniame gyvenime, kai ateis laikas”, - įsitikinęs partijos lyderis S.Šakirovas.

“Ria Novosti”, Examiner, AP, LŽ


2012 11 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Nuo sraigtasparnių grįš prie asilų Sąjungininkų kariuomenės pasitraukimas iš Afganistano reiškia, kad šios šalies kariškiai ateityje naudosis ne aukštosiomis technologijomis, o maždaug tokiomis pačiomis priemonėmis kaip Pirmojo pasaulinio karo metu. Svarbiausiu kovinių veiksmų dalyviu taps asilai. Amerikiečių kariškiai Afganistane rado iš purvo drėbtus postus ir senus kalašnikovus. Jie atsigabeno pagal XXI amžiaus technologijas pagamintų ginklų, tarp kurių buvo ir karinių sraigtasparnių bei navigacinės įrangos, ir stengėsi vieną skurdžiausių pasaulio kariuomenių bent šiek tiek modernizuoti. Šiuo metu amerikiečiai rengiasi palikti Afganistaną ir svarsto, kokią ginkluotę palikti šios šalies armijai, kokią sunaikinti, o kokią parsigabenti į Jungtines Valstijas. Afganistano kariuomenės vadai ir JAV kariuomenės patarėjai dėl to tariasi kone kasdien. Labiausiai Afganistano vadai trokšta sraigtasparnių, nes, jų manymu, tuomet šios šalies kariuomenė bus panaši į amerikiečių. Amerikiečiai taip nemano, nes šiuo metu čia susiklostė tokia padėtis, kad Kabului trūksta ne tik sraigtasparnių, bet ir artilerijos, priešmininių šarvuotų priemonių, nakties matymo prietaisų bei išminavimo sistemų, kurios naudojamos talibų paliktiems sprogmenims neutralizuoti. Amerikiečiai atsisako jų nupirkti, nes mano, kad tai nėra būtiniausia karinė technika.

Afganistano kariuomenė noriai naudoja asilus. / AFP/Scanpix nuotrauka Be to, Vašingtonas nelinkęs palikti Afganistanui šiuolaikinių ginklų ir technikos, net ir mažais kiekiais. Ir ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nelabai pasitiki savo sąjungininkais afganistaniečiais, dėl kurių surengtų “vidinių atakų” vien šiais metais jau žuvo 60 koalicijos karių. Amerikiečiams traukiantis vis labiau darosi akivaizdu, kad Afganista-

no armijoje vėl labai svarbų vaidmenį vaidins asilai. Pečo slėnio gyventojas Qamuddinas dienraščio “The Washington Post” žurnalistui pasakė: “Jūs esate stipriausia ir galingiausia pasaulio valstybė. Žinoma, galite naudotis sraigtasparniais, tačiau Afganistano armija negali išsiversti be asilų.” Vašingtono dienraštis rašo, kad po šia naujiena slypi logistinė ka-

tastrofa, kurią patirs Afganistano kariuomenė išvedus iš šalies NATO karius. Tose vietose, iš kurių išvedami amerikiečių ir kitų NATO valstybių kariai, asiliukai užima sraigtasparnių vietą, nes būtent juos Afganistano kariuomenė naudoja priešakiniams postams, kurie pamažu perduodami jos žinion, aprūpinti. Asilais gabenama viskas - kariai, maistas, vanduo,

karinė amunicija, nes toks keturkojis transportas labai patogus kalnuotose vietovėse. “Asilai - Afganistano sraigtasparniai”, - tiesiai šviesiai pasakė Kunaro provincijoje dislokuoto afganistaniečių bataliono vadas pulkininkas Abdulas Nasseeri. Jau šimtai šių gyvulėlių “tarnauja” bazėse, kurias įrengė amerikiečiai, o paskui perdavė vietos pajėgoms. “Šis fenomenas rodo, kad nepaisant visų pastangų ir investicijų, skirtų Kabulo pajėgoms, Amerikos ir Afganistano kariuomenes skiria milžiniška praraja. Technologinis regresas netruks pasireikšti, kai sąjungininkų kariai bus visiškai išvesti iš Afganistano iki 2014 metų pabaigos”, - rašo Vašingtono dienraštis ir priduria, kad Afganistano kariuomenei jau ima trūkti ir asilų, nes vietos gyventojai nėra linkę jai jų parduoti. Per pastaruosius 10 metų JAV investavo daugiau kaip 50 mlrd. dolerių į Afganistano kariuomenės modernizavimą, jai buvo perduota įvairi ginkluotė, ekipiruotė, transporto priemonės. Šiuo metu Jungtinės Valstijos sumažino paramą Kabulo ginkluotosioms pajėgoms iki 4,1 mlrd. dolerių per metus, todėl rezidentas Hamidas Karzai jau kreipėsi į NATO nepriklausančias valstybes (Rusiją, Indiją ir Kiniją), prašydamas parduoti jo kariuomenei ginklų, kuriais naudotis dar reikia apmokyti afganistaniečius.

“The Washington Post”, “Il sole 24 ore”, LŽ

Druskininkai ėmėsi renovuoti visus 274 daugiabučius namos daugiabučių atnaujinimo sąnaudos. “Gyventojas per maždaug 6 mėnesius už šildymą sumoka 2,5 tūkst. litų, o po renovacijos jis mokės net per pusę mažiau. Atnaujinto daugiabučio gyventojams reikės mokėti ne

RUSNĖ MURAUSKAITĖ

“Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos per dvejus metus savo lėšomis parengti visų Druskininkų savivaldybės daugiabučių atnaujinimo dokumentaciją. Ji reikalinga tam, kad galėtume atsakyti žmonėms į jiems rūpimus konkrečius klausimus apie renovacijos reikšmę”, sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Po renovacijos Druskininkų Čiurlionio kvartalo, ribojamo Vytauto, Druskininkų, Krėvės, Kurorto ir Čiurlionio gatvių, daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 procentų.

Druskininkų meras R.Malinauskas: “Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susijusias su šildymu, didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai renovuojamas visas namas, ne tik pakeičiami langai, balkonai ar stogas.” Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka

“Mūsų namas vienas šilčiausių, nes pakeistas šilumos mazgas. Ir vis tiek norime bendros namo renovacijos. Nes

Visų 274 Druskininkų daugiabučių atnaujinimo dokumentacijai parengti savivaldybė pasiryžusi skirti 5 mln. litų, dar 2,5 mln. litų investuos savivaldybės įmonė Druskininkų būtų ūkis. nius namus, o visą kvartalą, kartu įrengdami vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkydami kiemus, įrengdami papildomą apšvietimą ir t. t. Tai sukurs didelę pridėtinę vertę ne tik patiems gyventojams, bet ir visam miestui”, - tikino R.Malinauskas.

tik įdiegę visas energiją taupančias priemones galime pasiekti labai gerą rezultatą. Juk sutvarkytas, atnaujintas būstas yra visų mūsų sveikata”, - sakė planuojamo atnaujinti Druskininkų g. 8 daugiabučio bendrijos pirmininkas Viačeslavas Denisevičius.

Druskininkų renovacijos planus padės įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, administruojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos darbai bus finansuojami pagal JESSICA finansinį modelį, kuriuo lėšos pritraukiamos iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir pačių gyventojų, - tokiu būdu maži-

tik šildymo sąskaitas, bet ir banko paskolą su palūkanomis. Tačiau atnaujintame name gyvenanti šeima, kuri moka paskolą ir šildymo sąskaitas po renovacijos, vis tiek mokės keliais šimtais litų mažiau, nei mokėjo už šildymą nerenovuotame bute”, taupymo mastus aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas. Iki šiol Druskininkuose pagal įvairias programas buvo renovuoti 7 daugiabučiai. “Mūsų gyventojai

Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė imsis iniciatyvos atnaujinti ne tik visus daugiabučius, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą - sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) - www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 20 012.

Pagal JESSICA finansavimo model∞ iki 2013 m. gruodÏio 31 d. valstybò remia: Lengvatinis kreditas (palkanos nekinta visà paskolos gràÏinimo laikotarp∞ 20 met˜) 3 proc. palkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statybos techninò prieÏira 100 proc. Projekto ∞gyvendinimo administravimo i‰laidos 100 proc. (0,35 Lt/m2) Parama turintiesiems teis´ ∞ bsto ir ‰ildymo i‰laid˜ kompensavimà 100 proc. Statybos darb˜ (energijà taupanãi˜ priemoni˜) i‰laidos: • Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 40 proc. 30 proc. • Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 20 proc. 15 proc.

Užs. LM-3110

Šį rudenį Druskininkų savivaldybė ėmėsi atnaujinti visus 274 miesto daugiabučius. Pirmiausia bus sutvarkytas kurorto “veidas” - daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio Čiurlionio kvartalo namų, o per dvejus metus bus parengti visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnaujinimo projektai. “Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susijusias su šildymu, didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai renovuojamas visas namas, ne tik pakeičiami langai, balkonai ar stogas. Taip pat renovacijos rezultatai bus akivaizdžiai geresni, kai renovuosime ne pavie-

už šildymą moka nuo 45 iki 55 proc. mažiau negu gretimo namo tokio paties, tik nerenovuotas”, pasakojo prieš keletą metų renovuotų Druskininkų Šiltnamių g. 18 ir 22 namų bendrijos pirmininkas Juozas Baubonis.


8

2012 11 14 Lietuvos žinios

Verslas

Uosto skolininkas pageidauja paliaubų VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos apygardos teismui antradienį nepavyko išnagrinėti įsisenėjusio bendrovės “Klaipėdos hidrotechnika” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) konflikto dėl skolos. Prieš dešimtmetį Klaipėdos uoste dažnai buvo minima belgų kompanija “Hydro soil services”, už 30 mln. litų netinkamai pastačiusi 7-9 krantines. Aplinkos ministerijos sudaryta tituluotų ekspertų komisija patvirtino, kad prie belgų statytų krantinių akvatorijos negalima gilinti iki 14 metrų - tiek, kiek reikėjo pagal projektą. Pernai šios krantinės pradėtos statyti iš naujo. Tuomečiai uosto vadovai buvo užsimoję reikalauti iš belgų atlyginti žalą. Tačiau suabejota, ar teisinis ginčas duos laukiamų rezultatų. Esą pagal sutartį bylinėtis numatyta Hagos arbitraže Olandijoje, o samdytis užsienio advokatus būtų per brangu. Po šio atvejo KVJUD kurį laiką pasitikėjo tik Lietuvos rangovais. Dažniausiai konkursų laimėtoja būdavo pripažįstama Pranciškaus Jurgučio vadovaujama bendrovė “Klaipėdos hidrotechnika” arba jai artima įmonė “Lokys”. Tačiau jų finansiniai sunkumai, išryškėję 2009 metais, uoste sukėlė chaosą, kuris tęsiasi iki šiol. Už kyšio davimą uosto vadovui

Bankui nepavyko perimti valstybinės uosto žemės sklypo nuomos teisės, nors įkeisti “Klaipėdos hidrotechnikos” pastatai prioritetų uosto veiklai suteikia. / Vidos Bortelienės nuotrauka nesibaigiančiais reikalavimais. Todėl KVJUD balanse įšaldyta “Klaipėdos hidrotechnikai” priskirtina neapibrėžtų išlaidų ir pajamų dalis keliaus į kitų metų sąmatą - bylą numatoma vėl atversti tik po dviejų mėnesių. Teismas atsižvelgė į naujo advokato prašymą procesą atidėti, kol jis susipažins su 14 tomų bylos medžiaga

Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino, kad valstybės turtas negalėjo būti privačių ūkio subjektų įkaitu. teistas verslininkas kaip įmanydamas siekia atitolinti bankrotą, netgi apeliuodamas į prievolę mokėti mokesčius valstybei.

Mokesčių prioritetas Klaipėdos apygardos teismas, vakar nagrinėjęs bendrovės “Klaipėdos hidrotechnika” ir uosto direkcijos ginčą dėl skolos, sprendimų nepriėmė. Ginčas, kas kam privalo mokėti, apauga

ir patikslins reikalavimą. Esą ties bankroto riba atsidūręs ieškovas buvo toks nemokus, kad pastaruoju metu net neišgalėjo susimokėti ankstesniam atstovui už darbą, ir tai užvilkino procesą. Advokato teigimu, kreditoriai, tarp kurių pagrindiniai valstybės institucijos ir DNB bankas, nusprendė dar kartą griebtis šiaudo ir samdytis teisininkus, nes “ši byla yra pagrindinis lėšų šaltinis, iš kurio

“Klaipėdos hidrotechnika” galės atsiskaityti su kreditoriais”. Tačiau atsakovo teisininkams tokia pozicija kelia nuostabą, nes pinigai tokiu atveju būtų perdėti iš vienos valstybės kišenės į kitą, ar net toje pačioje kišenėje perstumti į kitą kampą. “Klaipėdos hidrotechnika” reikalauja sumokėti daugiau kaip 16 mln. litų už 2009 metais pradėtas statyti krantines krovos kompanijai “Klaipėdos Smeltė”. Tačiau KVJUD šioje byloje iš ieškovo siekia atgauti per 9 mln. litų už neatliktus darbus. Visa uosto administracijos pretenzija prasiskolinusiai įmonei gerokai didesnė, bet bylinėtis dėl kitų netesybų nematoma prasmės - “Klaipėdos hidrotechnika”, su kuria pernai buvo nutraukta uosto žemės nuomos sutartis, likvidaus turto turi keliskart mažiau, nei siekia kreditorių reikalavimai. “Tie iš mūsų priteisti 16 mln. litų jos neapsaugos nuo bankroto”, - tikino teismą KVJUD atstovai.

Prestižo kaina Bankroto byloje netrukus taip pat laukiama postūmių. “Klaipėdos hid-

rotechnikos” kreditoriai šį mėnesį jau antrą kartą turėtų gauti ekspertų išvadą dėl įmonės finansinės būklės ir veiklos gyvybingumo. Daugelis klaipėdiečių tokį reanimacijos procesą atvirai vadina parodija, kurią sukūrė Klaipėdos apygardos teismo 2010 metų vasario 26 dienos nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą, neva “dėl sunkmečio įtakos” ir prarandamų 200 darbo vietų. Teismas tuomet buvo gavęs prieštaringų duomenų apie “Klaipėdos hidrotechnikos” finansus ir įmonės patikinimą, kad atgavusi skolas už atliktus darbus padėtį ji sugebės pataisyti. Tąkart teismas konstatavo, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė yra 53 mln. litų, o per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sieks tik 23 mln. litų. Neįvertinta aplinkybė, kad turtas, patikslintais duomenimis, tuo metu buvo jau sumažėjęs, o atsakovo nurodytos gautinos per 2010 metus lėšos buvo tik 9,5 mln. litų, kai mokėtinos sumos siekė net 19,5 mln.litų, iš jų per 7,7 mln. litų - negrąžinta kredito dalis DNB bankui.

Įsipareigojimams bankui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs 6 statinius uosto teritorijoje, įrenginius, vidaus vandenų laivus ir žemės nuomos teisę. Kai KVJUD dėl nesumokėtų mokesčių vienašališkai atėmė šią teisę, “Klaipėdos hidrotechnika” sprendimą skundė, tačiau nieko nelaimėjo. Lietuvos apeliacinis teismas šiemet gegužę neskundžiama nutartimi pripažino, kad valstybės turtas negalėjo būti privačių ūkio subjektų įkaitu. Įdomu tai, kad P.Jurgutis, pirmąkart vengdamas bankroto, į balansą buvo įrašęs per 11 mln. litų įvertintą verslo prestižo kainą. Teismas nustatė, kad tokia ekonominė vertybė negali būti laikoma materialiuoju turtu, todėl iš turto vertės prestižą išmetė. Ši išmonė buvo patraukli prašant paskolų, tačiau vėliau vakarietiška verslo mada gintis nuo kreditorių nepadėjo. “Klaipėdos hidrotechnika” kartą buvo siūliusi KVJUD ginčą spręsti taikiai, to paties, pasak įmonės atstovo, siekia ir dabar.

Užsienio investicijos į rajonus neviliojamos EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Tiesioginės užsienio investicijos praėjusių metų pabaigoje sudarė vidutiniškai po 12,7 tūkst. litų vienam Lietuvos gyventojui. Mažiausiai investuotojų pritraukę rajonai dėl to nesiskundžia, o daug kur valdininkai tuo nė nesirūpina. Praėjusių metų pabaigoje visos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė apie 38 mlrd. litų. Per metus jos padidėjo 9,9 procento. Statistikos departamento duomenimis, absoliučiai didžiausia dalis investicijų teko Vilniaus apskričiai - 62,7 procento. Kauno apskritis sukaupė 12,1 proc., Telšių - 9,9 proc., Klaipėdos - 9,3 proc. visų užsieniečių investuotų pinigų. Mažiausiai jų gavo Tauragės ir Utenos apskritys: 0,1 ir 0,6 procento. Per metus TUI rodiklis labiausiai padidėjo Šalčininkų rajono savivaldybėje - net 5 kartus, Šakių rajono savivaldybėje - 64 proc., Širvintų rajono savivaldybėje - 47,5 procento. Tačiau įspūdingi skaičiai dažnai

reiškia ne didžiulį investicijų srautą, o tik netikėtą ūgtelėjimą po visiško sąstingio. Utenos rajono, kuris pernai pri-traukė tik 0,6 proc. visų šalies investicijų, savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo Algirdo Gildučio nestebina tai, kad Utenos apskrityje TUI per metus sumažėjo 14,2 procento. “Visada Utenos ir Tauragės apskrityse užsienio investicijos būdavo vienos mažiausių. 90 proc. visų apskrities TUI tenka Utenos miestui, nes čia veikia stambios užsienio kapitalo įmonės: UAB “Švyturys-Utenos alus”, danų kapitalo UAB “Engel Dali”, siuvanti darbo drabužius, norvegų UAB “Nordic Trade” ir kitos”, - vardijo A.Gildutis. Jo nuomone, statistika ne visada atspindi realią padėtį, esą užsienio investicijų rodiklį gali lemti ir akcinio kapitalo sumažinimas ar investicijų pervertinimas.

Restoranus atidaro gruzinai Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė LŽ sakė, kad ir jų apskrityje užsienio investicijos koncentruojamos pačioje Tauragėje.

Miesto turizmo ir informacijos centro vadovas Aivaras Betingis pabrėžė, jog šiais metais Tauragę atrado gruzinai ir ukrainiečiai. “Gruzinai čia atidaro jau antrą gruziniškos virtuvės restoraną, o ukrainiečiai ėmėsi saulės energijos, vėjo jėgainių ir medinių rėmelių gamybos verslo. Taigi būtų neteisinga sakyti, kad Tauragė neįdomi užsienio investuotojams”, - kalbėjo jis.

“Gamykloje dirba žmonės, gyvenantys ir Šalčininkuose, ir Alytuje, ir Vilniuje, ir Trakuose.” A.Betingis pridūrė, kad tinklus žvejams Tauragėje nuo seno pina danų bendrovė “Netmark”, baldus gamina taip pat danų įmonė “Kristensen & Kristensen”, o skandinavų “Trelleborg” lieja plastiko gaminius. Pastaroji bendrovė jau kelerius metus gauna Verslininkų asociacijos apdovanojimus kaip geidžiamiausia Tauragės darbdavė. Anot A.Betingio, nemažai vietos verslininkų Tauragėje yra įsteigę

bendrų įmonių su skandinavais, o tai, kad nei vietinis, nei užsienio verslas nėra linkęs investuoti atokesniuose rajonuose, jis aiškina per menka tinkamų darbuotojų pasiūla.

Plečiasi senbuviai Šalčininkų rajone, kuriame statistikai pernai užfiksavo 5 kartus didesnį investicijų srautą nei 2010 metais, neatsirado naujų investuotojų - investicijas didina tik senbuviai. 30 km nuo Vilniaus įsikūrusi bendra Lietuvos ir Švedijos granito apdirbimo gamykla “Žybartuva” šiemet į naujas akmens pjovimo stakles jau investavo 400 tūkst. litų. Jos direktorius Andžejus Orlovskis LŽ sakė, kad turimus 55 darbuotojus teko apmokyti patiems. “Specialių akmens apdirbimo mokyklų nėra, todėl kiekvieną naują darbuotoją apmokome savo lėšomis”, teigė jis. Paklaustas, kodėl Šalčininkuose nematyti daugiau užsienio investuotojų, A.Orlovskis nurodė dvi priežastis - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir nepakankamą rajono reklamą. “Mūsų regionas yra visai netoli Vilniaus, tad čia plėtoti verslą tikrai patogu. O “Žybartuvos” gamykloje dirba žmonės, gyvenantys ir Šalčininkuose,

ir Alytuje, ir Vilniuje, ir Trakuose. Partneriai švedai įsitikinę, kad įmonė turi gerų perspektyvų, nuolat investuojame į naują įrangą, savo paminklų aikšteles. Kodėl kiti čia neinvestuoja? Rajonas neįvertintas, ir tiek”, padaro išvadą gamyklos direktorius. Vienareikšmiškai atsakyti, ar geriau investuoti rajone, ar didmiestyje, A.Orlovskis negalėtų. “Kiekvienu atveju yra tam tikrų pranašumų ir trūkumų. Rajonuose žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai mažesni, tačiau kuo toliau nuo Vilniaus, tuo labiau didėja transporto degalų sąnaudos. Pavyzdžiui, mūsų pagrindiniai klientai įsikūrę Vilniuje ir Kaune”, - dėstė jis. Kad rajonų valdininkai, atsakingi už investicijų pritraukimą, nėra pasirengę reklamuoti šių regionų ir neskaičiuoja investuotojų, patyrė ir LŽ. Susisiekus su Širvintų rajono, kuriame TUI pernai, kaip skelbiama, padidėjo 47,5 proc., savivaldybe nepavyko gauti atsakymo, kas yra pagrindiniai užsienio investuotojai jų rajone. Jolanta Miloš, VšĮ “Versli Lietuva” atstovė Šalčininkuose ir Širvintose, tvirtino nieko nauja apie užsienio investicijas šiuose rajonuose negalinti pasakyti, nes “greičiausiai investuoja senbuviai”.


2012 11 14 Lietuvos žinios

Verslas

9

Dyzelino akcizų pakėlimo išvengti nepavyks ARVYDAS JOCKUS

Seimo rinkimus laimėjusiems politikams greičiausiai nepavyks tesėti pažado nuo kitų metų nedidinti dyzelino akcizų, dėl to dar labiau pakilusi šių degalų kaina užkraus sunkesnę naštą verslui ir gyventojams. Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius po Seimo rinkimų žadėjo siekti, kad kitąmet dyzelino akcizas nedidėtų. “Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinamas. Kalbėsime, neignoruosime ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, bet stengsimės, kad dyzelinui taikomas akcizas nebūtų didinamas, gal derybos kokios įvyks, jei tai bus įmanoma”, - iškart po rinkimų per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius. “Lietuvos žinių” duomenimis, Lietuva beveik neturi galimybių nedidinti akcizo. Tai daryti verčia Lietuvos įsipareigojimai ES ir Europos Tarybos direktyva. Be to, dyzelino akcizas mūsų šalyje dabar mažiausias iš visų 27 ES šalių.

Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą.

Atidėjimas nenumatytas Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas LŽ patvirtino, kad ES direktyva dėl energijos apmokestinimo nustato minimalius ES lygmens dyzelino akcizo tarifus. Tačiau ES šalys gali taikyti didesnius tarifus ir daugelis jų tai daro. “Šiuo metu Lietuvoje dyzelino akcizo tarifas yra mažesnis už minimalų bendrą ES tarifą. Dėl tokio tarifo taikymo Lietuvos stojimo į ES sutartyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2013 m. sausio 1 dieną. Tad Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos taikyti minimalų dyzelino akcizo tarifą. Visų ES narių ratifikuota stojimo sutartis, be minėto pereinamojo laikotarpio, nenumato minimalaus tarifo taikymo atidėjimo. Įsipareigojimų nevykdymo atveju EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Precedentų dėl įsipareigojimų nesilaikymo nustatant minimalų akcizo tarifą dyzelinui nėra buvę”, - tvirtino G.Sudikas. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ patvirtino, kad Lietuvai nesilaikant direktyvos nuostatų EK gali pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl finansinių sankcijų taikymo.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,7220

+0,1874%

1 Australijos doleris

2,8340

+0,1588%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1836

+0,1853%

1 Kanados doleris

2,7196

+0,0184%

1 Šveicarijos frankas

2,8669

+0,1081%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3714

+0,2219%

10 Čekijos kronų

1,3597

-0,0294%

10 Danijos kronų

4,6310

+0,0389%

1 DB svaras sterlingų

4,3212

+0,0509%

100 Vengrijos forintų

1,2104

-0,6362%

100 Islandijos kronų

2,1071

-0,0807%

100 Japonijos jenų

3,4329

+0,3991%

100 Kazachstano tengių

1,8049

+0,1995%

1 Latvijos latas

4,9616

+0,0383%

10 Moldovos lėjų

2,2094

-0,0588%

10 Norvegijos kronų

4,7286

+0,0190%

10 Lenkijos zlotų

8,2686

-0,3108%

100 Rusijos rublių

8,5820

-0,1293%

10 Švedijos kronų

4,0176

-0,1543%

1 Turkijos naujoji lira

1,5080

-0,7095%

10 Ukrainos grivinų

3,3255

-1,1547%

2012 11 14, LB

“Manau, kad dėl trijų šalių išsiderėti išimčių dyzelino akcizui būtų sunkoka, nebent galutinį jo padidinimo terminą kiek nukelti”, sakė Ž.Mauricas. / Eltos nuotrauka Europos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. priimta direktyva (ją Lietuva įsipareigojo vykdyti Stojimo sutartimi) leido dešimčiai naujų ES narių laikinai taikyti mažesnį kai kurių energijos išteklių apmokestinimo tarifą, nes 2003 m. priimtos normos šioms šalims galėjo sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Direktyva numatė visų ES valstybių tarifus suvienodinti per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas ne mažesnis kaip 245 eurų už tūkst. litrų energijos produktų tarifas, tarp jų ir taikomas gazoliams. Iki 2008 m. sausio 1 d. leista taikyti ne mažesnį kaip 274 eurų už tūkst. litrų mokestį, iki 2011 m. sausio 1 d. pasiekti 302 eurų, o iki 2013 m. sausio 1 d. 330 eurų už tūkst. litrų akcizo dydį. Tai, kad Lietuvai jokių išimčių išsiderėti nepavyktų, LŽ patvirtino ir Europos Parlamento (EP) narys socialdemokratas Vincas Justas Paleckis,

tarp Europos šalių atstovų besidarbuojantis nuo 2004 metų. “Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytas ES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia visų ES valstybių pritarimo. Akcizai yra mokesčių diskusijų klausimas, EP neturi teisinės galios daryti įtaką ES valstybių mokesčių politikai, ji gali tik duoti patarimų pateikdama teisinės galios neturinčias rezoliucijas”, europarlamentaro poziciją LŽ dėstė jo padėjėjas Jurgis Gurstis. Anot jo, ir EK pareigūnai, ir Lietuvos mokesčių atašė patvirtino, kad Lietuva Stojimo sutarti-

/ LŽ archyvo nuotrauka

Pasak Ž.Maurico, šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas 30,2 euro cento, arba 1,04 lito, už litrą tarifas yra mažiausias ES. “Mažiau už dyzeliną moka tik Liuksemburgo gyventojai, tačiau taip yra todėl, kad ten nustatytas tik 7 proc. pridėtinės vertės mokestis, o dyzelino akcizas siekia minimalią 33 euro centų ribą”, - dėstė ekonomistas. Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija šiuo metu taiko 33 euro centų, Estija - 39 euro centų už litrą dyzelino apmokestinimo tarifą. Vokietijoje ir

“Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytas ES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia visų ES valstybių pritarimo.” mi įsipareigojo padidinti dyzelino akcizus iki numatytos minimalios ribos nuo 2013 m. pradžios ir bet kokius pakeitimus šiuo klausimu turėtų tvirtinti likusios 26 ES valstybės narės.

Mažiausias tarifas ES Banko “Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas LŽ dėstė, kad dalis ES šalių taiko didesnį dyzelino apmokestinimo tarifą nei nustatymas minimalus - 33 euro centai už litrą, arba 1,14 lito, koks numatomas Lietuvoje po sausio 1 dienos. “Manau, šalys konkuruoja ir yra suinteresuotos, kad pereinamieji laikotarpiai, kai kurioms šalims leidę taikyti mažesnį apmokestinimą, kuo greičiau baigtųsi. Jeigu prašytume lengvatinį terminą pratęsti, manau, šansų turėtume labai nedaug”, - svarstė pašnekovas.

Italijoje jis gerokai didesnis ir siekia atitinkamai 47 ir 50 euro centų už litrą šių degalų. Be Lietuvos, akcizų kartelę iki reikalaujamos 33 euro centų ribos turės kelti Rumunija ir Bulgarija, šiose valstybėse dabar taikomas atitinkamai 31 ir 32 euro centų tarifas. “Manau, kad dėl trijų šalių išsiderėti išimčių būtų sunkoka, nebent galutinį akcizo padidinimo terminą pavyks kiek nukelti”, - svarstė Ž.Mauricas. Seimui pateiktame Finansų ministerijos Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti akcizų tarifą, taikomą gazoliams, nuo šiuo metu esančio 1043 litų (302 eurų) iki 1140 litų (330 eurų) už 1000 litrų. Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą.

Mažmeninės dyzelino kainos ES, eurais už litrą Austrija Belgija Bulgarija Kipras Čekija Danija Estija Suomija Prancūzija Vokietija Graikija Vengrija Airija Italija Latvija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Lenkija Portugalija Rumunija Slovakija Slovėnija Ispanija Švedija Jungtinė Karalystė ES vidurkis

1,397 1,534 1,298 1,345 1,454 1,495 1,329 1,536 1,447 1,497 1,439 1,508 1,557 1,724 1,339 1,312 1,276 1,380 1,521 1,363 1,522 1,330 1,460 1,419 1,360 1,703 1,779 1,456

Šaltinis: www.energy.eu

Valstybės biudžetas dėl to papildomai turėtų gauti apie 94 mln. litų pajamų. Naujus akcizus planuojama patvirtinti per antrąjį 2013 metų valstybės biudžeto svarstymą.

Trumpai SIŪLYS MOKĖTI Likviduojamo banko “Snoras” valdytas mini bankų tinklas, kurį už 3,1 mln. litų įsigijo valstybės valdomas Lietuvos paštas, veiks su “Pay post” prekės ženklu. Tai patvirtino Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė. Ji sakė, kad Vilniuje - Šiaurės miestelyje ir Antakalnyje - jau yra du kioskai, “aprengti naujuoju rūbu” - jų spalva mėlyna, o viršuje geltoname fone vietoj pavadinimo “Snoras” yra užrašas “Pay post”. “Mes norėjome trumpo, aiškaus pavadinimo. “Pay” angliškai yra mokėjimas, “post” - paštas. Nenorėjome lietuviško pašto, nes žmonės paštą labai sieja su tradicinėmis paslaugomis. Angliškuose bankeliuose bus teikiamos tik finansinės paslaugos, todėl taip ir pasirinkome - kad nebūtų siejama su tradicinėmis paslaugomis. Manome, galbūt bus paprasčiau žmonėms at-

skirti, kokios paslaugos teikiamos”, aiškino A.Jonušaitė. Anot jos, norima, kad pavadinimas būtų suprantamas užsienio piliečiams, nes ateityje planuojama pasiūlyti ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, valiutos keitimą. Kaip tikino A.Jonušaitė, dalis “Pay post” mini bankų turėtų pradėti veikti dar šių metų pabaigoje. Juose bus teikiamos įprastos finansinės paslaugos, dirbs apie 100 žmonių. Finansines paslaugas pašto skyriuose šiuo metu teikia ir Lietuvos paštas, o jo antrinė įmonė “Lietuvos pašto finansinės paslaugos” užsiima spausdinimo veikla. “Snoras” prieš bankrotą turėjo didžiausią mažmeninį tinklą Lietuvoje su daugiau nei 250 filialų ir klientų aptarnavimo skyrių, kurių dalis yra kioskai, arba vadinamieji snoriukai. Lietuvos paštas birželio pabaigoje turėjo 837 universalių pašto paslaugų teikimo vietų tinklą.

BANKUI REIKĖTŲ 300 MILIJONŲ

maždaug 300 mln. litų. Tam, kad vaidintų svarbesnį vaidmenį, manau, reikėtų gerokai didesnio kapitalo. ValstyLietuvos centrinio banko vadovas Vitas bei reikėtų skolintis, deja, manau, skolos Vasiliauskas neigiamai vertina vis dar sąlygos būtų ne tokios palankios, negu sklandančią idėją įkurti valstybinį kovalstybė galėtų tikėtis šitoje konkurencimercinį banką. Lietuvos banko (LB) nėje aplinkoje”, - tvirtino LB vadovas. valdybos pirmininkas sako, kad tokiam V.Vasiliauskas teigė, kad baimintųsi pobankui reikėtų didžiulių investicijų. “Aš litikų įtakos tokiam bankui. Pirmieji tikrai esu pesimistas dėl valstybinio ko- steigti valstybinį banką 2009 metų pramercinio banko, nes jeigu kas nors tiki- džioje pasiūlė socialliberalai, vėliau parsi, kad tokiam bankui būtų sudaromos lamentarų grupė siūlė Vyriausybei appriežiūros prasme šiltnamio sąlygos, la- svarstyti nacionalinio komercinio bai klysta. Mes tikrai to negalėtume da- banko steigimo galimybę, reorganizuoryti”, - Lietuvos pramonininkų konfejant Turto banką. 2009-ųjų rudenį steigderacijos ir bankų vadovų susitikime ti valstybinį banką pasiūlė socialdemokteigė V.Vasiliauskas. Pasak jo, į tokį ban- ratai, manantys, kad valstybės įnašas ką valstybė turėtų investuoti daugiau nei galėtų siekti 51 proc. akcinio kapitalo, o 300 mln. litų skolintų lėšų. “Tam, kad kiti steigėjai prisidėtų pinigais. 2011 mebankas galėtų pradėti funkcionuoti, įsi- tų pabaigoje komercinio banko idėją išsuktų, reikia tikrai nemenko kapitalo. kėlė partija “Tvarka ir teisingumas”. Sakykim, penkto pagal dydį privataus LŽ, BNS šalies banko akcininkų nuosavybė yra


2012 11 14 Lietuvos žinios

Požiūris

11

Plyšta žalias miestų rūbas

Prieš medžius - pjūklais ir nuodais Žalią miestų rūbą turėtų ginti neseniai priimtas Želdynų įstatymas, aplinkos ministro įsakymais patvirtintos taisyklės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių valdininkai. Tačiau realiai medžių ir kitų želdinių miestuose sparčiai mažėja, ypač centrinėse jų dalyse. FELIKSAS ŽEMULIS

S

palio pavakarę grįždamas namo vilnietis meno kritikas Vaidas Jauniškis nustėro: daugiabučio namo Vytenio gatvės kieme augę stori medžiai gulėjo suversti ant šono, jų vietoje švietė didžiuliai kelmai. “Mums, namo gyventojams, patiko ne tik medžių žaluma, bet ir pavėsis per vasaros kaitrą kieme būdavo vėsiau negu gatvėje”, - sako V.Jauniškis. Apie medžių kirtimą nebuvo informuoti nei jis, nei kaimynai. V.Jauniškis parašė elektroninį laišką Vilniaus savivaldybei. “Kodėl gyventojai neinformuoti iš anksto? Jei medžiai kam nors temdė langus, kodėl buvo negalima jų apgenėti? Kas dabar kompensuos pakitusią namo gyventojų butų rinkos vertę, ką jau kalbėti apie pasikeitusį klimatą ir vaizdą?” - savivaldybės valdininkų klausė V.Jauniškis. “Medžių tvarkymo darbai buvo atlikti gavus kolektyvinį namo gyventojų prašymą. O kas būtų prisiėmęs atsakomybę, jei medžiai būtų padarę žalos turtui ar sveikatai? Jūs?” - tokį griežtą atsakymą menininkas gavo iš savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto Mariaus Pabriežos. Tuomet V.Jauniškis pasiteiravo, kas prašė kirsti medžius, jei name niekas apie tai nežino, kiek parašų pakanka tokiam norui patenkinti, kodėl neinformuoti daugiabučio žmonės ir kodėl medžiai buvo nupjauti, negi nepakako vien genėjimo? “Ar jūs neturite informuoti gyventojų, kaip yra numatyta Želdynų įstatyme?” - priminė savivaldybės klerkams vilnietis. Supratęs, kad oponentas išmano įstatymus, M.Pabrieža toną sušvelnino ir parašė išsamiau. Esą jeigu medis avarinis ir išpuvęs, jį leidžiama šalinti neatsižvelgiant į tai, kiek žmonių pasirašė prašymą. “Gali būti, kad gyventojai prašo medį genėti, o apžiūrėjus nustatoma, jog reikia šalinti. Tuomet niekas nelaksto ir neklausinėja, ar kas sutinka jį pjauti. Daugumos namo gyventojų parašai reikalingi tik tada, kai pageidaujama šalinti sveiką medį, kurį vieni nori pjauti, nes jis prie pat lango arba pavojingai pasviręs, o kiti tam prieštarauja. Niekada nebūna vienos nuomonės. Kai kuriems net visiškai išpuvę medžiai atrodo sveiki, esą nereikia jų liesti”, - guodėsi M.Pabrieža. “Nesiginčysiu - kai kurie medžiai tikriausiai buvo papuvę. Tačiau kodėl nurėžė ir sveikus medžius?” - LŽ stebėjosi V.Jauniškis.

Nupjovė ir sveikus Nupjautų medžių nuotraukas nusiuntėme Kairėnų botanikos sodo dendrologei Gintarėlei Jurkevičienei. “Vienas nupjautas medis - maždaug 70 metų tuopa. Tikrai rizikinga, lūžimas nenuspėjamas. Be žievės ir kito medžio kamienas. Tačiau kam reikėjo pjauti sveikus klevą ir beržą? Klevai labai gražūs mūsų medžiai, sakyčiau, linksmi, o ir beržas galėjo augti, jei šakos nebraižė langų. Tai romantiškas medis, - komentavo dendrologė. - Kai medžiui skauda, jis taip pat, kaip ir žmogus, verkia, šaukia, tik mes negirdime jo balso. Todėl prieš imant į rankas pjūklą ar kirvį reikėtų pagalvoti, ar to reikia, kaip norima

Vilniaus Vytenio gatvėje medkirčiai nuvertė ne tik papuvusį medį, bet ir sveikų.

V.Jauniškis stebėjosi, kodėl buvo nurėžti ir sveiki medžiai. Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

formuoti augalą.” Pasak G.Jurkevičienės, sprendimus - kirsti ar genėti - turi lemti ne ambicijos, o reali padėtis.

D.Razauskas: “Medis yra bevertis? Žmogau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave reikia pjauti?”

lėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos”.

Medį užstojo kūnu Jei diskutuoji, esi priešas Gamtos mokslų daktaras, dendrologas Evaldas Navys prisiminė, kad anksčiau Vilniaus savivaldybė jį kviesdavo patarti, kuriuos medžius ir kaip prižiūrėti. “Sostinės želdiniais labiausiai buvo rūpinamasi, kai Vilniui vadovavo Rolandas Paksas. Į sostinės mero kėdę atsisėdus Viliui Navickui ir dabar - Artūrui Zuokui, miesto medžiai tapo mažai kam įdomūs. Buvo patrumpintos Sereikiškių parko medžių viršūnės, nes užstojo miesto vaizdą pro mero A.Zuoko buto Užupyje langus, o vėliau ir visas Sereikiškių parkas taip suniokotas, kad net negaliu apie tai kalbėti”, - piktinosi E.Navys. Jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje medžiai geriau prižiūrimi negu Vilniuje ir Kaune. “Vilniaus Gedimino prospekte net ne tos veislės liepas pasodino. Siūliau sodinti išlakesnes - neklausė. Dabartinės liepaitės yra pernelyg kuplios, gatvėse jos netinka”, - aiškino E.Navys. Lietuvos želdynų įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad savivaldybės, kurioms pavesta prižiūrėti želdynus, “informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas”. O ginčytinais atvejais turi būti atliekama želdinių būklės ekspertizė. Šiame įstatyme fiziniai ir juridiniai asmenys net įpareigojami “neleisti neteisėtų veiksmų arba neveikimo, jeigu dėl to želdynai ga-

Tikrovėje, pasak humanitarinių mokslų daktaro vilniečio Dainiaus Razausko, yra kitaip. “Užkliudėte mano kraujuojančią žaizdą. Papasakosiu apie vieną skaudžiausių savo gyvenimo dienų. Vieną rytą pabudau nuo motorinio pjūklo “Družba” (Koks ironiškas pavadinimas!) kaukimo. Šokau prie lango, žiūriu - už jo stovėjusi liepa jau nupjauta, o darbininkai džirina kitus medžius. Išbėgau į kiemą, atsistojau prie medžio ir sakau: “Jeigu pjausite - tik per mane.” Medkirčiams vadovaujanti darbų vykdytoja iškvietė policiją, o aš paskambinau į savivaldybę. Policininkai atvažiavo ir nežino, ką daryti, nes vienas iš savivaldybės atstovų taikiai kalbėjosi su manimi ir net gyrė už principingumą,

džiui, tuopų ar uosialapių klevų. Esą tokiems augti nevalia. Į tai atsakau: “Žmogau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave reikia pjauti?” Kalbama, kad tuopos ir kiti medžiai yra sovietiniai. O juk tuopos buvo sodinamos dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, viena tokia galinga stovi netoli Arkikatedros. Tereikia šiuos medžius atidžiau prižiūrėti”, - ragino D.Razauskas. Jis prisiminė, kaip prie namo Antakalnio gatvėje stūksojo keturių medžių būrelis. “Vieno jų šaka buvo horizontaliai per porą metrų įsikišusi į automobilių aikštelę. Gal 20 metų tai niekam nerūpėjo, kol šaka nukrito ant mašinos. Tada atlėkė medkirčiai ir nurėžė ne tik tą medį, bet ir visą jų būrelį”, - sakė mokslininkas. Ir nusistebėjo, negi sunku seniūnijoms prie daugiabučių namų durų pakabinti kvietimus žmonėms pasitarti dėl numatomų kirsti medžių? “Tačiau valdi-

“Valdininkai težino vieną, buldozerio, principą. Tad ir gyventojai turėtų žaisti pagal jų taisykles, nes tai vienintelė išeitis.” sakė - gerai, kad yra tokių žmonių. Kai policininkai ir savivaldybės atstovai išvyko, toji darbus prižiūrinti boba man išdrožė: “Nebūtumėt trukdę, anava tą sveiką medį būtume palikę, o dabar ir jį nupjausim.” Vis dėlto tąsyk nepjovė ir išvažiavo, maniau, nebedrįs to daryti. Kur tau - po savaitės grįždamas iš darbo neberadau ir to medžio”, - pasakojo D.Razauskas. Vilnietis įsitikinęs, kad dabar želdiniai prižiūrimi blogiau, kertami intensyviau, o su jų gynėjais skaitomasi net mažiau negu sovietmečiu. “Aiškinama, neva yra blogų veislių medžių, pavyz-

ninkai težino vieną, buldozerio, principą. Tad ir mums reikėtų žaisti pagal jų taisykles, nes tai vienintelė išeitis. Žmonės turėtų pasipriešinti ir pareikalauti konkrečių dalykų, pavyzdžiui, pašalinti iš pareigų kaltą valdininką”, - svarstė D.Razauskas.

Nuodija medžius Santariškių parką prižiūrintis patyręs miškininkas Antanas Stackevičius pažymėjo, kad medžių likimą neretai nulemia ne tik abejingi valdininkai, bet ir želdinių nemėgstantys žmonės. Esą jie užstoja šviesą ir pan.

Antai prie pat geografės Nijolės Balčiūnienės, kuri garsėja kaip gidė po sostinės priemiesčių gamtą, langų auga didžiulis alyvų krūmas, už jo - eilė gudobelių. Pagal naujas taisykles krūmai turi būti mažiausiai pustrečio metro nuo sienos su langais. Tačiau šią alyvą, be abejo, žmonės sodino dar tada, kai taisyklių nebuvo. “Neleisiu kirsti alyvos”, - džiaugėsi ja N.Balčiūnienė. Bet moteris jau pastebėjo, kad krūmą kažkas nuodija. Kitas pavyzdys - prie vieno Grigiškių namo stūkso išlakus ąžuolas. Vieni gyventojai jį mėgsta, o kitiems tas medis nepatinka, nes dalis jo lapų rudenį krenta į greta esantį sklypą. Jau buvo siūlymų ąžuolą nupjauti. “Bijome, kad nenunuodytų to medžio”, - nuogąstavo žmonės. Jie sužinojo, jog yra aplinkos ministro įsakymas, leidžiantis storesnius negu 50 cm skersmens ąžuolus privačiuose sklypuose paskelbti saugotinais. Tik ar tai išgelbės medį? Ir Vilniuje auga daug senų, pokariu sodintų medžių, kurie serga grybinėmis ar kitokiomis ligomis. Jiems kenkia ir žiemą gatvėse barstoma druska. Tai vienur, tai kitur tie medžiai griūva, ypač per audras, kurios pastaraisiais metais tapo gana dažnos. “Esame tarp kūjo ir priekalo, nes vieni žmonės piktinasi, kai medžiai užvirsta namus, automobilius, net kreipiasi į teismus, o kiti besąlygiškai juos gina”, - LŽ guodėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius. Paklaustas, ar medžių kirtimai derinami su miestiečiais, valdininkas patikino, jog “tai nėra taip lengva, kaip gali atrodyti”. Ar savivaldybė atsodina iškirstus senus medžius naujais? “Taip, bet nebūtinai toje pačioje vietoje, nes trukdo trasos”, - LŽ paaiškino G.Runovičius.

Užvaldė miestų žemes Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ), neretai rengiančio protesto akcijas prieš želdinių naikinimą, pirmininkas Rimantas Braziulis mato ir kitokią problemą. “Atkūrus nepriklausomybę miestuose buvo leista susigrąžinti ar privatizuoti žemes. Dabar beveik visas Kaunas ir dauguma Vilniaus bei kitų didesnių miestų teritorijų privatizuotos. Savininkai pardavė tuos sklypus verslininkams, o šie kartais papirkdami ar politiškai paspausdami savivaldybių valdininkus stato namus, todėl želdiniai rėžiami masiškai”, - kirto R.Braziulis. Jo žodžiais, tai masinis visuomenės apvogimas. “Kas iš to, kad galbūt medžiai atsodinami kitose vietose. Mamai su kūdikiu jų reikia prie savo namų, o ne Nemenčinėje ar Kleboniškyje”, - sakė R.Braziulis. Anot LŽJ pirmininko, savivaldybių valdininkai patys ir privatizavo ar padėjo privatizuoti miestų žemes. “Ir dabar, kai ateina koks vargeta gamtos mylėtojas ir prašo nepjauti medžio, jiems toks žmogus atrodo juokingas. Miesto žemių su želdynais užvaldymas - didžiulė diversija. Dabar jau nieko nebepadarysi, nebent valstybė nacionalizuotų tuos sklypus”, - svarstė LŽJ vadovas. Šią jo išvadą tarsi patvirtina pastarųjų metų skandalai dėl šimtų medžių, iškirstų Šilutės rajono Minijos kaime, Jurbarke, Smalininkuose, Alytuje ir daug kur kitur. Žalias mūsų miestų ir miestelių rūbas sparčiai plyšta.


12

2012 11 14 Lietuvos žinios

Sportas

Mėgins apkartinti šventę armėnams ARMĖNIJOS RINKTINĖ

VILMANTAS REMEIKA

Vartininkai: Romanas Berezovskis (“Dinamo”, Rusija), Gevorgas Kasparovas (“Mika”, Armėnija), Arturas Harutijunianas (“Shirak”, Armėnija). Gynėjai: Robertas Arzumanianas (“SKAEnergija”, Rusija), Valeri Aleksanianas (“Sanat Naft”, Iranas), Artakas Jedigarianas (“Metalurg D.”, Ukraina), Kamo Hovhannisianas, Taronas Voskanianas (abu “Pyunik”, Armėnija), Hovhannesas Hambardzumianas (“Banants”, Armėnija). Saugai: Davidas Manojanas (“Pyunik”, Armėnija), Henrichas Mchitarianas (“Šachtar”, Ukraina), Arturas Jedigarianas (“Hoverla”, Ukraina), Karlenas Mkrtchianas, Gevorgas Ghazarianas (abu - “Metalurg D.”, Ukraina), Arasas Ozbilizas (“Kuban”, Rusija), Edgaras Malakianas (“Viktoria Plzen”, Čekija), Masis Voskanianas (“Roeselare”, Belgija), Karenas Muradianas (“Shirak”, Armėnija). Puolėjai: Marcosas Pizzelli (“Kuban”, Rusija), Arturas Sarkisovas (“Volga”, Rusija), Edgaras Manucharianas (“Ural”, Rusija).

Trys dešimtys draugiškų tarpvalstybinių futbolo rungtynių šiandien žymės nacionalinių rinktinių sezono pabaigą. Lietuvos rinktinė 17 val. mūsų laiku Jerevane išmėgins jėgas su Armėnijos futbolininkais. Tai bus trečioji šių rinktinių draugiška dvikova. Ankstesnės dvi vyko Kaune. 2000 metų birželį Stasio Stankaus treniruojama Lietuvos rinktinė laikyta aiškia susitikimo favorite, bet ji sensacingai pralaimėjo 1:2. Armėnai į Kauną grįžo po 11 metų pertraukos. Pernai rugpjūtį dar Raimondo Žutauto valdyta komanda varžovus sumušė 3:0, o įvarčius pelnė Arūnas Klimavičius, Edgaras Česnauskis ir Ričardas Beniušis. Išvyka į Jerevaną lietuviai grąžins armėnams skolą už tai, kad jie pernai keliavo į Kauną. Šio vakaro rungtynių favorite jau laikoma Armėnija, FIFA rinktinių reitinge užimanti 82 vietą. Lietuviai šiuo metu yra nusiritę į žemiausią poziciją istorijoje - 119-ąją.

Sprendimas sukėlė nepasitenkinimą

Teisėjo skriauda

Per lietuvių ir armėnų akistatą pernai Kaune E.Česnauskis (dešinėje) įmušė vieną įvartį.

Armėnijos rinktinė šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pasaulio ir Europos čempionato atrankos varžybose Armėnijos futbolininkai visuomet surinkdavo mažiau taškų, nei žaisdavo rungtynių, ir likdavo tarp autsaiderių. Bet situacija pasikeitė EURO 2012 atrankos cikle. Ten armėnai “iššovė”, vos neiškovodami kelialapio į lemiamas atkrintamąsias varžybas. Paskutinėse ciklo rungtynėse Dubline armėnams reikėjo nugalėti airius. Bet ši dvikova jiems prasidėjo liūdnai. Pirmo kėlinio viduryje vartininkas Romanas Berezovskis už baudos aikštelės ribų kamuolį atmušė krūtine. Tačiau teisėjas iš Ispanijos Eduardo Gonzalezas įžvelgė žaidimą ranka ir R.Berezovskį pašalino iš aikštės. Vaizdo pakartojimai parodė, kad armėnas kamuolio rankomis nelietė, maža to, ranka sužaidė airių puolėjas Simonas Coxas. Mažumoje likusi Armėnija kovojo, bet pralaimėjo 1:2. Armėnai ir dabar su nuoskauda prisimena šias rungtynes bei šventai tiki, kad E.Gonzalezas juos apvogė. Po skaudaus smūgio Dubline armėnai su 38 metų treneriu Vardanu Minasianu ir naujomis viltimis pradėjo

Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

2014 metų pasaulio čempionato atrankos varžybas. Iš pradžių 1:0 įveikė Maltą, paskui 0:1 pralaimėjo Bulgarijai ir 1:3 - Italijai. Tačiau vis tiek žada kautis dėl bilieto į pirmenybes Brazilijoje.

panoro atstovauti Armėnijai. A.Ozbilizui pranašauta puiki ateitis. Tačiau pastaruoju metu armėno progresas sulėtėjo, ir “Ajax” šį žaidėją už 1 mln. eurų perleido Rusijos klubui Krasnodaro “Kuban”.

vienas garsiausių šios šalies futbolininkų Sargisas Hovsepianas. 40 metų S.Hovsepianas per du dešimtmečius rinktinėje sužaidė 131 rungtynes ir Armėnijoje yra itin gerbiamas. Dvikovoje su Lietuva S.Hov-

Jaunieji talentai Armėnijos rinktinę pastaruoju metu į priekį veda neseniai išugdyti talentai. Vienas tokių - 23 metų Henrichas Mchitarianas. Susižavėjimo juo neslėpė ir Lietuvos rinktinės treneris Csaba Laszlo. Donecko “Šachtar” klubas už šį armėną prieš dvejus metus kitai Donecko komandai “Metalurg” sumokėjo 7,5 mln. eurų. Po sėkmingo žaidimo “Šachtar” H.Mchitarianu jau susidomėjo Europos grandai - Turino “Juventus” ir Miuncheno “Bayern”. Teigiama, kad šios armėnų žvaigždės rinkos vertė šiuo metu siekia 15 mln. eurų. Bet “Šachtar” klubas su H.Mchitarianu turi sutartį iki 2018 metų. Dar vienas Armėnijos futbolo pasididžiavimas - 22 metų Arasas Ozbilizas. Jis gimė Turkijoje, o kaip futbolininkas brendo Olandijos klubo Amsterdamo “Ajax” jaunimo akademijoje, tačiau

R.Leliūga: “Gal treneris su federacija bando pasipelnyti, kelionei registruodami daugiau žaidėjų, o veždami mažiau.” Armėnai turi ir vieną natūralizuotą žaidėją. Tai - brazilų kilmės 28 metų Marcosas Pizzelli. Armėnų pilietybę jis priėmė prieš ketverius metus ir nuo to laiko žaidžia šios šalies rinktinėje.

Pagerbs legendą Armėnijos ir Lietuvos rinktinių dvikova įvyks Jerevano respublikiniame stadione, kuriame po rekonstrukcijos telpa 15 tūkst. žiūrovų. Bilietai į šio vakaro rungtynes mūsų pinigais kainuoja 19, 31 ir 50 litų. Spėjama, kad stadionas bus pilnas, nes šeimininkai šį vakarą rengia iškilmingą ceremoniją, per kurią bus pagerbtas karjerą baigęs

sepianas 132-ąjį kartą apsivilks rinktinės marškinėlius ir aikštėje sužais 5 minutes. Per pertrauką jis bus palydėtas iš didžiojo futbolo. “Žmonėms reikalinga pergalė, padarysime viską, kad mūsų gerbėjai būtų laimingi. Norime tinkamai atsidėkoti S.Hovsepianui, tad privalome nugalėti ir metus baigti geros nuotaikos”, - sakė H.Mchitarianas. Armėnai šį vakarą versis be traumuotų gynėjo Hrayro Mkojano ir puolėjo Juros Movsisiano, o Moldovoje gimęs Artiomas Chachaturovas nespėjo gauti dokumentų iš FIFA, kurie jam leistų atstovauti Armėnijai.

Lietuvos rinktinė Jerevaną pasiekė pirmadienio vakarą, ji skrido iš Vilniaus per Maskvą. Penktadienį trenerio C.Laszlo pristatytoje rinktinėje figūravo 25 žaidėjų pavardės. Tačiau iki pirmadienio sąraše liko tik 18 pavardžių. Treneris nutarė suteikti poilsio senbuviams Deividui Šemberui, Andriui Veličkai, Tadui Labukui ir Arvydui Novikovui, atsisakė Tomo Mikuckio paslaugų, į Jerevaną nesivežė Vaido Šilėno ir Ryčio Leliūgos. Toks sprendimas papiktino pastarąjį žaidėją, rungtyniaujantį Latvijos klube Liepojos “Metalurgs”. Jis tikino nieko negirdėjęs apie kvietimą į rinktinę ir trenerį kaltina užsiiminėjant keistais žaidimais. “Man tai primena komediją. Grįžęs po treniruotės namie perskaičiau, kad esu įtrauktas į rinktinę. Bet jokio kvietimo akyse neregėjau. Klausiau “Metalurgs” darbuotojų, gal jie ką nors praleido. Šie irgi tikino, kad kvietimo negavo. Jaučiuosi kvailio vietoje ir negaliu suprasti, kokiu tikslu treneris su federacija užsiima tokiais dalykais. Gal bando pasipelnyti, kelionei registruodami daugiau žaidėjų, o veždami mažiau, - svarstė R.Leliūga. - Mano nuomone, viskas turi vykti taip: žaidėją kvieti arba jo nekvieti. Dabartinė situacija primena keistus žaidimus.”

Trumpai ANTROJI PERGALĖ Penktosiose VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynėse antrą pergalę iškovojo septintąją vietą A grupėje užimantis LKL vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas”. Pirmadienį Estijoje jis 73:60 (17:18, 18:10, 18:13, 20:19) nugalėjo į devintąją poziciją smuktelėjusią Talino “Kalev” (1 pergalė ir 4 pralaimėjimai) ekipą. 18 taškų prie pergalės prisidėjo Nemanja Nedovičius, 12 Dejanas Ivanovas, 11 - Leonas Radoševičius, 10 - Renaldas Seibutis. Sėkmingiausiai šeimininkų gretose žaidė Keithas McLeodas (20 tšk.), Tanelis Sokkas (15 tšk.) ir Gregoras Arbetas (12 taškų). Kitame grupės susitikime antrojoje vietoje esantis Rimo Kurtinaičio treniruojamas Maskvos srities klubas “Chimki” (4/1) namie 85:74 (19:18, 24:16, 24:15, 18:25) nugalėjo Kazanės “Uniks” (3/2) komandą. Dešimties ekipų turnyre pirmauja visas penkerias rungtynes laimėję Sankt Peterburgo “Spartak” krepšininkai.

nerių. Lietuvis per dvikovą lapkričio 10 dieną su Detroito “Pistons” (96:82) žaidė 5 minutes ir pelnė 3 taškus. N-BDL lygos Teksaso “Rio Grand Valley” klube D.Motiejūnas turėtų stažuoti su dar dviem “Rockets” krepšininkais Scottu Machado ir Royce’u White’u.

SUDOMINO LENKUS

D.Motiejūnas tobulės silpnesnėje lygoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

IŠSIŲSTAS STAŽUOTI Krepšinio svetainė hoopsrumors.com informuoja, kad Hjustono “Rockets” klubas tris savo krepšininkus išsiuntė stažuoti į NBA antrinę lygą (N-

BDL), tarp jų - ir 22 metų 213 cm ūgio krašto puolėjas iš Lietuvos Donatas Motiejūnas. Šį sezoną NBA čempionate lietuvis pasirodė vos vienose “Rockets” rungtynėse iš septy-

Garsiausias Lenkijos futbolo klubas Varšuvos “Legia” į savo peržiūrą pakvietė Lietuvos čempionų Panevėžio “Ekrano” vartininką Emilijų Zubą. Su “Legia” panevėžietis treniruosis iki savaitgalio, tuomet ir paaiškės jo likimas. “Lenkijoje “Legia” reiškia tą patį, ką Ispanijoje “Barcelona”. Varšuvos klubas manimi susidomėjo dar vasarą. Į peržiūrą kvietė anksčiau, tačiau tuo metu negalėjau vykti, nes buvau Lietuvos rinktinės stovykloje”, - sakė 22 metų E.Zubas. Nuo 2008 metų pradėjęs futbolinin-

ko karjerą jis žaidė tik “Ekrano” klube. Šiuo metu Lenkijos čempionate po 11 turų 24 taškus surinkęs “Legia” klubas užima 1 vietą.

BLOŠKĖ ŽEMYN Du pralaimėjimai Europos čempionato A2 grupės varžybose Maltos (17:34) ir Olandijos (16:24) komandoms Lietuvos vyrų regbio rinktinę Tarptautinės federacijos (IRB) paskelbtame naujame reitinge bloškė žemyn. Per savaitę lietuviai, turėdami 47,84 įskaitinio taško, iš 39 vietos nusmuko į 45-ąją. IRB reitingo lyderės pozicijoje išlieka pasaulio čempionė Naujoji Zelandija (92,91 tšk.), lenkianti į antrąją vietą pakilusią Pietų Afrikos Respublikos rinktinę (85,50 tšk.) ir į trečiąją poziciją smuktelėjusią planetos pirmenybių bronzine prizininkę Australiją (84,82 tšk.). LŽ


2012 11 14 Lietuvos žinios

Sportas

13

Už čempiono pečių - fantastiška komanda ATP KLASIFIKACIJOS LYDERIAI

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

1. N.Džokovičius (Serbija) 12 920 tšk.

Išskirtinio talento tenisininkas Novakas Džokovičius antrus metus iš eilės džiugina savo gerbėjus - 25-erių serbas triumfavo ką tik Londone finišavusio baigiamojo aštuonių pajėgiausių šio sezono pasaulio tenisininkų turnyro “Barclays ATP World Tour Finals” finale. Prestižinio čempionato prizų fondas - 5,5 mln. JAV dolerių. Vėlų pirmadienio vakarą vykusioje lemiamoje dvikovoje dėl 2012 metų pasaulio čempiono titulo N.Džokovičius 7:6 (8:6), 7:5 nugalėjo tituluočiausią planetos tenisininką 31 metų šveicarą Roger Federerį (ATP klasifikacijoje - 2 vieta).

8000

4. R.Nadalis (Ispanija)

6795

5. D.Ferreras (Ispanija)

6430

6. T.Berdychas (Čekija)

4605

7. J.M. Del Potro (Argentina)

4480

8. J.Tsonga (Prancūzija)

3490

9. J.Tipsarevičius (Serbija)

2990

10. R.Gasquet (Prancūzija)

2515

101. R.Berankis

541

... 417. L.Grigelis

90

...

važinės į įvairius renginius. O paskui jis numatęs pustrečios savaitės poilsį nuostabiame tropikų kampelyje. Be teniso. Tik su mylimąja.

Nepavejamas lyderis 2012 metų čempionas N.Džokovičius (su taure) tituluočiausią planetos tenisininką R.Federerį nustūmė į šešėlį. AFP/Scanpix nuotrauka

įveikė Indijos duetą - Maheshą Bhupathį ir Rohaną Bopanną.

Nenuleido kartelės Po pergalės N.Džokovičius iškart nuskubėjo į tribūnas prie savo komandos - nuo 2006-ųjų jį treniruojančio slovako Mariano Vajdos, savo mylimosios Jelenos Ristič ir kitų, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie jo pergalingo žygio Londone. N.Džokovičius puikiai supranta, kad be tvirtos patikimos komandos tokių rezultatų nebūtų pasiekęs.

Antrus metus iš eilės jis kelia baimę savo varžovams. Pernai Novakas laimėjo net tris “Didžiojo kirčio” serijos turnyrus (iš viso per karjerą jis triumfavo penkiuose), o šį sezoną pradėjo triumfu pirmajame iš keturių “Didžiojo kirčio” serijos turnyrų - laimėjo atvirąjį Australijos čempionatą. Ir taip pat įspūdingai baigė sezoną: lapkričio 12-ąją susigrąžino pirmosios pasaulio raketės titulą ir ką tik iškovojo 2012-ųjų pasaulio čempiono titulą. Po pergalės Londone N.Džokovičius

kalbėjo: “Tai buvo labai ilgi metai, labai ilgai trukę dveji metai. Po labai sėkmingų 2011-ųjų buvau pasiryžęs nenuleisti kartelės, nes suvokiau, kad būtent dabar yra mano laikas, tad privalau jį išnaudoti. Ir man vėl pavyko. Man ir mano komandai ši pergalė labai daug reiškia, nes tik mes žinome, kiek daug ir kaip sunkiai dirbome, kad pasiektume tokių rezultatų.” Po fantastiškos teniso sezono pabaigos N.Džokovičius šią savaitę privalės atidirbti savo rėmėjams ir gerbėjams -

SAULIUS RAMOŠKA

Keturiolika pergalių šio sezono turnyruose iškovoję Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalininkai “Prienai” tikisi šiandien nesuklupti ir Kijeve.

Praėjusį sezoną prieniškiams padėjęs D.Šalenga (atakuoja) šiandien stengsis, kad Lietuvos komandai būtų riesta. / budivelnyk.ua nuotrauka ekipoje nėra ypač gerų žaidėjų, todėl taškų pelno visi. Tuo ji ir pavojinga.” Per praėjusį sezoną “Budivelnik” nuvylė savo gerbėjus - Ukrainoje

Kijevo krepšininkai užėmė tik ketvirtąją vietą, VTB Vieningosios lygos A grupėje liko priešpaskutiniai - aštunti. Šiemet kijeviečiai sten-

ATP klasifikacijos lyderiu išlikęs N.Džokovičius (12 920 tšk.) po ką tik Londone iškovotos pergalės jau net 2655 taškais lenkia R.Federerį (10 265 tšk.). Trečiojoje pozicijoje yra 25-erių škotas Andy Murray (8000 tšk.), ketvirtas žengia dėl kelio traumos Londono turnyre nedalyvavęs 26-erių ispanas Rafaelis Nadalis (6795 tšk.). Iš lietuvių aukščiausią poziciją šiame sąraše užima 22 metų Ričardas Berankis (541 tšk.). Deja, per savaitę jis prarado vietą pirmajame šimtuke: iš 92 pozicijos smuktelėjo į 101-ąją (prarado 35 ATP taškus). 21 metų Laurynas Grigelis (90 tšk.) irgi neišsilaikė 400 vietoje nukrito į 417-ąją.

Pergalės kaina

Kijevo klubą bombarduos tritaškiais

Kai sekmadienį Kauno “Žalgirio” komanda Rygoje pralaimėjo VEF ekipai, “Prienai” liko vienintelė Lietuvos komanda, kurią šį sezoną globoja fortūna. “Prienų” ekipos vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus viliasi, jog sėkmė auklėtinius lydės ir šiandien Kijeve per Europos taurės turnyro antrojo turo rungtynes su “Budivelnik”. “Reikia stengtis kiek galima ilgiau žengti neklumpant”, - prieš išvyką į Ukrainą LŽ sakė prieniškių treneris. “Prienų” krepšininkai Europos taurės turnyrą pradėjo namie 85:72 nugalėdami šešiskart didesnį biudžetą turinčią Jeruzalės komandą “Hapoel” (Izraelis). Kijevo klubas, kuriame rungtyniauja Lietuvos krepšininkai Michailas Anisimovas ir Dainius Šalenga, pirmajame ture svečiuose 78:91 pralaimėjo Nimburko ČEZ (Čekija) ekipai. Abu lietuviai pelnė po 8 taškus. “Visos mūsų grupės komandos namie kur kas pavojingesnės nei išvykoje. “Budivelnik” - gera komanda, bet ir ji įveikiama, - sakė V.Šeškus. Bus labai sunku, nes Kijevo klubas pastaruoju metu rungtyniauja pakiliai - Ukrainos čempionate laimėjo ketverias iš eilės rungtynes. Kijevo

10 265

3. A.Murray (D. Britanija)

...

Atkaklesnis už varžovą Serbas antrą sykį savo karjeroje laimėjo šį turnyrą. Pirmą kartą baigiamajame sezono čempionate N.Džokovičius triumfavo 2008 metais. Šiemet septintojo titulo tokiose varžybose siekęs R.Federeris (jų nugalėtoju tapo 2003-2004, 2006-2007, 2010-2011 metais) per finalą, deja, neprilygo savo varžovui. Abiejuose setuose šveicaras pirmavo, tačiau atkaklusis serbas nepasidavė - jis lemiamais momentais buvo tvirtesnis ir psichologiškai, ir fiziškai. Kartu su pagrindiniu prizu N.Džokovičiui įteiktas 1,76 mln. dolerių čekis, be to, jam atiteko 1500 ATP taškų. Šveicaro laimikis šiame turnyre - 800 tūkst. dolerių ir 800 ATP taškų. “Barclays ATP World Tour Finals” dvejetų turnyro nugalėtojais pirmą kartą tapo ispanai Marcelis Granollersas ir Marcas Lopezas. Jie finale 7:5, 6:3, 10:3

2. R.Federeris (Šveicarija)

SAULIUS RAMOŠKA

giasi visais įmanomais būdais reabilituotis. Iškovojusi 10 pergalių ir triskart pralaimėjusi “Budivelnik” komanda Ukrainos čempionate užima pirmąją vietą. Ekipą į priekį tempia du amerikiečiai - gynėjas Delaney Malcolmas vidutiniškai pelno 16,8 taško, puolėjas Leo Lyonsas - 14. M.Anisimovas pagal rezultatyvumą komandoje yra ketvirtas (9,6 taško), pernai prieniškiams Europoje padėjęs kovoti D.Šalenga penktas (9,1). “Prieš kelias savaites kalbėjausi su Dainiumi. Jis pabrėžė tą patį, ką jau esu sakęs - “Budivelnik” ir “Prienai” savo žaidimu labai panašios, turi puikių metikų, visada įmeta daug taškų”, - teigė V.Šeškus. Prieš savaitę šalies bronzos medalininkai Izraelio atstovus įveikė pataikydami 9 tritaškius iš 25. Po 4 tritaškius iš 7 įmetė Gediminas Orelikas (iš viso pelnė 26 taškus) ir Artūras Milaknis (14). “Jei varžovai leis, apmėtysime tritaškiais ir Kijeve, - juokėsi geriausias praėjusio sezono LKL treneris. - Jei neleis, ieškosime kitų variantų.” “Prienai” - viena retų ekipų, kurioje rungtyniauja tik vietos krepšininkai. Tad šiandien Kijeve lietuviškų akcentų bus su kaupu. Juolab “Budivelnik” strategui asistuoja Paulius Juodis, vienas klubo vadovų yra daug metų “Žalgiriui” atidavęs Gediminas Navikauskas, o vyriausiuoju treneriu dirba buvęs žalgirietis LKL čempionas latvis Ainaras Bagatskis.

Jau per trečias moterų Europos taurės turnyro rungtynes Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės gali žengti istorinį žingsnį. Pergalė prieš “Ružomberok” (Slovakija) ekipą vilnietėms atvertų Europos taurės turnyro antrojo etapo duris. Viskas paaiškės šiandien sostinės “Lietuvos ryto” arenoje. Rungtynių pradžia 19 val. Dvi pergales H grupėje iškovojęs Turkijos klubas “Homend Antakya” jau užsitikrino pirmąją vietą, tad lietuvės ir slovakės kovoja dėl antrosios vietos, kuri irgi garantuoja kelialapį į atkrintamąsias varžybas. Psichologinis pranašumas Europoje debiutuojančių Lietuvos vicečempionių stovykloje: per pirmojo turo dvikovą Slovakijoje vilnietės šventė pergalę 59:54. Tąkart į pergalę mūsiškes vedė dvi Kristinos - 14 taškų pelniusi K.Vengrytė ir 10 įmetusi K.Alminaitė. Tokia situacija grupėje susidėliojo po praėjusios savaitės, kai dėl finansinių sunkumų krepšinio žemėlapyje nebeliko Izraelio moterų krepšinio klubo “Elitzur Ramla”. Tad “KibirkštiesVIČI-IKI” komandai teko atšaukti skrydį ir koreguoti treniruočių tvarkaraštį. Lemiamai Europos taurės dvikovai vilnietės baterijas krovė šį savaitgalį Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate, kai net 53 taškų skirtumu - 103:50 - nugalėjo Kauno “Aistes-LSU”. “Turime puikią galimybę patekti į kitą Europos taurės etapą. Ir trečiadienį turime ja pasinaudoti”, - Vilniaus krepšininkių jėgomis tiki “KibirkštiesVIČI-IKI” prezidentas Rosvaldas Gorbačiovas.


14

2012 11 14 Lietuvos žinios

Didysis interviu

Stereotipai ir tikrovė

Latviai ir lietuviai: mušami vienu botagu Mes - baltai, mes - broliai... Mes, lietuviai, vis kartojame jau iki koktumo nuvalkiotą žodį “braliukai” - gal iš tiesų pasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamą savo pranašumą.

Mokslininkės manymu, stereotipai apie kaimynus - nei gerai, nei blogai, jie tiesiog yra. / Flickr.com nuotrauka AUDRIUS MUSTEIKIS

O

žiūrėdami šiaurėn, į kitą kaimyną, latviai sako: estas - idealus latvis. Ir kai įpyksta, pavyzdžiui, dėl kiauliško mūsų poilsiautojų elgesio Kuržemės pajūriuose, drebia žiauriai: lietuvis - nepavykęs lenkas. Kokie mes jų akimis? Kokie jie savo pačių akimis? Į tai atsakyti gali jauna latvių etnologė Ilzė Buoldanė, neseniai apgynusi daktaro disertaciją. Ji tyrinėjo latvių etninius stereotipus XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje. - Kaip apibūdintumėt latvius remdamasi tyrinėjimų medžiaga? Kokios teigiamos ir neigiamos jų savybės? - Tyrimas rodo, kad latvių apibūdinimas išsirutulioja iš tris tapatybės vaizdinius - žemdirbių tauta, dainuojanti tauta, našlaičių tauta - nusakančių požymių: uždarumas, sėslumas (šaknų, namų pojūtis), ribų

nustatymas, nuorodų “būk geras pats, tai ir kiti bus tau geri” bei “nebūk pirmas ir nelik paskutinis” paisymas, prisitaikymas, sutikimas su socialine hierarchija, posakio “lankstosi prieš visus vėjus” teisingumo pripažinimas, taikingumas, agresijos stygius ir mandagumas, taip pat - pavydas, priekabumas, nepaslaugumas ir taip toliau. Latvių tapatybei labai svarbi tautos praeitis ir jos dabartinės interpretacijos. Sau priskiriamų ypatybių gana daug, jos įvairios ir prieštaringos. Nenorėčiau skirstyti į teigiamas ir neigiamas. Kas šiandien regisi tikrai nepriimtina, tarkim, prisitaikymas prie įvairių valdžių, galimas dalykas, užtikrino latvių tautai galimybę išlikti iki XXI amžiaus, o tokia savybė kaip pavydas, matyt, yra veikusi kaip motyvacija stengtis, dirbti, lavintis. - Kaip tuos įsivaizdavimus veikė sovietmetis, kaip - ankstesni laikai? Ką pridėjo pastarieji - nepriklausomybės - dešimtmečiai?

- “Žemdirbių tauta”, “dainuojanti tauta” - XIX amžiaus antroje pusėje tokius apibūdinimus iškėlė jaunalatviai (kultūrinio-nacionalinio sąjūdžio Latvijoje dalyviai - aut.), įsitraukę į diskusiją (ar konfrontaciją) su to meto visuomenės elitu Baltijos vokiečiais. Liaudyje tie api-

davo netgi diskutuoti su savimi - ar galime vadintis žemdirbių, valstiečių tauta, jeigu kaimuose gyventojų vis mažėja? Ar esame darbštūs, jei laukai dirvonuoja, apauga krūmais, o mes patys paliekame savo žemę? Su sovietmečiu paprastai asocijuojasi doro darbo vertės sumenkimas,

Respondentai pabrėžė, kad lietuviai aktyvesni, kryptingiau siekia tikslo, verslesni ir agresyvesni už latvius. būdinimai įsitvirtino “Ulmanio laikais” (1934-1940). Latvių požiūris į savo tautos ir žemės istoriją per aukos ir skriaudiko prizmę - taip pat iš XIX amžiaus, bet apibendrinanti sąvoka “našlaičių tauta” atsirado Atgimimo metais (XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje). Sovietmetis sukūrė prielaidas tam, kad dabar daugelis įsivaizdavimų apie savo tautą yra peržiūrimi. Mano respondentai dažnai im-

tai siejama su darbo organizavimo ypatybėmis, nesuinteresuotumu jo rezultatais, valandų atsėdėjimu ir panašiai. Šis laikas dominuoja latvių kolektyvinėje atmintyje: schema jau pažįstama, mes tebesame aukos, o skriaudikai - kiti. - Vis dėlto darbštumas tebėra svarbi kategorija? - Ne tik vyresnioji karta mano, kad latvis visada viską pasiekia tik savo darbu. Airijoje irgi. Kita ver-

tus, kaimuose iš vyresnių žmonių galima išgirsti, kad į užsienius išvažiuoja ne darbščiausieji, o tie, kurie bėga nuo problemų. Jie lyginami su lietuvių ir lenkų samdiniais, kurie anksčiau atvykdavo į Latviją. Esą latvis verčiau tarnaus svetimam ponui negu eis dirbti pas kitą latvį. - Našlaičiai užima svarbią vietą lietuvių tautosakoje, bet mes nesiryžtume vadintis našlaičių tauta. - Našlaičių tautos įvaizdis kildintinas iš latvių požiūrio į savo istoriją. Našlaitėlė - teigiamas latvių tautosakos personažas, keliantis užuojautą, nes vienas ar abu jos tėvai mirę, o ji svetimų žmonių (dažniausiai - pamotės) skriaudžiama. Respondentų pasakojimuose apie praeitį, kurie remiasi mokyklose susidaryta istorijos samprata, išskiriami laisvės (jos mažai ir labai trumpam) ir nelaisvės (populiariausi nusakymai - “700 vergystės metų” ir “50 okupacijos metų”) etapai. Nelaisvės etapais latvių būvis asociatyviai lyginamas su našlaitėlės padėtimi latvių liaudies pa-


2012 11 14 Lietuvos žinios

sakose ir dainose. Poetė Mara Zalytė tą panaudojo savo kūryboje, tai prigijo. - Latvio ribų nustatymas - išdidus atsiribojimas “čia ne mano”? - Bet tai ir pagarba savo bei kitų laikui, erdvei ir būdui. Sykiu latvis suvokia, kad tai gali apsunkinti jo gyvenimą ir kad geriau sekasi tiems, kurie geba tas ribas peržengti. - Mes, latviai ir lietuviai, esame baltai, tačiau latviai ir estai atrodo netgi artimesni vieni kitiems nei mūsų tautos. Kodėl? Jūs ir jie - labiau šiauriečiai? Kokie jie jūsų požiūriu? - Estai atrodo artimesni, nes latvius ir estus sieja tie patys “700 vergystės metų”. Lietuvos istorija kitokia. Latvių ir estų pasaulio suvokimas panašesnis. Liuteronybė irgi vienija, nors nei estų, nei latvių savivertei religija nėra išskirtinės svarbos dalykas. Čia išimtis būtų latvių etnografinė grupė latgaliečiai: katalikybė - reikšminga jų egzistencijos dalis. Mano pokalbiuose estai apibūdinami kaip patriotiški, aukštos etninės savimonės žmonės, kalbantys labai skirtinga kalba nei latvių, užsisklendę, racionalūs, taip pat išdidūs ir pasipūtę. - Gal mes, lietuviai ir latviai, esame konkurentai ir tai trukdo labiau suartėti? - Nelygu kokia sritis. Šiaip jau labiau esame nei nesame. Bet tai nėra blogai. Garbinga konkurencija gerina pasiūlą. - Latviai lietuvius palygina su rusais, kartais netgi su čigonais. Turimas galvoje šiek tiek karštesnis temperamentas? - Bent jau mano respondentai taip nelygino. Galbūt jei tyrimai būtų apėmę platesnį Lietuvos ir Latvijos pasienio ruožą, lyginimų įvairovė būtų didesnė. Kiek anksčiau mūsų savaitraštyje “Sestdiena” buvo išspausdintas straipsnis, kuriame dėl aktyvios prekybos Latvijoje lietuviai pavadinti “Baltijos gruzinais”, tačiau šis apibūdinimas neįsišaknijo. Savo ruožtu respondentai lietuvius dažnai siejo su lenkais dėl katalikybės. Taip pat jie minėjo, kad šių abiejų tautų atstovai tarpukario Latvijoje parsisamdydavo į didelius čionykščius ūkius sezoniniais darbininkais. Respondentai pabrėžė, kad lietuviai aktyvesni, kryptingiau siekiantys tikslo, verslesni ir agresyvesni už latvius. - Mūsų brolybės pojūčiai neišblėso? - Manau, ne. Ir jaunimas, kalbėdamas apie lietuvius, vartojo apibūdinimus “kaip broliai”, “brolių tauta”. - Kai praėjusią vasarą latviškuose portaluose pasirodė straipsnių apie lietuvių poilsiautojų nederamą el-

Iš “Pievagrybių testamento” Būnant svetur, toli nuo savo kiemo, išryškėja mums, kaip tam tikrai tautai priklausančiai visumai, būdingi požymiai. Jie slypi mumyse dar nuo tų laikų, kai Dievas atskyrė dangų nuo žemės ir sukūrė mus tokius skirtingus. Kaip mes įgijome tokių skirtumų? Visiškai paprastai - istorinė patirtis mus margino iš kartos į kartą, palikdama įvairiausių ženklų charakteriuose, įpročiuose ir pasaulėžiūroje. Jei šeimininkas Airijoje priima dirbti latvį, jis ramus. Darbininkas atlieka viską, ką palieptas. Ryškiai blyksteldavo latvio, kaip viensėdininko, būdas kiekvienas pluša nugaros neištiesdamas, apie kitus nieko žinoti nenorėdamas. Toks individualistas, vienatinis ir, taip, perfekcionistas. Tačiau kur pasirodė bent vienas lietuvis, šeimininką netrukus užgriūdavo vargai: pas dirbantį

Didysis interviu

Latvių etnologė I.Buoldanė išvedė mokslinį “latvio apibrėžimą”. / Asmeninio albumo nuotrauka gesį jūsų pajūryje, skaitytojų komentarai buvo tūžmingi: lietuvis nepavykęs lenkas; leišis kaip ir lenkas - tai yra profesija ir panašiai. Ar tokios nuomonės paplitusios? - Manau, ne! Jau nurodžiau, kokiame kontekste lietuviai siejami su lenkais. O anoniminiai negatyvūs komentarai internete... Turbūt taip žmonės atsikrato susikaupusios neigiamos energijos. Vienam reikia sporto salės, kitas išsikrauna taip. Jei šiuo požiūriu patyrinėtume latvių autostereotipus (stereotipus apie save), rezultatai šiurpintų. - Ar žodžiai “leitis”, “leiši” (šalia “lietuvietis”, “lietuvieši”) turi neigiamų atspalvių? - Mano požiūriu, neturi. Bent jau iš interviu to nepajutau. Tiktai Aknystėje vietos lietuvis, kalbėdamas apie latvių vartojamus kitų tautų menkinamuosius apibūdinimus, šį žodį pateikė kaip pavyzdį. - Kaip dar skiriasi lietuvių apibūdinimai pasienio zonoje ir kitur Latvijoje? - Pasienyje apibūdinimai įvairesni, kadangi susiję su bendrabūviu. Kitur - labiau apibendrinti: broliai, katalikai, didvyriška istorija... - O rusai? Kokie jie latvių akimis? Kiek pagal tai galima spręsti apie latvių toleranciją? Kantrybę? Lankstumą? - Tyrimas rodo, kad etnonimas “rusai” labai talpus. Dažnai respondentai vartojo jį kaip sinonimą są-

lietuvį tuoj atvažiuoja žmona, paskui žmonos sesuo ar brolis, krikštaduktės, giminės, artimesni ar tolimesni kaimynai, koks senas mokyklos laikų draugas... Lietuviai laikėsi drauge. Nesišaipykite, bet kaip kariaunoje! Aš nežinau, kaip įsispausdavo tie ženklai charakteryje. Gal tai atgarsiai iš anų laikų, kai buvo sumušti prūsai, kai lietuviai kovojo, kūrė savo Didingąją Lietuvos valstybę ar kai gebėjo išsaugoti lietuvybę sovietmečiu geriau nei mes, latviai. Mes visi buvome ir esame mušami vienu botagu. Visi norime gyventi žmogaus vertą gyvenimą. Tačiau akimirkomis, kai Airijoje mes pasiskirstydavome į saviškius ir jūsiškius, į mūsiškius ir svetimus, aš pavydėdavau lietuviams. Kunigaikščių. Laima Muktupavela. Pievagrybių testamentas (2003). Pratarmė lietuviškajam leidimui. Vertė Dzintra Elga Irbytė.

Estai atrodo artimesni, nes latvius ir estus sieja tie patys “700 vergystės metų”. Lietuvos istorija kitokia. vokai “tarybinis žmogus”, turėdami galvoje visus rusiškai kalbančius sovietmečio atvažiavėlius: ukrainiečius, baltarusius, žydus ir kitus. Kartais taip apibūdinti caro, vėliau sovietinės armijos kariškiai. Rusų

vaizdinio nusakymus vienija tokie respondentų nurodomi bruožai: svetingumas, nuoširdumas, verslumas, begėdiškumas, agresyvumas, iššaukiamas elgesys, tinginystė. Visų kartų respondentų apibūdinimai

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

15

daugiausia nulemti Latvijos rusams priskiriamos privilegijuotųjų padėties sovietmečiu. Mano manymu, tai patvirtina to laikotarpio įtaką dabarties latvių požiūriui į save, o per tai - į Latvijoje gyvenančias tautines mažumas. Kalbant apie latvių lankstumą, su šiuo stereotipu susiję lūkesčiai mes elgiamės taip, o kodėl to nedaro šalia gyvenantys “jie”, “kiti”? atitinkamai emociškai nuspalvina dabartinės Latvijos visuomenės tarpetninius santykius. Tačiau, priešingai nei teigiama latviams vis metamuose kaltinimuose tautinių mažumų teisių pažeidimais, latviai yra tolerantiški. - Jūsų tema - stereotipai. O kiek stereotipai atitinka tikrovę? - Apibrėžimai teigia, kad stereotipai yra ne visada teisingi įsivaizdavimai apie ką nors, taip pat ir tautoms priskiriamus bruožus. O tyrinėtojai juose ieško tiesos grūdo... Man artimas filosofo Nikolajaus Šulgino požiūris - stereotipas yra tikrovė, paversta schema. Istorijos gelmėse jis neišlieka, tačiau yra gana aktyviai naudojamas tame tikrovės matmenyje, iš kurio yra pasemtas. Stereotipas išpešamas iš realybės, į kurią vėliau ir grįžta, kad ją užgožtų. Stereotipai nei gerai, nei blogai jie tiesiog yra. Kitas klausimas, kaip jie taikomi, kokių ketinimų turint kuriami, kokiais tikslais suaktualinami ir platinami. - Kas iš šio tyrimo medžiagos jus labiausiai nustebino? - Tikriausiai pernelyg kritiškas savęs pačių vertinimas. Reikėtų apie save daugiau kalbėti gerai.


16

2012 11 14 Lietuvos žinios

Trasa

Keisti padangas trukdo geras oras VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors paskutinis terminas vasarines automobilių padangas pakeisti į žiemines baigėsi lapkričio 10-ąją, mažiausiai ketvirtadalis vairuotojų nustatytu laiku to dar nebuvo padarę. Šių paslaugų įmonės klientų antplūdžio sulauks antrąsyk - atšalus orams. Erlandas Gintneris, padangų ir ratlankių prekybos bendrovės “Melga” generalinis direktorius, likus dienai iki Kelių eismo taisyklėse nustatyto termino pasikeisti vasarines padangas į žiemines pabaigos teigė, jog nepaprastai sunku pasakyti, kiek vairuotojų to dar nepadarė.

25 procentai “Didelė dalis “Melgos” klientų laiko žiemines padangas mūsų sandėliuose. Pagal jų likutį apytikriai ir orientuojamės, kokiam skaičiui vairuotojų dar teks atvažiuoti ir jas pakeisti po lapkričio 10 dienos. Apskaičiavome, kad tokių klientų dar liko nuo 20 iki 25 proc.”, - sakė LŽ pašnekovas. Jo manymu, žiemines ar vasarines automobilių padangas sandėliuose laiko tik patys drausmingiausi vairuotojai. “Kitiems galbūt ši paslauga yra per brangi, dar kiti turi kur jas laikyti. Tačiau pastebėjome, kad padangas mūsų sandėliuose laikantys vairuotojai - daug drausmingesni nei tie, kurie žieminių padangų pradeda ieškoti pirkti tik tuomet, kai prispaudžia terminas, ar tie, kurie jas laiko namie. Be to, artėjant terminui klientus raginame nevėluoti SMS žinutėmis, kitomis priemonėmis. Todėl, manau, iš tikrųjų bendras nepakeitusiųjų vasarinio mašinų apavo į žieminį skaičius yra daug didesnis nei tas, kurį gali apskaičiuoti padangų keitimo įmonė”, tvirtino E.Gintneris. Dar vienos padangomis Lietuvoje prekiaujančios įmonės “Dagris” vadovas Ričardas Židovainis atkreipė dėmesį, kad “automobilių padangų keitimo intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, koks oras už lango.” “Dabar lyja (pokalbis vyko lapkričio 9 dieną - aut.), šilta, todėl jau porą dienų klientai tarytum kažkur pradingo. Tačiau šiemet kartą jau buvo justi padangų pirkimo, keitimo pagyvėjimas kai spalio pabaigoje iškrito sniegas. Tada įvyko kur kas daugiau avarijų nei

Šiemet padangų keitimo meistrams dar neteko dirbti pasiraitojus rankoves. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

E.Gintnerio skaičiavimu, praėjusią savaitę vasarinių padangų į žiemines dar buvo nepasikeitę mažiausiai penktadalis vairuotojų. / LŽ archyvo nuotrauka paprastai, o prie padangų parduotuvių išsirikiavo eilės. Buvo jose ir per padangų keitimo bumą įprasto pykčio”, - prisiminė “Dagrio” vadovas. Pasak R.Židovainio, seniai žinoma tiesa, kad lietuviai viską mėgsta daryti paskutinę akimirką, todėl jis spėjo, kad “vėl pasnigus padėtis gali staigiai pasikeisti”.

Laukia algų dienos Kolegos teiginiui prieštaravo Rokas Lipeikis, padangomis prekiaujančios ir jas keičiančios įmonės “Egzotika” savininkas. “Nedidelė dalis šalies vai-

ruotojų iš tiesų metų metais neatsisako įpročio savo automobilių padangas keisti tik tada, kai orai tampa žiemiški ir važinėti darosi pavojinga. Tai būdinga ne vien lietuviams, bet ir visiems europiečiams. Štai ir vokiečiai šiemet skundžiasi - laukia sniego, nes padangų prekyba vyksta vangiai. Šis ruduo žieminių padangų prekybininkams ypač nepalankus, nes vis dar šilta, oro temperatūra vidurdienį pakyla net iki 10 laipsnių. Tas pat ir Latvijoje, Estijoje. Kaimynai juokauja, kad pas juos esą vairuotojai jau spėjo ir pamiršti, jog žiema bus”, - sakė LŽ pašnekovas.

“Egzotikos” vadovas sutiko, kad savo automobilių vasarines padangas į žiemines pakeitė toli gražu ne visi vairuotojai. “Iškris sniegas - tada ir lauksime klientų bumo. Kol nepasnigo, perkamos pačios pigiausios padangos. Delsė tie, kurie laukė lapkričio 10-osios, kai daug kam mokami atlyginimai. Tokie vairuotojai paprastai perka kokybiškesnes, ne šimtą litų, o gerokai brangiau kainuojančias padangas. Neaišku, ko laukia vilniečiai. Juk dauguma Vilniaus vairuotojų yra turtingesni nei likusioje šalies dalyje. Gal juos prispaudę darbai ir sostinės gyventojams ne padangų keitimas dabar rūpi?” - susiklosčiusią situaciją rinkoje pusiau juokais, pusiau rimtai apibūdino R.Lipeikis.

42 PROCENTAI Mažiau nei pusė šalies vairuotojų (42 proc.) žiemines automobilio padangas atnaujina kas 2-3 metus, didžioji jų dalis renkasi naujas, ne dėvėtas. Tokie rezultatai gauti atlikus Lietuvos vairuotojų apklausą, kurią užsakė draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas”. Tyrimo duomenimis, kas 4-5 metus padangas įsigyja 37 proc. mašinų savininkų, o 2 proc. Lietuvos vairuotojų žiemines padangas prisipažino perkantys kiekvienais metais. Rečiau nei kas 5 metus žiemines padangas atnaujina 10 proc. šalies vairuotojų. “Lietuvos draudimo” duomenimis, šaltuoju metų laiku - nuo spalio iki kovo - avarijų skaičius išauga trečdaliu. Vidutinis avarijos nuostolis automobiliui - 1900 litų. Atliktas tyrimas parodė, kad, apsisprendę keisti padangas, 48 proc. Lietuvos vairuotojų perka naujas, 36 proc. - dėvėtas, o 15 proc. renkasi “kompromisinį” variantą - ant varomųjų ratų deda naujas padangas, o ant kitų - dėvėtas. Naujas žiemines padangas dažniau perka moterys (52 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintieji, pagal užsiėmimą - vadovai, tarnautojai, taip pat ir pensininkai. Tyrimas atskleidė, kad kas 2-3 metus padangų komplektus visiškai atnaujina daugiausia didžiųjų miestų (40 proc.) ir rajono centrų gyventojų (51 proc.), o kaimiškųjų vietovių respondentai pripažino, kad įsigytų padangų komplektą jie naudoja vidutiniškai 4-5 metus (38 proc.).

“Kitaip ir būti negali, - sakė pašnekovas. - Vasariniu apavu žiemą apautas automobilis yra tarytum bomba, kuri kiekvieną sekundę gali sprogti. Dėl to kyla grėsmė ne tik sugadinti savo ir kitų techniką, bet ir sužaloti žmones, netgi - atimti jiems gyvybę.” Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad vairuotojas, naudojantis netinkamas mašinos padangas, gali būti įspėtas arba jam skirta bauda nuo 20 iki 40 litų. Pasak G.Aliksandravičiaus, po lapkričio 10 dienos policija piniginėmis baudomis baudžia toli gražu ne visus nedrausmingus vairuotojus. “Visada yra vietos ir žmoniškumui. Tiktai įsiga-

“Pasakyti, kiek vairuotojų dar buvo nepasikeitę savo automobilių padangų į žiemines, nepaprastai sunku.” Negaili tik pačių nevalyviausiųjų Vakar Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius dienraščiui LŽ teigė, kad su netinkamomis šaltajam sezonui padangomis važinėjantys vairuotojai jau “tris dienas gaudomi gausiomis pajėgomis”.

liojus draudimo terminui daugumą važinėjančių mašinomis su vasarinėmis padangomis vairuotojų įspėjame tikėdamiesi, kad jie pasistengs greitai susitvarkyti. Jokių nuolaidų nedarome tik tiems vairuotojams, kurie naudoja padangas, netinkamas važinėti ir vasarą”, - sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Krizė nepakenkė tik dviem modeliams 2012-ųjų pirmąjį pusmetį iš populiariausių Europoje naujų lengvųjų automobilių modelių nekrito tik “Nissan Qashqai” ir 3 serijos BMW pardavimas. Konsultacijų bendrovės “JATO Dynamics” paskelbti duomenys rodo, kad mėgstamiausių Europoje automobilių paklausa pirmąjį šių metų pusmetį smuko labiau nei visa naujų automobilių rinka. Dešimties populiariausių modelių pardavimas per šešis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, sumažėjo 10,4 proc., o bendra lengvųjų automobilių rinka krito 6,6 procento. “JATO Dynamics” duomenimis, per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį nuosmukį patyrė net 8 iš 10 perkamiausių Europoje mašinų. Mažiausiai krito pernai ir šiemet vieno populiariausių automobilių “Volkswagen Golf” pardavimas (6,2 proc.). O štai

“Opel Astra” buvo parduota net 20,7 proc. mažiau. Sugretinus 2011 ir 2012 metų sausio-liepos apyvartos duomenis taip pat paaiškėjo, kad per 10 proc. krito net šešių iš dešimties automobilių pardavimas. Daugiau nupirkta tik aštuntąją poziciją užėmusio “Nissan Qashqai” ir dešimtuką baigiančio 3 serijos BMW modelių. Įdomu, kad nei 2011-ųjų pirmąjį pusmetį, nei šiemet tuo pačiu laiku Lietuvoje pastarojo prestižinio automobilio modelis net nepateko tarp dešimties geriausiai parduodamų lengvųjų mašinų, o “Nissan Qashqai” pardavimas susitraukė beveik perpus - pernai sausio-birželio mėnesiais šių japoniškų automobilių buvo nupirkta 438, šiemet - tik 228. Europoje per pirmąjį pusmetį parduota 6,9 mln. automobilių. Iš penkių didžiausių rinkų pardavimas didėjo tik Vokietijoje ir Didžio-

EUROPOJE POPULIARIAUSIŲ AUTOMOBILIŲPARDAVIMO POKYTIS Vieta Modelis

Pardavimas Pokytis, paly ginI-VI mėn. ti su 2011 m. (vnt.) I-VI mėn. (proc.)

1. “Volkswagen Golf”

240 020

-6,2 proc.

2. “Ford Fiesta”

171 605

-12,8 proc.

3. “Volkswagen Polo”

163 818

-14,1 proc.

4. “Opel Corsa”

149 553

-13,3 proc.

5. “Ford Focus”

139 108

-7,9 proc.

6. “Renault Clio”

130 638

-20,2 proc.

7. “Opel Astra”

129 774

-20,7 proc.

8. “Nissan Qashqai”

114 586

+1,0 proc.

9. “Renault Megane”

111 191

-14,7 proc.

91 442

+4,9 proc.

10. 3 serijos BMW

Šaltinis: “JATO Dynamics”

joje Britanijoje, o Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje buvo fiksuojamas nuosmukis.

LŽ, “Automotive news”

Pirmąjį šių metų pusmetį europiečiai buvo labiausiai nusivylę “Opel Astra”.


2012 11 14 Lietuvos žinios

Trasa

17

Vertė vairuotojų akimis

Lietuviai nemėgsta naujų automobilių Naudoti lengvieji automobiliai atima rinką iš naujų mašinų. Trečiąjį šių metų ketvirtį jų pardavimas smuko, o naudotų - kilo, nes žmonės nemato prasmės mokėti dvigubai brangiau už modelį, nedaug besiskiriantį nuo pigesnių, mažai naudotų transporto priemonių. EUROPOJE DAŽ ŽNIAUSIAI SUTINKAMI NENAUJŲ AUTOMOBILIŲ MODELIAI

VIDMANTAS UŽUSIENIS

I

š pirmo žvilgsnio turėtų būti priešingai - į Lietuvą atvežtos automobilių rinkos naujienos nuolat reklamuojamos. Valstybė priima jų savininkams palankius sprendimus. Antai Kelių eismo taisyklės Lietuvoje neseniai buvo pakeistos taip, kad naujo automobilio savininkas privalomąją techninę apžiūrą būtų įpareigotas pirmąkart atlikti ne po dvejų, kaip anksčiau, o tik po trejų metų. Tuo metu senoms mašinoms gali būti įteisinta privalomoji techninė apžiūra kasmet, joms nuolat gresia didesni mokesčiai dėl oro taršos, mažesnio saugumo ir t. t. Tačiau portalo Autoplius.lt apibendrinta 2012 metų trečiojo ketvirčio statistika rodo, kad tautiečiai vis tiek pirko vis daugiau naudotų mašinų - nuo liepos iki rugsėjo šalyje buvo įregistruota 96,2 tūkst. nenaujų automobilių sandorių, arba net 4,3 proc. daugiau nei pardavėjams geriausiais 2008-aisiais tuo pačiu metu. O nauji automobiliai lietuvius traukia vis mažiau. Nuo 2009-ųjų pastebėtas tolygus naujų mašinų pardavimo augimas trečiąjį šių metų ketvirtį netikėtai pasuko atgal. Rezultatas per tris šių metų ketvirčius naujų automobilių pardavimas, Autoplius.lt duomenimis, palyginti su 2011 metais, krito net 14,1 procento. Sugretinus 2008 metų trečiojo ketvirčio ir šių metų to paties laikotarpio duomenis iškyla dar liūdnesnis vaizdas - šiemet liepą-rugsėjį naujų automobilių buvo įsigyta net 41,5 proc. mažiau nei prieš ketverius metus tuo pačiu laiku.

Modelis

2. “Škoda Fabia”

nuo 2006 nuo 2007

4. “Volvo C70”

nuo 2006

6. “Peugeot 207” 7. “Volvo S80” 8. “Citroen C3 Pluriel” 9. “Mini One” 10. “Seat Ibiza”

2003-2009 nuo 2006 nuo 2006 2003-2011 nuo 2007 2006-2009 Šaltinis: Monitoring.co.uk

Ne mažiau kaip pusei Lietuvos gyventojų naujas automobilis yra neįgyvendinama svajonė. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaraisiais metais smarkiai populiarėja palyginti nebrangūs apynauji automobiliai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka jus krizei nebeįstengė mokėti įmokų”, prisiminė LŽ pašnekovas. Pasak jo, naujas toks “Honda CRV” su dyzeliniu 2 litrų varikliu Lietuvoje kainavo daugiau kaip 90 tūkst. litų. “Pardavėjas Gariūnuose jį man pasiūlė už 45 tūkstančius. Po ilgų derybų pavyko nusiderėti dar 5 tūkstan-

Šiemet liepą-rugsėjį naujų automobilių Lietuvoje buvo nupirkta net 41,5 proc. mažiau nei 2008-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. dar labiau”, - sakė Raimondu iš Vilniaus prisistatęs vyras. Jis džiaugėsi prieš porą metų įsigytu miesto visureigiu “Honda CR-V”. “Dviejų litrų darbinio tūrio visureigis, naudotas trejus metus, buvo atvežtas iš Prancūzijos. Lietuvis automobilių pardavėjas, iš kurio jį įsigijau, visureigį nupirko iš išperkamosios nuomos bendrovės. Ši mašiną perėmė iš vieno prancūzo, kuris prasidė-

2006-2009

3. “Smart ForTwo”

5. “Renault Scenic”

Naujienų nė nepastebi Nauji automobiliai beveik visiškai netraukia paprastų Lietuvos gyventojų - dabar juos dažniausiai už mokesčių mokėtojų lėšas perka valstybės įstaigos arba valstybės valdomos įmonės. Autoplius.lt skelbia, kad šiemet privatūs asmenys įsigijo vos 12,9 proc. naujų mašinų nuo bendro jų skaičiaus. Tai, kad nauji automobiliai didžiąją dalį pirkėjų mažai domina, lengva įsitikinti užsukus, pavyzdžiui, į Vilniaus Gariūnų automobilių turgų ar į bet kurią kitą naudotų mašinų pardavimo aikštelę. Pirkėjų argumentai naudotų mašinų naudai tvirti ir jie nė nesvarsto apie naujos mašinos pirkimą. “Visuomet perku trejų ketverių metų automobilį, kurio kaina yra nukritusi apie 50 procentų. Maža to, pasiderėjus ją įmanoma numušti ir

Gamybos metai

1. E klasės “Mercedes-Benz”

čius. Mokėjau grynaisiais, iškart, todėl neturiu jokių problemų nei su išperkamosios nuomos bendrovėmis, nei su bankais”, - sakė Raimundas. Pašnekovo teigimu, šiandien daugelis jo pažįstamų ieško maždaug trejų-penkerių metų automobilių. “Svarbiausia, kad yra aiški jų istorija. Štai aš kreipiausi į “Hondos” atstovę Lietuvoje bendrovę “Veho”, kad ji man išsklaidytų įtarimus, kodėl vos 50 tūkst.

kilometrų nuvažiavusį visureigį pardavėjas siūlė taip pigiai. Galbūt mašina buvo pakliuvusi į didelę avariją? O gal jos spidometras atsuktas atgal, ir iš tikrųjų automobilis yra sukoręs ne mažiau kaip pusę milijono kilometrų? Tačiau gavau atsakymą, kad siūlęs man visureigį savininkas yra sąžiningas, jo pateikiami duomenys atitinka tikrovę. Šiandien “Honda CR-V” kasdien važinėja mano žmona. Jokių rimtesnių gedimų mašina dar nėra patyrusi - mums gerai pažįstamas meistras pigiai atlieka einamąjį remontą, to užtenka”, - džiaugėsi vilnietis. Raimundas sakė šiuo metu besidairantis gero automobilio sau. “Vėl pirksiu tik nedaug naudotą mašiną. Svarbiausia - neskubėti. Šiek tiek pasidairius visada atsiras perliukas”, teigė pašnekovas.

Kišenę nusveria brangūs degalai Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis įsitikinęs, kad mūsų krašto žmo-

nės Vakaruose panaudotas mašinas “pirko ir pirks tol, kol gyventojų pajamos bus menkutės”. Dauguma potencialių šalies pirkėjų, pašnekovo tvirtinimu, net nesvarsto galimybės įsigyti naują mašiną. “Kaip rodo statistiniai duomenys, ketvirtadalis mūsų darbuotojų uždirba tiktai minimalų maždaug 700 litų siekiantį atlyginimą, dar ketvirtadalio pajamos lygios vidutinei Lietuvos gyventojo algai - maždaug 1600 litų. Tuo tarpu netgi išperkamosios nuomos būdu įsigijus pigiausią, apie 30 tūkst. litų kainuojantį automobilį per mėnesį bendrovei tektų pakloti 1000 litų. Iš ko tuomet valgyti, susimokėti už butą?” - samprotavo Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas. Kalbėdamas apie tai, kodėl vis daugiau pirkėjų, kurie anksčiau pirko naujas mašinas, dabar pereina prie trejų ketverių metų naudotų mašinų, G.Braždis priminė, jog “dėl šito kalti ir dabar ypač brangūs degalai”. “Žmogus skaičiuoja, kad sumą, ku-

rią jis atiduos išperkamosios nuomos bendrovei kaip palūkanas, geriau išleisti pabrangusiems degalams įsigyti. Juolab kad prasidėjus krizei didžiuotis prabangiu gyvenimu ir prabangiais daiktais tapo nemadinga, vis labiau vertinami racionalūs, taupantys žmonės”, - dėstė pašnekovas. Kęstutis Kupšys, asociacijos “Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius, kalbėjo, jog nemažą dalį potencialių naujų automobilių pirkėjų atbaido, pašnekovo nuomone, ne visai sąžiningas išperkamosios nuomos bendrovių elgesys. Asociacijos vadovo tvirtinimu, į jo vadovaujamą organizaciją daugiausia kreipiasi apgautos įmonės, tačiau yra ir privačių asmenų. “Neatmetu tikimybės, kad besikreipiančiųjų būrys turėtų būti daug didesnis, tačiau didžioji mulkinamų vairuotojų dalis netiki, kad galima pasipriešinti visagaliams bankams ar jų išperkamosios nuomos bendrovėms”, - sakė K.Kupšys. Su viena šalies kredito įmone konfliktavo ir vilnietis A.G. “Pirkau brangų automobilį, tačiau kai nutariau jį parduoti, bankas man iškėlė sąlygą esą kad nebūtų toliau skaičiuojamos palūkanos, turiu apie sandorio pradžią jiems pranešti likus dviem mėnesiams iki sutarties su nauju pirkėju sudarymo. Neva šitaip numatyta ir išperkamosios nuomos sutartyje. Padariau kaip prašytas - sutariau su pirkėju, kad parduosiu jam mašiną po dviejų mėnesių. Tačiau pirkėjas surado galimybių automobilį įsigyti praėjus pusantro mėnesio nuo to laiko, kai aš išperkamosios nuomos bendrovę informavau apie būsimą sandorį. Į tai man kredito kompanija atšovė, kad jei nors viena diena anksčiau parduosiu mašiną, nei buvau numatęs, man bus priskaičiuotos palūkanos dar už tris mėnesius. Buvau priverstas parduoti automobilį tiksliai tą dieną, kada buvau įsipareigojęs tai padaryti. Gerai, kad klientas sutiko palaukti. O jei būtų nesutikęs? Aišku, kad būčiau jį praradęs. Tokio absurdo dar niekur nebuvau matęs”, - piktinosi A.G. Tačiau vilniečio problemos yra niekis, palyginti su kitų išperkamosios nuomos bendrovių klientų praradimais, kai jie priversti atiduoti firmoms mašinas nesugebėję už jas išsimokėti. Gerai, jei automobilis parduodamas už sumą, lygią tai, kurią klientas skolingas bendrovei. Tačiau jei bendrovė parduoda automobilį už mažesnę kainą, skirtumą tenka padengti klientui. Taip į neišbrendamas skolas iš pradžių išperkamosios nuomos bendrovėms, o vėliau - dar ir antstoliams įlindo ne vienas naujų mašinų pirkėjas.


18

2012 11 14 Lietuvos žinios

Trasa

Krovinių gabenimas

Vežėjų organizacija žvelgia į naujus kelius Netrukus nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” generaliniu sekretoriumi pradės dirbti prieš savaitę į šias pareigas prezidiumo paskirtas Ričardas Malkus.

A

sociacijai generalinis sekretorius yra tas pats, kas valstybei - ministras pirmininkas. Naujasis “Linavos” sekretoriato vadovas išskirtiniame interviu dienraščiui LŽ dėstė veiklos prioritetus ir pirmuosius darbus, kuriuos svarbu atlikti asociacijos vežėjams, vardijo anksčiau pradėtas iniciatyvas. R.Malkus sakė, kad daugiausia dėmesio bus skirta pagrindinei organizacijos funkcijai ginti asociacijos narių interesus tarptautinėje erdvėje ir šalies viduje, tobulinti savo sprendimus, padedant valdžios institucijoms, transporto verslo atžvilgiu. - Kokie bus Jūsų pirmieji darbai pradėjus eiti pareigas? - Mano pagrindinis tikslas - visi darbai, susiję su Lietuvos vežėjų užimamų rinkų ir jų teisėtų interesų gynimu, sisteminiu transporto procesų trukdžių identifikavimu ir nuolatiniu stebėjimu bei lobistine asociacijos veikla, kurios uždavinys - padėti valdžios institucijoms tobulinti savo sprendimus. Žinoma, viskas bus daroma atvirai ir skaidriai. Sakau tai, nes mūsų visuomenėje, deja, kai kas lobizmą vis dar suvokia kaip apgavystes ar intrigas. Verslo visuomenėje mūsų darbas irgi ne iki galo suprantamas. Jis dažnai apipinamas legendomis ir mistifikuojamas. Turiu labai aiškią programą, kurią pristatysiu ir asociacijos prezidiumui. Ne mažiau svarbus tikslas - suburti efektyviai veikiančią profesionalų komandą. Tačiau tai nereiškia, kad bus renkami nauji žmonės. Visų pirma būtina suderinti naujus tikslus, komandos narių interesus ir kiekvieno nario asmeninius įsipareigojimus. Nesu autoritarinio tipo vadovas, visada siekiu kalbėtis ir ieškoti kompromisų, bet taip pat nesu linkęs dėl ramybės aukoti svarbiausių organizacijos tikslų. - Kaip vertinate asociacijos sekretoriato darbą? Ar planuojate permainų šioje srityje? - Sekretoriato darbas jau buvo gerokai reformuotas, ir, manau, teisinga kryptimi. “Linavos” kolektyvą, mano nuomone, sudaro aukštos kvalifikacijos specialistai, ne kartą gelbėję vežėjus iš labai keblių situacijų tarptautinėje erdvėje. Gal šiek tiek galėjo pablogėti organizacijos mikroklimatas dėl atskirų vežėjų kišimosi į darbą, nes žmonės dažnai nežino, kas bus rytoj. Mano pareiga tas abejones panaikinti ir užtikrinti visapusišką darbuotojų motyvaciją. Nesu naivus ir nemanau, kad gerą specialistą Lietuvoje galima nupirkti pigiai, nors dažnai daroma ši klaida. Man regis, reikia žiūrėti į tai, kokią naudą žmogus duoda asociacijai. Galėčiau paklausti, ar vežėjų pasitikėjimas asociacija yra nauda ar ne? Sakysite, be abejo, nauda, o kaip ją pamatuoti? Pirmiausia turi būti keliami tikslai, kurie stiprintų darbuotojo galimybes. Formuluodamas tikslus, žvelgdamas į žmogaus kvalifikaciją, atliekamas funkcijas sieksiu optimizuoti personalo veiklą ir tikrai remsiu geras iniciatyvas. Kokybiškai turime kur augti, juolab kad mūsų atstovai jau dirba Maskvoje, o ateityje jų galime turėti ir Briuselyje ar kitose mums svarbiose sostinėse.

Padarytos išvados leis eiti pirmyn - “Linavos” generalinio sekretoriaus pareigas perimate labai prieš-

DOSJĖ: VERSLININKO PATIRTIS Naujasis “Linavos” generalinis sekretorius prof. R.Malkus yra baigęs Hamlino universitetą (JAV), Admirolo Makarovo aukštąją inžinerijos ir laivininkystės mokyklą Sankt Peterburge (Rusija) bei dabartinį Kauno technologijos universitetą. Prieš pradėdamas dirbti “Linavoje” prof. R.Malkus dėstė Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje kursą Klaipėdos universiteto studentams, vėliau buvo “Linavos” prezidento patarėjas transporto politikos klausimais. Transporto srityje pradėjo dirbti 1999 metais, kai tapo susisiekimo viceministru. Buvo atsakingas už Lietuvos tranzito politiką, vandens transportą ir integraciją į Europos Sąjungą. Eidamas šias pareigas R.Malkus parengė ilgalaikę Klaipėdos jūrų uosto strategiją - jos laikydamasis uostas pasiekė labai gerų rezultatų. “Linavos” generalinis sekretorius yra ragavęs ir verslininko duonos - vadovavo vienai transporto įmonei.

Sėkmingas Lietuvos vežėjų verslas - tikra rakštis aplinkinių šalių konkurentams. / LŽ archyvo nuotrauka taringu laiku, juk asociaciją ilgai kankino atskirų vežėjų intrigos ir nesutarimai. Kaip elgsitės šioje situacijoje? - Per tuos dvejus metus padarėme daug svarbių išvadų ir įvardijome esmines problemas. Laikas žengti į priekį ir su įgyta patirtimi dirbti vežėjams svarbius darbus. Raganų medžioklės tikrai nebus, vyks civilizuotas ir skaidrus darbas. Manau, prokurorus ar Seimo komisijų narius reikia kviestis į pagalbą tik tuomet, kai tam tikrai yra pagrindo. Nebūtina bėgioti pas juos kilus menkiausiam, niekuo nepagrįstam įtarimui, kaip tai daro kai kurie neformalūs vežėjų judėjimai. Konfliktų teorijoje populiarus konfliktų spiralės modelis. Blogiausia čia yra tai, kad tada, kai prasideda konfliktas, atsiranda neformalūs lyderiai, kuriems tokia situacija naudinga, nes iškelia juos. Ir tuomet jie daro viską, kad konfliktas nesibaigtų. Taip spiralė nesustodama ir vijasi į viršų. Tačiau Lietuvos vežėjų bendruomenei pastarasis konfliktas buvo labai žalingas. Pirmiausia dėl to, kad menko “Linavos” reputacija. Vidinė diskusija buvo perkelta į išorę, ir tai darė ne vien mūsų nariai, bet ir išorinės jėgos, kitos asociacijos. Pašaliniam žmogui neįmanoma išsiaiškinti, kas yra teisus, o kas - ne. Čia teks užbraukti aiškų brūkšnį, nes nevalia nuolat gyventi praeitimi. Vežėjai negali laukti nė dienos, nė valandos,

litų. Asociacijos veikla būtų gerokai apsunkinta. Tikimės, jog tokios grėsmės nacionaliniam verslui, kuriančiam didelę dalį šalies BVP ir generuojančiam milijardines pajamas, nekils. Atrodo, ginčydamiesi jau pasiekėme absurdo ribą. Juk KT nenustatys, kuris kaltas, kuris ne, - nubaus visus vežėjus. Todėl sieksiu susitarimo, vežėjų supratimo, kad visi galėtume sėkmingai dirbti kelių transporto verslo labui.

Svetimšalių šešėlis

R.Malkus daugelio atsakymų dėl dabartinės padėties “Linavoje” siūlo ieškoti VSD vadovo metinėje ataskaitoje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka linka. Priminsiu, jog vežėjai daro didelę įtaką visai šalies ekonomikai. Anot statistikos, per krizę sausumos keliais krovinius vežančios kompanijos sukūrė apie 16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau kai “Linavos” nariai komunikuoja skirtingą informaciją, valdžios institucijoms irgi sunku išgirsti, ko tie vežėjai iš tikrųjų nori? Todėl vienas

“Linavos” susilpninimu gali būti suinteresuotos pačios įvairiausios jėgos, pasirėmusios nedidele grupele vežėjų, tačiau turime aiškią veiksmų programą, kuri neleis nukrypti nuo kurso. dirbti jiems privalome dabar. Matau visiškai kitas užduotis nei tos, kurios buvo formuojamos generaliniams sekretoriams prieš dvejus metus. Vežėjai kreipiasi į asociaciją ir prašo dalykų, kurie yra reikalingi jų verslui. Tarkime, vykdydama jų valią “Linava” dažnai bendrauja su valstybės institucijomis, kad legaliai vienaip ar kitaip būtų reguliuojama įstatymų ap-

svarbiausių mano uždavinių - padaryti viską, kad informacija būtų viena ir aiški, o verslui svarbių problemų sprendimas - ne stichinis reiškinys.

Kenkia sau - Kas šiuo metu labiausiai gali pakenkti “Linavai”? - Mūsų minėtam judėjimui priklausančių kelių vežėjų grupė kreipėsi

į Konkurencijos tarybą (KT) ir pasiskundė, kad “Linava” neva diskriminuoja vežėjus keldama TIR knygelių kainas. Tas skundas atsiduoda dideliu absurdu. Mano įsitikinimu, jokios diskriminacijos nebuvo. “Linavos” nariai patys susirinko į kongresą ir patys patvirtino sprendimą, kad reikalinga tokia priemonė kaip laikinas TIR knygelių kainos padidinimas. Tik maža dalis nepatenkintųjų, kurie gal apsimetė neatsimeną, ką nusprendė aukščiausias asociacijos “Linava” valdymo organas - vežėjų kongresas, kreipėsi į KT. Mūsų skaičiavimu, į Rusiją važinėjančių vežėjų išlaidų krepšelyje TIR knygelių kaina sudaro ne daugiau kaip 1,5-2 proc., tad nemanau, jog toks mažas procentas galėtų daryti kokią nors neigiamą įtaką verslui. Tačiau nežinia kodėl kimbama prie visko, prie ko tik įmanoma prisikabinti. Ko gero, siekis vienas - norima asociaciją susilpninti nesirenkant priemonių. Kas bus, jei taryba neįsigilins į reikalo esmę ir priims asociacijai nepalankų sprendimą? Tuomet “Linavai” gali būti skirta iki 15 proc. metų apyvartos bauda, o tai - maždaug 5 mln.

- Tačiau kam naudinga silpninti “Linavą”? Ar čia gali būti įsikišusios ir kitų šalių institucijos, siekiančios atimti iš mūsų vežėjų sėkmingą verslą pačių lietuvių rankomis? - Kaip sako jau liaudies folkloru tapęs priežodis, o kas galėtų paneigti, jog taip nėra? Mano manymu, “Linavos” silpninimu gali būti suinteresuotos pačios įvairiausios jėgos. Geriausiai šio reikalo esmę savo metinėje veiklos ataskaitoje Seimo nariams atskleidė Valstybės saugumo departamento vadovas. Mes irgi įžvelgiame tam tikrų sąsajų, kur galbūt veikia užsienio jėgos. Tačiau tai jau nebe mūsų, o Lietuvos specialiųjų tarnybų darbo laukas. Naudodamasis proga kreipiuosi ir į pačius vežėjus, kad palaikydami kai kurias iniciatyvas gerai pagalvotų, ar tais veiksmais nepakenks Lietuvai, jos interesams, patiems sau. Juk ten, kur du pešasi, laimi trečias. - Kaip manote, kokia grėsmė artimiausiu metu gali paveikti kelių transporto verslą? - Dabar didžiausia grėsmė, kabanti virš mūsų kaip Damoklo kardas, tai ekonomikos krizės antros bangos dvelksmas, po truputį jau “kedenantis” Vakarų Europą. Jei tas vėjas sustiprės, turėsime suprasti, kad veikiame tarptautinėje rinkoje ir kad Lietuvos vežėjams gyventi taps sunkiau. Matome, jog mažėja vairuotojų, dirbančių Rusijos rinkoje, algos, didėja konkurencija, todėl darysime viską, kad Lietuvos vežėjai išlaikytų savo konkurencingumą ir galėtų sėkmingai plėtoti verslą naujose rinkose.

Kalbėjosi VIDMANTAS UŽSIENIS


2012 11 14 Lietuvos žinios

Trasa

Sportininkaikeičiasi sėdynėmis

L.Hamiltonas (kairėje) kitais metais atstovaus “Mercedes” kartu su savo geru draugu Nico Rosbergu. / Reuters/Scanpix nuotraukos ILONA STAŠKUTĖ

Garsiausio pasaulyje lenktynių čempionato sezonas dar nesibaigė, bet “Formulės-1” ekipos jau žvalgosi naujų talentų, o sportininkai keičia darbdavius tikėdamiesi kuo geresnių rezultatų ar tiesiog naujų iššūkių. Kol kas tik kelios ekipos paskelbė apsisprendusios, kas kitąmet vairuos jų bolidus, bet ir pirmosios naujienos sukėlė nemažą nuostabos bangą. Netikėčiausią sprendimą priėmė ilgametis “McLaren” ekipos lyderis Lewisas Hamiltonas. Su šia komanda 2008 metais jis buvo tapęs F-1 čempionu ir nuo to laiko jam nebepavyko bendroje įskaitoje pelnyti prizinės vietos, bet ekipa britą visada palaikė ir atsiliepdavo apie jį vien tik teigiamai. Tačiau po šešerių metų, praleistų su “McLaren”, L.Hamiltonas pranešė, kad nuo kitų metų jis pakeis iš sporto dar kartą pasitraukiantį Michaelį Schumacherį ir vairuos “Mercedes” bolidą. L.Hamiltonas neslėpė ambicijų vidutiniokę ekipą paversti viena lyderių, nors čempionato užkulisiuose jau kalbama, kad pergales mėgstantis sportininkas gailisi dėl savo sprendimo.

Trumpai GREIČIO MATUOKLIŲ SOSTINĖJE NELIKS

Septyniskart F-1 pasaulio čempionas M.Schumacheris palieka sportą po avarijų ir gedimų kupino sezono.

Netikėtas posūkis L.Hamiltono vietą vienoje stipriausių F-1 ekipų užims Sergio Perezas iš “Sauber”. 22 metų meksikietis pradėjo lenktyniauti F-1 tik pernai. Į čempionatą jis atėjo lydimas kalbų, kad “Sauber” vadovas Peteris Sauberis jauną, nepatyrusį vaikiną priėmė tik dėl turtingų rėmėjų, tačiau netrukus lenktynininkas įrodė savo talentą. Po praėjusių metų sezono S.Perezas buvo vadinamas metų naujoku, o šiam sezonui besibaigiant jis jau turi surinkęs daugiau taškų nei labiau patyręs komandos kolega Kamui Ko-

sprendimas tęsti karjerą vienoje smarkiausių “Ferrari” priešininkių - “McLaren” ekipoje. Jauno meksikiečio komandos draugu liks patyręs, subtiliu vairavimo stiliumi garsėjantis britas Jensonas Buttonas.

Ieško pirkėjų F-1 čempionato lyderė “Red Bull” kitąmet neplanuoja keisti nė vieno lenktynininko. Nors pernai Marko Webberio vieta kiek drebėjo, sutartis su sportininku buvo pratęsta ir kitiems metams.

S.Perezas į “Sauber” atėjo iš “Ferrari” lenktynininkų akademijos, todėl buvo neabejojama, kad jis pakeis labai blankiai važiavusį F.Massą. bayashi. S.Perezas į “Sauber” atėjo iš “Ferrari” lenktynininkų akademijos ir dalyvavo italų ekipos bandymuose, todėl buvo neabejojama, kad jis pakeis sezono pradžioje labai blankiai važiavusį Felipe Massą. Tačiau sezonui įpusėjus antrasis “Ferrari” lenktynininkas pasitempė, ėmė demonstruoti gana neblogus rezultatus ir “Ferrari” patvirtino, kad brazilas dar bent metams liks komandoje kartu su jos lyderiu Fernando Alonso. Netrukus po šio pranešimo ir buvo patvirtintas netikėtas S.Perezo

Trečia ekipa, turinti galiojančias sutartis su abiem lenktynininkais, yra “Toro Rosso”, joje turėtų likti Danielis Ricciardo ir Jeanas Ericas Vergne. Visos kitos ekipos pasirengusios didesniems ar mažesniems pokyčiams, o daugiausia permainų laukia autsaiderės HRT. Šiai ekipai ieškoma naujų šeimininkų. HRT nuo pat įkūrimo keliauja per rankas - ją parduoda “Thesan Capital” investicijų grupė, vos pernai įsigijusi ekipą iš buvusio savininko Jose Ramono Carabante’o. “Thesan

Capital” nusipirko HRT pernai liepą ir neslėpdama didelių lūkesčių perkėlė ekipą į naują gamyklą Madride, Ispanijoje. Manoma, kad naujasis komandos pirkėjas bus iš Artimųjų Rytų, todėl darbuotojams gali tekti kraustytis dar kartą. HRT tikriausiai ieškos ir vieno lenktynininko. Pedro de la Rossa dar turi galiojančią sutartį, bet Naraino Karthikeyano sutartis po šių metų sezono baigsis, be to, šis sportininkas nepasižymi gerais rezultatais.

Vieta naujokams Po vieną lenktynininką gali keisti “Lotus” ir “Marussia”, nes ekipų sutartys baigiasi atitinkamai su Romainu Grosjeanu ir Charlesu Picu, tačiau net ir praradę dabartines darbo vietas šie lenktynininkai greičiausiai rastų vietą kitose ekipose. Vienas naujas lenktynininkas tikrai prisidės prie ekipos “Force India”, nes Nico Hulkenbergas jau pasirašė sutartį su “Sauber” ir pakeis iš jos išeinantį S.Perezą. Jo komandos draugu greičiausiai taps K.Kobayashi, nors sutartis su karštakošiu japonu dar nepratęsta. Nė su vienu lenktynininku sutarties kol kas nėra pasirašiusi ne tik “Force India”, bet ir “Williams” bei “Caterham”, todėl išlieka tikimybė, kad vidutinėse ir silpnose ekipose pamatysime pasirodant naujų talentų.

LŽ testas: į priekį paprastumu ILONA STAŠKUTĖ

Svarbiausių mažo ir didelio automobilio savybių rinkinys įgijo pavidalą - tai elementarus, erdvus ir praktiškas “Škoda Rapid”, kurį išbandė ir LŽ. Automobilių gamintojai nuolatos stengiasi nustebinti vairuotojus gudriomis naujovėmis ir prabangiomis smulkmenomis, tačiau daliai vairuotojų viso to nereikia. Jiems pakanka paprasto, praktiško automobilio, gerai atliekančio savo esminę užduotį - važiuoti. Ekonominės klasės “Škoda Rapid” negali pasigirti prabanga ir inovacijų gausa, tačiau modelyje netrūksta nieko, kas reikalinga kasdien važinėti. Šį modelį planuojama gaminti su šešiais skirtingais mažo litražo varikliais keturiais benzininiais ir dviem dyzeliniais. LŽ išbandė “Rapid”, turintį 1,6 litro darbo tūrio 77 kW (105 AG) dyzelinį variklį ir mechaninę 5 laipsnių pavarų dėžę. Automobilis dideliu greičiu nepasižymi, kaip būtų galima tikėtis iš jo

Kurdamas “Škoda Rapid” gamintojas susitelkė į kiekvieno elemento praktiškumą. / LŽ archyvo nuotrauka pavadinimo (angl. “rapid” - greitas, staigus), bet dėl gana didelio sukimo momento jis greitai reaguoja į akceleratoriaus spustelėjimą. Maksimalus sukimo momentas siekia 250 Nm 1500-2500 aps./min. diapazone, todėl apie 1254 kg sveriančiam automobiliui pakanka ir nedidelio motoro. Į vairuotojo veiksmus tiksliai reaguoja ir vairas, o važiuoklei netrūksta standumo, taigi vairuoti “Škoda Rapid” pasirodė netikėtai malonu.

Naujausias čekų gamintojo kūrinys turi panašumų į ankstesnius modelius “Fabia” ir “Octavia”. Pagal komforto lygį ir įrangą naujasis modelis priskiriamas kompaktinei klasei, bet dydžiu jis panašesnis į nemažą sedaną. “Rapid” ilgis - net 4,48 metro, važiuoklės bazė - 2,6 metro (3 cm daugiau nei naujausios “Octavios”), todėl automobilis erdvus ir talpus. Jame visiškai pakanka vietos ke-

turiems aukštaūgiams, bagažinės talpa taip pat gana įspūdinga - 550 litrų, o atlenkus užpakalines sėdynes erdvės padaugėja iki 1490 litrų. Be to, bagažą įtalpinti labai lengva, nes nors automobilis atrodo kaip sedanas, tai iš tiesų yra hečbekas (bagažinės dangtis sujungtas su užpakaliniu stiklu). Kaip ir galima tikėtis, ekonominės klasės automobilio apdailai panaudotos medžiagos nėra itin kokybiškos, norėtųsi geresnės garso izoliacijos, bet bendras salono vaizdas nedvelkia pigumu. Valdymo mygtukų salone nedaug, bet jie išdėstyti gana aiškiai. Esminę informaciją apie automobilio būseną galima peržiūrėti borto kompiuteryje, o prisilietimams jautrus ekranas skirtas garso sistemai ir navigacijai valdyti. “Škoda Rapid” kaina prasideda nuo 44,9 tūkst. litų ir tiesioginių konkurentų modeliui šiuo metu nėra, nes kitos kompaktinės klasės mašinos nusileidžia dydžiu, o panašių gabaritų automobiliai kainuoja gerokai brangiau ir paprastai juose komplektuojama daugiau įrangos.

19

Dar rugpjūčio pabaigoje per posėdį Susisiekimo ministerijoje buvo nutarta pavesti Vilniaus ir Kauno savivaldybėms sutvarkyti greičio matavimo sistemą, kad veiktų kuo daugiau automatinių greičio matuoklių, bet Kaune yra vos vienas toks prietaisas, o Vilniuje po mėnesio gali jų visai nebelikti. Vilniaus savivaldybės sutartis su greičio matuoklius sostinėje prižiūrinčia bendrove “Urbico” baigiasi gruodžio 21 dieną. Bendrovės “Urbico” vadovas Raimundas Mickūnas LŽ patvirtino, kad greičio matuokliai iš Vilniaus gatvių bus surinkti, vos tik sutartis pasibaigs. “Nėra paskelbta jokio konkurso matuoklių priežiūros paslaugai pirkti ir matome, kad niekas neketina jo skelbti. Netrukus matuoklius susirinksime”, - sakė jis. Kadangi prietaisai priklauso ne savivaldybei, bet minėtajai bendrovei, juos išgabenus iš miesto sostinės valdžiai būtų labai sunku ir brangu sukurti naują greičio matuoklių tinklą. Savivaldybių entuziazmas naudoti automatinius greičio matuoklius išgaravo nuo šių metų pradžios įsigaliojus Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimams. Anksčiau savivaldybėms atitekdavo 40 proc. greičio matuokliais užfiksuotų pažeidėjų sumokamų baudų, dalis jų buvo skiriama prietaisų priežiūrai. Bet nuo metų pradžios savivaldybės nebegauna nė cento iš sumokamų baudų ir radarai, nebeduodantys tiesioginės naudos, tapo nebepatrauklūs. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis LŽ sakė, kad, jo žiniomis, šiuo metu Seimui yra pateikti reikiami teisės aktų pakeitimo projektai. Remiantis jais, savivaldybėms vėl turėtų būti skiriama lėšų greičio matuoklių priežiūrai, tačiau konkrečių sprendimų dar nėra priimta.

NAUJAS VISUREIGIS Per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėję miesto visureigiai dar ne visiškai išstūmė galiūnus, gebančius įveikti pelkes ir gilias klampynes. Negausią šių automobilių pasiūlą Lietuvoje papildė naujas Japonijos sunkiųjų transporto priemonių gamintojo “Isuzu” modelis D-MAX. Naujosios kartos pikapas gali vilkti 3 tonų priekabą ir vežti iki 1050 kg svorio krovinį. Į jį montuojamas 2,5 l, 120 kW/400 Nm galios dyzelinis variklis su dviem turbinomis. Visais keturiais ratais varomas “Isuzu D-MAX” gali važiuoti pakrypęs šonu iki 49 laipsnių, atbulomis įveikti 22 laipsnių statumo šlaitą, o važiuodamas į priekį - iki 30 laipsnių, todėl yra tinkamas naudoti žvyro karjeruose, miško kirtavietėse, medžiojant ar ekstremaliai leidžiant laisvalaikį. Standartinę salono įrangą sudaro šešios saugos oro pagalvės ir saugos užuolaidos, avarinio stabdymo stiprintuvas, klimato kontrolės sistema, garso sistemos valdymo mygtukai ant vairo, odinės sėdynės, elektra reguliuojama vairuotojo sėdynė ir daugybė kitų būtinų dalykų. Kuriant saloną atsižvelgta į vairuotojo darbo vietą, įrengtos įvairių daiktų dėtuvės, puodelių laikikliai ir kitos smulkmenos. Pasak gamintojo atstovės įmonės “Autoverslo automobiliai” vadovo Anatolijaus Šalgunovo, automobilis skirtas komercinėms reikmėms ir labai tinka tiems, kurie aktyviai leidžia laisvalaikį. LŽ


20

2012 11 14 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI IŠSINUOMOTŲ Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008. PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com DOVANOJA Degu gyvūnėlius (sveiki, linksmi, žaismingi). Vilnius, tel.: (8 5) 238 4837, 8 677 53 491. PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310. IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085. LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194. PRANEŠIMAI 2012 10 12 d. Mindaugas Gedvilas su BUAB “Redona”, į. k. 123260595, sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo reikalavimo teisę reikalauti iš Svetlanos Rukšienės, gyv. Taikos g. 12-29, Vilnius, 66541,86 Lt bei visas kitas su tuo susijusias teises. Užs. LM-3501 Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas (į. k. 193363032) keičia pavadinimą į Biudžetinę įstaiga Vilniaus miesto krizių centras. Informacija tel. (8 5) 233 3619. Užs. LM-3503

INFORMUOJAME, kad yra parengtos UAB “M Capital” ir UAB “M Capital life” reorganizavimo sąlygos, pagal kurias: 1. UAB “M Capital” - reorganizavime dalyvaujanti bendrovė (pavadinimas - UAB “M Capital”; teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; buveinė - Taikos g. 173-2, Vilnius; juridinio asmens kodas - 302451147; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys - LR juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas; įstatinis kapitalas - 10000 (dešimt tūkstančių) litų); apmokėto įstatinio kapitalo dydis - 10000 (dešimt tūkstančių) litų). 2. UAB “M Capital life” - reorganizuojama bendrovė (pavadinimas - UAB “M Capital life”; teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; buveinė - Taikos g. 173-2, Vilnius; juridinio asmens kodas - 302544950; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys - LR juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas; įstatinis kapitalas - 13000 (trylika tūkstančių) litų; apmokėto įstatinio kapitalo dydis - 13000 (trylika tūkstančių) litų). 3. UAB “M Capital” ir UAB “M Capital life” yra reorganizuojamos pagal LR civilinio kodekso 2.97 str. 3 d. prijungiant UAB “M Capital life”, kuri po reorganizavimo baigs veiklą, prie UAB “M Capital”, kuri po reorganizavimo tęs veiklą. 4. Po reorganizavimo veiksianti UAB “M Capital” perims visą UAB “M Capital life” turtą, teises ir pareigas pagal perdavimo-priėmimo aktą bei visi reorganizuojamos UAB “M Capital life” sandoriai bus įtraukti į UAB “M Capital” buhalterinę apskaitą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo UAB “M Capital” naujos įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Su reorganizavimo sąlygomis, nauja UAB “M Capital” įstatų redakcija ir kitais LR Akcinių bendrovių įstatymo 65 str. 2 d. nurodytais dokumentais galima susipažinti darbo dienomis nuo 9 val. iki 18 val. atvykus į UAB “M Capital” ir/arba UAB “M Capital life” adresu: Teatro g. 9A-11, Vilnius, prieš tai pranešus iš anksto tel. 8 659 98 943. UAB “M Capital” direktorius Arnas Markevičius Užs. LM-3498 UAB “M Capital life” direktorius Arnas Markevičius

Informuojame, kad 2012 m. lapkričio 9 d. skelbtame konkurse dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas vardas. Teisingas skelbimas: ūkininkas VYTAUTAS ČEPAITIS, adresas: Dapšionių k., Sidabravo sen., Radviliškio r., tel. 8 686 56 830, vadovaudamasis LR žemės ūkio ministro 2007 04 05 įsakymu 3D-150, skelbia konkursą fermų paskirties stoginių žvėreliams, mėšlidės statybų ir tvarto remonto į sandėlį darbams. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 7 kalendorines dienas nuo skelbimo pasirodymo spaudoje, skelbime nurodytu adresu. Vokų atplėšimo procedūra vyks 2012 m. lapkričio 23 d. 9 val. 00 min. Dapšionių k., Sidabravo sen., Radviliškio r. Užs. R-627 Šiaulių apygardos teismas D.Lukšienės parduotuvė (įmonės kodas: 172243268, įmonės adresas: Muziejaus g. 2, Raseiniai) iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB “Ius Positivum”. Administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Vaidas Jakaitis (mob. tel. Nr. 8 618 56 155). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo D.Lukšienės parduotuvė įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 3 d. Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2012 12 03 adresu: Bankrutuojanti D.Lukšienės parduotuvė, administratorius UAB “Ius Positivum”, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius. Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su D.Lukšienės parduotuvė nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-628 PRANEŠIMAS Dėl neeilinio akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” visuotinio akcininkų susirinkimo ir AB “SKV-VALDA” visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”, kodas 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas ir nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” atskiriamos AB “SKV-VALDA” visuotinis akcininkų susirinkimas (iki AB “SKV-VALDA” įstatų įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre dienos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” ir AB “SKV-VALDA akcininkai sutampa). Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2012 m. gruodžio 14 d. 15 val. Atskiriamos AB “SKV-VALDA” visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2012 m. gruodžio 14 d. 16 val. Abu susirinkimai įvyks akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” buveinėje adresu: Savanorių pr. 191A, Vilnius. Abiejų bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų apskaitos diena yra 2012 m. gruodžio 7 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”; 2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” sąlygų tvirtinimas; 3. Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” naujos įstatų redakcijos tvirtinimas; 4. Sprendimų vykdymo pavedimas. AB “SKV-VALDA” visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”; 2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” sąlygų tvirtinimas; 3. AB “SKV-VALDA” įstatų tvirtinimas; 4. AB “SKV-VALDA” valdybos rinkimas; 5. Sprendimų vykdymo pavedimas. Sprendimų projektus bei kitą informaciją galima gauti akcinės bendrovės “Specializuota Užs. R-629 komplektavimo valdyba” buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val.

Nacionalinis dienra‰tis

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMI REDAKCIJOS BIURUOSE:

Lietuvos žinios

VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802.

www.lzinios.lt

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173.

SKELBIMAS APIE NEGYVENAMŲ PATALPŲ (PASTATŲ) NUOMOS KONKURSĄ 1. TURTO VALDYTOJAS Oficialus pavadinimas ir kodas Lietuvos edukologijos universitetas, 111951498 Adresas Studentų g. 39, Vilnius Pašto indeksas LT-08106

Šalis Lietuva

Kontaktiniai duomenys Telefonas Kam: Ūkio direktoriui Gintautui Žygaičiui (8 5) 275 8121; 275 0257 El. paštas ūkiodirekcija@vpu.lt

Faksas (8 5) 275 0257

Interneto adresas http://www.vpu.lt 2. NUOMOS OBJEKTAS, TURTO BUVIMO VIETA

5 m2 bendro ploto negyvenamosios patalpos Lietuvos edukologijos universitetas: 1. Lietuvos edukologijos universitetas, bendrabutis Nr. 8 (Švitrigailos g. 4) 1 aukštas inventorinis Nr. 1a2 - 5 m2

3. SĄLYGOS

Sąlygas atsiimti: Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos universitetas, Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė, nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

4. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE PATEIKIMO TERMINAS:

Iki 2012 m. gruodžio 5 d. 10.00 val.

5. TURTO NAUDOJIMO PASKIRTIS, TURTO NAUDOJIMO YPATUMAI:

Dauginimo aparatams įrengti (eksploatuoti).

6. TURTO NUOMOS SUTARTIES TRUKMĖ (TERMINAS)

5 (penki) metai

7. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE PATEIKIMO VIETA

Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos universiteto Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė.

8. KOMISIJOS POSĖDŽIO VIETA, DATA IR TIKSLUS LAIKAS

2012 m. gruodžio 5 d. 10.00 val., Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos Užs. LM-3504 universiteto Ūkio direkcija).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) VILNIAUS RINKTINĖ SKELBIA VIEŠĄ PREKIŲ AUKCIONĄ NEREIKALINGAM BIOLOGINIAM TURTUI PARDUOTI Parduodamo turto sąrašas, pradinės pardavimo kainos bei išsami informacija patalpinti interneto svetainėje www.pasienis.lt skiltyje viešieji pirkimai. Aukcionas vyks VSAT Vilniaus rinktinėje 2012 m. lapkričio 29 d. 10.00 val., adresu: Vilniaus g. 41, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. Parduodamo turto apžiūra vyks VSAT Vilniaus rinktinėje Kinologijos skyriuje, aukščiau minėtu adresu, 2012 m. lapkričio 26-28 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val. Neįvykus aukcionui arba nepardavus viso turto, antras aukcionas bus vykdomas tuo pačiu adresu 2012 m. gruodžio 6 d. 10.00 val. Turto apžiūra vyks gruodžio 3-5 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10,00 Lt, žiūrovo - 5,00 Lt. Už aukcione parduotą turtą atsiskaitoma grynais pinigais turto pardavimo dieną. Informaciją teikiantis asmuo Marjan Deinarovič, Kinologijos skyriaus vyriausiasis specialistas, tel. (8 5) 219 8191, faks. (8 5) 219 8105. Užs. LM-3502

2012 m. lapkričio 14 d. BENDRAS UAB “BALTIC ORTHOSERVICE” IR UAB “VERSLO RESPUBLIKA” PRANEŠIMAS APIE REORGANIZAVIMO SĄLYGAS Informuojame, kad yra parengtos UAB “Baltic Orthoservice” ir UAB “Verslo respublika” reorganizavimo sąlygos. Reorganizavimo sąlygų pagrindu UAB “Baltic Orthoservice” ir UAB “Verslo respublika” yra reorganizuojamos pagal Civilinio kodekso 2.97 str. 3 d. prijungimo būdu, prijungiant UAB “Verslo respublika”, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie UAB “Baltic Orthoservice”, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą. Reorganizavime dalyvauja: UAB “Baltic Orthoservice” (reorganizavime da- ir UAB “Verslo respublika” (reorganizuojama lyvaujanti bendrovė - teisinė forma: uždaroji ak- bendrovė - teisinė forma: uždaroji akcinė cinė bendrovė; buveinė - Taikos pr. 131A, Kaunas, bendrovė; buveinė - Taikos pr. 131A, įmonės įmonės kodas - 110866664;PVM mokėtojo ko- kodas - 300006892; PVM mokėtojo kodas das -LT108666610; registras, kuriame kaupia- LT100001183119; registras, kuriame kaumi ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį piami ir saugomi duomenys apie juridinį - LR juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮ asmenį - LR juridinių asmenų registras, tvarRegistrų centras Kauno filialas) kytojas - VĮ Registrų centras Kauno filialas). Po reorganizavimo veiksianti UAB “Baltic Orthoservice” perima UAB “Verslo respublika” turtą, teises ir pareigas pagal Perdavimo-priėmimo aktą, kuris pasirašomas veiklą tęsiančios bendrovės naujos įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną. UAB “Verslo respublika”, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą, sandoriai nuo Perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento bus laikomi po reorganizavimo veiksiančios UAB “Baltic Orthoservice” sudarytais sandoriais ir bus įtraukti į UAB “Baltic Orthoservice” buhalterinę apskaitą. Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais galima susipažinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. UAB “Baltic Orthoservice” buveinėje: Taikos pr. 131A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 47 39 70. Užs. LM-3499


22

2012 11 14 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 14 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 2008-2012 metų kadencijos LR Seimo baigiamojo posėdžio tiesioginė transliacija 12.40 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Veidai 21.45 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Florencija, Santa Kročė 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.) 0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.45 Koncertas “Auksinis gramofonas” (k.) 13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: Seimas” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Veiksmo trileris “Sala” N-7 1.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Beatos virtuvė” 12.00 “Ką manai?” 13.00 “Akistata” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Akistata” 20.00 “Motina ir sūnus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Žmogžudystė” 1.00 “Gelbstint Greisę” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Taip. Ne” 21.25 “Sąmokslo teorija” N-7 22.25 “Mentai” N-7 23.25 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 0.25 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo komedija “Paskutinis skautas” N-14 23.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 Operos solisto, režisieriaus prof. Rimanto Sipario 85-osioms gimimo metinėms. Muzikinis f. “Man girdisi garsas nutilęs” (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. Programoje J.Haidno kvartetas B-dur, op. 76, Nr. 4 (k.) 14.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Etnokultūros ratas”. Raštai iš nežinios (runos) 18.30 “Netradicinės pamokos” 19.15 “Pinigų karta” 20.00 “Emigrantai” 20.35 “Kultūra”. Skulptorius Romas Kvintas 20.50 J.Meko kūrybos retrospektyva. “Prarasta prarasta prarasta” 22.10 Drama “Nesveikai laiminga” N-14 23.35 “Kūrybos metas”. Fotografas Alfonsas Butvytis 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Vladimiras Prudnikovas, akompanuoja Nijolė Ralytė

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai”

Kinas VILNIUS SKALVIJA

NUOGAS PRIEGLOBSTIS (drama) 14 d. 17.15 val. BŪSENA (dokumentinis filmas) 14 d. 19.30 val. LAUŽYTI GARSĄ (dokumentinis filmas) 14 d. 21 val. APSISPRENDIMAS (drama) 15 d. 17 val. ATSIPRAŠAU, KAD SUTRUKDŽIAU (drama) 15 d. 19 val. HANUSENAS (drama) 15 d. 21 val. PASAKA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 14 d. 17.15 val.; 15 d. 18 val. LABAS VAKARAS, PONE VALENBERGAI (drama) 14 d. 18.30 val. KINO VAKARAI SU IZOLDA. VALDA BIČKUTĖ 14 d. 19 val. JOS (dokumentinis filmas) 14 d. 19.30 val.; 15 d. 16 val. ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 14 d. 21 val.; 15 d. 17.45 val. KELYJE (komedija) 14 d. 21.30 val.; 15 d. 15 val. CARAITIS IVANAS IR VILKAS PILKAS (animacinis filmas) 15 d. 15.30 val. ANIMACIJOS DIRBTUVĖS 15 d. 18 val. PUSBROLIAI (komedija) 15 d. 20 val. AFTERIS (drama) 15 d. 20.30 val.; 12 d. 21 val. GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 15 d. 21.45 val. MULTIKINO VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.; 15 d. 10.30, 12.30, 14.30, 15.30, 17.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 14 d. 12, 14.30, 17, 19 val.; 15 d. 10, 12, 14.30, 16.45, 19 val. SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 14, 15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Reaganas”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Reaganas”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Reaganas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kenedžiai” 10.45 “Kultūra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 12.45 “Joe Zee augintiniai” 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Drama “Žiedo istorija” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Daktarės dienoraštis” N-7 23.45 “Misija: išteisinti!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 9.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 13.00 Vesternas “Kario kelias” N-7 15.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 17.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 19.00 Animac. f. “Alfa

ir Omega” 21.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 23.20 Komedija “Dar palaukite...” N-14 1.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.30 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 12.00 Kitos naujienos 12.25 Laikas pietauti! 13.00 Naujienos 13.15 Pirkimo valdymas 13.55 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.20 “Po priedanga” 23.35 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.55 Vakarinis Urgantas 0.35 Vakaro naujienos 0.50 “Aukso spąstai” 2.30 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.10 Žinios. Maskva 12.30 Žinios. Budėtojų dalis 12.50 Visa Rusija 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.15 Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Zemstvos gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Ievos spalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 “Ištikimi priesaikai” 23.00 “Valstynininkas” 23.50 “Operatyvininkai” 0.45 Žinios+ 1.00 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.25 “Futbol Mundial” žurnalas 11.55 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro apžvalga 12.55 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija 16.30 “Futbol Mundial” žurnalas 16.55 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Rusija - JAV. Tiesioginė transliacija 19.00 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 19.35 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Rusija - JAV 21.25 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Olandija - Vokietija. Tiesioginė transliacija 23.30 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Švedija - Anglija

Teatras GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 14, 15 d. 17, 19.20, 21.45 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45 val.; 15 d. 12.30, 14, 16.30, 19, 21 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 14, 15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 14, 15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 14, 15 d. 21.15 val. DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 14, 15 d. 10.15 val. DŽOKAS (animacinis filmas) 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10, 12 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 14, 15 d. 18.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 14, 15 d. 13, 18 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 14, 15 d. 14, 16, 20.40 val. LAUKINIAI (komedija) 14, 15 d. 15.45, 21 val. KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 14, 15 d. 11.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 14 d. 19.30, 21.50 val.; 15 d. 21.50 val. SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 14, 15 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 14 d. 11.45, 16.30 val.; 15 d. 11.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 16.45 val.; 15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val. GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 14, 15 d. 15.45, 20.30 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 14, 15 d. 19.15 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 14 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45 val.; 15 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 20.45 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 14, 15 d. 21.30 val. PRAGARAS ROJUJE (drama) 14, 15 d. 13.15, 18 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 14 d. 20.15 val.

15 ir 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” JAUNIMO TEATRAS 15 d. 18 val. “Gupelė”

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 14, 15 d. 15.15, 20.15 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val. DAINA.LT KONKURSO FINALAS (renginys) 15 d. 13 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 14, 15 d. 12.45 val. VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 14, 15 d. 18.15 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.; 15 d. 10.15, 15.30 val. GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.; 15 d. 16.30, 19, 21.45 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val. LAUKINIAI (komedija) 14, 15 d. 20.45 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 14, 15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel Link” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)” 16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankausko šokio teatras. “Budėjimai” “DOMINO” TEATRAS 14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

KAUNAS

KAUNAS

16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!” 15-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Mama Jazz 2012” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 15 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Stebuklingas Tenesis” 15 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Motina (Vasa Železnova)” 16 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 17 val. “Muzikos garsai” 15 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 16 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS

15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 15 d. 19 val. Kauno proceso teatras. “Laisvės dimensija” 16 d. 18 val. “Silvija” 17 d. 12 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus, Purkius ir...” KAUNO TEATRO KLUBAS 15 d. 19 val. “The Ditties” 16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

PANEVĖŽYS MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 14, 15 d. 10.45, 14.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 14, 15 d. 12.45, 15, 17.15 val. KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 14, 15 d. 11 val. LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 14, 15 d. 11.15 val.

KLAIPĖDA

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 19.30, 22 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10.15, 12.30, 14.40, 16.45 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 14, 15 d. 19.45, 22 val.

14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Dingę be žinios 2” 23.35 Europos pokerio turas 0.35 “6 kadrai” 1.05 “Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas” 1.35 “CSI kriminalistai”

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 14, 15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.; 15 d. 10.30, 15.15 val. PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 14, 15 d. 13.30, 18.30 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.; 15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val. 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 14 d. 21.30 val. PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 14, 15 d. 15.20, 18.15, 21 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 14, 15 d. 13 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 14, 15 d. 16 val.

16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 17 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 18 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 14 d. 18.30 val. VŠĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” 17 d. 12 val. “Grybų karas” 18 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė” Mažoji salė 17 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” 18 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas 15 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYS 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 14, 15 d. 14.45, 18, 21.10 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 14 d. 19 val.

17 d. 19 val. “Vasarotojai”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Aistės Smeilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystės pašaukta, atbėga pas vaikus knyga”


2012 11 14 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:48 leidžiasi 16:18 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+11 Oslas

Pirmąją jaunaties dieną Mėnulis teka 8:24, leidžiasi 16:39

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

+8 Helsinkis

+8

Stokholmas

Delčia XII 06

+8

Dublinas +12 +11 Londonas

Šiauliai

+10 Amsterdamas

Zarasai Utena

Panevėžys

+71

Berlynas

+9 Miunchenas

+18

Bordo

Ukmergė +5

Kaunas

0

Lisabona

VILNIUS

+6 +1

+17 Madridas

+18 Barselona

Kijevas

+20 Nica

+21 Roma

+6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +8 Sofija +20

+22

Alytus Druskininkai

+17

Vilnius Minskas +7 +5 Varšuva +7

Bratislava Viena Budapeštas +8 +9

Kėdainiai +8 +6

+4 Maskva

+5

+7 Praha

+11 Paryžius

+5 +1

+8 Ryga

+9 Kopenhaga

+6 +2

Klaipėda

+7 Sankt Peterburgas

Talinas

8:30

Palanga

23

Stambulas +16

Malaga +16

+5 -1

Alžyras +18

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

319-oji metų diena. Lapkričio keturioliktoji, trečiadienis, trečioji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 47 dienos.

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Adeodatas, Gotfridas, Emilis, Judita, Saulenė; rytoj: Albertas, Klementina, Leopoldas, Vaidilas.

Senoliai sakydavo: Ar prausk, ar neprausk varną - vis tiek juoda.

RYTOJ: mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Naktį vietomis pašals, temperatūra dieną 4-9 laipsniai šilumos.

Tunisas +22

Geros dienos! LŽ


24

2012 11 14 Lietuvos žinios

Margumynai

G.Depardieu bėga dėl mokesčių

Šveicarijoje iškeptas daugiau kaip kilometro ilgio tortas ne tik suteikė smagumo pilvui, bet ir buvo panaudotas kilniam tikslui.

Prancūzai ne juokais sunerimo pasirodžius pranešimams, kad vienas garsiausių šalies aktorių Gerard’as Depardieu ketina prisijungti prie kitų garsenybių, paliekančių Prancūziją dėl didelių mokesčių. 63 metų prancūzų aktorius jau nusipirko namą Belgijos kaime Nešene, kuris yra maždaug už 5 kilometrų nuo Belgijos sienos su Prancūzija. Ši žinia akimirksniu apskriejo Prancūzijos žiniasklaidą. “Nejau Prancūzijos kino pasididžiavimas teikia pirmenybę ne savo žemei, o tai nuobodžiai šaliai”, - klausė laidos vedėjas per televizijos kanalą TF1. Jis padarė išvadą, kad G.Depardieu išvažiuoja ketindamas išvengti prezidento Francois Hollande’o mokesčių reformos, kuria siekiama labiau apmokestinti turtuolius, pasekmių. Ši reforma numato apmokestinti 75 proc. pajamų, kurios per metus yra didesnės nei 1 mln. eurų, taip pat padidinti prabangos mokestį. Nors G.Depardieu niekada neatskleidė, kokio dydžio yra jo turtas, žinoma, kad jis gauna pajamų iš prodiuserių bendrovės, Anžu, Bordo, Italijos ir Maroko vynuogynų, taip pat restorano Paryžiuje. Aktoriui nemažai nubyrės ir iš naujo filmo apie Asterikso ir Obelikso nuotykius, kuris netrukus bus pradėtas rodyti Prancūzijos kino teatruose. Šiame filme garsusis aktorius vaidina Obeliksą. F.Hollande’ui paskelbus, kad bus įvesti nauji mokesčiai turtuoliams,

Šveicarų konditerių armija pateko į Guinnesso rekordų knygą iškepusi 1 221,6 metro ilgio šokoladinį “Napoleoną”. 4,2 t sveriantį kepinį kūrė maždaug 100 žmonių komanda. Tortas beveik 200 metrų viršijo ankstesnį, prieš 20 metų Belgijoje pasiektą rekordą. Kruopščiai apžiūrėjusi kiekvieną sluoksniuoto torto centimetrą, kad įsitikintų jo vientisumu, Guinnesso teisėja Anna Orford paskelbė naują rekordą. Ji džiaugsmingais šūksniais pasveikino maždaug 2 tūkst. smalsuolių, susirinkusių suvažiavimų centre “Palexpo” Ženevoje. Projektą inicijavo Gilles’is Desplanches’as, norėdamas paminėti 25-ąsias savo

Policija pradėjo tyrimą, kai lapkričio 6-osios paryčiais nežinomas įsibrovėlis pateko į šią istorinę pilį, kurioje saugomos neįkainojamos karalienės Elžbietos II brangenybės, ir pavogė raktus. Kaip nurodoma Tauerį valdančios pelno nesiekian-

“Napoleonas” supjaustytas į gabalėlius ir parduotas. konditerijos parduotuvės metines. Pasirengimas darbui truko pusmetį, iš viso plušėjo 250 žmonių. Milžiniškas tortas, kuriam prireikė 864 l grietinėlės, 576 l pieno, 600 kg miltų, 432 kg sviesto ir 360 kg šokoladinio įdaro, buvo supjaustytas į 30 tūkst. gabalėlių ir parduotas. 100 tūkst. Šveicarijos frankų (83 tūkst. eurų) siekiančios pajamos atiteks kovos su krūties vėžiu organizacijai.

Atsidavė tėvystei Muzikos legenda seras Eltonas Johnas ir jo partneris Davidas Furnishas džiūgauja, kad turės antrą vaiką, kurio vėl laukiasi surogatinė motina.

G.Depardieu ir aktorė Catherine Deneuve džiaugiasi naujo filmo apie Asteriksą ir Obeliksą pasirodymu. / Užsienio spaudos ir Reuters/Scanpix nuotraukos Prancūziją jau paliko tokios garsenybės kaip milijardierius Bernard’as Arnault, aktorius Christia-

nas Clavier ir kosmetikos giganto “L’Oreal” vykdomasis direktorius Lidsay Owenas-Jonsas.

Pavogė Tauerio raktus Garsiausia Londono tvirtovė turėjo pakeisti spynas, kai paaiškėjo, kad pavogti du raktų komplektai. Dėl šios vagystės Tauerio pareigūnai raudonuoja iš gėdos.

Konditerių rekordas

čios organizacijos “Historic Royal Palaces” pranešime, pavogti raktai, kuriais naudojantis galima prieiti prie pilies pakeliamųjų tiltų, konferencijų salių ir restorano. Įsibrovėlis buvo sulaikytas ir išvesdintas, tačiau tik vėliau apsižiūrėta, kad dingo kai kurie raktai. Tauerio atstovai tikina, kad karališkosioms brangenybėms, tarp jų karūnoms ir skeptrams, kuriuos per oficialias ceremonijas naudoja Elžbieta II, nebuvo iškilęs pavojus būti pavogtoms. Mat įsibrovėlis tik sugebėjo

patekti pro vartus prie pagrindinio įėjimo, vėliau buvo sulaikytas ir išvesdintas iš teritorijos. “Atlikome vidinį patikrinimą ir padarėme išvadą, kad mūsų gerai išplėtotos saugumo sistemos ir procedūros yra patikimos”, - teigia “Historic Royal Palaces”. Vis dėlto žalos padaryta - spynų keitimas atsiėjo kelis tūkstančius svarų sterlingų. Tauerį saugo karališkųjų rūmų sargybiniai, vilkintys puošnias viduramžių uniformas ir neturintys šiuolaikinių ginklų.

Hito “Rocket Man” atlikėjas ir D.Furnishas jau turi sūnų Zachary Furnishą-Johną, kurį 2010 metų gruodį pagimdė ta pati surogatinė motina. Jos vardas neskelbiamas, bet manoma, kad moteris gyvena Kalifornijoje. Ryšį su ja pora užmezgė per Los Andželo centrą “Center for Surrogate Parenting”. Vienas šaltinis sakė, kad Eltonas ir Davidas yra devintam danguje, o tą ponią myli kaip seserį ir jausis jai skolingi visą gyvenimą, nors, žinoma, jai buvo gerai atlyginta. E.Johnas neseniai kalbėjo nenorintis, kad jo sūnus augtų vienturtis.

E.Johnas jau augina sūnų.

Daugiau jokių blogų kvapų

Iš pažiūros paprasti “Seiren” drabužiai turi nepaprastų savybių.

Japonų išradimas pranoko visus lūkesčius ir, tikėtina, palengvino gyvenimą daugybei verslininkų, kuriems nuolat reikia susitikinėti su žmonėmis.

Dabar jau nebeaišku, ar patikimai saugomas Londono Taueris.

Neregėtą populiarumą Japonijoje pelnė apatiniai drabužiai, panaikinantys žarnyno dujų kvapą. Bene labiausiai ši idėja patiko sunkiai dirbantiems šalies verslininkams. Daugybę apatinių drabužių, naikinančių nepageidaujamus kvapus, sukūrė japonų tekstilės kompanija “Seiren”. “Pirmosioms dezodoruojamoms kelnaitėms, kurios būtų gana patogios dėvėti kasdien, bet veiksmingai ir greitai eliminuotų stiprius kvapus, sukurti mums prireikė kelerių metų”, - sakė kompanijos atstovė Nami Yoshida.

Iš pradžių manyta tokių drabužių pasiūlyti tiems, kuriems reikia slaugos, ir ligoninėms. Kompanija labai nustebo, kai gaminius ėmė pirkti ir daugybė paprastų pirkėjų, tokių kaip verslininkai, kuriems kasdien reikia bendrauti su žmonėmis. Naujieji apatiniai gaminami iš audinio pluošto, kuris turi kvapus absorbuojančių keraminių dalelių. Kompanija išplėtojo šią technologiją, kai į ją kreipėsi gydytojas ir pasiūlė sukurti gaminių, kurie padėtų išspręsti dirgliosios žarnos sindromą turinčių žmonių problemas dėl pernelyg gausiai išsiskiriančių dujų. Dabar kompanija gamina 22 rūšių gaminius, taip pat kojines bei trikotažinius marškinėlius, kurie naikina blogą pėdų ir pažastų kvapą.

“The Times”, WENN, “The Sun”, AFP, BNS, LŽ


2012 lapkričio 14 d. / Trečiadienis / Nr. 261 (13 389)  

Prieš medžius - pjūklais ir nuodais

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you